- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-22
- Bylos Nr.
- AN2-167-935/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00015-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Pažeidėjas
- D. N.
- Kategorijos
- 17.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N. (D. N.) atstovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės 2024 m. gruodžio 5 d. nutarimu D. N. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį 70 Eur bauda, nes jis 2024 m. spalio 2 d., 11.17 val., Gedimino pr. 16, Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę „Mercedez-Benz E200 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų, šiais savo veiksmais D. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.5 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 18 d. nutartimi D. N. skundo netenkino ir Institucijos vyriausiosios specialistės 2024 m. gruodžio 5 d. nutarimą paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniame skunde D. N. atstovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
4. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad D. N. nepadarė teisės pažeidimo, nes jis nebuvo sustojęs ir nestovėjo ant šaligatvio, o, laukdamas kliento, kuris norėjo pasinaudoti jo teikiamomis taksi paslaugomis, buvo sustojęs viešbučio „Novotel“ teritorijoje. Iš administracinio nusižengimo byloje esančios nuotraukos, kurioje užfiksuotas D. N. automobilis, apskritai negalima spręsti, ar šis automobilis iš tikrųjų stovi.
5. D. N. atstovė aiškina, kad ties viešbučiu „Novotel“ yra įrengtas kelio ženklas, kuris leidžia sustoti, toliau yra ženklas, draudžiantis sustoti, o už jo yra stulpeliai su prikabintomis grandinėmis. Atkarpoje nuo pirmojo ženklo iki antrojo ženklo leidžiama sustoti automobiliams, kuriais teikiamos taksi paslaugos ir kuriuose yra įjungtas taksometras. Nei Institucijos vyriausioji specialistė, nei pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad iš VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, jog automobilis faktiškai sustojo privačiame kieme. Šiuo atveju, traukiant D. N. atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, privalėjo būti įrodyta, kad automobilis bent kažkiek stovi ant miesto infrastruktūrai priklausančio šaligatvio. Nei Institucijos vyriausioji specialistė, nei pirmosios instancijos teismas nepagrindė išvados, kodėl nurodyta atkarpa buvo vertinama kaip šaligatvis.
6. D. N. atstovės įsitikinimu, procesiniuose sprendimuose nurodomo nedidelio „paaukštinimo“, kuris iš tikrųjų net neegzistuoja, nėra pagrindo vertinti kaip kelio ir šaligatvio atribojimo. Procesiniuose sprendimuose nurodoma vieta yra labiau viešajai infrastruktūrai priklausančio kelio ir privačios nuosavybės ribos atskyrimas. Vis tik, jei tokia atstovės pozicija yra nepagrįsta, ji privalo būti paneigta dokumentais, kurie patvirtintų, jog vieta, kurioje buvo užfiksuotas automobilis, nėra viešbučio teritorija, ir leistų nustatyti, kiek konkrečiai centimetrų automobilis yra sustojęs (ir stovi) ant miesto infrastruktūrai priklausančio šaligatvio. Faktas, kad automobilis stovi ant šaligatvio, negali būti grindžiamas vien subjektyviais vertinimais.
7. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad administracinio nusižengimo byloje yra duomenys, iš kurių matyti, jog viešbučiui „Novotel“ priklauso ne tik žemė, ant kurios stovi pastatas, bet ir žemė šalia šio pastato. Šiuo atveju D. N. vairuojamas automobilis buvo sustojęs privačiame kieme, tačiau toks faktas yra ignoruojamas, nurodant, kad matosi, jog automobilis stovi ant šaligatvio. Apeliantė sutinka su tuo, kad kelio važiuojamoji dalis iš tikrųjų nesitęsia iki pat viešbučio durų, tačiau tai nėra ir šaligatvis. Būtent Institucijos atstovai privalėjo pateikti duomenis, kurie patvirtintų, kad automobilis stovi ant šaligatvio. Nepateikus tokių duomenų, nepašalinus kilusių neaiškumų, kurie tokiu atveju turėtų būti aiškinami teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, ir baudžiant D. N., yra pažeidžiami teisinio tikrumo principo reikalavimai. Privatų kiemą vertinti kaip šaligatvį apskritai yra nelogiška.
