- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-08
- Bylos Nr.
- II-257-1023/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00077-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Pareiškėjas
- T. J.
- Advokatai
- Nendrė Černiauskienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. J. skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas T. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo: 1) panaikinti Lietuvos kelių policijos tarnybos (toliau – ir Institucija) paskirtą pareiškėjui T. J. administracinę nuobaudą 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nusižengimo padaryto 2023 m. liepos 26 d., ROIK (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti pareiškėjui T. J. sumokėtą įmoką pagal 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK (duomenys neskelbtini), sumoje 900 Eur; 3) įpareigoti Lietuvos kelių policijos tarnybą padengti advokato išlaidas, sumoje 300 Eur (b. l. 89-94).
2. Pateiktame skunde nurodoma, jog pareiškėjas pažeidimo atlikimo metu, viršijant greitį, nebuvo praradęs vairavimo teisės, priešingai, pareiškėjas dar 2023 m. vasario 21 d. yra atgavęs teisę vairuoti transporto priemonę, turi VĮ „Regitra“ patvirtinančius dokumentus, po vairavimo teisės atgavimo 2023 m. vasario 21 d. nėra gavęs pranešimų apie teisės vairuoti atėmimą. Pareiškėjas vienu metu gavo 4 VMI pranešimus, kuriuose yra nurodomas baudos dydis, tačiau nėra nurodoma baudos kilmė ar kitos susijusios prievolės su pareiškėjo teisėmis ir pareigomis, nėra nurodyta ar „VMI mokėtojas“ „praranda teisę vairuoti ar ne“ ir, skubėdamas įvykdyti kitas mokestines prievoles, kurių neįvykdžius negaunama teisė įsigyti (susijusius) dokumentus ar kitas teises, neįsigilino ir nepasiaiškino skirtų baudų kilmės ir sumokėjo 2 baudas po 900 Eur, pagal ROIK (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vairuojant transporto priemonę Dacia valst. nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas pripažįsta pažeidimus pagal ANK 416 straipsnio 2 ir 3 dalis, ir nepripažįsta, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės jį vairuoti, ir tuo pagrindu jam galėjo būti skirta sugretinta bauda pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį ir ANK 424 straipsnio 5 dalį. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 19 d. vairuodamas transporto priemonę Volkswagen, valst. nr. (duomenys neskelbtini) padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje už kurį buvo paskirta 490 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams. Pareiškėjui policija paaiškino, kad jam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. iki 2021 m. lapkričio 14 d. ir pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, pareiškėjas neįvykdė vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo sąlygų. Pareiškėjas apie jo atimtą teisę vairuoti transporto priemonę sužinojo tik gavęs šaukimą į paskirtą ANK pažeidimo nagrinėjimo posėdį, 2023 m. Gavęs naujus pranešimus 2023 m. rudenį, pagal ROIK (duomenys neskelbtini) kelia pagrįstą abejonę dėl teisingojo informavimo apie aplinkybes, kurios jam nėra žinomos. VMI pranešimuose apie paskirtą baudą nėra nurodoma pranešėjui - ar paskiriama papildoma nuobauda - teisės vairuoti praradimas. Pareiškėjas, neįsigilinęs į paskirtos baudos priežastis ir kilmę sumokėjo baudą 900 Eur, pagal ROIK (duomenys