Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Kujalis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo V. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atliekančio terminuotą laisvės atėmimo bausmę, skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. LK-N-594 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. paskirtą bausmę vykdo nuo 2012 m. rugsėjo 5 d., t. y. nuo jo suėmimo pradžios (t. 1, a. b. l. 1). Bausmės vykdymo pabaiga jam numatyta 2027 m. rugsėjo 5 d.

V. P. 2025 m. liepos 28 d. skunde dėl minėto Komisijos nutarimo nesutinka su sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundas motyvuojamas tuo, kad V. P. jau buvo nubaustas 15 metų laisvės atėmimo bausme už kaltės nepripažinimą, todėl nesupranta, kodėl remiantis šiuo pagrindu jam netaikomas lygtinis paleidimas. Nutarime išdėstyti argumentai dėl civilinių ieškinių neatliginimo taip pat nėra pagrįsti, nes dabar jis neturi galimybės atlyginti visas skolas. Šiuo metu jis daug lėšų išleidžia kelionėms į namus ir jų priežiūrai. Pripažįsta, kad padarė klaidą ir bausmės vykdymo metu vartojo alkoholį (apie ką rašoma Komisijos nutarime). Nepaisant to, jis nėra priklausomas nuo alkoholio. Be to, šis pažeidimas užfiksuotas prieš beveik 2 metus (2023 m. kovo mėn.), o naujų pažeidimų, susijusių su alkoholio vartojimu neužfiksuota (b. l. 1-2).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs skundžiamą 2025 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. LK-N-594, asmens byloje esančią medžiagą (socialinio vertinimo išvados, anksčiau priimti Komisijos nutarimai, teismų nutartys ir kt.), V. P. 2025 m. liepos 28 d. skunde išdėstytus motyvus, priėjo išvados, kad Komisijos sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas, o pagrindų tenkinti nuteistojo prašymą ir panaikinti Komisijos nutarimą skunde išdėstytais motyvais, nenustatyta.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jie atliko du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

V. P. du trečdalius jam paskirtos 15 metų laisvės atėmimo bausmės įvykdė jau 2022 m. rugsėjo 5 d., dėl to jis atitinka BVK nustatytą formalų kriterijų, susijusį su atliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi. Pažymėtina, jog tai visgi tik viena klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas šio BVK instituto taikymo pagrindas (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-146-932/2025). Aukščiau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina nustatyti materialius pagrindus (sąlygas) – žema nusikalstamo elgesio riziką ir (ar) akivaizdžią pažangą ja mažinant.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, sąlygoja žemą nusikalstamo elgesio riziką arba pažangą ją mažinant. Be to, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-146-932/2025, 1S-156-1121/2025).

Peržiūrėjus nuteistojo asmens bylą nustatyta, kad po šiek tiek daugiau nei 1 metų nuo bausmės vykdymo pradžios, t. y. 2013 m. spalio 22 d., V. P. priskirtas į paprastąją grupę, o nuo 2015 m. kovo 24 d. – į lengvąją (t. 1, a. b. l. 144 a. b. l. 172). Nuo 2021 m. lapkričio 9 d. V. P. atlieka bausmę pusiaukelės namuose (t. 2, b. l. 96). Bausmės vykdymo pradžioje jis parodė savo motyvaciją darbui (t. 1, a. b. l. 148). Jau nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. jam buvo leidžiama nustatytu laiku išvykti iš pataisos įstaigos (t. 1, a. b. l. 177-179). Atlikęs dalį paskirtos bausmės jis įsidarbino UAB „A.“ ir UAB „M.“, gavo teigiamą darbdavio charakteristiką (t. 2, a. b. l. 77-78, 103, 133, 154). Per visą laiką pataisos įstaigoje skatintas net 12 kartų (t. 1, a. b. l. 159-162, 167-171, 173-175, 178-179, 183-189, 192, 203-204-208; t. 2, a. b. l. 7-10, 20, 28-31, 37, 41, 48-51). Baustas tik 2 kartus (2 ir 7 parų izoliavimas) už jam nustatyta 0,58 prom. neblaivumą po trumpalaikės išvykos namo (t. 2, a. b. l. 161-163, 185-187). Bausmės atlikimo metu jis visada charakterizuotas teigiamai (t. 1, a. b. l. 153, 164-166, 201-202, t. 2, a. b. l. 21-22, 40, 65, 86). Savo iniciatyva dalyvavo įgūdžių ugdymo užsiėmimuose ir resocializacijos programose (t. 1, a. b. l. 158). Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad jo elgesys viso bausmės atlikimo laikotarpiu buvo beveik nepriekaištingas, todėl ši aplinkybė be abejonės yra reikšminga teismo įsitikinimui, jog būdamas laisvėje V. P. iš tikrųjų gali gyventi teisingai ir nenusikalti.

