- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-14
- Bylos Nr.
- 2A-629-450/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00203-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- A. J.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Gintaro Pečiulio ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretieji asmenys: A. J., antstolis S. U., Kauno apygardos teismas dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija), priteisti 612 783,22 Eur turtinę žalą ir 55 000 Eur neturtinę žalą bei procesines palūkanas.
2. Nurodė, kad žala padaryta Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 (teisminio proceso numeris 2-56-3-00290-2019-9) pagal ieškovų G. G. ir I. G. ieškinį atsakovui V. J. dėl netesybų sumažinimo ir vekselių nuginčijimo, teisėjams netinkamai, aplaidžiai nagrinėjant pareiškimus ir skundus bei priimant neteisėtus ir nepagrįstus procesinius sprendimus. Teisėjas M. Š. netinkamai, aplaidžiai išnagrinėjo 2019 m. balandžio 24 d. G. G. ir I. G. atskirąjį skundą, todėl priėmė nepagrįstą bei neteisėtą 2019 m. balandžio 29 d. nutartį, neįvertinęs atskirajame skunde ieškovų išdėstytų argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių jų turtinę padėtį, teisėjas, kaip ieškovų advokatas, su jų argumentais sutiko ir 2019 m. balandžio 17 d. nutartį pasinaikino savo iniciatyva, nepagrįstai ir neteisėtai atidėdamas žyminio mokesčio už paduodamą ieškinį sumokėjimą. Nurodė, kad G. G. ir I. G. turtinė padėtis nėra sunki, teisėjas nuslėpė jų turimą didelės vertės turtą, nors tai pagrindžiantys įrodymai buvo pateikti. Teisėjas M. Š. neteisėtai veikė kaip ieškovų G. advokatas, diskriminavo ir persekiojo ieškovą už sąžiningai bei motyvuotai jo 2019 m. spalio 10 d. teismo posėdyje teisėjai D. B. pareikštą nušalinimą. Diskriminavimą įrodo ir civilinės bylos Nr. 2S-1946-390/2019 medžiaga, kurioje teisėjas A. K. 2019 m. spalio 31 d. nutartimi analogiškomis aplinkybėmis atmetė ieškovo prašymą atidėti tik 152 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, kai ieškovų G. ir I. G., kurie turi ženkliai vertingesnio turto, prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo tenkino.
3. Turtinė žala pasireiškė tuo, kad teismui neteisėtai priėmus ieškinį minėtoje civilinėje byloje ir / ar atlikus kitus neteisėtus veiksmus iki 0,4 procentų sumažintas netesybų dydis; iš V. J. nepagrįstai priteistas 4 311 Eur žyminis mokestis valstybei; valstybei nepagrįstai priteistos 113,11 Eur bylinėjimosi išlaidos; ieškovui nepagrįstai paskirta 2 500 Eur teismo bauda. Neturtinė žala pasireiškė sukurtais nepatogumais, ilgalaikiu dvasiniu sukrėtimu ir dvasiniais išgyvenimais, neteisingumo, pavojaus jausmu, suvokimu, kad būdamas politinis prookupacinio režimo Lietuvos Respublikoje kalinys, disidentas, ieškovas yra beteisis, nesaugus; trukdymu bendrauti, gintis kitose bylose, dirbti; žala sveikatai, sutrikusiu miegu, patiriamu pažeminimu, emocine įtampa ir nerimu, nepatogumais; trukdymu prisiteisti žalą dėl kardomojo kalinimo baudžiamosiose politinėse bylose, patiriama ilgalaike sisteminga diskriminacija bei nuolatiniais pergyvenimais .
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad 2019 m. balandžio 11 d. Kauno apygardos teisme ieškovai G. G. ir I. G. pareiškė ieškinį atsakovui V. J. dėl netesybų sumažinimo ir vekselių nuginčijimo, ieškinio suma – 69 300 Eur. Reikšdami ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovai sumokėjo 438 Eur žyminį mokestį, nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo prašė atleisti arba atidėti. Bylą nagrinėjusi teisėja D. B. 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus – sumokėti 5 672 Eur žyminį mokestį. 2019 m. balandžio 24 d. atskiruoju skundu ieškovai prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atleisti ieškovus nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, o šio prašymo netenkinus, atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą. Kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – SODROS) apie tai, kad negauna išmokų, banko sąskaitų išrašus apie piniginių lėšų likučius, duomenis apie turimas transporto priemones, išlaikomo sūnaus gimimo liudijimo kopiją, skolą SODRAI pagrindžiančius duomenis, dokumentų, pagrindžiančių paskolos sutarčių pagrindu gautų lėšų panaudojimą, nekilnojamojo turto išrašus.