neskelbtini). Tačiau kai 2023 m. lapkričio 22 d. buvo atsiųsti dar keli pranešimai apie jau didėjančias baudas už ANK pažeidimus ir pareiškėjui pradėjus aiškinantis baudų dydžių priežastį, paaiškėjo, kad baudos skiriamos sugretinant nežymų greičio viršijimą pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, 3 dalį ir pareiškėjo vairavimą tariamai neturint atgautos teisės vairuoti transporto priemonę, pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį ir 5 dalį, nors tokia teisė jau buvo atgauta dar 2023 m. vasario 21 d. pagal VĮ „Regitra“ pranešimą, po kurio nėra gavęs jokių pranešimų apie vairavimo teisės atėmimą. Pareiškėjas įvykdė įstatymais nurodytas sąlygas, mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą, sumokėjo nustatytą paslaugos kainą (mokėjimas pridedamas), 2023 m. vasario 21 d. pateikė VĮ „Regitra“ prašymą grąžinti teisę vairuoti transporto priemonę, pateikdamas „Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (F Nr. 093-1/a) Nr. 24“ ir 2023 m. vasario 21 d. gavo VĮ „Regitra“ „Sprendimą dėl teisės vairuoti transporto priemonę gražinimo“. Atgavęs vairavimo teisę pareiškėjas vairavo transporto priemonę, kelis sykius – 2023 m. kovo 16 d. ir 2023 m. gegužės 20 d. nežymiai viršijo greitį, bei gavo administracines nuobaudas pagal 416 straipsnio 2 dalį, ROIK: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurios nebuvo sugretintos su ANK 424 straipsniu, t. y. nebuvo skirtos baudos kaip už vairavimą be teisės vairuoti transporto priemonę. Pareiškėjui nesuprantama, kada vėliau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę, kai tokia teisė buvo grąžinta 2023 m. vasario 21 d., o pasiteiravus atsakovės ji nepateikė tokio paaiškinimo, kad po teisės vairuoti atgavimo 2023 m. vasario 21 d. pareiškėjas būtų praradęs teisę vairuoti transporto priemonę.
3. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą, nurodė, kad 2022 m. gruodžio 15 d. dėl įvykio kieme sužinojo apie teisės vairuoti atėmimą. Tai sužinojo nuvykęs į policijos komisariatą. Kai 2022 m. gruodžio 15 d. sužinojo apie teisių atėmimą ėmėsi veiksmų dėl teisių gražinimo. 2023 m. vasario 21 d. „Regitra“ sprendimu gražino jam teisę vairuoti. Skunde nurodytą el. paštą (duomenys neskelbtini) yra išviešinęs valstybės sistemose, jį naudoja, bet jokių el. laiškų iš policijos nėra gavęs. Jis apie 2023 m. gegužės 10 d. nutarimą neinformuotas. Kai nuvyko dėl 2022 m. gruodžio 15 d. įvykio jį pareigūnas apklausė. Jis į 2023 m. balandžio 6 d. protokolo surašymą buvo atvykęs. Neprisimena ar buvo atvykęs į nutarimo surašymą. Protokole nurodyta, kad atvyks, bet galimai nebuvo atvykęs. 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu teisės buvo atimtos, bet jis to nežinojo. Gavo iš VMI pranešimą ir baudą sumokėjo, bet ten nebuvo kalbos apie teisių atėmimą. Apie tai sužinojo 2022 m. gruodžio 15 d. Iki to laiko vairavo, dabar irgi vairuoja, nes toks darbo pobūdis, nepilnamečiai vaikai. Teisė vairuoti būtina darbui. Jis vairuoja nuo 1982 m.
4. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu palaikė skundą jame išdėstytais argumentais, nurodė, jog neginčija dėl greičio viršijimo, tik dėl vairavimo be teisės, nes jis apie tai nežinojo. Jis baudą sumokėjo neišsiaiškinęs visų aplinkybių, nes VMI pranešime nebuvo nurodyta dėl spec. teisės atėmimo. Prašo panaikinti nutarimą dalyje dėl spec. teisės atėmimo.
