Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-3900-1014/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-12-14
Bylos Nr.: e2-3900-1014/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-36199-2020-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Kazlauskienė
Ieškovas: L. T.
Atsakovas: L. R.
Advokatai: Paulius Miliauskas, Valdas Pumputis

Kategorijos

2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai

Civilinė byla Nr. e2-3900-1014/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36199-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.10.5.2.17.; 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei, dalyvaujant ieškovei L. T., jos atstovui advokatui Valdui Pumpučiui,

atsakovei L. R.,, jos atstovui advokatui Pauliui Miliauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. T. pareikštą ieškinį atsakovei L. R. dėl sumokėto avanso priteisimo ir sutarties nuostatos pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, byloje T. R.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė L. T. atstovaujama advokato Valdo Pumpučio (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. R. (toliau – ir atsakovė), prašydama:

1.1. pripažinti tarp ieškovės ir atsakovės 2020 m. birželio 30 d. pasirašytos Preliminarios akcijų pirkimo – pardavimo sutarties 2.2 p. nuostatą „jeigu Pagrindinė sutartis nėra sudaroma dėl Pirkėjo kaltės, įskaitant, bet neapsiribojant, dėl to, kad Pirkėjas persigalvoja ir nesutinka pirkti Akcijų, avansas negrąžinamas ir laikomas minimaliais Pardavėjų nuostoliais“ negaliojančia kaip įtvirtinančią esminę šalių nelygybę,

1.2. priteisti iš atsakovės 10 000 Eur, kaip ieškovės sumokėtą ir negrąžintą avansą pagal 2020 m. birželio 30 d. Preliminariąją akcijų pirkimo – pardavimo sutartį bei 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo,

1.3. netenkinus pirmų dviejų reikalavimų, tenkinti alternatyvų reikalavimą – sumažinti sutartines netesybas iki 1 000 Eur, o likusią atsakovės negrąžintą avanso pagal 2020 m. birželio 30 d. Preliminariąją akcijų pirkimo – pardavimo sutartį sumą – 9 000 Eur priteisti ieškovei,

1.4. priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė siekė (norėjo) įsigyti konditerijos srityje veikiančią įmonę, todėl pamačiusi skelbimą apie parduodamas UAB „Saldi kūryba“ akcijas, susisiekė su atsakove, parduodančia konditerijos įmonę. Susisiekus, atsakovė patvirtino, jog su sutuoktiniu T. R. (toliau – ir sutuoktinis) parduoda UAB „Saldi kūryba“ 100 proc. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų (t. y., 55 proc. atsakovei priklausančių akcijų bei 45 proc. atsakovės sutuoktiniui priklausančių akcijų). UAB „Saldi kūryba“ turi gamybos cechą, du pardavimo taškus, valdo prekės ženklą „Liu Patty“, sėkmingai veikia konditerijos srityje, valdo apie 40 000 Eur materialaus ir apie 60 000 Eur nematerialaus turto. UAB „Saldi kūryba“ pageidaujama akcijų pardavimo kaina 80 000 Eur. Atsakovės buvo teigiama (iki sutartiniuose santykiuose), kad UAB „Saldi kūryba“ – sėkmingai ir pelningai veikianti bei gerą įvaizdį turinti – konditerijos srityje veikianti įmonė. Ieškovė pasitikėdama atsakovės žodinėmis garantijomis apie gerą UAB „Saldi kūryba“ finansinę situaciją (atsakovė yra visuomenėje gerai žinomas žmogus), 2020 m. birželio 30 d. pasirašė atsakovės parengtą Preliminariąją akcijų pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – ir preliminari / preliminarioji sutartis), kurios pagrindu atsakovė, kaip pardavėja (veikianti savo ir sutuoktinio vardu), įsipareigojo parduoti, o ieškovė, kaip pirkėja, įsipareigojo nupirkti 2 500 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Saldi kūryba“ akcijų už 80 000 Eur. Pagrindinė notariškai tvirtinama UAB „Saldi kūryba“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti pasirašyta ne vėliau, kaip iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. Be to, 2020 m. birželio 30 d. ieškovė sumokėjo atsakovei 10 000 Eur, o 2020 m. liepos 30 d. – 5 000 Eur avansą pagal preliminarią sutartį. Bendru susitarimu, preliminarioje sutartyje nurodyta kaina – preliminari atsakovės pageidaujama kaina, kuri ieškovei įvertinus UAB „Saldi kūryba“ finansinę būklę, galėjo kisti.

2.1. Remiantis preliminarios sutarties 5.4 p., ieškovė pasirašydama šią sutartį patvirtino, jog yra susipažinusi su UAB „Saldi kūryba“ veikla ir finansine padėtimi, įstatais bei akcijas charakterizuojančiais duomenimis, nurodytais VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre. Nors, iki 2020 m. birželio 30 d. preliminarios sutarties pasirašymo, ieškovė lankėsi tik UAB „Saldi kūryba“ gamybinėse patalpose, tačiau atsakovė jokių finansinių dokumentų nebuvo pateikusi ir (ar) parodžiusi.

2.2. Vėliau, 2020 m. liepos 9 d. buvo pasirašytas konfidencialumo įsipareigojimas bei atsakovė pateikė UAB „Saldi kūryba“ finansinę dokumentaciją. Nurodoma, jog aktualūs UAB „Saldi kūryba“ finansiniai duomenys už 2020 m. niekur nebuvo viešinami ir (ar) prieinami.

2.3. Ieškovė gautą iš atsakovės UAB „Saldi kūryba“ finansinę dokumentaciją perdavė audito bendrovei UAB „Audifina“ (toliau – ir audito įmonė), kuri 2020 m. liepos 20 d. atliko ir pateikė UAB „Saldi kūryba“ finansinių ir mokestinių rizikų įvertinimo ataskaitą. Išvadose teigiama, kad UAB „Saldi kūryba“ susiduria su išaugusia veiklos tęstinumo rizika dėl COVID-19 pandemijos ir kovai su ja taikomų priemonių Lietuvos Respublikos teritorijoje pasekmių. Audito įmonės vertinimu, jei nebus imtasi priemonių dėl veiklos modelio pakeitimo, UAB „Saldi kūryba“ bus nepajėgi tęsti savo veiklos artimiausiu metu be ženklaus išorinio finansavimo. Dėl stipriai neigiamo pinigų srauto UAB „Saldi kūryba“ dabartinė vertė artima nuliui, kadangi UAB „Saldi kūryba“ nėra pajėgi tęsti vykdomą veiklą savarankiškai ilgesnį laikotarpį, jeigu COVID-19 aplinkybės išliks dar kurį laiką. Dėl nepakankamai kokybiškos buhalterinės apskaitos būklės bei ataskaitos apimties ribojimo pagal susitarimą, nėra galima apskaičiuoti reikiamų korekcijų UAB „Saldi kūryba“ finansinės padėties ir rezultatų įvertinimui. Rekomenduota apsvarstyti ne UAB „Saldi kūryba“, o verslo dalies įsigijimą, perimant tik ieškovei aktualų turtą ir įsipareigojimus. Atsakovės pateikti finansiniai duomenys patvirtino, kad 2019 m. UAB „Saldi kūryba“ veikė nuostolingai, o pagal 2020 m. pusės metų balansą – įsipareigojimai netgi viršijo turimą turtą.

2.4. Ieškovė supratusi, jog neturėjo jokio pagrindo pasitikėti atsakovės žodinėmis garantijomis apie gerą UAB „Saldi kūryba“ finansinę situaciją, informavo atsakovę, kad UAB „Saldi kūryba“ akcijų kaina iš esmės neatitinka realios UAB „Saldi kūryba“ finansinės padėties. Atsakovė sutiko derėtis dėl kitos UAB „Saldi kūryba“ akcijų kainos, tačiau nusprendė pagrindinės akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, preliminarioje sutartyje numatytu terminu (2020 m. rugpjūčio 1 d.) nesudaryti.

2.5. Po 2020 m. rugpjūčio 1 d., toliau buvo deramasi dėl pagrindinės akcijų pirkimo – pardavimo kainos. 2020 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje atsakovė dar teikė papildomą audito įmonės prašytą finansinę informaciją, o 2020 m. rugsėjo 6 d. ieškovė pateikė pasiūlymą dėl naujos pagrindinės akcijų pirkimo – pardavimo kainos 56 500 Eur, ją sumokant dalimis bei atsakovei papildomai atliekant UAB „Saldi kūryba“ akcininkų suteiktos paskolos kapitalizavimą (didinant ja UAB „Saldi kūryba“ įstatinį kapitalą). Atsakovė sutiko, buvo numatytas naujas pagrindinės akcijų pirkimo – pardavimo sutarties patvirtinimas, t. y. 2020 m. rugsėjo 30 d. parengta notarinė akcijų pirkimo – pardavimo sutartis.

2.6. Bet dar kartą pasikonsultavusi su finansiniais patarėjais, ieškovė 2020 m. rugsėjo 29 d. pateikė atsakovei dar vieną pasiūlymą dėl naujos pagrindinės akcijų pirkimo – pardavimo kainos 40 000 Eur. Atsakovė nebesutiko toliau derėtis dėl naujos pagrindinės akcijų pirkimo – pardavimo kainos, tolesnės derybos nutrūko, taip pat atsakovė pareiškė, kad sumokėtą 15 000 Eur avansą pasilieka kaip sutartinę baudą.

2.7. 2020 m. spalio 26 d. ieškovė pateikė pretenziją atsakovei dėl sumokėto 15 000 Eur avanso sugrąžinimo, kurią atsakovė atmetė 2020 m. lapkričio 20 d. atsakymu (motyvuodama preliminarios sutarties 2.2 p., numatančiu 15 000 Eur dydžio baudą ieškovei atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį atveju). Atkreipė dėmesį, kad po šio atsakymo į pretenziją pateikimo, atsakovė grąžino ieškovei 5 000 Eur sumokėto avanso.

Atsiliepimas

3. Atsakovės L. R. ir trečiojo asmens byloje T. R. atsiliepimu į ieškinį, prašoma ieškovės pareikštą ieškinį atsakovei L. R. atmesti ir priteisti atsakovei ir trečiajam asmeniui byloje iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, jog atsakovė su sutuoktiniu nusprendė parduoti konditerijos verslu užsiimančios ir desertinę valdančios UAB „Saldi kūryba“ 100 proc. akcijų, iš kurių atsakovei priklauso 55 proc. ir atitinkamai atsakovės sutuoktiniui 45 proc. 2020 m. birželio 28 d. įvyko pirmasis ieškovės ir atsakovės susitikimas. Kitą dieną 2020 m. birželio 29 d., ieškovė informavo atsakovę, kad nusprendė pirkti akcijas, t. y. ieškovė 2020 m. birželio 29 d. atsiuntė trumpąją žinutę „Sveiki, L., aš ilgai mąsčiau ir visgi nusprendžiau pirkti (viena ar su partneriu, jau nebesvarbu). Tik vienai būtų sunku finansiškai iškart sumokėti. Gal galėčiau pervesti Jums avansą sandorio užtvirtinimui? Nerimauju, kad nebūtų paskui per vėlu, jei kita pirkėja apsispręstų anksčiau“. 2020 m. birželio 30 d., vos gavusi teisininko parengtą preliminariosios sutarties projektą, atsakovė persiuntė šį projektą ieškovei susipažinimui. 2020 m. birželio 30 d., iki preliminariosios sutarties sudarymo (pasirašymo), ieškovė pervedė atsakovei avanso 10 000 Eur dalį. 2020 m. liepos 2 d. įvyko kitas susitikimas dėl akcijų įsigijimo klausimų. Teigiama, jog ieškinyje nutylėta, kad ieškovė iš pradžių UAB „Saldi kūryba“ akcijas ketino įsigyti su partneriu K. J., su kuriuo ir atvyko į susitikimą. Galiausiai, ieškovės partneris nusprendė nedalyvauti akcijų įsigijime bei vėlesniame etape iš derybų pasitraukė.

3.1. Atsakovė neslėpė informacijos apie realią UAB „Saldi kūryba“ finansinę padėtį, priešingai, 2020 m. liepos 2 d. susitikimo metu (šias aplinkybes atsakovei patvirtino ieškovės buvęs partneris) atvirai kalbėjo apie karantino padarinius UAB „Saldi kūryba“ vykdomai veiklai ir realią finansinę UAB „Saldi kūryba“ situaciją. Ieškinyje akcentuojamos tariamos atsakovės „garantijos“ dėl „itin geros“ UAB „Saldi kūryba“ finansinės padėties yra klaidinantis teiginys, kadangi nei žodinių, nei rašytinių patvirtinimų ir (ar) garantijų atsakovė nesuteikė. 2020 m. liepos 2 d. susitikimo metu atsakovė pasirašė preliminariąją akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė ir jos sutuoktinis įsipareigojo ieškovei parduoti, o ieškovė įsipareigojo įsigyti UAB „Saldi kūryba“ akcijas už 80 000 Eur.

