Vilniaus apygardos teismo nutartis, AN2-138-1036/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-05-05
Bylos Nr.: AN2-138-1036/2025
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00055-2025-0
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Mindaugas Povilanskas
Pažeidėjas: D. N.

Kategorijos

17.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-138-1036/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00055-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 17.11.3; 22.11.10 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Povilanskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N. (N.) įgaliotos atstovės A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nutarties, kuria D. N. (N.) skundas netenkintas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2025 m. sausio 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-659-2025 (ROIK (duomenys neskelbtini)) paliktas nepakeistas, panaikinimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-659-2025 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) D. N. (toliau – ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį 70 (septyniasdešimties) eurų bauda už tai, kad jis 2024 m. spalio 10 d. 09 val. 22 min. Gedimino pr. 16, Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų. Tokiais savo veiksmais D. N. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.5 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartimi (toliau – ir Skundžiama nutartis) Institucijos Skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog vieta, kurioje dešiniosios pusės ratais stovėjo D. N. automobilis, nėra skirta transporto priemonėms sustoti ir stovėti. Taip pat toje vietoje nėra kelio ženklo, kuris leistų stovėti ant šaligatvio. Kartu Skundžiamoje nutartyje akcentuota, kad D. N. nubaustas ne už kelio ženklo Nr. 333 Stovėti draudžiama“ pažeidimą, o už sustojimą ir stovėjimą ant šaligatvio, ką imperatyviai draudžia KET 150.5 punkto nuostatos, nenumatančios jokių išimčių taksi automobiliui, priešingai nei kelio ženklas Nr. 333. Be to, žemesnės instancijos teismas nenustatė pagrindo manyti, kad automobilis tik buvo sustojęs, o ne stovėjo (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ)) prasme. O argumentai, kad ginčo teritorija apskritai yra privati viešbučio teritorija, kurios paskirtis viešbučio svečių atvykimas (įlaipinimas ir išlaipinimas), niekaip nešalina D. N. atsakomybės pagal KET 150.5 punkto pažeidimą. Įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, apylinkės teismas nustatė, kad administracinio nusižengimo padarymo faktas šioje byloje yra akivaizdus ir D. N. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagrįstai, nepaisant ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ginčijamos aplinkybės apie tai, kad pranešimas apie padarytą KET pažeidimą su dviem nuotraukomis buvo gautas asmens, kuris nėra pareigūnas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

3. Apeliaciniu skundu D. N. įgaliota atstovė A. P. (toliau – ir atstovė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną D. N. atžvilgiu nutraukti, apeliacinį skunda struktūrizuodama į keturis argumentus.