6. Teismas nustatė, kad bylą nagrinėjančios teisėjos teisėto nebuvimo darbe laikotarpiu skubius procesinius veiksmus minimoje byloje patvarkymu buvo pavesta atlikti Kauno apygardos teismo teisėjui M. Š., kuriam buvo perduotas spręsti ieškovų atskirojo skundo dėl 2019 m. balandžio 17 d. nutarties priėmimo klausimas. Teisėjas M. Š. 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi sutiko su apeliantų atskiruoju skundu ir Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį panaikino bei klausimą išsprendė iš esmės – ieškovų prašymą patenkino, atidėjo 5 672 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo, padarė išvadą, kad apeliantų (ieškovų) turtinė padėtis yra tokia, jog jie objektyviai negali šio teisminio proceso inicijavimo metu sumokėti viso už pateikiamą ieškinį (prašymą) mokėtino žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
7. Teismas nustatė ir tai, kad ieškovas V. J. minimoje byloje 2019 m. spalio 10 d. pateikė pareiškimą dėl nagrinėjančios bylą teisėjos nušalinimo, kurį Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas M. Š. 2019 m. spalio 15 d. nutartimi atmetė ir skyrė atsakovui V. J. 2 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise, ją sumokant valstybei. 2019 m. spalio 29 d. V. J. pateikė prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo, tačiau 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi prašymas buvo atmestas. V. J. 2019 m. lapkričio 15 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutarties, kurį išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-223-330/2020 atmetė ir nutartį paliko nepakeista.
Žemesnės instancijos teismas
8. Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 ieškovų ieškinys tenkintas iš dalies ir sumažinti šalių sudarytose paskolos sutartyse numatyti delspinigiai nuo 0,5 procento dydžio už kiekvieną uždelstą dieną iki 0,1 procento; kitoje dalyje ieškinys atmestas. Teismo sprendimu iš ieškovų priteista po 680 Eur iš kiekvieno žyminis mokestis; iš atsakovo – 4 424,11 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei. Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimas neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui (Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. e2A-251-781/2021).
9. Pasak teismo, Lietuvos advokatūros 2019 m. lapkričio 28 d. raštu V. J. buvo pateikta informacija apie tai, kad 2019 m. spalio 9 d. M. Š. nebuvo advokatu; 2019 m. spalio 14 d. Advokatų tarybos posėdžio metu M. Š. buvo pripažintas advokatu, tačiau advokato profesinės veiklos vykdyti negalėjo, nes nebuvo įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą.
10. Teismas nusprendė, kad įrodinėjimo priemonės, kuriomis ieškovas grindžia turtinę žalą – neįsiteisėjęs Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 bei antstolio apskaičiavimas nėra pakankami daryti išvadas dėl ieškovo patirtos 696 052 Eur žalos. Turtines teises ieškovas galimai galėtų prarasti (jei Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 24 d. sprendimas būtų įsiteisėjęs ir įvykdytas) ne dėl to, kad ieškovų G. ir I. G. prašymu žyminio mokesčio dalies mokėjimas teismo nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, o galutiniu teismo sprendimu priteistas proporcingai paskirstant bylinėjimosi išlaidas tarp ieškovų ir atsakovo, o dėl to, kaip ginčo sandorius pagal šalių nurodytas faktines aplinkybes bei teisės normas įvertino bylą nagrinėjantis teismas. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė patyręs turtinę žalą dėl jam paskirtos 2 500 Eur baudos, nes nėra duomenų, kad nurodytą baudą sumokėjo. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė ir neturtinės žalos, nes neįrodyti teisėjo M. Š. ar Kauno apygardos teismo neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys.
