- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-19
- Bylos Nr.
- AN2-201-957/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00353-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Pažeidėjas
- D. N.
- Kategorijos
- 17.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N. (D. N.) ir jo atstovės (toliau – ir Pareiškėjai, apeliantai) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria netenkintas D. N. skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-3161-2025 ir šis nutarimas paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės 2025 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-3161-2025 D. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį 70 Eur dydžio bauda už tai, kad 2024 m. gruodžio 17 d., 11.52 val., Vilniuje, Gedimino pr. 16, vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų, taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.5 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 18 d. nutartimi D. N. skundo netenkino ir Institucijos vyriausiosios specialistės 2025 m. vasario 20 d. nutarimą paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu D. N. ir jo atstovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.
4. Apeliaciniame skunde Pareiškėjai nurodo, kad D. N. nepadarė teisės pažeidimo, nes iš vienintelio byloje esančio įrodymo – nuotraukos matyti, kad automobilis ne sustojo ir stovi, o faktiškai važiuoja privačiame kieme, kadangi jo ratai yra persukti ir automobilis yra per pusę važiuojamosios kelio dalies, nuotraukoje matyti vairuotojas, netgi jo ranka, laikanti vairą ir tai yra privatus kiemas, o ne šaligatvis. Todėl, pasak Pareiškėjų, nėra logiška manyti, kad automobilis skersai gatvės stovi persuktais ratais, kadangi šioje vietoje automobilių srautai faktiškai nuolat juda. Be to, automobilis važiuoja, būtent todėl jo durelės uždarytos ir į važiuojantį automobilį negali lipti ar iš jo išlipti keleiviai ar iškrauti/įkrauti kelioninius krepšius iš bagažinės, o teismas nepagrįstai šiomis aplinkybėmis rėmėsi spręsdamas, kad automobilis stovi. Teismas taip pat nepagrįstai teigė, kad automobilio bagažinė uždaryta, nes to nesimato iš nuotraukos, kaip ir to, kad vairuotojo pusės keleivio durelės uždarytos. Kartu apeliantai nurodo, kad nesutinka su teismo argumentais, kuriais teismas grindė, jog automobilis stovi, t. y. tai, kad automobilio šviesos neįjungtos, kadangi daugelis šiuolaikinių automobilių turi LED žibintus, kurie mirksi itin greitai, o fotoaparatai gali užfiksuoti tik akimirką, kai žibintas užgesęs ir nuotraukoje jie gali atrodyti kaip išjungti; tai, kad taksi plafonas nedega tuo metu, kai įjungtas taksometras (nuotraukoje matyti, kad plafonas nedega); o tai, kad automobilio durelės ir bagažinė uždaryti, nereiškia, kad jis nevažiuoja.
5. Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes nepasisakė dėl šaligatvio sampratos, nors pareiškėjo skunde šis klausimas buvo keliamas, be to, teismas neužsiminė apie Vilniaus apygardos teismo praktiką dėl nuotraukų, kaip įrodymų, pakankamumo. Kartu skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama ne teisiniais argumentais, o nelogiškais teiginiais ir bendromis frazėmis apie tai, kad teismas neturi įrodinėti transporto priemonės sustojimo vietos, šaligatvio suprojektavimo pagrįstumo ir teisėtumo, kadangi skundu to net nebuvo prašoma. Pasak Pareiškėjų, teismas neatsižvelgė į tai, kad oficialūs VĮ „Registrų centras“ REGIA duomenys patvirtina, jog aktuali teritorija yra privati, todėl joje bet kurioje vietoje gali stovėti vazonai, skulptūros ir pan., todėl trinkelės bei dekoracijos neidentifikuoja aktualios vietos šaligatvio statuso. Pasak Pareiškėjų, skunde (remiantis REGIA duomenimis ir realia nuotrauka) buvo akcentuojama, kad skirtingas trinkelių išsidėstymas atriboja kelią nuo privačios viešbučio „Novotel“ teritorijos, o ne važiuojamąją dalį ir šaligatvį. Be to, pasak apeliantų, į bylą buvo pateikti duomenys, kad pati viešbučio „Novotel“ administracija savo teritorija disponuoja kaip privačiu sklypu, o ne šaligatviu, nesikreipia į savivaldybę dėl tariamų pažeidimų. Apeliantai sutinka su tuo, kad kelio važiuojamoji dalis iš tikrųjų nesitęsia iki pat viešbučio durų, tačiau teigia, kad tai nėra ir šaligatvis, ir būtent institucijos pareiga įrodyti, kad aktuali vieta turi šaligatvio statusą. Cituodami atskirus pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus Pareiškėjai teigia, kad teismas šiuo atveju formuoja praktiką, kuria privatų kiemą pripažinus šaligatviu, privačiuose kiemuose nebegalima parkuoti