1.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administraciniame kaltinime įvardijamas šaligatvis yra įrengtas privačiame sklype. Ties viešbučiu „Novotel", adresu Gedimino pr. 16, Vilnius, yra įrengtas kelio ženklas, leidžiantis sustoti. Byloje pateiktoje nuotraukoje tolumoje matyti ženklas, draudžiantis sustoti, o už jo lygiagrečiai yra įrengti stulpeliai su prikabintomis grandinėmis. Todėl atkarpoje nuo pirmojo iki antrojo ženklo sustoti yra leidžiama (kelio ženklas negalioja taksi automobiliui su įjungtu taksometru). Institucijos teigimu, automobilis yra sustojęs ir stovi ant šaligatvio. Vis tik, nei Institucija, nei apylinkės teismas nevertino byloje pateiktų VĮ „Registrų centro“ Regia duomenų, jog automobilis faktiškai sustojo privačiame kieme. Atstovės vertinimu, jeigu tai ne privatus kiemas, Institucija turi įrodyti, kiek centimetrų automobilis yra sustojęs ant miesto infrastruktūrai priklausančio šaligatvio, taip pat į bylą turėjo būti pateikti juridiniai dokumentai, kad tai ne viešbučio teritorija. Ir Institucija, ir apylinkės teismas aptariamą atkarpą, nenurodant jokio teisinio pagrindo, tikrai, akivaizdžiai įvardija šaligatviu, nors vairuojantiems asmenims labiau aišku, jog taip pavadintas paaukštinimas, kurio vairuojant automobilį netgi nesijaučia, beje nesutinkant, kad ten iš viso yra kažkoks paaukštinimas, matosi ne kaip kelio ir šaligatvio atribojimas, o viešai infrastruktūrai priklausančio kelio bei privačios nuosavybės ribos atskyrimas. Skundo teiginius iliustruojant nuotraukomis, nurodoma, jog iš VĮ „Registrų centro“ REGIA duomenų matyti, kad privatus sklypas ribojasi su važiuojamąja kelio dalimi tiesia linija iki kelio posūkio. Antrojoje nuotraukoje matyti faktinė kelio ir privataus sklypo riba, atskirta trinkelėmis, t. y. trinkelių išdėstymas skiria ne šaligatvį nuo kelio, bet žymi privataus sklypo riba. Antrosios nuotraukos dešinėje pusėje didelėmis plytelėmis grįstas šaligatvis, analogiškos plytelės išklotos tik palei pat pastatą, stiklines jo duris. Taigi, kaip matyti iš REGIA paslaugos duomenų, privačių sklypų riba yra visiškai tiesi linija palei važiuojamąją kelio dalį, nuosekliai ši riba greta šalia esančio pastato – parduotuvės „Kristiana“, atskirta dar papildomai ir stulpeliais su pakabintomis grandinėmis, kas dar labiau išryškina sklypo nuosavybės ribas ir jų atitiktį pateiktam REGIA išrašui. Skunde teigiama, kad pagal Institucijos loginę mintį, kai bet kuriame privačiame kieme taip pat vaikšto pėstieji, kiekvienas privatus kiemas yra šaligatvis, kuris pagal savo paskirtį nėra skirtas automobiliams sustoti ir stovėti. Tokiu būdu nesutinkama su pažeidimu toje dalyje, jog D. N. vairuojamas automobilis buvo sustojęs ir stovėjo ant šaligatvio. Kartu akcentuojama, jog situacija vairuotojui matoma taip – privatus sklypas – viešbučio teritorija, skirtingos plytelės, kurių gražus išdėstymas atskiria kelio atkarpą nuo privataus sklypo, vietoje buvusios taksi aikštelės matosi kelio ženklas Nr. 333 „Stovėti draudžiama“, apimantis „šaligatvį“. Skunde pateiktu vertinimu pažymima ir tai, kad kiekvieno viešbučio teritorija – privatus kiemas, paprastai yra pritaikytas klientų įlaipinimui ir išlaipinimui, todėl sustojimas šioje vietoje atitinka logišką ir proporcingą veiksmą, be kurio neįmanoma keleivių aptarnavimo paslauga. Savaime suprantama, kad vairuotojai nesitiki privačiuose sklypuose matyti kelio ženklą, leidžiantį stovėjimo būdą ant šaligatvio, net ir neneigiant KET galiojimo privačiuose kiemuose, todėl, jog nelogiška privatų kiemą laikyti šaligatviu. Galiausiai pažymima, jog važiuojamoji kelio dalis tiesiogiai ribojasi su privačiu kiemu, todėl bet kokie bandymai privatų kiemą prilyginti šaligatviui yra nepagrįsti, prieštarauja ir įstatyme įtvirtintai šaligatvio sampratai, ir elementariam logikos ir protingumo kriterijui. Šaligatvis pagal savo paskirtį yra viešoji erdvė, skirta pėsčiųjų eismui, tuo tarpu privatus kiemas yra konkrečiam savininkui priklausanti teritorija, kurios naudojimą riboja nuosavybės teisės. Bandymas šias kategorijas suplakti ne tik neatitinka teisinės logikos, bet ir gali lemti neteisėtą privataus turto teisinio statuso iškraipymą.

1.2. Taip pat skunde nesutinkama ir su automobilio stovėjimo faktu. Nors apylinkės teismas nurodo, jog automobilis stovi su neįjungtomis šviesomis, pažymima, kad daugelis šiuolaikiniu automobiliu turi automatiškai įsijungiančius dienos žibintus, tačiau paprastai jie apima tik priekinius žibintus. Galiniai žibintai dažniausiai yra išjungti, nebent transporto priemonės gamintojas numatė kitaip. Be to, priešingai negu nurodė apylinkės teismas, taksi automobilio plafonas nedega tuo metu, kai įjungtas taksometras, o nuotraukoje matyti, jog plafonas nedega. Kartu pažymima tai, kad jei automobilio durelės ir bagažinė uždarytos, automatiškai taip pat nereiškia, kad automobilis stovi. Galbūt jis labai lėtai važiuoja, o pagrindo teigti, jog stovi, nėra. Apylinkės teismas rėmėsi prielaida, nors pagal viešojo administravimo subjektas, inkriminuojantis tariamą pažeidimą, privalo pateikti neginčijamus įrodymus (ANK 569 straipsnis). Vis tik šioje byloje kaip įrodymu remiamasi beveik identiškomis nuotraukomis, kurios ne tik neįrodo stovėjimo fakto, bet dar ir yra neteisingai interpretuojamos, priskiriant joms įrodomąją galią.

