Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2396-1023/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-11-29Kauno apylinkės teismas
  2. T-1085-1109/2023Nutartis · 2023-03-03Kauno apylinkės teismas
  3. T-1483-1023/2023Nutartis · 2023-04-20Kauno apylinkės teismas
  4. T-377-1023/2023Nutartis · 2023-05-24Kauno apylinkės teismas
  5. T-2697-1023/2023Nutartis · 2023-11-09Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-11-29
Bylos Nr.
1-2396-1023/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24982-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Baumilė
Kaltinamasis
K. P.
Baudžiamoji byla Nr. 1-2396-1023/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24982-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.1; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.20.13; 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 29 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Baumilė,sekretoriaujant Aistei Jakimavičiūtei,dalyvaujant prokurorei Gitanai Kaupei,kaltinamajam K. P., jo gynėjui Kęstučiui Gudynui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, Lietuva (deklaruota gyvenamoji vieta ta pati), turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, neįgalus (darbingumas 55 proc., pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)), teistas:

1) 2017-09-28 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį - 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) 2017-11-23 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 str. 7 d. - 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d., 68 str., uždrausta naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones 2 (dviem) metams. Vadovaujantis BK 67 str., 72 str., konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma - 760 eurų;

3) 2020-11-03 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281-1 str. 1 d. - 51 MGL (2550 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta galutinė 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, 3 metus uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020-10-22; nutarta išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų suma - 1160 Eur;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

1. K. P. 2022 m. liepos 6 d. apie 20 val. 55 min., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, Jono Biliūno gatvėje, Šlienavos k., Samylų sen., Kauno r., vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Omega-B-Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0279, nustatytas 2,38 proc. promilių neblaivumas. ???

Žemesnės instancijos teismas

2. Be to, K. P. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: žinodamas, kad 2020 m. lapkričio mėn. 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemone trejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020-10-22, 2022 m. liepos 6 d. apie 20 val. 55 min., Jono Biliūno gatvėje, Šlienavos k., Samylų sen., Kauno r., vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Omega-B-Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamų veikų

kvalifikavimo motyvai ir išvados

3. Kaltinamasis K. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad šiais metais liepos mėnesį, gali būti, kad per Mindauginių šventę liepos 6 d., būdamas neblaivus vairavo Biliūno g., Šlienavos kaime, Opel Omega B Caravan, kuris priklauso V., kuri prieš atsiguldama į ligoninę dėl insulto davė jam suremontuoti jos automobilį, todėl ji nieko nežinojo, kad jis girtas vairuos jos automobilį. Jis įpūtė virš dviejų promilių, nes išgėrė kelis butelius degtinės, alaus. Žinojo, kad negali pagal priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą vairuoti, žinojo, kad negalima girtam vairuoti, bet kadangi buvo girtas, tai tuo metu atrodė viskas galima. Blogai vertina savo veiksmus, labai gailisi, supranta sukėlęs pavojų kitiems. Ikiteisminio tyrimo metu nepripažino kaltės, nes manė, kad pavyks išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau dabar teisme yra nuoširdus ir duoda teisingus parodymus pripažindamas savo kaltę, nes būtent jis vairavo tada neblaivus, o ne kažkas kitas.

4. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padarytas baudžiamasis nusižengimas ir nesunkus nusikaltimas, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir gynėjui, teismo posėdyje buvo nagrinėta, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų.

5. Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka:

5.1. Liudytojas G. Č. parodė, kad 2022-07-06 dirbo kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių r. policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patruliu D. L., radijo ryšio šaukiniu „4022“, kuomet apie 20:50 val. važiuojant Girionių gatve, Šlienavos kaime, Kauno r., priešais važiuojantis automobilis, kurio nei markės, nei modelio, nei valstybinių numerių nei jis, nei kolega neįsidėmėjo, juos susistabdė. Iš automobilio išlipęs jaunuolis apie 20 metų amžiaus pasiteiravo ar pro juos nepravažiavo sidabrinės spalvos, „Opel“ markės automobilis, nurodydamas, kad galimai vairuotojas neblaivus ir nurodė kad minėto automobilio vairuotojas galimai nuvažiavo J. Biliūno gatve. Jie nieko nelaukdami skubėjo nurodyta kryptimi ir pastebėjo „OPEL“ markės automobilį, sidabrinės spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo sustojęs, matė, kad atidarytos priekinių keleivio pusės durelės. Priartėjus arčiau transporto priemonės, ši pradėjo judėti ir įjungus raudonos bei mėlynos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą, minėta transporto priemonė buvo sustabdyta ties namu pažymėtu Nr. 95, J. Biliūno g., Šlienavos k., Kauno r. Priėjus prie vairuotojo, kaip vėliau išsiaiškino K. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuo šio asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo kalbėjo nerišliai. Asmens buvo pasiteirauta, kada šis paskutinį kartą vartojo alkoholį, šis paaiškino, kad vartojo prieš valandą. Asmuo vedamas į tarnybinį automobilį tiesia linija eiti nesugebėjo, šį reikėjo prilaikyti, kad nenugriūtų. Asmuo neigė, kad vairavo, blaivumą tikrintis neatsisakė, vykdė jų nurodymus. Pažymi, kad jų ekipažas turėjo vieną priskirtą kūno kamerą. Pažymi, kad automobilyje buvo moteris, kuri prisistatė V. G., gim. (duomenys neskelbtini), vardu. Kadangi pastaroji neturėjo jokio asmens dokumento, pastaroji buvo patikrinta policijos informacinėje sistemoje, moteris savo kontaktinio tel. numerio nenurodė. Liudytojų mačiusį įvykį nenustatyta (1 t., b.l. 65-68);

