Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinė bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad šalys santuoką sudarė 2014-09-20, turi mažametį sūnų. Atsakovas kartu su šeima negyvena nuo 2017 m. birželio 1 d. Atsakovas 2017 m. gegužės 29 d. nupirko ieškovei ir sūnui A. N. lėktuvo bilietus iš Anglijos į Lietuvą ir pasakė, kad daugiau nebebendraus su ieškove ir kartu nebegyvens, nes turi kitą moterį, kuriai pasipiršo. Sūnus nuo 2017 m. birželio 1 d. gyvena kartu su mama A. N. ir yra pilnai jos išlaikomas. A. N. nuo 2017 m. liepos 1 d. materialinės (finansinės) paramos sūnaus išlaikymui iš S. N. negauna. S. N. 2017 m. gegužės 27 d. A. N. Anglijoje pranešė, kad ji su sūnumi A. turi išsikraustyti, kitą dieną nupirko lėktuvo bilietus į Lietuvą. 2017 m. birželio mėnesį S. N. parašė facebook A. N., kad yra pasipiršęs L.. Nurodytas pagrindas (neištikimybė) nutraukti santuoką dėl sutuoktinio S. N. kaltės. Po santuokos nutraukimo palikti šias pavardes: A. N. – „N.“, S. N. – „N.“. Po santuokos nutraukimo A. N. sau išlaikymo iš S. N. nereikalauja. Santuokos metu jokio nekilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, nėra. Namų apyvokos bei asmeniniai daiktai pasidalinti, prieš A. N. grįžtant į Lietuvą. Ieškovė neturi asmeninių kreditorių. Ieškovės žiniomis, bendrų kreditorių su atsakovu S. N. nėra. Sūnaus A. N. išlaikymui A. N. išleidžia ne mažiau kaip po 300 Eur kas mėnesį, t. y. 150 Eur išleidžiama maistui, 40 Eur sudaro išlaidos rūbams, avalinei, 70 Eur sudaro išlaidos ikimokyklinėms prekėms, ugdymo priemonėms, žaislams, 40 Eur sudaro išlaidos higienos, kūno priežiūros priemonėms, vaistams, medikamentams. Taip pat reikia mokėti už gyvenamojo būsto išlaikymą ir komunalines paslaugas. A. N. šiuo metu yra nedirbanti, aktyviai ieško darbo ir yra registruota Darbo biržoje. A. N. savo ir sūnaus išlaikymui išleido visas turėtas santaupas, sūnaus A. N. išlaikymui materialiai padeda A. N. tėvai, pas kuriuos ji šiuo metu gyvena, tačiau sūnaus poreikiai tenkinami tik iš dalies. Sūnus nuo 2017-09-01 lankys lopšelį - darželį ,,Kregždutė“. Atsakovas yra dirbantis, turi nuolatinį darbą Anglijoje, turi nuolatines pajamas, ieškovės žiniomis jo mėnesinis darbo užmokestis yra 1500 Eur. Ieškovės galimybės teikti pilną sūnaus išlaikymą yra ribotos. Šiuo metu augina mažametį sūnų ir darbo paieškos yra ribotos. Yra baigusi tik vidurinę mokyklą ir neturi specialybės. Todėl yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš atsakovo priteisti didesnę sūnaus išlaikymo dalį. Normaliam sūnaus A. N. auklėjimui ir mokymuisi reikėtų bent 350 Eur per mėnesį, todėl prašo priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jo pilnametystės. Išlaikyti skirtas išmokas uzufrukto teise paskirti tvarkyti ieškovei. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas įspėjęs ją prieš dieną apie sūnaus paėmimo laiką, gali susitikti, bendrauti ir pasiimti jį iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant atgal į jų gyvenamąją vietą. Sūnus gyvena kartu su mama, todėl po santuokos nutraukimo nepilnamečio sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma kartu su mama A. N. jos gyvenamojoje vietoje. Ieškovės teisė iš atsakovo reikalauti sūnaus išlaikymo atsirado nuo 2017-07-01, kadangi atsakovas nuo 2017 m. liepos mėnesio neteikia jokios sūnui A. N. materialinės paramos. Atsižvelgiant į tai prašo priteisti iš atsakovo sūnaus naudai 387,09 Eur (1 mėn. 29 d. x 200 Eur) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau elektroniniu paštu nurodė, kad su ieškiniu sutinka, neturi jokių pretenzijų ieškovei.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovė nurodė, kad susipyko su atsakovu, atsakovas pareiškė, jog su ja nebegyvens, per savaitę nupirko lėktuvo bilietus. Kai ieškovė jau buvo Lietuvoje, atsakovas pasakė, kad pasipiršo kitai moteriai. Ieškovė šiuo metu dirba dėvėtų rūbų parduotuvėje, uždirba minimumą, 348 Eur. Atsakovas stato palapines renginiams, kai gyveno kartu, atsakovas gaudavo 300 svarų per savaitę. Darželis kainuoja 55 Eur. Ieškovė planuoja nuomotis butą. Vaiką padeda išlaikyti tėvai.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas ieškiniui pritarė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad šalys 2014-09-20 sudarė santuoką (b. l. 7). Šalys turi sūnų, gimusį 2015-02-08 (b. l. 8). Ieškovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (b. l. 10-11). Pateiktas šalių susirašinėjimas (b. l. 13). Atsakovas nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (b. l. 22-23). Ieškovė pateikė papildomus rašytinius įrodymus dėl išlaidų vaiko išlaikymui.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus (LR civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, palikti jai santuokinę pavardę, taip pat spręstini tarpusavio išlaikymo, vaiko išlaikymo ir bendravimo su juo klausimai. Dalintino tarp šalių registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra, kreditorių nėra.

Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (CK 3.49 str. 2 d.). Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 str. 1 d.).

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2017 m. birželio 1 d., ieškovė su vaiku gyvena Lietuvoje, atsakovas gyvena užsienyje. Atsakovas priėmė sprendimą kartu nebegyventi, nupirko ieškovei ir vaikui lėktuvo bilietus ir išsiuntė į Lietuvą. Iš šių aplinkybių galima daryti išvadą, kad atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpina. Tokiu sprendimu atsakovas parodė nepagarbą ieškovei. Taip pat matyti, kad atsakovas nebuvo lojalus ieškovei, yra pateiktas šalių susirašinėjimas, iš kurio galima daryti išvadą, jog atsakovas yra neištikimas ieškovei. Be to, atsakovas neremia moraliai bei materialiai ieškovės ir šalių vaiko, neprisideda prie bendrų šeimos, t. y. vaiko ir sutuoktinės, poreikių tenkinimo. Nagrinėjamu atveju matyti, kad santuoka akivaizdžiai iširusi, šalys neturi bendro registruotino turto. Šeimos iširimą patvirtina ir atsakovo pozicija procese – atsakovas su ieškiniu sutiko, nepateikė prašymų, teismo posėdyje nedalyvavo.

Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.53 str. 1 d., 3.61 str. 3 d.). Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo (CK 3.53 str. 2 d., 3.61 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad šalys kartu bendrai nebegyvena, negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, iš pateiktų duomenų galima daryti išvadą, kad sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad santuoka iširo, todėl imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga (CK 3.64 str. 1 d.), kadangi tai neatitiktų reikalaujančio nutraukti santuoką sutuoktinio ir vaiko interesų gauti išlaikymą bei turėti stabilią ateitį (CK 3.64 str. 3 d.).

Esant nustatytoms aplinkybėms santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Atsakovui neginčijant, taip pat santuoką nutraukiant dėl atsakovo kaltės, ieškovei paliktina santuokinė pavardė – N..

Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui (CK 3.72 str. 1 d.). Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 str. 4 d.). Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Esant šioms aplinkybėms sutuoktiniams išlaikymas vienas iš kito nepriteistinas.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 2 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, atsakovas savo iniciatyva išsiuntė vaiką kartu su ieškove gyventi į Lietuvą, pats pasilikdamas kitoje šalyje. Esant šiai situacijai galima laikyti, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatyta tėvų susitarimu. Be to, matyti, kad atsakovas tokiu būdu nusišalino nuo vaiko auginimo, auklėjimo, dalyvavimo jį išlaikant, vaiko gyvenimo sąlygų Lietuvoje užtikrinimo. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad yra pagrindas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 200 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį. Atsakovas tokiam ieškovės reikalavimui neprieštaravo.

Išlaikymo dydžio klausimu kasacinis teismas yra pakankamai išsamiai pasisakęs 2016-04-08 nutartyje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, kurioje apžvelgta ir kasacinio teismo praktika nurodytu klausimu.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011).

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (kasacinio teismo 2016-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad augina vaiką, neturi profesinio išsilavinimo, dirba, jos pajamos iš darbo yra 348 Eur. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra dirbantis, atsakovo pajamos per mėnesį yra apie 1500 Eur. Atsakovas kas savaitę uždirbdavo 300 svarų sterlingų. Šalys Lietuvos Respublikoje neturi transporto priemonių, nekilnojamojo turto. Byloje taip pat nėra duomenų apie šalių kreditorius ar kitus išlaikytinius.