Atsiliepimas
5. Nutarimą priėmusi institucija atsiliepimu prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti (b. l. 73-75). Atsiliepime nurodoma, kad T. J. 2023 m. liepos 26 d. 17.09 val. vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta dėl kito administracinio nusižengimo pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini). T. J. 2023 m. gegužės 10 d. dalyvavo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime žodinio proceso tvarka, jo atžvilgiu priimtas nutarimas, kuriuo jam pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį skirta administracinė nuobauda – 430 Eur piniginė bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams. Nutarimas T. J. buvo išsiųstas 2023 m. gegužės 10 d. jo valstybės informacinėse sistemose ir registruose deklaruotu elektroninio pašto adresu, kurį administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) T. J. „Paaiškinime“ nurodo kaip kontaktinį. Nutarimas įsiteisėjo 2023 m. gegužės 30 d. ir apskųstas apeliacine tvarka nebuvo. Dėl šio pažeidimo T. J. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas galioja nuo 2023 m. gegužės 30 d. iki 2024 m. vasario 28 d. Pažymima, kad T. J. į VĮ „Regitra“ su prašymu grąžinti teisę vairuoti transporto priemones kreipėsi 2023 m. vasario 21 d. dėl administracinio nusižengimo ROIK: (duomenys neskelbtini), už kurį jam 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu NR. (duomenys neskelbtini) buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 mėnesiams. Nutarime buvo išdėstytos sąlygos kaip susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Nurodo, jog akivaizdu, kad procesiniai dokumentai administracinių nusižengimų bylose ROIK (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo įteikti tinkamai ir asmuo žinojo apie tai, kad jam atimta teisė vairuoti transporto priemones.
6. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl kliūčių nagrinėti bylą Institucijos atstovui nedalyvaujant, nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkinamas.
7. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Institucijos 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)), T. J. paskirta 900 eurų bauda ir specialios teisės atėmimas 21 mėn. už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 3 dalyje ir ANK 424 straipsnio 5 dalyje, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 14 punktą, 127 punktą, t. y. už tai, kad jis 2023 m. liepos 26 d. 17 val. 09 min. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti atimta, taip pat asmuo turi galiojančią administracinę nuobaudą už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir nustatytą 90 km/val. greitį viršijo 25 km/val. Važiavo 115 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą) (b. l. 82-84). Būtent šį nutarimą ir skundžia pareiškėjas, prašydamas jį panaikinti. Pažymėtina, jog asmuo nei skundu, nei teismo posėdžio metu neginčijo skundžiamu nutarimu inkriminuoto administracinio nusižengimo pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, šį pažeidimą pripažino, todėl toliau bus sprendžiama dėl skundo dalyko, t.y. pažeidimo pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.
10. Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Teisės vairuoti transporto priemones suteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė ir psichofiziologiniai gebėjimai yra tinkami vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti ir nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus. Minėto įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti kriterijai, kurie patvirtina asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, t. y. įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.
11. Nagrinėjamu atveju tiek iš pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu, tiek iš bylos medžiagos nustatyta, kad T. J. 2023 m. gegužės 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), kuris įsiteisėjo 2023 m. gegužės 30 d., už 423 straipsnio 1 dalies pažeidimą buvo skirta 430 Eur bauda ir skirta administracinio poveikio priemonė – 9 mėnesių specialiosios teisės atėmimas (nuo 2023 m. gegužės 30 d. iki 2024 m. vasario 28 d.) (b. l. 62, 63, 175-177). Šiuo atveju skundžiamo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimo inkriminuoti administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 416 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 5 dalyje, padaryti 2023 m. liepos 26 d., t. y. laikotarpiu, kai aukščiau minėtu įsiteisėjusiu 2023 m. gegužės 10 d. nutarimu T. J. buvo atimta teisė vairuoti nuo 2023 m. gegužės 30 d. iki 2024 m. vasario 28 d.