5.2. Liudytojas M. B. parodė, kad 2022-07-06 vakare, tikslaus laiko nepamena, vyko su mamos vardu registruota transporto priemone „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) link Šlienavos kaimo, Kauno r., kuomet ties Pakalniškių pažintiniu taku, adresu Kaune, Piliuonos gatvėje, pastebėjo priešais, ta pačia eismo kryptimi, važiuojantį automobilį „Opel Omega“, valst. numerių neprisimena, pilkos spalvos, kuris nuolat išvažinėdavo į kelkraštį, stabtelėdavo, kas jam sukėlė įtarimo, kad vairuotojas galimai neblaivus. Kas tiksliai vairavo, t. y. ar vyras ar moteris, atsakyti negali, nes to nematė tą akimirką, taip pat nematė, ar be vairuotojo transporto priemonėje buvo kitų asmenų. Toliau transporto priemonė vyko jo maršrutu, Piliuonos gatve, tuomet žiedinėje sankryžoje važiavo Girionių gatve (kelias 1902) ir kur toliau asmuo nuvažiavo jis nematė, nes jis viršydamas greitį atitrūko nuo jo vairuojamo automobilio. Bendruoju pagalbos telefonu apie galimai girtą vairuotoją nepranešė. Jis toliau vyko savo numatytu maršrutu ir važiuojant Girionių gatve, Šlienavos kaime, pastebėjo priešais atvažiuojantį policijos pareigūnų ekipažą ir jiems pamirksėjo šviesomis, duodamas ženklą, kad šie sustotų. Policijos pareigūnai sustojo, jis išlipęs jiems pasakė apie minėtą transporto priemonę, kurios vairuotojas galimai neblaivus. Policijos pareigūnų pasiteiravo, ar pro juos nepravažiavo pilkos spalvos „Opel Omega“, šiems atsakius neigiamai, suprato, kad vairuotojas galimai nusuko į J. Biliūno gatvę, Šlienavos kaime, Kauno r. Policijos pareigūnai staigiai sureagavo į jo pranešimą ir nuvažiavo jo nurodyta kryptimi. Paskui policijos pareigūnus nevažiavo, tačiau vykdamas atgal, link namų J. Biliūno gatvėje matė, kad jo nurodyta transporto priemonė buvo sustabdyta policijos pareigūnų, tik tuomet pamatė, kad ją vairavo vyresnio amžiaus vyras, kurio nepažino (1 t., b.l. 71-74);

5.3. Liudytojas R. S. parodė, kad 2022-05-17, 11.00 val. Kauno mieste, netoli savo gyvenamosios vietos, adresu kurį nurodė savo asmens duomenų pažymoje, pardavė kaimynei D. V. jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Omega-B-Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), supildė pirkimo - pardavimo sutartį. Pardavime taip pat dalyvavo jos sugyventinis K. P.. Kiek pamena, 2021 metų kovo ar balandžio mėnesį minėtą transporto priemonę pirko Kauno rajone, Akademijos miestelyje iš vyriškio, kurio asmens duomenų nepamena, tel. Nr. neturi. Minėtu laiku taip pat pildė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau jos fiziškai neturi. Minėtas vyras pateikė prieš tai buvusių savininkų pirkimo - pardavimo sutartis. Visas gautas sutartis jis buvo palikęs minėtame automobilyje, tiksliau daiktadėžėje, juodoje papkėje, kurioje yra automobilio serviso knygutė. Dėl minėtų priežasčių pateikti transporto priemonės „Opel Omega-B-Caravan“, valst. Pr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutarčių neturi galimybės, jas galima rasti minėtoje automobilio daiktadėžėje (1 t., b.l. 44-47);

