Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1831-577/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-11-03
Bylos Nr.: e2A-1831-577/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič, Neringa Švedienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“
Atsakovas: mažajai bendrijai „Stilingas gimtadienis“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1831-577/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25042-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2; 2.6.1.3.6; 2.6.8.11.1.; 2.6.9.2; 2.6.16.5; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Stilingas gimtadienis“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės mažosios bendrijos „Stilingas gimtadienis“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl nuostolių priteisimo ir nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės MB „Stilingas gimtadienis“ 2 432,80 Eur nesumokėtų nuompinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 20 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu ieškovė atsakovei nuo 2014 m. spalio 29 d. perdavė valdyti ir naudotis negyvenamąsias patalpas, už kurias atsakovė įsipareigojo kas mėnesį mokėti 608,20 Eur nuomos mokestį. Atsakovė nuo 2016 m. gegužės 2 d. pradėjo neprimokėti 152,05 Eur, todėl per laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. susidarė 2 432,80 Eur nuomos mokesčio nepriemoka. Pastebėjusi nepriemoką, ieškovė pateikė atsakovei 2019 m. birželio 19 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. NTV 48172 su nuomos mokesčio perskaičiavimo lentele, tačiau atsakovė iki šiol nėra apmokėjusi jai pateiktos sąskaitos.

Atsiliepimas

2. Atsakovė MB „Stilingas gimtadienis“ pateikė atsiliepimą - priešieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškovės ieškinį, taip pat priteisti iš ieškovės 2 199,68 Eur (285 Eur atsakovės patirtų nuostolių ir 1 914,68 Eur ieškovės nepagrįstai gautas lėšas) bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė nuo 2016 m. gegužės mėnesio sumažino nuomos mokestį. Dėl nuomos mokesčio sumažinimo buvo susitarta žodžiu, o tai matyti iš šalių konkliudentinių veiksmų (ieškovės išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų). Atsakovė paaiškino, kad 2016 m. balandžio mėnesį UAB „Palink“ palikus patalpas, ženkliai sumažėjo klientų srautas ir pajamos, todėl atsakovė svarstė galimybę nutraukti nuomos sutartį. Dėl šios priežasties ieškovė pasiūlė sumažinti nuomos kainą. Ieškovės ir atsakovės bei kitų nuomininkų susitarimas įsigaliojo jau kitą mėnesį po UAB „Palink“ išsikraustymo, t. y. nuo 2016 m. gegužės mėnesio. Atsakovė jokių pretenzijų dėl sąskaitų apmokėjimo negavo. Be to, atsakovės teigimu, ieškovė nepagrįstai reikalauja nuomos mokesčio už 2017 m. liepą ir rugpjūtį. Pažymėjo, kad 2017 m. liepos mėnesį nuomojamos patalpos buvo užlietos, todėl nebuvo galimybių nuomojamų patalpų toliau naudoti pagal paskirtį. Ieškovė buvo informuota, jog atsakovė nuo 2017 m. liepos 19 d. nutraukia nuomos sutartį ir 2017 m. liepos 28 d. pasirašė patalpų priėmimo-perdavimo aktą. Atsakovė negavo 285 Eur pelno - turėjo grąžinti sumokėtus avansus devyniolikai klientų, iš kurių pagrįstai tikėjosi gauti pajamų. Atsakovė taip pat prašė priteisti iš ieškovės nepagrįstai gautus 1 914,68 Eur, kuriuos atsakovė per klaidą 2018 m. vasario 18 d. pervedė ieškovei, nors iš tikrųjų norėjo pervesti UAB „NRT Service“. Ieškovė šios sumos atsakovei negrąžino.

3. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovės pateiktas patalpų priėmimo-perdavimo aktas yra pasirašytas vienašališkai, todėl negalima teigti, jog patalpos buvo perduotos ieškovei 2017 m. liepos 28 d. Pasak ieškovės, nuomos sutartis nutraukta 2017 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, atsižvelgiant į Nuomos sutarties 6.5 punktą. Teigia, kad atsakovės argumentai dėl nuomojamų patalpų užliejimo nepagrįsti. Atsakovei neįrodžius ieškovės civilinei atsakomybei dėl 285 Eur nuostolių atlyginimo kilti būtinų sąlygų, ieškovė prašo šį reikalavimą atmesti. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. vasario 18 d. pavedimu atsakovės pervesti pinigai buvo užskaityti atsakovės skolai už nuomos mokestį sudengti, todėl negalima teigti, kad šiuos pinigus (1914,68 Eur) ieškovė iš atsakovės gavo nepagrįstai. Pasak ieškovės, atsakovės priešieškinis dėl sumokėtų pinigų priteisimo turi būti atmestas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino visiškai, priteisė iš ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 285 Eur nuostolių atlyginimo, 1 914,68 Eur nepagrįstai gautų lėšų ir 1 139 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei MB „Stilingas gimtadienis“.

5. Teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2016 m. gegužės 2 d. siuntė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras su 456,15 Eur nuomos mokesčio suma, paskirtyje nurodydama „patalpų nuoma už mėnesį“, o atsakovė šias PVM sąskaitas-faktūras priimdavo ir pagal jas atlikdavo mokėjimus, pretenzijų ar raginimų iki 2019 m. liepos 16 d. ieškovė atsakovei nereiškė. Teismas konstatavo, kad šalys žodine forma pakeitė rašytinėje sutartyje nustatytą nuompinigių dydį.

6. Ieškovės argumentus, kad CK 6.183 straipsnio 2 dalis negali būti taikoma, nes PVM sąskaitas-faktūras, kuriose neteisingai nurodytos sumos, atsakovei ieškovės vardu teikė buhalterinės apskaitos įmonė, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

7. Teismas iš 2017 m. liepos 13 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatė, kad dėl netinkamos lietaus surinkimo sistemos buvo užpiltos atsakovės nuomojamos patalpos. Atsakovė dėl užlietų patalpų ir negalėjimo jomis naudotis pateikė ieškovei 2017 m. liepos 18 d. pretenziją, kurioje informavo ieškovę, jog nuo 2017 m. liepos 28 d. nutraukia negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei prašo nedelsiant organizuoti patalpų perėmimą. Byloje nesant duomenų, kad ieškovė atsakovės vienašališką sutarties nutraukimą būtų ginčijusi, teismas konstatavo, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nutraukta nuo 2017 m. liepos 28 d. dėl ieškovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

8. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė po vienašališko negyvenamųjų patalpų nuomos nutraukimo 2017 m. liepos 28 d. iki 2019 m. liepos 16 d. atsakovei jokių pretenzijų dėl nuomos mokesčio skolos ar patalpų neperdavimo nereiškė, sutarties nutraukimo neginčijo, duomenų, įrodančių atsakovės naudojimąsi patalpomis po 2017 m. liepos 28 d., nepateikė, laikė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2 432,80 Eur nesumokėtų nuompinigių skolą yra neįrodytas, todėl jį atmetė. Atmetęs reikalavimą dėl skolos priteisimo, teismas atmetė ir reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.

9. Teismo vertinimu, atsakovė, vykdydama savo veiklą pagrįstai tikėjosi gauti pajamų iš devyniolikos klientų, kurie jau buvo sumokėję avansus. Teismas, vadovaudamasis CK 6.266 straipsniu, 6.483 straipsnio 1 dalimi, 6.246-6.249 straipsniais, atsakovei iš ieškovės priteisė 285 Eur nuostolių, kurių dydį ir faktą patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai.

10. Teismas nurodė, jog bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad 1 914,68 Eur suma, kurią atsakovė 2018 m. vasario 18 d. lėšų pervedimo nurodymu pervedė ieškovei, buvo skirta UAB „NRT Service“ už patalpų nuomą. Teismas laikė, kad ieškovė neįrodė, o teismas nenustatė jokio teisinio pagrindo, suteikiančio teisę ieškovei pasilikti 1 914,68 Eur iš atsakovės gautą sumą, sumokėtą po to, kai šalių nebesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai ir nebuvo likę jokių atsakovės neapmokėtų skolų, susidariusių šalis siejusių sutartinių teisinių santykių pagrindu, todėl atsakovei iš ieškovės priteisė 1 914,68 Eur nepagrįstai gautų lėšų sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimą, tenkinti ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį visiškai, atmesti atsakovės MB „Stilingas gimtadienis“ priešieškinį kaip nepagrįstą, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Pasirašydamos 2014 m. rugpjūčio 20 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį šalys susitarė, jog patalpų nuomos mokestis indeksuojamas kiekvienais metais dauginant prieš tai ėjusių kalendorinių metų Nuomos mokestį iš Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apskaičiuoto ir paskelbto praėjusių metų vidutinio metinio vartotojų kainų indekso (toliau – VKI) (Sutarties 4.5. punktas). Nuomos mokesčio priemoka pagal Sutarties 4.5. punktą atsakovei buvo skaičiuojama nuo nesumažintos nuomos kainos. Visą nuomos laikotarpį atsakovė gavo PVM sąskaitas-faktūras už nuomos mokesčio padidinimą pagal VKI ir jas apmokėjo, todėl, apeliantės įsitikinimu, akivaizdu, jog jei šalys žodžiu būtų susitarusios dėl nuomos kainos sumažinimo, būtų sumažintas ir priemokos pagal Sutarties 4.5. punktą dydis. Tai padaryta nebuvo, todėl, ieškovės teigimu, tai patvirtina, jog šalys niekada nebuvo sudariusios žodinio susitarimo dėl kainos sumažinimo. Pažymi, jog šias aplinkybes patvirtina ir UAB „Apskaitos analizė“ paaiškinimai, jog sumažinto dydžio sąskaitos buvo siunčiamos dėl buhalterines paslaugas teikiančios įmonės darbuotojo kaltės.