3.2. Pagal preliminarios sutarties 2.2 p., per 3 darbo dienas nuo preliminarios sutarties pasirašymo ieškovė turėjo sumokėti 15 000 Eur dydžio avansą – dalį jo, t. y. 10 000 Eur ieškovė sumokėjo 2020 m. birželio 30 d. Gavusi avansinio mokėjimo dalį, atsakovė 2020 m. birželio 30 d. telefonu informavo kitą potencialų pirkėją, kad dėl atsiradusios ieškovės – derybas nutraukianti. Preliminarioje sutartyje numatyta pagrindinės akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo data – 2020 m. rugpjūčio 1 d. – buvo nustatyta atsakovei ir jos sutuoktiniui nežinant apie ieškovės norą atlikti UAB „Saldi kūryba“ auditą, ši data nusikėlė būtent dėl nuo ieškovės priklausančių priežasčių.

3.3. Akcentuojama, jog pasirašydama preliminarią sutartį, ieškovė patvirtino, kad yra susipažinusi su UAB „Saldi kūryba“ veikla ir finansine padėtimi, įstatais bei akcijas charakterizuojančiais duomenimis, nurodytais VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre, remiantis preliminarios sutarties 5.2 p. Atsakovės dėl pradinės UAB „Saldi kūryba“ akcijų kainos 80 000 Eur paaiškinama, jog kaina nebuvo nulemta ar susijusi su tariamais atsakovės patikinimais apie esą itin gerą UAB „Saldi kūryba“ finansinę būklę. Atsakovės pasiūlyta kaina subjektyviai nustatyta atsižvelgiant į šiuos faktorius, kuriuos įvertino ir pati ieškovė, t. y. UAB „Saldi kūryba“ naudojamas prekės ženklas yra žinomas Lietuvos rinkoje, el. parduotuvė leidžia veiklą, bent tam tikroje apimtyje, vykdyti ir karantino suvaržymų metu, valdoma desertinė prestižiniame Vilniaus mikrorajone, priklauso gerai įrengtas, erdvus 100 kv. m gamybos padalinys, taip pat dar 40 kv. m. administracinės patalpos bei parduotuvės / kavinės erdvė matomoje, patogioje vietoje Jeruzalės mikrorajone, procesai ir receptūros išsamiai aprašyti, turi visus leidimus, tvarkingą dokumentaciją ir alkoholio licenciją Užupio mikrorajono desertinei, materialaus turto vertė sudaro apie 40 000 Eur, nematerialaus turto vertė apie 60 000 Eur.

3.4. Ieškovė, remdamasi UAB „Audifina“ parengtos 2020 m. liepos 20 d. ataskaitos išvadomis, nesąžiningai nutyli, kad šios išvados neatspindi realios tuometinės UAB „Saldi kūryba“ finansinės padėties, kadangi ataskaita buvo parengta ne pilnų dokumentų pagrindu. Svarbiausia, jog 2020 m. rugpjūčio 1 d., kurią turėjo būti sudaryta ir pasirašyta pagrindinė akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, buvo nustatyta nežinant apie ieškovės norą atlikti auditą (apie tai ieškovė pareiškė tik 2020 m. liepos 6 d.). Iki preliminarioje sutartyje numatytos 2020 m. rugpjūčio 1 d., pasirengimas pagrindinės akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui nepabaigtas būtent ir tik dėl pačios ieškovės kaltės, ir dėl nuo jos priklausančių aplinkybių. UAB „Saldi kūryba“ dokumentų teikimas audito įmonei tęsėsi dar kurį laiką po 2020 m. liepos 20 d. ataskaitos parengimo dienos. Papildomai pateiktų dokumentų pagrindu ataskaitos duomenys buvo pakoreguoti. Atnaujinta ataskaita ieškovei buvo pateikta tik 2020 m. rugsėjo 2 d., o 2020 m. rugsėjo 6 d. ieškovė, atsižvelgdama į atnaujintus ataskaitos duomenis, atsakovei išreiškė savo pastabas dėl UAB „Saldi kūryba“ finansinės padėties bei pateikė pasiūlymą dėl mažesnės kainos 56 500 Eur.

3.5. Priešingai, nei teigiama ieškinyje, jokie sprendimai nesudaryti pagrindinės akcijų pirkimo – pardavimo sutarties 2020 m. rugpjūčio 1 d. nebuvo priimti ir (ar) svarstyti, kadangi buvo tikslinami audito duomenys. Derybos dėl pagrindinės akcijų pirkimo – pardavimo sutarties tęsėsi, todėl preliminari sutartis galiojo ir po 2020 m. rugpjūčio 1 d.

3.6. Ieškovė 2020 m. liepos 30 d. atsakovei pervedė likusią nesumokėtą 5 000 Eur avanso dalį, be to ieškovės bendravimas iki 2020 m. rugsėjo 23 d. buvo labai malonus ir nukreiptas į bendrą siekį susitarti dėl pagrindinės akcijų pirkimo – pardavimo sutarties. 2020 m. liepos 28 d. el. susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovė nurodė „Labai džiaugiuosi už nuoširdų mūsų bendrą pokalbį. Tikrai ateitį sieju tik su „Liu paty“ veikla ir labai tikiu mūsų bendru sutarimu“. Atsakovė, siekdama operatyvaus ir efektyvaus ilgai užsitęsusių derybų užbaigimo, geranoriškai su pasiūlymu dėl mažesnės kainos 56 500 Eur sutiko bei paprašė duomenų pagrindinės akcijų pirkimo – pardavimo sutarties teksto rengimui. Vizitas pas notarą turėjo įvykti 2020 m. rugsėjo 24 d., tačiau dėl ieškovės kaltės buvo perkeltas į 2020 m. rugsėjo 30 d. Galiausiai, pas notarą ieškovė nepasirodė. Visos šios aplinkybės neleidžia abejoti ieškovės kalte dėl pagrindinės akcijų pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo – juo labiau, kad ir ieškinyje visiškai neneigia ieškovės kaltės dėl šios sutarties nesudarymo.

3.7. 2020 m. spalio 23 d. ieškovė informavo atsakovę, jog pagrindinė akcijų pirkimo – pardavimo sutartis nesudaryta dėl abiejų šalių kaltės, o sumokėtas avansas – „per didelis atsakovės patirtam nuostoliui“. Ieškovė pasiūlė atsakovei grąžinti avansą visa apimtimi. 2020 m. spalio 26 d. atsakovė gavo ieškovės pretenziją dėl pagal preliminariąją sutartį sumokėto avanso grąžinimo. Nuo šios pretenzijos gavimo dienos, atsakovė ir ieškovė stengėsi pretenzijoje keliamą klausimą išspręsti bendru sutarimu abipusių nuolaidų būdu, tačiau nepavykus pasiekti susitarimo – 2020 m. lapkričio 20 d. buvo pateiktas atsakymas į pretenziją. Atsakovė siekdama nesutarimus išspręsti gražiuoju, pasiūlė kompromisinį variantą – pasilikti 10 000 Eur sumą (5 000 Eur sumą grąžinti), į tai ieškovė reagavo pasiūlydama atsakovei palikti tik 5 000 Eur sumą. Po šio pasiūlymo, atsakovė dar kartą geranoriškai sutiko grąžinamą sumą padidinti iki 7 500 Eur (tiek pat pasilikti) – tokį pasiūlymą gavusi ieškovė priešpriešiniu pasiūlymu siūlė atsakovei palikti tik 6 250 Eur sumą. Su kuo nesutikdama atsakovė pasiūlė visiškai kompromisinį variantą – 6 500 Eur (kurie liktų atsakovei), tačiau po šio pasiūlymo ieškovė grįžo prie savo pradinio pasiūlymo, pagal kurį atsakovei būtų paliekami tik 5 000 Eur. Atsakovė yra įsitikinusi, jog pagrindinės akcijų pirkimo – pardavimo sutarties galiausiai nepavykus sudaryti dėl ieškovės kaltės, sumokėtas avansas laikytinas minimaliais preliminaria sutartimi sutartais atsakovės nuostoliais, todėl negrąžinamas. Nors atsakovė, siekdama nesutarimus išspręsti, geranoriški ieškovės atžvilgiu, sutiko nusileisti ir ieškovei grąžinti 5 000 Eur dydžio sumą, kurią pervedė ieškovei 2020 m. lapkričio 20 d.

3.8. Atkreiptas dėmesys, jog ieškovė ilgus metus vystė konditerijos verslą UAB „Mažoji ragainė“ – ir, kaip patvirtina vieša informacija, save pristato kaip UAB „Mažoji ragainė“ komercijos direktorę ir bendraturtę. Be to, ieškovė buvo nurodžiusi atsakovei, kad ieškovės sutuoktinis „yra stiprus teisėje“ (tai, kad ieškovė konsultavosi su sutuoktiniu, matyti ir iš ieškinio Priedo Nr. 11, taip pat ir iš su atsiliepimu teikiamo Priedo Nr. 6).

Šalies argumentai

4. Ieškovės dubliku prašoma ieškinį patenkinti visa apimtimi ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigiama, kad UAB „Saldi kūryba“ akcijų kaina buvo nulemta plačiai žinomo prekės ženklo, elektroninės parduotuvės turėjimo, desertinės prestižiniame Vilniaus mikrorajone valdymo, priklausančio įrengto cecho, administracinių patalpų, valdomos parduotuvės, kavinės, turimų receptų, licencijų.

4.1. Visų pirma, atsakovė nepateikė įrodymų, jog UAB „Saldi kūryba“ nuosavybės teise valdytų kokias nors patalpas. Antra, atsakovė nepateikė paaiškinimų, kodėl audito įmonė pateiktoje ataskaitoje UAB „Saldi kūryba“ vertę prilygino nulinei. Trečia, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad konkretus išvardintas materialus bei nematerialus turtas generuotų būtent tokio dydžio UAB „Saldi kūryba“ vertę. Ketvirta, atsakovė patvirtina, jog iki šiol negali parduoti UAB „Saldi kūryba“, kas patvirtina, kad atsakovės lūkesčiai dėl jos vertės yra ženkliai užaukštinti ir neatitinka realios vertės. Atsakovės derybos su kita galima pirkėja nebuvo pažengusios tiek, kad būtų galima teigti, jog kita pirkėja tikrai būtų pirkusi UAB „Saldi kūryba“, jei nebūtų pasirašyta preliminari sutartis su ieškove.

4.2. Atsakovė klaidingai interpretuoja, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. notarų biure pagrindinės akcijų pirkimo – pardavimo sutarties ieškovė nesudarė dėl to, jog „apsigalvojo“. Pagrindinė akcijų pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta nesutarus dėl esminės šios sutarties sąlygos – kainos. Tai, kad po preliminarios sutarties pabaigos (t. y., 2020 m. rugpjūčio 1 d.) tęsė derybas dėl naujos kainos, įrodo, jog tęsėsi ikisutartiniai santykiai, tačiau šie santykiai nebebuvo reguliuojami preliminarios sutarties pagrindu.

4.3. Preliminarios sutarties 7.1 p. i?tvirtinta garantija, jog sutarties šalys neturi ir neture?s jokiu? turtiniu? ar kitokio pobu?džio pretenziju? de?l šios sutarties sudarymo, vykdymo, nutraukimo ar pasibaigimo, jeigu pagrindine? akcijų pirkimo – pardavimo sutartis nebus sudaryta iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. Galima daryti išvadą, kad nesudarius pagrindine?s akciju? pirkimo – pardavimo sutarties iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., jokios teisine?s pasekme?s (t. y., baudos, delspinigiai ar kitokios netesybos) neatsirado, todėl turi būti taikoma restitucija. Atsakove? neturi teisinio pagrindo pasilikti ieškovės sumoke?tos 10 000 Eur avanso dalies, remiantis minėtu preliminarios sutarties 7.1 p.

