- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2025-05-19
- Bylos Nr.
- AN2-137-497/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00058-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Cininas
- Pažeidėjas
- D. N.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N. (D. N.) atstovės A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-205-961/2025.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto (toliau ir – Institucija) 2025 m. sausio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-345-2025 (toliau – nutarimas) D. N. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį, konstatavus, kad jis 2024 m. birželio 19 d. 10.54 val. Gedimino pr. 16, Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.5 punkto reikalavimus. Administracinis nusižengimas, numatytas tame pačiame šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, per metus padarytas pakartotinai. Už šį nusižengimą jam paskirta 70 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. nutartimi D. N. skundas netenkintas, Institucijos 2025 m. sausio 6 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu D. N. atstovė A. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-205-961/2025 bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Nesutinka su savivaldybės ir teismo vertinimu, jog aptariama atkarpa yra šaligatvis. Taip pavadintas „paaukštinimas“ net nesijaučia ir D. N. teigimu tai ne kelio ir šaligatvio atribojimas, o viešai infrastruktūrai priklausančio kelio bei privačios nuosavybės atskyrimas.
3.2. Remiantis nagrinėjamoje byloje pateiktu institucijų aiškinimu bet kuris automobilis privačiame kieme, išklotame keliomis plytelių eilėmis, yra pažeidžiantis KET, nes plytelės „matosi kaip šaligatvis“. Be to privačiame kieme taip pat vaikšto pėstieji, būna gėlių vazonai. Pažymi, jog jeigu valstybės institucijos negali pagrįsti dokumentais, jog aptariama atkarpa šaligatvis, argumento „tikrai matosi“ teisinėje valstybėje pakakti negali.
3.3. D. N. vertinimu jis plytelių išdėstymą matantis kitaip. Tai yra, skirtingas plytelių išdėstymas atskiria kelio atkarpą nuo privataus sklypo. Be to, kiekvieno viešbučio teritorija- privatus kiemas paprastai yra pritaikytas klientų įlaipinimui ir išlaipinimui, todėl sustojimas šioje vietoje atitinka logišką ir proporcingą veiksmą be kurio neįmanoma keleivių aptarnavimo paslauga. Pažymi, jog vairuotojai nesitiki privačiame kieme matyti kelio ženklą leidžiantį stovėti ant šaligatvio.
3.4. Remiantis Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais (toliau - SEAKĮ) 2 straipsnio 67 dalimi, šaligatvis yra kelio dalis, skirta pėstiėsiems, esanti prie važiuojamosios dalies ir galinti būti atskirta arba neatskirta. D. N. pažymi, kad šiuo atveju privatus viešbučio kiemas, esantis greta važiuojamosios kelio dalies, nėra viešajai infrastruktūrai priklausančio kelio dalis.
3.5. Skunde cituojami skundžiamos nutarties motyvai paneigiantys aplinkybę, jog automobilis buvo tik sustojęs ir nurodoma, kad išvada dėl neįjungtų šviesų nepagrįsta, nes šiuolaikiniuose automobiliuose galiniai žibintai dažniausiai yra išjungti, nebent gamintojas numatė kitaip. Gi plafonas nedega, kai įjungtas taksometras, taigi teismo išvada neteisinga. Gi tai, kad automobilio durelės ir bagažinė uždaryta, nereiškia, kad jis stovi, galimai labai lėtai važiuoja.
3.6. Skunde akcentuojama, kad remiantis Vilniaus miesto savivaldybės atmintine dėl transporto priemonių stovėjimo tvarkos pažeidimų fiksavimo, pažeidimas laikomas netinkamai užfiksuotu, jeigu pridėta tik viena pažeidimo nuotrauka, kaip ir yra šioje byloje. Nesutinkama su teismo pozicija, menkinančia atmintinės reikšmę. Teismas sumenkino atmintinę kaip rekomendacinio pobūdžio dokumentą, o tai yra teisės principų selektyvus taikymas, tiesiogiai pažeidžiantis visų asmenų lygybės prieš įstatymą principą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į skundą Institucijos atstovas prašo D. N. atstovės A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. nutartį Nr. II-205-961/2025 nepakeistą.
4.1. Nors skunde teigiama, kad automobilis buvo sustojęs viešbučio kieme, tačiau viešbutis automobiliais atvykstančius asmenis informuoja, kad neturi savo automobilių stovėjimo aikštelės. Tokiu būdu, svečius vežantiems asmenims yra aišku, jog privažiavus prie viešbučio automobiliu, palikti jį stovėti nėra galimybės. Tai, jog D. N. nesutinka pripažinti, kad taksi aikštelė panaikinta, jam nėra galimybės laukti potencialių keleivių stovint greta važiuojamosios dalies, o teikti taksi paslaugas galima tik įlaipinant/išlaipinant keleivius sustojus važiuojamojoje dalyje, nepaneigia fakto, jog jis pasirinko KET draudžiamą būdą automobiliui statyti – sustojo ir stovėjo ant šaligatvio.
4.2. KET 124 punktas, be kita ko, numato, kad motorinių transporto priemonių vairuotojui draudžiama važiuoti šaligatviu, užvažiuoti ant jo, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai. Iš nuotraukų matyti, jog kelio ženklo, leidžiančio automobilius statyti ant šaligatvio, nėra.