5.4. Liudytoja D. V. parodė, kad jai išaiškintos jos teisės ir pareigos, išaiškinta teisė neduoti parodymus ar neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus apie savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Parodymus duoti sutinka. 2022-05-17 apie 11 val. netoli savo gyvenamosios vietos, adresu kurį nurodė savo asmens duomenų pažymoje, pirko transporto priemonę OPEL OMEGA-B-CARAVAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš netoli gyvenančio kaimyno R. S.. Susipildė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį. Pirkime taip pat dalyvavo jos sugyventinis K. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris padėjo įvertinti automobilį. Kadangi pati asmeniškai nevairuoja dėl turimų ligų, todėl jai transporto priemonė buvo reikalinga, kad ją su ja nuvežtų į reikiamas vietas, tokias kaip gydymo įstaigas. Dažniausiai prašydavo kaimynų ar pažįstamų, kad šie su jos transporto priemone nuvežtų reikiamu adresu. 2022-07-06 gulėdama vadinamojoje trečioje ligoninėje, Kaune, Hipodromo g. 13, reabilitacijos skyriuje, sulaukė policijos pareigūnų skambučio, kurie ją informavo, kad sugyventinis su jai nuosavybe teise priklausančiu automobiliu OPEL OMEGA-B-CARAVAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo neblaivus, dėl ko jos automobilis bus uždarytas į aikštelę. Kadangi gulėjo ligoninėje niekaip negalėjo užtikrinti, kad sugyventinis būdamas neblaivus nevairuotų automobilio, tam užkirsti kelio niekaip negalėjo. Kadangi automobilio rakteliai buvo palikti namuose, todėl šis galėjo juos pasiimti be jos leidimo, leidimo šis neprašė, todėl net nežinojo, kad šis paėmė raktelius ir automobiliu naudojosi, nors jam teisė vairuoti atimta. Iki šios dienos valstybinėje įmonėje „Regitra“ neužregistravo automobilio savo vardu, nes dėl nuolatinio lankymosi gydymo įstaigose, to padaryti nespėjo. Pažymi, kad kaimynas R. S. jai pateikė ir kitas pirkimo - pardavimo sutartis, sudarytas su prieš tai buvusiais savininkais, kurias visas laikė automobilyje. V. G. ji nepažįsta, pirmą kartą girdi tokį asmenį (1 t., b.l. 50-53);

5.5. 2022-07-06 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo G. Č. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2022-07-06, 20 val. 58 min. J. Biliūno g., Šlienavos k., Samylų sen., Kauno r. sav., K. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kuriam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,38 prom. neblaivumas, vairavo transporto priemonę „OPEL OMEGA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią D. G., gyv. (duomenys neskelbtini). K. P. nesulaikytas, jam įteiktas šaukimas 2022-07-08, 11:00 val., atvykti į Kauno r. policijos komisariatą (1 t., b.l. 6);

5.6. 2022-07-06 įvykio vietos, patalpų ir daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu J. Biliūno g., Šlienavos k., Kauno r. sav., šalia namo pažymėtu Nr. 95. Įvykio vieta neaptverta, laisvas patekimas. Vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Prie įvykio vietos patenkama asfaltbetonio danga. Įvykio vietoje matoma pilkos spalvos transporto priemonė „OPEL OMEGA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ant transporto priemonės kėbulo dalių matomi įvairūs kėbulo apgadinimai, apibraižymai. Atidarius priekinės kairės pusės dureles, ant durelių esančioje daiktdažėje matoma juodos spalvos akiniai, lipni juosta, atsuktuvas ir vienkartinė veido kaukė. Atidarius galines kairės pusės dureles, matoma juodos spalvos kompaktinių diskų dėklas, stiklinis butelis su skaidrios spalvos skysčiu ant kurio matomas užrašas „Tėviškės“. Ant galinės sėdynės matoma užtiestas įvairiaspalvis pledas. Atidarius bagažinės dangtį matoma baltos spalvos plastikinis maišelis, pirštinė ir įvairiaspalvis pledas. Atidarius dešinės pusės galines dureles bylai tirti reikšmingų detalių nestebima. Atidarius dešinės pusės priekines dureles matoma įvairūs kompaktiniai diskai, akiniai. Atidarius porankį matoma automobilio registracijos liudijimas, pirkimo-pardavimo sutartis, techninės apžiūros talonas, civilinės atsakomybės draudimas, kurie paimti prie įvykio vietos ir supakuoti į voką Nr. 1. Porankyje taip pat matomos monetos. Transporto priemonė paimama prie įvykio vietos ir nuvežama adresu Technikos g 18A, Kaunas, UAB „Augenas“. Daugiau įvykio vietoje bylai tirti reikšmingų detalių nestebima. Sudaryta fotolentelė (1 t., b.l. 12-13, 14, 15-22);