1.3. Kitas argumentas, kuriuo grindžiamas apeliacinis skundas, yra paties nusižengimo užfiksavimo aplinkybės. Kaip nurodoma, Institucija savo interneto svetainėje skelbia „Atmintinę dėl transporto priemonių stovėjimo tvarkos pažeidimų fiksavimo“ (toliau – ir Atmintinė). Šioje Atmintinėje labai aiškiai nurodoma, jog pažeidimas laikomas netinkamai užfiksuotu, jeigu pridėta tik viena galimo pažeidimo nuotrauka. Gi šioje byloje pateiktos dvi nuotraukos iš vieno ir to paties taško, automobilis nenufotografuotas iš priekio kaip pateikiama tinkamame pažeidimo fiksavimo pavyzdyje. Nors taisyklės nustatytos labai aiškiai, skelbiamos viešai, su pavyzdžiais ir jų aprašymais, ir turi būti taikomos visiems vienodai, tačiau pati Institucija į Atmintinės nuostatas nebekreipia dėmesio, jas gali laisvai ignoruoti ir vadovautis patogiomis interpretacijomis. Tokia praktika ne tik sukuria dvigubus standartus, tiesiogiai pažeidžia visų asmenų lygybės prieš įstatymą principą, bet ir formuoja palankias prielaidas korupcinio pobūdžio sprendimams – kai taisyklės egzistuoja, bet jų laikymasis priklauso, šiuo atveju, nuo Institucijos valios. Todėl apylinkės teismo išvada, kad Institucijos specialistas veikė teisėtai, yra nepagrįsta ir neteisinga. Teigiama, kad D. N. yra baudžiamas remiantis beveik identiškų dviejų nuotraukų pagrindu, kurios buvo atsiųstos internetu. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių tariamą pažeidimą

1.4. Kartu atkreipiamas dėmesys į teismų praktikoje jau anksčiau keltą klausimą dėl nuotraukų patikimumo, pripažįstant galimybę jas padirbti ar kitaip manipuliuoti. Kaip nurodoma, dar prieš 10 (dešimt) metų Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusioje nutartyje (su kuria visuomenė plačiai susipažino iš žiniasklaidos) nurodė, jog negalima bausti vairuotojo vien tik pagal gyventojo pateiktas nuotraukas, tokiu atveju reikėtų pranešti policijai – tik jų užfiksuotas pažeidimas galėtų būti laikomas įrodymu. Šiuo atveju, Institucijai yra gerai žinoma situacija, kad stovėti automobiliui šalia viešbučio „Novotel“ yra tolygu laukti kol iš matymo taksi vairuotojams žinomas aktyvus pilietis („pažeidimų" fotografas) eilinį kartą eis „tikrinti“ miesto centro bei „pagautus“ kadrus siųs Institucijai. Minimas asmuo piktdžiugiškai fotografuoja „pažeidimus“ ir dažniausiai tai daro iš pasalų. Pasitaiko, kaip ir šiuo konkrečiu atveju, fotografuoja net ir važiuojančius (pajudėjusius iš vietos) automobilius ir tuo piktybiškai didžiuojasi. Nepaisant to, Institucijai automatiškai rašo protokolus, nutarimus, skiria baudas ir net neanalizuoja nuotraukų, nevertina kelio ženklų, nekreipia dėmesio, jog automobiliai fotografuojami privačioje teritorijoje. Nuotraukas siunčiantis asmuo realiai neprisiima jokios atsakomybės už nuotraukų turinį, nurodomą neva „pažeidimo“ datą, laiką ir panašiai. Neįmanoma atskirti ar siunčiamos nuotraukos nebuvo koreguotos dirbtinio intelekto ar kitų programėlių pagalba. Tokios nuotraukos (šio ginčo atveju – dvi beveik vienodos nuotraukos) nepagrįstai vertinamos kaip tiesioginiai įrodymai, ir net ne kitų įrodymų kontekste. Šioje byloje neįrodytas nei stovėjimo faktas, nei „šaligatvio“ statusas, o tai reiškia, kad teisinio pagrindo konstatuoti teisės pažeidimą nėra.

Atsiliepimas

4. Institucijos atstovas atsiliepimu prašo palikti Skundžiamą nutartį bei Institucijos nutarimą nepakeistus, ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime pakartotinai nurodomi apeliacinio skundo argumentai, cituojamos nagrinėjamai situacijai aktualios teisės normos, teismų praktika, itin detaliai analizuojami skundo argumentai ir pateikiamas Institucijos vertinimas.