11.2. Apeliantė teigia, kad, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jog nuomos mokestis buvo sumažintas kitiems nuomininkams; be to, jos manymu, šios aplinkybės nepatvirtina susitarimų, egzistavusių tarp šios bylos šalių.

11.3. Apeliantė nesutinka su teismo motyvais, kuriais atmesti ieškovės argumentai, kad negali būti taikoma CK 6.183 straipsnio 2 dalis, kadangi ne ieškovė, o buhalterinės apskaitos įmonė teikė atsakovei ieškovės vardu PVM sąskaitas-faktūras. Nurodo, kad esant trečiojo asmens klaidai atsakovė negali būti atleista nuo pareigos laikytis Sutarties nuostatų.

11.4. Atsakovės pasirašytas 2017 m. liepos 28 d. patalpų priėmimo – perdavimo aktas neįrodo, jog Sutartis pagrįstai nutraukta 2017 m. liepos 28 d. ir kad už 2017 m. liepos mėnesį ieškovė nepagrįstai reikalavo nuomos mokesčio. Pagal Nuomos sutarties 7.2. punktą, minėtą dokumentą parašais privalo patvirtinti tiek ieškovė, tiek ir atsakovė. Be to, šio dokumento pavadinimas nėra toks, kokio reikalauja Nuomos sutartis.

11.5. Priešieškinio Priede Nr. 4 nėra nurodyta jokių patalpų trūkumų, todėl argumentai dėl Nuomos sutarties nutraukimo priežasties – nuomojamų patalpų užliejimo, kaip nurodyta priešieškinio Priede Nr. 5, niekuo nepagrįsti. Atsakovės argumentai dėl Nuomos sutarties nutraukimo priežasties niekuo nepagrįsti, todėl turi būti vertinami kritiškai ir atmestini.

11.6. Atsakovė yra juridinis asmuo, ji negali būti laikoma silpnesne santykių puse, vertinant pareigą laikytis Sutarties nuostatų, perkeliant atsakomybę išimtinai ieškovei.

11.7. Aplinkybė, jog ieškovė kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo po dvejų metų nuo sutartinių santykių su atsakove pasibaigimo, savaime nesuponuoja išvados, jog ieškovės teisė nebuvo pažeista. Teismui buvo nurodytos aplinkybės, jog ieškovės įmonėje dirba tik vienas darbuotojas, įmonė turi daug nekilnojamojo turto objektų, paslaugas perka iš trečiųjų asmenų, todėl suvaldyti tokį srautą vienam įmonės vadovui yra sunku. Pastebėjusi susidariusią situaciją, ieškovė ėmėsi savo pažeistos teisės gynimo.

11.8. Situacija dėl nuomojamų patalpų užliejimo nėra susijusi su ieškovės kaltais veiksmais; ji nepriklausė nuo ieškovės valios. Atsakovė neįrodė neteisėtų ieškovės veiksmų egzistavimo, todėl negautos pajamos atsakovei negali būti priteisiamos.