4.3. Pateikiama SEAKĮ 2 straipsnio 67 dalyje įtvirtinta šaligatvio sąvoka ir nurodoma, kad iš apibrėžimo matyti, jog ar konkreti teritorijos dalis laikytina šaligatviu, apsprendžiama ne pagal kam teritorija priklauso nuosavybės teise, o pagal teritorijos paskirtį – šaligatviai skirti pėsčiųjų eismui. Tokiam šaligatvio apibrėžimo aiškinimui pritariama ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartyje Nr. AN2-50-574/2025, priimtą byloje dėl toje pačioje vietoje padaryto analogiško pažeidimo).
Atsiliepimas
4.4. Pritartina skundžiamos nutarties išvadai, jog teritorija aplink viešbutį yra pritaikyta pastato aptarnavimui ir klientams sudaryta galimybė privažiuoti prie viešbučio įėjimo, tiek nuosavu, tiek samdytu transportu, tačiau ji yra padalinta į važiuojamąją dalį ir pėsčiųjų zoną ir jose galioja KET reikalavimai. Atsiliepime pažymima, kad D. N. veikė sąmoningai, žinodamas, jog transporto priemonės statymas ant šaligatvio draudžiamas, siekdamas teikti taksi paslaugas, pasirinko sustoti ir stovėti bei laukti keleivių. Už analogiškus pažeidimus šioje vietoje jis atsakomybėn traukiamas ne pirmą kartą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas D. N. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.
6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju D. N. veiksmuose nėra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, objektyviųjų požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
7. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. ANK 417 straipsnio 2 dalies dispozicija suformuota kaip blanketinė, todėl jai taikyti būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius sustojimą ir stovėjimą. Pagal KET 150.5 punktą sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
8. D. N. šioje byloje patrauktas atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, nes 2024 m. birželio 19 d. 10.54 val. Gedimino pr. 16, Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų.
9. Ginčas byloje kyla iš esmės dėl to, ar minėta vieta laikytina šaligatviu ar ne. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, jog išvadą, jog ši vieta laikytina šaligatviu, apylinkės teismas grindė tuo, kad kelio dalis, ant kurios pastatytas D. N. automobilis (šio automobilio dešinė pusė), yra akivaizdžiai atskirta nuo važiuojamosios dalies keturiomis išilgai dėstomomis plytelių eilėmis (trimis mažesnių, viena – didelių). Už šios plytelėmis žymimos ribos esančios teritorijos atskyrimas ne tik plytelių išdėstymu, bet ir papildomomis kliūtimis (gėlių stovais) yra pakankamas suvokti, kad ši viešbučio prieigose esanti erdvė yra skirta pėstiesiems, o ne automobilių sustojimui ir stovėjimui. Taigi, iš minėtų motyvų matyti, jog išvadą, kad vieta, ant kurios dešine automobilio puse buvo užvažiavęs D. N. vairuojamas automobilis laikytina šaligatviu, grindžiama jos atskyrimu nuo važiuojamosios dalies keturiomis plytelių eilėmis, atskirtoje teritorijoje esančiomis papildomomis kliūtimis. Su tokiu vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir sprendžia, kad tokio pagrindimo nepakanka konstatuoti, jog D. N. sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, taip pažeisdamas KET 150.5 punktą.
10. SEAKĮ 2 straipsnio 67 dalyje įtvirtinta, kad šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui, išskyrus savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens nustatytas vietas.
11. KET 3.8 punkte įtvirtinta, kad kelkraštis – šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų taku, nei dviračių taku ar dviračių juosta, nei pėsčiųjų ir dviračių taku.
12. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
13. Iš byloje esančių nuotraukų (b. l. 2;11) matyti, kad aptariamoje vietoje adresu Gedimo pr. 16 kelio dangos išdėstymas skiriasi, o vieta ant kurios dešine puse užvažiavęs D. N. automobilis, yra atskirta nuo kairiau esančios dangos keturiomis išilgai dėstomomis plytelių eilėmis (trimis mažesnių, viena – didelių) ką ir nurodė pirmosios instancijos teismas. Tačiau šioje situacijoje nėra galimybės nustatyti kokią reikšmę turi skirtingas minėtų plytelių išdėstymas, juolab, kategoriškai tvirtinti, jog šis išdėstymas žymi ribą tarp važiuojamosios kelio dalies ir šaligatvio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis aukščiau aprašytomis šaligatvio, kelkraščio sąvokomis, nuotraukose matomos išilgai dėstomos 4 plytelių eilės gali žymėti tiek važiuojamosios kelio dalies atskyrimą nuo kelkraščio, tiek nuo šaligatvio, taip pat tai gali būti ir nieko nereiškiantis plytelių ornamentas. Todėl nėra galimybės nustatyti ar po minėtų 4 eilių plytelių dešinėje esanti teritorija (žymima horizontaliai išdėstytomis plytelių eilėmis) yra šaligatvis, kelkraštis ar tiesiog plytelių ornamentas, neturintis jokios juridinės reikšmės. Taigi, remiantis tuo, jog byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima konstatuoti, jog apeliantas stovėjo ant šaligatvio, jo veiksmuose nėra ANK 417 straipsnio 2 dalies nusižengimo objektyviųjų požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena nutrauktina. Atitinkamai, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi reikšmės.
14. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Aukščiausiasis teismas. Todėl kitose Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtose bylose pateiktas kitoks kaltinime nurodytos vietos vertinimas, apeliacinės instancijos teismo nesaisto.
15. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama nutartis ir Institucijos 2025 m. sausio 6 d. nutarimas naikintini ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, D. N. nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
D. N. (D. N.) atstovės A. P. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. nutartį.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2025 m. sausio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-345-2025 ir administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį D. N. (D. N.) nutraukti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.