11. Teismas pažymėjo, kad teismas 2019 m. balandžio 29 d. nutartyje dėl žyminio mokesčio atidėjimo pateiktus duomenis vertino ieškinio pateikimo momentu, o vien tai, kad V. J. su tokiu vertinimu nesutiko, nereiškia, jog teisėjas atliko neteisėtus veiksmus. Pasak teismo, žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimas nesukuria faktiniu bei teisiniu priežastiniu ryšiu susijusios žalos atsakovui. Teismo vertinimu, baudos paskyrimas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis V. J. paskirtas teisėtai, o nurodytos aplinkybės, kad teisėjas veikė kaip advokatas ar jis buvo teisėjo persekiojamas yra V. J. interpretacijos, kurios byloje nustatytų faktų neatitinka. Teismas kitas ieškovo nurodytas aplinkybes laikė priežastiniu ryšiu nesusijusiomis su ieškovo nurodoma jo patirta žala (dėl jo laisvės atėmimo ir sumušimo 2010 m., dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-1946-390/2019, kuria išnagrinėtas V. J. atskirasis skundas dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6760-985/2019, kuria jis nebuvo atleistas nuo žyminio mokesčio, bei dėl kitų teismuose nagrinėjamų bylų, dėl vaizdo įrašo nepateikimo ir kt.), todėl dėl jų plačiau nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Apeliaciniame skunde ieškovas V. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Teismas, neišreikalaudamas vykdomųjų bylų bei nepatikrindamas valstybės įmonės (toliau –VĮ) Registrų centro, antstolių, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, neteisingai įvertino ieškovų G. ir I. G. turtinę padėtį, dėl to priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą bei tai lėmė ieškinio priėmimą, dėl ko apeliantui buvo padaryta žala. Tokie teisėjo M. Š. veiksmai įrodo šališkumą ir diskriminaciją V. J. atžvilgiu bei ieškovų atstovavimą.
12.2. Teismas netyrė ir nesiaiškino ieškovui teisėjo M. Š. paskirtos 2 500 Eur baudos aplinkybių, o būtent to, kad teisėjas, paskirdamas baudą, išėjo už civilinės bylos ribų, nes vertino ir rėmėsi duomenimis, esančiais kitose bylose.
12.3. Teismas nepagrįstai ieškovo nurodytus įrodymus vertino kaip nepakankamus, neapklausė ieškovo nurodytų liudytojų, nepasisakė dėl kitų apelianto nurodytų aplinkybių.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno apygardos teismas prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškovo ieškinys, palikti nepakeistą; dalyje, kurioje netenkintas prašymas dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo, pakeisti ir prašymą tenkinti visa apimtimi. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
13.1. Ieškovas reikalavimą atlyginti jam teismo veiksmais padarytą žalą grindžia įsiteisėjusiais, galiojančiais ir nepanaikintais teismo procesiniais sprendimais, tai vertintina kaip dar vienas mėginimas kvestionuoti šių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, nors tokios galimybės apeliantui procesiniai įstatymai nenumato.
13.2. Nei teismams, kaip juridiniams asmenims, nei atskiriems teisėjams ar administravimo teismuose subjektams tokio pobūdžio bylose jokių tiesioginių ar netiesioginių pasekmių, susijusių su bylos išnagrinėjimo rezultatu, nekyla, todėl teismas turėjo spręsti klausimą dėl Kauno apygardos teismo pašalinimo iš bylos.
13.3. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškovo ieškinį, be kita ko, buvo pareiškęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnio 2 dalyje apibrėžto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmių taikymo, tačiau teismas tokį prašymą atmetė, su kuo trečiasis asmuo nesutinka; mano, kad prašymas netenkintas iš esmės nemotyvuojant sprendimo, jo nepaaiškinant ir nepagrindžiant, nevykdant prievolės civilinės teisenos tvarka ginti ne tik privačius, bet ir viešąjį interesą . Prašo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – pareiškus akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį (apeliacinį skundą).
14. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
14.1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Kauno apygardos teismas tinkamai išsprendė klausimą dėl ieškovų prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą bei motyvuotai nurodė, jog atidėtas žyminio mokesčio dalies sumokėjimas nėra susijęs su apelianto nurodyta turtine žala.
14.2. Apeliantui ne kartą buvo išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Kauno apygardos teismas, skirdamas apeliantui baudą ir remdamasis aplinkybėmis, susijusiomis su apelianto elgesio vertinimu kituose bylų procesuose, CPK 95 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2007) .