4.4. Atsakovė negali pasilikti ieškovės sumokėto 10 000 Eur avanso dalies ir pagal preliminarios sutarties 2.2 p., kuriame įtvirtinta, kad jeigu pagrindine? akcijų pirkimo – pardavimo sutartis ne?ra sudaroma de?l ieškovės kalte?s, i?skaitant, bet neapsiribojant de?l to, jog ieškovė persigalvoja ir nesutinka pirkti UAB „Saldi kūryba“ akciju?, avansas negra?žinamas bei laikomas minimaliais atsakovės nuostoliais. Kaip minėta, iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. pagrindinė akcijų pirkimo – pardavimo sutartis nesudaryta esant abiejų sutarties šalių suderintai valiai, nes paaiškėjo, kad UAB „Saldi kūryba“ vertė iš esmės neatitinka preliminarioje sutartyje nurodytos akcijų kainos ir šalims turint ketinimus susitarti dėl naujos kainos. 2020 m. rugsėjo 30 d. pagrindinė akcijų pirkimo – pardavimo sutartis nesudaryta šalims nesusitarus dėl UAB „Saldi kūryba“ akcijų kainos. Nesudarius pagrindinės akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, atsakovei atsirado pareiga sugrąžinti ieškovei sumokėtą avansą.

4.5. Atkreipiamas dėmesys į preliminarios sutarties 2.2 p. prieštaravimus 7.1 punktui, t.y. pagal 2.2 p. ieškovei nustatyta itin didelė sankcija, o pagal 7.1 p. garantuojama, kad dėl pagrindinės akcijų pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., preliminarios sutarties šalys jokių turtinio pobūdžio pretenzijų viena kitai neturės. Teigiama, jog ieškovė pasirašydama preliminarią sutartį be jokio UAB „Saldi kūryba“ finansinės padėties patikrinimo – buvo tikra, kad paaiškėjus aplinkybėms, jog UAB „Saldi kūryba“ vertė neatitinka preliminarioje sutartyje nurodytos kainos, be jokių sankcijų galės atsisakyti tokios sutarties.

Atsiliepimas

5. Atsakovės L. R. ir trečiojo asmens byloje T. R. atstovaujamu advokato Pauliaus Miliausko tripliku, prašoma ieškovės pareikštą ieškinį atsakovei atmesti bei priteisti atsakovei ir trečiajam asmeniui byloje iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Teigiama, kad atsakovė negali būti atsakinga už ieškovės sprendimą, – preliminarią sutartį pasirašyti iki susipažįstant su UAB „Saldi kūryba“ finansiniais dokumentais.

5.1. Ieškovė, siekdama užsitikrinti, kad UAB „Saldi kūryba“ akcijos nebūtų parduotos kitai potencialiai pirkėjai, skubėjo sudaryti preliminarią sutartį. Nors, preliminarioji sutartis buvo parengta atsakovės, tačiau ieškovė turėjo visas galimybes bei pakankamai laiko teikti siūlymus (t. y., preliminarios sutarties projektas ieškovei buvo pateiktas 2020 m. birželio 30 d. – o šią sutartį ieškovė, nekvestionuodama jokių jos sąlygų, savanoriškai pasirašė 2020 m. liepos 2 d.). Aplinkybė, kad ieškovė nesinaudojo galimybe derėtis dėl atskirų preliminarios sutarties sąlygų, neleidžia šios sutarties kvalifikuoti kaip prisijungimo būdu sudarytos sutarties.

5.2. Ieškovė, elgdamasi nesąžiningai, neetiškai ir neteisėtai, pateikia melagingas aplinkybes, nurodydama, jog iki preliminarios sutarties sudarymo buvo informavusi atsakovę apie norą iki pagrindinės akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo atlikti UAB „Saldi kūryba“ auditą. Atsakovė apie tokį ieškovės norą sužinojo tik 2020 m. liepos 6 d., t. y. po 2020 m. birželio 30 d. preliminarios sutarties sudarymo. Tai, kad atsakovė nevengė audito atlikimo, jam neprieštaravo ir audito įmonei teikė prašomus duomenis – patvirtina atsakovės geranoriškumą, sąžiningumą bei kartu pasitikėjimą tiek UAB „Saldi kūryba“, tiek ieškovei pasiūlyta UAB „Saldi kūryba“ akcijų kaina. Kadangi, UAB „Saldi kūryba“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2020 m., tripliko teikimo dieną jau yra finalizuoti ir atsakovė neturi jokio intereso slėpti šių dokumentų, atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą, atsakovė geranoriškai teikia į bylą UAB „Saldi kūryba“ 2020 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą. Nepaisant didelių karantino sukeltų iššūkių, kurie tiesiogiai paveikė UAB „Saldi kūryba“ veiklą, UAB „Saldi kūryba“ 2020 m. generavo pelną, t. y. grynasis pelnas 2020 m. siekia 15 717 Eur, palyginimui – 2019 m. UAB „Saldi kūryba“ patyrė 20 737 Eur nuostolį. Pateikti dokumentai pagrindžia, kad nors 2020 m. I pusmečio rezultatas buvo 11 703 Eur nuostolis, UAB „Saldi kūryba“ reaguodama ir į karantino sukeltus iššūkius, sugebėjo prisitaikyti prie karantino sąlygų bei suefektyvinusi veiklą metus baigė pelningai. Šie UAB „Saldi kūryba“ finansiniai rezultatai tik patvirtina audito įmonės ataskaitos išvadų, padarytų visiškai nepilnų dokumentų pagrindu, ydingumą bei kartu pagrindžia ir atsakovės nustatytą UAB „Saldi kūryba“ akcijų kainą.

5.3. Atsakovės pasiūlyta kaina (subjektyviai) nustatyta atsižvelgiant į daugybę objektyvių faktorių, kuriuos vertingais laikė ir pati ieškovė – ir būtent ieškovė jau su pradiniu pasiūlymu dėl kainos sutiko, nesiderėjo bei pasirašė preliminarią sutartį su būtent pasiūlyta pagrindinės sutarties kaina. Ieškovė savo aktyviais veiksmais – ir būtent vykdydama preliminarią sutartį, nors ir reikšmingai pažeisdama terminą dėl viso avanso sumokėjimo, 2020 m. liepos 30 d. patvirtino, kad šios sutarties nelaiko pasibaigusia 2020 m. rugpjūčio 1 d. Ieškovė po 2020 m. rugpjūčio 1 d. aktyviai tęsė derybas su atsakove, nereikšdama absoliučiai jokių priekaištų dėl pagrindinės akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo termino.

5.4. Dėl preliminarios sutarties 7.1 ir 2.2 p. santykio paaiškintina, tiek pažodinis, tiek sisteminis preliminarios sutarties nuostatų aiškinimas leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad preliminarios sutarties 7.1 p. taikytinas tik kai nėra ieškovės kaltės dėl pagrindinės akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo – o pagal preliminarios sutarties 2.2 p. atsakovė turi teisę į minimalių nuostolių atlyginimą, kai pagrindinė akcijų pirkimo – pardavimo sutartis nesudaroma dėl ieškovės kaltės. Ieškovė laikytina neįrodžiusia, jog nebuvo ieškovės kaltės dėl pagrindinės akcijų pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo, dėl ko ieškovė laikytina nepaneigusia atsakovės teisės į minimalius nuostolius pagal preliminarios sutarties 2.2 p. Būtent ieškovė laikytina atsakinga (kalta) dėl to, kad pagrindinė akcijų pirkimo – pardavimo sutartis nesudaryta nei preliminarioje sutartyje nustatytu terminu iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., nei po jo.

5.5. Preliminarios sutarties 2.2 p. ieškovė įsipareigojo 15 000 Eur avanso sumą pervesti į atsakovės atsiskaitomąją banko sąskaitą. UAB „Saldi kūryba“ akcijos atsakovei ir jos sutuoktiniui priklauso ne bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o atitinkamomis 55 proc. bei 45 proc. dalimis. Preliminari sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės iš vienos pusės ir atsakovės bei jos sutuoktinio iš kitos pusės. Kadangi, atsakovei priklauso 1 375 vnt. iš 2 500 vnt. UAB „Saldi kūryba“ akcijų (t. y. 55 proc. visų UAB „Saldi kūryba“ akcijų).

Šalies argumentai

6. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas advokatas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti ir pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismo posėdžio metu ieškovė L. T. palaikė ieškinio reikalavimus ir paaiškino, kad domėjosi konditerinio verslo pirkimu, aptiko skelbimą, norėjo pirkti iš atsakovės L. R. įmonę. Pirmasis susitikimas su atsakove įvyko Ateities g., ieškovė į susitikimą atvyko kartu su K. Prieš pirmą susitikimą pasirašė konfidencialumo sutartį, atvyko po darbo, kad netrukdytų darbuotojų. L. jai paaiškino priežastis, kodėl nori parduoti verslą, įmonė ieškovę labai ją sudomino, kitas partneris Kšištofas norėjo pirkti daugiau dėl žmonos(žmonai). Pažymėjo, kad preliminarios sutarties pasirašymas vyko skubiai, ieškovė neįsigilino į sutarties sąlygas. Po preliminarios sutarties pasirašymo ieškovė, norėdama išsiaiškinti kokia yra įmonės būklė, kiek reikės investicijų, kreipėsi į UAB „Audifina“ dėl audito atlikimo. L. nepateikė visų dokumentų auditui laiku. UAB „Audifina“ pateikė išvadą, kad įmonė yra ,,nulinė“. Ieškovė pažymėjo, kad įmonės finansinė padėtis buvo visiškai kita nei nurodė atsakovė, ieškovė jautėsi apgauta. Atsakovė pristatė įmonę kaip pelningą, o pagal audito išvadą paaiškėjo, kad įmonė yra ,,nulinė“. Po visų dokumentų gavimo, pasikonsultavusi su auditą atlikusiais asmenimis, ieškovė, paskaičiavusi išlaidas, pasiūlė atsakovei įmonės kitą kainą – 56 000,00 Eur. Liucina nurodė, kad po akcijų pardavimo norės pasitraukti iš įmonės veiklos ganėtinai greitai, o ieškovei pati L. buvo perkamos įmonės įvaizdžio dalis, todėl ieškovė dar labiau pasimetė. Po tų visų audito išvadų sprendė, kad netgi pačiai savarankiškai pradėti rutuliuoti savo verslą yra protingiau. Tai dienai ieškovė visų pinigų sumos neturėjo, kiek pamena, su L. buvo kalbėta net ir apie mokėjimo atidėjimus, išsimokėjimą. Taip įvyko pirkimo neįvykdymas. Ji rėmėsi audito išvada, – ta audito išvada ir lėmė jos apsisprendimą nebepirkti. Atsakydama į teisėjos klausimus, nurodė, kad turi aukštąjį ekonominį išsilavinimą (drabužių konstravimo ir modeliavimo ekonomika), nurodė, kad yra dirbusi vadybininke, vėliau įmonėje tapo atsakinga už komerciją. Komercijos direktore konditerijos versle dirbo pastaruosius 5 metus, tokias pareigas pasiūlė giminaičiai (valdę įmonę ,,Mažoji Ragainė“), ten buvo paskirtas naujas vadovas, su kuriuo ji nesutarė, todėl domėjosi, kaip pradėti savarankišką verslą, kad panaudotų savo turimas žinias. Norėjo rasti jau ,,pastatytą“, išrutuliuotą verslą, manė, kad taip būtų paprasčiau. Jos nuomone, gerai pastatytas, išrutuliuotas, ,,tvirtai stovintis“ verslas (įmonė, kurios ji ieškojo), – visų pirma, prekės ženklas, ,,brendas“, suburtas kolektyvas, klientai, kurie žino tą ,,brendą“, receptūros(asortimentas), cechas. Anot ieškovės, šalių Preliminarioje sutartyje nurodyta kaina irgi buvo preliminari, galima buvo derėtis dėl jos, atlikus auditą. K. tuo metu, kai pasirašė preliminarią sutartį, nebuvo, prieš tai ji jau buvo pasirašiusi konfidencialumo pasižadėjimą (sutartį), kad jai su potencialiu partneriu atskleistų duomenis apie įmonės veiklą, padėtį. Preliminarią sutartį pateikė L., dėl jos sąlygų nesiderėjo. Giminės versle jos pareigos buvo komercijos direktorė, bet didelės sutarčių sudarymo praktikos neturinti, pasirašydavo tik šablonines sutartis, kurias siųsdavo buhalterė. L. sakė, kad yra kitas pirkėjas, jei pasirašys preliminarią sutartį, auditą atliks, pardavėja pasitikėjo, norėjo įmonę pirkti, todėl pasirašė preliminarią sutartį. Nei 80 000 Eur, nei 56 000 Eur neturėjo, turėjo tik dalį pinigų, tikėjosi, kad galės dar nusiderėti. Gavusi audito išvadas, suprato, kad įmonės vystymui reikia finansinių injekcijų. Suėjus rugpjūčio 1 d. terminui, tikėjosi, kad dar nusiderės kainą ir bus galima nusipirkti įmonę, pretenzijų iš L. dėl termino praleidimo negavo. Įmonės ,,Mažoji Ragainė“ ir UAB ,,Saldi kūryba“ veikė toje pačioje srityje, konkuruojančios, todėl domėjosi UAB ,,Saldi kūryba“ veikla, jos asortimentu, žinojo ir kitas įmones, veikusias toje pačioje srityje, jai buvo žinomi iššūkiai, susiję su pandemija. Ji buvo spaudžiama pasirašyti preliminarią sutartį, nes buvo sakoma, kad yra kitas pirkėjas, o detalesnius duomenis apie įmonę teikti ir auditą atlikti ieškovė sutiko tik pasirašius preliminarią sutartį. Auditą nusprendė atlikti jau pirmojo susitikimo metu, bet ar sakė L., nepamena. Finansinių dokumentų iš atsakovės neprašė, neturi kompetencijos jų vertinti. Po rugpjūčio 1 d. derybos tarp šalių tęsėsi. Neatsimena, ar su auditą atlikusiais asmenimis po liepos 20 d. bendravo. Derybas toliau tęsė po rugpjūčio 1 d., nes buvo užsidegusi pirkti įmonę, tik svarstė, ar geriau pradėti verslą savarankiškai. Susirašinėjimo su L. metu teikė pasiūlymą dėl 56 000 Eur, L. sutikus su jos pasiūlyta 56 000 Eur akcijų kaina, ėmė svarstyti, kad nebesusitvarkys su įmonės valdymu, L. pasitraukus iš įmonės. Ieškovė bijojo iš karto perimti įmonę, susitikusi su L., prašė jos pagalbos, dalyvaujant įmonės veikloje, prašė išdėstyti mokėjimus už akcijas, bet atsakovė nesutiko išdėstyti mokėjimus, o iš įmonės veiklos norėjo pasitraukti. Liepos 20 d. ataskaitoje rekomenduotų pirkėjo skolų inventorizacijos, Ilgalaikio turto rinkos vertinimo ir kt. neatliko. Patvirtino, kad iš konkuruojančios įmonės ,,Mažoji Ragainė“ elektroninio pašto buvo persisiuntusi sau rugsėjo 2 d. atsakovės parduodamos įmonės pelno-nuostolių ataskaitą.

7. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas advokatas nesutiko su ieškovės pareikštu ieškiniu bei palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė argumentus dėl byloje pateiktų auditorių ataskaitų įrodomosios vertės, akcentavo faktą, kad liepos 20 d. ataskaita pateikta nepilnų, neišsamių duomenų pagrindu, o pasitelkti specialistai neturėjo kvalifikacijos nustatyti įmonės akcijų kainos, pateikė teisinį faktinės situacijos vertinimą. Teismo posėdžio metu atsakovė L. R. nurodė, kad su ieškiniu nesutinkanti ir palaiko išsamiuose procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, paaiškino, kad pirmasis susitikimas su ieškove įvyko (duomenys neskelbtini) dar birželio 28 d. Pirmojo susitikimo metu buvo papasakota apie įmonės padėtį be finansinių dokumentų, aptarta akcijų kaina, susitikimo metu dalyvavo tik dviese. Nurodė, kad ieškovė jau kitą dieną po pirmo susitikimo susisiekė su atsakove ir pasiūlė sumokėti avansą. Akcentavo, kad liepos 2 d. įvyko jau antrasis susitikimas, iki kurio ieškovė jau atliko avansinį mokėjimą, preliminari sutartis buvo pasirašyta po avanso pervedimo. Jau pirmojo susitikimo metu šalys atvirai pasikalbėjo ir paaiškino, kodėl ieškovė ketina pirkti verslą (sudėtinga situacija darbovietėje), o atsakovė nori parduoti (nori daugiau dėmesio skirti šeimai, panaudoti savo turimas profesines kompetencijas kitoje – komunikacijos srityje). Ieškovė jau kitą dieną po pirmo susitikimo susisiekė su atsakove ir pasiūlė sumokėti avansą, tam, kad įformintų susitarimą, ji susisiekė su teisininku, jis atsiuntė šabloninį variantą, kurį reikėjo užpildyti, šį variantą nusiuntė ieškovei, jai viskas tiko. Nurodė, kad birželio 30 d. išsiuntė preliminarios sutarties tekstą ieškovei, o pasirašyta preliminari sutartis buvo liepos 2 d. , kai kitas potencialus ieškovės partneris Kšištofas išėjo. Pažymėjo, kad liepos 2 d. ieškovė kartu su K. apžiūrėjo gamybines patalpas, atsakovė atvirai papasakojo apie įmonės padėtį, darbą pandemijos metu, buvo klausiama specifinių klausimų,– pvz., kodėl nėra ,,šaldymo kambario“,– teigė, kad buvo akivaizdu, kad įmonės padėtis nėra tokia gera ir ieškovė atvirai paaiškino potencialiems pirkėjams, su kokiais iššūkiais susidūrė pandemijos metu, kaip pavyko suvaldyti situaciją. Turėjo segtuvus su pelno-nuostolių ataskaitomis, įmonės receptūros, visi įmonės procesai tame segtuve buvo aprašyti. Dokumentus segtuve, kad galėtų susipažinti potencialūs pirkėjai, ji turėjo ir buvo sudarytos galimybės su tais dokumentais susipažinti. Konfidencialumo sutartį siuntė paštu potencialiems pirkėjams tam, kad detaliau galėtų atskleisti įmonės finansinę situaciją, o preliminarią sutartį,- tam, kad įformintų jau gautą avansą ir šalių pasiektą susitarimą. Apie pageidavimą atlikti auditą sužinojo tik liepos 6 d., gavusi jos pranešimą, todėl, pildydama preliminarios sutarties teisininko atsiųstą tekstą ir nurodė pagrindinės sutarties sudarymo terminą jau rugpjūčio 1 d., t. y. terminą, kurio tikrai objektyviai nepakaktų atlikti jos įmonėje auditą, ypač turint omenyje, kad įmonės buhalterė dirbo tik kartą į savaitę. Teigė, kad jokių garantijų dėl įmonės veiklos (pelningos) ieškovei neteikė ir negalėjo teikti, nes negali žinoti, kaip tvarkysis įmonę nusipirkęs asmuo, tik aiškino ieškovei, kad dirbti tikrai reikės. Ieškovė ne kartą ir po liepos 2 d. lankėsi įmonės patalpose, rimtai domėjosi įmonės procesais, receptūromis, kalbino darbuotojus. Nurodė, kad po preliminarioje sutartyje nurodyto rugpjūčio 1 d. termino toliau tęsėsi šalių bendravimas dėl įmonės pardavimo ir derybos. Ieškovei gavus liepos 20 d. audito išvadą, bendravimas su ieškove esminiai nepasikeitė, įmonės buhalterė pasikalbėjo su auditoriais, intensyviai rengti dokumentai, prašyti auditorių. Su pasiūlyta 56000 Eur kaina sutiko, nes labai pavargo nuo įtampos dėl užsitęsusių derybų, kai lygiagrečiai turėjo atlikti ir įprastus darbus įmonėje, ir tvarkyti papildomus dokumentus, ir pildyti potencialios pirkėjos pageidavimus dėl bandomųjų užsakymų, kuriuos pageidavo, kad atliktų įmonės darbuotojai, tokiu būdu išmėginant įmonės pajėgumą atlikti konkrečius specifinius užsakymus, kurie nebuvo pelningi ir atitraukė nuo įprastinių įmonės veikloje pasiteisinusių pelningų užsakymų. Su galop pasiūlyta 40 000 Eur kaina nesutiko, – žino įmonės vertę ir jai nereikėjo įmonės tiesiog bet kam ,,prakišti“. Su kita potencialią pirkėja, nutraukė derybas, pasirašius preliminarią sutartį su ieškove, pastarajai buvo siūloma pirkti įmonę už 70 000 Eur. Dėl sutarties formuluočių, kiek tai susiję su netesybomis, nurodė, kad sutartį rengė teisininkai ir ji atitinka teisės aktus. Į klausimą, kas trukdė iš karto sudaryti pagrindinę sutartį, pažymėjo, kad neturi patirties sudarant tokio pobūdžio sandorius, tačiau manė, kad 1 mėnesio laiko pakanka aptarti niuansus dėl įmonės veiklos perėmimo , kad šalys sudarytų pagrindinę sutartį. Rugpjūčio 1 d. preliminarioje sutartyje nurodytos datos nesureikšmino, turint omenyje, kad vyko intensyvus tolimesnis šalių bendravimas, kuris ne visuomet buvo dalykiški, siekiant bendro tikslo- sudaryti pagrindinę sutartį, ieškovė pageidavo gauti dominančių duomenų. Rugpjūčio 1 d. preliminari sutartis, jos nuomone, buvo pratęsta šalių sutarimu tomis pačiomis sąlygomis, o ne pasibaigė, o sandoris turėjo būti ,,uždarytas“, gavus visus reikalautus dokumentus dėl įmonės. Dėl nuostolių- pažymėjo, kad nutraukė derybas su kita potencialia realia pirkėja dėl akcijų pardavimo už 70000 Eur, ieškovei išreiškus pageidavimą gauti papildomus duomenis, ruošiant įmonės dokumentus, buvo skirtas neprotingai trumpas laiko tarpas, buvo aukojamas tiek darbo laikas įmonėje, kas sutrikdė įmonės veiklą, bet ir asmeninis laikas. Dėl 5000 Eur grąžinimo ieškovei aplinkybių nurodė, kad vykstant šalių deryboms ikiteisminėje stadijoje tokiu būdu tiesiog siekė išvengti jai asmeniškai itin nemalonaus teisminio bylinėjimosi proceso, nors, jos manymu, ji turi teisę į visą 15000 Eur netesybų sumą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta:

8. Atsakovė L. R. su trečiuoju asmeniu sutuoktiniu T. R. nusprendė parduoti konditerijos verslu užsiimančios ir desertinę valdančios UAB „Saldi kūryba“ 100 proc. akcijų, iš kurių atsakovei L. R. priklausė 55 proc. ir atitinkamai atsakovės sutuoktiniui T. R. 45 proc. (iš 2016 m. lapkričio 9 d. duomenų apie UAB „Saldi kūryba“ akcininkus matyti, kad UAB „Saldi kūryba“ akcijų klasė – vardinės paprastosios akcijos, akcijos nominali vertė – 1 Eur, akcijų skaičius 2 500 vnt., akcijų nominalių verčių sumą – 2 500 Eur. Nuo 2016 m. spalio 31 d., įsteigus UAB „Saldi kūryba“ yra du akcininkai, t. y. atsakovė L. R., kuriai priklauso 1 375 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, ir jo sutuoktinis T. R., kuriam priklauso 1 125 vnt., taip pat vardinių paprastųjų akcijų).

9. Su atsakove L. R. susisiekė ieškovė L. T., kuri tuo metu ėjo toje pačioje srityje (konditerijos versle) veikiančios (konkuruojančios) UAB ,,Mažoji Ragainė“ komercijos direktorės pareigas.

10. Atsakovės paaiškinimais 2020 m. birželio 28 d. įvyko pirmasis ieškovės L. R. ir atsakovės L. R. susitikimas, kurio metu šalys aiškinosi, kodėl ieškovė ketina pirkti verslą (sudėtinga situacija darbovietėje), o atsakovė nori parduoti (nori daugiau dėmesio skirti šeimai, panaudoti savo turimas profesines kompetencijas kitoje – komunikacijos srityje), aptarta kaina. Atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad pasiūlyta kaina nustatyta subjektyviai atsižvelgiant į šiuos faktorius, kuriuos įvertino ir pati ieškovė, t. y. UAB „Saldi kūryba“ naudojamas prekės ženklas yra žinomas Lietuvos rinkoje, el. parduotuvė leidžia veiklą, bent tam tikroje apimtyje, vykdyti ir karantino suvaržymų metu, valdoma desertinė prestižiniame Vilniaus mikrorajone, priklauso gerai įrengtas, erdvus 100 kv. m gamybos padalinys, taip pat dar 40 kv. m. administracinės patalpos bei parduotuvės / kavinės erdvė matomoje, patogioje vietoje Jeruzalės mikrorajone, procesai ir receptūros išsamiai aprašyti, turi visus leidimus, tvarkingą dokumentaciją ir alkoholio licenciją Užupio mikrorajono desertinei, materialaus turto vertė sudaro apie 40 000 Eur, nematerialaus turto vertė apie 60 000 Eur.

11. Kitą dieną 2020 m. birželio 29 d., ieškovė informavo atsakovę, kad nusprendė pirkti akcijas, t. y. ieškovė 2020 m. birželio 29 d. atsiuntė trumpąją žinutę „Sveiki, L., aš ilgai mąsčiau ir visgi nusprendžiau pirkti (viena ar su partneriu, jau nebesvarbu). Tik vienai būtų sunku finansiškai iškart sumokėti. Gal galėčiau pervesti Jums avansą sandorio užtvirtinimui? Nerimauju, kad nebūtų paskui per vėlu, jei kita pirkėja apsispręstų anksčiau“.