5.7. Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad atvykus adresu Kaune, Technikos g. 18A, matoma transporto priemonė „OPEL OMEGA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atidarius priekines keleivio pusės dureles patenkama į automobilio saloną, atidarius daiktadėžę, joje matyti juodos spalvos odinis dėkas su užrašu „OPEL“. Dėkle rasti transporto priemonės „OPEL OMEGA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartys: 1) 2020-07-05 12:30 val. sudaryta sutartis tarp pardavėjo D. G. ir pirkėjo D. A.; 2) 2020-07-23 21:00 val. sudarytas sutartis tarp pardavėjo D. A. ir pirkėjo S. K.; 3) 2021-03-26 12:35 val. sudaryta sutartis tarp pardavėjo S. K. ir pirkėjo R. S.. Sudaryta fotolentelė. (1 t., b.l. 83-91);

5.8. Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad matomas žalios spalvos Lietuvos Respublikos valstybės įmonės „Regitra“ išduotas transporto priemonės „Opel Omega-B-Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Eilutėse C.1.1 (valdytojo fizinio asmens pavardė arba juridinio asmens pavadinimas) ir C.1.2 (valdytojo fizinio asmens vardas) nurodyta D. G., C.1.3 eilutėje (valdytojo fizinio asmens gyvenamosios vietos arba juridinio asmens buveinės adresas) nurodytas adresas, (duomenys neskelbtini). Nuo eilutės B, nurodyti transporto priemonės techniniai parametrai. Antroje registracijos liudijimo pusėje nurodytos pastabos. Matomas transporto priemonės OPEL OMEGA-B-CARAVAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas, kuris galioja nuo 2022-07-04 11:26 val. iki 2022-09-03 24:00 val., draudėjas R. S.. Matoma privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. 203-0203410, kurioje nurodyta, kad transporto priemonės OPEL/OMEGA-B-CARAVAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(LT), techninė apžiūra galioja iki 2022-11-03. Matoma transporto priemonės „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartis, kuri sudaryta 2022-05-17 11:00 val. tarp pardavėjo R. S. ir pirkėjos D. V.. Nurodyta transporto priemonės kaina - 100 eurų. Sudaryta fotolentelė (1 t., b.l. 75-82);

5.9. 2022-07-19 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad įdėjus kompaktinę plokštelę į kompiuterio sisteminio bloko kompaktinio plokštelių nuskaitymo įrenginį matome, kad viduje įrašyti 12 vaizdo įrašų, kurie peržiūrėti VLC MEDIA PLAYER programos pagalba.

- Paleidus tarnybinio automobilio, radijo ryšio šaukiniu „K4022“, priekinės kameros begarsį vaizdo įrašą „K4022-(duomenys neskelbtini)220706-205000-205330-20010200“, matome ekrano apačioje, kairėje pusėje datą ir laiką: 2022-07-06 20:50:00. Vaizdo įraše matyti, kad policijos pareigūnai išvyksta iš gydymo įstaigos ir laiku 20:53:22 įvažiuoja į Šlienavos kaimą. Vaizdo įrašas trunka 3 min. 29 s.;

- Paleidus tarnybinio automobilio, radijo ryšio šaukiniu „K4022“, priekinės kameros begarsį vaizdo įrašą „K4022-LGJ724-220706-205330-210419-20010200“, matome pirmo įrašo tęsinį. Laiku 20:54:19 matyti priekyje važiuojantis automobilis, kuris pamirksėjo šviesomis ir laiku 20:54:29 policijos pareigūnų automobilis sustoja prie „Audi“ markės automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipęs vairuotojas prieina prie tarnybinio automobilio. Laiku 20:54:49 tarnybinis automobilis pajuda. Laiku 20:55:50 matyti pilkos spalvos automobilis, kuris stovi, priekinės keleivio pusės durelės praviros. Laiku 20:55:54 pilkos spalvos „Opel“ markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradeda važiuoti su praviromis keleivio pusės durelėmis ir laiku 20:56:05 įsuka į gyvenamo namo kiemą, matyti įjungti policijos pareigūnų tarnybinio automobilio švyturėliai. Laiku 20:56:13 matyti, kaip policijos pareigūnas prieina prie vairuotojo pusės durelių, jas atidaro. Laiku 20:56:26 tarnybinis automobilis pastatomas už sustabdytos transporto priemonės, todėl pilkos spalvos „Opel“ markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), toliau įraše nematyti. Daugiau naudingos informacijos įraše neužfiksuota. Vaizdo įrašas trunka 10 min. 47 s. Paleidus tarnybinio automobilio, radijo ryšio šaukiniu „K4022“, priekinės kameros begarsį vaizdo įrašą „K4022-LGJ724-220706-210419-211506-20010200“, matome antro įrašo tęsinį. Naudingos informacijos įraše nenustatyta. Vaizdo įrašas trunka 10 min. 47 s.

