- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-30
- Bylos Nr.
- 1S-193-397/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- G. B.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo G. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas, apylinkės teismas) 2025 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-jame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2025 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. LK-N-229 taikyti nuteistajam G. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. G. B. teistas: 1) Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, jam paskirta galutinė subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė; 2) Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta galutinė 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė; Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. sausio 16 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsniu, 2022 m. sausio 31 d., 2023 m. birželio 20 d. ir 2023 m. liepos 10 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, ir G. B. paskirta galutinė subendrinta 5 (penkerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo ir 76 MGL (3 800,00 Eur) dydžio baudos bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
2. Bausmės pradžia nuteistajam skaičiuojama nuo 2022 m. lapkričio 17 d., bausmės pabaiga – 2027 m. lapkričio 15 d.
3. 2025 m. kovo 24 d. Komisijos nutarimu Nr. LK-N-229 nuteistajam G. B. taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, motyvuojant tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su mažėjimo dinamika, o atlikus didelės žalos vertinimą nustatyta žema rizika. Būdamas laisvėje G. B. dirbo (turi išsilavinimą), bausmės atlikimo metu stebima teigiama nuostata į darbinę veiklą. Iš gaunamo atlyginimo jis vykdo atskaitymus, įkalinimo įstaigoje pragyvena iš savo uždirbamų pinigų. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis gyventų pas močiutę. Asmens vertybės nepasižymi kriminalinio elgesio palaikymu. Nuteistasis stengiasi atsiriboti nuo galimų rizikingų situacijų, orientuojasi į pozityvaus užimtumo veiklas (dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, darbą ir panašiai). G. B. taip pat geba nurodyti savo kriminogeninius veiksnius, dalyvauja elgesį bei mąstymą keičiančiose programose (panašu, kad atsidūręs įkalinimo įstaigoje galimai pasimokė, kad jo reakcijos į situacijas ankščiau buvo perdėtos ir reikėtų imtis kitų problemų sprendimo strategijų, kadangi pats tai pripažino). G. B. turi mišrų asmenybės sutrikimą, todėl manytina (remiantis socialinio tyrimo išvada), kad įkalinimo įstaigoje struktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis geba elgtis tinkamai, tačiau ilgesnis įkalinimas neparuoš jo gyvenimui laisvėje.
4. Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 28 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2025 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. LK-N-229 taikyti nuteistajam G. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nurodant, kad nors nuteistasis G. B. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Įvertinęs nuteistojo elgesyje vyraujančius dinaminius kriminogeninius veiksnius, vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, nenustačius akivaizdžios nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei likusios neatliktos bausmės dalies dydį, apylinkės teismas padarė išvadą, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje.
Šalies argumentai
5. 2025 m. gegužės 2 d. nuteistasis G. B. pateikė skundą aukštesnės instancijos teismui, kuriame prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Nuteistasis skunde nurodo, jog skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nėra jokių teisinių argumentų, racionalių motyvų bei objektyvių aplinkybių, kodėl atsisakoma taikyti lygtinį paleidimą. Apylinkės teismas nevertino jo asmens byloje pateiktos darbdavio charakteristikos, viršininko paskatinimo, mediatorius pažymos bei to, kad jis pripažįsta kaltę, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, nėra baustas drausmine tvarka, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, lengvoje grupėje, taip pat kreipėsi į mediatorių dėl susitaikymo su nukentėjusiuoju ir efektyvesnio neturtinės žalos atlyginimo. Nuteistasis pažymi ir tai, kad nuo pat bausmės atlikimo pradžios užsiima darbine veikla, dėl kurios jo finansinė padėtis yra stabili ir leidžianti pagal prioritetus valdyti gaunamas lėšas. Taip pat yra sistemingai skatinamas, dėl ko jam suteikiama teisė kiekvieną savaitgalį pasinaudoti trumpalaike išvyka į namus pas močiutę, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju turės kur apsigyventi. Taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose ir aktyvaus užimtumo priemonėse, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, deda maksimalias pastangas siekdamas savo nusikalstamo elgesio korekcijos išimtinai teigiamos dinamikos, kas sudaro tvirtą ir pakankamą pagrindą manyti, kad išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, Apylinkės teismas atsisakydamas patvirtinti lygtinį paleidimą vis dėl to priėjo neginčytinos išvados sutikdamas, jog jo atveju apart formalaus egzistuoja ir materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, kas suteikia objektyvų pagrindą priimti jam palankų teismo sprendimą, juolab, kad jo lygtiniam paleidimui neprieštaravo ir prokuratūra. Skundo autorius pažymi ir tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis įvertino savo elgesio pasekmes, patyrė didelius suvaržymus ir suprato, kad gyvenimo tikslų siekimas ir realizavimas įmanomas tik teisėtomis priemonėmis propaguojant visuomenėje priimtas elgesio bei etikos taisykles. Tuo tarpu galimas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymas, yra stipriausiai motyvuojantis faktorius.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų, prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. B. skundas atmestinas.
7. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam G. B., pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis jau gali būti paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
8. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas BVK 82–87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytą bausmės dalį.
9. Nuteistasis G. B. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą formalų kriterijų, susijusį su atliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, kuriam egzistuojant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, vien šis faktas nėra pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nes įstatymas įpareigoja įvertinti ir tai, ar egzistuoja viena iš alternatyvių įstatyme numatytų aplinkybių, tai yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant.
10. Nagrinėjamu atveju G. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Taigi, šiuo atveju nuteistajam lygtinis paleidimas galėtų būti taikomas tik konstatavus akivaizdžią jo pažangą, daromą mažinant riziką pakartotinai nusikalsti. Tačiau, kaip ir žemesnės instancijos teismas, apygardos teismas tokios jo pažangos iš esmės neįžvelgia.
11. Sutiktina su G. B. skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, pastebimos nuteistojo teigiamos nuostatos į darbinę veiklą, bausmės atlikimo metu jis dirba, stengiasi atlyginti turimus finansinius įsipareigojimus, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi išsilavinimą ir paklausią specialybę, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, elgesio prevencijos užsiėmimuose, skatintas 4 kartus, drausminių nuobaudų neturi, vyksta į trumpalaikes išvykas į namus. Nagrinėjamu atveju, reaguojant į nuteistojo elgesio pozityvius pokyčius bausmės atlikimo metu, nuo 2024 m. liepos 12 d. jis perkeltas bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis, o nuo 2024 m. lapkričio 27 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmių atlikimo vietoje. Taigi, įvertinus teigiamą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šiuo metu jo teisės ir laisvės yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, nei teigiamu elgesiu nepasižymintiems nuteistiesiems.
12. Visos šios aplinkybės neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, taip pat rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima teigiamų aspektų, tačiau socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai ir koreguotinų sričių, į kuriuos dėmesį skundžiamoje nutartyje atkreipė ir apylinkės teismas. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismo nutartyje pateikti atsisakymo taikyti G. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos argumentai yra pagrįsti objektyviais duomenimis – visų pirma nuteistojo socialinio tyrimo išvada.
13. Susipažinus su socialinio tyrimo išvadoje pateiktais nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais matyti, kad nors paskutinio vertinimo, atlikto 2025 m. vasario 24 d., metu pažymėta, jog G. B. nusikalstamo elgesio rizika pakartotinai nusikalsti yra mažėjanti, tačiau nusikalstamo elgesio rizikos lygis nepakito – išliko vidutinis. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika jam buvo nustatyta ir ankstesnių vertinimų metu. Tai rodo, jog nuteistojo pastangos koreguojant savo nusikalstamą elgesį nors ir vertintinos mažėjimo linkme, tačiau visgi nebuvo maksimalios ir pakankamos.
14. Vertinimo metu nuteistajam G. B. nustatyti 4 (keturi) statiniai kriminogeniniai veiksniai, kurių korekcija negalima, tai yra, kriminalinė istorija (trys teistumai); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo pažeidimas. Taip pat nustatyta ir 11 (vienuolika) dinaminių pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių kriminogeninių veiksnių, tai yra, turi nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos / probacijos tarnybos personalo atžvilgiu.
