Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aloyzas Kruopys, laikinai einantis Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko pareigas, susipažinęs su V. J. pareiškimu dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1586-260/2019 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme 2019 m. rugpjūčio 19 d. gauta Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-1586-260/2019 pradėta pagal V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-15142-454/2019, kuria išspręstas pareiškėjo V. J. skundas dėl antstolio veiksmų.

Sprendžiant dėl pareiškėjo pageidavimo nušalinti nuo nušalinimo klausimo nagrinėjimo Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką ir Civilinių bylų skyriaus pirmininkę pažymėtina, jog įstatyme nustatyti subjektai, galintys spręsti visų apygardos teismo teisėjų nušalinimo klausimą – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis). Todėl vien pareiškėjo pageidavimas neapriboja nei Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko, nei Civilinių bylų skyriaus pirmininkės kompetencijos šiuo klausimu. Priešingu atveju gali susidaryti situacija, kai neliks subjekto, turinčio teisę spręsti teisėjų nušalinimo klausimus. Be to, pareiškėjo argumentai, kuriais grindžiamas nušalinimas Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ir Civilinių bylų skyriaus pirmininkei yra niekuo nepagrįsti ir nesudaro nušalinimo pagrindo, nes kaip pareiškėjui ne kartą yra išaiškinta, tiek procesinių veiksmų nagrinėjant bylą atlikimas ar procesinių sprendimų priėmimas, tiek teismo pirmininko veiksmų atlikimas bei atitinkamų sprendimų priėmimas, vykdant administracinės veiklos priežiūros funkcijas, nesant CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų, negali būti vertinamas kaip bylą nagrinėjančio teisėjo ar visų teismo teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjų nušalinimo pagrindas.

Vertinant pareiškėjo nušalinimo, pareikšto visiems Kauno apygardos teismo teisėjams, pagrįstumą išaiškintina, kad esant CPK 65-66 straipsniuose išvardintiems pagrindams, nušalinimas gali būti reiškiamas ne visiems teismo, kuriam pagal kompetenciją pavesta nagrinėti bylą, teisėjams, bet konkrečiam bylą nagrinėti paskirtam teisėjui, teisėjų kolegijai. Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo apylinkės ir apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, neužtenka nurodyti prielaidas dėl teisėjo (teisėjų) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu. Nušalinimo pareiškimas pagal įstatymo reikalavimus privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo konkrečių argumentų, kuriais būtų išreiškiamas nepasitikėjimas civilinę bylą Nr. 2S-1586-260/2019 nagrinėjančiu teisėju. Nušalinimas Kauno apygardos teismo teisėjams grindžiamas išimtinai procesiniais pagrindais. Nušalinimas visiems Kauno apygardos teismo teisėjams nuo civilinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinėjimo grindžiamas, pareiškėjo nuomone, neteisėtais Kauno apygardos teismo pirmininko bei teismo administracijos atliekamais veiksmas ir galimu poveikiu teisėjams, bei Kauno apygardos teismo teisėjų priimamais, pareiškėjo teigimu, nepagrįstais ir neteisėtais procesiniais sprendimais. Pareiškėjui ne kartą yra išaiškinta, jog nušalinimo pareiškime dėstomi nušalinimo argumentai, susiję su teismo pirmininko ir administracijos atliekamais veiksmais bei teisėjų priimamais procesiniais sprendimais, sprendžiant bylas, susijusias su pareiškėjo interesais, nesudaro pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo. Tiek procesinių veiksmų nagrinėjant bylą atlikimas ar procesinių sprendimų priėmimas, tiek teismo pirmininko veiksmų atlikimas bei atitinkamų sprendimų priėmimas, vykdant administracinės veiklos priežiūros funkcijas, negali būti vertinamas kaip bylą nagrinėjančio teisėjo ar visų teismo teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjų nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su, pareiškėjo vertinimu, nepagrįstais ir neteisėtais Kauno apygardos teismo teisėjų priimtais procesiniais sprendimais, jis turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis (CPK III dalis), o ne reikšti nušalinimo pareiškimą.

Aplinkybe, jog Panevėžio miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-749/2016 V. J. buvo kaltintas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 232 ir 290 straipsniuose, t. y. pažeminęs Kauno apygardos teismo teisėjus, nušalinimo pareiškimas grindžiamas jau ne pirmą kartą. Dėl to, pakartotinai nevertinami pareiškėjo argumentai, dėl kurių buvo pasisakyta ankstesnėse nutartyse sprendžiant klausimus dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo šiuo pagrindu, jie paremti tik paties pareiškėjo subjektyvia nuomone bei įsitikinimais, o objektyvių duomenų, pagrindžiančių tokius teiginius, byloje nėra. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. nusprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-7-531/2017 buvo nuspręsta panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – V. J. pagal Baudžiamojo kodekso 232 straipsnį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pareiškėjo argumentai, susiję su Kauno apygardos teismo teisėjų priimamais procesiniais sprendimais, kuriais sprendžiami pareiškėjo elektroniniais laiškais pateiktų procesinių dokumentų priėmimo klausimas, taip pat nesudaro pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo, kadangi kaip ne kartą pareiškėjui buvo išaiškinta – procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nušalinimo Kauno apygardos teismo teisėjams pagrindą sudaro ir tai, kad šio teismo pirmininkas yra atsakovas pareiškėjo inicijuotoje administracinėje byloje. Susipažinus su nurodoma byla Nr. I-1727-505-18 nustatyta, kad ši byla 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi nutraukta, dėl ko pareiškėjo nušalinimo argumentai laikomi nepagrįstais.

Nagrinėjamu atveju nesant argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų bylą galinčių nagrinėti Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, t. y. nesant nurodytam nė vienam iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutarties gali būti išnagrinėta Kauno apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aloyzas Kruopys, laikinai einantis Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko pareigas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti V. J. pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1586-260/2019, pradėtos pagal V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-15142-454/2019, nagrinėjimo.