Iš šalių pateiktų įrodymų galima daryti išvadą, kad šalių turtinė padėtis nėra vienoda. Atsakovas turi galimybę dirbti, yra darbingas, jo pajamos yra ženkliai didesnės. Atsakovas šios ieškinyje nurodytos aplinkybės neneigė. Tuo tarpu ieškovė augina vaiką, neturi profesijos, dėl ko atsakovės galimybės dirbti, gauti didesnes pajamas iš darbo veiklos yra apribotos. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, įvertinus šalių gaunamas ir galimas gauti pajamas, darytina išvada, kad atsakovas turi teikti išlaikymą vaikui proporcingai jo turtinei padėčiai ir galimybėms (CK 3.192 str. 3 d.), taip pat yra pagrindas nukrypti nuo tėvų lygių dalių teikiant išlaikymą vaikui principo.

Byloje taip pat reikalinga nustatyti šalių vaiko poreikių apimtį. Ieškovė nurodo, kad vaikui išlaikyti per mėnesį yra būtina bent 350 Eur suma. Teismo vertinimu, tokie ieškovės argumentai yra pagrįsti, nurodyta suma nėra didelė, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį šalyje bei maisto, paslaugų kainas. Ieškovė pateiktais kasos kvitais, išlaidų vaikui detalizavimu tinkamai pagrindė nurodytą sumą.

Kaip jau paminėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi. Šiuo metu toks dydis yra 400 Eur. Jei tėvų prievolė būtų dalinama per pusę, vieno iš tėvų dalis sudarytų 200 Eur. Nagrinėjamu atveju teismas nesivadovauja minimaliosios mėnesinės algos kriterijumi, tačiau į jį neabejotinai atsižvelgtina, įvertinus atsakovo pajamas bei tai, kad ieškovė iš atsakovo kaip tik ir prašo pusės minimalios algos sumos išlaikymo - 200 Eur.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, įvertinant bendrą ekonominę situaciją šalyje, darytina išvada, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo 200 Eur dydžio išlaikymą vaikui.

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.), todėl išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo 2017-07-01.

Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 d.). Ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 str. 1 d.).

Nagrinėdamas šeimos teisinių santykių bylas, teismas taip pat vadovaujasi Civiliniame kodekse numatytomis procesinėmis teisės normomis (CPK 375 str. 2 d.). Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, byloje išspręstini klausimai dėl šalių tarpusavio išlaikymo bei atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, atsižvelgiant į ieškovės nurodytus argumentus bei atsakovo prieštaravimų ieškovės argumentams nebuvimą.

Kiti klausimai.

Žyminis mokestis šioje byloje už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo sudaro 75,00 Eur, už išlaikymo priteisimą 54,00 Eur (CPK 80 str., 85 str.).

Ieškovė proceso eigoje gavo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, todėl laikytina atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovės reikalavimai tenkinti visiškai, todėl valstybei iš atsakovo priteistina 129,00 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovės atstovas prašo priteisti iš atsakovo 195,22 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų advokatui. Kadangi ieškinio reikalavimai tenkintini, iš atsakovo valstybei priteistina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 195,22 Eur išlaidų advokatui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nutraukti ieškovės A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. N., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2014-09-20 Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 611, dėl atsakovo S. N. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – N., atsakovui – N..

Po santuokos nutraukimo nepilnamečio sūnaus A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove A. N. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo S. N. sūnaus A. N. išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-07-01 iki jo pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę A. N. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, išlaikymą pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 kalendorinės dienos į ieškovės A. N. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke ,,Swedbank“.

Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams išlaikymo vienas iš kito nepriteisti.

Nustatyti, kad atsakovas S. N., įspėjęs ieškovę A. N. prieš dieną apie sūnaus paėmimo laiką, gali susitikti, bendrauti ir pasiimti sūnų A. N. iš jo gyvenamosios vietos, grąžinant sūnų A. N. atgal į jo gyvenamąją vietą.

Likusioje ieškinio dalyje bylą nutraukti.

Priteisti iš atsakovo S. N. 129,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis Eur 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo S. N. valstybės naudai 195,22 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis Eur 22 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų advokatui. Priteista suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) - AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) - AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) - Danske banke, (duomenys neskelbtini) - Nordea banke, (duomenys neskelbtini) - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Laikinąsias apsaugos priemones – 2017-08-31 nutartimi priteistą laikiną išlaikymą vaikui – palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.