1.1. Nors iš apeliacinio skundo matyti, jog siekiama administracinio nusižengimo bylą nutraukti dėl to, jog D. N. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, tačiau Institucijos atstovo vertinimu tokia išvada negalima, nes, priešingai nei teigiama skunde, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog D. N. padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Byloje esantis AB „Regitra“ išrašas patvirtina, kad D. N. yra automobilio „Mercedes - Benz“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas. Esminės šios bylos aplinkybės yra nustatytos apie nusižengimą pranešusio asmens per programėlę „Tvarkau miestą“ pateiktose nuotraukose. Jose matyti, kad automobilis yra gerokai užvažiavęs ant šaligatvio, nors tokią teisę suteikiantys kelio ženklai bylai aktualioje vietoje nėra įrengti. Pažymėtina, kad byloje esančiose nuotraukose matyti aiškus kelio važiuojamosios dalies atribojimas nuo šaligatvio – važiuojamoji kelio dalis nuo šaligatvio iš abiejų pusių atskirta keliomis eilėmis plytelių (besiskiriančių savo dydžiu ir išdėliojimo tvarka) bei paaukštinimais. Toks pats kelio važiuojamosios dalies ir šaligatvio atribojimas tęsiasi per visą palei viešbutį „Novotel“ besidriekiantį kelio ruožą (nuo pat įvažiavimo iš Gedimino pr. pusės iki pat išvažiavimo į Vilniaus g.). Įvažiavęs į šį kelio ruožą iš Gedimino pr. pusės (pažymėtina, kad įvažiavimas galimas tik iš šios pusės) D. N. iki tos vietos, kurioje buvo užfiksuotas jo automobilis, turėjo pavažiuoti dar keliasdešimt metrų. Bylai aktualiame kelio ruože nėra jokių vairuotojui matomumą ribojančių kliūčių, todėl nėra abejonių, jog D. N. pastebėjo minėtą šaligatvio ir važiuojamosios kelio dalies atribojimą plytelių eilėmis ir paaukštinimu. Institucijos atstovo vertinumu, aiškus ir nesunkiai pastebimas atribojimas buvo pakankamas D. N. suprasti, kad už šio atribojimo esanti teritorija yra skirta tik pėsčiųjų judėjimui ir kad joje automobiliui sustoti ir stovėti draudžiama. Institucijos atstovo vertinimu, tiek skundžiame Institucijos nutarime, tiek pirmosios instancijos teismo nutartyje pagrįstai nustatyta, jog D. N. vairuotas automobilis sustojo ir stovėjo būtent ant šaligatvio. Palei viešbutį „Novotel“ besidriekiančios nuo kelio važiuojamosios dalies atribotos erdvės pagrindinė paskirtis kaip tik ir yra sudaryti sąlygas pėsčiųjų eismui, ką akivaizdžiai patvirtina ir byloje esanti nuotrauka, kurioje matomi einantys pėstieji. Kadangi bylai aktualiame ruože nėra įrengti kelio ženklai, leidžiantys sustojimą ir stovėjimą užvažiavus ant šaligatvio, transporto priemonėms sustoti ir stovėti užvažiavus ant palei viešbutį „Novotel“ besidriekiančio šaligatvio yra draudžiama. Taip pat nurodoma, kad jokių papildomų įrodymų pridėti nereikia, nes byloje esančios nuotraukos yra informatyvios, šių nuotraukų pakanka norint padaryti teisiškai pagrįstas išvadas.

1.2. Nesutinkant su apeliaciniame skunde nurodoma pozicija, kad D. N. vairuota transporto priemonė tik sustojo, tačiau nestovėjo, pažymima, jog iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad joks keleivių įlaipinimo ar išlaipinimo procesas ar daiktų krova nevyksta. D. N. į bylą nepateikė jokių duomenų, kad jis įvykio vietoje paliko automobilį būtent tam, kad galėtų įlaipinti/ ar išlaipinti keleivius, nors tokius duomenis nesunkiai galėjo pateikti (pavyzdžiui, duomenis apie įvykdytus keleivių pervežimus, atsiskaitymo už paslaugas čekius ir t. t.). Institucijos atstovui nėra abejonių, kad D. N. vairuotas automobilis ne tik sustojo, bet ir stovėjo ant šaligatvio. Juolab, kad apie pažeidimą pranešęs asmuo taip pat nurodė, kad minėtas automobilis būtent stovi ant šaligatvio, kas tik sustiprina Institucijos atstovo įsitikinimą.