12. Sutiktina su pareiškėjo argumentu, kurį patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, kad 2023 m. vasario 21 d. pagal VĮ „Regitra“ sprendimą jam buvo gražinta teisė vairuoti (b. l. 17). Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas aktualiu bylai laikotarpiu teisę vairuoti turėjo nuo specialiosios teisės grąžinimo 2023 m. vasario 21 d. iki 2023 m. gegužės 30 d., kuomet kaip minėta už 2022 m. gruodžio 15 d. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 2023 m. gegužės 10 d. nutarimu, įsiteisėjusiu 2023 m. gegužės 30 d., pareiškėjui vėlei buvo atimta teisė vairuoti 9 mėnesiams. Pastebėtina, jog nors teisė vairuoti pareiškėjui buvo gražinta prieš priimant 2023 m. gegužės 10 d. nutarimą, tačiau pažeidimo padarymo metu, t. y. 2022 m. gruodžio 15 d. jis teisės vairuoti neturėjo, todėl teisės susigražinimas po minėto įvykio neturi įtakos sprendžiant ar asmuo inkriminuoto nusižengimo padarymo metu vairavo neturėdamas teisės. Bylos duomenimis T. J. 2022 m. gruodžio 15 d. pažeidimą padarė, kadangi jam 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu ji buvo atimta už ANK 416 straipsnio 6 dalies pažeidimą. Teisė vairuoti buvo atimta nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. iki 2021 m. lapkričio 14 d., tačiau pasibaigus minėtam terminui asmuo teisės iki 2022 m. gruodžio 15 d. nesusigražino, teisė vairuoti transporto priemones buvo gražinta tik 2023 m. vasario 21 d.
13. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad teisė vairuoti transporto priemones nėra įgyjama automatiškai, ji yra suteikiama teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444–59/2009, Nr. N444-1227/2010). Pagal ANK 686 straipsnio 4 dalį, pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir grąžinimas reglamentuotas aukščiau minėto Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnyje, kurio 3 dalis numato, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo III skyriaus 9 punktas nurodo, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) ar traktorininko pažymėjimą išduodančiai mokymo įstaigai (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti traktorius) prašymą grąžinti teisę vairuoti. Šio aprašo 10 punktas nustato, kad pareiškėjai, iš kurių teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (-us), turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Minėto aprašo 13 punktas nustato, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ ar traktorininko pažymėjimą išduodančios mokymo įstaigos įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Šios teises normos suponuoja išvadą, kad teisė vairuoti transporto priemones pasibaigus teisės atėmimo terminui automatiškai nėra grąžinama, asmuo turi įvykdyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio nustatytas sąlygas ir dėl teisės grąžinimo kreiptis į VĮ „Regitra“.
14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte imperatyviai nurodoma, kad „Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Teismų praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad pareigą rūpintis kelių eismo taisyklių laikymosi suponuoja ir paties pareiškėjo kaip eismo dalyvio pareigos, nes jis, disponuodamas vairuotojo pažymėjimu privalo žinoti ir pasekmes, už kelių eismo taisyklių ir kitų su transporto priemonių vairavimu susijusių įstatymų nesilaikymą (žr., pvz., Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-7-350/2018).
