- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- 2-686-302/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00203-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- A. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. J., antstolis Saulius Užkuraitis, Kauno apygardos teismas ir jo teisėjai Mindaugas Šimonis, Dalia Burdulienė, Jurgis Kiškis ir Nerijus Meilutis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 612 783,22 Eur turtinę žalą, 55 000 Eur neturtinę žalą, 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad žala jam buvo padaryta Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1486-254/2019 (naujas bylos Nr. e2-532-254/2020) pagal ieškovų G. G. ir I. G. ieškinį atsakovui V. J. dėl netesybų sumažinimo ir vekselių nuginčijimo, teisėjams netinkamai, aplaidžiai nagrinėjant pareiškimus ar skundus bei priimant neteisėtus procesinius sprendimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. J. ieškinį.
4. Teismas nustatė, kad ieškovas žalos atsiradimą kildina iš Kauno apygardos teismo teisėjo Mindaugo Šimonio 2019 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria pasinaudojus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, panaikinta Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartis ir klausimas išspręstas iš esmės – ieškovų G. G. ir I. G. prašymas patenkintas, atidėtas žyminio mokesčio dalies mokėjimas iki teismo sprendimo byloje priėmimo.
5. Teismas taip pat nustatė, kad žalos atsiradimą ieškovas kildina iš Kauno apygardos teismo teisėjo Mindaugo Šimonio 2019 m. spalio 15 d. priimtos nutarties, kuria buvo išspręstas V. J. minėtoje civilinėje byloje pareiškimas dėl nagrinėjančios bylą teisėjos nušalinimo ir V. J. paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise.
6. Pažymėjo, kad ieškovo V. J. manymu, teisėjas priėmė neteisėtas nutartis, pažeisdamas civilinio proceso kodekso normų reikalavimu, diskriminuojant ir persekiojant jį.
7. Remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas nustatė, kad byloje buvo gautas V. J. atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria buvo atmestas V. J. prašymas panaikinti jam paskirtą baudą (civilinei bylai suteiktas Nr. e2-223-XXX/2020).
8. Kadangi civilinės bylos Nr. e2-532-254/2020 ir e2-223-XXX/2020 dar nėra išnagrinėtos, teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo iš valstybės dėl neteisėtų teisėjų veiksmų neužbaigtose nagrinėti civilinėse bylose negali būti nagrinėjamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliantas V. J. pateikęs atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Nurodo šiuos esminius argumentus:
9.1. atsakovė žalą ieškovui dėl neteisėtų teisėjų ar teismo veiksmų padarė nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-532-254/2020, o ne ją išnagrinėjus. Tai visiškai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalies nuostatą, todėl pateiktas ieškinys gali būti nagrinėjamas.
9.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes bylos dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir tokie ginčai yra nagrinėtini teisme.
9.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad ieškiniu siekiama revizuoti teismo procesinius sprendimus neišnagrinėtoje civilinėje byloje, o tai, jog ieškovas ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 nereiškia, kad toks ieškinys negali būti priimtas kaip nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
9.4. Jeigu nagrinėjamam ginčui reikšmingas sprendimas priimtas kitoje byloje ar bylos tarpusavyje susijusios, teismas gali pasinaudoti CPK įtvirtintu bylų sustabdymo institutu, o taip pat galimybe spręsti dėl bylų sujungimo. Dėl to, atsisakydamas priimti ieškinį, pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovo pilietinę teisę kreiptis į teismą.
9.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių kasacinio teismo nutarčių, kuriose buvo sprendžiamas ieškinio priėmimo ir CPK 137 straipsnio 2 dalies taikymo klausimas, todėl skundžiama nutartimi ieškovas yra diskriminuojamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
3. Vadovaujantis Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalimi, asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo turi teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. ir 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. ir 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. ir 2011 m. birželio 9 d. nutarimai). Kaip matyti, Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinime lemia paties asmens suvokimas, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos. Niekas negali kliudyti jam kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą yra subjektyvi procesinė Konstitucijos garantuota asmens teisė (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. ir 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
4. Kita vertus, teisė į teisminę gynybą nėra absoliuti. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos tai fundamentali ir pamatinė teisė, tačiau tai nereiškia, kad asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos, gali realizuoti šią teisę savo nuožiūra, nesilaikydamas teisės aktuose nustatytos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama. Ši aplinkybė taip pat nereiškia, kad teisė į teisminę gynybą gali būti realizuojama nesąžiningai, nesiekiant teisės aktuose, be kita ko, CPK 2 straipsnyje, nustatytų teisminio proceso tikslų, bet siekiant piktnaudžiauti procesu. Tuo atveju, jeigu asmuo, realizuodamas teisę į teisminę gynybą, piktnaudžiauja šia teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).
