- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-16
- Bylos Nr.
- 1S-146-932/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Nuteistasis
- G. M.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo skundas ir paliktas galioti Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. LK-N-408 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nuosprendžiu G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 10 (dešimčiai) metų. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartimi, be kita ko, nuteistojo G. M. gynėjo advokato apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi nuteistojo gynėjo skundo taip pat netenkino.
Nuteistajam G. M. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2020 m. liepos 15 d., pabaiga – 2029 m. spalio 18 d. Nuteistasis ½ paskirtos bausmės atliko 2024 m. spalio 18 d.
Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija 2025 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. LK-N-408 (toliau – ir nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam G. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nutarimu rekomenduota nuteistajam tęsti darbą, vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, savanoriškai vykdyti finansinius įsipareigojimus, stiprinti apsauginį veiksnį – stabilų gyvenamosios vietos turėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutikdamas su šiuo sprendimu, nuteistasis G. M. pateikė skundą. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. nutartimi netenkintas nuteistojo G. M. skundas ir paliktas galioti Komisijos 2025 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. LK-N-408.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
Skundu nuteistasis G. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nuteistasis pažymi, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2017 m. gruodžio 16 d., jam būnant apsvaigus nuo alkoholio. Nuo tos dienos jis nebevartoja alkoholio, tai patvirtina ilgametė blaivybė ir aktyvus dalyvavimas anoniminių alkoholikų grupių veikloje. Teigia visiškai suvokiantis, kad alkoholio vartojimas buvo tiesiogiai susijęs su nusikaltimu, pripažįsta, kad priklausomybė nuo jo sugriovė ne tik jo, bet ir nukentėjusiojo šeimos gyvenimą. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo taikytos kardomosios priemonės – suėmimas, vėliau – namų areštas. Visą laikotarpį nepadarė nei vieno pažeidimo. Jau tuomet jis pradėjo dirbti, mokytis ir demonstruoti norą keistis. Bausmės atlikimo pradžioje, pirmą kartą atsidūrus kalinimo aplinkoje, jam buvo skirta viena drausminė nuobauda, tačiau tai buvo vienkartinis atvejis – patirties stokos ir adaptacijos sunkumų pasekmė. Vėliau elgesys nuosekliai gerėjo, daugiau neužfiksuota jokių drausminių pažeidimų. Nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. jis dirbo Kauno tardymo izoliatoriaus ūkio brigadoje – virtuvėje, vėliau skalbykloje. Už atsakingą darbą ir pavyzdingą elgesį buvo paskatintas. Po to perėjo į lengvąją grupę ir gavo statusą, leidžiantį būti be sargybos. 2023 m. balandžio 24 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur iki šiol dirba ekstruderio operatoriumi. Darbdavys teigiamai vertina jo požiūrį į darbą, pastebi jo iniciatyvumą, atsakomybę ir motyvaciją tobulėti – tai patvirtina 2024 m. sausio 11d. charakteristika. Šiuo metu nuteistasis dirba 7 kategorijos operatoriumi. Darbo vietos nekeitė – visą laiką dirba tame pačiame darbe. 2023 m. birželio 26 d. buvo perkeltas į pusiaukelės namus, kas, kaip pažymi nuteistasis, yra aukščiausias pasitikėjimo lygmuo. Jam buvo suteiktas leidimas savarankiškai vykti į darbą, laisvu nuo darbo metu leidžiama dviem paroms parvykti į namus, palaikyti socialinius ryšius su šeima ir artimaisiais. Visų išvykų metu jo elgesys buvo nepriekaištingas – nebuvo nė vieno pažeidimo, nenustatyta, kad kada būtų neblaivus. Jo gyvenimas pusiaukelės namuose yra stabilus, integruotas ir socialiai naudingas. Deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – nuomojamas butas (duomenys neskelbtini), kur nuteistasis nurodo gyvenantis su žmona ir dviem jos nepilnamečiais vaikais. Nuomos sutartis galioja iki 2025 m. rugpjūčio 1 d. Buitinė aplinka stabili, šeimos santykiai artimi. Nuteistasis taip pat moka įmokas žalos atlyginimui – tiek per išskaitas, tiek savanoriškai, kas parodo, kad įsipareigojimų vykdymas nėra formalus, priešingai, pagrįstas atsakomybės jausmu ir realiu siekiu atlyginti žalą. Nuteistasis teigia norintis dirbti ir papildomai, kas padėtų aktyviau atsiskaityti po to, kai bus paleistas į laisvę, taip pat turi verslumo planų, siekiančių sukurti ilgalaikį finansinį stabilumą.