automobilių. Be to, įrodinėjimo pareigos kontekste būtent institucija turėjo įrodyti, kiek centimetrų automobilis yra sustojęs ant miesto infrastruktūrai priklausančio šaligatvio, tačiau savivaldybė įrodinėjimo naštą sau pasilengvina įsidiegdama platformą „Tvarkau miestą“, tačiau jai pareiga įrodyti pažeidimo faktą negalioja. Teismas dėl skundo argumentų, susijusių su įrodymų rinkimo teisėtumu ir pakankamumu, nepasisakė, nors, pasak Pareiškėjų, dėl to buvo nurodyta Vilniaus apygardos teismo nutartis, kurioje pasisakyta, kad traukti asmens atsakomybėn vien tik pagal privataus asmens pateiktas nuotraukas negalima, o teisės pažeidimą turi fiksuoti ne privatus asmuo, o policijos pareigūnai. Taigi, tik policijos pareigūnų užfiksuoti duomenys galėtų būti laikomi įrodymais, patvirtinančiais teisės pažeidimo padarymą.
6. Pareiškėjai nurodo, kad ir kitiems automobilių vairuotojams ši situacija nėra suprantama ir neatitinka teisinio tikrumo principo, o esant prieštaravimams ar dviprasmybėms, jos turi būti aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Vairuotojai nesitiki privačiuose kiemuose matyti kelio ženklą, leidžiantį stovėjimo būdą ar šaligatvį, kadangi privačiuose kiemuose to nėra, todėl net ir neneigiant KET galiojimo privačiuose kiemuose, nelogiška privatų kiemą laikyti šaligatviu (pridedamos kitų vairuotojų paliktų automobilių nuotraukos). Pareiškėjai atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 2 straipsnio 67 punkte numatytą šaligatvio apibrėžimą, kurio pagrindu mano, kad privataus viešbučio kiemas, esantis greta važiuojamosios kelio dalies, nėra viešajai infrastruktūrai priklausančio kelio dalis.
7. Pareiškėjai pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje paskelbta atmintinė dėl transporto priemonių stovėjimo tvarkos pažeidimų fiksavimo, kurioje aiškiai nurodoma, kad pažeidimas laikomas netinkamai užfiksuotu, jei pridėta tik viena pažeidimo nuotrauka. Šiuo atveju atmintinėje nurodytos galimo pažeidimo fiksavimo tvarkos nebuvo laikomasi. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, išskyrus vieną nuotrauką, kurie galėtų patvirtinti teisės pažeidimo padarymo faktą.
8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad automobilį nufotografavo aktyvus pilietis, kuris dažniausiai tai daro pikdžiugiškai. Šis asmuo fotografuoja net ir važiuojančius automobilius, taip pat vairuotojus, turinčius neįgaliojo ženklą, nors puikiai žino tokią aplinkybę. Vis tik Institucijos atstovai pagal pateiktus duomenis vis tiek asmenims surašo administracinių nusižengimų protokolus, nutarimus, skiria baudas.
9. Pareiškėjų įsitikinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje nėra įrodyta nei tai, kad automobilis stovėjo, nei tai, jog jis stovėjo ant šaligatvio. Esant tokioms aplinkybėms, administracinio nusižengimo teisena turėjo būti nutraukta.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos vyriausioji specialistė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
11. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. N. ir jo atstovės apeliacinis skundas atmetamas.
12. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvus, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis ginčijama apimtimi yra teisėta ir pagrįsta, atitinkamai naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
14. Šioje byloje D. N. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje dėl to, kad 2024 m. gruodžio 17 d., 11.52 val., Vilniuje, Gedimino pr. 16, pažeidė KET 150.5 punkto reikalavimus, nes vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų. Tokias aplinkybes tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas nustatė byloje surinktais ir teisingai įvertintais įrodymais, laikydamiesi ANK 569 straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimų. Apeliantai byloje neginčija, kad D. N. automobilis užfiksuotas pirmiau nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje (šią aplinkybę patvirtina tiek savivaldybei pateikta informacija, tiek paties D. N. teiktų paaiškinimų turinys, tiek byloje esanti nuotrauka ir joje esančių objektų sugretinimas su viešai prieinamais Google Maps duomenimis), todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako. Vis dėlto apeliaciniu skundu su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo priimtais procesiniais sprendimais nesutinkama iš esmės dviem aspektais, t. y. pirma, kad D. N. automobilis užfiksuotas stovintis; antra, kad vieta, kurioje užfiksuotas D. N. automobilis, turi šaligatvio statusą. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta.