15. Pažymėtina, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Taigi, nors nuteistojo elgesys statinių kriminogeninių veiksnių egzistavimo neeliminuos, tačiau tolimesnis dinaminių veiksnių šalinimas gali padėti dar labiau koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, priimdamas sprendimą atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą, savo išvadas grindė vertindamas nuteistajam nustatytus pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančius dinaminius veiksnius, kurie ne tik kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, ir tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, dėl jo galimo lygtinio paleidimo.
16. Kaip galima suprasti iš nuteistojo skundo turinio, jis mano, kad spręsdamas jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, apylinkės teismas nepagrįstai neįvertino jo asmens byloje pateiktos darbdavio charakteristikos, stabilios finansinės padėties, viršininko paskatinimo bei to, kad laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pirmą kartą, nėra baustas drausmine tvarka, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, lengvoje grupėje, taip pat kreipėsi į mediatorių dėl susitaikymo su nukentėjusiuoju ir efektyvesnio neturtinės žalos atlyginimo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju turės kur apsigyventi. Atsakant į minėtus nuteistojo argumentus aukštesnysis teismas pažymi, kad kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nors nuteistasis dirba, turi finansų, vis dėl to, kaip jau paminėta, jo nestabili darbo patirtis ir finansinių įsipareigojimų turėjimas bei menkos jų apmokėjimo galimybės vis dar išlieka dinaminiu G. B. nustatomu kriminogeniniu veiksniu. Jam priteisto civilinio ieškinio nuteistasis nėra atlyginęs, be to, nors kaip skunde nurodo pats nuteistasis, jis kreipėsi į mediatorių dėl susitaikymo su nukentėjusiuoju, vis dėl to, iš socialinėje išvadoje užfiksuotos informacijos matyti, kad šios priemonės nuteistasis ėmėsi siekdamas būtent sumažinti jam priteistą ieškinio sumą, tačiau nukentėjęs asmuo mediacijos procese dalyvauti atsisakė. Sutiktina su nuteistojo nurodytomis aplinkybėmis, jog įkalinimo įstaigoje jis skatintas, nebaustas administracine tvarka, vis dėl to, šios aplinkybės nėra išskirtinės, kadangi G. B. tiesiog elgiasi taip, kaip, kad privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis – nedaryti nusižengimų ir būti pagarbiam su kalėjimo administracija bei kitais nuteistaisiais, atitinkamai dėl tokio savo elgesio nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, lengvoje grupėje, dėl ko turi daugiau privilegijų – yra išleidžiamas trumpoms išvykoms į namus, gali laisvėje eiti į darbą. Tuo tarpu tuomet, jei nuteistojo elgesys būtų neigiamas, jis tokių privilegijų neturėtų. Taigi, nuteistojo teigiamas elgesys atliekant bausmę nors ir vertintinas teigiamai ir į jį atsižvelgiama jam skiriant privilegijas, tačiau vien tokio elgesio buvimas savaime negali būti priežastis taikyti jam lygtinį paleidimą, juolab, kad iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog G. B. atžvilgiu kaip vienu iš jam nustatytų dinaminių veiksnių vis dar išlieka tai, kad nuteistasis išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos / probacijos tarnybos personalo atžvilgiu. Tuo tarpu aplinkybės, jog nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais ir laisvėje turi gyvenamąją vietą, kur lygtinio paleidimo atveju galės apsistoti, egzistavo ir prieš G. B. patenkant į įkalinimo įstaigą, tačiau nuo teisei priešingų veiksmų jo tai nesustabdė.