11.9. Vien tai, jog atsakovės pervestos lėšos buvo skirtos ne ieškovei, savaime nereiškia, jog ieškovė šias lėšas gavo nepagrįstai. Atsakovės veiksmai turi būti vertinami pagal analogiją: jei atsakovė iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos neva nepagrįstai pervestų lėšų nereikalavo, vadinasi atsakovė nemanė, jog minėtos lėšos pervestos nepagrįstai. Pavedime nurodytą mokėjimo pavedimo paskirtį ieškovė vertina kaip korektūros klaidą, kadangi šis mokėjimas buvo įskaitytas į nuomos paslaugų balansą šalims nutraukus Sutartį ir atsakovė ieškovei dėl to jokių pretenzijų nereiškė.

11.10. Ieškovės nuomone, ji įrodė, kad pagrindas gauti iš atsakovės 1 914,68 Eur sumą ir jos negrąžinti atsakovei buvo: iš UAB „Stilingas gimtadienis“ kliento apyvartos nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. matyti visų ieškovės atsakovei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų sąrašas kartu su ieškovės atliktais mokėjimais; atsakovė ginčija tik paskutinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. NTV48172. 2018 m. vasario 19 d. pavedimas buvo užskaitytas už nuomos paslaugas iki nuomos Sutarties nutraukimo, todėl teismo išvada, jog ieškovė atsakovės pervestus pinigus sulaikė nepagrįstai, neturėdama tam teisės, nepagrįsta.

Atsiliepimas

12. Atsakovė MB „Stilingas gimtadienis“ atsiliepime prašo atmesti apeliantės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

12.1. Apeliantė tik apeliaciniame skunde nurodė, jog jeigu šalys būtų žodžiu susitarę dėl nuomos kainos sumažinimo būtų sumažintas ir priemokos pagal Sutarties 4.5. punktą dydis. Atsakovė nesutinka su tokiais apeliantės argumentais. Atkreipė dėmesį, kad apeliantė nepateikė detalesnės informacijos, pagal kokią formulę buvo išrašomos minimos PVM sąskaitos-faktūros, kaip buvo ir nuo kokios sumos apskaičiuojamas nuomos mokesčio dydis pagal minėtą vartotojų kainų indeksą. Sutarties 4.5. punkte nurodyta, kad „toks nuomos mokesčio pasikeitimas įgyvendinamas vienašalių rašytiniu Nuomotojo pranešimu“, tačiau apeliantė tokio pranešimo nepateikė. Sutarties 4.5. punkte nurodyta, jog nuomos mokestis pradedamas indeksuoti tik nuo 2015 metų liepos 1 d., tačiau iš PVM sąskaitų-faktūrų sąrašo, matyti, jog pagal apeliantės dėstomas aplinkybes, nuomos kaina remiantis vartotojų kainų indeksu buvo didinama jau nuo 2015 m. kovo 3 d. Todėl neaišku, kuo remdamasi apeliantė grindžia, kad jau nuo 2015 m. kovo 3 d. buvo didinama nuomos kaina. Pastebi, kad apeliantė teigia, jog visą nuomos laikotarpį atsakovė gavo PVM sąskaitas-faktūras už nuomos mokesčio padidinimą pagal VKI ir jas apmokėjo, tačiau neaišku, kodėl apeliacinio skundo 10 dalyje nurodomas laikotarpis nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2017 m. vasario 2 d., kai nuomos santykiai tarp šalių buvo laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 29 d. iki 2017 m. liepos 28 d. Net jeigu teismas vertintų, kad nuomos kaina buvo padidinta pagal vartotojų kainų indeksą, tai nepaneigia aplinkybės, jog tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl nuomos kainos sumažinimo.

12.2. Apeliantė nepagrįstai remiasi tuo, jog sąskaitos per klaidą buvo sumažintos apeliantei buhalterinę apskaitą vedusios įmonės; apeliantė nepagrįstai bando pareigą pateikti sąskaitas perkelti trečiajam asmeniui, nesusijusiam su nuomos sutartimi.

12.3. Priešingai nei teigia apeliantė, atsakovė į bylą pateikė PVM sąskaitas-faktūras, iš kurių matyti jog ir kitiems, tuo pačiu laikotarpiu iš apeliantės nuomojusiems asmenims patalpas, nuomos mokestis nuo 2016 metų gegužės mėn. buvo sumažintas.

12.4. Byloje pateikti du patalpų priėmimo perdavimo aktai, iš kurių matyti jog patalpų priėmimo-perdavimo aktas yra pasirašytas tiek ieškovo atstovo, tiek atsakovo atstovo. Tai paneigia apeliantės argumentus, jog aktas pasirašytas vienašališkai. Tai, kad apeliantė pati pateikė patalpų priėmimo-perdavimo aktą, patvirtina, jog toks aktas jai yra žinomas. 2017 m. liepos 28 d. patalpų priėmimo-perdavimo aktas yra tinkamas dokumentas naudojamų patalpų grąžinimo apeliantei fakto patvirtinimui.