Žemesnės instancijos teismas
15. ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė tam, kas sustojo ir stovėjo vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti. Tokias vietas detalizuoja KET 150.5 punktas, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Šaligatvio sąvoka apibrėžta SEAKĮ 2 straipsnio 67 dalyje, kurioje nustatyta, kad šaligatvis yra kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Apeliantai tvirtina, kad vieta, kurioje buvo užfiksuotas D. N. automobilis, negali būti laikoma šaligatviu, nes aktualioje vietoje esantis skirtingas trinkelių išsidėstymas atriboja kelią nuo privačios viešbučio „Novotel“ teritorijos, o ne važiuojamąją dalį ir šaligatvį, todėl D. N. negalėjo būti patrauktas atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, su tokia pozicija nesutinka ir konstatuoja, kad D. N. Institucijos 2025 m. vasario 20 d. nutarimu buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jo automobilis nurodytoje vietoje ir laiku stovėjo ant šaligatvio, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino jo skundo dėl minėto nutarimo.
16. Pirmiausia pažymėtina, kad priešingai apeliacinio skundo teiginiams, remdamasis administracinio nusižengimo byloje esančiais įrodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad automobilis „Mercedez-Benz E200 CDI“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2024 m. gruodžio 17 d., 11.52 val., iš tikrųjų buvo sustojęs ir stovėjo toje vietoje, kurioje buvo užfiksuotas. Tokią išvadą pagrindžia pranešėjo pateikta informacija, kurioje nurodyta, kad automobilis „stovi ant šaligatvio“ (b. l. 43a). Pažymėtina, kad tikslinant šią aplinkybę Institucija pateikė užklausą pranešėjui V. S., kuris nurodė, kad minimas automobilis fotografavimo metu stovėjo (b. l. 10). Pažymėtina, kad gretinant šias aplinkybes su pirmosios instancijos teismo nurodytomis aplinkybėmis, kad nuotraukoje nėra užfiksuota, jog iš minėto automobilio būtų išlipantys ar įlipantys asmenys, visos transporto priemonės durelės bei bagažinė uždarytos, automobilis yra sustojęs ir stovi su neįjungtomis šviesomis, o pats vairuotojas rankoje laiko mobilųjį telefoną, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad minimas automobilis nebuvo tik sustojęs, ar važiavo, ką savo apeliaciniame skunde teigia apeliantai. Pirmiausia ANK 417 straipsnio 2 dalis draudžia ne tik stovėti, bet ir sustoti ant šaligatvio. Antra, pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, jog fotografuojant automobilio LED žibintai galėjo būti užfiksuoti tuo momentu, kai jie užgesę, kad automobilio ratai susukti, kad automobilio bagažinės nesimato ir negalima spręsti, ar ji atidaryta, kad taksi plafonas nedega, kai įjungtas taksometras, o šiuo atveju plafonas nedega ir pan., yra deklaratyvūs ir jų niekas nepatvirtina, juo labiau, kad automobilis pasuktas šonu ir atidaryta bagažinė matytųsi, plafonas gali nedegti ir tuomet, kai automobilis nėra užvestas, jei vairuotojas jo neįjungtų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ir paties D. N. byloje teiktoje gausybėje paaiškinimų aiškiai nenurodyta, ką jis tuo metu objektyviai veikė aktualioje vietoje. Procesiniuose dokumentuose tvirtinama, kad jis yra nubaustas, jog važiuoja privačiu sklypu, kad byloje tik viena nuotrauka, automobilyje yra tik vienas vairuotojas, be to nėra kitų įrodymų, jog automobilis stovi (b. l. 3-5, 16 ir kt.). Kita vertus, kituose paaiškinimuose nurodoma, kad „taksi automobilis nėra sustojęs ant šaligatvio [...], automobilis sustojo privačiame sklype“ (b. l. 17). Taigi, teismas, sutikdamas, kad D. N. kaltės įrodinėjimo pareiga kyla Institucijai, vis tik neturi galimybės remtis paties D. N. paaiškinimais dėl faktinių konkretaus įvykio aplinkybių, kadangi jos prieštaringos, be to, jis apsiriboja abstraktaus turinio argumentais, kurių patikimumo ANK 569 straipsnio 4 dalies prasme patikrinti nėra galimybės. Pažymėtina, kad 2025 m. kovo 28 d. paaiškinimuose dėl atsiliepimo nurodoma, jog pasitaiko atvejų, kai atvykęs pagal iškvietimą D. N. tiesiog nesulaukia klientų, nes jis išvyksta „Bolt“ ar jiems netinka paslaugų įkainiai, tačiau šiuo atveju tai abstrakti aplinkybė (b. l. 110-112). Vis tik, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra svarbu, ar tuo metu D. N. laukė ateinančio kliento, ar ketino išlaipinti klientą, ar taksometras buvo įjungtas, ar išjungtas, nes KET 150.5 punkto prasme teisės sustoti ir stovėti ant šaligatvio bet kokiu atveju jis neturėjo, kadangi tokiu atveju, laukdamas ateinančio kliento ar ketindamas išlaipinti klientą, jis, laikydamasis kelio ženklų reikalavimų, su įjungtu taksometru turėjo teisę sustoti važiuojamojoje kelio dalyje.