12. Norėdama formalizuoti susiklosčiusius teisinius santykius ir ketinamą pervesti avansinį mokėjimą, atsakovė susisiekė su teisininku, 2020 m. birželio 30 d., gavusi teisininko parengtą preliminariosios sutarties projektą, ir jį užpildžiusi, atsakovė persiuntė šį projektą ieškovei susipažinti, ieškovė pervedė atsakovei avanso 10 000 Eur dalį.

13. 2020 m. liepos 2 d. įvyko kitas susitikimas dėl akcijų įsigijimo klausimų, kurio metu ieškovei ketinant UAB „Saldi kūryba“ akcijas įsigyti su partneriu K. J., dalyvavo ir pastarasis asmuo. Iki 2020 m. liepos 2 d. pasirašant ginčo preliminarią sutartį, ieškovei buvo išsiųstas pasirašyti 2020 m. liepos 1 d. data surašyti konfedencialumo įsipareigojimai, leidę atsakovei išsamiau komentuoti apie įmonės finansinę situaciją.

14. Išvykus K. J., ieškovė 2020 m. liepos 2 d. viena pasirašė preliminarią sutartį, kurios projektą buvo gavusi 2020 m. birželio 30 d., o atsakovė informavo kitą potencialią pirkėją, su kuria derybos buvo pažengusios, dėl akcijų pardavimo už 70000 Eur, kad derybos nutraukiamos.

15. atsakovė L. R. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, T. R. (atsakovės sutuoktinis) su ieškove L. T. sudarius preliminariąją akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, jos pagrindu šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka įsipareigojo ateityje sudaryti pagrindinę UAB „Saldi kūryba“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį (t. y., atsakovė su sutuoktiniu parduos / perduos nuosavybės teisė ieškovei, kuri nupirks / priims nuosavybės teise ir sumokės visą sutartą UAB „Saldi kūryba“ akcijų kainą iš atsakovės bei jos sutuoktinio 2 500 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 1 Eur).

16. Preliminarios sutarties 3.1 – 3.4 punktuose numatyta UAB „Saldi kūryba“ akcijų kaina ir jos mokėjimo tvarka. Remiantis preliminariosios sutarties 3.1 punktu, šios sutarties šalių susitarimu UAB „Saldi kūryba“ akcijos turėjo būti parduodamos už 80 000 Eur sumą (t. y., kaina apima visas parduodamas akcijas, įskaitant visus taikytinus mokesčius, rinkliavas bei mokėtinas sumas). Ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei ir jos sutuoktiniui nurodytą kainą į atsakovės bei jos sutuoktinio nurodytą atsiskaitomąją banko sąskaitą – visą kainą ieškovė įsipareigojo sumokėti iki pagrindinės sutarties sudarymo 2020 m. rugpjūčio 1 d. arba pagrindinės sutarties sudarymo metu. Preliminariosios sutarties šalys susitarė, kad pagrindinės sutarties sudarymo ir patvirtinimo notarines išlaidas turėjo apmokėti ieškovė. Remiantis preliminariosios sutarties 2. 3 punktu, pagrindinė UAB „Saldi kūryba“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2020 m. rugpjūčio 1 d.

17. Preliminarios sutarties 7.1 punkte šalys nustatė, kad neturi ir neture?s jokiu? turtiniu? ar kitokio pobu?džio pretenziju? de?l šios sutarties sudarymo, vykdymo, nutraukimo ar pasibaigimo, jeigu pagrindine? akcijų pirkimo – pardavimo sutartis nebus sudaryta iki 2020 m. rugpjūčio 1 d.

18. Preliminariosios sutarties 2.2 punkte šalys nustatė, kad jeigu pagrindine? akcijų pirkimo – pardavimo sutartis ne?ra sudaroma de?l ieškovės kalte?s, i?skaitant, bet neapsiribojant de?l to, jog ieškovė persigalvoja ir nesutinka pirkti UAB „Saldi kūryba“ akciju?, avansas negra?žinamas bei laikomas minimaliais atsakovės nuostoliais.

19. Preliminariosios sutarties 5.4 punkte šalys nustatė, kad ieškovė pasirašydama šią sutartį patvirtino, jog yra susipažinusi su UAB „Saldi kūryba“ veikla ir finansine padėtimi, įstatais bei akcijas charakterizuojančiais duomenimis, nurodytais VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre.

20. 2020 m. liepos 6 d. ieškovė pranešė atsakovei, kad pageidauja perkamos įmonės audito atlikimo, kad įsitikintų įmonės būkle.

21. 2020 m. liepos 9 d. su UAB „Audifina“ pasirašius konfidencialumo įsipareigojimus, šiai įmonei buvo teikiama UAB „Saldi kūryba“ finansinė dokumentacija.

22. UAB „Audifina“ 2020 m. liepos 20 d. pateikė UAB „Saldi kūryba“ finansinių ir mokestinių rizikų įvertinimo ataskaitą (toliau – ir 2020 m. liepos 20 d. ataskaita). Išvadose teigiama, kad UAB „Saldi kūryba“ susiduria su išaugusia veiklos tęstinumo rizika dėl COVID-19 pandemijos ir kovai su ja taikomų priemonių Lietuvos Respublikos teritorijoje pasekmių. Audito įmonės vertinimu, jei nebus imtasi priemonių dėl veiklos modelio pakeitimo, UAB „Saldi kūryba“ bus nepajėgi tęsti savo veiklos artimiausiu metu be ženklaus išorinio finansavimo. Dėl stipriai neigiamo pinigų srauto UAB „Saldi kūryba“ dabartinė vertė artima nuliui, kadangi UAB „Saldi kūryba“ nėra pajėgi tęsti vykdomą veiklą savarankiškai ilgesnį laikotarpį, jeigu COVID-19 aplinkybės išliks dar kurį laiką. Dėl nepakankamai kokybiškos buhalterinės apskaitos būklės bei ataskaitos apimties ribojimo pagal susitarimą, nėra galima apskaičiuoti reikiamų korekcijų UAB „Saldi kūryba“ finansinės padėties ir rezultatų įvertinimui.

23. Atsakovei susipažinus su 2020 m. liepos 20 d. ataskaita, paaiškėjus, kad ji parengta nepilnų duomenų pagrindu, atsakovė teikė papildomą audito įmonės prašytą finansinę informaciją tikslinimui.

24. Ieškovė 2020 m. liepos 30 d. atsakovei pervedė likusią nesumokėtą 5 000 Eur avanso dalį, o elektroniniame laiške ( 2020 m. liepos 28 d. el. susirašinėjimas) patvirtina, kad ieškovė nurodė „Labai džiaugiuosi už nuoširdų mūsų bendrą pokalbį. Tikrai ateitį sieju tik su „Liu paty“ veikla ir labai tikiu mūsų bendru sutarimu“.

25. 2020 m. rugsėjo 6 d. ieškovė pateikė pasiūlymą dėl kitos pagrindinės akcijų pirkimo – pardavimo kainos – 56 500 Eur, ją sumokant dalimis bei atsakovei papildomai atliekant UAB „Saldi kūryba“ akcininkų suteiktos paskolos kapitalizavimą. Atsakovė akceptavo ieškovės siūlymą, paprašė duomenų pagrindinės akcijų pirkimo – pardavimo sutarties teksto rengimui, vizitas pas notarą (dėl pagrindinės akcijų pirkimo – pardavimo sutarties) sutartas 2020 m. rugsėjo 24 d., parengta notarinė akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau vizitas ieškovės pageidavimu buvo perkeltas į 2020 m. rugsėjo 30 d. Galiausiai, pas notarą ieškovė nepasirodė, bet prieš sandorio dieną 2020 m. rugsėjo 29 d. el. laišku kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad viską apsvarsčius, galinti pasiūlyti pirkti tik įmonės turtą, nuomos teises ir įmonės vardą su internetinėmis paskyromis <...> akcijų pirkimas ieškovei nepriimtinas, nes pateiktoje akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje nieko nėra kalbama apie sandorio dienai esančius įmonės įsipareigojimus, iš klientų gautinas lėšas, kasos likutį, trumpalaikį turtą ir kt.<...> ieškovė nurodė galinti pasiūlyti iki 40 000 Eur <...>.

26. Nustatyta, kad pagrindinė sutartis dėl UAB ,,Saldi kūryba“ akcijų pirkimo-pardavimo nebuvo šalių sudaryta.

27. Ieškovė 2020 m. spalio 26 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl sumokėto 15 000 Eur avanso grąžinimo.

28. Atsakovė 2020 m. lapkričio 20 d. rašte ieškovei nurodė, kad su pretenzija nesutinka ir laiko, jog Preliminarioji sutartis neįvykdyta dėl ieškovės kaltės, jai atsisakius sudaryti Pagrindinę sutartį, motyvuodama preliminarios sutarties 2.2 punktu, numatančiu 15 000 Eur dydžio baudą ieškovei atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį atveju.

29. 2020 m. lapkričio 20 d., siekiant taikaus situacijos sprendimo, kad išvengtų ginčo nagrinėjimo teisme ir su tuo susijusių papildomų išlaidų ir nepatogumų, atsakovė grąžino ieškovei 5 000 Eur.

30. 2020 m. gruodžio 17 d. teisme gautas ieškovės ieškinys.

Dėl reikalavimo grąžinti avansą

31. Ieškovė, remdamasi tuo, kad Preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu nesudaryta Pagrindinė ginčo akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, prašo priteisti iš atsakovės sumokėtą ir negrąžintą avansą – 10 000 Eur.

32. Preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).

33. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad Preliminariojoje sutartyje mokėjimas nėra sutarties sąlyga, nes tokia sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atlieka mokėjimo–atsiskaitymo funkciją. Kita vertus, sutarčių laisvės principas įgalina šalis susitarti dėl bet kokių sąlygų (taip pat ir dėl mokėjimo), neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2008; kt.).

34. Iš ginčo šalių sudarytos Preliminariosios sutarties matyti, kad šalys, sulygusios dėl būsimos akcijų kainos, susitarė dėl kainos dalies – 15 000 Eur – sumokėjimo avansu, taip pat nustatė, jog likusi kainos dalis turės būti sumokėta prieš pasirašant Pagrindinę sutartį (jos pasirašymo metu).

35. Ieškovė, remdamasi aplinkybe, jog iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, teigia, kad vadovaujantis CK 6.165 straipsnio 5 dalimi, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigė. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, nepasiekus preliminariosios sutarties tikslo, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, laikoma, jog pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, todėl juos perdavusi šalis gali reikalauti grąžinti CK 6.237 straipsnio pagrindu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2007; 2007-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2007; kt.).

36. Nagrinėjamu atveju, ginčo šalims nesudarius Pagrindinės sutarties, ieškovė reikalauja, kad atsakovė grąžintų jai sumokėtą kaip akcijų kainos dalį avansą (CK 6.237 straipsnis).

37. Kartu pažymėtina tai, kad Preliminariosios sutarties 2.2. punkte šalys susitarė, jeigu pagrindinė sutartis nebus sudaryta dėl Pirkėjo kaltės, įskaitant, bet neapsiribojant, dėl to, kad pirkėjas persigalvoja ir nesutinka pirkti akcijų, avansas negrąžinamas ir laikomas minimaliais pardavėjų nuostoliais.

38. Šios Sutarties nuostatos patvirtina, kad, šalių susitarimu, ieškovei sudarant Preliminariąją sutartį sumokėtas avansas atliko dvejopą funkciją: pirma, jis turėjo būti įskaitytas į akcijų kainą, šalims sudarant Pagrindinę sutartį; antra, buvo numatyta, jog avansas atliks ir galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo netesybomis funkciją tuo atveju, jeigu Pagrindinė sutartis nebūtų sudaryta dėl ieškovės, kaip Pirkėjos, kaltės.

39. Nagrinėjamu atveju atsakovė nesutinka grąžinti ieškovei 10000 Eur, remdamasi tuo, kad Pagrindinė sutartis nesudaryta dėl ieškovės kaltės, šiai persigalvojus pirkti Preliminariojoje sutartyje nurodytas akcijas.

Žemesnės instancijos teismas

40. Teismas, išklausęs bylos šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šią atsakovės poziciją laiko pagrįsta ir įrodyta. Visų pirma, akcentuotina tai, kad iš pačios ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu akivaizdu, kad ieškovė sudarė preliminarią sutartį, tačiau iš tiesų finansinių galimybių pirkti UAB ,,Saldi kūryba“ akcijų už 80000 Eur neturėjo.