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
16. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl valstybės atsakomybės CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu taikymo dėl teismo procesiniuose sprendimuose konstatuotų aplinkybių; skunde nurodomas teisėjo šališkumo klausimas.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
17. Apeliaciniame skunde ieškovas V. J. pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje ir 322 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis ieškovo apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai pakanka civilinėje byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos esmės ir teisėjo šališkumo
18. Nagrinėjamoje byloje ieškovas V. J. neteisėtus veiksmus bei prašomą priteisti žalą grindė aplinkybėmis apie tai, kad 2019 m. balandžio 11 d. ieškovai G. G. ir I. G. Kauno apygardos teisme pareiškė ieškinį atsakovui V. J. dėl netesybų sumažinimo ir vekselių nuginčijimo (ieškinio suma 69 300 Eur). Kauno apygardos teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. e2-1486-254/2019 (vėlesnis bylos numeris e2-532-254/2020, vieningas bylos numeris 2-56-3-00290-2019-9). Kauno apygardos teismo teisėja D. B. 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi nustatė ieškovams G. G. ir I. G. terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti 5 672 Eur žyminį mokestį. Ieškovai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atleisti ieškovus nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, o šio prašymo netenkinus, atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Bylą nagrinėjančios teisėjos teisėto nebuvimo darbe laikotarpiu skubius procesinius veiksmus minimoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje patvarkymu buvo pavesta atlikti Kauno apygardos teismo teisėjui M. Š.. Teisėjui buvo perduotas spręsti ieškovų atskirojo skundo priėmimo klausimas. Kauno apygardos teismo teisėjas M. Š. 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sutiko su apeliantų G. G. ir I. G. atskiruoju skundu ir Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį panaikino bei klausimą išsprendė iš esmės – ieškovų prašymą patenkino, atidėjo 5 672,00 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo.
19. Ieškovas taip pat nurodė, kad nurodytoje byloje pateikė pareiškimą dėl bylą nagrinėjančios teisėjos D. B. nušalinimo. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas M. Š. 2019 m. spalio 15 d. nutartimi nutarė atmesti atsakovo V. J. pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-1486-254/2019 nagrinėjimo ir skirti atsakovui V. J. 2 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise, ją sumokant valstybei. V. J. byloje pateikė prašymą dėl jam paskirtos baudos panaikinimo, tačiau 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi prašymas nebuvo patenkintas. V. J. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutarties. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi V. J. atskirąjį skundą išnagrinėjo ir Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį paliko nepakeistą (Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. e2-223-330/2020).
20. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad Kauno apygardos teismo teisėjas M. Š., atlikdamas nurodytus procesinius veiksmus byloje, neišreikalavo vykdomųjų bylų, nepatikrino VĮ Registrų centro, antstolių registrų, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, neteisingai įvertino ieškovų turtinę padėtį, dėl to priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą bei tai lėmė ieškinio priėmimą, dėl ko apeliantui buvo padaryta žala. Teisėjo M. Š. veiksmai įrodo šališkumą ir diskriminaciją V. J. atžvilgiu. Taip pat teismas netyrė ir nesiaiškino ieškovui teisėjo M. Š. paskirtos 2 500 Eur baudos aplinkybių, o būtent to, kad teisėjas, paskirdamas baudą, išėjo už civilinės bylos ribų, nes vertino ir rėmėsi duomenimis, esančiais kitose bylose.
21. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Šioje normoje yra įtvirtintas specialusis deliktas, pagal kurį atsakomybė kyla būtent už žalą, sukeltą teisėjo ar teismo veiksmais civilinėse bylose. Žala CK 6.272 straipsnio 2 dalies prasme turi būti sukelta neteisėtais veiksmais, atliktais vykdant teisingumą, o teisingumo vykdymas aptariamos nuostatos kontekste apima ne tik bylos nagrinėjimą, bet ir atitinkamo teismo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011).
22. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).
23. Civilinio proceso tikslas yra, be kita ko, ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Teismas, nagrinėdamas civilines bylas, turi veikti maksimaliai atidžiai ir rūpestingai, teismas negali pažeisti civilinį procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir dalyvaujančių byloje asmenų teisių, turi objektyviai įvertinti byloje esančius įrodymus ir nustatyti ginčo aplinkybes, tinkamai kvalifikuoti susiklosčiusius teisinius santykius, išspręsti kilusį ginčą. Teismo priimtas sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
24. Nurodytina, kad CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata negali būti taikoma kaip priemonė, skirta dar kartą pasibylinėti, pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimą ar kvestionuoti konkrečias kitoje civilinėje byloje teismo padarytas išvadas. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Instancinė teismų sistema yra skirta užtikrinti, kad būtų šalinamos galimos žemesnių instancijų teismų klaidos, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).