17. Antra, pasisakant dėl aktualios vietos statuso, pažymėtina, kad iš administracinio nusižengimo byloje esančio pranešimo matyti, jog Institucija buvo informuota, kad 2024 m. gruodžio 17 d., 11.52 val., Vilniuje, Gedimino pr. 16, ant šaligatvio stovėjo automobilis „Mercedez-Benz E200 CDI“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 43a). Su pranešimu buvo pateikta ir nuotrauka, kurioje užfiksuota įvykio vieta bei minėtas automobilis (b. l. 44). Iš šios administracinio nusižengimo byloje esančios nuotraukos matyti, jog joje užfiksuotas automobilis „Mercedez-Benz E200 CDI“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), stovintis užvažiavęs galiniu ratu ant šaligatvio trinkelių keturių eilių ir priekiniu ratu ant šaligatvio ir važiuojamosios dalies trinkeles atribojančių kita kryptimi išklotų trinkelių. Taigi, kairėje nuotraukos pusėje užfiksuotas šaligatvis, kurio dešiniame krašte yra kelio ženklo stovas, stulpeliai su grandinėmis, už ženklo stovo į dešinę pusę, kur ir stovi automobilis, išilgai gatvės išklotos keturios trinkelių juostos (pirmoji juosta, esanti arčiausiai ženklo, yra išklota ilgesnėmis trinkelėmis nei likusios trys trinkelių juostos). Už išilgai klotų trinkelių juostų yra kelio dalis, skirta važiuoti transporto priemonėms, t. y. važiuojamoji kelio dalis. Šioje dalyje trinkelės yra išklotos statmenai anksčiau minėtoms šaligatvį atribojančioms trinkelėms. Pasibaigus kelio daliai, kurioje trinkelės yra išklotos statmenai, matomos vėl išilgai klotos keturios trinkelių juostos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aptarti faktai leidžia be jokių abejonių daryti išvadą, kad išilgai išklotų plytelių juostomis, o tiksliau kraštinėmis juostomis (iš vienos pusės juosta labiausiai nutolusi į kairę, o iš kitos pusės juosta labiausiai nutolusi į dešinę), kurios išklotos ilgesnėmis plytelėmis, yra skiriama kelio važiuojamoji dalis nuo šaligatvių. Iš nuotraukos, kurioje yra užfiksuotas automobilis „Mercedez-Benz E200 CDI“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), matyti, kad šio automobilio dešinės pusės galinis ratas akivaizdžiai yra už išilgai ilgomis plytelėmis išklotos juostos, o priekinis – iš esmės ant ilgesnės trinkelės, atribojančios važiuojamąją dalį nuo šaligatvio. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad automobilis šiuo atveju yra užfiksuotas dešine puse stovintis ant šaligatvio. Šiame kontekste pastebėtina, kad viešai prieinamais Google Maps duomenimis https://www.google.com/maps/place/Novotel+Vilnius+Centre/@54.6870106,25.2795637,3a,75y,111.67h,81.97t/data=!3m7!1e1!3m5!1sV-I1R_schfpz1Z8e_bQdYw!2e0!6shttps:%2F%2Fstreetviewpixels-pa.googleapis.com%2Fv1%2Fthumbnail%3Fcb_client%3Dmaps_sv.tactile%26w%3D900%26h%3D600%26pitch%3D8.028774413520736%26panoid%3DV-I1R_schfpz1Z8e_bQdYw%26yaw%3D111.6707357531518!7i13312!8i6656!4m9!3m8!1s0x46dd94104f305431:0xf46bac0309adcdd2!5m2!4m1!1i2!8m2!3d54.6868408!4d25.2800537!16s%2Fg%2F1td7xs8f?authuser=0&entry=ttu&g_ep=EgoyMDI1MDYxMS4wIKXMDSoASAFQAw%3D%3D, ilgomis trinkelėmis išklota juosta, už kurios ir ant kurios fiksuoti minėto automobilio dešinės pusės ratai, sudaro