- Paleidus policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašą „2022_0706_205713_007“, matome kaip policijos pareigūnas paruošia alkotesterį, vairuotojas (toliau Vyras) informuojamas, kad bus tikrinamas blaivumas. Policijos pareigūnas: Alkoholį vairuotojas vartojęs? (Ką tiksliai atsako nesigirdi) Kada? Prieš kiek laiko? Vyras: Alaus vartojęs. Policijos pareigūnas: Prieš kiek laiko? Vyras: Prieš valandą. Chebra, aš girtas. Chebra, aš prisipažįstu, aš girtas. Policijos pareigūnas informuoja asmenį kaip pūsti į alkotesterį. Policijos pareigūnas įlenda į automobilio saloną, užtraukia rankinį, informuodamas, kad automobilis juda, paprašo vairuotojo išlipti iš automobilio. Išlipęs vyras vėl bando pūsti į alkotesterį. Nustatyta 2,46 prom. girtumas. Vyras stovėdamas svirduliuoja, kalba nerišliai. Vyras vedamas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Policijos pareigūnas: Einam, su manim einam. Vyras: Palaukit, bonkę pasiimsiu. Policijos pareigūnas: Nieko tu neimsi, einam. Jokios bonkos neimsi. Policijos pareigūnas radijo ryšio priemone informuoja budėtoją apie asmens neblaivumą ir įsėdęs į tarnybinį automobilį pildo procesinius dokumentus. Vyras prisistato K. P., policijos pareigūnas pastarojo prašo pateikti turimus daiktus. Vaizdo įrašas trunka 5 min. 01 s.

- Paleidus policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašą „2022_0706_210214_008“, matome pirmo įrašo tęsinį. Vyro dar kartą pasiteirauta asmens duomenų, šis prisistatė K. P., gim. (duomenys neskelbtini). Asmuo informuotas, kad po 15 min. bus tikrinamas jo neblaivumas antrą kartą. Policijos pareigūnas įsėda į tarnybinį automobilį, nusistatyti vairuotojo tapatybės. Policijos pareigūnas: Kur čia važiavai su draugu? Moteris: Aš nevažiavau su juo, jis sustojo, aš į parduotuvę ėjau. Policijos pareigūnas: Ai jis sustojo, o jūs ir įlipot. Moteris: Sako lipk, važiuojam. Policijos pareigūnas: Pažįstamas jisai tau? Moteris: Biškį iš matymo, tik tai tiek. Šiaip į parduotuvę ėjau. Policijos pareigūnas informuoja moterį, kad jos paleisti negali, kol nebus nustatyta pastarosios tapatybė. Moteris prisistato V. G.. Vaizdo įrašas trunka 5 min.

- Paleidus policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašą „2022_0706_210713_009“, matome antro įrašo tęsinį. Nustatyta moters tapatybė, tikrinamas pastarosios blaivumas, nustatyta 2,05 prom. girtumas. Pastaroji nurodo savo gyvenamosios vietos adresą, nurodė, kad telefono neturi. Moteris informuota, kad gali eiti. Policijos pareigūnas toliau pildo procesinius dokumentus tarnybiniame automobilyje. Vaizdo įrašas trunka 5 min.

- Paleidus policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašą „2022_0706_211212_010“, matome trečio vaizdo įrašo tęsinį. Policijos pareigūnas toliau pildo procesinius dokumentus tarnybiniame automobilyje. Kolegai perduoda alkotesterį, nurodydamas, kad jau praėjo 18 min. Kolega nurodo, kad laiku 21:17val., nustatyta 2,38 prom. Vaizdo įrašas trunka 5 min.

- Paleidus policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašą „2022_0706_211711_011“, matome ketvirto įrašo tęsinį. Policijos pareigūnas toliau pildo procesinius dokumentus tarnybiniame automobilyje, bendrauja su kolega. Naudingos informacijos tyrimui nenustatyta. Vaizdo įrašas trunka 5 min. Paleidus policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašą „2022_0706_212210_012“, matome penkto įrašo tęsinį. Policijos pareigūnas bendrauja telefonu su kolege dėl tolimesnių veiksmų. Naudingos informacijos tyrimui nenustatyta. Vaizdo įrašas trunka 3 min. 08 s.

- Paleidus policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašą „2022_0706_221542_013“, matome šešto įrašo tęsinį. Policijos pareigūnas toliau pildo procesinius dokumentus tarnybiniame automobilyje, bendrauja su kolega. Vairuotojui pateikiami dokumentai, kuriuose asmuo pasirašo, įteikiamas šaukimas. Vairuotojas nurodo, kad automobilis priklauso D. V., kurios pateikiamas tel. numeris. Policijos pareigūnas skambina nurodytu telefonu, pastarosios pasiteirauta, ar transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai, ši patvirtino, prisistatė D. V., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė gyvenamosios vietos adresą Kaune , (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašas trunka 7 min.