5. Nors CPK nuostatos ieškiniui nustato daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šių ieškinio elementų būtinumą lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Pažymėtina, kad teismas gali atsisakyti priimti ieškinį, jeigu iš jo turinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ginčo ribos, dėl ko teismo procesas negali būti pradėtas.
6. Nagrinėjamu atveju ieškovas manydamas, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-532-254/2020, galimai neteisėtais teisėjų veiksmais buvo pažeistos ieškovo teisės ir tokiu būdu padaryta žala, pareiškė ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavęs, kad ieškovas kvestionuoja priimtas nutartis (neužbaigtoje civilinėje byloje), padarė klaidingą išvadą, jog yra pagrindas atsisakyti priimti paduotą ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodydamas, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo iš valstybės dėl neteisėtų teisėjų veiksmų neužbaigtose nagrinėti civilinėse bylose negali būti nagrinėjamas.
7. Apeliantas atskirajame skunde nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad jis ieškinį pareiškė ne dėl Kauno apygardos teismo teisėjų priimamų nutarčių, o dėl neteisėtų teisėjų veiksmų (neveikimo) Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020, todėl ieškinys gali būti nagrinėjamas CK 6.272 straipsnio 2 d. nustatyta tvarka.
8. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas pareikštame ieškinyje tvirtina, jog žala jam buvo padaryta Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1486-254/2019 (naujas bylos Nr. e2-532-254/2020), kurioje V. J. yra atsakovas, teisėjams netinkamai, aplaidžiai nagrinėjant pareiškimus ar skundus bei priimant neteisėtus procesinius sprendimus.
9. Taigi ieškinyje ieškovas kelia valstybės deliktinės civilinės atsakomybės klausimą. Tokio pobūdžio ginčai yra nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės.
10. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad pateikiant ieškinį nėra galima revizuoti įsiteisėjusių procesinių sprendimų, tačiau įvertinus ieškinio turinį, matyti, jog ieškovas ieškiniu įrodinėja valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, atsiradusią žalą siedamas su teisėjų atliktais veiksmais, o ne kvestionuoja priimtas nutartis.
11. Nustatyta, kad ieškovas žalos atsiradimą kildina civilinėje byloje Nr. e2-1486-254/2019 (naujas bylos Nr. e2-532-254/2020) priėmus 2019 m. balandžio 29 d. nutartį, kuria buvo nutarta panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį ir atidėti ieškovams G. G. ir I. G. žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo, ko pasėkoje V. J. minėtoje byloje buvo patrauktas atsakovu. Ieškovas žalos atsiradimą taip pat kildina iš Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Mindaugo Šimonio 2019 m. spalio 15 d. priimtos nutarties, kuria buvo išspręstas V. J. pareikštas pareiškimas dėl nagrinėjančios bylą teisėjos nušalinimo. Šia nutartimi buvo nutarta skirti V. J. 2 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise, ją sumokant valstybei. Ieškovo vertinimu, minima nutartis yra jo diskriminavimas ir persekiojimas už teisėtai pareikštą nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai.
12. Kaip minėta, reiškiant ieškinį yra būtina aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Nagrinėjamu atveju iš ieškovo pareikšto ieškinio matyti, kad jis suformulavęs ieškinio dalyką nekvestionuoja minėtų Kauno apygardos teismo nutarčių bei neprašo jas panaikinti ar pakeisti. Ieškovas reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kurį kildina iš teisėjų veiksmų priimant šias nutartis Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020. Atsižvelgiant į tai, visiškai neturi reikšmės ar byla, kuriose teisėjas priėmė atitinkamas nutartis, tačiau kurios, ieškovo teigimu, padarė jam žalą, yra išnagrinėta. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo. Teismas šioje stadijoje patikrina ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2015).
13. Kaip minėta, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Įvertinus ieškovo reiškiamus reikalavimus bei jų pagrindimą, negalima daryti išvados, kad jo pareikšti reikalavimai, tuo atveju jeigu būtų patenkinti, nesukels materialiųjų teisinių padarinių. Įstatymų leidėjas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatė, kad teismas gali atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, tačiau pažymėtina, jog atsisakymo priimti ieškinį pagrindai siejami su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu. Šiuo gi atveju, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas tinkamai įgyvendina, jo manymu, savo pažeistas teises, todėl jo pareikštas ieškinys negali būti vertinamas kaip nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Taigi pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad ieškovo pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo iš valstybės dėl neteisėtų teisėjų veiksmų neužbaigtose nagrinėti civilinėse bylose negali būti nagrinėjamas, padarė klaidingą išvadą.
14. Pažymėtina ir tai, kad manant, jog ieškinys neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, teismas turi taikyti trūkumų šalinimo institutą, o ne atsisakyti priimti ieškinį.
15. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas procesinės teisės normą pritaikė netinkamai, nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškovo V. J. ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo, priėmimo klausimą spręsti iš naujo.