8. Teisės pažeidėjo atstovė aiškina, kad vietoje, kurioje buvo užfiksuotas D. N. automobilis, esantis skirtingas plytelių išdėstymas atskiria kelią nuo privataus sklypo. Be to, pažymi, kad kiekvieno viešbučio teritorija (privatus kiemas) paprastai yra pritaikyta ir klientų įlaipinimui ir išlaipinimui, todėl sustojimas šioje vietoje atitinka logišką ir proporcingą veiksmą, be kurio neįmanoma keleivių aptarnavimo paslauga. Privataus viešbučio kiemo, kuris yra šalia važiuojamosios kelio dalies, nėra pagrindo vertinti kaip viešajai infrastruktūrai priklausančios kelio dalies.
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) nuotraukos matyti, jog privatus sklypas ribojasi su važiuojamąja kelio dalimi tiesia linija iki kelio posūkio. Kitoje nuotraukoje matyti, kad faktinė kelio ir privataus sklypo riba yra atskirta trinkelėmis. Tai reiškia, kad trinkelių išdėstymas skiria ne šaligatvį nuo kelio, bet žymi privataus sklypo ribą. Bet kokie bandymai privatų kiemą prilyginti šaligatviui yra nepagrįsti, prieštaraujantys teisės aktuose įtvirtinai šaligatvio sampratai. Šaligatvis pagal savo paskirtį yra viešoji erdvė, skirta pėsčiųjų eismui, tuo tarpu privatus kiemas yra konkrečiam savininkui priklausanti teritorija, kurios naudojimą riboja nuosavybės teisė.
10. Skunde teigiama, kad tai, jog automobilio durelės ir bagažinė uždarytos, nereiškia, kad automobilis stovi. Automobilis tuo metu, kai buvo daroma nuotrauka, galimai lėtai važiavo. Be to, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šalia automobilio matosi keleivis su krepšiu. Skunde aiškinama ir tai, kad pasitaiko atvejų, kai D. N. atvykus pagal iškvietimą klientai atsisako taksi paslaugos ir nueina link viešojo transporto stotelės. Šiuo atveju automobilio stovėjimo faktas buvo grindžiamas tik viena nuotrauka, kuri iš tikrųjų nieko neįrodo.
11. Atstovė pažymi, kad Institucijos internetinėje svetainėje yra paskelbta atmintinė dėl transporto priemonių stovėjimo tvarkos pažeidimų fiksavimo. Šioje atmintinėje labai aiškiai nurodyta, kad pažeidimas laikomas netinkamai užfiksuotu, jeigu su pranešimu apie galimą teisės pažeidimą yra pateikiama tik viena nuotrauka. Šiuo atveju atmintinėje nurodytos galimo pažeidimo fiksavimo tvarkos nebuvo laikomasi. Tokį nustatytos galimų pažeidimų fiksavimo tvarkos nesilaikymas buvo ignoruojamas tiek Institucijos vyriausiosios specialistės, tiek pirmosios instancijos teismo. Šioje administracinio nusižengimo byloje nėra jokių kitų įrodymų, išskyrus vieną nuotrauką, kurie galėtų patvirtinti teisės pažeidimo padarymo faktą.
12. Teisės pažeidėjo atstovė atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog traukti asmens atsakomybėn vien tik pagal privataus asmens pateiktas nuotraukas, negalima. Teisės pažeidimą turi fiksuoti ne privatus asmuo, o policijos pareigūnai. Tik policijos pareigūnų užfiksuoti duomenys galėtų būti laikomi įrodymais, patvirtinančiais teisės pažeidimo padarymą.
13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad D. N. automobilį nufotografavo taksi vairuotojams gerai žinomas aktyvus pilietis, kuris dažniausiai tai daro pikdžiugiškai, iš pasalų. Šis asmuo fotografuoja net ir važiuojančius (pajudėjusius iš vietos) automobilius, taip pat vairuotojus, turinčius neįgaliojo ženklą, nors puikiai žino tokią aplinkybę. Vis tik Institucijos atstovai pagal pateiktus duomenis vis tiek asmenims surašo administracinių nusižengimų protokolus, nutarimus, skiria baudas. Institucijos atstovai neanalizuoja nuotraukų, nevertina kelio ženklų, nekreipia dėmesio, kad automobiliniai fotografuojami privačioje teritorijoje. Nuotraukas siunčiantis asmuo neprisiima jokios atsakomybės už nuotraukų turinį. Asmuo fotografuoja automobilius paslapčia, todėl Institucijai dažniausiai ir siunčia po vieną nuotrauką, nors pagal pačios Institucijos taisykles vienos nuotraukos nepakanka konstatuoti pažeidimo padarymo faktą. D. N. negali nei paneigti, nei patvirtinti administracinio nusižengimo bylai reikšmingų faktų, nes, teikdamas taksi paslaugas, jis nuolat juda pagal iškvietimus ir negali kiekvieną akimirką stebėti, ar yra fotografuojamas.