1.3. Atsakant į kitus skundo argumentus, atsiliepime nurodoma, jog tiek Atmintinėje, tiek ir programėlėje „Tvarkau miestą“ iš tiesų yra pateikti pavyzdžiai ir pasiūlymai, kaip turėtų būti fiksuojami transporto priemonių stovėjimo tvarkos pažeidimai, į ką turėtų būti atkreiptas dėmesys fiksuojant tokius pažeidimus. Vis tik, pažymima, kad tokia pateikta informacija ir pasiūlymai tėra rekomendacinio pobūdžio. Nagrinėjamu atveju pranešėjo užfiksuotose ir Institucijai per programėlę „Tvarkau miestą“ pateiktose nuotraukose yra pakankamai informacijos, kad būtų galima nustatyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir spręsti dėl transporto priemonių sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimą padariusio asmens administracinės atsakomybės. Be to, nagrinėjamu atveju apeliaciniame nėra nurodyta konkrečios Vilniaus apygardos teismo nutarties, todėl neįmanoma patikrinti, ar skunde nurodomas Vilniaus apygardos teismo išaiškinimas buvo pateiktas byloje, kurios faktinės aplinkybės būtų iš esmės panašios į šios bylos faktines aplinkybes, skunde nurodytas esą Vilniaus apygardos teismo pateiktas išaiškinimas nagrinėjamu atveju nelaikytinas teismo precedentu, juo šioje byloje vadovautis negalima. Nagrinėjamu atveju esminius bylos įrodymus - nuotraukas - padarė asmuo, kuris nėra pareigūnas. Šie duomenys Institucijai buvo pateikti elektroniniu būdu - per programėlę „Tvarkau miestą“. Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reguliavimą, akivaizdu, kad įrodymų gavimo tvarka šioje byloje nėra pažeista, o abejoti įrodymų patikimumu vien dėl to, kad įrodymai pateikti elektroniniu būdu, nėra jokio teisinio pagrindo. O apeliaciniame skunde neigiamas administracinį nusižengimą užfiksavusio asmens veiksmų vertinimas, nereiškia, jog pažeidimą užfiksavęs asmuo elgėsi neteisėtai. Įstatymai nedraudžia asmenims, nesantiems pareigūnais, pranešti administracinių nusižengimų teiseną įgaliotoms vykdyti institucijoms apie galimai padarytus administracinius nusižengimus ir pateikti tai patvirtinančius duomenis, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.

Teismas,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N. įgaliotos atstovės A. P. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, Nr. 2AT-98-677/2015, Nr. 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022, Nr. 2AT-4-511/2023). Juolab, kad D. N. už administracinius nusižengimus (padarytus 2024 m. liepos 9 d., 2024 m. rugpjūčio 20 d., net gi toje pačioje vietoje, tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip nurodyta ir šiame administraciniame kaltinime) pagal analogiškus kaltinimus jau yra nubaustas, netenkinus jo apeliacinių skundų, kurie beje buvo grindžiami irgi iš esmės analogiškais argumentais, galutinėmis Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 21 d. ir 2025 m. balandžio 24 d. nutartimis (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-50-574/2025; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. AN2-133-873/2025). Taigi apeliacinės instancijos teismas, pritardamas Institucijos bei apylinkės teismo procesiniuose sprendimuose išdėstytiems motyvams, jų išsamiau neanalizuoja ir pakartotinai nurodytų argumentų nedėsto, o tik juos papildo, pažymėdamas papildomus faktinius ir teisinius argumentus bei esminius analizuojamos situacijos akcentus.

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog D. N. atstovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai vadovavosi šiai bylai aktualiu teisiniu reglamentavimu, nukrypo nuo Vilniaus apygardos teismo prieš dešimtmetį suformuotos teismų praktikos, todėl Skundžiama nutartimi nepagrįstai paliko galioti Institucijos nutarimą, kuriuo D. N. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Dėl šių priežasčių administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovė siekia, kad procesiniai sprendimai būtų panaikinti ir D. N. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Skundžiamos nutarties motyvus, administracinėn atsakomybėn patraukto D. N. atstovės apeliacinį skundą, atsiliepimą į jį pateikusios Institucijos argumentus, išanalizavęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas, byloje surinktais duomenis pagrįstas išvadas, jog D. N. veiksmuose nustatyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, požymiai, todėl D. N. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu D. N. 2024 m. spalio 10 d. padarytas nusižengimas neabejotinai turi visus subjektyviuosius ir objektyviuosius ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, kuriuos patikimai patvirtina byloje esantys objektyvūs įrodymai – nuotraukos, kuriuose yra kokybiškai užfiksuotos iš esmės visos 2024 m. spalio 10 d. įvykio aplinkybės.

8. Kaip jau paminėta, D. N. nubaustas už tai, kad pažeidė KET 150.5 punktą, o būtent už sustojimą ir stovėjimą ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 417 straipsnio 2 dalies nuostata yra blanketinė ir jos turinys detalizuojamas KET. Nagrinėjamu atveju yra reikšminga vertinti, ar D. N. veiksmais buvo pažeisti Institucijos nutarime nurodyto KET 150.5 punkto reikalavimai, pagal kuriuos sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu) (kas analizuojamu atveju ir aktualu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Pabrėžtina ir tai, jog SEAKĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad eismo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato KET, o 3 dalyje nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali riboti tik KET numatyti kelio ženklai, ženklinimo linijos, šviesoforai ir reguliuotojo signalai. Jeigu kelio ženklo ir ženklinimo linijų reikalavimai skiriasi, vadovaujamasi kelio ženklo reikalavimais. Pagal KET 5 punktą eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti KET ir jų laikytis. Taigi, įgijęs teisę vairuoti asmuo, privalo žinoti ir pasekmes, už kelių eismo taisyklių ir kitų su transporto priemonių vairavimu susijusių įstatymų nesilaikymą.

