Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo J. Š. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 27 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo J. Š. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2025 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. LK-N-410, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam J. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Nagrinėjamu atveju, be kita ko, yra aktualūs šie J. Š. atžvilgiu priimti procesiniai sprendimai:

1.1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendžiu J. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirtoji bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė.

1.2. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 26 d. nuosprendžiu J. Š. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktus, paskirta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Nuteistajam J. Š. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. rugpjūčio 22 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2029 m. vasario 23 d. (užskaitant 5 mėnesius 27 dienas). Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos J. Š. gali būti taikomas atlikus du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šią bausmės dalį J. Š. atliko 2024 m. spalio 25 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

5.5. Skundžiamoje nutartyje lakoniškai atsakoma, kad nuteistasis turi toliau tęsti laisvės atėmimo bausmę nenurodant ką konkrečiai galėtų atlikti, kad jo nusikalstamo elgesio rizika būtų sumažinta. Nuteistasis nurodo, kad toliau atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę, vykdydamas komisijos rekomendacijas bei tęsdamas aktyvų dalyvavimą resocializacijos priemonėse savo nusikalstamo elgesio rizikos nesumažins ir ji liks nepakitusi. Nuteistojo vertinimu, jis turi turėti bent teorines galimybes, kaip sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, o šiuo atveju jis viską tinkamai atlikdamas negali sumažinti savo nusikalstamo elgesio rizikos, o kažką netinkamai atlikdamas ją pablogintų. Visuomenės interesas nebus pažeistas ir nesusidarys tokia situacija, kuomet nusikaltimus darantys asmenys nebus tinkamai nubausti už savo nusikaltimus. Nuteistasis nurodo atitinkantis visas aplinkybes dėl lygtinio paleidimo ir pastaruoju metu yra tinkamas pavyzdys visuomenei.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo J. Š. skundas atmestinas

7. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis J. Š. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Skundžiama nutartis yra motyvuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimtas Nutarimas išnagrinėtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, todėl skundžiamą nutartį naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Priešingai nei nurodoma skunde, žemesnysis teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymo.

10. Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

11. Bylos duomenimis, nuteistajam J. Š. yra paskirta galutinė subendrinta trylikos metų laisvės atėmimo bausmė, nuteistasis du trečdalius paskirtos bausmės atliko 2024 m. spalio 25 d. Pažymėtina, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Vadinasi, tam, kad nuteistasis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien aplinkybės dėl paskirtos bausmės dalies atlikimo, nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ar pažanga ją mažinant. Iš 2025 m. balandžio 22 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25-1239 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad J. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, todėl būtina vertinti pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

12. Pagal aukštesnės instancijos teismui pateiktą bylos medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, akcentuojamais ir nuteistojo skunde, nekyla. Sutiktina su skundo argumentais, kad nuteistasis J. Š. pastaruoju metu koreguoja savo elgesį teigiama linkme bei daro pažangą bausmės atlikimo metu. Iš skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, kad žemesnysis teismas aptarė tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį bei jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančius duomenis. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka, kad nuteistojo elgesio korekcijoje yra teigiamų pokyčių: bausmės atlikimo metu už sąžiningą darbą, gerą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose yra skatintas penkiolika kartų; tęsia darbinę veiklą; po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos planuotų dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“; paleistas lygtinai, turėtų gyvenamą vietą; palaiko socialinius ryšius su artimaisiais; savaitgaliais nuteistajam leidžiama išvykti į namus aplankyti artimųjų (duomenų apie užfiksuotus pažeidimus negauta); bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis ir pan. Atsižvelgiant į tai, priešingai skundo argumentacijai, vertintina, kad nors yra pastebimos tam tikros teigiamos nuteistojo elgesio tendencijos, tačiau jis, atlikdamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

13. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, turi būti vertinami ne tik duomenys, esantys nuteistojo svarstymo metu, tačiau atsižvelgiama ir į nuteistojo elgesį ir jo pokyčius per visą bausmės atlikimo laiką. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis, atlikdamas laivės atėmimo bausmę, nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidė septynis kartus – nebuvo rastas miegantis jam skirtoje lovoje; 2017 m. spalio 25 d. buvo nustatytas 0,6 promilių neblaivumas; už atsisakymą atlikti jam paskirtą nuobaudą – pataisos įstaigos patalpų tvarkymas be eilės ir pan. Nuteistasis J. Š. skatintas penkiolika kartų, t. y. už sąžiningą darbą, dalyvavimą įvairiose resocializacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse ir pan. Pagal bylos medžiagą, pastaruoju metu J. Š. galiojančių nuobaudų neturi, nuo 2021 m. gegužės 11 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Konstatuotina, kad nors nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu išskirtiniais sunkumais nepasižymi, tačiau tai savaime nėra absoliutus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo J. Š. elgesio pokyčiai bausmės atlikimo metu buvo įvertinti, kaip sudarantys pagrindą švelninti nuteistajam paskirtos bausmės atlikimo sąlygas, tačiau tai savaime nesuponuoja pagrindo taikyti lygtinio paleidimo institutą.

14. Vertinant nuteistojo pažangą mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, būtina atsižvelgti į visas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes. Iš Socialinio tyrimo išvados ir Komisijos Nutarimo matyti, J. Š. iš viso yra teistas šešis kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Komisijai dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra teikiamas ne pirmą kartą – 2024 m. spalio 21 d. Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nutarimu Nr. RV-25-2660 buvo nutarta netaikyti J. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, nuteistasis jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, vėliau Vilniaus apygardos teismui, tačiau jo skundai nebuvo tenkinti. Pažymėtina, kad J. Š. pirmą kartą susidūrė su policijos pareigūnais būdamas pakankamai jauno amžiaus, t. y. 21 metų, o pirmą kartą nuteistas – 22 metų. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendyje nurodoma, kad J. Š. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltę pripažino iš dalies, tvirtino, jog dėl padarytų nusikalstamų veiksmų gailisi, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 26 d. nuosprendyje nurodoma, kad nuteistasis savo kaltės nepripažino. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad interviu metu nuteistasis savo kaltę pripažino formaliai, stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika – praeityje J. Š. buvo teistas už viešosios tvarkos pažeidimus, smurtinio pobūdžio nusikaltimus, o šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už sukeltą autoįvykį, kuriame žuvo žmogus. Be to, paskutinius nusikaltimus J. Š. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o kaip minėta, bausmės atlikimo metu taip pat vieną kartą buvo neblaivus, todėl priešingai skundo argumentams, savaime aplinkybė, kad nuo 2017 m. praėjo daug laiko ir problemos dėl alkoholio nebeliko, nuteistojo atsakomybės nešalina ir jo elgesio nepateisina.

15. Pažymėtina, kad nuteistasis nusikaltimų priežastis įvardija kaip per didelį alkoholio vartojimą, impulsyvumą, jaunatvišką maksimalizmą, savo elgesio pasekmių nuvertinimą ir lengvabūdiškumą. Kaip teisingai nurodyta Komisijos Nutarime, šiuo aspektu J. Š. stokoja savitvardos ir pasiduoda impulsyvioms reakcijoms veikti, todėl stokoja gebėjimų numatyti tolesnes savo tokio elgesio pasekmes. Esant išoriniam pastiprinimui, nuteistasis geba tam tikru lygiu priimti kitų požiūrį, tačiau vis dar išlieka nelankstus, per greitai daro išvadas, minimizuoja savo vaidmenį, atliekant nusikaltimus, kaltina netinkamai susiklosčiusias aplinkybes. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad pagal byloje esančius vykdomuosius dokumentus, nuteistasis yra skolingas 75 768,10 Eur, išmokėta dar labai maža dalis įsiskolinimų, o savanoriškai pradėjo dengti skolas tik nuo vasario mėnesio – nuteistasis vasario ir kovo mėnesiais pervedė po 20 Eur antstoliui greitesniam skolos išmokėjimui, anksčiau yra sumokėjęs 242,33 Eur. Atitinkamai pastebėtina, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai (išskyrus autoįvykį, kuriame žuvo žmogus) yra siejami su finansinėmis paskatomis bei nepakankama nuteistojo motyvacija siekti išskirtinai tik legalaus pragyvenimo šaltinio, kas kelia abejonių ir dėl to, kad paleistas lygtinai J. Š. turėtų vien tik legalų pragyvenimo šaltinį. Aktualu pažymėti, kad nuteistojo turimi artimi ryšiai su šeima savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (ne)taikymo. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo ryšiai su šeima įvertinti kaip apsauginis veiksnys, tačiau neatmestina, kad minėti ryšiai egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau tai nesudarė kliūčių nuteistajam nusikalsti.

16. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad vertinant nuteistojo padarytą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir sprendžiant nuteistojo lygtino paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, o sprendimas priimamas, atsižvelgiant į visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju abejonių dėl pakankamo nuteistojo mąstymo, elgesio ir nuostatų pasikeitimo kelia tai, kad nuteistajam J. Š. yra išskiriamas didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius. Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami net šeši dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: prasta finansinė padėtis dėl neišmokėtų teisminių ieškinių; smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio; tam tikri gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys pro-socialaus elgesio raiškos; agresyvus/kontroliuojantis elgesys; neteisėti problemų sprendimų metodai; pasekmių suvokimo stoka. Svarbu ir tai, kad nustatyti tik trys apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, t. y. palaiko gerus tarpusavio ryšius su artimaisiais; išsprendė gyvenamosios vietos ir įsidarbinimo klausimus po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos; stebimos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje, kurie negali atsverti nustatytų keturių statinių kriminogeninių veiksnių (didelis bendras atskirų teisės pažeidimų, už kuriuos teisės pažeidėjas buvo nuteistas teismo procese, skaičius (9); didelis teistumų skaičius sulaukus pilnametystės (6); būdingas smurtinių nusikaltimų modelis; stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika) ir jau minėtų šešių dinaminių kriminogeninių veiksnių. Pastebėtina, lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šiuo atveju dinaminių veiksnių egzistavimas ir jų kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nepaisant visų skunde akcentuojamų nuteistojo dedamų pastangų keičiant savo elgesį teigiama linkme, J. Š. pataisos procesas vis dar nėra baigtas ir gali būti koreguojamas teigiama linkme nuosekliau ir labiau, tokiu būdu darant pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, priešingai skundo argumentams, Komisijos Nutarime yra aiškiai nurodyta, kokiais būdais nuteistasis gali sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, t. y. vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, tęsti darbą, laikytis vidaus tvarkos taisyklių, vykdyti finansinius įsipareigojimus.

17. Neprieštaraujama skundo argumentams, kuriais teigiama, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra atleidimas nuo nuteistajam likusios laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas yra bausmės atlikimas švelnesnėmis sąlygomis, tačiau tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y., kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis J. Š. jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

18. Nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas valstybėms narėms Rec (2003) 22. Atkreiptinas dėmesys, kad minimomis rekomendacijomis tik rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą, tačiau priešingai skundo argumentams, tokios rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, neturi privalomojo pobūdžio. Minėtos Ministrų Komiteto rekomendacijos apibrėžia tik valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Pažymėtina, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose, kurių nuostatomis įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai.

19. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad nuteistasis J. Š. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų. Apylinkės teismas, spręsdamas J. Š. lygtinio paleidimo klausimą, be kita ko, įvertino ir visumą nuteistąjį teigiamai ir neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, o tai, jog žemesniojo teismo priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo ir jo gynėjo lūkesčių, nesudaro pagrįsto pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas šias aplinkybes vertino netinkamai. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos Nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. Š. skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 27 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.