Pastebėtina, kad asmens bylos medžiagos duomenimis, klausimas dėl V. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra sprendžiamas jau 4 kartą (t. 1, a. b. l. 64-65, 81-82, 101-102, 120-122), o visi skundai teismams dėl atsisakymo taikyti jam lygtinį paleidimą atmesti (t. 1, a. b. l. 77-80, 97-100, 113-116). Iš anksčiau V. P. priimtų sprendimų dėl lygtinio paleidimo matyti, kad nepaisant jo tinkamo elgesio pataisos įstaigoje, pagrindiniai motyvai, dėl kurių jam buvo atsisakoma taikyti lygtinį paleidimą, yra susijusios su jo kaltės dėl įvykdyto nusikaltimo nepripažinimu, o taip pat vengimu atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Matyti, kad šie argumentai dėl lygtinio paleidimo netaikymo taip pat nurodomi nagrinėjamoje byloje skundžiamame 2025 m. liepos 21 d. nutarime.

V. P. kategoriškai nesutinka su šiais lygtinio paleidimo netaikymo motyvais. Jis nurodo, kad už kaltės nepripažinimą jis buvo nubaustas griežta laisvės atėmimo bausme, todėl atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą dėl savo kaltės nepripažinimo yra neteisingas (pažeidžia dvigubo baudžiamumo principą). Teismo vertinimu, šis skundo argumentas yra neteisingas ir nepagrįstas.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad savo kaltės pripažinimas ir gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis. Asmuo, nepripažįstantis kaltės ar ją pripažįstantis tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko nepelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Tai rodo ir tai, kad nuteistasis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, neapgalvoja kilusių padarinių, minimizuoja atsakomybę, todėl, būdamas laisvėje, taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai. Šios aplinkybės tik sustiprina manymą, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.“ (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. gegužės 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-193-397/2025).

Taigi, kaltės nepripažinimas ir gailėjimasis, tai svarbi aplinkybė (kaip ir prieš tai nagrinėtas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu), kuri formuoja teismo įsitikinimą, kad būdamas laisvėje asmuo laikysis įstatymų ir pakartotinai nenusikals, o ne būdas nubausti nuteistąjį atsisakant jį lygtinai paleisti iš įkalinimo įstaigos.

Be to, nuteistasis V. P. paaiškino, kad šiuo metu neturi galimybės atlyginti antstolių išieškomos pinigų sumos, nes finansiškai padeda savo vaikui, taip pat dalį pajamų skiria gyvenamosios vietos išlaikymui.

Teismo vertinimu, šie nuteistojo argumentai nėra pateisinami, kadangi V. P. neteikia prioriteto savo nusikaltimu padarytos žalos atlyginimui, o priešingai, stengiasi išvengti jo, turto išieškojimo. Ši aplinkybė nustatyta anksčiau Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtose nutartyse, bylos Nr. T-568-1155/2022, TS-3-827/2023 ir TS-29-1217/2024. Pažymėtina, kad V. P. dirbo jau nuo 2020 m., o jo atlyginimas siekė nuo 630 iki 740 Eur (pagal pridėtas darbo sutartis). Asmens bylos medžiagoje pridėtos pavedimų kopijos patvirtina, kad mokėjimus, kurios jis atlieka tam, kad atlyginti savo nusikaltimu padarytą žalą yra tik simboliniai (po 15, 20, 30, 50 Eur), o nuo gruodžio mėn., kaip nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, jis pavedimų iš viso nedaro.

Nepaisant to, kad vieninteliai V. P. įvykdyti pažeidimai, susijęs su alkoholio vartojimu, įvykio daugiau nei prieš 2 metus, alkoholio vartojimas yra vienas iš pagrindinių kriminogeninių veiksnių, kuris praeityje sąlygojo jo nusikalstamą elgesį. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad praeityje jo motyvacija nutraukti alkoholio vartojimą buvo nestabili, nuteistasis vartojo tiek struktūruotoje, tiek nestruktūruotoje aplinkoje (nusikaltimų metu), todėl piktnaudžiavimas alkoholiu šiuo metu išlieka aktualiu kriminogeniniu veiksniu. Pažymėtina, kad priimtame Komisijos nutarime nurodoma, jog V. P. negeba įvardinti kriminogeninių veiksnių lėmusių jo nusikalstamą elgesį, probleminių sričių su kuriomis nuteistasis turi dirbti.

Peržiūrėjus asmens bylos medžiagoje esančias socialinio tyrimo išvadas nustatyta, kad statiniai ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės nepakito, o apsauginių veiksnių – sumažėjo (a. b. t. 1, b. l. 66-75, 83-93, 103-112, 123-127). Po paskutinio pažeidimo 2023 m. kovo 26 d. nuteistasis nedalyvavo jokiose programose, kurios nukreiptos į aktualių alkoholio vartojimo ir kitų kriminogeninių veiksnių valdymą, kaip tai buvo rekomenduojama Komisijos nutarimuose. Ši aplinkybė taip pat buvo akcentuota Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartyje, kuri priimta byloje Nr. 1S-116-932/2024.

Taigi, įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžiama, kad šiuo metu esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvados, kad jo elgesys jau gali būti taisomas neizoliuojant nuo visuomenės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo V. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. LK-N-594 panaikinimo.

V. P. asmens bylą grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.