12.5. Argumentas, jog situacija su nuomojamų patalpų užliejimu nėra susijusi su ieškovės kaltais veiksmais, todėl negautos pajamos atsakovei negali būti priteisiamos, yra nepagrįstas.

12.6. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė dėl užlietų patalpų nuo 2017 m. liepos 11 d. negalėjo jomis naudotis, todėl turėjo grąžinti sumokėtus avansus devyniolikai klientų. Vidutinė gimtadienio kambario nuomos kaina buvo 100 Eur, todėl atsakovė tikėjosi gauti 1 900 Eur pajamų. Įvertinus tai, kad atsakovės grynojo pelno marža 2015 m. sudarė 30 proc., 2016 m. sudarė 15 proc., darytina išvada, kad atsakovė negavo ne mažiau kaip 285 Eur grynojo pelno.

Atsiliepimas

12.7. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad 2018 m. vasario 19 d. atsakovės pavedime nurodyta mokėjimo pavedimo paskirtis turėtų būti vertinama kaip korektūros klaida. Lėšų pervedimo metu, šalių nesiejo jokie prievoliniai santykiai. Atsakovė pagrindė, jog 1 914,68 Eur sumą pervedė be pagrindo ieškovei; ieškovei kilo pareiga pagrįsti, jog pagrindas gauti iš atsakovės lėšas ir jų negrąžinti – buvo, tačiau apeliantė šių aplinkybių nepagrindė. Tik 2019 m. liepos 16 d. ieškovė atsakovei atsiuntė sąskaitą dėl tariamos nuomos nepriemokos. Teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkino.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir MB „Leto projektai “ 2014 m. rugpjūčio 20 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 14-08-20, iš kurios kylančias teises ir pareigas 2014 m. spalio 29 d. Teisių ir pareigų perleidimo sutarties pagrindu perėmė atsakovė. Atsakovei nuo 2014 m. lapkričio 1 d. buvo perduotos valdyti ir naudotis negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), už kurias atsakovė įsipareigojo kas mėnesį mokėti 608,20 Eur (2 100 Lt) nuomos mokestį. Nustatyta, kad nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. atsakovė, pagal ieškovės jai pateiktas PVM sąskaitas-faktūras mokėjo 456,15 Eur dydžio nuomos mokestį. 2017 m. liepos 18 d. atsakovė ieškovei pateikė pretenziją, kurioje informavo ieškovę apie tai, kad nuomojamos patalpos yra su trūkumais – 2017 m. liepos 11 d. buvo pilnai užlietos, dėl šių aplinkybių nėra galimybės nuomojamų patalpų toliau naudoti pagal paskirtį, jokie veiksmai siekiant pašalinti neigiamus padarinius nebuvo atlikti, todėl atsakovė, vadovaudamasi Sutarties 6.2 p., 6.7 p. bei CK 6.485 str. 2 d. 3 p., informavo ieškovę, jog nuo 2017 m. liepos 28 d. nutraukia negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei prašo nedelsiant organizuoti patalpų perėmimą. 2017 m. liepos 28 d. surašytas Patalpų priėmimo-perdavimo aktas (akte, ties žodžiais „patalpas priimu“, yra vienas parašas, tačiau pasirašančiojo duomenys nenurodyti). 2019 m. liepos 16 d. ieškovė pareiškė pretenziją atsakovei dėl 2 432,80 Eur nuompinigių nepriemokos už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės iki 2017 m. rugpjūčio mėnesio; kartu pateikė minėtos sumos 2019 m. birželio 19 PVM sąskaitą-faktūrą NTV Nr. 48172 bei nuomos perskaičiavimo lentelę. Atsakovei šios sumos neapmokėjus, ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Atsakovė pareiškė priešieškinį. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino visiškai. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą.

15. Teisėjų kolegija pažymi, pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus. Šie reikalavimai susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis).

16. Įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo išvadoms. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka teisės normų reikalavimus. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-52/2011 ir kt.).