41. Įvertinus šią aplinkybę, nepaisant ieškovės nuolat deklaruoto pasiryžimo pirkti akcijas, ieškovė iš tiesų ikisutartiniuose santykiuose dalyvavo, neturėdama rimtų ketinimų pirkti akcijas už atsakovės preliminarioje sutartyje nurodytą kainą. Pažymėtina, kad ieškovė nesiderėjo nei dėl pateikto susipažinti preliminarios sutarties nuostatų, nei dėl kainos, nereikalavo pateikti perkamos įmonės finansinius dokumentus, tokią savo poziciją teismo posėdžio metu paaiškindama savo menka patirtimi sudarant sandorius, nurodydama, kad sutartis preliminari, tad ir akcijų pirkimo kaina tebuvo preliminari. Teismo vertinimu, ieškovė, sumokėdama avansą ir sudarydama preliminarią sutartį tikslingai siekė, kad atsakovė nutrauktų derybas su kita potencialia pirkėja, o ne šalių ikisutartinių santykių etapo finalizavimo. Tokį vertinimą pagrindžia ir tolimesnė ikisutartinių santykių eiga : tik sudarius preliminarią sutartį, ieškovė 2020 m. liepos 6 d. pranešė atsakovei, kad pageidauja perkamos įmonės audito atlikimo, kad įsitikintų įmonės būkle ir nurodė įmonę, kuriai turėtų būti teikiami buhalterinės apskaitos duomenys, nors, įvertinus preliminarioje sutartyje šalių numatytus pagrindinės sutarties sudarymo terminą (2020 m. rugpjūčio 1 d.), akivaizdu, kad kokybiškai duomenų analizei likęs laikas iki numatomos pagrindinės sutarties sudarymo datos buvo vargu ar pakankamas. Iš esmės ieškovė vėlesnį savo 56000 Eur kainos siūlymą, o pastarąjį akceptavus atsakovei, dar vėlesnį apsisprendimą nesudaryti pagrindinės sutarties tiek ikisutartinių santykių metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu argumentavo UAB „Audifina“ 2020 m. liepos 20 d. pateikta UAB „Saldi kūryba“ finansinių ir mokestinių rizikų įvertinimo ataskaita, akcentuodama jos išvadas, jog UAB „Saldi kūryba“ vertė artima nuliui. Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, pažymi, kad sutinka su atsakovės argumentais, jog nurodyta ataskaita nevertintina kaip patikimas įrodymas UAB „Saldi kūryba“ akcijų vertei nustatyti, taip pat sutinka su atsakovės atstovo teiginiu, kad UAB „Audifina“ 2020 m. liepos 20 d. pateiktos UAB „Saldi kūryba“ finansinių ir mokestinių rizikų įvertinimo ataskaitos trūkumai akivaizdūs: ataskaitoje nurodoma, kad skolos tiekėjams sudarė net 66056,00 Eur 2020 m. birželio 30 d., gi papildomai po atsakovės teikti patikslinantys duomenys pagrindžia, kad skolos tiekėjams 2020 m. birželio 30 d., tesudarė 5116,69 Eur. Siekiant, kad ginčas būtų išspręstas teisingai, atsakovė teikė į bylą ir UAB ,,Analitika“ ataskaitą, iš kurios matyti, kad UAB „Saldi kūryba“ padėtis buvo kur kas geresnė, negu nurodyta UAB „Audifina“ 2020 m. liepos 20 d. ataskaitoje. UAB ,,Analitika“ ataskaitoje nurodyta, kad 2020 m. liepos 20 d. UAB ,,Audifina“ ataskaitoje pareikštos abejonės dėl įmonės veiklos tęstinumo galimai buvo grindžiamos klaidingomis prielaidomis ir nepasiteisino, bendrovė sėkmingai toliau tęsia savo veiklą bei reikšmingai pagerino veiklos rezultatus, UAB ,,Saldi kūryba“ po 2020 m. liepos 20 d. papildomai pateikti UAB ,,Audifina“ duomenys (buhalterinės apskaitos ir veiklos dokumentai , informacija ir vadovybės paaiškinimai ) yra reikšmingi ir gali turėti lemiamą įtaką UAB ,,Saldi kūryba“ akcijų pirkėjų sprendimams. Tarpinių buhalterinės apskaitos ataskaitų ir registrų duomenys gali skirtis nuo galutinių (metinių) ataskaitų dėl atliekamų metų pabaigoje ,,laikotarpio užbaigimo“ (sąskaitų duomenų sudengimo, koregavimų ir pan.) ir buhalterinių sąskaitų ,,uždarymo“ procedūrų. Tokių procedūrų atlikimo laikas ir apimtis priklauso nuo įmonės apskaitos politikos ir metodikos. Todėl vykdant įmonės buhalterinės apskaitos ir veiklos duomenų analizę, būtina įvertinti pilnos apimties buhalterinės apskaitos registrų informaciją bei apskaitos politiką ir metodiką. Fragmentinis informacijos panaudojimas gali privesti prie klaidinančių įmonės būklės įvertinimų. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad UAB „Saldi kūryba“ 2020 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis byloje nustatyta, kad UAB „Saldi kūryba“ 2020 m. generavo pelną, t. y. grynasis pelnas 2020 m. siekia 15 717 Eur (2020 m. I pusmečio rezultatas buvo 11 703 Eur nuostolis).

42. Pažymėtina, kad bet kuris asmuo turi teisę laisvai pradėti derybas dėl sutarties sudarymo, taip pat jas nutraukti. Ši teisė ribojama sąžiningumo imperatyvu. Jeigu asmuo ikisutartiniuose santykiuose elgiasi sąžiningai, jam negali būti taikoma atsakomybė dėl nutrauktų derybų ir nesudarytos pagrindinės sutarties. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad UAB „Audifina“ 2020 m. liepos 20 d. pateikta ataskaita sudaryta ne pilnų, o fragmentinių duomenų pagrindu, negalėjo būti nežinoma ir ieškovei, turint omenyje jos aktyvų dalyvavimą tiek organizuojant UAB ,,Saldi kūryba“ duomenų teikimą ir po minėtos ataskaitos patiekimo UAB „Audifina“, tiek juos analizuojant ir aptariant. Įverinus byloje esančių duomenų visetą, nėra pagrindo pripažinti esant pagrįstą ieškovės pozicija, esą pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, nes ji buvo suklaidinta atsakovės dėl akcijų vertės. Šiame kontekste ieškovės pozicija, kai apsisprendimas nepirkti akcijų grindžiamas iš esmės nepilnų duomenų pagrindu parengta UAB „Audifina“ 2020 m. liepos 20 d. pateikta ataskaita, negali būti laikoma atitinkančia sąžiningo elgesio standartą, veikiant ikisutartiniuose santykiuose.

43. Ieškovės argumentai, esą pati atsakovė atsisakė preliminarios sutarties sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. yra nei teisiškai, nei faktiškai nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės nuomonė dėl pagrindinio sandorio sudarymo pasikeitė jau po to, kai ieškovė buvo sudariusi preliminarią akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir sumokėjusi avansą ir būtent ieškovės reikalavimas po preliminarios sutarties sudarymo atlikti tokio pobūdžio (fragmentinį) auditą, teismo vertinimu, ir lėmė , jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta preliminarios sutarties sąlygomis ir terminais 2020 m. rugpjūčio 1 d., – akcentuotina, kad Preliminarios sutarties šalys sąlygos dėl audito atlikimo nebuvo įtvirtinusios rašytinėje preliminarioje sutartyje, o atsakovės paaiškinimais, pagrindinės sutarties sudarymo data – 2020 m. rugpjūčio 1 d. – buvo nustatyta pardavėjams nežinant apie ieškovės norą atlikti auditą, taigi iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. pagrindinė sutartis nesudaryta būtent dėl ieškovės kaltės, užtrukus būtent ieškovės inicijuotam auditui. Šias aplinkybes pagrindžia ir šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu, pvz., 2020 m. rugsėjo 29 d. atsakovė nurodo: „Trečią kartą pažeidei preliminariąją akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kai iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. nesutikai pasirašyti akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, nes tau nuolat reikėjo daugiau informacijos, patikrinimų ir pan. Aš tam neprieštaravau, tačiau dabar terminas yra ištęstas nepagrįstai per ilgai“.

44. Ieškovė savo reikalavimą priteisti 10000 Eur, be kita ko, motyvuoja tuo, kad ieškovės vertinimu, iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. Pagrindinės sutarties šalims nesudarius, nustojo galioti ir preliminarioji sutartis, jos terminas nebuvo pratęstas raštu (Preliminarios sutarties 2.3, 7.4 punktai), šalių tolimesnius ikisutartinius santykius, siekiant akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo vertino kaip naujai prasidėjusias šalių derybas. Teismo vertinimu, formalus Preliminarios sutarties 7.4 punkto nuostatos taikymas, jog Preliminarios sutarties pakeitimai turi būti įforminami raštu, neatitiktų sąžiningo sutarčių aiškinimo taisyklių, tikrųjų šalių ketinimų (CK 6.193 str. 1 d.) bei prieštarautų šalių elgesiui po Preliminarios sutarties sudarymo (CK 6.193 str. 5 d.). Ieškovės pozicija atmestina kaip akivaizdžiai nepagrįsta, įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetą.

45. Byloje nėra duomenų, jog laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. spalio 26 d. (pretenzijos pareiškimo) ieškovė kokia nors forma informuotų atsakovę, kad Preliminarią sutartį laiko netekusia galios 2020 m. rugpjūčio 1 d., reikalautų grąžinti jau sumokėtą 15000 Eur avansą. Ieškovės aktyvūs veiksmai, jau žinant, kad Pagrindinės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties šalys iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. sudaryti nespės, patvirtino, kad šalys tęsia derybas būtent laikantis ir vadovaujantis Preliminarios sutarties nuostatomis: 2020 m. liepos 30 d., t. y. jau po 2020 m. liepos 20 d. audito ataskaitos gavimo ir vieną dieną prieš planuotą pagrindinės sutarties sudarymą (šalims žinant ir suprantant, kad jis 2020 m. rugpjūčio 1 d. neįvyks) pati ieškovė pervedė likusią nesumokėtą avanso dalį ,– 5 000 Eur, į atsakovės sąskaitą, ir tokiu būdu patvirtino Preliminarios sutarties aktualumą, ir tolesnį jos galiojimą ir ikisutartinių santykių tąsą būtent jos pagrindu. Akivaizdu, kad preliminarios sutarties 2.2 punkto nuostatos dėl avanso sumokėjimo ir jo laikymo minimaliais pardavėjų nuostoliais, kai pagrindinę sutartį nepagrįstai atsisakoma sudaryti, tikslas yra patvirtinti, kad pirkėjos interesai įsigyti akcijas iš tiesų yra rimti ir kad pardavėjai gali nutraukti (sustabdyti) kitų potencialių pirkėjų paiešką ir skirti laiką bei pastangas pagrindinės sutarties sudarymui būtent su pirkėja; netesybų numatymas Preliminarioje sutartyje užtikrina, kad Pardavėjų minimalūs nuostoliai, Pirkėjai staiga atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, bus kompensuoti. Atitinkamai, akivaizdu, kad pirkėja avansą sumokėjo, siekdama užsitikrinti, kad akcijos nebus parduotos kitiems asmenims (t. y. kad pardavėjai dėl akcijų pardavimo tarsis būtent ir tik su pirkėja). Taigi Ieškovė, pervesdama likusią avanso dalį 2020 m. liepos 30 d., siekė užsitikrinti, kad derybos dėl pagrindinės sutarties sudarymo tęsis ir po 2020 m. rugpjūčio 1 d., t. y. kad akcijos nebus parduotos kitiems asmenims. Atitinkamai, po 2020 m. rugpjūčio 1 d. tęsiantis pardavėjų įsipareigojimui akcijas parduoti būtent pirkėjai (kuri sumokėjo avansą), negali nesitęsti ir sankcijų, taikytinų pirkėjai nepagrįstai nesudarius pagrindinės sutarties, galiojimas.

