Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei M. N. dėl skolos, palūkanų ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės M. N. (toliau – ir atsakovė) 200 Eur negrąžinto kredito, 55,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. lapkričio 27 d.), 19,50 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 42,40 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. lapkričio 27 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2022 m. liepos 26 d.), 12 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 251 Eur bylinėjimosi išlaidų (9 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur išlaidų už teisines paslaugas). Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino 2021 m. birželio 26 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-xmmdvy5c bendrųjų sąlygų 6.2 punkto sąlygą, nustatančią 12 proc. dydžio metinį procesinių palūkanų dydį, nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento). Priteisė ieškovei iš atsakovės 200,00 Eur skolos; 19,50 Eur sutarties sudarymo mokesčio; 55,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 42,40 Eur nuostolių (negautų pelno palūkanų) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki vartojimo kredito termino pabaigos bei 193,27 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.

3. Teismas nustatė, kad atsakovė su UAB „BnP Finance“ (toliau – ir pradinė kreditorė) 2021 m. birželio 26 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-xmmdvy5c (toliau – ir Sutartis arba vartojimo kredito sutarties), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 200 Eur vartojimo kreditas 13 mėnesių terminui. Pagal minėtą Sutartį, atsakovė įsipareigojo iki 2022 m. liepos 26 d. grąžinti suteiktą vartojimo kreditą bei su vartojimo kreditu susijusias išlaidas: 97,96 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 75 proc.) ir 19,50 Eur sutarties sudarymo mokesčio. Atsakovei nevykdant įsipareigojimų, pradinė kreditorė 2021 m. spalio 25 d. išsiuntė jai raginimą Nr. 2021-10-25/0 dėl įsiskolinimo apmokėjimo, tačiau atsakovė ir toliau ignoravo savo prievolių vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesilaikė vienos iš esminių Sutarties sąlygų, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 19 straipsniu bei Sutarties 8.4. punktu, pradinė kreditorė 2021 m. lapkričio 11 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu Nr. 2021-11-11/0 nutraukė su atsakove sudarytą Sutartį nuo 2021 m. lapkričio 27 d. 2021 m. gegužės 19 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-05/01, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, tarp kurių perduota reikalavimo teisė ir į atsakovės įsiskolinimą. Ieškovė 2021 m. gruodžio 27 d. atsakovei Sutartyje nurodytu adresu išsiuntė pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė kreditorė ir, kad atsakovė privalo įvykdyti prievolę ieškovei.

4. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus pradinei kreditorei ar ieškovei, todėl tenkino ieškinio reikalavimus dėl skolos priteisimo (200 Eur negražinta kredito suma ir 19,50 Eur nesumokėtas sutarties sudarymo mokestis), taip pat tenkino reikalavimas dėl 55,56 Eur dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo (2021 m. lapkričio 27 d.), priteisimo.

5. Nurodė, kad sutartis buvo nutraukta 2021 m. lapkričio 27 d., dėl ko ieškovė negavo tikėtinų gauti pajamų – palūkanų už laikotarpį iki Sutarties termino pabaigos 2022 m. liepos 26 d. Šių tikėtinų ir pagrįstų pajamų ieškovė negavo dėl atsakovės veiksmų (netinkamo sutartinių prievolių vykdymo), nulėmusio tai, kad ieškovė turėjo nutraukti su atsakove sudarytą Sutartį. Paaiškino, jog atsižvelgiant į tai, kad galutinis terminas, iki kurio ieškovė apskaičiavo mokėtinas palūkanas kaip negautas pajamas (nuostolius), šiuo metu dar nėra suėjęs, konkrečia suma šie nuostoliai negali būti ieškovei priteisti. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės priteisė ieškovės negautas pajamas, kurias sudaro 75 proc. palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos (200 Eur) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2021 m. lapkričio 27 d.) iki visiško kredito sumos grąžinimo, tačiau ne ilgiau nei iki vartojimo kredito termino pabaigos (2022 m. liepos 26 d.).