Dėl ieškinio reikalavimų

17. Kaip minėta, apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, jog sąskaitos už nuomos mokesčio priemoką pagal Sutarties 4.5. punktą, atsakovei buvo skaičiuojamos nuo nesumažintos nuomos kainos, o atsakovė jas apmokėjo. Teigia, kad jei šalys žodžiu būtų susitarusios dėl nuomos kainos sumažinimo, būtų sumažintas ir priemokos dydis; aplinkybė, kad tai padaryta nebuvo, apeliantės įsitikinimu, patvirtina, jog šalys niekada nebuvo sudariusio žodinio susitarimo dėl kainos sumažinimo.

18. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2012; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).

19. Šiuo atveju ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo argumentų negrindė aplinkybėmis, susijusiomis su sąskaitomis už nuomos mokesčio priemoką pagal Sutarties 4.5. punktą, dėl šios priežasties atsakovė neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti, o pirmosios instancijos teismas jų netyrė ir nevertino. Taigi, šie argumentai negali būti teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo vertinimo pagrindas.

20. Kita vertus, sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą esančiu pastebėjimu, kad ieškovė ir apeliaciniame skunde nedetalizavo bei nepateikė informacijos, kaip buvo apskaičiuotas papildomas mokestis pagal apeliaciniame skunde nurodytas sąskaitas.

21. Nesutikimą su teismo išvadomis ieškovė grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo išdėstyti procesiniuose dokumentuose, pateiktuose pirmosios instancijos teisme, dėl kurių skundžiamame sprendime išsamiai pasisakyta, išvados pagrįstos tiek byloje esančių įrodymų, tiek teisės aktų analize.

22. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jog nuomos mokestis buvo sumažintas kitiems nuomininkams. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė buvo pateikusi ieškovės pirkėjams UAB „Baltic Muaythai Legue“, D. T., K. K. už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomą išrašytas sąskaitas ginčui aktualiu laikotarpiu; be to, teismas rėmėsi ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-891-467/2020 nustatytomis aplinkybėmis. Nurodytoje nutartyje (ieškovė buvo pareiškusi ieškinį kitam nuomininkui dėl nuo 2016 m. gegužės 2 d. susidariusios nepriemokos už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomą) teismas padarė išvadą, kad sutarties šalys žodine forma pakeitė rašytinėje sutartyje nustatytą nuompinigių dydį, susitarė dėl mažesnių nuompinigių ir tokį susitarimą vykdė iki pat sutarties nutraukimo. Taigi, apelianto argumentai dėl byloje nesamų įrodymų dėl nuomos mokesčio sumažinimo kitiems nuomininkams yra nepagrįsti, todėl atmestini.

23. Taip pat atmestini apeliacinio skundo motyvai, susiję su buhalterinės apskaitos įmonės veiksmų vertinimu. Apeliantė nurodo, kad esant trečiojo asmens klaidai, atsakovė negali būti atleista nuo pareigos laikytis Sutarties nuostatų.

24. Pasisakydama dėl šių apeliantės argumentų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantės nurodyta buhalterinių paslaugų įmonė veikė sutarties su ieškove pagrindu, sąskaitas išrašė ieškovės vardu. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos ribas, neturėjo ir negalėjo vertinti tarp minėtų subjektų susiklosčiusių teisinių santykių ir pagrįstai įvertino tai, kad šio ginčo išsprendimui reikšmingi įsipareigojimų pagal šalių pasirašytą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį vykdymo aplinkybės. Be to, apeliantės nurodytos aplinkybės dėl buhalterines paslaugas teikusios įmonės veiksmų negali būti vertinamos atsietai nuo kitų byloje surinktų įrodymų.

25. Pažymėtina, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, - ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui - priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-628-684/2015).

26. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.).

27. Šiuo atveju, atsikirsdama į ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo, atsakovė nurodė aplinkybes apie susitarimą dėl nuomos sutarties sumažinimo, jas grindė tiek tokio susitarimą lėmusiomis faktinėmis aplinkybėmis apie UAB „Palink“ išsikraustymą iš patalpų, dėl to sumažėjusiu klientų srautu, atsakovės ketinimą nutraukti su ieškove nuomos sutartį, įrodymais apie ieškovės atsakovei pateiktas sąskaitas mažesne suma, taip pat aptartomis aplinkybėmis, kad ieškovė nuomos kainas sumažino ir kitiems nuomininkams ir kt. Nurodytų aplinkybių bei surinktų įrodymų visuma sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, kad šalys žodine forma pakeitė rašytinėje sutartyje nustatytą nuompinigių dydį, susitarė dėl mažesnių nuompinigių ir tokį susitarimą vykdė iki pat sutarties nutraukimo 2017 m. liepos 28 d. Be to, teisėjų kolegija sutinka, kad minėti ieškovės argumentai turi būti vertinami kritiškai, t. y., kad yra abejonė, jog buhalterinių paslaugų įmonė, išrašydama sąskaitas ieškovės vardu, būtų vadovavusis atsakovės atstovų žodžiu nurodytu nuomos mokesčio dydžiu, nesuderinusi šio dydžio su įgaliotais ieškovės atstovais. Paminėtų argumentų bei įrodymų visumos kontekste, apeliantės argumentai dėl buhalterines paslaugas teikusios įmonės klaidos, teismo nustatytų aplinkybių nepaneigia.

