Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. RV-25-505 netaikyti nuteistajam V. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 15 (penkiolikai) metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.

2. Nuteistajam paskirtos bausmės pradžia – 2012 m. rugsėjo 5 d., bausmės pabaiga – 2027 m. rugsėjo 5 d., 2/3 laisvės atėmimo bausmės atliko – 2022 m. rugsėjo 5 d, neatliktos bausmės dalis 2024 m. vasario 7 d. – 3 metai 6 mėnesiai 29 dienos.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartimi atmestas nuteistojo V. P. skundas dėl Komisijos 2024 m. vasario 14 d. nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

5. Skundu nuteistasis V. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartį.

5.1. Nuteistasis teigia, jog skundžiamą nutartį priėmęs teismas nevertino, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, per bausmės atlikimo laikotarpį nėra padaręs kitų pažeidimų, išskyrus tai, kad buvo lengvai apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistasis pažymi, kad nuo padaryto pažeidimo yra praėję vieneri metai, jis supranta ir pripažįsta savo klaidą. Be to, nėra priklausomas nuo alkoholio, tai buvo tik sunkumo ir nusivylimo akimirka. Pažymi anksčiau lankęs priklausomybę nuo alkoholio turinčių asmenų kursus.

5.2. Skunde nuteistasis pabrėžia, kad teismas akcentavo jo didelius finansinius įsipareigojimus, kurie dengiami tik minimaliai. Visgi čia skundą padavęs asmuo nurodo, kad civilinių ieškinių padengimui šiuo metu negali skirti didesnių sumų. Gaunamas lėšas paskirsto taip, kad galėtų išgyventi, prasimaitinti, išlaikyti sūnų, pasirūpinti namais, juo labiau, kad yra vienišas, dalį pinigų turi pasilikti santaupoms. Nuteistasis prašo atsižvelgti į sunkią jo padėtį, tai, kad laisvėje dirba nuo 2020 m. spalio mėn., taip pat kitas aplinkybes, nerodančias jo pavojingumo visuomenei.

6. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo skundas atmetamas.

7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta nuteistojo V. P. asmens byla bei įvertinęs nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją naikinti.

8. Priešingai nei skunde teigia nuteistasis, vertinant galimybę taikyti lygtinio paleidimo institutą, buvo atsižvelgiama į reikšmingų aplinkybių visumą, kuri esamu atveju vis dar neleidžia daryti išvados dėl galimybės nuteistojo elgesį koreguoti jam faktiškai nebeatliekant laisvės atėmimo bausmės. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, buvo vertinta ir nuteistojo elgsena bausmės atlikimo metu, darbinė veikla, įgyta kvalifikacija, finansų tvarkymas, ryšiai su artimaisiais, gyvenimo stiliaus ypatumai bei kitos reikšmingos aplinkybės. Šias aplinkybes vertino ir Komisija, ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas, kuris visų reikšmingų duomenų kontekste padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nuteistasis neatitinka lygtiniam paleidimui taikyti būtinų sąlygų. Taigi aukštesnysis teismas neturi pagrindo pritarti skundo argumentams, jog liko neįvertinta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, praėjęs laikotarpis nuo nustatytų pažeidimų padarymo.

9. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad V. P. formaliai atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto kriterijų, tačiau vien šios formalios sąlygos nepakanka taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kadangi įstatymas įpareigoja nustatyti ir materialiąsias sąlygas, t. y. žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką arba tai, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažinant ją. Šiuo metu V. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau aukštesnysis teismas visiškai sutinka su Komisijos bei pirmosios instancijos teismo išvadomis netaikyti lygtinio paleidimo.

10. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis V. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka dėl padaryto labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kai būdamas apsvaigęs nuo alkoholio iš chuliganiškų paskatų nužudė kitą žmogų. Žemesnysis teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad alkoholis, kaip viena iš nuteistojo probleminių sričių, egzistavo ne tik minėtos nusikalstamos veikos padarymo metu, bet ir vėlesniu gyvenimo laikotarpiu. Be to, kad labai sunkų nusikaltimą V. P. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dar ir 2012 m. apsvaigęs nuo alkoholio smurtavo prieš savo sutuoktinę. Pažymėtina ir tai, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę nuteistajam buvo suteiktos trumpalaikės išvykos į namus, po jų, 2022 m. spalio 30 d. ir 2023 m. kovo 26 d., nuteistasis grįžo į laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigą būdamas neblaivus. Po paskutiniojo pažeidimo, susijusio su alkoholio vartojimu, nuteistasis nedalyvavo jokiose užimtumo programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą. Būtent piktnaudžiavimas alkoholiu ir mąstymas bei elgesys paskutinėje socialinio tyrimo išvadoje įvertinti kaip veiksniai, didinantys nusikalstamo elgesio riziką. Taigi nuteistasis, išleistas trumpalaikėms išvykoms į namus, padarė pažeidimus, nepateisino parodyto pasitikėjimo juo, vėlesniu laiku nedėjo pakankamai pastangų siekiant valdyti problemines sritis, kas neduoda pagrindo išvadai dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą. Šiuo metu išlieka pakankamai didelė rizika, kad neizoliavus nuteistojo jis gali piktnaudžiauti alkoholiu, kas, įvertinus ir jo dinaminius kriminogeninius veiksnius (smurtinį elgesį, susijusį su alkoholio vartojimu, praeityje būdingą agresyvų elgesį), gali nulemti ir pakartotinį nusikalstamą elgesį.

11. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai bausmės tikslai gali būti pasiekti nebeizoliuojant nuteistojo asmens nuo visuomenės. Vienas iš bausmės tikslų yra ir teisingumo principo įgyvendinimas. Šioje vietoje būtina atsižvelgti ir į paties nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, kuri sukėlė negrįžtamus padarinius. Tokiomis aplinkybėmis, kai nuteistasis nededa maksimalių pastangų atsiriboti nuo alkoholio, kas turėjo įtakos ankstesniam nusikalstamam elgesiui, taip pat didesnėmis sumomis dengti civilinius ieškinius, lygtinio paleidimo taikymas aiškiai neatitiktų ir nukentėjusiųjų asmenų interesų bei neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo. Pastarųjų aplinkybių kontekste nuteistojo veiksmai, nukreipti į individualią socialinės reabilitacijos pažangą, turėtų būti dar labiau aktyvūs bei nuoseklūs, suteikiantys pagrindą spręsti esant objektyvų pagrindą pasitikėti nuteistuoju.

12. Sutiktina su nuteistojo skunde nurodomais argumentais, jog jis dirba, privalo išlaikyti vaiką, jo finansinė padėtis yra sudėtinga, be to, turi atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Vis dėlto civilinių ieškinių dengimas kiekvieną mėnesį pervedant po 30 Eur, kai bendra išieškoma suma socialinio tyrimo išvados priėmimo metu vis dar siekė 35 545,74 Eur, yra labiau simbolinė. Paties nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu išskirtiniais sunkumais nepasižymi, jis laikosi nustatytų elgesio taisyklių bei režimo reikalavimų. Šios aplinkybės yra reikšmingos, tačiau visgi tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik iš esmės teigiamai jį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, taip pat veiksniai, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, paskatinimai, o nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, aukštesniojo teismo įsitikinimu, vis dar nėra pakankama konstatuoti, jog V. P. elgesys sudaro realų pagrindą manyti, kad lygtinis paleidimas jam gali būti taikomas jau šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje.

13. Taigi aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistasis dar neatitinka visų būtinų sąlygų lygtinio paleidimo taikymui. Nors pastarasis ir tikina neturintis didesnių problemų su alkoholiu, tačiau nustatyti pažeidimai, ankstesnis smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio prieštarauja nuteistojo teiginiams. Be to, socialinio tyrimo išvadoje kaip tik ir pabrėžta, kad negebėjimas atsiriboti nuo alkoholio vartojimo gali būti pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantis veiksnys ateityje. Neginčytina, jog nuteistojo elgesio nuostatos kriminogeninių veiksnių prasme yra nukreiptos teigiama linkme, tačiau po paskutiniojo pažeidimo, susijusio su apsvaigimu nuo alkoholio, V. P. nedalyvavo jokiose užimtumo priemonėse siekiant valdyti šį kriminogeninį veiksnį. Dėl to kyla abejonių dėl jo galimybės taisyti savo elgesį jau šiuo metu būnant neizoliuotam nuo visuomenės.

14. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, nuteistojo V. P. nusikalstamo elgesio rizikos kaitą, elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, spręstina, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nėra pakankamas pripažinti, kad jis, būdamas paleistas lygtinai, pateisins jam parodytą pasitikėjimą, todėl sutiktina su Komisijos nutarimu ir rekomendacijomis nuteistajam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nukreiptą į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartis, kuria atmestas V. P. skundas dėl Komisijos 2024 m. vasario 14 d. nutarimo, laikytina pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.