- Paleidus policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašą „2022_0706_222043_014“, matome septinto įrašo tęsinį. Policijos pareigūnas toliau bendrauja su D. V., pastaroji informuota, kad transporto priemonė bus nuvežama į aikštelę, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vaizdo įrašas trunka 2 min. 03 s. Paleidus policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašą „2022_0706_234659_015“, naudingos informacijos tyrimui nerasta. Vaizdo įrašas trunka 41 s. (1 t., b.l. 92-96);

5.10. 2022-07-06 neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad nustatyti šie K. P. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Taip pat nurodoma, jog asmuo negali eiti tiesia linija – pėda už pėdos, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. Taip pat nurodoma, jog asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 1 val., atliktas tikrinimas prietaisu Alcotest 7510, ARKB-0279, 1680710. Pirmas tikrinimas 20:58 – 2,46 prom., antras tikrinimas 21:17 – 2,38 prom. K. P. nurodė, jog su tikrinimo rezultatais sutinka (1 t., b.l. 26-27);

5.11. 2022-07-06 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo G. Č. tarnybiniame pranešime dėl KET pažeidimo nurodyta, kad 2022-07-06 apie 20:50 val. dirbant kartu su Kauno apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių r. policijos komisariato vyriausiuoju patruliu D. L. vykdami Gironių g., Šlienavos k., Kauno r. sav., pravažiuojantis asmuo pasakė, kad galimai neblaivus asmuo nusuko į J. Biliūno g., Šlienavos k., Kauno r. sav. Vykdami J. Biliūno g. pastebėjo pilkos spalvos automobilį „OPEL OMEGA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas važinėjo po kelia, keleivio dureles buvo atidarytos. Transporto priemonę pradėjo stabdyti naudojant mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą. Transporto priemonė sustojo J. Biliūno g., Šlienavos k., Kauno r. sav., šalia namo pažymėtu Nr. 95. Priėjus prie vairuotojo, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Pasiteiravus pas vairuotoją, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, šis atsakė, kad juos vartojo juos prieš 1 valandą. Kaip vėliau paaiškėjo vairuotojas buvo K. P., gim. (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, gyv. (duomenys neskelbtini)., kuriam alkoholio kiekio matuokliu pirmu patikrinimu nustatytas 2,46 prom. girtumas, antru patikrinimu nustatytas 2,38 prom. girtumas. Dėl asmens vairavimo esant neblaiviam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kartu su juo važiavusi keleivė V. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. J (duomenys neskelbtini)., kuriai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,05 prom. girtumas, todėl su minėtu asmeniu procesinių veiksmų galimybės atlikti nebuvo. K. P. įteiktas šaukimas atvykti į Kauno r. policijos komisariatą procesinių veiksmų atlikimui (1 t., b.l. 24-25);

5.12. 2022-07-11 ,,Emprekio“ pažymoje nurodoma, jog automobilio „Opel Omega Caravan“ kaina be PVM 837,40 Eur. Su PVM 1060,00 Eur (1 t., b.l. 101).

6. BK 243 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Objektyviai šis baudžiamasis nusižengimas pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, o jo turinį nulemia tai, kokią paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę atlikti stengiasi išvengti kaltininkas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020). Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar išvis, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012). Iš teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254-511/2018, 2K-7-59/2012, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-493-211/2018, 1A-328-211/2019, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-200-354/2019, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-343-557/2013 ir kt.) matyti, kad veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, pavojingumą teismai sieja su dviem alternatyviais kriterijais, t. y. veikos sistemingumas ir/ar veikos piktybiškumas. Pagal teismų praktiką vengimu atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones BK 243 straipsnio prasme nelaikytini asmens veiksmai, kai asmuo, kuriam paskirta tokia baudžiamojo poveikio priemonė, vairavo transporto priemonę vieną kartą, t. y. jo pažeidimas yra vienkartinio pobūdžio, asmens veiksmuose nėra sistemingumo, todėl laikyti jo vienkartinio pobūdžio veiksmus vengimu atlikti baudžiamojo poveikio priemonę ir traukti jį baudžiamojon atsakomybėn nėra pagrindo (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-343-557/2013, 1A-726-380-2014, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405-594/2019, 1A-397-493/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-77-851/2021, 1A-285-843/2020, 1A-180-843/2019, Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-29-316/2018, Nr. e1A-288-282/2020 ir kt.). Kita vertus, vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones, asmens, kuriam paskirta tokia baudžiamojo poveikio priemonė, vairavimas transporto priemonių apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje, net ir nesant sistemiškumo, pripažįstamas pavojingu (piktybišku) ir kvalifikuojamas pagal BK 243 straipsnį (Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-200-354/2019, 1A-238-744/2019).