28. Apeliantė nurodo, kad 2017 m. liepos 28 d. patalpų priėmimo – perdavimo aktas neįrodo, jog Patalpos buvo grąžintos ieškovei 2017 m. liepos 28 d.; jis nepasirašytas ieškovės, jame nėra nurodyta jokių patalpų trūkumų, todėl atsakovės argumentai dėl nuomos sutarties nutraukimo priežasties – nuomojamų patalpų užliejimo, nėra pagrįsti.

29. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė aplinkybes apie patalpų užliejimą grindė 2017 m. liepos 13 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, pirmosios instancijos teismas šį įrodymą vertino ir skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovė įrodymų, galinčių paneigti minėtame antstolio surašytame protokole nustatytas aplinkybes apie atsakovei nuomotų patalpų užliejimo faktą, priežastį ir užfiksuotą patalpų būklę, nepateikė. Taigi, apeliacinio skundo argumentai nesiejami su ginčijamu teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis bei motyvais, todėl nelaikytini paneigiančiais jame padarytas išvadas.

30. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2 432,80 Eur nuompinigių skolos yra neįrodytas, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad ieškovė sutarties nutraukimo neginčijo, duomenų, įrodančių atsakovės naudojimąsi patalpomis po 2017 m. liepos 28 d., nepateikė.

31. Pasisakydama dėl 2017 m. liepos 28 d. patalpų priėmimo – perdavimo akto reikšmės nagrinėjamo ginčo išsprendimui, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teisinį reglamentavimą, pasibaigus pastato, statinio ar įrenginio nuomos sutarčiai, jis turi būti grąžintas nuomotojui pagal CK 6.535 straipsnyje nustatytas taisykles (CK 6.535 straipsnio 4 dalis). Bendroji taisyklė yra ta, kad nuomininko pareiga grąžinti pastatą (statinį, įrenginį) laikoma įvykdyta, kai atitinkamas daiktas faktiškai perduodamas nuomotojui arba nuomos sutarties šalys pasirašo perdavimo–priėmimo aktą (CK 6.535 straipsnio 2 dalis).

32. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareigos pasirašyti perdavimo–priėmimo aktą, kai nuomojamos negyvenamosios patalpos, Civilinio kodekso normos imperatyviai šalims nenustato. Šalys gali laisvai pasirinkti patalpų perdavimo būdą. Net jei šalys įtraukia į sutartį nuostatas dėl patalpų perdavimo pagal nurodytą aktą, šios nuostatos turi būti aiškinamos kitų sutarties sąlygų kontekste ir vertinamos atsižvelgiant į bylos duomenis, nustatytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, kurių gali pakakti išvadai dėl realaus patalpų perdavimo padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-629-313/2015). Įstatymų leidėjas, nustatydamas nuomininko pareigą pasibaigus nuomos sutarčiai grąžinti išsinuomotą daiktą, šios pareigos įvykdymą sieja su faktišku turto perdavimu nuomotojui arba patalpų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu, tačiau nė vieno iš šių būdų nesuabsoliutina.

33. Šiuo atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė 2017 m. liepos 18 d. pretenzijoje informavo ieškovę, kad nuo 2017 m. liepos 28 d. nutraukia negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei prašo nedelsiant organizuoti patalpų perėmimą. Nors iš teismui pateiktų 2017 m. liepos 28 d. Patalpų priėmimo-perdavimo aktų egzempliorių negalima konstatuoti, kad jį yra pasirašiusi ieškovė (viename iš egzempliorių ties žyma „patalpas priimu“ nenurodytas aktą pasirašęs asmuo), tačiau aukščiau atsakovės nurodyta informacija leidžia spręsti, kad patalpų perėmimas priklausė tik nuo pačios ieškovės veiksmų, o ieškovė, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, duomenų, įrodančių atsakovės naudojimąsi patalpomis po 2017 m. liepos 28 d., nepateikė.