14. Atstovės įsitikinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje nėra įrodyta nei tai, kad automobilis stovėjo, nei tai, jog jis stovėjo ant šaligatvio. Esant tokioms aplinkybėms, administracinio nusižengimo teisena turėjo būti nutraukta konstatavus, jog nebuvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos vyriausioji specialistė prašo D. N. atstovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
D. N. atstovės apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį atsako ir tas, kas sustojo ir stovėjo vietose, kuriuose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti. KET 150.5 punkte nustatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 67 dalyje yra nustatyta, kad šaligatvis yra kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde iš esmės yra tvirtinama, kad vieta, kurioje buvo užfiksuotas D. N. automobilis, negali būti vertinama kaip šaligatvis, be to, galimas teisės pažeidimas buvo užfiksuotas nesilaikant nustatytos tvarkos, todėl D. N. negalėjo būti patrauktas atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis, su tokia pozicija nesutinka ir konstatuoja, kad D. N. Institucijos vyriausiosios specialistės 2024 m. gruodžio 5 d. nutarimu buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino teisės pažeidėjo skundo dėl minėto nutarimo panaikinimo.
17. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio pranešimo matyti, kad Institucija buvo informuota, jog 2024 m. spalio 2 d., 11.17 val., Gedimino pr. 16, Vilniuje, ant šaligatvio stovėjo automobilis „Mercedez-Benz E200 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Su pranešimu buvo pateikta ir nuotrauka, kurioje užfiksuota įvykio vieta bei minėtas automobilis (b. l. 17, 19). Iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų (b. l. 17-19) matyti, kad vietoje, kurioje 2024 m. spalio 2 d., 11.17 val., buvo užfiksuotas automobilis „Mercedez-Benz E200 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairėje pusėje yra šaligatvis, kurio dešiniame krašte yra betoninės kliūtys, už kurių yra išilgai gatvės klotos keturios plytelių juostos (pirmoji juosta, esanti arčiausiai betoninių kliūčių, yra klota ilgesnėmis plytelėmis nei likusios trys plytelių juostos). Už išilgai klotų plytelių juostų yra kelio dalis skirta važiuoti transporto priemonėms, t. y. važiuojamoji kelio dalis. Šioje dalyje plytelės yra klotos statmenai į anksčiau minėtą šaligatvį. Pasibaigus kelio daliai, kurioje plytelės yra klotos statmenai, vėl yra išilgai klotos keturios plytelių juostos, iš kurių paskutinė (labiausiai nutolusi į dešinę pusę nuo statmenai išklotų plytelių ir esanti arčiausiai pastatų) yra išklota ilgesnėmis plytelėmis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aptarti faktai leidžia be jokių abejonių daryti išvadą, kad išilgai išklotų plytelių juostomis, o tiksliau kraštinėmis juostomis (iš vienos pusės juosta labiausiai nutolusi į kairę, o iš kitos pusės juosta labiausiai nutolusi į dešinę), kurios išklotos ilgesnėmis plytelėmis, yra skiriama kelio važiuojamoji dalis nuo šaligatvių. Iš nuotraukos (b. l. 19), kurioje yra užfiksuotas automobilis „Mercedez-Benz E200 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad šio automobilio dešinės pusės ratai akivaizdžiai yra už išilgai ilgomis plytelėmis išklotos juostos. Taigi darytina išvada, kad automobilis šiuo atveju yra užfiksuotas ant šaligatvio.
18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ilgomis plytelėmis klota juosta, už kurios buvo minėto automobilio dešinės pusės ratai, tęsiasi ir Vilniaus gatvėje bei akivaizdžiai skiria kelio dalį skirtą pėstiesiems ir dalį, kurioje tam tikrose gatvės atkarpose turi teisę judėti transporto priemonės (b. l. 3 bei internete viešai skelbiami duomenys). Be to, ši juosta tęsiasi ir už tos vietos, kurioje buvo užfiksuotas automobilis, bei kur automobilius galima statyti kelio ženkle nurodytu būdu. Šie faktai dar kartą patvirtina tai, jog vieta, kurioje 2024 m. spalio 2 d., 11.17 val., buvo užfiksuotas automobilis „Mercedez-Benz E200 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra šaligatvis.