46. Atsakovė ieškovės pasirinktai audito bendrovei dar bent kelis kartus po 2020 m. liepos 20 d. ataskaitos gavimo teikė audito išvadų patikslinimui reikalingus duomenis, dalyvavo susitikimuose tiek su auditoriais, tiek su ieškove, intensyviai bendravo su Ieškove dėl Akcijų pirkimo-pardavimo el. būdu. Bylos medžiaga teikia pagrindą išvadai, kad preliminarios sutarties šalys tiek ją sudarius, tiek gavus 2020 m. liepos 20 d. ataskaitą, tiek po 2020 m. rugpjūčio 1 d. aktyviai tęsė komunikaciją, kuri buvo nukreipta į bendrą siekį susitarti dėl akcijų pardavimo (tai pagrindžia išsamus šalių susirašinėjimas tiek elektroniniais laiškias, tiek sms žinutėmis), o 2020 m. rugsėjo 24 d. parengtame pagrindinės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projekte, jo 2.1.1 punkte nurodoma, kad 15000 Eur, vadovaujantis 2020 m. birželio 30 d. Preliminarios sutarties 2.2 punktu, sumokėjo pardavėjui prieš pasirašant šią (pagrindinę) sutartį. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagristai spręsti, kad abi šalys buvo atsisakiusios preliminarios sutarties sąlygos, reikalaujančios jos pakeitimus atlikti rašytine forma, Preliminarios sutarties 7.4 punkto nuostatų galima nepaisyti (CK 6.183 str. 2 d.) – būtent tokį aiškinimą tiesiogiai pateikia Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. liepos 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2014 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-552/2012; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Arno vila“ v. AB „Panevėžio statybos trestas“, bylos Nr. 3K-3-688/2013; 2013 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kita kryptis“ v. UAB „Sfeka“, bylos Nr. 3K-3-503/2013; kt.).

Žemesnės instancijos teismas

47. Pretenzijos atsakovei dėl avanso grąžinimo buvo pareikštos tik po to, kai atsakovė pasiūlė sudaryti pagrindinę sutartį, akceptavusi susitarimo dėl pagrindinės sutarties sudarymo modifikavimą (pačios ieškovės pasiūlytą 56500 Eur akcijų kainą), – teismui kyla abejonių dėl tokios ieškovės pozicijos pagrįstumo bei sąžiningumo. Pažymėtina, kad 2020 m. rugsėjo 29 d., t. y. prieš pat sutartą pagrindinio sandorio pas notarą sudarymo dieną (2020 m. rugsėjo 30 d.) el. laišku kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad viską apsvarsčius, galinti pasiūlyti pirkti tik įmonės turtą, nuomos teises ir įmonės vardą su internetinėmis paskyromis <...> akcijų pirkimas ieškovei nepriimtinas.<...> ieškovė nurodė galinti pasiūlyti iki 40 000 Eur <...>, taigi apskritai atsisakė sudaryti akcijų pirkimo pardavimo sutartį. Teismo nuomone, labiau tikėtina, jog ieškovė pakeitė poziciją dėl sutarties sudarymo dėl nuo atsakovės veiksmų nepriklausančių priežasčių. Papildomai teismas, atsižvelgdamas į sulygtą akcijų pirkimo – pardavimo kainą (80 000 Eur), į tolimesnių ikisutartinių šalių santykių eigą, sprendžia, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kad ieškovė, kaip fizinis asmuo, būtų turėjusi rimtų ketinimų sudaryti pagrindinę sutartį preliminarioje sutartyje numatytomis sąlygomis, kad ji tikrai būtų turėjusi finansines galimybes sudaryti pagrindinę sutartį. Šias aplinkybes patvirtina ir pačios ieškovės paaiškinimai teismo posėdžio metu. Teismas daro išvadą, kad pagrindinė sutartis nei iki 2020 m. rugpjūčio 1 dienai, nei vėliau, atsakovei akceptavus ieškovės pasiūlymą modifikuoti susitarimą dėl pagrindinės sutarties sudarymo sąlygų (sutikus su ieškovės pasiūlyta 56000 Eur kaina), nebuvo sudaryta būtent dėl ieškovės kaltės, būtent jos veiksmai lėmė ir būtent ji priėmė sprendimą nebepirkti akcijų (apsigalvojo) ir tai įvyko jau po to, kai buvo sudariusi preliminarią sutartį ir sumokėjusi avansą. Įvertinus ieškovės užsakytos 2020 m. liepos 20 d. audito ataskaitos turinį, nėra pagrindo išvadai, kad toks ieškovės atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį buvo pagrįstas.

48. Teismas pažymi, jog kiekvienos sutarties sudarymas paprastai prasideda derybomis. Sutarties laisvės principas lemia, kad šalys, laisvai pradėjusios derybas, gali jas nutraukti. Akivaizdu, kad ieškovė, veikdama laisva valia, sudarydama preliminarią sutartį, turėjo visas galimybes susipažinti tiek su jos turiniu, tiek konsultuotis dėl jos nuostatų su profesionaliais teisininkais, tiek derėtis dėl jos sąlygų, todėl, sudarydama preliminarią sutartį, veikė savo rizika ir prisiėmė pagrindinės sutarties nesudarymo dėl jos kaltės pasekmes. Nors preliminariosios sutarties sudarymas neįpareigoja šalių sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau šalis, kuri veda derybas ar jas nutraukia nesąžiningai, atsako už kitos šalies patirtus nuostolius. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.165 straipsnio 4 dalį jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, nuostoliai dėl pagrindinės sutarties nesudarymo atlyginami nustačius, kad pagrindinė sutartis buvo nesudaryta nepagrįstai ir dėl jos nesudarymo atsakinga šalis elgėsi nesąžiningai.

49. Ieškovė nesąžiningai vengė sudaryti pagrindinę sutartį bei šiais savo veiksmais pažeidė preliminariosios sutarties nuostatas. Ieškovė, sudarydama Preliminarią sutartį, veikė kaip fizinis asmuo – verslininkas, todėl, pagal CK 6.256 str. 4 d., atsako visais atvejais, nebent įrodytų, kad Pagrindinę akcijų pirkimo-pardavimo sutartį atsisakė sudaryti dėl nenugalimos jėgos. Pardavėjai Preliminarios sutarties 2.2 punkto (kuris atitinka ir CK 6.165 str. 4 d. nuostatos esmę) pagrindu turėjo (ir turi) teisę pasilikti sutarto dydžio – 15 000 Eur – avansą, kuris laikytinas minimaliais Pardavėjų nuostoliais. Įstatymas leidžia sutarties šalims susitarti dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo, vienai iš šalių neįvykdžius prievolės pagal sutartį, ir netesybos (bauda) yra sutarto dydžio sankcija, mokama kreditoriui, skolininkui pažeidus sutartinę prievolę (CK 6.71 str. 1 d.; 6.258 str. 1 d.; CK 6.256 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju nustatytos visos sutartinės civilinės atsakomybės taikymo Ieškovei sąlygos: ieškovė neįvykdė Preliminarioje sutartyje numatyto įsipareigojimo joje numatytomis sąlygomis (ir apskritai) sudaryti Akcijų pirkimo-pardavimo sutarti (Ieškovė laikytina atlikusi neteisėtus veiksmus pagal CK 6.246 str. 1 d.); pagal CK 6.248 str. 1 d. Ieškovės kaltė yra preziumuojama; ieškovė pardavėjams sukėlė nuostolius, dėl kurių minimalaus dydžio susitarta Preliminarios sutarties 2.2 punktu (CK 6.249 str. 1 d.); priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių akivaizdus: jeigu ieškovė nebūtų nepagrįstai atsisakiusi sudaryti pagrindinės sutarties, pardavėjai nebūtų patyrę nuostolių (CK 6.247 str.).

50. Reikalavimą grąžinti sumokėtą avanso sumą (10 000 Eur) ieškovė, be kita ko, grindžia ir argumentu, esą pačios preliminarios sutarties sąlygos (7.1 punkto ir 2.2 punkto) yra prieštaringos. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį prioritetas teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius. Įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Visuotinai priimtų ir analogiškų šalims protingų asmenų vienodai suprantamų posakių (terminų) vartojimas sudarant sutartį yra viena priemonių, užtikrinančių teisinį tikrumą ir sutarties šalių teisėtų lūkesčių apsaugą. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad aiškinant sutartį svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015 ir joje cituojamą kasacinio teismo praktiką).

51. Teismo vertinimu, nei preliminarios sutarties 7.1 punkto nuostata, nei ieškovės pateikiamas Preliminarios sutarties 2.2 punkto nuostatos aiškinimas, nesudaro pagrindo tenkinti reiškiamo reikalavimo. Ginčo preliminari sutartis numato Pardavėjų teisę į netesybas (avansas laikomas minimaliais Pardavėjų nuostoliais), kai pagrindinė sutartis nesudaryta dėl pirkėjos kaltės. Tokią Pardavėjų teisę tiesiogiai numato Preliminarios sutarties 2.2 punktas, numatydamas, kad šio punkto pagrindu sumokėtas 15 000 Eur dydžio avansas Pirkėjai negrąžinamas ir laikomas minimaliais Pardavėjų nuostoliais, jei pagrindinė akcijų pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma dėl pirkėjos kaltės. Preliminarios sutarties 7.1 punkto nuostata, numatanti, kad šalys, pagrindinės sutarties nesudarius iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., viena kitai neturės jokių pretenzijų dėl Sutarties, priešingai, nei aiškina Ieškovė, neprieštarauja Preliminarios sutarties 2.2 punktui, – tai patvirtina tiek lingvistinis, tiek sisteminis Preliminarios sutarties nuostatų aiškinimas (CK 6.193 str. 1 ir 2 d.): akivaizdu, kad pagal Preliminarios sutarties 2.2 punktą, Pardavėjai turi teisę į minimalių nuostolių atlyginimą, kai pagrindinė akcijų pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma dėl pirkėjos kaltės, o pagal Preliminarios sutarties 7.1 punktą šalys viena kitai neturi jokių pretenzijų visais atvejais, išskyrus, kai pagrindinė sutartis nesudaroma dėl Pirkėjos kaltės (kaip tai numato Preliminarios sutarties 2.2 punktas); preliminarios sutarties 2.2 punkto nuostata yra „Pirkimo-pardavimo sutarties esminės sąlygos“ dalyje, taigi laikytina esmine sąlyga, kai Preliminarios sutarties 7.1 punktas yra „Baigiamųjų nuostatų“ dalyje, dėl ko neabejotinai negali savo svarba prilygti esminėms sąlygoms – dėl ko Preliminarios sutarties 2.2 punkto nuostata negali būti aiškinama kaip prieštaraujanti Preliminarios sutarties 7.1 punktui.

52. Teismas bylos nagrinėjimo eigoje aiškinosi preliminariosios sutarties sudarymo ir vykdymo faktines aplinkybes, analizavo preliminariosios sutarties lingvistinį tekstą, šalių veiksmus, siekdamas nustatyti tikruosius sandorio šalių ketinimus ir priėjo išvados, jog būtent ieškovė nepagrįstai vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Išanalizavus byloje surinktų duomenų visumą, yra pagrindas daryti išvadą, kad Preliminarioji sutartis neįvykdyta ir Pagrindinė sutartis nesudaryta dėl ieškovės kaltės (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Atsakovė įrodė, kad ieškovė nepagrįstai vengė ar nepagrįstai atsisakė sudaryti Pagrindinę sutartį (CPK 12, 178 straipsniai). Nustačius, kad ieškovė nepagrįstai vengė ar atsisakė sudaryti Pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 4 dalis), nagrinėjamu atveju atsakovė turi teisę pasilikti ieškovės jai sumokėtą (ir negrąžintą) avanso dalį (10000 Eur), todėl teismas ieškinį atmeta. Atmetus pagrindinį reikalavimą, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

53. Ieškovė prašo pripažinti tarp ieškovės ir atsakovės 2020 m. birželio 30 d. pasirašytos Preliminarios akcijų pirkimo – pardavimo sutarties 2.2 p. nuostatą „jeigu Pagrindinė sutartis nėra sudaroma dėl Pirkėjo kaltės, įskaitant, bet neapsiribojant, dėl to, kad Pirkėjas persigalvoja ir nesutinka pirkti Akcijų, avansas negrąžinamas ir laikomas minimaliais Pardavėjų nuostoliais“ negaliojančia kaip įtvirtinančią esminę šalių nelygybę. Vertinant, ar egzistuoja esminė nelygybė, turi būti nustatytos jos taikymo sąlygos. Sutarčių teisės doktrinoje pripažįstama, kad egzistuoja objektyvieji ir subjektyvieji esminės šalių nelygybės nustatymo kriterijai. Objektyvusis kriterijus apibrėžiamas kaip sutarties ar jos sąlygos sukeliama šokiruojanti disproporcija tarp šalių gaunamos naudos iš sutarties. Subjektyvusis kriterijus reikalauja, kad, be šokiruojančios disproporcijos tarp šalių gaunamos naudos (objektyvusis elementas), būtų nustatytos nesąžiningumą lemiančios aplinkybės (subjektyvieji elementai), t. y. tai, kad stipresnioji šalis nesąžiningai pasinaudojo silpnesniąja šalimi dėl jos ekonominio silpnumo ar sunkumų, neapdairumo, nepatyrimo, neturėjimo derybinės patirties. UNIDROIT principuose įtvirtinta, kad tam tikrais atvejais konstatuoti esminę nelygybę pakanka tik objektyvaus elemento, t. y. sutarties prigimtis ir tikslas gali lemti, kad užtenka nustatyti vien šokiruojančią disproporciją tarp šalių gaunamos naudos iš sutarties. Toks esminės nelygybės aiškinimas atitinka CK 6.228 straipsnyje įtvirtintą reguliavimą. Atsižvelgdama į tai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pažymima, kad nors tam tikrais atvejais galima nustatyti esminę nelygybę vien dėl šalių turimų tarpusavio įsipareigojimų ir gaunamos naudos disproporcijos, kai skirtumas yra ypatingai šokiruojantis, vis dėlto paprastai turėtų būti vertinamos ir subjektyviosios stipresniosios šalies nesąžiningumą lemiančios aplinkybės. Kita vertus, sutartinių prievolių disproporcija pati savaime ne visada lemia šalių nesąžiningumą ir esminę nelygybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019).