Dėl priešieškinio reikalavimo atlyginti nuostolius

34. Kaip ir pažymėta apeliaciniame skunde, teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra nurodoma, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (2009-06-22 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2009).

35. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad atsakovė neįrodė neteisėtų ieškovės veiksmų egzistavimo, nes nuomojamų patalpų užliejimas nėra susijęs su ieškovės kaltais veiksmais, nepriklausė nuo jos valios, todėl mano, kad negautos pajamos atsakovei negali būti priteisiamos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiai apeliantės pozicijai.

36. Pažymėtina, kad šalis siejo sutartiniai santykiai, ir būtent Sutarties nuostatų vykdymas yra reikšmingas, nustatant pareigų (įsipareigojimų) pažeidimą (vykdymą). Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, pagrįstai atsižvelgė į konstatuotą aplinkybę, kad šalių sudaryta sutartis dėl patalpų nuomos buvo vienašališkai nutraukta dėl ieškovės netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo – dėl atsiradusių patalpų trūkumų, trukdančių naudoti patalpas pagal jų paskirtį.

37. Kadangi, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė atsakovės vienašališko sutarties nutraukimo neginčijo, nebuvo pagrindo spręsti apie kitokias, nei nurodyta pranešime, jos pasibaigimo priežastis, kurios sukėlė atsakovės nurodytas pasekmes (nuostolius dėl negautų pajamų).

Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti nepagrįstai gautas lėšas

38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; kt.).

39. Kasacinis teismas dėl minėto CK instituto taikymo galimybės, kai šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai, savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas. Jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo; taip pat jei atlyginta neegzistuojanti žala arba atlyginta daugiau, nei patirta, ji atlyginta nesant teisinio pagrindo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jam perduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2010 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2010).

40. Kaip ir nurodyta skundžiamame sprendime, bylose dėl be pagrindo įgyto turto ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018; kt.).

41. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė ir teismas nenustatė jokio teisinio pagrindo, suteikiančio teisę ieškovei pasilikti 1 914,68 Eur iš atsakovės gautą sumą, sumokėtą po to, kai šalių nebesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai ir nebuvo likę jokių atsakovės neapmokėtų skolų, susidariusių šalis siejusių sutartinių teisinių santykių pagrindu.

42. Ieškovė apeliaciniame skunde teiginį, kad ji įrodė pagrindą gauti iš atsakovės 1 914,68 Eur sumą, grindžia UAB „Stilingas gimtadienis“ kliento apyvartos nuo 2012.07.01 iki 2019.12.10 d. duomenimis. Teigia, kad 2018 m. vasario 19 d. atsakovės padarytas pavedimas ieškovei buvo užskaitytas už nuomos paslaugas už ankstesnius laikotarpius iki nuomos Sutarties nutraukimo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo išvados. Apeliantė nedetalizavo, pagal kokius dokumentus buvo susiformavusi atsakovės skola, todėl toks gautų lėšų pagrindimas nelaikytinas tinkamu. Be to, atsakovei pateikus dokumentus, akivaizdžiai patvirtinančius, kad buvo mokama pagal konkrečią sąskaitą-faktūrą, kurią išrašė UAB „NRT Service“, laikytina, kad toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir ieškovei atliktas be pagrindo. Atsakovei pateikus paminėtus dokumentus, apeliantės nurodytos aplinkybės, jog ieškovė nesikreipė į teismą (kas, pasak apeliantės, reiškia, jog ji nemanė, kad ieškovė nepagrįstai negrąžino lėšų atsakovei) nereikšmingos. Atsižvelgdamas į pacituotą kasacinio teismo išaiškinimą, apeliacinės instancijos teismas atmeta ir apeliantės argumentus, kad tai, jog atsakovės pervestos lėšos buvo skirtos ne ieškovei, nereiškia, jog ieškovė šias lėšas gavo nepagrįstai.

43. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš jos atsakovei priteistinos 605 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės (apeliantės) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (j. a. k. 300145575) atsakovei MB „Stilingas gimtadienis“ (j. a. k. 303419519) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Rūta BurdulienėJadvyga MardosevičNeringa Švedienė