19. Kaip jau buvo minėta, pagal SEAKĮ 2 straipsnio 67 dalį šaligatvis yra kelio dalis skirta pėstiesiems, kuria, teisės aktuose nustatyta tvarka, gali naudotis ir kiti eismo dalyviai. Skundą nagrinėjantis teismas pabrėžia, kad KET 1 punkte yra nustatyta, jog šios taisyklės galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. šių taisyklių galiojimas nepriklauso nuo konkrečios teritorijos nuosavybės formos (privačioji, viešoji ar valstybinė). Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad konkreti teritorijos dalis vertinama kaip šaligatvis ne pagal tai, kam ši teritorija priklauso nuosavybės teise (valstybei, savivaldybei ar privačiam subjektui), o pagal šios teritorijos paskirtį. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad vieta, kurioje buvo užfiksuotas D. N. automobilis, yra viešosios erdvės dalis, skirta būtent pėstiesiems, nes, judėdami šia kelio dalimi, pėstieji turi galimybę pakliūti į pastate esančias įstaigas (viešbutį, maitinimo bei prekybos vietas), judėti prie šalia esančio kito pastato, prie kurio yra laipteliai ir vieta pritaikyta asmenų su negalia judėjimui (ši vieta yra arti tos vietos, kur buvo užfiksuotas teisės pažeidėjo automobilis), kuriame taip pat yra prekybos vieta, be to, šalia važiuojamosios kelio dalies yra pastatyti vazonai, kurie akivaizdžiai rodo tai, kad tai nėra automobiliams skirta kelio dalis, yra įrengta rūkymui skirta vieta (b. l. 86-91, 99-103).
20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš viešai internete skelbiamos informacijos apie viešbutį „Novotel“ matyti, jog šis viešbutis neturi automobiliams skirtų stovėjimo vietų. Viešbučio klientai automobilius gali statyti artimiausiojoje viešoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Gedimino pr. 9A, Vilniuje. Taip pat iš administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad į viešbutį atvykstančius ir išvykstančius klientus yra galimybė atitinkamai išlaipinti ir įlaipinti į taksi automobilį nepažeidžiant KET reikalavimų, t. y. taksi automobiliui su įjungtu taksometru sustojus prie viešbučio važiuojamojoje kelio dalyje. Nekyla abejonių, kad toje vietoje gali susidaryti situacijos, kai taksi automobilis, sustojęs išleisti ar paimti kliento, gali trukdyti važiuojamąja kelio dalimi judėti kitam automobiliui, tačiau toks trukdymas būtų trumpalaikis ir pagrįstas teisės aktų nuostatomis, taip pat ir KET 4 punkto nuostatomis, iš kurių matyti, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.
21. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pagal administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis negalima nustatyti fakto, jog automobilis „Mercedez-Benz E200 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. spalio 2 d., 11.17 val., iš tikrųjų buvo sustojęs ir stovėjo toje vietoje, kurioje buvo užfiksuotas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sutikti su tokia teisės pažeidėjo atstovės pozicija nėra pagrindo.
22. Visų pirma pažymėtina, kad iš paties D. N. paaiškinimų, teiktų elektroniniu paštu, matyti, jog jis su automobiliu buvo sustojęs nurodytoje vietoje (b. l. 22, 25, 27). Faktą, kad automobilis tuo metu, kai buvo nufotografuotas, stovėjo, patvirtina pranešime apie padarytą teisės pažeidimą užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog pranešėjas nurodė, jog automobilis konkrečioje vietoje ir konkrečiu laiku stovi ant šaligatvio (b. l. 17). Iš administracinio nusižengimo byloje esančios nuotraukos matyti, jog visos automobilio durys ir bagažinė yra uždarytos, galiniai žibintai nedega, automobilis yra už vazono, kuris stovi ant šaligatvio. Akivaizdu, kad automobilis toje vietoje, kurioje jis buvo užfiksuotas, nepravažiavęs/neapvažiavęs vazono ir nepavažiavęs atgal bei nesustodamas, negalėjo atsidurti. Paminėtas manevras yra tikslingas tuo atveju, jeigu toje vietoje, kurioje užfiksuotas automobilis, yra ketinama ne tik sustoti bet ir stovėti. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad automobilis tuo metu, kai jis buvo nufotografuotas, buvo sustojęs ir stovėjo. Būtina pabrėžti ir tai, kad šiuo atveju visiškai nėra svarbu, ar tuo metu D. N. laukė ateinančio kliento ar ketino išlaipinti klientą, ar taksometras buvo įjungtas ar išjungtas, nes teisės sustoti ir stovėti ant šaligatvio bet kokiu atveju jis neturėjo. Kaip jau buvo minėta, tuo atveju, jeigu D. N. laukė ateinančio kliento ar ketino išlaipinti klientą, jis, laikydamasis kelio ženklų reikalavimų, su įjungtu taksometru turėjo teisę sustoti važiuojamojoje kelio dalyje.