aiškią šaligatvio ir važiuojamosios kelio dalies ribą, kadangi nuosekliai tęsiasi ir Vilniaus gatvėje bei akivaizdžiai skiria kelio dalį, skirtą pėstiesiems ir dalį, kurioje tam tikrose gatvės atkarpose turi teisę judėti transporto priemonės. Ši juosta tęsiasi ir už tos vietos, kurioje buvo užfiksuotas automobilis, bei kur ties parduotuve „Kristiana“ automobilius galima statyti kelio ženkle nurodytu būdu. Šiais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės tik patvirtina tai, jog vieta, kurioje 2024 m. gruodžio 17 d., 11.52 val., užfiksuotas automobilis „Mercedez-Benz E200 CDI“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), yra šaligatvis.
18. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad, pasak apeliantų, aktualioje vietoje esantis skirtingas trinkelių išsidėstymas atriboja kelią nuo privačios viešbučio „Novotel“ teritorijos, o ne važiuojamąją dalį ir šaligatvį, atmestini. Pažymėtina, kad pagal KET 1 punktą, šios taisyklės galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. šių taisyklių galiojimas nepriklauso nuo konkrečios teritorijos nuosavybės formos (privačioji, viešoji ar valstybinė). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal SEAKĮ 2 straipsnio 67 dalį šaligatvis yra kelio dalis, skirta pėstiesiems, kuria, teisės aktuose nustatyta tvarka, gali naudotis ir kiti eismo dalyviai. Taigi, konkreti teritorijos dalis vertinama kaip šaligatvis ne pagal tai, kam ši teritorija priklauso nuosavybės teise (valstybei, savivaldybei ar privačiam subjektui), o pagal šios teritorijos paskirtį. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad vieta, kurioje buvo užfiksuotas D. N. automobilis, yra viešosios erdvės dalis, skirta būtent pėstiesiems, nes, judėdami šia kelio dalimi, pėstieji turi galimybę pakliūti į pastate esančias įstaigas (viešbutį, parduotuves), judėti prie šalia esančio kito pastato, prie kurio yra laipteliai ir vieta, pritaikyta asmenų su negalia judėjimui (vieta, kurioje fiksuotas D. N. automobilis, gretinant ją su pirmiau minėta Google Maps vaizdine medžiaga ir yra ta vieta, kuri šalia vietos, pritaikytos asmenų su negalia judėjimui). Kartu pažymėtina, kad aktualios vietos vertinimas negali būti atsietas nuo miesto vietos ir infrastruktūros vientisumo vertinimo, o būtent aplinkybės, kad aktuali vieta yra miesto centre, kad joje yra pirmiau aptarta miesto infrastruktūra, nepriklausomai nuo to, kaip ji žymima VĮ „Registrų centras“ sistemoje „REGIA“, rodo, jog vieta, kurioje fiksuotas D. N. automobilis, suformuota kaip šaligatvis ir tai aiškiai suvokiama tiek pėstiesiems, tiek vairuotojams. ANK 569 straipsnio 5 dalies prasme teismo vidinį įsitikinimą tuo stiprina ir tos aplinkybės, kad iš viešai internete skelbiamos informacijos apie viešbutį „Novotel“ matyti, jog šis viešbutis neturi automobiliams skirtų stovėjimo vietų, kad viešbučio klientai automobilius gali statyti artimiausiojoje viešoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, Gedimino pr. 9A, kad aktualioje vietoje nėra pastatytas ženklas, numatantis stovėjimo būdą, skirtingai nei vietoje ties „Kristiana“ parduotuve (Google Maps duomenys).
19. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo teiginius, kad skundžiami procesiniai sprendimai yra grindžiami tik vienoje privataus asmens darytoje nuotraukoje užfiksuotais duomenimis, kurių nepakanka tam, jog būtų galima konstatuoti administracinio nusižengimo padarymo faktą ir D. N. kaltę. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų įrodinėjimo taisykles apibrėžia ne apeliantų akcentuojama Vilniaus miesto savivaldybės interneto puslapyje patalpinta „Atmintinė dėl stovėjimo tvarkos pažeidimų“, kurioje įtvirtintas reikalavimas pridėti daugiau kaip vieną pažeidimo nuotrauką, o ANK nuostatos. Rekomendacija, jog teisės pažeidimas būtų užfiksuotas bent dviejose nuotraukose, kyla iš poreikio surinkti kuo daugiau ir kuo tikslesnių duomenų apie reikšmingas teisės pažeidimo padarymo aplinkybes. Tačiau ir vienos nuotraukos pateikimas, ypač tais atvejais, kai joje yra užfiksuota pakankamai administracinio nusižengimo tyrimui bei nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ir jos atitinka kitų įrodymų turinį, nedaro viso proceso netinkamu, nepaneigia Institucijos pareigos aiškintis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir traukti teisės pažeidimą padariusį asmenį teisinėn atsakomybėn ANK nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 569 straipsnyje yra nustatyta, jog įrodymais administracinio nusižengimo byloje pripažįstami bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remiantis yra nustatomos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tokie duomenys gali būti nustatomi ir nuotraukomis, nepriklausomai nuo to, kas jas pateikė. Įrodinėjimą reglamentuojančios ANK nuostatos nenustato nei subjektų, kurie gali teikti nuotraukas, nei nuotraukų minimalaus skaičiaus, nei apibrėžia, kad tik pareigūnų darytose nuotraukose užfiksuoti duomenys gali būti pripažinti įrodymais administracinio nusižengimo byloje. Privataus asmens darytomis nuotraukomis užfiksuotais duomenimis galima konstatuoti konkrečių faktų bei aplinkybių egzistavimą, grįsti procesiniuose sprendimuose daromas išvadas, jei gretinant jose užfiksuotus faktus su kitais įrodymais, jų pakanka konkrečiam faktui konstatuoti. Kaip jau minėta, iš byloje esančios nuotraukos akivaizdžiai matyti, kad D. N. vairuojamas automobilis dešine puse, galiniu ratu labiau, priekiniu mažiau, yra užvažiavęs ant šaligatvio. Šios bylos aspektu pažymėtina, kad D. N. kaltė šioje byloje grindžiama ne tik nuotrauka, tačiau ir pranešėjo pateikta informacija, jo elektroniniu laišku, kuriame įvardijama, jog automobilis stovi, paties D. N. elektroniniu paštu teiktų paaiškinimų turiniu, be to, byloje esančios nuotraukos sugretinimu su viešai prieinamais Google Maps duomenimis ir kt. Taigi, pagrindo spręsti, kad Institucija ar pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 569 straipsnio 4 dalyje įtvirtiną įrodymų leistinumo principą, nėra.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant bylos įrodymų visumą, paties D. N. pateiktų procesinių dokumentų turinį, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, matyti, kad D. N. daug kartų baustas už stovėjimą ant šaligatvio šioje konkrečioje vietoje, t. y. Vilniuje, Gedimino pr. 16. Jis verčiasi taksi veikla, o jo teiktuose procesiniuose dokumentuose keliami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos taksi vairuotojams keliami trukdžiai parkuoti automobilius aktualioje vietoje, nes ties parduotuve „Douglas“ buvo panaikinta taksi aikštelė, kas taksi vairuotojams sudaro objektyvių sunkumų tinkamai vykdyti savo veiklą. Taigi, akivaizdu, kad D. N. pasirinktas veikimo būdas sustoti ir stovėti ant šaligatvio aktualioje vietoje iš esmės nulemtas nesutikimo su Vilniaus miesto savivaldybės sprendimais panaikinant taksi aikšteles, t. y. sąmoningas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokioje situacijoje nėra pagrindo D. N. elgesį pripažinti teisėtu, o Institucijos ir pirmosios instancijos teismo priimtus procesinius sprendimus formaliais, kadangi tokiu būdu būtų kuriama nebaudžiamumo atmosfera, o veiklą vykdantiems taksi vairuotojams suteikta nepagrįsta teisė elgtis mieste taip, kaip jiems patiems atrodo teisinga.
21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartį nepakeistą ir D. N. bei jo atstovės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.