9. Iš apeliacinio skundo turinio galima daryti išvadą, jog neginčijamos aplinkybės, kad administraciniame kaltinime užfiksuota transporto priemonė „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso D. N., kad nurodytą dieną jis pats valdė transporto priemonę, taip pat neteigiama, jog vieta, kurioje užfiksuotas automobilis yra paženklinta kaip skirta transporto priemonių sustojimui ir stovėjimui. Esminis apeliacinio skundo, kaip ir skundo pirmosios instancijos teismui (beje ir ankstesnių nubaudimų už analogiškus nusižengimus) argumentas, kad vieta, kurioje transporto priemonė užfiksuota nėra šaligatvis ir laikomasi pozicijos, jog ginčo vieta yra privatus sklypas, t. y. viešbučio teritorijoje esantis kiemas. Visgi, apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nenustatė pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, kuri iš esmės yra pagrįsta subjektyviu asmens aplinkybių suvokimu, priešingu teisiniam reglamentavimui.

10. Pirmiausia pažymėtina, kaip pagrįstai nurodoma ir Skundžiamoje nutartyje, jog skunde akcentuojama aplinkybė apie kelio ženklą Nr. 333 „Stovėti draudžiama“, šioje situacijoje yra visiška neaktuali. D. N. nubaustas ne už KET 1 priede nurodyto kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ reikalavimų laikymosi pažeidimą, o už sustojimą ir stovėjimą ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų. Paminėtina, kad iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 (penkerius) metus matyti, kad D. N. dėl sustojimo ir stovėjimo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, toje pačioje, kaip ir analizuojamu atveju, pažeidimo vietoje, t. y. Gedimino pr. 16, Vilnius, yra praeityje, t. y. už 2023 m. rugpjūčio 18 d., 2023 m. rugsėjo 26 d., 2024 m. balandžio 27 d., 2024 m. gegužės 8 d., 2024 m. gegužės 10 d. ir 2024 m. birželio 5 d. padarytus administracinius nusižengimus. Vis tik, šiuo konkrečiu atveju, argumentas, kad kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ galiojimas, apima „šaligatvį“, ir atkarpoje nuo pirmojo iki antrojo ženklo sustoti yra leidžiama (kelio ženklas negalioja taksi automobiliui su įjungtu taksometru), yra absoliučiai teisiškai nereikšmingas, nes D. N. administracinėn atsakomybėn patrauktas ne už tai, kad sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje.

11. Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į esminį skundo argumentą, t. y. kad atstovės teigimu, vieta, kurioje užfiksuotas D. N. automobilis, nėra šaligatvis, įskaitant, jog apskritai ta teritorija yra viešbučio privati valda, pirmiausiai akcentuoja, kad pagal SEAKĮ 67 straipsnio nuostatas šaligatvis apibrėžiamas kaip kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų matyti, jog zonos, kurio stovi automobilis, kelio danga yra aiškiai atskirta nuo važiuojamosios kelio dalies, kas beje, iš skundo turinio galima suprasti ir neginčijama. Ginčo teritorijos danga yra akivaizdžiai atskirta nuo važiuojamosios kelio dalies, skiriasi ir plytelių išdėstymas. Iš abiejų važiuojamosios dalies pusių trys plytelių eilės sudėtos kitokia tvarka, nei likusios. Už jų dar kitokia eile sudėtos plytelės atriboja šaligatvį nuo važiuojamosios kelio dalies ir vizualiai sudaro matomą išsiskiriančią liniją, kuri yra aiškiai matoma, kaip ir link šaligatvio einantis paaukštinimas. Taigi akivaizdu, jog D. N. automobilis, kurio dešinės pusės ratai užfiksuoti ant aptarto ploto, stovi būtent SEAKĮ 67 straipsnyje apibrėžtame šaligatvio plote. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog ar konkreti kelio dalis yra šaligatvis, eismo dalyviai ar KET pažeidimus turintys teisę fiksuoti pareigūnai vertina pagal vizualiai pastebimus techninius-inžinerinius požymius. Taigi, jokie teisės aktai nėra įtvirtinę parametrų koks plotis turėtų būti skirtas šaligatviams. Konkreti vieta, kurioje buvo pastatyta D. N. transporto priemonė, yra šalia ir tuo pačiu aukščiau važiuojamosios kelio dalies, atskirta skirtingomis plytelėmis nei važiuojamoji dalis danga. Tai aiškiai matosi ir KET pažeidimo metu darytose fotonuotraukose. Todėl apygardos teismas konstatuoja, kad vieta, kurioje buvo pastatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens transporto priemonė, turi visus šaligatviui būdingus požymius ir todėl pagrįstai procesiniuose sprendimuose ji buvo įvardinta šaligatviu. Tai, kad D. N. ir jo atstovė savaip interpretavo šaligatvio sąvoką, kėlė sklypo priklausomybės klausimus, nagrinėjamu atveju administracinės atsakomybės klausimui spręsti jokios reikšmės neturi.