6. Nurodė, kad pagal Sutartį vartotojas turėjo pareigą grąžinti kreditą per 13 mėnesių laikotarpį, tačiau jau po 5 mėnesių kredito davėjo iniciatyva Sutartis buvo nutraukta dėl kredito gavėjo netinkamai vykdomų sutartinių įsipareigojimų. Vertino, kad kredito davėjas savo pareigos skolinti atsakingai Sutarties sudarymo metu nebuvo tinkamai įvykdęs, o savo galimas rizikas siekė kompensuoti žymiai didesnėmis nei įstatymas numato palūkanomis, kuriomis bus kompensuoti būsimi kreditoriaus nuostoliai, susidarę nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo. Pažymėjo, kad vartojimo kredito sutartyje numatytos net 12 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos leidžia teismui spręsti, kad kredito davėjas jau Sutarties pasirašymo metu numatė, kad gali patirti nuotolius, susijusius su teisminiu procesu ir, kad gali reikėti kredito gavėją (atsakovę) skatinti operatyviau vykdyti teismo sprendimą, tačiau vis tiek, nusprendė suteikti kreditą atsakovei, o netrukus po to Sutartį nutraukė.

7. Teismas 12 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų normą pripažino nesąžininga ir, atitinkamai, neprivaloma vartotojui (atsakovei). Pažymėjo, kad kreditorius pagal ieškinio reikalavimą ir pagrįstus reikalavimus atgauna pagal sutartį viską ko tikėjosi, tačiau sutartyje numatė papildomą sąlygą, kad bus dar papildomai skaičiuojamos palūkanos, jeigu bet kokiu atveju skolininkas nesugebės įvykdyti laiku savo įsipareigojimų, kas teismo vertinimu yra nesąžininga sąlyga, kuri leidžia kreditoriui praturtėti nepagrįstai.

8. Teismas, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, priteisė ieškovei 193,27 Eur (251 Eur x 77 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimą už akių dalyje dėl 12 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti ieškovei iš atsakovės 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovės 251,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti 20,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

10. Nurodė, kad teismas vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė jau ilgai vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Pažymėjo, jog atsakovė, sudarydama Sutartį, prisiėmė Sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodama, kad yra atsakinga už sutarties įvykdymą.

11. Pažymėjo, kad šalys raštu gali susitarti ir dėl didesnių palūkanų dydžio, nei 5 proc. Nagrinėjamu atveju šalys Sutarties 6.2. punktu susitarė dėl 12 proc. dydžio procesinių palūkanų. Vartojimo kredito sutarties standartinėje informacijoje taip pat numatytos vartojimo kredito gavėjo išlaidos pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais bei analogiškai nurodoma, kad pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus bus skaičiuojamos 12 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo. Teigė, jog 12 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų dydis neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo ne tik mažinti, bet ir apskritai nepriteisti iš atsakovės prašomų priteisti 12 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, nes tai užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir jos nelaikytinos neprotingai didelėmis. Pati atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę ieškovei, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atkreipė dėmesį, kad teismas ne tik, kad būtų sumažinęs prašomas priteisti procesines palūkanas iki 5 proc., bet jų visai nepriteisė. Teigė, kad sąlyga dėl 12 proc. dydžio procesinių palūkanų atitiko šalių valią, atsakovei buvo aiški, suprantama bei jai priimtina, atsakovė sudarydama sutartį nepareiškė jokių prieštaravimų.

12. Nurodė, kad nustačius, jog ieškovės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

15. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas pripažino Sutarties sąlygą, nustatančią 12 proc. dydžio metinį procesinių palūkanų dydį, nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento), teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams.

17. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palūkanos gali būti dvejopo pobūdžio – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015, 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

19. Kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016, 32 punktas).

20. Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015, 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).

21. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to vartojimo kredito davėjui kreipųsis į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, jog vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo. Standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą, skiltyje „Išlaidos pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais“ taip pat nurodyta, kad pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal sutartį laiku ir dėl to UAB „BnP Finance“ kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.

22. Vertinant ginčo atveju Sutartyje nustatytų 12 proc. dydžio procesinių palūkanų dydžio atitiktį teisiniam reglamentavimui bei sąžiningumo ir protingumo principams, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad vertinamos vartojimo kredito sutarties sąlygos, todėl aktualios bei papildomai taikytinos vartotojų teisių apsaugą įtvirtinančios teisės normos (CK XVIII1 skyrius).

23. CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje ginčas kyla iš vartojimo sutarties, turi pareigą ex officio įvertinti tokios sutarties sąlygų atitiktį vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kriterijams, įtvirtintiems CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje. CK 6.228⁴ straipsniu įgyvendinama Tarybos 1993 m. balandžio 5 d. direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva), todėl, taikant nurodyto straipsnio nuostatas, jos aiškintinos atsižvelgiant ir į Direktyvos tekstą bei tikslus, aktualią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

24. Kasacinis teismas yra išskyręs du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektus: procedūrinį (t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Procedūrinis sąžiningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, koks kriterijus yra taikomas, gali skirtis ir taikytinos teisinės pasekmės. Materialinis arba sutarties turinio kriterijus apima sutarties sąlygos vertinimą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Šis sąrašas nėra baigtinio pobūdžio, jame esančios sąlygos nebūtinai yra nesąžiningos ir atvirkščiai – sąlyga, kurios nėra šiame sąraše, gali būti nesąžininga. Tuo atveju, jei sutarties sąlyga neatitinka nė vienos iš šiame sąraše nurodytų sąlygų, tai neatleidžia teismo nuo pareigos tikrinti sąlygas pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų, nustatytą CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis). Sutarčių sąlygos pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų yra vertinamos nustatant, ar sąlyga pažeidžiamas sąžiningumo reikalavimas ir iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

25. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nurodyta reiškia, jog nesąžiningų sąlygų kontrolė taikoma vartojimo sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

26. Nagrinėjamu atveju, įvertinus vartojimo kredito sutarties turinį bei sudarymo mechanizmą, darytina išvada, kad Sutarties sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio, įtvirtinta Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte bei atkartota Standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą, skiltyje „Išlaidos pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais“ yra standartinė, pradinės kreditorės iš anksto parengta sutarties sąlyga. Pažymėtina, kad sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio nėra aptarta paskolos sutarties specialiosiose sąlygose. Taigi darytina labiau pagrįsta išvada, jog dėl jos atsakovė neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindinta, todėl ji laikytina individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis). Papildomai pažymėtina, kad ieškovė iš esmės neįrodinėjo, jog minėta sąlyga būtų buvusi individualiai aptarta su atsakove, kad atsakovė būtų turėjusi galimybę daryti įtaką nustatant procesinių palūkanų dydį. Byloje nėra duomenų ir ieškovė jų nepateikė, patvirtinančių, jog Sutarties nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl procesinių palūkanų, šalių buvo aptartos individualiai, t. y. įrodymų, kad dėl Sutarties sąlygų vyko derybos ar susirašinėjimas, kad atsakovė turėjo realią galimybę daryti įtaką jų turiniui. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Sutarties nuostatos dėl procesinių palūkanų dydžio šalių nebuvo individualiai aptartos (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis).

27. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad klausimą, ar atitinkama vartojimo sutarties sąlyga buvo nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą (netinkamą įvykdymą), teismas turi spręsti atsižvelgdamas į CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalį, pagal kurią ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų taip pat gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Pareiga įrodyti aplinkybes, pagal CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalį patvirtinančias, kad Sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui (CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalis).

28. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vertinant, ar dėl vartojimo sutarties sąlygos atsiranda „ryškus“ iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų neatitikimas vartotojo nenaudai, reikia atsižvelgti į nacionalinės teisės nuostatas, taikytinas tuo atveju, kai nėra susitarimo tarp šalių. Būtent atlikdamas tokią lyginamąją analizę nacionalinis teismas galės įvertinti, ar ir, prireikus – kiek, dėl sutarties vartotojas atsiduria nepalankesnėje teisinėje situacijoje, palyginti su nustatytąja galiojančioje nacionalinėje teisėje (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimas byloje M. A. prieš Caixa d‘Estalvis de Catalunya, Tarragona i Manresa (Catalunyacaixa), C-415/11, 68–69 punktai).