7. Nagrinėjamoje byloje paties kaltinamojo parodymais, taip pat kitais bylos duomenimis (liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu su fotonuotraukomis, neblaivumo nustatymo aktu, tarnybiniais pranešimais, daiktų apžiūros ir kitų objektų apžiūros protokolais ir kitais rašytiniais duomenimis) neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius, t. y. jis esant įsiteisėjusiam Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. baudžiamajam įsakymui, kuriuo jam uždrausta naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones trejus metus, taip pat būdamas teistas už analogišką veiką, kuomet taip pat buvo uždrausta naudotis minėta specialia teise du metus, būdamas 2021 m. liepos 1 d. Lietuvos probacijos tarnyboje pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis, atsakomybe už teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą (1 t., b. l. 182), 2022 m. liepos 6 d. apie 20 val. 55 min., J. Biliūno gatvėje, Šlienavos k., Samylų sen., Kauno r., vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Omega-B-Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,38 promilių neblaivumas, taip jis vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, veika laikytina pavojinga, padaryta esant neblaiviam, piktybiška, sisteminga, padaryta esant teismo įsiteisėjusiam procesiniam sprendimui uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti, būnant teistam keletą kartų už analogišką veiką, kuomet jo atžvilgiu buvo uždrausta naudotis teise vairuoti trejus metus, rodanti aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas K. P. dėl vengimo atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, pasitvirtino.

8. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

9. Byloje paties kaltinamojo K. P., liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitų objektų apžiūros protokolu, neblaivumo nustatymo aktu ir kitais aukščiau ištirtais rašytiniais duomenimis neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo K. P. veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. jis 2022 m. liepos 6 d. apie 20 val. 55 min., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, J. Biliūno gatvėje, Šlienavos k., Samylų sen., Kauno r., vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Omega-B-Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0279, nustatytas 2,38 proc. promilių neblaivumas. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas K. P. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. K. P. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

III. Bausmės skyrimo motyvai

10. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

11. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamojo K. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, kai teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą, dėl ko pripažintina, kad veika padaryta recidyvisto (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas transporto eismo saugumui. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas tris kartus, taip pat už identiškų nusikalstamų veikų padarymą, t. y. transporto priemonių vairavimą esant neblaivam, teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, naujas nusikalstamas veikas padarė Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymo laikotarpiu, baudos bausmės nėra įvykdęs, bauda išieškoma antstolio priverstine tvarka. K. P. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudos nesumokėtos, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas.

12. Vertinant kaltinamojo asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad asmuo kaip minėta anksčiau ne kartą teistas, tame tarpe ir už tapačių tyčinių nusikaltimų padarymą, baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos, inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo laikotarpiu, neišnykus teistumui ir jo nepanaikinus, todėl konstatuotina, kad kaltinamasis teigiamų išvadų iš savo netinkamų, visuomenėje smerktinų, nusikalstamų veiksmų nedaro. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad K. P. nusikalto neišnykusio teistumo būsenoje, bausmės vykdymo laikotarpiu, darytina išvada, kad šių nusikalstamų veikų padarymas nebuvo atsitiktinis veiksmas, o susiformavusios antivisuomeninės elgsenos rezultatas. Aptarti duomenys neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Šie kaltinamąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo ir tai, kad prieš tai taikytos lengvesnės bausmės rūšys, nesusiję su realiu laisvės atėmimu, jam jokios įtakos neturėjo, todėl netikslinga skirti baudžiamajame įstatyme numatytą baudą, nes nebūtų pasiekti įstatyme keliami tikslai, juolab asmuo nedirba, turi ankstesniu nuosprendžiu paskirtą baudą, kuri nėra sumokėta, vykdomas antstolio baudos išieškojimas, taip pat asmens atžvilgiu užvesta daug vykdomųjų bylų. Taigi, esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, jog baudą skirti yra netikslinga, bausmė, nesusijusi su laisvės suvaržymu, kaltinamajam poveikio nepadarys.

13. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, tai, kad už tokios rūšies nusikaltimą asmuo teisiamas ne pirmą kartą, taip pat įvertinus ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes, jų dydį, atsižvelgiant į tai, kad nustatyta viena lengvinanti ir viena sunkinanti atsakomybę aplinkybės, į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant artimą vidurkiui (BK 49, 54, 59, 60, 61 straipsniai). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu K. P. paskirtos bausmės už abi jo padarytas nusikalstamas veikas, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

14. Kadangi kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, o baudžiamoji byla buvo užbaigta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

15. Vadovaujantis BK 64 ir 65 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kaltinamajam šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2020 m. lapkričio 3 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme - 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda, jas visiškai sudedant.

16. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuoja BK 75 straipsnis. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė, užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-326-303/2018 ir kt.)

17. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, aplinkybę, kad padarytas nesunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas, kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu nevengė atsakomybės dėl padarytų nusikalstamų veikų, jas pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, jis anksčiau teistas 3 kartus, skirtos bausmės buvo įvairios, susijusios ne tik su trumpalaikiu laisvės atėmimu, bet paskutiniuoju baudžiamuoju įsakymu skirta baudos bausmė, taip pat prieš tai buvo skirta ir laisvės apribojimo bausmė, inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis žala nepadaryta, yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės, jis yra darbingo amžiaus, kaip nurodė turintis sveikatos problemų, nustatytą neįgalumą, todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės.