17. Nuteistasis savo skunde taip pat akcentuoja aplinkybes, jog laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pirmą kartą, dėl įvykdytų nusikaltimų gailisi. Atsakant į šiuos nuteistojo skundo argumentus pažymėtina, kad nors realią laisvės atėmimo bausmę nuteistasis ir atlieka pirmą kartą, tačiau iš viso teistas 3 (tris) kartus alternatyviomis bausmės rūšimis – 2022 m. sausio 31 d. teismo nuosprendžiu jam buvo paskirta 80 MGL (4 000,00 Eur) bauda, kurios beje nuteistasis dar nėra sumokėjęs bei 2023 m. liepos 10 d. teismo nuosprendžiu jam buvo paskirta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė. Analizuojant teistumus stebimas nusikalstamo elgesio modelis, kadangi vyrauja smurtinio pobūdžio nusikaltimai. Nusikaltimus nuteistasis vykdė tiek vienas, tiek bendrininkų grupėje. Be to, pirmasis nuteistojo kontaktas su policija įvyko jam būnant itin jauno amžiaus – 16 metų. Ikiteisminis tyrimas G. B. atžvilgiu tuomet buvo nutrauktas, tačiau ši aplinkybė atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, jog ne tik jam ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnesnės bausmių rūšys, nei ankstyvame amžiuje įgytos patirtys nuteistojo nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė. Šios aplinkybės rodo, kad jam paskirtos bausmės nesuformavo nuostatų ateityje pasirinkti brandų ir visuomenės interesus atitinkantį gyvenimo būdą. Tai sudaro pagrindą abejoti G. B. pasiruošimu tolesnei resocializacijai laisvėje, ypač atsižvelgus į tai, kad kaip jau minėta, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, išskiriamas itin didelis skaičius dinaminių kriminogeninių veiksnių. Be to, priešingai nei savo skunde teigia pats nuteistasis, tai yra, kad dėl nusikaltimų, už kuriuos šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę įvykdymo jis gailisi, iš socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos informacijos matyti, kad įvertinus pokalbio metu nuteistojo išsakytas mintis buvo nustatyta, jog nuteistasis nevisiškai suvokia savo nusikalstamų veiksmų pasekmes aukai ir visuomenei, vertinimo metu nuteistasis negebėjo įvertinti savo nusikalstamo elgesio pesekmių platesne prasme, įvertindamas kilusias neigiamas pasekmes tik sau ir tam tikriems asmenims, teigė, kad negalvojo, kad viskas taip pakryps, jog bus nuteistas. Teisminių bylos nagrinėjimų metu G. B. dėl vieno iš padarytų nusikaltimų kaltu prisipažino tik iš dalies, dėl kito – neprisipažino išvis, o vertinimų metu taipogi yra linkęs save teisinti, pateikti jį pateisinančias aplinkybes.
18. Aukščiau aptartos aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi kaltės pripažinimas, gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis kaltės ar ją pripažįstantis tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Be to, tai kartu rodo ir tai, kad nuteistasis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, neapgalvoja kilusių padarinių, minimizuoja atsakomybę, todėl, būdamas laisvėje, taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai. Šios aplinkybės tik sustiprina manymą, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.
19. Nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau pritartina apylinkės teismo argumentui, jog ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju nuteistasis G. B. yra atlikęs nemažą dalį jam paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės, tačiau likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis vis dar yra ženkli – daugiau nei 2 (dveji) metai ir beveik 6 (šeši) mėnesiai. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą, ypač atsižvelgus į tai, kad nuteistasis teistas ir ankščiau, į jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo nesuvokimą dėl jo daromų nusikalstamų veikų pavojingumo.
20. Taigi, nors G. B. bausmę stengiasi atlikti tinkamai, rodo tam tikras pastangas taisytis, tačiau pritartina apylinkės teismo išvadai, kad ši jo padaryta pažanga, įvertinus aukščiau paminėtus duomenis apie jo nusikalstamą praeitį, nusikaltimus sąlygojusias aplinkybes, nusikalstamų poelgių minimizavimą, taip pat kriminogeninius nusikalstamo elgesio riziką didinančius veiksnius, dar nėra pakankama ir nesudaro pagrindo jam taikyti lygtinį paleidimą, bei manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
21. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino šališkai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, kas duoda pagrindo išvadai, jog apylinkės teismas nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai. Pritartina skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.
22. Remiantis aptartu, skundžiama apylinkės teismo nutartis pripažįstama teisėta ir pagrįsta bei paliekama galioti, o nuteistojo G. B. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo G. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2025 m. balandžio 28 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.