Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euromisa“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euromisa“ ieškinį atsakovams M. K. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – E. L., likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Laugina“, Lloyd‘s Insurance Company S. A., atstovaujama uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Colemont draudimo brokeris“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. balandžio 14 d. sprendimu nusprendė, be kita ko, ieškinį atmesti, priteisti trečiajam asmeniui iš ieškovės 7 005,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės 30,66 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

29.5. Apeliantė neįrodė teismo civilinės atsakomybės sąlygų. Jos argumentai rodo nepasitenkinimą jai nepalankiais teismų procesiniais sprendimais, o tai nesudaro pagrindo konstatuoti valstybės atsakomybę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

31. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas nusprendė ieškinį atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatė aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl teismas pasisakys tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nemokumo administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma CK pagrindu, o JANĮ taikomas konkrečioms nemokumo administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653-695/2015; 2023 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-823/2023; 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-313/2024).

33. Bylose, kuriose nemokumo administratoriui reiškiami reikalavimai atlyginti žalą, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2024).

34. Taigi tam, kad kiltų nemokumo administratoriaus civilinė atsakomybė, turi būti nustatyti nemokumo administratoriaus neteisėti veiksmai, padarytos žalos faktas ir priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.

35. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė nemokumo administratoriaus neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip civilinės atsakomybės sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, neturi pagrindo nepritarti šiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

36. Apeliantė neteisingai nurodo, kad vadovaujantis ĮBĮ 34–35 straipsniais ir JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 2 punktu, LUAB „Laugina“ nemokumo administratorius M. K. turėjo tenkinti LUAB „Laugina“ kreditorių reikalavimus bendrovės bankroto procese gavus pajamų.

39. LUAB „Laugina“ bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 1 d. (dabartinis civilinės bylos Nr. eB2-8-555/2025), Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi bendrovę pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Ši nutartis įsiteisėjo 2020 m. gegužės 7 d. Taigi tiek bendrovės bankroto, tiek kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo procedūros buvo atliktos galiojant ĮBĮ, o likvidavimo dėl bankroto procedūra – galiojant JANĮ, todėl bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui taikomos JANĮ nuostatos.

40. Pagal JANĮ 99 straipsnio 3 dalį galutinėje bankroto ataskaitoje turi būti nurodytos šios sumos: 1) bankroto proceso pajamų suma; 2) visų bankroto proceso administravimo išlaidų suma; 3) kreditorių reikalavimams tenkinti skiriamos sumos pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus; 4) kintamajam atlygiui už bankroto proceso administravimą skiriama suma. JANĮ 99 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad patvirtinta galutinė bankroto ataskaita yra pagrindas nemokumo administratoriui atsiskaityti su kreditoriais ir išsimokėti kintamąjį atlygį už bankroto proceso administravimą.

41. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bankroto administratorius gali tenkinti kreditorių reikalavimus tik tada, kai visi kreditoriai ir jų reikalavimų dydžiai yra aiškūs, patvirtinti teismo ir nėra ginčijami, taip pat kai yra aiškus bankroto administravimo išlaidų dydis. Priešingu atveju egzistuotų teisinis neapibrėžtumas ne tik dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, bet ir tokių reikalavimų tenkinimo proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-943/2021). ĮBĮ 36 straipsnio nuostatos nurodo prioritetinį administravimo išlaidų atlyginimą kreditorių reikalavimų tenkinimo atžvilgiu – kreditorių reikalavimai tenkinami tik po to, kai yra apmokamos įmonės nemokumo administravimo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-823/2020).

42. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Kauno apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-829-555/2024, be kita ko, nutarė panaikinti LUAB „Laugina“ 2024 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkimo sprendimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu, ir klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos keitimo (padidinimo) išsprendė iš esmės – patvirtino LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus M. K., laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. birželio 30 d., faktiškai patirtas 444 639,56 Eur administravimo išlaidas ir papildomą 161 100 Eur administravimo išlaidų sąmatą. Teismas minėta nutartimi taip pat panaikinto LUAB „Laugina“ 2024 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkimo sprendimus, priimtus pirmuoju, antruoju, trečiuoju, ketvirtuoju ir penktuoju darbotvarkės klausimais dėl pakartotinio įpareigojimo kreditorių susirinkimui pateikti ataskaitą už jo administravimo laikotarpį, administravimo išlaidų (ne)tvirtinimo ir turto pardavimo, rekomenduojant nemokumo administratoriui atsiskaityti su kreditoriais ir kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto bylos nutraukimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-126-910/2025 minėtą Kauno apygardos teismo nutartį paliko iš esmės nepakeistą, perskirstydamas bylinėjimo išlaidas.

43. LUAB „Laugina“ administravimo išlaidos tiek ginčo laikotarpiu, tiek šiuo metu nėra atlygintos, taip pat iki šiol nėra patvirtinta galutinė LUAB „Laugina“ bankroto ataskaita (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Todėl, priešingai nei teigia apeliantė, ginčo laikotarpiu nemokumo administratoriui nebuvo kilusi pareiga dengti bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus.

44. Apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-393-580/2025 nustatė nemokumo administratorius M. K. neteisėtus veiksmus, jam turint apie tris kartus didesnę sumą, nei reikia, nesiimant jokių veiksmų tam, kad būtų tenkinami LUAB „Laugina“ kreditorių finansiniai reikalavimai.

45. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CPK 182 straipsnio 2 punkto taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019).

46. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-393-580/2025 buvo nagrinėjamas LUAB „Laugina“ reikalavimas priteisti iš UAB „Euromisa” priteisti 21 909,27 Eur lėšų grąžinimą, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Minėtoje byloje buvo sprendžiama, ar egzistuoja nepagrįsto praturtėjimo sąlygų visuma pagal CK 6.242 straipsnį, nustatinėjamos faktinės aplinkybės, susijusios su lėšų pervedimo teisiniu pagrindu ir ar egzistavo pagrindas pripažinti lėšas kaip pervestas nesant tam teisinio pagrindo. Šioje byloje nebuvo sprendžiama dėl LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus civilinės atsakomybės sąlygų, kaip ir nebuvo sprendžiama dėl nemokumo administratoriaus pareigos dengti bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus šioje bendrovės bankroto proceso stadijoje. Todėl, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, aplinkybė, kad ginčo nagrinėjimu metu kreditorių reikalavimai sudarė apie tris kartus mažesnę sumą, nei buvo lėšų LUAB „Laugina“ banko sąskaitoje nėra laikytina prejudicine, kaip tai numato CPK 182 straipsnio 2 punktas. Papildomai pažymėtina, kad šioje byloje nėra kilęs ginčas dėl LUAB „Laugina“ turimų lėšų ir bendrovės finansinių reikalavimų dydžio, o yra sprendžiama dėl nemokumo administratoriaus veiksmų (ne)teisėtumo, ginčo laikotarpiu nepadengus bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų.

47. Apibendrindamas tai, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustačius, jog ginčo laikotarpiu atsakovas turėjo pareigą dengti kreditorių finansinių reikalavimų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino atsakovo veiksmų neteisėtais ir nenustatęs visų civilinės atsakomybės sąlygų atmetė ieškinį.

48. Bylos medžiaga patvirtina, kad tiek apeliantė, tiek kiti LUAB „Laugina“ kreditoriai aktyviai naudojosi procesine teise teikti pareiškimus dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus. Įvertinęs byloje esančius duomenis, ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes ir ieškinio dalyką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje byloje pasisakė dėl ieškovės nurodomų aplinkybių, priežastiniu ryšiu susijusių su žala – palūkanomis už nemokumo administratoriaus neišmokėtas lėšas kreditorių finansiniams reikalavimams dengti – ir teismo įrodinėjamais neteisėtais veiksmais, kaip atsiradusios žalos rezultatu. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė reikšdama ieškinį pati suformulavo ieškinio dalyką, t. y. atlyginti žalą, susijusią su, ieškovės manymu, neteisėtu LUAB „Laugina“ kreditorių finansinių reikalavimų netenkinimu (CPK 135 straipsnio 4 punktas).

49. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Gali būti atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala (CK 6.272 straipsnio 3 dalis).

50. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Jokiais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-432-407/2021).

51. Bylos duomenimis Kauno apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-11-555/2024 pareiškimą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo šiam nedengiant kreditorių finansinių reikalavimų grąžino jį pateikusiems asmenims, nes pareiškėjai nevaldė daugiau kaip 1/2 kreditorių teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Lietuvos apeliacinio teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-927-577/2023 Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartį paliko nepakeistą.

52. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas vertina, kad apeliantės nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarties išvada, jog atsižvelgiant į klausimo išsprendimo baigtį, liko neįvertinta, ar kreditorių nurodyta informacija nesudaro pagrindo abejoti administratoriaus pareigų tinkamu vykdymu, negali būti suprantama kaip nurodymas bylą nagrinėjančiam teismui pradėti nemokumo administratoriaus atstatydinimo procedūrą.

53. JANĮ 39 straipsnio 1–4 punktuose nurodytos aplinkybės, kurias nustatęs teismas priima sprendimą atstatydinti byloje paskirtą nemokumo administratorių. JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas procesinis nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrindas, kai nemokumo administratorius atstatydinamas teismui išnagrinėjus kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotą prašymą.

54. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad reikia atskirti nemokumo administratoriaus atstatydinimo inicijavimo procedūrą, kurią gali pradėti tik JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti subjektai, ir informacijos teikimą teismui apie tai, jog paskirtas nemokumo administratorius neteko teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ar netinkamai vykdo savo pareigas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1183-781/2021). Teismą apie pagrindą atstatydinti nemokumo administratorių gali informuoti iš esmės bet kas (įskaitant ir pavieniai kreditoriai ar buvęs juridinio asmens vadovas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1090-467/2023), tačiau tai negali būti laikoma procesiniu kreipimusi dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-95-407/2023).

55. Nagrinėjamu atveju pareiškimą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo padavus pareiškėjams, neturintiems procesinės teisės jį paduoti, Kauno apygardos teismas negalėjo pareiškimo nagrinėti, tačiau atsižvelgė į pareiškime pateiktą informaciją, susijusią su nemokumo administratoriaus pareigų vykdymu. Teismas 2023 m. spalio 5 d. rezoliucija nusprendė, kad nemokumo administratoriaus atstatydinimo procedūra pagal pateiktus duomenis neturi būti pradedama (DOK-18483). Taigi teismas, veikdamas pagal įstatymo jam suteiktus įgaliojimus, nuspręsdamas neinicijuoti nemokumo administratoriaus atstatydinimo procedūros, nepadarė aiškios teisės taikymo klaidos, sudarančios pagrindą nustatyti teismo neteisėtus veiksmus. Apeliantės deklaratyvūs argumentai, kuriais ji nesutinka su teismo sprendimu, nesudaro pagrindo spręsti priešingai.

56. LITEKO duomenimis Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-242-798/2025, kuria panaikino Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutarties dalį dėl nemokumo administratoriaus M. K. atstatydinimo atkreipė dėmesį, kad nemokumo administratoriaus M. K. atstatydinimas, kurį pareiškė trys kreditoriai, dėl konfliktiškų santykių su administratoriumi, nėra galimas. O naujo administratoriaus paskyrimas atsakovės baigiamajame likvidavimo proceso etape užvilkins bankroto procesą ir padidins administravimo išlaidas, todėl yra nei tikslingas, nei ekonomiškai naudingas. Pažymėtina, kad apeliantė apeliaciniame skunde kvestionuoja šį teismo sprendimą argumentais, kurių nebuvo nurodžiusi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako (CPK 312 straipsnis).