25. Nagrinėjamu atveju ieškovui nustatyta pareiga įrodyti teismo kaltę, t. y. aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus, tačiau ieškovas to nepadarė – nepateikė įrodymų, pagrindžiančių nagrinėjusio teismo (teisėjo) procesinių veiksmų ir priimtų procesinių sprendimų kitoje byloje neteisėtumo. Ieškovo subjektyvi nuomonė, kad Kauno apygardos teismo teisėjas M. Š. netinkamai vertino bylos aplinkybes, nepagrįstai, neįvertinęs civilinėje byloje Nr. e2-1486-254/2019 ieškovų materialinės padėties, panaikino nutartį dėl ieškinio trūkumų pašalinimo bei išsprendė klausimą iš esmės (atidėjo dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo), negali būti pagrindu valstybės civilinei atsakomybei kilti. Viena vertus, žyminio mokesčio atidėjimas ieškovams negali sukelti neigiamų padarinių atsakovui ir nepažeidžia jo interesų. Kita vertus, bylą išnagrinėjus iš esmės, tuo atveju, jei ieškovų ieškinio reikalavimai (jų dalis) būtų netenkinti, ieškovai turėtų pareigą sumokėti žyminį mokestį po teismo sprendimo priėmimo, todėl žyminio mokesčio atidėjimas iki teismo sprendimo priėmimo negali būti vertinamas neigiamais padariniais dėl kurių būtų pažeisti apelianto interesai. Nurodytina ir tai, kad CPK 84 straipsnis numato galimybę teismui, atsižvelgiant į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Kauno apygardos teismo teisėjas M. Š., įvertinęs kartu su prašymu pateiktus duomenis apie ieškovų turtinę padėtį, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, priėmė šią nutartį, t. y. nepažeidė reikalavimų, keliamų ieškinio priėmimui ir žyminio mokesčio atidėjimui, todėl teismas neatliko jokių neteisėtų veiksmų.
26. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui M. Š. 2019 m. spalio 15 d. nutartimi paskyrus atsakovui V. J. 2 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise, ją sumokant valstybei, bei netenkinus prašymo dėl paskirtos baudos panaikinimo, V. J. pasinaudojo apeliacijos teise ir pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutarties, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi išnagrinėjęs, jo netenkino ir Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį paliko nepakeistą (Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. e2-223-330/2020).
27. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovui nebuvo užkirstas kelias realizuoti teisės į apeliaciją, ieškovas, nesutikdamas su teismo priimtu procesiniu sprendimu, kuriuo jam buvo paskirta bauda, ne tik pateikė prašymą teismui, paskyrusiam baudą, ją panaikinti (CPK 107 straipsnio 1 dalis), bet ir pateikė atskirąjį skundą, kuris buvo išnagrinėtas ir netenkintas. Aplinkybė, kad ieškovas nesutinka su teismų procesiniuose sprendimuose padarytomis išvadomis ir kitaip, nei dėl nurodytų procesinių veiksmų priimtų sprendimų pasisakė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, bei vertino byloje esančius įrodymus, nesudaro ieškovui pagrindo iš naujo kitoje civilinėje byloje ginčyti teismų padarytas išvadas ar juo labiau, vertinti, kad dėl teismo veiksmų (teisėjo M. Š. paskirtos baudos) jam buvo sukelta žala.
28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti su skundo argumentais, grindžiamais apelianto abejonėmis dėl Kauno apygardos teismo teisėjo M. Š. šališkumo, kurios, nesant konkrečių šią abejonę galinčių patvirtinti aplinkybių, negali paneigti preziumuojamo asmeninio teisėjo nešališkumo principo ir nesudaro pagrindo išvadai, kad objektyviąja prasme teisėjas atlikdamas procesinius veiksmus bei priimdamas procesinius sprendimus civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 buvo šališkas.
29. Nurodytina ir tai, kad iš teismų informacinės LITEKO sistemos matyti, jog Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą atsakovui V. J. yra išaiškinęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu, o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo priimtais procesiniais sprendimais, nepritaria jų išvadoms ar tam tikrų aplinkybių vertinimui nesudaro pagrindo reikšti bylą nagrinėjančiam teisėjui, o kartu ir kitiems teismo teisėjams nušalinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-149-453/2019; 2019 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-131-407/2019; 2019 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-110-943/2019 ir kt.).
30. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad nei apelianto nurodyti argumentai, nei bylos medžiaga nesudaro pagrindo išvadai, jog civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 teisėjas M. Š. pažeidė nešališkumo pareigą (CPK 64–66 straipsniai).