12. Kartu dar kartą, atsakant į apeliacinio skundo argumentą, pabrėžtina, jog vieta, kurioje stovėjo D. N. automobilis, nepriklausomai nuo jos nuosavybės formos, atlieka šaligatvio funkciją, t. y. juo vaikšto žmonės, ir eismo dalyviai privalo laikytis galiojančių KET nuostatų. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sustojo viešbučio teritorijoje, kurioje įprasta išlaipinti ir įlaipinti klientus, nešalina jo atsakomybės ir pareigos laikytis KET, o apygardos teismas neturi pagrindo vertinti, jog vieta, kurioje stovėjo D. N. automobilis, nėra šaligatvis. D. N. žinojo ir suprato (beje kaip ir eilę kartų baustas už visiškai analogiškus pažeidimus), kad pastatydama automobilį toje konkrečioje vietoje trukdys kitiems eismo dalyviams ir pažeis KET reikalavimus, tačiau vis tiek nusprendė elgtis neteisėtai. Gynybos argumentai dėl to, kad teritorija yra privati ir galimai dėl to joje negalioja Kelių eismo taisyklės, yra nelogiški ir neteisingi, ir nepanaikina jo veiksmų neteisėtumo ir nedaro jų mažiau pavojingais. Pažymėtina, kad teisės aktai, kurie nustato eismo tvarką, eismo dalyvių teises ir pareigas, naudojimąsi automobilių keliais ir eismo saugumo automobilių keliais reikalavimus, galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose keliuose, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos. Esminis požymis yra ne žemės sklypo ar kelio nuosavybės forma, o žmonių ir transporto priemonių judėjimas kelio ribose, t. y. eismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad KET galioja ir viešose, ir privačiose teritorijose, jei tai susiję su transporto priemonių ir pėsčiųjų eismu. Siekiant išvengti galimos grėsmės eismo dalyviams, būtina laikytis tam tikrų taisyklių, tame tarpe ir KET (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2012). Šis baudžiamojoje byloje pateiktas išaiškinimas yra bendro pobūdžio, neapibrėžtas konkrečiomis detalėmis, todėl pagrįstai taikytas ir nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, kurioje ginčas kyla dėl to, kaip ir kokia apimtimi yra taikomos KET privačioje teritorijoje. Taigi tokia pozicija, skunde sureikšminant teisinės registracijos klausimą, tuo pateisinant veiką, niekaip nepaneigia to, kad transporto priemones leidžiama statyti tose vietose ir tokiu būdu, kaip nurodo kelio ženklai. Tuo labiau, kad visai greta užfiksuotos D. N. transporto priemonės, t. y. priešais, matyti įrengta transporto priemonių stovėjimo vieta su nurodytu stovėjimo būdu, kurioje D. N. būtų galėjęs sustoti nepažeisdamas KET reikalavimų.

13. Apygardos teismas, atmesdamas ir apeliacinio skundo argumentus, negali nesutikti su Skundžiamą nutartį priėmusio apylinkės teismo motyvais, kad D. N. automobilis buvo ne tik sustojęs, bet ir stovėjo. Nepaisant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės dėstomų aplinkybių, kuriais galima pripažinti netgi nenuosekliomis, vienur teigiant, kad buvo tik sustota, kitur nurodant, jog automobilis galimai ir lėtai judėjo, byloje esančiais duomenimis – nuotraukomis, nustatyta, kad užfiksuotas automobilis stovi, jame ir šalia jo nėra jokių asmenų, automobilio žibintai nedega, taip ir neįjungti automobilio avariniai žibintai (žinant, jog automobilis pastatytas neleistinoje vietoje ir (ar) tik laikinai sustojus įlaipinti/išlaipinti keleivius). Taigi konstatuotina, jog D. N. vairuojamas automobilis buvo pastatytas ir stovėjo toje vietoje, kurioje negalėjo sustoti bei stovėti pagal KET reikalavimus, taip D. N. pasirinko teisei priešingą elgesio modelį, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl nusižengimo fakto.