1.2. Pabrėžia, kad socialinio tyrimo išvadoje aiškiai nurodyta, kad „vertinimo metu nustatyta, jog G. M. prisiima atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, apgailestauja. Nuteistasis palaiko glaudžius šeiminius ryšius, dalyvauja darbinėje veikloje, mokosi. Elgesys įstaigoje teigiamas. Atsižvelgiant į tai, nustatyta, kad nusikalstamo elgesio rizika – žema ? ... ? nuteistasis įgyvendina individualų socialinės reabilitacijos planą, yra sudaręs gyvenamosios vietos nuomos sutartį. Rekomenduojama svarstyti dėl lygtinio paleidimo taikymo“. Nuteistojo įsitikinimu, žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje visiškai ignoravo šias išvadas, o Komisija bandė jas sumenkinti, nurodant neva „trūksta pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką“, nors, kaip matyti, oficiali, kompetentingo pareigūno pateikta išvada pateikė aiškų įvertinimą – rizika yra žema.
1.3. Skunde nesutinkama su žemesniojo teismo argumentu nesant objektyvių duomenų apie nuteistojo pasitaisymą. Atitinkamai skunde nurodomi tokie duomenys, pabrėžiant, kas juose konstatuota, t. y. socialinio tyrimo išvada – pasitaisymo požymiai, rizika žema; darbovietės charakteristika (2024 m. sausio 11 d.) – sąžiningas, atsakingas, motyvuotas darbuotojas; pusiaukelės namų statusas – pasitikėjimo rodiklis; keturi paskatinimai – už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą; ilgalaikė blaivybė nuo 2017 m., dalyvavimas anoniminių alkoholikų veikloje; niekur savavališkai neišvyko, per dvejų metų laikotarpį laisvės sąlygomis nepadarė jokių pažeidimų.
1.4. Akcentuojama, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog vien padarytos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti kliūtis taikyti lygtinį paleidimą, jei egzistuoja įstatyme numatyti kriterijai, įrodantys nuteistojo pasitaisymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-258/2012; 2K-7-86-222/2017). Svarbiausia ne tai, ką padarė asmuo prieš septynerius ar aštuonerius metus, bet tai, kokie yra jo dabartiniai asmenybės pokyčiai, elgesys, vertybės ir socialinis pasirengimas. Nuteistasis pabrėžia kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažinęs nuo pat pirmos proceso dienos, tai patvirtino ir teismo posėdžių metu ir iki šiol nuosekliai laikosi tokios pačios pozicijos, visiškai supranta savo atsakomybę. Pažymi, kad lygtinio paleidimo institutas egzistuoja, kad asmuo galėtų įrodyti savo pasikeitimą. Būtent toks yra nuteistojo atvejis. Nurodo, kad jis ne tik dirba, bet ir prisideda prie žalos atlyginimo, gyvena atsakingai – turi šeimą, nevengia resocializacijos. Tvirtina norintis ir galintis gyventi kitaip. Turi, ką prarasti, turi, kas jo laukia, turi tikslų. Yra pasiruošęs ne tik naudotis laisve, bet ir ją pateisinti – savo darbu, atsakomybe, atlygindamas žalą ir sąžiningai gyvendamas.
Atsiliepimų į skundą negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi bei skundui nagrinėti pateikta nuteistojo asmens bylos medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birelio 13 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai ir išsamiai išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus, BVK nuostatas pritaikydamas tinkamai.
Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. Taip pat pabrėžtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka pirmiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šį sprendimą jį priimanti institucija turi tinkamai motyvuoti. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą
Nagrinėjamu atveju nuteistasis G. M. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomą atlikti laisvės atėmimo bausmės dalį (tokią dalį atliko 2024 m. spalio 18 d.), o 2025 m. balandžio 22 d. atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą taikant OASys metodiką, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, nuteistasis G. M. atitinka įstatyme numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinos ir materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.