29. Nagrinėjamu atveju, ginčo vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte įtvirtintas daugiau kaip du kartus didesnis procesinių palūkanų dydis, nei būtų skaičiuojamas pagal įstatymo nuostatas. Ieškovė nenurodė tokį procesinių palūkanų dydį pateisinančių priežasčių ir neargumentavo tokio ryškaus nukrypimo nuo įstatyme įtvirtinto procesinių palūkanų dydžio būtinybės (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad procesinių palūkanų paskirtis yra kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau, atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą įprastą procesinių palūkanų dydį, laikomą pakankamu nurodytai paskirčiai atlikti, pripažintina, jog daugiau kaip du kartus įstatyme įtvirtintą palūkanų dydį viršijančios procesinės palūkanos neatitinka nurodytos paskirties kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius ir skatinti įvykdyti teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad sprendžiant dėl palūkanų dydžio vartojimo teisiniuose santykiuose teisėtumo, turi būti įvertinta ne tik kredito gavėjo pareiga skolintis atsakingai, bet ir kredito davėjo pareiga atsakingai skolinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015). Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog 13 mėnesių laikotarpiui sudaryta vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta skolininkui jos nevykdant jau po 5 mėnesių, leidžia pagrįstai abejoti kredito davėjo pareigos skolinti atsakingai vykdymo tinkamumu, o nurodyta Sutarties sąlyga kreditorius savo galimas rizikas siekė kompensuoti žymiai didesnėmis nei įstatymo nustatytomis procesinėmis palūkanomis. Toks procesinių palūkanų dydis, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovės) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Atsižvelgiant į tai, Sutarties sąlyga, numatanti tokį nepagrįstai didelį procesinių palūkanų dydį, pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta nustatančia neproporcingai didelę atsakovės civilinę atsakomybę, ir, atitinkamai, nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas).

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, pripažinus sutarties sąlygą nustatančia neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir, atitinkamai, nesąžininga, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje, t. y. tokia sąlyga pripažintina negaliojančia nuo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-611/2017; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019; 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio, ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019).

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tiesioginė prievolė mokėti procesines palūkanas. Jų paskirtis yra ne tik kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, tačiau taip pat ir skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015, 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).

32. Atsižvelgus į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, pripažinus nesąžininga Sutarties sąlygą dėl nustatyto 12 proc. dydžio procesinių palūkanų dydžio, ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteistos įstatyme įtvirtintos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos.

33. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykiui aktualias materialinės teisės normas, spręsdamas dėl šalių sudarytos Sutarties sąlygų sąžiningumo, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos, tačiau neatsižvelgė į procesinių palūkanų ypatumus, todėl nepagrįstai nepriteisė įstatyme numatytų 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių pakeičiamas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 5 proc. dydžio procesines palūkanas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

34. Apeliacinį skundą iš dalies patenkinus ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas priteisti procesines palūkanas buvo reiškiamas toje pačioje byloje, kurioje buvo sprendžiamas pagrindinio reikalavimo pagrįstumo klausimas, taigi procesinių palūkanų reikalavimas yra šalutinis. Nagrinėjamu atveju visi ieškovės reikalavimai iš esmės buvo patenkinti, išskyrus reikalavimą dėl 12 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo, atsakovei iš ieškovės priteisiant 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad procesinių palūkanų reikalavimas yra šalutinis, iš esmės tenkinus visus ieškovės reikalavimus, teisėjų kolegija vertina, kad nėra pagrindo mažinti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, todėl priteisia ieškovei iš atsakovės 251 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme (9 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur teisinės pagalbos išlaidų) (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

35. Ieškovė apeliaciniame procese patyrė 20 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų už apeliacinio skundo pateikimą (žyminis mokestis). Apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, priteisiant ieškovei 5 proc. dydžio procesines palūkanas, nors ieškovė prašė priteisti 12 proc. dydžio procesines palūkanas, t. y. apeliacinis skundas patenkintas 42 proc. apeliacinio skundo. Atitinkamai, ieškovei iš atsakovės priteistina proporcinga bylinėjimosi išlaidų dalis – 8 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

„Ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti 2021 m. birželio 26 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-xmmdvy5c bendrųjų sąlygų 6.2 punkto sąlygą, nustatančią 12 proc. dydžio metinį procesinių palūkanų dydį, nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento).

Priteisti ieškovei UAV „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) iš atsakovės M. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (du šimtus Eur 00 ct) skolos; 19,50 Eur (devyniolika Eur 50 ct) sutarties sudarymo mokesčio; 55,56 Eur (penkiasdešimt penkis Eur 56 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 42,40 Eur (keturiasdešimt du Eur 40 ct) nuostolių (negautų pelno palūkanų) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki vartojimo kredito termino pabaigos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (317,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 11 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 251 Eur (du šimtus penkiasdešimt vieną Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei UAV „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) iš atsakovės M. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 Eur (aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.