18. Esant aukščiau išdėstytoms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų terminui, skiriant pareigojimą bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

19. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise.

20. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

21. Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo K. P. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis yra teistas du kartus už identiškos nusikalstamos veikos padarymą, t. y. transporto priemonių vairavimą esant neblaivam, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs bausmės, baustas administracine tvarka, nuobaudos galiojančios. Šio nusikaltimo KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis vairavo automobilį, kai jam alkotesteriu nustatytas vidutinis girtumo laipsnis - 2,38 promilės. Tai rodo, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Administracinio nusižengimo kodekso, bet pagal BK nuostatas. Nors šios nusikalstamos veikos metu niekas nenukentėjo, duomenų apie padarytą žalą byloje nėra, tačiau neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius K. P., jo veiksmus, asmenybę, tai, kad asmuo oficialiai nedirba, teisė vairuoti nėra būtina darbui, tai, kad kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai, kad jis teisiamas, būdamas ne kartą teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga K. P. paskirti draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 5 metų draudimo naudotis teise vairuoti terminą. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

22. BK 72 straipsnis numato, kad BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą, įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

23. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo sugyventinei D. V. priklausantį automobilį „Opel Omega B Caravan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, nors vairuotas automobilis ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Tačiau, kadangi transporto priemonė, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kuris akivaizdu nedavė kaltinamajam leidimo vairuoti šio automobilio, priešingų duomenų byloje nenustatyta, automobilis turi ekonominę vertę, nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima spręsti dėl kitiems asmenims priklausančio turto konfiskavimo, teismas sprendžia iš kaltinamojo konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą. Kaip yra išaiškinta teismų praktikoje, rinkos vertė yra suprantama kaip vertė, kuri parodo kainą, už kurią būtų realu turtą įsigyti tam tikru momentu. Konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma su PVM (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020). Kaip nustatyta iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ duomenų, aktualiu bylai laikotarpiu kaltinamojo vairuoto automobilio rinkos vertė 1060 Eur su PVM, kitų reikšmingų duomenų dėl konfiskuotino turto tikrosios vertės, taikant individualų vertinimą, ar tokios vertės pasikeitimo byloje nenustatyta. Byloje nesant pastarųjų duomenų – specialisto atlikto konkrečios transporto priemonės individualaus įvertinimo, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinės nutartys: Nr. 2K-7-12-495/2020, Nr. 2K-100-648/2019, Nr. 2K-164-222/2019). Konfiskuotina visa automobilio vertę atitinkanti suma, kadangi kaltinamojo charakteristika nėra teigiama, jis linkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, yra teistas keletą kartų ir už vairavimą esant neblaiviam, todėl visos transporto vertės konfiskavimas nepažeis teisingumo ir proporcingumo principų.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai.

24. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

25. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, K. P. iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina procesinė prievartos priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

26. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti automobilis „Opel Omega B Caravan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo registracijos liudijimas, pirkimo pardavimo sutartys, techninės apžiūros rezultatų ataskaita, civilinės atsakomybės draudimas pagal prokuroro nutarimą pakvitavimu jau grąžinti D. V. (1 t., b. l. 54-62), paliktini jai disponuoti, o diskas su vaizdo įrašais (1 t., b. l. 96) paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 304 straipsniu, 306 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti K. P. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti K. P. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, K. P. paskirtas bausmes subendrinti jas apimant, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu K. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 65 straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti visiškai sudedant su 2020 m. lapkričio 3 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine 34 MGL (1700 eurų) baudos bausme, ir K. P. skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 34 MGL (1700 Eur) baudą.

Baudos bausmę toliau vykdyti pagal ankstesnėje byloje išduotą vykdomąjį raštą.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, K. P. paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, skiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam įpareigojimą neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, K. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkeriems) metams uždrausti naudotis ir įgyti specialiąją teisę – teisę vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, K. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir iš jo konfiskuoti automobilio „Opel Omega B Caravan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 1060 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt eurų 00 ct).

Išaiškinti K. P., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma 1060 eurų nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti sumokėta į asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111), tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Savanoriškai nesumokėta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma bus išieškoma priverstinai per antstolį.

K. P. paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, o pradėjus vykdyti - panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „Opel Omega B Caravan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo registracijos liudijimą, pirkimo pardavimo sutartis, techninės apžiūros rezultatų ataskaitą, civilinės atsakomybės draudimą pagal prokuroro nutarimą pakvitavimu jau grąžintus D. V. palikti jai disponuoti; diską su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti K. P. bendrąsias probuojamųjų pareigas, numatytas Probacijos įstatymo 14 straipsnyje: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; 2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Vaida Baumilė