Skundžiamoje nutartyje žemesnysis teismas, pritardamas Komisijos nutarimui, sprendė, kad šiuo atveju iš esmės nenustatytos materialiosios lygtinio paleidimo sąlygos. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su padarytomis išvadomis ir spręsti, kad, nepaisant nustatytos žemos nusikalstamos elgesio rizikos, šiuo metu visgi jau galima patikimai spręsti, kad paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos lygtinai, jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Sprendžiant dėl pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, itin svarbus nuteistojo individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių vykdymas, jo motyvacija dalyvauti vykdomose programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse keičiančiose nuteistųjų elgesį.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis G. M. kalinimo įstaigoje dirbo virtuvės pagalbiniu darbuotoju, už tvarkingą ir kruopščiai atliekamą darbą kalinimo įstaigos skalbykloje jam buvo skirta paskatinimo priemonė, 2023 m. balandžio 24 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekstruderio operatoriaus pareigose, ten dirba iki šiuo metu. Nuteistasis darbdavio charakterizuojamas teigiamai, apibūdinamas kaip darbštus ir norintis tobulėti, besilaikantis darbo tvarkos ir disciplinos, ne kartą skatintas už iniciatyvumą. Nuteistasis turi teigiamą nusiteikimą darbui, vertinimo metu išreiškė norą užsiimti individualia veikla, kurti verslą. 2021-2024 m. nuteistasis dalyvavo resocializacijos priemonėse, pozityvaus užimtumo programose, tačiau tikslinga pažymėti, jog nuo 2023 m. jo įsitraukimas į rekomenduojamų resocializacijos priemonių vykdymą yra ganėtinai selektyvus, kadangi pastarasis dirba ne kalinimo įstaigoje, o ne darbo metu išvyksta į namus. Socialinėje išvadoje taip pat konstatuota, jog nuteistasis palaiko pozityvius ryšius su laisvėje esančiais giminaičiais, turi sutuoktinę, su kuria augina vaikus, paties nuteistojo teigimu, jis nutraukė ryšius su draugais, dariusiais jam neigiamą įtaką, pakeitė jį supančių asmenų ratą. Nors nuteistasis tvirtina, kad yra padaręs maksimalią nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažangą (past. – tokia rizika išties įvertinta kaip žema) ir iš esmės visi bausmės tikslai jau yra pasiekti, visgi čia tikslinga atkreipti dėmesį į tai, kad socialinio tyrimo išvadoje yra išskiriami tam tikri dinaminiai pakartotiniai nuteistojo nusikalstamą elgesį galintys paskatinti rizikos veiksniai – būdingas nusikalstamo elgesio neutralizavimas ir empatijos stoka nukentėjusiajam bei jo artimiesiems. Pažymėtina, kad G. M. savo gyvenime neįžvelgė jokių probleminių sričių, susijusių su alkoholio vartojimu. Nuteistojo teigimu, jam nėra būdingas piktnaudžiavimas alkoholiu, tačiau esamu atveju itin svarbu tai, jog nuteistasis nužudė nepažįstamą asmenį dėl chuliganiškų paskatų būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (baudžiamosios bylos duomenimis, įvykio metu jam buvo nustatytas 1,88 promilių girtumas). Nors nuteistasis pripažįsta, jog tarp padarytos nusikalstamos veikos ir intoksikacijos nuo alkoholio yra priežastinis ryšys, tačiau savo piktnaudžiavimą alkoholiu suvokia tik kaip momentinį, nulemtą tam tikrų išorinių veiksnių, epizodą. Savęs vertinimo lape nuteistasis nepažymėjo turintis problemų dėl alkoholio vartojimo. Duomenų, jog nuteistasis vartotų alkoholį, ar svaigintųsi psichotropinėmis medžiagomis atliekant laisvės atėmimo bausmę, nėra, dėl ko galima konstatuoti esant G. M. akivaizdžias pastangas atsisakyti žalingų įpročių. Vis dėlto pastarojo dviprasmiškas požiūris į alkoholį – iš esmės vidinės refleksijos stoka ir nekritiškas požiūris į alkoholizmą, atsižvelgiant į tai, jog apsvaigus nuteistasis turi polinkį į smurtavimą, gali paskatinti asmenį elgtis nusikalstamai. Socialinėje išvadoje taip pat nurodyta, kad G. M. vangiai atpažįsta paties ir aplinkybių sąsajas su nusikaltimu – pripažįsta, jog alkoholis lėmė pykčio protrūkį, tačiau neigia problematišką alkoholio vartojimą praeityje, pabrėžtina, kad jis nereiškė noro tęsti prevencinio darbo ateityje, taip pat pokalbio metu stokojo empatijos nukentėjusiajam ir jo šeimai. Tai kelia pagrįstas abejones apie nuteistojo gebėjimą racionaliai vertinti savo veiksmus, suvokti sąsają tarp veiksmų ir pasekmių, dėl ko atsiranda didelė rizika, jog nuteistasis, būdamas stresinėje būsenoje, gali savęs nesukontroliuoti ir elgtis impulsyviai. Akivaizdu, jog išskiriami kriminogeniniai veiksniai reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo ir (ar) mažinimo procese. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, lieka nepašalintos abejonės, kad lygtinio paleidimo atveju minėti kriminogeniniai veiksniai bus tinkami valdomi, o nuteistasis, būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, sugebės savo tikslus siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Iš nagrinėjamo skundo turinio galima matyti, kad nuteistasis iš esmės aptaria tik tuos duomenis, kurie jo asmenybę apibūdina būtent teigiamai, tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, taip pat veiksniai, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, paskatinimai, o nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, nėra pakankama daryti išvadą, kad G. M. elgesys sudaro realų pagrindą spręsti, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas išsamiai aptarė aplinkybes, iš kurių matyti, kad nepaisant darbinės veiklos, skirtų paskatinimų, pozityvių socialinių ryšių, teigiamos emocinės būklės, yra stebimas pakankamai silpnas kritinis požiūris į savo veiksmus, ypač retrospektyviai vertinant alkoholio vartojimą bei neutralizuojant savo nusikalstamą elgesį jį traktuojant kaip „paslydimą“, tai yra netyčinį veiksmą. Pastebėtina, kad nuteistasis per paskutiniuosius du socialinius tyrimus (2024 m. rugpjūčio 6 d. ir 2025 m. balandžio 22 d.) iš esmės išsakė tokią pačią poziciją dėl savo veiksmų, susijusių su alkoholiu vartojimu – pripažino, jog neblaivumas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tačiau neigė turėjęs svaiginimosi problemų, aiškino alkoholį praeityje vartodavęs retai. Paskutiniojo socialinio tyrimo metu nuteistasis vengė atsakyti, kaip atsipalaiduoja ir malšina įtampą, kas, atsižvelgiant į nusikaltimo, už kurį G. M. yra nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę aplinkybes, yra itin aktualu. Teismui abejones kelia nuteistojo dviprasmiškas požiūris į prevencinį darbą, skirtą mažinti piktnaudžiavimo alkoholiu riziką. Nuteistasis būdamas apsvaigęs yra linkęs elgtis impulsyviai, smurtauti, todėl yra itin svarbus savikritiškas požiūris į tokį laisvalaikio praleidimo būdą.
Nors nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu bendrai vertintinas teigiamai, kas atitinkamai nulėmė ir nuteistajam parodytą pasitikėjimą bei pastarojo perkėlimą į Pusiaukelės namus, kuriuose jis bausmės atlikimą tęsia nuo 2023 m. birželio 26 d., nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip žema, tačiau vis dar egzistuoja vidutinė didelės žalos rizika visuomenei. Asmens byloje fiksuoti duomenys rodo, kad motyvacija spręsti elgesio problemas nebuvo nuosekli ir šiuo metu vis dar egzistuoja su nusikalstamo elgesio rizika susiję veiksniai, kurie gali būti koreguotini (tuo tikslu nuteistajam toliau rekomenduota dalyvauti resocializacijos priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą), tokiu būdu maksimaliai išnaudojant galimybes nusikalstamo elgesio rizikai sumažinti.
Taigi nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei jo elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma žemesniojo teismo (o taip pat vienbalsiu Komisijos sprendimu) pagrįstai įvertinta kaip šiuo metu dar nepakankama lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietos taikyti. Sutiktina su Komisijos rekomendacijomis taikyti nuteistajam numatytas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones, kad ateityje (kito vertinimo data – 2025 m. lapkričio 15 d.) būtų galima aiškiai spręsti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuotinai priimtinas elgesio taisykles bei ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. nutartis, kuria atmestas G. M. skundas dėl Komisijos 2025 m. gegužės 19 d. nutarimo, laikytina pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo G. M. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.