31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino ieškovo reikalavimus ir pagrįstai jų netenkino. Ieškovas neįrodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 jo atžvilgiu buvo atlikti kalti, neteisėti veiksmai, jog teisėjas M. Š. minėtoje byloje buvo šališkas ir / ar padarė akivaizdžių ir šiurkščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovui buvo padaryta žala, šios aplinkybės iš esmės yra grindžiamos tik ieškovo deklaratyviais teiginiais ir samprotavimais. Tai, kad ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kitaip interpretuoja byloje nustatytas aplinkybes ir aiškina teisės aktų nuostatas, nereiškia, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Dėl trečiojo asmens argumentų
32. Trečiasis asmuo Kauno apygardos teismas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pasirengdamas bylą nagrinėti iš esmės turėjo spręsti klausimą dėl trečiojo asmens – Kauno apygardos teismo pašalinimo iš dalyvaujančių byloje asmenų sąrašo, tačiau šių veiksmų neatliko. Trečiasis asmuo nurodė, kad teisėjo imunitetas nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 114 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.272 straipsnio 2 dalyje, todėl žalą šiuo pagrindu atlygina valstybė, o teismas civilinės bylos iškėlimo ar paskesnėje jos proceso stadijoje turėtų ex officio (pagal pareigas) priimti procesinį sprendimą dėl teisingumą vykdančių bei teisingumo vykdymą padedančių įgyvendinti subjektų pašalinimo iš proceso.
33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės sutinka su trečiojo asmens atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta pozicija, kadangi pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį, pagrindas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, dalyvauti byloje (įstoti pačiam arba būti įtrauktu) yra aplinkybė, ar bylos išsprendimas gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms. Šiuo atveju byloje ieškinys pareikštas dėl žalos, padarytos teisėjų veiksmais, atlyginimo. Kaip teisingai nurodė trečiasis asmuo, teisėjo imunitetas nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, įtvirtintas Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.272 straipsnio 2 dalyje, žalą šiuo pagrindu atlygina valstybė. Todėl teismas civilinės bylos iškėlimo ar paskesnėje jos proceso stadijoje turi priimti procesinį sprendimą dėl teisingumą vykdančių bei teisingumo vykdymo procesinę veiklą padedančių įgyvendinti subjektų pašalinimo iš proceso. Toks teismo procesinis sprendimas (imunitetą turinčių asmenų pašalinimas iš bylos proceso) sudaro sąlygas tinkamai ir operatyviai nagrinėti valstybei pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir be teisėto pagrindo nesuvaržo subjektų Konstitucijoje įtvirtintų funkcijų vykdymo. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti trečiojo asmens Kauno apygardos teismo, kuriam teismo sprendimas jokių pasekmių, susijusių su šios bylos išnagrinėjimo rezultatu, nesukels, pašalinimo iš dalyvaujančių byloje asmenų sąrašo, klausimą.
34. Trečiojo asmens prašymo skirti baudą ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pirmosios instancijos teismas netenkino, nurodydamas, kad nenustatė tam teisinio pagrindo. Trečiojo asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas prašymo, neįvykdė prievolės ne tik ginti privačius, bet ir viešąjį interesą, tinkamai nemotyvavo sprendimo šiuo klausimu. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad procesinis sprendimas, kuriuo atsisakoma taikyti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nėra skundžiamas, apeliacinio skundo dėl šios sprendimo dalies trečiasis asmuo neteikė, tačiau palaiko prašymą (suformuluotą atsiliepime į ieškinį) ir prašo Lietuvos apeliacinio teismo skirti baudą apeliantui už piktnaudžiavimą procesine teise kreiptis į teismą, kuris pasireiškė akivaizdaus nepagrįsto ieškinio (apeliacinio skundo) pateikimu.
35. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
36. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).
37. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, bei įvertinusi trečiojo asmens argumentus, nenustatė, kad apeliantas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo iš valstybės, byloje būtų nesąžiningai naudojęsis procesinėmis teisėmis. Ieškovas turi teisę, vadovaujantis CPK 5 straipsniu, kuris numato teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kad būtų apginta, asmens nuomone, pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugojamas interesas, pareikšti ieškinį teismui. Vien aplinkybė, kad teismas ieškinio reikalavimus kaip nepagrįstus atmetė, nesudaro pagrindo vertinti, jog ieškovas, pareikšdamas ieškinį teismui, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Kitų aplinkybių, kurios leistų vertinti priešingai, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
39. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės tinkamai įvertino, jog ieškovas neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, teisingai taikė teisės aktų nuostatas, o ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
40. Šalys įrodymų apie jų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra pateikę, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesvarstytinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.