- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-03
- Bylos Nr.
- II-205-961/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00058-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2025 m. sausio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-345-2025 (ROIK24258735125) panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto 2025 m. sausio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-345-2025 D. N. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį, konstatavus, kad jis 2024 m. birželio 19 d. 10.54 val. Gedimino pr. 16, Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.5 punkto reikalavimus. Administracinis nusižengimas, numatytas tame pačiame šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, per metus padarytas pakartotinai. Už šį nusižengimą jam paskirta 70 Eur bauda (b. l. 12- 13).
D. N. dėl minėto nutarimo pateikė skundą, kuriame nurodė, kad su konstatuotu pažeidimu nesutinka, nes skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Kelio atkarpa, esanti šalia viešbučio „Novotel“, adresu Gedimino pr. 16, Vilniuje, yra vienos eismo juostos, be to, pareiškėjo įsitikinimu, vienos krypties, nes kelio atkarpos pabaigoje stovi ženklas, draudžiantis įvažiuoti į kelio atkarpą iš priešingos pusės. Kairė kelio pusė pažymėta ženklu „Sustoti draudžiama“, o dešinė – „Stovėti draudžiama“. Jo vairuojamas taksi automobilis yra sustojęs dešinėje pusėje, kurioje sustoti galima, bet negalima stovėti. Įrodymų, kad automobilis stovi, byloje nėra. Todėl nutarime nurodyta aplinkybė „stovėjo“ yra nepagrįsta objektyviais įrodymais, patvirtinančiais stovėjimo faktą ir trukmę. Byloje neįrodyta, jog taksi automobilyje nėra vairuotojo, nėra keleivių, neįjungtas skaitliukas. Pažymi, kad ne jam tenka prievolė įrodinėti, jog pažeidimo nepadarė, tai viešojo administravimo subjekto, inkriminuojančio pažeidimą, pareiga neginčijamai įrodyti pažeidimo faktą. Įstatymo leidėjo įtvirtintos nuostatos formuluotė yra: „sustojo ir stovėjo“, o ne „sustojo ir (ar) stovėjo“. Todėl, remiantis lingvistiniu teisės akto aiškinimo būdu, akivaizdu, jog įrodinėjamos turėjo būti abi faktinės aplinkybės, t. y., ir stovėjimo faktas. Ties nuotraukoje matomu pastatu, kurio adresas yra Gedimino pr. 16, Vilnius, esantis kelio ženklas, leidžiantis sustoti, ir jo lokacija dešiniausioje pusėje apima taip pat ir Vilniaus miesto savivaldybės įvardintą „šaligatvį“ (pridedama nuotrauka tekste); antroje nuotraukoje tolumoje matyti ženklas, draudžiantis sustoti, o už jo yra lygiagrečiai įrengti stulpeliai su prikabintomis grandinėmis. Vadinasi, atkarpoje nuo pirmojo ženklo iki antrojo sustoti yra leidžiama. Tačiau, nepaisant kelio ženklų ir jų išdėstymo logikos, Vilniaus miesto savivaldybė aptariamą atkarpą, nenurodydama jokio teisinio pagrindo, laiko šaligatviu. Jeigu ši atkarpa, t. y. viešbučio teritorijos dalis, laikoma „šaligatviu“, tuomet ginčijamame nutarime turėjo būti nurodyta, kokiame teisinę reikšmę turinčiame dokumente (plane, eismo organizavimo schemoje ar pan.), pagal Vilniaus miesto infrastruktūrą, ši vieta numatyta kaip „šaligatvis“ ir, be to, logiškai paaiškinama nuotraukoje matomo kelio ženklo, kuris leidžia sustoti, paskirtis, atsižvelgiant į jo lokaciją. „Šaligatvio“ statuso atitinkamais dokumentais viešbučio „Novotel“ teritorijoje Vilniaus miesto savivaldybė nepagrindė. Pareiškėjo žiniomis, iki važiuojamosios dalies esanti plytelėmis išklota atkarpa priklauso viešbučiui „Novotel“ (Gedimino pr. 16, Vilnius). Tačiau ir be to savaime suprantama, kad kiekvieno viešbučio teritorija paprastai yra pritaikyta klientų įlaipinimui ir išlaipinimui, todėl sustojimas šioje vietoje atitinka logišką ir proporcingą veiksmą, be kurio neįmanoma keleivių aptarnavimo paslauga; o nuotraukoje matomas kelio ženklas sustoti šioje atkarpoje leidžia. Šalia parduotuvės „Douglas“ buvusi taksi aikštelė buvo panaikinta. Taksi paslaugas teikiantiems vairuotojams tai sudaro objektyvių sunkumų tinkamai vykdyti savo veiklą, ypač kai klientų įlaipinimas/išlaipinimas vyksta prie viešbučio. Jeigu atsakingos institucijos panaikina taksi aikšteles, tačiau neranda alternatyvių sprendimų (priešingai, inkriminuoja „sustojimą ir stovėjimą ant „šaligatvio“), teisinėje valstybėje tai kelia pagrįstą lūkestį, kad tokios situacijos negali būti vertinamos jo ar kitų taksi vairuotojų nenaudai. Atkreipia dėmesį, kad ginčijamas nutarimas nėra tinkamai motyvuotas ir pagrįstas (kaip individualus teisės aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų), pažeidžiant gero administravimo principą.