23. Apeliacinio skundo teiginiai, kad skundžiami procesiniai sprendimai yra grindžiami tik vienoje privataus asmens darytoje nuotraukoje užfiksuotais duomenimis, kurių nepakanka tam, jog būtų galima konstatuoti administracinio nusižengimo padarymo faktą ir D. N. kaltę, yra nepagrįsti. Akivaizdu, kad tiek administracinio nusižengimo padarymo faktą, tiek D. N. kaltę padarius šį nusižengimą patvirtina paties teisės pažeidėjo paaiškinimai, teikti elektroniniu paštu, pranešime apie teisės pažeidimą, Institucijos vyriausiosios specialistės teiktose nuotraukose užfiksuoti duomenys ir kt. Atkreiptinas D. N. atstovės dėmesys į tai, kad ANK 569 straipsnyje yra nustatyta, jog įrodymais administracinio nusižengimo byloje pripažįstami bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remiantis yra nustatomos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tokie duomenys, be jokių abejonių, gali būti nustatomi ir nuotraukomis. ANK nėra įtvirtinta nuostata, kad tik pareigūnų darytose nuotraukose užfiksuoti duomenys gali būti pripažinti įrodymais administracinio nusižengimo byloje. Taigi ir privataus asmens darytose nuotraukose užfiksuotais duomenimis galima konstatuoti konkrečių faktų bei aplinkybių egzistavimą, grįsti procesiniuose sprendimuose daromas išvadas.
24. Iš tikrųjų Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje asmenims, kurie praneša apie netinkamai pastatytą automobilį, yra rekomenduojama/siūloma prie pranešimo apie galimą teisės pažeidimą pridėti bent dvi nuotraukas, kuriose užfiksuoti duomenys patvirtintų pranešime nurodomas aplinkybes. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju apie teisės pažeidimą pranešęs asmuo minėtos rekomendacijos nesilaikė. Vis tik tokia aplinkybė niekaip nepaneigia nei administracinio nusižengimo padarymo, nei D. N. kaltės padarius šį nusižengimą faktų.
25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad rekomendacija/siūlymas, jog teisės pažeidimas būtų užfiksuotas bent dviejose nuotraukose, kyla iš poreikio surinkti kuo daugiau ir kuo tikslesnių duomenų apie reikšmingas teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, apie kurias privatus asmuo neretai net nepagalvoja. Ne mažiau nei dviejų nuotraukų, kuriose užfiksuotos teisės pažeidimo padarymo aplinkybės, pateikimas tik palengvina, aišku, jeigu nuotraukose užfiksuoti duomenys yra informatyvūs, administracinio nusižengimo aplinkybių ištyrimą. Tuo pačiu teigtina, kad vienos nuotraukos pateikimas, ypač tais atvejais, kai joje yra užfiksuota pakankamai administracinio nusižengimo tyrimui bei nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, nedaro viso proceso ar jo dalies niekiniu, nepaneigia pareigos aiškintis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir traukti teisės pažeidimą padariusį asmenį teisinėn atsakomybėn. Iš pranešėjo pateiktos nuotraukos akivaizdžiai matyti, kad D. N. vairuojamas automobilis dešine puse apytiksliai puse savo pločio yra užvažiavęs ant šaligatvio. Fakto, kad buvo sustojęs ir stovėjo toje vietoje, kurioje buvo užfiksuotas automobilis, neginčijo ir pats D. N., kuris tik aiškino, jog toje vietoje, įjungęs taksometrą, laukė kliento. Čia pažymėtina, kad jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog D. N. šiuo konkrečiu atveju vykdė kokį nors užsakymą, apskritai nėra.
26. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti ar keisti skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutarties nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o D. N. atstovės apeliacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartį nepakeistą ir D. N. atstovės skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.