54. Pasak Ieškovės, Preliminarios sutarties 2.2 punkto nuostata pripažintina negaliojančia, kadangi įtvirtina esminę šalių nelygybę tiek pagal objektyviuosius, tiek pagal subjektyviuosius kriterijus (kaip jie aiškinami sutarčių teisės doktrinoje),– aptariama nuostata įtvirtina „šokiruojančią disproporciją“ tarp sutarties šalių teisių ir pareigų, nes įtvirtina tik vienos šalies itin didelės sankcijos mokėjimą, nenumatant analogiškos pareigos kitai šaliai ir net nenumatant pareigos tokios sankcijos pagrindimui realiai patirtais nuostoliais ar išlaidomis (objektyvusis kriterijus). Teismas atmeta šiuos ieškovės argumentus, akcentuodamas, kad pirkėjos teisė į nuostolių atlyginimą, pardavėjams nutraukus derybas tiesiogiai numato LR CK 6.165 straipsnio 4 dalis, – jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Preliminarios sutarties 2.2 punktas vertintinas kaip numatantis minimalių pardavėjo nuostolių, pirkėjai nutraukus derybas, dydį, kurių pardavėjai neturi pareigos įrodyti., t .y. nuostata skirta tik palengvinti įrodinėjimo procesą, taigi šiuo aspektu neįtvirtina šokiruojančios disproporcijos, kaip kad teigia ieškovė. Be kita ko, teismas sutinka, kad šios civilinės bylos duomenimis, būtent pardavėjai, sudarydami preliminarią sutartį, prisiėmė didesnę riziką, – turint omenyje nutrūkusias derybas su kita potencialia pirkėja ir derybas su konkuruojančioje įmonėje komercijos pareigas einančia ieškove. Atmestinas ir ieškovės argumentas, esą šokiruojančią disproporciją pagrindžia tai, kad Preliminarioje sutartyje nenumatyta pareiga netesybas pagrįsti realiai patirtais nuostoliais ar išlaidomis, kaip prieštaraujantis netesybų instituto esmei (susitarimu dėl netesybų (jų dydžio) susitariama būtent dėl minimalių nuostolių dydžio, kurio nereikia papildomai pagrįsti). Teismas laiko neįrodytais ieškovės teiginius ir dėl šokiruojančios disproporcijos subjektyviąja prasme. Teismo posėdžio metu šalių apklausos duomenimis, preliminariąją sutartį sudarė fiziniai asmenys verslo tikslais ir nenustatyta, kad kuris nors iš jų būtų turėjęs didesnę sutarčių sudarymo patirtį ar kokių nors kitų pranašumų ir būtų jais naudojęsis prieš kitą sutarties šalį. Ieškovės teiginys, esą ji buvo spaudžiama atsakovės pasirašyti preliminarią sutartį, priešingu atveju nebūtų gavusi reikšmingos informacijos apie įmonės finansinę padėtį, vertintinas kritiškai, – iš šalių paaiškinimų akivaizdu, kad tokia informacija buvo prieinama, pasirašius konfidencialumo pasižadėjimą, susitikimo metu atsakovė turėjo finansinę informaciją, kurios savanoriškai išsamiai neanalizavo nei ieškovė, nei jos tuometinis partneris, nors tokia galimybė jiems buvo sudaryta, viešuosiuose registruose buvo prieinami finansiniai Bendrovės duomenys už ankstesnius laikotarpius, o tai, kad finansiniams Bendrovės rezultatams atsiliepė karantino suvaržymai 2020 m. I pusmetį, įvertinus pačios ieškovės pareigas (komercijos direktorė konkuruojančioje įmonėje), teismo vertinimu, turėjo būti žinoma ieškovei. Šalių apklausos duomenimis, Ieškovė turėjo net kelias dienas susipažinimui su Preliminarios sutarties tekstu ( išsiųstas susipažinti 2020 m. birželio 30 d., pasirašytas tik liepos 2 d.). Taigi byloje nėra jokių duomenų, jog buvo pasinaudota ieškovės lengvabūdiškumu ir neapdairumu.

55. Kaip numato CK 6.228 str. 2 d., teisę atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos turinčios šalies prašymu teismas turi teisę išnagrinėti sutartį ar atskirą jos sąlygą ir jas atitinkamai pakeisti, kad sutartis ar atskira jos sąlyga atitiktų sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus. Taigi ieškovės reikalavimas Preliminarios sutarties 2.2 punkto sąlygą pripažinti negaliojančia kaip įtvirtinančią esminę šalių nelygybę (CK 6.228 str. prasme) negali būti tenkinamas ir dėl pasirinkto savo teisių gynybos būdo, – tokio sutarties sąlygos negaliojimo pagrindo įstatymai nenumato. Galop, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-106/2010 yra pasisakęs, kad preliminarios sutarties sąlyga dėl netesybų nustatymo negali būti vertinama kaip sukūrusi esminę šalių nelygybę ar tarpusavio prievolių neatitiktį, kadangi netesybos laikomos prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu arba pagrindu taikyti civilinę atsakomybę, o šiuo atveju pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės, kuriai ir taikytina civilinė atsakomybė, kaltės. Teismas sprendė, kad susitarimas dėl netesybų negali būti laikomas esmine sutarties sąlyga (o CK 6.228 str. gali būti taikomas tik sprendžiant dėl esminių sutarties sąlygų). Nurodytais argumentais teismas atmeta ieškovės reikalavimą pripažinti Preliminarios akcijų pirkimo – pardavimo sutarties 2.2 p. nuostatą „jeigu Pagrindinė sutartis nėra sudaroma dėl Pirkėjo kaltės, įskaitant, bet neapsiribojant, dėl to, kad Pirkėjas persigalvoja ir nesutinka pirkti Akcijų, avansas negrąžinamas ir laikomas minimaliais Pardavėjų nuostoliais“ negaliojančia kaip įtvirtinančią esminę šalių nelygybę.

56. Alternatyviai reiškiamą reikalavimą mažinti netesybų dydį iki 1000 Eur ieškovė grindžia CK 6.73 str. ir 6.258 str. nuostatomis ir prašo priteisti 9000 Eur ieškovei iš atsakovės.

57. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės.

58. Aptariant sutartines netesybas, svarbu pažymėti tai, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

59. Teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs šalių ikisutartinių santykių pobūdį ir preliminarios Sutarties tikslus (sudaryti pagrindinę sutartį preliminarioje sutartyje numatytomis sąlygoimis), įvertinęs pirkėjos veiksmus ikisutartiniuose santykiuose su pardavėjais, aplinkybę, jog netesybų dydis buvo išviešintas ir aiškus, o pirkėja buvo konkuruojančios įmonės komercijos direktorė ir dalyvių giminaitė, nenustatė aplinkybių, kurios leistų konkrečiu atveju kvalifikuoti sutartines netesybas kaip aiškiai neprotingas, pernelyg dideles. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus atsakovės argumentus, kad preliminarioje sutartyje įtvirtintas baudos dydis per se neprotingai didelis.

60. Dėl atsakovės teiginio, kad bauda turi būti mažinama iki faktiškai ieškovo patirtų nuostolių dydžio, nes tik toks baudos dydis atitiktų protingumo kriterijų, teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė 10000 Eur laiko civilinės atsakomybės išraiška tik netesybų forma, atsakovė nereikalavo ir nereikalauja nuostolių atlyginimo. Teismas taip pat pažymi, kad už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kreditorius gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Tuo atveju, jeigu kreditorius prašo dėl prievolės pažeidimo ir nuostolių, ir netesybų, pastarosios yra įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis). Netesybų įskaitymo esmė yra ta, kad kai kreditorius reikalauja ir netesybų, ir nuostolių bei pagrindžia savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Teismas akcentuoja, kad kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.73 straipsnio 1 dalyje ir 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas netesybų įskaitymo į nuostolius principas nesudaro teisinio pagrindo sumažinti sutartines netesybas iki įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 išplėstinė teisėjų kolegija akcentavo tai, kad minimalios ribos, iki kurios teismas gali sumažinti netesybas, nustatymas nereiškia, jog visais atvejais netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-12/2009; kt.). Priešingu atveju būtų paneigta sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis).

61. Pažymėtina, kad ieškovė nurodė, kad dėl neįvykdytos Preliminariosios sutarties ji patyrė realių nuostolių. Jau minėta, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė laikėsi pozicijos, kad preliminarioje Sutartyje šalių nustatyta 15000,00 Eur bauda ir yra jos minimalūs nuostoliai, kurių, net ir dėl to prieštaraujant ieškovei, jai nereikia įrodinėti, be kita ko, pažymėdama, kad netesybos nėra didelės, o dėl preliminarios sutarties nevykdymo, pagrindinės sutarties nesudarymo patyrė nepatogumus ir realius nuostolius, sutrikdžius bendrovės įprastinę veiklą, netekus potencialios akcijų pirkėjos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad tokiu atveju teismas <...> neturi teisinio pagrindo reikalauti, jog ieškovas tiksliai įrodytų jo realiai patirtų dėl atsakovo pažeistos sutartinės prievolės nuostolių dydį, nes reikalavimas pareikštas tik dėl netesybų, neprašant nuostolių atlyginimo. Ieškovė neįrodinėjo, kad faktiškai patirtų nuostolių dydis atitinka būtent 10000,00 Eur baudos dydį. Teismas pažymi, kad ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose dėl jų specifikos, inter alia, susijusios su sutarties objektu, tikslais, kreditorėms, neretai būtų pernelyg sunku ar apskritai neįmanoma tiksliai įrodyti netesybų santykį su kilusiais realiais nuostoliais, bet kuriuo atveju tokios informacijos rinkimas savaime sąlygotų atsakovės papildomas išlaidas. Teismas nurodytais argumentais sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo ir mažinti netesybų dydį iki 1000 Eur, be kita ko, pažymėdamas, kad bylos duomenimis, atsakovė jau grąžino 5000 Eur netesybų dalį, – taigi nėra pagrindo priteisti ir 9000 Eur iš atsakovės ieškovei, sumažinus 15000 Eur šalių sulygtas sutartines netesybas dar labiau.

62. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Ieškovės ieškinį atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Atsakovė pateikė prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 8471,06 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei 968,00 Eur, sumokėtų UAB ,,Analitika“ už UAB ,,Saldi kūryba“ pateiktų buhalterinės apskaitos ir veiklos dokumentų peržiūrą bei konsultavimo užduoties pateikimą. Spręsdamas dėl atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, atsakovo atstovo galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį. Šioje byloje, bylos šalių atstovai advokatai parengė daug procesinių dokumentų, aktyviai padėjo ginčo šalims rinkti įrodymus, atstovavo teismo posėdžiuose, teikė išsamius paaiškinimus tiek dėl pareikštų reikalavimų, tiek dėl nesutikimo su priešingos šalies pareikštais reikalavimais. Atsižvelgdamas į ginčo šalių atstovų advokatų bylos nagrinėjimo metu atliktus procesinius veiksmus, galimas laiko ir darbo sąnaudas, rengiant procesinius dokumentus, ruošiantis teismo posėdžiams ir dalyvaujant juose, taip pat šios konkrečios bylos sudėtingumą, apimtį, spręstų klausimų pobūdį, teismas konstatuoja, kad atsakovės patirtos išlaidos už advokatų teisinę pagalbą yra protingo dydžio ir pagrįstos, todėl turi būti atlygintos.

63. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sudarančios 7,44 Eur, priteisiamos iš ieškovės valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 (2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovei L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl avanso priteisimo, preliminarios sutartioes nuostatos pripažinimo negaliojančia ir netesybų sumažinimo atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. T. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 9439,06 Eur (devynis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt devynis eurus ir 06 euro centus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš ieškovės L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 7,44 Eur (septynis eurus ir 44 euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Kazlauskienė