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad byloje esančiose nuotraukose matyti, jog šalia viešbučio „Novotel“ esanti važiuojamoji kelio dalis yra grįsta nedidelėmis plytelėmis. Iš abiejų važiuojamosios dalies kraštų matyti trys plytelių eilės, kurios sudėtos kitokia tvarka nei likusios plytelės. Už šių trijų plytelių eilių eina dar viena, šį kartą jau stambių plytelių eilė, kuri ir atriboja šaligatvį nuo važiuojamosios kelio dalies. Kitaip vertinti šių plytelių reikšmę negalima, nes priešingu atveju tai reikštų, kad važiuojamoji kelio dalis tęsiasi iki pat viešbučio durų, o tai akivaizdžiai prieštarautų logikai. Kartu pažymėta, kad šaligatvio ir važiuojamosios kelio dalies atribojimas yra aiškiai matomas, D. N. jo negalėjo nepastebėti. Vairuodamas automobilį galėjo sustoti ir nepažeisdamas KET nuostatų, jei būtų sustojęs prie pat važiuojamąją kelio dalį ir šaligatvį atribojančios stambių plytelių eilės, tačiau iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad šio atribojimo buvo aiškiai nesilaikyta. Kaip matyti iš byloje pateiktų nuotraukų, kelio ženklo, leidžiančio automobilius statyti ant šaligatvio, šiuo atveju nėra, todėl pagal KET 124 straipsnio nuostatas automobiliu užvažiuoti ant šaligatvio krašto bei sustoti stovėti šioje vietoje yra draudžiama. Institucijos nuomone, reikalavimas vien tik remiantis schemomis ar kitais eismo organizavimo dokumentais sprendžiant, ar konkreti kelio dalis laikytina šaligatviu ar vis tik ne, yra nepagrįstas, nes taip būtų nepagrįstai suteikta išskirtinė reikšmė vienai įrodymų grupei. Byloje esančių nuotraukų visiškai pakanka, jog būtų galima daryti teisiškai reikšmingas išvadas, vertinant, ar D. N. yra užvažiavęs ant šaligatvio. Institucijos manymu, protokolas surašytas teisingai ir teisėtai, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta surinkta medžiaga. D. N. nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, nuobauda paskirta sankcijos už padarytą nusižengimą ribose. Institucijos nutarimas – teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo skundą atmesti ir ginčijamą nutarimą palikti nepakeistą (b. l. 39-41).
Pareiškėjas, susipažinęs su Institucijos atsiliepimu į jo skundą, 2025 m. sausio 24 d. ir 2025 m. vasario 9 d. pateikė papildomus įrodymus ir paaiškinimus apie tai, kad jo vairuojamas taksi automobilis buvo užfiksuotas kelio ženklo „Stovėti“ draudžiama galiojimo zonoje, kurioje galima teisėtai sustoti, draudžiama tik stovėti. Pabrėžia, kad minėtas kelio ženklas numato išimtį taksi automobiliams su įjungtu taksometru. Administracinis kaltinimas „stovėjimu“ tėra prielaida, be to VĮ Registrų centro REGIA paslaugos duomenimis, Savivaldybės įvardijamas „šaligatvis“ yra viešbučio teritorija, privatus kiemas tinkamam ir patogiam klientų aptarnavimui. Jei tai yra šaligatvis, tuomet sustoti leidžiančio ženklo apskritai būti neturėjo arba turėjo būti įrengtas papildomas ženklas, leidžiantis stovėjimo būdą ant šaligatvio. Savivaldybė, panaikinusi taksi aikštelę, įrengė ženklą „Stovėti draudžiama“, ėmė bausti už sustojimą ir stovėjimą neva „ant šaligatvio“, dėl ko kenčia taksi vairuotojai. Pačios Savivaldybės skelbiamoje atmintinėje dėl transporto priemonių stovėjimo tvarkos pažeidimų fiksavimo aiškiai nurodoma, kad pažeidimas laikomas netinkamai užfiksuotu, jei pridėta tik viena galimo pažeidimo nuotrauka, ypač, kai joje fiksuoti keli automobiliai. Byloje esančioje nuotraukoje nesimato, ar įjungtas taksometras, ar automobilyje yra/nėra keleivių ir vairuotojas. Nutarime nurodytos aplinkybės, kad jis „stovėjo“, nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Institucija nepagrįstai teritoriją prie viešbučio laiko šaligatviu, nepateikdama jokių tai patvirtinančių įrodymų. Be to, jo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis nurodytoje vietoje stovėjo, o ne tik buvo sustojęs. Atkreipia dėmesį į tai, kad panaikinus taksi automobilių stovėjimo aikštelę, taksi paslaugas teikiantys asmenys susiduria su reikšmingais nepatogumais. Prašo administracinio nusižengimo bylą pagal jo skundą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 50-58).
Pareiškėjo skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Administracinę atsakomybę vairuotojams pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį užtraukia: 1) sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti; 2) sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų; 3) važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas. Nagrinėjamu atveju aktuali pirma iš minėtų alternatyvių veikų, nes Institucijos nutarimu pareiškėjas nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į KET nuostatas. Pagal KET 150.5 punktą sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. SEAKĮ 2 straipsnio 67 dalyje išaiškinta, kad šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui, išskyrus savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens nustatytas vietas.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų matyti, kad vieta, kurioje dešiniosios pusės ratais stovėjo pareiškėjo automobilis, priešingai nei teigia pareiškėjas, tikrai nėra skirta transporto priemonėms sustoti ir stovėti. Kaip matyti, kelio dalis, ant kurios pastatytas automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (šio automobilio dešinė pusė), yra akivaizdžiai atskirta nuo važiuojamosios dalies keturiomis išilgai dėstomomis plytelių eilėmis (trimis mažesnių, viena – didelių). Už šios plytelėmis žymimos ribos esančios teritorijos atskyrimas ne tik plytelių išdėstymu, bet ir papildomomis kliūtimis (gėlių stovais) yra pakankamas suvokti, kad ši viešbučio prieigose esanti erdvė yra skirta pėstiesiems, o ne automobilių sustojimui ir stovėjimui.
Šioje vietoje nėra kelio ženklo, kuris leistų stovėti ant šaligatvio. Pareiškėjas yra teisus, kad važiuojamosios kelio dalies pradžioje stovintis ženklas „Stovėti draudžiama“ leidžia transporto priemonių sustojimą, be to pagal KET nuostatas, draudžiamojo ženklo Nr. 333 galiojimo teritorijoje draudimas netaikomas taksi transporto priemonėms su įjungtu taksometru. Tačiau pareiškėjas nepagrįstai traktuoja, kad šis reguliavimas apima ne tik važiuojamąją dalį, bet ir šaligatvį. Pareiškėjo akcentuojama aplinkybė, kad kelio ženklas Nr. 333 fiziškai įrengtas ant šaligatvio (b. l. 36), nereiškia, kad jo reguliavimas apima ir šaligatvio erdvę. Dauguma kelio ženklų, įskaitant draudžiamuosius, yra statomi ant šaligatvio ar žaliosios vejos, o ne ant gatvės važiuojamosios dalies, kur jie elementariai trukdytų eismui. Teismas pažymi, kad draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji kelio ženklai, bet ir KET nuostatos. Pareiškėjas buvo nubaustas ne už kelio ženklo Nr. 333 Stovėti draudžiama“ pažeidimą, o už sustojimą ir stovėjimą ant šaligatvio, ką imperatyviai draudžia KET 150.5 punkto nuostatos, nenumatančios jokių išimčių taksi automobiliui, priešingai nei kelio ženklas Nr. 333.
Pareiškėjas teigia, kad nėra objektyvių duomenų, kad jis ginčo vietoje stovėjo, o ne buvo trumpam sustojęs, tačiau automobilio šviesos ir plafonas nedega, tad nėra jokio pagrindo manyti, kad variklis ir taksometras įjungti, visos durelės ir bagažinė uždarytos, šalia transporto priemonės nėra jokių žmonių ar jų krovinio, kas liudytų momentinį sustojimą dėl konkretaus taksi keleivio poreikių. Atitinkamai nėra pagrindo manyti, kad automobilis tik buvo sustojęs, o ne stovėjo SEAKĮ 2 straipsnio 79-80 dalių prasme. Automobilis akivaizdžiai pastatytas taip, kad pro jį turėtų galimybę pravažiuoti kitos transporto priemonės, kas sustiprina teismo įsitikinimą, kad tai nebuvo momentinis sustojimas įlaipinti ar išlaipinti keleivį (-ius).
Pareiškėjas teigia, kad byloje esančių nuotraukų nepakanka jam inkriminuojamam nusižengimui įrodyti, nuotrauka tik viena, joje užfiksuoti du taksi automobiliai, nesimato, ar įjungtas taksometras, ar automobilyje yra vairuotojas ir keleivių.
Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų (ANK 569 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju Institucijoje buvo gautas asmens, kuris nėra pareigūnas, pranešimas Nr. 540233 su viena nuotrauka apie padarytą KET pažeidimą (b. l. 1A). Nuotraukoje, pateiktoje kartu su pranešimu, aiškiai matyti, kad būtent automobilio „Mercedes“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dalis, t. y. šoniniai dešinieji ratai, stovi ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų (b. l. 1A-2). Nuotrauka aiški, ryški, spalvota ir nedviprasmiška, jos autentiškumu pagrindo abejoti nėra, pranešėjas taip pat nurodė informaciją apie administracinio nusižengimo padarymo vietą ir laiką. Ji laikytina leistinu ir pakankamu įrodymu, patvirtinančiu administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, faktą. Nors, pasak pareiškėjo, pati savivaldybė savo tinklapyje pranešėjams rekomenduoja pažeidimą fiksuoti keliomis nuotraukomis, tačiau ANK nenumato tokio reikalavimo. Kaltinime nurodytu būdu stovinti transporto priemonė bylai pateiktoje nuotraukoje užfiksuota tik viena, nepaisant to, kad nuotraukoje matyti du taksi automobiliai, be to pranešėjas taip pat aiškiai įvardijo, kuri transporto priemonė iš jo darytoje nuotraukoje užfiksuotų dviejų galimai pažeidė KET reikalavimus, nurodydamas automobilio markę ir valstybinį numerį. Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo padarymo faktas šioje byloje yra akivaizdus, abejonių nekeliantis, ir D. N. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagrįstai.
Pareiškėjo argumentai, kad ginčo teritorija apskritai yra privati viešbučio teritorija, kurios paskirtis viešbučio svečių atvykimas (įlaipinimas ir išlaipinimas), niekaip nešalina jo atsakomybės už KET 150.5 punkto pažeidimą. Teisės aktai, kurie nustato eismo tvarką, eismo dalyvių teises ir pareigas, naudojimąsi automobilių keliais ir eismo saugumo automobilių keliais reikalavimus, galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose keliuose, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad KET galioja ir viešose, ir privačiose teritorijose, jei tai susiję su transporto priemonių ir pėsčiųjų eismu. Siekiant išvengti galimos grėsmės eismo dalyviams, būtina laikytis tam tikrų taisyklių, tarp jų ir KET (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2012). Akivaizdu, kad teritorija aplink viešbutį yra pritaikyta pastato aptarnavimui ir klientams sudaryta galimybė privažiuoti prie viešbučio įėjimo tiek su nuosavu, tiek samdytu transportu (įskaitant taksi), tačiau kaip minėta, ji yra aiškiai padalinta į važiuojamąją dalį ir pėsčiųjų zoną, ir jose galioja aukščiau aptarti KET reikalavimai.
Reikalavimai ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turiniui yra įtvirtinti ANK 618 straipsnyje. Susipažinus su ginčijamu nutarimu matyti, kad jame nurodyti šie esminiai duomenys: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas ir pavardė; bylos nagrinėjimo data; duomenys apie pažeidėja, glaustai išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas ANK straipsnis ir jo dalis (ANK 417 straipsnio 2 dalis), kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimai buvo pažeisti (KET 150.5 punktas); priimtas procesinis sprendimas, t. y. Institucijos nutarimas iš esmės atitinka ANK 618 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus. Sutiktina, kad nutarime neatliktas išsamus tyrimo metu surinktų duomenų vertinimas, tačiau vien tai negali būti pagrindas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. D. N. buvo suteikta galimybė dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme, teikti prašymus, duoti išsamius paaiškinimus. Institucija savo ruožtu savo nutarimo motyvus išsamiai išdėstė atsiliepime. Reaguodamas į atsiliepimo argumentus, pareiškėjas teismui teikė papildomus paaiškinimus su papildomais argumentais. Taigi nei ANK 571 straipsnyje numatyta teisė būti išklausytam, nei teisė į gynybą liko nepažeistos, administracinės teisenos trūkumus ištaisius teisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje.
Už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą įstatymas nustato baudą nuo 30 iki 90 Eur. Administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu nenustačius pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustačius vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas buvo padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas), jam buvo paskirta 70 Eur dydžio bauda, kuri nežymiai viršija sankcijos vidurkį. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad pareiškėjas nagrinėjimo nusižengimo padarymo dienai įsiteisėjusiais sprendimais (ROIK 24245258306, ROIK 24242356327 ir t.t.) ne kartą buvo baustas administracine tvarka už ANK 417 straipsnyje numatytus nusižengimus (b. l. 16-22). Teismo vertinimu, ANK 34 straipsnyje numatytos administracinės nuobaudos skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo.
Atsižvelgiant į išdėstytą, naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
D. N. (D. N.) skundo netenkinti.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2025 m. sausio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-345-2025 (ROIK 24258735125) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.