15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, jog nežinojo, kad jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, taip pat nurodo, jog apie jo atžvilgiu priimtą 2023 m. gegužės 10 d. nutarimą ROIK: (duomenys neskelbtini) nebuvo informuotas. Tačiau šiuos pareiškėjo teiginius paneigia bylos medžiaga iš kurios matyti, jog pareiškėjas dalyvavo 2023 m. balandžio 6 d. surašant administracinio nusižengimo protokolą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), protokole pateiktas pareiškėjo paaiškinimas, taip pat nurodoma, jog jis atvyks į bylos svarstymą (b. l. 156, 157). Iš 2023 m. gegužės 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), matyti, jog pareiškėjas dalyvavo priimant minėtą nutarimą, teikė paaiškinimus dėl įvykio (b. l. 175-178). Minėtas 2023 m. gegužės 10 d. nutarimas pareiškėjui išsiųstas jo priėmimo dieną (2023 m. gegužės 10 d.) pareiškėjo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuris gautas iš valstybės informacinių sistemų, kas laikytina tinkamu įteikimu pagal ANK 573 straipsnio nuostatas (b. l. 136-137). Pastebėtina, kad tokiu pat būdu, naudojant valstybės informacinėse sistemose išviešintą elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), pareiškėjui buvo įteiktas ir skundžiamas 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimas (b. l. 142). Kaip teismų praktikoje išaiškinta, korespondencija siunčianti institucija neturi pareigos domėtis, ar nustatyta tvarka išsiųstą korespondenciją adresatas gavo ir perskaitė, kadangi ANK numato pareigą procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo šiuos procesinius dokumentus ir su jais susipažino (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-182-908/2022, AN2-74-908/2023). Nei teismas, nei institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-243-988/2020, AN2-66-885/2021, AN2-153-1036/2023; Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-919/2023). Esant išdėstytam teisiniam reguliavimui bei nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui įteikiant valstybės sistemose išviešintu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kurį kaip nurodė pareiškėjas teismo posėdžio metu jis naudoja ir dabar, tiek skundžiamą 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimą, tiek 2023 m. gegužės 10 d. nutarimą, ANK 573 straipsnio nuostatos pažeistos nebuvo. Įvertinus šias aplinkybes ir tai, kad pareiškėjas dalyvavo tiek surašant 2023 m. balandžio 6 d. protokolą, tiek priimant 2023 m. gegužės 10 d. nutarimą, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas nežinojo apie jo atžvilgiu vykstantį administracinio nusižengimo bylos procesą, apie 2023 m. gegužės 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) taikytą administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 9 mėnesiams, kadangi kaip minėta, nutarimas pareiškėjui įteiktas vienu iš įstatyme reglamentuotų būdų (ANK 573 straipsnis).
16. Taigi, pareiškėjas nuo 2023 m. balandžio 6 d., kuomet jam asmeniškai dalyvaujant buvo surašytas protokolas ROIK: (duomenys neskelbtini) tame tarpe už tai, kad 2022-12-15 vairavo neturėdamas teisių, o vėliausiai nuo 2023 m. gegužės 10 d., kuomet žodinio proceso tvarka, išklausius pareiškėją buvo priimtas nutarimas ROIK: (duomenys neskelbtini), kuris buvo tinkamai įteiktas pareiškėjui, turėjo suprasti ir žinoti, jog negali vairuoti neturėdamas/neįgijęs teisės vairuoti, tačiau, pareiškėjas nepaisydamas to, kad jau buvo nubaustas įsiteisėjusiu 2023 m. gegužės 10 d. nutarimu ROIK: (duomenys neskelbtini) už vairavimą neturint teisės, jis 2023 m. liepos 26 d. vairavo neturėdamas teisės. Taigi, akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas 2023-07-26 vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, būdamas baustas pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, nes pareiškėjui teisę vairuoti susigrąžinus 2023-02-21, ji buvo atimta 2023-05-30 įsiteisėjusiu nutarimu ROIK: (duomenys neskelbtini) nuo 2023-05-30 iki 2024-02-28.
17. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. J. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, padarytas administracinis nusižengimas įrodytas ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuotas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį.
18. Nors pareiškėjas, ginčydamas skundžiamo nutarimo ANK 424 straipsnio 5 dalies nusižengimo padarymą, nuobaudos individualizavimo klausimo nekėlė, teismo nuomone, nusprendus, jog nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. J. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą yra tikslinga peržiūrėti ir bausmės individualizavimą.
19. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, už inkriminuotą nusižengimą pareiškėjui buvo skirta bauda, atitinkanti nusižengimo sankcijoje nurodytą baudos vidurkį, bei skirtas vidurkį atitinkantis terminas – 21 mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Bylos duomenimis bauda sumokėta (b. l. 104).
20. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, asmeniui suteiktos baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos baudos minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
21. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
22. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
23. Vadovaujantis teismų praktika, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus, asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013; Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis Nr. AN2-402-417/2021, 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. AN2-405-795/2021; Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509/2008; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017 ir kt.).
24. Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
25. Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.
26. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu minėtos baudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo įstatyminės nuostatos nebuvo pažeistos, buvo atsižvelgta į tai, kad nėra atsakomybę švelninančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę. Kaip matyti iš bylos duomenų pareiškėjas yra baustas pagal įvairius ANK nusižengimus, daugiausia už greičio viršijimą, skirtas baudas moka, tačiau pažeidimai kartojasi, išvadų nedaro, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Tai rodo, kad pareiškėjas nėra pavyzdingas vairuotojas, besilaikantis KET, nedarantis teisės pažeidimų, pasimokantis iš jau padarytų nusižengimų, priešingai, pareiškėjas laikytinas piktybišku KET pažeidėju. Todėl šiuo atveju teismas jo anksčiau padarytus KET pažeidimus negali vertinti kaip atsitiktinio pobūdžio, nes akivaizdu, jog skiriamos nuobaudos jam neturėjo jokių ilgalaikių pasekmių, nebuvo pasiekta administracinių nuobaudų paskirtis, praeityje skiriamos nuobaudos jam pakankamos įtakos neturėjo ir nelėmė jo apsisprendimo būti pareigingu vairuotoju (ANK 22 straipsnis). Konstatuotina, kad pareiškėjas nėra pavyzdingas vairuotojas, o nagrinėjamas nusižengimas nėra atsitiktinio pobūdžio. Dabartinis nusižengimas yra neatsakingo pareiškėjo požiūrio į eismo saugumą pasekmė.
27. Pareiškėjo nurodomos asmeninio - šeiminio pobūdžio aplinkybės, susijusios su gyvenimo patogumų apribojimu (darbas, nepilnamečiai vaikai) – nelaikytinos tokiomis, kurios galėtų lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, administracinio poveikio priemonės termino sumažinimą ar jos netaikymą. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą asmeniui skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, siejamos ne su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gerove bei jo poreikiais, bet su administracinį nusižengimą padariusio asmens asmenybe bei asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Būtent šių aplinkybių nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje teismas neįžvelgia. Tuo tarpu įvertinus tai, kad asmuo ir prieš tai buvo ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, spręsti apie išskirtines aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, jog tokiam asmeniui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nėra pagrindo. Pabrėžtina, kad minėtos pareiškėjo nurodomos asmeninio pobūdžio aplinkybės teisiškai jau buvo įvertintos, individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones bei turėjo įtakos nustatant jų vidutinius dydžius, o ne maksimalius, todėl tai negali būti pagrindas dar labiau švelninti pareiškėjo atsakomybę. Įvertinęs tiek patį administracinį nusižengimą, tiek ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad šiuo nagrinėjamu atveju sumažinant paskirtą baudą, bei sutrumpinant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą nebus pasiekti administracinei nuobaudai keliami tikslai. Nusižengimą pareiškėjas padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, todėl šios teisės atėmimas terminui, kuris yra vidutinis, įvertinus tai, kad pareiškėjas ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra pavyzdingas vairuotojas, laikytinas adekvačia ir proporcinga padarytų nusižengimų pavojingumui priemone siekiant administracinės nuobaudos tikslų.
28. Skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo.
29. Įvertinus aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių visumos, kurioms esant, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, institucija galėjo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti pareiškėjui specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti mažesnį nei sankcijoje nustatytas dydį ar jam paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą trumpinti. Institucija, individualizuodama pažeidėjui skirtiną bausmę, skyrė jam vidutinio termino straipsnio sankcijoje numatytą baudą ir administracinio poveikio priemonę, kurias dar labiau švelninti nėra pagrindo, nes nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai.
30. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad institucijos paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė buvo tinkamai individualizuota – ji atitinka pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos išvadų pagrįstumu dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto, bei paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo, todėl keisti skundžiamą institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
nutarė:
T. J. skundo netenkinti.
Palikti Lietuvos kelių policijos tarnybos 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.