14. Pažymėtina ir tai, jog ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl šis nusižengimas laikomas baigtu nuo neteisėtų veiksmų atlikimo momento. Tai, kad D. N. gerai žino, jog toje vietoje sustoti ir stovėti ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų, draudžiama, akivaizdu, kadangi, kaip jau minėta, ne kartą yra baustas už analogiškus pažeidimus toje pačioje vietoje, bet to, kaip ir nurodyta skunde, yra patyręs vairuotojas, privalantis puikiai suvokti bei išmanyti Kelių eismo taisykles. Atsižvelgiant į šio procesinio sprendimo aptartą teisinį reglamentavimą, taip pat yra akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, dėl kokios būtent priežasties D. N., nors ir trumpam laikotarpiui, sustojo aptariamoje teritorijoje. Svarbu yra tai, jog jis ignoravo KET nuostatą, draudžiančią transporto priemones sustabdyti nesant tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų. Taip pat teisės aktuose nėra numatytos jokios išimtys pašalinančios atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, net ir laipinti ar išlaipinant keleivius, nes įvykio vietoje nei sustoti, nei stovėti jis apskritai negalėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kaltės nustatymas už sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų (ANK 417 straipsnio 2 dalis) glaudžiai susiję su klausimu, ar kelio ženklai ir kitas ženklinimas atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus, ar jie buvo pakankamai aiškūs vairuotojams, kad jie galėtų greitai suprasti draudžiamo ir leistino elgesio ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo vertinti, kad administracinio nusižengimo vietoje kelio ženklai buvo įrengti neaiškiai ir klaidino apeliantą taip, jog būdamas atidus ir rūpestingas transporto priemonės vairuotojas negalėjo suprasti ženklinimo ir leidžiamo/draudžiamo elgesio, t. y. transporto priemonės statymo reikalavimų.

15. Apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dėl skunde gausiai dėstomų argumentų, susijusių su ginčijamomis nuotraukomis, kurių pagrindu D. N. atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, pagrįstumu. Apygardos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, susijusias su D. N. nusižengimo fiksavimu, konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek apylinkės teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, faktines aplinkybes nustatė remdamasis leistinais įrodymais bei pagrįstai vadovavosi byloje esančiomis nuotraukomis, kurių pakanka administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltei pagrįsti. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta gavus pranešimą bei nuotraukas, kurias asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą (ANK 590 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog iš nuotraukų aiškiai matyti ir galima identifikuoti D. N. automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip ir jo stovėjimo bei sustojimo vietą, ir toje zonoje stovinčius kelio ženklus. Įvertinus tai, kad byloje esančias aptariamas nuotraukas privatus asmuo fiksavo viešoje vietoje, t. y. nepažeidžiant imperatyvių įstatymo nuostatų, apygardos teismas konstatuoja, jog jos atitinka leistinumo bei sąsajumo reikalavimus bei atitinka ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytus reikalavimus ir gali būti pripažįstamos įrodymais. Be to, ir skunde konkrečiai neįvardijama Vilniaus apygardos teismo praktika, pasak atstovės reikšminga vertinant nuotraukų pagrįstumą, laikytina absoliučiai bendro pobūdžio, jos neįmanoma identifikuoti bei juolab sieti su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, todėl šiuo atveju pasisakyti apie precedentą (kas Institucijos atsiliepime bereikalingai cituojama) nėra nei teisiškai reikšminga, nei aktualu. Atsižvelgiant į išdėstytą, paminėti skundo argumentai negali paneigti D. N. atžvilgiu priimtų procesinių sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo.

16. Taigi apeliacinės instancijos teismas, dar kartą patikrinęs D. N. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Nesutikti su žemesnės instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą vadovaujantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais, tačiau jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, Skundžiamoje nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi pareiškėjas, nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutartį.

17. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pažeidimų dėl administracinės nuobaudos skyrimo. ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl D. N. skirtos nuobaudos, todėl apeliacinės instancijos teismas tik pažymi, kad įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir jį charakterizuojančius duomenis – administracinius baustumus, nustatytus iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 (penkerius) metus, kur jau be šio procesinio sprendimo 10 punkte nurodytų pažeidimų, matyti, jog D. N. už analogiško nusižengimo tomis pačiomis aplinkybėmis, toje pačioje vietoje, per kiek daugiau nei vienerius metus baustas 9 (devynis) kartus, t. y. už 2023 m. spalio 3 d., 2024 sausio 17 d., 2024 m. gegužės 16 d., 2024 m. birelio 19 d., 2024 m. liepos 9 d., 2024 m. rugpjūčio 20 d., 2024 m. spalio 2 d., 2024 m. gruodžio 13 d. ir 2024 m. gruodžio 17 d., darytina išvada, kad D. N. už padarytą administracinį nusižengimą paskirta ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta didesnė nei sankcijos vidurkį atitinkanti bauda yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, paskirta vadovaujantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis bei įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N. (N.) įgaliotos atstovės A. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas