Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1180-390/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-10-22
Bylos Nr.: e2A-1180-390/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Tomas Romeika
Atsakovas: L. Š.
Ieškovas: O. B.

Kategorijos

2.1.2.4.2.3Savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudarytas sandoris
2.1.2.6Sandorio ar jo dalies negaliojimo teisiniai padariniai
3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
3.2.4.9.6.2Eksperto išvada
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.13Apeliacijos dalykas ir ribos

Civilinė byla Nr. e2A-1180-390/2024Teisminio proceso Nr. 2-27-3-01110-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.3; 2.1.2.6; 3.1.7.11; 3.2.4.9.6.2; 3.2.4.11; 3.3.1.13 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. Š. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovei L. Š., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų notarei R. G., dėl dovanojimo sutarties su išlaikymu iki gyvos galvos pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė O. B., atstovaujama globėjo R. B., ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2020 m. rugpjūčio 13 d. Lazdijų rajono 2-ame notaro biure tarp O. B. ir L. Š. sudarytą dovanojimo sutartį su išlaikymu iki gyvos galvos (toliau – Sutartis) ir taikyti restituciją: grąžinti O. B., pagal šią sutartį atsakovei L. Š. padovanotus nekilnojamuosius daiktus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Ieškinyje nurodoma, kad pagal Sutartį atsakovė įgijo nuosavybės teisę į ieškovei priklausiusį gyvenamąjį namą su priklausiniais statiniais bei dalį žemės sklypo, kurių vertė – 16 000 Eur bei įsipareigojo išlaikyti ieškovę iki gyvos galvos tiekti jai maistą, vaistus, drabužius, rūpintis ieškovės sveikata. Ieškovė Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu buvo pripažinta neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tačiau pilnai suvokti savo veiksmų negalėjo dar iki šio teismo sprendimo. Jau nuo 2017 metų ieškovei buvo nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, skiriami nerimą malšinantys vaistai, kurie įtakojo mąstymą. 2020 m. liepos 13 d. ieškovei nustatyta diagnozė: F03 Nepatikslinta demencija. Dėl sveikatos sutrikimų ieškovė negalėjo suprasti savo veiksmų ir tinkamai išreikšti savo valios sudarydama 2020 m. rugpjūčio 13 d. dovanojimo sutartį, todėl sutartis pripažintina negaliojančia.

Atsiliepimas

3. Atsakovė L. Š. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti.

4. Nurodė, kad ieškovė prašo sandorį pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio pagrindu, tačiau su ieškiniu nepateikti įtikinami argumentai ir įrodymai, patvirtinantys ieškovės blogą psichikos būseną Sutarties sudarymo metu, pateikti duomenys nepatvirtina, jog ieškovės intelektas ir valia buvo taip ženkliai sutrikę, jog konkrečioje teisinėje situacijoje trukdė jai laisvai išreikšti savo valią, suvokti Sutarties turinį ir esmę. Sutartį patvirtinusi notarė vienareikšmiškai suprato ieškovės valią perleisti minėtą nekilnojamąjį turtą savo dukrai L. Š.. Abejoti ar vertinti kritiškai sandorį tvirtinusios notarės veiksmus šiuo atveju nėra jokio pagrindo. Motina tapo neveiksni tik brolio globoje, užteko vieną kartą išrašyti Xanax. Byloje pateikta ekspertų išvada teismas neprivalo vadovautis, byloje pateiktas ekspertizes aktas nėra pagrįstas, padarytas atsižvelgiant tik į du įrašus. Nuo 2020 m. gegužės mėnesio atsakovė ieškovę prižiūrėjo, nes rado ją vieną namuose, be maisto šaldytuve. Atsakovei padedant, ieškovė įveikė didelį sielvartą, netekusi sutuoktinio, sustiprėjo fiziškai, atsigavo visapusiškai ir todėl, jausdama atsakovės visokeriopą pagalbą, dėmesį, atsidavimą, dovanodama turtą su sąlyga, kad ja ir toliau bus rūpinamasi, būtent to ir siekė. Atsakovė, išvykdama į Jungtinę Karalystę, susitarė su D. L., kad padės rūpintis motina. Motina atsisakė gyventi pas D. L., todėl buvo patalpinta į reabilitacijos centrą, iš kurio po 4 mėnesių ją pasiėmė R. B., kuris su motina elgiasi netinkamai, ją skriaudžia, neleidžia bendrauti su atsakove. R. B. po tėvo mirties atiteko visas tėvo palikimas, todėl motina, kaip minėjo notarei, nenorėdama nieko nuskriausti ir viską padalinti po lygiai, sudarydama Sutartį, tinkamai įgyvendino savo ketinimus ir tinkamai išreiškė savo valią.

5. Trečiasis asmuo notarė R. G. nurodė, kad ieškovė 2020 m. birželio 10 d. kreipėsi ne tik dėl dovanojimo sandorio sudarymo bet ir dėl palikimo priėmimo. Ieškovė kalbėjo, kad norėtų dukrai palikti savo turtą, nes tėvas paliko sūnui, todėl notarė pasiūlė dovanojimo sutartį su renta. Įtarimų, kad ieškovė neveiksni nekilo, į klausimus atsakė, nekilo jokių abejonių dėl ieškovės gebėjimų suprasti savo veiksmus ir juos valdyti sudarant sandorį ir Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmuose nagrinėtoje byloje dėl sandorių panaikinimo kitu pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2024 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančia 2020 m. rugpjūčio 13 d. Lazdijų rajono 2-ame notaro biure tarp O. B. ir L. Š. sudarytą dovanojimo sutartį su išlaikymu iki gyvos galvos, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikė restituciją: grąžino O. B. pagal šią sutartį atsakovei L. Š. padovanotus nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovės 2 069,40 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir 315 Eur žyminį mokestį ir 23,22 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

7. Teismas nurodė, kad siekiant nustatyti, ar ieškovė sandorio metu galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, byloje 2023 m. gruodžio 20 d. buvo paskirta teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė. 2024 m. sausio 29 d. – vasario 5 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-61/2024 išvadose nurodyta, kad O. B. 2020 m. rugpjūčio 13 d. dovanojimo sutarties su išlaikymu iki gyvos galvos., notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtinta Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. G., pasirašymo metu sirgo įgyta silpnaprotyste – Nepatikslinta demencija ir šios sutarties pasirašymo metu ji nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti.

8. Pažymėjo, kad liudytojų parodymai dėl subjektyvumo negali būti viršesni, svarbesni ar patikimesni už medicininius duomenis, be to, liudytojų gebėjimus spręsti apie ieškovės psichinę būklę teismas vertino kritiškai, kaip ir pačius parodymus, kurie nenuoseklūs ir netikslūs. Atsakovės reikalavimą tinkamai įvertinti ieškovei nustatytą diagnozę „nepatikslinta demencija“ bei jos teiginį, kad ieškovei nebuvo nustatyta tiksli diagnozė teismas laikė nepagrįstais, kadangi atsakovė nustatytą diagnozę ginčija ją aiškindama lingvistiniu metodu, nesivadovaudama ligų diagnostikos metodais ir sveikatos sutrikimų klasifikacijomis.

9. Vertinant ieškovės gebėjimą išreikšti valią teismas pažymėjo, kad notarė nurodė, jog tai ji pasiūlė ieškovei sudaryti dovanojimo sandorį, pati ieškovė kalbėjo apie savo turto palikimą dukrai. Atsakovė patvirtino, kad sandorio sudarymo metu ieškovė notarei neuždavė jokių klausimų, sutiko su visais atsakovės ir notarės pasiūlymais. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovės gebėjimas mąstyti kritiškai bei pilnai suprasti savo veiksmų teisines pasekmes sandorio metu buvo ribotas.

10. Teismo vertinimu, byloje pateiktas ekspertizės aktas yra išsamus, jame suformuluotos išvados atitinka byloje nustatytas aplinkybes, neprieštarauja bylos medžiagai, nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti teismo ekspertų išvados, kaip įrodinėjimo priemonės, objektyvumu, išsamumu ar patikimumu, todėl teismas juo vadovavosi.

Atsiliepimas

11. Atsakovė teigė, jog sudaryta Sutartis yra naudinga ieškovei - nors atsakovė ir išvyko gyventi į kitą valstybę, nuolat teikė išlaikymą ieškovei, pervesdama po 100 Eur per mėnesį. Tačiau atsakovė taip pat nurodė, jog motinos pensija buvo gana didelė, finansinio išlaikymo jai nereikėjo. Sutartis ieškovei buvo naudingas ir saugumo atžvilgiu, nes sandorio metu ji sutiko gyventi su dukra. Tačiau, teismo vertinimu, atsakovė neįrodė aplinkybės, kad Sutartis ieškovei buvo akivaizdžiai naudinga ir atitiko jos interesus.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas darė išvadą, kad nors ieškovė buvo pripažinta neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse tik Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu, tačiau jau sudarydama 2020 m. rugpjūčio 13 d. dovanojimo sutartį su išlaikymu iki gyvos galvos su atsakove ji nesuprato savo veiksmų bei negalėjo jų valdyti (CPK 178 straipsnis). Todėl nusprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį ir pripažinti ginčo Sutartį negaliojančia bei grąžinti ieškovei pagal šią sutartį atsakovei padovanotus nekilnojamuosius daiktus (CK 1.80 straipsnis).

13. Ieškinį tenkinęs, teismas iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu atsakovė L. Š. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės atsakovei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismas priėmė sprendimą iš esmės remiantis tik Ekspertizės akto išvada, net netiriant ir nevertinant visos Ekspertizės akto tiriamosios dalies, viso jo turinio, o apsiribojant, tik išvadoje pateiktais ekspertų suformuluotais atsakymais į pateiktus klausimus. Atsakovė nesutiko su Ekspertizės aktu, jį ginčijo. Ekspertizės akto išvados neatitiko, Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodytos tyrimo objekto būklės ginčui aktualiu laikotarpiu. Ekspertai vertino Ieškovės būklę 2024 m. sausio 29 - vasario 5 d. laikotarpyje, nors ginčo sandoris buvo sudarytas 2020 m. rugpjūčio 13 d. Išvadą ekspertai iš esmės padarė atsižvelgiant į ieškovei gydytojo K. J. 2020 m. liepos 13 d. įrašytą pagrįstas abejones keliantį įrašą „Nepatikslinta demencija" (šeimos gydytojas neturi kompetencijos nustatyti nepatikslintos demencijos diagnozę, tokiai diagnozei nustatyti, nebuvo atlikti jokie tyrimai, nebuvo taikytas ir joks gydymas) ir 2020 m. sausio 28 d. – 2020 m. kovo 6 d. ieškovės gydymosi VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje metu Epikrizėje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą įrašą, kad ieškovei nustatytas vidutinis pažintinių funkcijų sutrikimas. Įrašai apie silpnaprotystę ieškovės medicininiuose dokumentuose atsiranda tik nuo 2022 m.. Ekspertizės akto išvada yra su esminiais trūkumais. Todėl teismas Ekspertizės akto išvada, kaip aiškesniu, patikimesniu ar didesnę įrodomąją galią turinčiu įrodymu neturėjo vadovautis, juo labiau, kad ji prieštarauja ir visiems kitiems byloje surinktiems įrodymams.

14.2. Teismas nevertino, kad be ginčijamo sandorio, ieškovė, beveik tuo pačiu laikotarpiu, sudarė dar mažiausiai du notarinius sandorius, kurių sudarymo aplinkybės ir galiojimas niekam nekelia abejonių. Byloje pateiktas 2020 m. birželio 15 d. įgaliojimas liudija, kad ieškovė notarinį sandorį ne tik pasirašė, bet ir labai aiškiai, ir pilnai įrašė savo vardą bei pavardę. Ieškovės psichinė sveikatos būklė iki 2020 m. gruodžio 16 d. buvo gera ir ji puikiai gebėjo suprasti savo veiksmus, juos valdyti, aiškiai reikšti savo mintis, priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už juos ir visa tai darydama ji niekam nesukėlė jokių abejonių dėl savo psichinės sveikatos būklės. Atsakovė į bylą pateikė visą eilę rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes, kurie prieštaravo Ekspertizės akto išvadai, tačiau teismas jų tinkamai neištyrė ir neįvertino. Dėl didžiosios dalies atsakovės pateiktų įrodymų ir nurodytų aplinkybių teismas net nepasisakė, teiktų vaizdo įrašų prie bylos neprijungė ir juos vertinti atsisakė, liudytojų D. L. ir V. M. parodymus vertino itin kritiškai ir subjektyviai. Teismo išvada, kad ieškovė dėl psichikos sutrikimų negebėdavo pasirūpinti higiena, iš viso prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Taip pat teismas visiškai nepasisakė dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-134-393/2022, kurioje pirmą kartą buvo suabejota ieškovės psichine sveikatos būkle.

14.3. Teismas dar net neprasidėjus bylos nagrinėjimui iš esmės iš bylos išėmė ir į gydymo įstaigą grąžino ieškovės ambulatorinės asmens sveiktos istoriją, kurioje buvo pernumeruoti puslapiai, išplėšyti lapai, įklijuoti kiti atskiri lapai. Kas leidžia manyti, kad teismas netyrė visų byloje surinktų įrodymų arba savo sprendimą jau buvo priėmęs dar net nepradėjus bylos nagrinėti iš esmės. Šie veiksmai kelia abejones teismo šališkumu ir objektyvumu, nagrinėjant šią civilinę bylą.

14.4. Teismas tinkamai neįvertino ir tai, kad ginčijamas sandoris patvirtintas notariškai, todėl preziumuojamas aukštesnis šio sandorio patikimumas. Sandorį tvirtino didelę šio darbo patirtį ir aukštą kvalifikaciją turinti notarė, vadovaudamasi sąžiningumo, protingumo principais bei vadovaujanti kitomis Notariato įstatyme įtvirtintomis nuostatomis. Notarė, teikiant paaiškinimus tiek Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų civilinėje byloje Nr. e2-134-393/2022, tiek ir šioje civilinėje byloje patvirtino, kad padarė viską, jog sandoris atitiktų abiejų šalių valią, teisėtus interesus bei lūkesčius. Ieškovė niekieno neverčiama ir neraginama buvo atvykusi keturis kartus. Notarė vienareikšmiškai suprato Ieškovės valią perleisti ginčo nekilnojamąjį turtą atsakovei, kaip savo dukrai L. Š., kuri turėjo ją prižiūrėti. Teismui abejoti ar vertinti kritiškai Sandorį tvirtinusios notarės veiksmus šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo.

14.5. Teismas netinkamai vertino ginčijamą sandorį naudingumo ir pagrįstumo aspektais. Teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl ieškovės gaunamų pajamų kito asmens priežiūra ir rūpestis jai nebuvo reikalingi, todėl sandoris jai nebuvo naudingas. Pažymėtina, kad vien tik gaunamos pajamos neužtikrina visų asmens poreikių patenkinimo. Sandorio sąlygas atsakovė vykdė tinkamai iki kol R. B. savavališkai perėmė ieškovės priežiūrą į savo rankas. Sandoris buvo naudingas ieškovei, be to jo sudarymo metu šalis siejo itin artimas ryšys, artimi giminystės ryšiai.

14.6. Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 190/2013) nurodoma, kad, siekiant nuginčyti sandorį, kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti ir jų valdyti asmens, turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad šiuo atveju yra prieštaravimų ne tik tarp nustatytų šių kriterijų, bet ir medicininis kriterijus nėra vienareikšmis. Taigi, nebuvo nustatytas teisinis kriterijus, leidžiantis spręsti, kad ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Šalies argumentai

14.7. Teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą sprendė itin formaliai, nepateikiant jokių motyvų ir pagrindų. Ieškovės ieškinys ir bylos apimtis nebuvo dideli, byla nebuvo sudėtinga, todėl bylinėjimosi išlaidos, kurias ieškovė prašė priteisti yra pernelyg didelės.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė O. B. prašo palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą, priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Apeliantės argumentai, kad byloje Ekspertizės aktas yra su esminiais trūkumais, nes akte nėra konkrečių išvadų koks galėjo būti ieškovės neveiksnumo laipsnis ginčijamo sandorio sudarymo metu, bei teismo sprendimu nepagrįstai konstatuotas teisinis ieškovės neveiksnumas sandorio sudarymo metu, yra su civilinės bylos dalyku nesusiję. Ieškinys buvo grindžiamas CK 1.89 straipsnio 1 dalimi, pagal kurį Asmuo, nors ir būdamas veiksnus, tačiau dėl savo psichinės būklės gali būti tokios būsenos, dėl kurios jis negali suprasti savo veiksmų ar jų valdyti.

Šalies argumentai

15.2. Apeliantė nepagrindė savo teiginių dėl proceso teisės normų pažeidimų, padarytų vertinant teismo ekspertizę. Apeliaciniame skunde nenurodo, kodėl Ekspertizės aktas neatitinka įstatymų reikalavimų, kokios konkrečios ekspertizės išvados yra prieštaringos, kodėl ekspertizė galėjo būti atlikta nekompetentingai ar nekokybiškai, kodėl, apeliantės nuomone, nebuvo laikytasi ekspertinio tyrimo išsamumo ir objektyvumo principų. Apeliantė, nesutikdama su Ekspertizės akto išvada, neprašė skirti pakartotinos išvados. Teismas Ekspertizės akto išvadą vertino kartu su kitais įrodymais, vadovaudamasis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

15.3. Byloje faktą, kad ieškovei buvo nustatyta demencija, t. y. kad ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti ginčijamo sandorio sudarymo metu, patvirtina ne tik Ekspertizės aktas ir ekspertizės metu išnagrinėti medicininiai duomenys, bet ir kiti byloje esantys įrodymai. Teismas skundžiamą sprendimą priėmė remdamasis šių įrodymų visuma.

15.4. Pažymėtina, jog atsakovė po ginčijamo sandorio sudarymo išvyko į užsienį, ieškovė buvo patalpinta į reabilitacijos centrą. Teismas taip pat vertino medicininiuose dokumentuose atliktą medikės komentarą, jog ieškovė išreiškė norą gyventi su sūnumi. Būtent sūnus pasiėmė ieškovę iš reabilitacijos centro į savo namus. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus pagrįstai nusprendė, jog atsakovė neįrodė aplinkybės, kad Sutartis ieškovei buvo akivaizdžiai naudinga ir atitiko jos interesus. Dėl to ieškovės veiksmų vertinimas jų naudingumo aspektu nepaneigia teismo išvados, kad ieškovė, sudarydama Sutartį, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės.

15.5. Teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei iš apeliantės yra teisingas ir pagrįstas. Priteistos išlaidos yra būtinos ir pagrįstos, jos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalaus dydžio. Civilinė byla yra pakankamai didelės apimties, dalį medžiagos sudarė medicininiai dokumentai, buvo skirta teismo medicininė ekspertizė. Su šiais dokumentais ieškovės atstovui buvo būtina susipažinti tam, kad galėtų tinkamai atstovauti ieškovės interesams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

3. Apeliacinės instancijos teisme gautas apeliantės prašymas prijungti prie bylos USB laikmenas su trimis vaizdo įrašais, kurie buvo įrašyti 2019 m. rugpjūčio 17 d., 2019 m. rugpjūčio 18 d. ir 2019 m. rugpjūčio 24 d., liudijančiais, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovė buvo pakankamai geros psichinės ir fizinės sveikatos būklės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pirmą ir antrą vaizdo įrašus, o trečiojo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nes teismui nepakako byloje įrodymų priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą, be to, apeliantė dėl techninių kliūčių negalėjo jo pateikti su kitais įrašais.

4. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014).

5. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės pateiktos USB laikmenos nėra tiesiogiai susiję su konkrečios nagrinėjamos bylos dalyku, todėl jas priimti ir prijungti prie bylos atsisakoma ( CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad ir pirmosios instancijos teismas apsvarstęs apeliantės prašymą pagrįstai atsisakė priimti apeliantė teiktus vaizdo įrašus, kurie taip pat nebuvo tiesiogiai susiję su iškeltu byloje dalyku.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

Dėl ginčo esmės

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 13d. ieškovė Lazdijų rajono 2-jame notarų biure sudarė su atsakove dovanojimo sutartį su išlaikymu iki gyvos galvos, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nekilnojamuosius daiktus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 5/8 dalis pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/8 dalis pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/8 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/8 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/8 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6/7 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), perleido atsakovei.

8. Ieškovė pareiškė ieškinį teisme prašydama sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, kad sudarant sandorį ieškovė buvo tokios būsenos, kai ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Žemesnės instancijos teismas

9. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino ir ginčijamą sandorį pripažino negaliojančiu, taikė restituciją – ginčo nekilnojamąjį turtą grąžino ieškovės nuosavybėn. Teismas padarė išvadą, kad 2020 m. rugpjūčio 13d. dovanojimo iki gyvos galvos sandorio sudarymo metu, ieškovė buvo tokios būsenos, kad nesuprato savo atliekamų veiksmų bei negalėjo jų valdyti.

10. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodydama, kad buvo neteisingai vertinti ir tirti byloje pateikti įrodymai, nagrinėjant bylą nebuvo nustatytas teisinis kriterijus, leidžiantis spręsti, kad ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, priimdamas sprendimą teismas buvo šališkas ir priteisė pernelyg dideles bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

11. Apylinkės teismas vertindamas byloje pateiktus įrodymus – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. sausio 29 – vasario 5 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas nustatė, kad O. B. 2020 m. rugpjūčio 13 d. dovanojimo sutarties su išlaikymu iki gyvos galvos., notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtinta Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. G., pasirašymo metu sirgo įgyta silpnaprotyste – Nepatikslinta demencija ir šios sutarties pasirašymo metu ji nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Teismas pažymėjo, kad pagal tarptautinės statistinės ligų ir sveiktos sutrikimų klasifikacijos TLK-10-AM Sisteminį ligų sąrašą F03 Nepatikslinta demencija priskiriama Organinių ir simptominių psichikos sutrikimų poskyriui (FOO-F09). Šis poskyris apima psichikos sutrikimus, kuriuos jungia bendra etiologija, t. y. aiški smegenų liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas, sukeliantis smegenų disfunkciją. Ji gali būti pirminė, kai liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas tiesiogiai veikia smegenis; arba antrinė, kai sisteminės ligos ir sutrikimai pažeidžia smegenis kaip vieną iš daugelio organų ar sistemų. Demencija (F00-F03) – tai sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas. Sąmonė sutrikusi nebūna. Paprastai pažinimo proceso sutrikimus lydi, o kartais būna iki jų atsiradimo, emocijų kontrolės, socialinio elgesio ar motyvacijos pablogėjimas. Šis sindromas pasireiškia sergant Alzheimerio (Alzheimer) liga, smegenų kraujagyslių patologija ir esant kitoms būsenoms, pirminiu ar antriniu būdu pažeidusioms smegenis. Diagnozė „Nepatikslinta demencija“ reiškia, kad asmeniui vienareikšmiškai diagnozuota demencija, tačiau negalima nustatyti ar ji yra pirminė, kai liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas tiesiogiai veikia smegenis; arba antrinė, kai sisteminės ligos ir sutrikimai pažeidžia smegenis kaip vieną iš daugelio organų ar sistemų. Kaip matyti iš psichiatrijos ekspertizės akto medžiagos, kad ekspertai ištyrė bei vadovavosi visa ieškovės ligos istorija, detaliai aptariami įrašai dar nuo 2015 metų pradžios, kuomet ieškovei jau buvo nustatyti su kognityviniais procesais susiję susirgimai: kraujagyslinė encelopatija; smegenų atrofija. Ekspertai taip pat bendravo su ieškove ekspertizės metu, įvertino kiek ir kokiu būdu jos liga yra progresavusi.

12. Įvertinęs ieškovės O. B. medicininę dokumentaciją, o taip pat medicinos ekspertų, kurie betarpiškai bendravo su ieškove ją apžiūrint pateiktus duomenis, apylinkės teismas konstatavo, jog dėl savo sveikatos būklės (silpnaprotystės – nepatikslintos demencijos) ieškovė, nors ir gebanti komunikuoti su aplinkiniais, pilnai nesuprato savo veiksmų bei negalėjo jų valdyti, todėl negebėjo išreikšti savo tikrosios valios sudarydama ginčijamą sutartį. Teismas teisingai pastebėjo, kad ir kiti byloje esantys rašytiniai medicininiai ir teisiniai dokumentai nuosekliai patvirtina ekspertizės išvadas, joms neprieštarauja: Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinis skyrius, O. B. nuo 2017 m. lapkričio 8 d. neterminuotai nustatė specialųjį nuolatinės slaugos poreikį; Všį Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės, kurioje 2020 m. vasario 28 d. – 2020 m. kovo 6 d. laikotarpiu gydėsi ieškovė, Epikrizėje nurodyta, kad ieškovei jau tuo metu buvo nustatytas vidutinis pažintinių funkcijų sutrikimas; ieškovės O. B. ambulatorinės asmens sveikatos istorijos kortelės duomenys patvirtina, kad 2020 m. birželio 16 d. O. B. skirtos Xanax 0,5 mg tabletės; UAB „Lazdijų sveikatos centras” šeimos gydytojo K. J. 2020 m. liepos 13 d. išduotame medicinos dokumentų išraše/siuntime 3.5 punkte Susijusios diagnozės nurodyta, kad 2020 m. liepos 13 d. O. B. nustatyta F03 Nepatikslinta demencija; Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius 2020 m. rugpjūčio10 d. sprendimu Nr. (20.11 ) SP7-128 skyrė O. B. ilgalaikę socialinę globą, nurodydamas, kad socialinės paslaugos teikėjas VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centras; Dar kartą diagnozė F03 Nepatikslinta demencija patvirtinta 2022 m. kovo 10 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės gydytojos M. A. B.; Alytaus miesto savivaldybės socialinė darbuotoja 2022 m. gegužės 24 d. pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurioje nurodė, kad O. B. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių santykių bei visose asmeninių neturtinių santykių srityse; Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4688-295/2022 ieškovė pripažinta neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-858-292/2023 ieškovei O. B. nustatyta globa ir jos globėju paskirtas R. B..

13. Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys atskleidžia, kad be šios nutarties 24-25 punktuose nurodytų rašytinių įrodymų apylinkės teismas darydamas išvadas vertino ir kitus byloje pateiktus įrodymus, tame tarpe ir trečiojo asmens - notarės paaiškinimus, apklaustų teismo posėdžio metu liudytojų parodymus, kitą medicininę dokumentaciją bei visą bylos medžiagą reikšmingą tarp šalių sudarytam sandoriui patikrinti ir ieškovės būsenai nustatyti.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad paprastai ekspertų išvados teismui nėra privalomos. Jos turi būti vertinamos pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau Kasacinis teismas savo praktikoje tokio pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016m. birželio 13d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016 ir kt.).

15. Pažymėtina, kad Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo yra išplėtota ir išsami. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui spręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadas dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013, civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015 ir kt.).

16. Teisėjų kolegija įvertindama kas nurodyta aukščiau konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą teisingai nustatė bylos aplinkybes ir vertindamas įrodymus visumoje įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ( CPK 185 straipsnis). Apylinkės teismas priimdamas sprendimą tinkamai taikė kasacinio teismo praktiką, tokio pobūdžio bylose. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinio ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentaciją sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį patenkino ir ginčijamą sandorį pripažino negaliojančiu CK 1. 89 straipsnio pagrindu, kad sudarant sandorį O. B. buvo tokios būsenos, kai ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

Dėl teismo ( ne) šališkumo

17. Apeliantė apeliaciniame skunde kelia ir teismo šališkumo klausimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės tokiu apeliacinio skundo argumentu ir konstatuoti teismo šališkumą, priimant skundžiamą teismo sprendimą. Pastebėtina, kad viena iš tinkamo proceso garantijų ‑ užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000, konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017). Nagrinėjamos bylos atveju, atsakovė ir jos atstovas teisėjai nagrinėjančiam bylą nušalinimo nebuvo pareiškę. Kitų pagrindų bylą nagrinėjančiai teisėjai nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo nenustatyta. Kaip matyti iš bylos nagrinėjimo eigos, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantei ir jos atstovui buvo leista pasinaudoti visomis jiems suteiktomis įstatymu procesinėmis teisėmis. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu dar nereiškia, kad byla buvo išnagrinėta šališko teismo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

18. Priteistos iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai atlyginti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytą maksimalaus dydžio, todėl apeliantės apeliacinio skundo argumentas, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pernelyg didelės nepagrįstas.

Dėl bylos baigties

19. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai tyrė bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su ginčo klausimais, jas pagrindžiančius įrodymus, teisėjų kolegija, nesant pateiktų juos paneigiančių argumentų, plačiau dėl kitų apeliantės apeliacinio skundo argumentų nepasisako, kadangi teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010;kt.).

20. Apibendrinus kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir priimdamas sprendimą tinkamai taikė tiek procesinės, tiek ir materialinės teisės normas, suformuotą kasacinio teismo praktiką, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovės apeliacinis skundas dėl ginčijamo teismo sprendimo atmetamas, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

21. Atmetus apeliantė apeliacinį skundą jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Tačiau atmetus apeliacinį skundą iš apeliantės pagal CPK 93 straipsnio taisykles priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą – 1000 Eur neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ patvirtintų maksimalių atlygintinų dydžių, todėl priteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės L. Š. priteisti 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei O. B..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlgimantas KukalisTomas Romeika