57. Atmestini kaip teisiškai nepagrįsti apeliantės argumentai, susiję su teismo veiksmų (ne)teisėtumu priimant neskundžiamas nutartis dėl nemokumo administratoriaus neatstatydinimo.

58. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nutartis neatstatydinti nemokumo administratoriaus yra neskundžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-754-798/2020; 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-151-450/2022; 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-585-467/2023, 2025 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-216-881/2025).

59. Aplinkybė, kad LUAB „Laugina“ nemokumo bylą nagrinėjantis teismas savo esme neužkertančiomis tolesnio bylos nagrinėjimo nutartimis, kurių apskundimo galimybės nenustato įstatymas, nutarė neatstatydinti nemokumo administratoriaus, nesudaro pagrindo konstatuoti teismo neteisėtus veiksmus. Priešingai, teismas, priimdamas minėtu klausimu neskundžiamas nutartis, vadovavosi įstatymo nuostatomis ir siekdamas teismų praktikos vienodinimo ir nuoseklumo bei neprieštaringumo užtikrinimo, pagrįstai atsižvelgė į suformuotą šiuo klausimu teismų praktiką. Taigi pirmosios instancijos teismas priėjo prie teisingos išvados, nekonstatavęs teismo neteisėtų veiksmų, kaip būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti.

60. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės pozicija ir argumentai byloje rodo siekį kuo greičiau gauti finansinio reikalavimo patenkinimą, neatsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą finansinių reikalavimų dengimo tvarką ir procesinę eigą, bei siekį dar kartą patikrinti įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų ginčo klausimais teisėtumą ir pagrįstumą. Nors kaip minėta, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismo sprendimo kontrolei pakeisti.

61. Tai, jog nebuvo nustatyti teismo neteisėti veiksmai, susiję su LUAB „Laugina“ kreditorių finansinių reikalavimų dengimu nurodytu ieškinyje laikotarpiu, eliminuoja civilinės atsakomybės taikymą, nenustačius visų būtinų sąlygų jai kilti. Tačiau papildomai atkreiptinas dėmesys, kad aptarti teismo veiksmai yra pernelyg nutolę nuo ieškovės nurodomos žalos, siejamos su netinkamu nemokumo administratoriaus pareigų vykdymu, nes byloje nenustatyta, kad jis pareigą, susijusią su kreditorių reikalavimų dengimu, turėjo vykdyti kitaip nei tai buvo padaryta.

62. Taigi nenustačius tiek nemokumo administratoriaus, tiek teismo civilinės atsakomybės sąlygų visumos, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį dėl žalos atlyginimo.

63. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

64. Apibendrindamas tai, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išsamiai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teises normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymą, įvertino byloje esančių įrodymų visetą, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

65. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

66. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į kiekvienos bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

67. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

68. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovai ir trečiasis asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju aktualus 2024 metų IV ketvirčio paskelbtas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris yra – 2 335,90 Eur. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimali atlygintina suma yra 3 036,67 Eur (2 335,90 x 1,3) (Rekomendacijų 7, 8.11 punktai).

69. Atsakovai bylinėjimosi išlaidų nepatyrė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Trečiasis asmuo nurodė, kad patyrė 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė 2025 m. birželio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AAA Nr. 0005349 ir išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

70. Nors išlaidos neviršija Rekomendacijų pagrindu apskaičiuoto rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla teisiniu požiūriu nėra ypač sudėtinga, joje nėra keliami nauji teisės taikymo klausimai, sprendžia, kad vadovaujantis CPK 98 str. 2 d. yra pagrindas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies ir trečiajam asmeniui iš ieškovės priteisti 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euromisa“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“ (juridinio asmens kodas 261411420) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euromisa“ (juridinio asmens kodas 305060666) 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.