Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 58-99 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. nuosprendžiu V. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 dalyje ir jam paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė; bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki 2013 d. birželio 11 d.; Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. spalio 15 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundą ir paliko Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. nuosprendį nepakeistą.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. gegužės 16 d. gautas (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. gegužės 6 d. nutarimas Nr. 58-99 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. P. (toliau – ir Nutarimas). Nutarime nurodyta, kad V. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžia – 2020 m. rugsėjo 5 d. Susipažinus su nuteistojo asmens byla nustatyta, kad Nutarime yra padaryta rašymo apsirikimo klaida, V. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2013 m. birželio 11 d. Bausmės pabaiga – 2027 m. rugsėjo 5 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. balandžio 29 d. – 5 metai 4 mėnesiai 7 dienos. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu nuteistasis gyventų (duomenys neskelbtini). V. P. nuteistas ir laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namuose nuteistasis nuo 2021 m. lapkričio 22 d. dirba statybininku (duomenys neskelbtini), gauna darbo užmokestį, moka sūnaus išlaikymo skolą ir kasmėnesines išmokas, papildomai pagal galimybes skiria lėšų sūnaus reikmėms, tačiau turimi finansiniai įsiskolinimai vertinami kaip labai dideli (28 559,58 Eur ir 1 738,87 Eur) ir sunkiai įveikiami. Per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį iš nuteistojo darbo užmokesčio buvo išskaičiuota 6986,16 Eur vaiko išlaikymo skolos padengimui, tačiau kitos skolos, atsiradusios kitų dviejų patenkintų civilinių ieškinių pagrindu, nebuvo išskaičiuojamos ar mokamos savanoriškai, nes, nuteistojo teigimu, pirmumas atitenka vaiko išlaikymo skolos ir kiekvieno mėnesio fiksuotos pinigų sumos vaiko išlaikymui mokėjimui. Nuteistasis pataisos namuose noriai lankė psichologines konsultacijas, skirtas analizuoti asmeninę nusikalstamo elgesio patirtį bei didinti motyvaciją valdyti kriminogeninius veiksnius. Nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina nusikalstamumą. Atlikdamas bausmę nėra dalyvavęs prievartos kitų kalinių atžvilgiu naudojimo ar bauginimo veiksmuose. Direktoriaus 2015 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 36-31 iš paprastosios grupės perkeltas į lengvąją grupę. Nuo 2020 m. spalio 8 d., iki perkėlimo į (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namus, nuteistasis dirbo už įstaigos teritorijos ribų (duomenys neskelbtini), taip pat nuo 2020 m. spalio 5 d. 0,5 etato dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2021 m. sausio 8 d. – 0,25 etato. Nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nebaustas, 12 kartų skatintas už nepriekaištingą elgesį, stropų darbą bei aktyvų dalyvavimą nuteistųjų pataisos programoje. Nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę minėtoje pataisos įstaigoje buvo vertinamas teigiamai. Nuo 2021 m. gruodžio 10 d. nuteistajam suteikta galimybė kiekvieną savaitę dviem paroms nuvykti į namus. Informacijos apie teisės aktų nustatytų reikalavimų pažeidimus trumpalaikės dviejų parų išvykos į namus metu negauta. Asmuo tvarko bendrojo naudojimo patalpas ir teritoriją pagal patvirtintą grafiką, dirba įmonėje, dalyvavo intervencinėse priemonėse, pozityvaus užimtumo veiklose, numatytose Individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos ir Intensyvaus nuteistojo rengimo paleidimui iš pataisos įstaigos plane. Nuteistasis stengiasi palaikyti pagarbius santykius su (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namų darbuotojais, konfliktinių situacijų inicijuoti nelinkęs, siekia kurti teigiamą savęs vaizdą ir išlaikyti gerą elgesį. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, šiuo metu nėra reikšmingų žalos rizikos požymių. Nuo laisvės atėmimo bausmės pradžios yra stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, nustatytų taisyklių laikymasis. Atsižvelgusi į šias aplinkybes Komisija konstatavo, kad nuteistasis padarė reikšmingą pažangą valdant nusikalstamo elgesio recidyvo riziką ir balsų dauguma (2 balsai už, 2 prieš) siūlo taikyti V. P. lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 4 dalį. Du komisijos nariai siūlo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nes nuteistasis kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino, nedengia skolų, atsiradusių teismo nuosprendžiu patenkintų civilinių ieškinių pagrindu, turimi finansiniai įsiskolinimai vertinami kaip labai dideli ir sunkiai įveikiami, yra nemaža dalis dar neatliktos laisvės atėmimo bausmės, V. P. nuteistas už sunkų nusikaltimą, be to, paskirtos bausmės tikslai dar nepasiekti (b. l. 2–3).

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. gegužės 16 d. gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus prokuroro Armando Vainausko skundas dėl Komisijos Nutarimo, kuriame prokuroras prašo atsisakyti jį patvirtinti. Skunde nurodyta, kad nuteistasis V. P. įvykdė labai sunkų nusikaltimą ir už jį paskirtos neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė – 5 metai 4 mėnesiai 7 dienos. Šiuo metu teigiama V. P. charakteristika patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. V. P. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl taikant nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos būtų pažeistas bausmės teisingumo principas ir jo įgyvendinimas. Be to, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, į nukentėjusiųjų lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis (b. l. 18–19).

Komisijos Nutarimas netvirtinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Teismas, susipažinęs su Komisijos Nutarimu ir nuteistojo V. P. asmens byla, nustatė, kad V. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, jis nėra atlikęs dviejų trečdalių jam paskirtos bausmės, ją atliks 2022 m. rugsėjo 5 d., tačiau nuteistajam sutinkant, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju būtų taikoma intensyvi priežiūra, nagrinėjamu atveju nuteistasis formaliai atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 4 dalies reikalavimus, kad būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Kartu teismas primena, kad lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialus pagrindas. Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo ne tik nepriekaištingas, kaip to reikalauja ir atitinkamos bausmės atlikimo vietos taisyklės, bet nustatytos ir tokios išskirtinės aplinkybės, kurios leistų neabejoti, jog bausmės tikslai pasiekti tiek, kad nuteistasis toliau gali taisytis būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad V. P. teistas ir laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą už labai sunkaus nusikaltimo įvykdymą – nužudė kitą žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Nuteistasis bausmės atlikimo metu visą laiką dirba, yra 12 kartų skatintas už nepriekaištingą elgesį, stropų darbą bei aktyvų dalyvavimą nuteistųjų pataisos programoje, drausmine tvarka nebaustas, artimai bendrauja su šeimos nariais, nuolat vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, dalyvauja intervencinėse priemonėse ir pozityvaus užimtumo veiklose, lankė anoniminių alkoholikų susirinkimus (pradėjo lankyti 2020 m. vasario mėn. iki karantino pradžios, po to nelankė dėl užimtumo). Pastebėtina, kad visu laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu nuteistojo neblaivumas neužfiksuotas. Nuteistasis lankė psichologines konsultacijas, skirtas analizuoti asmeninę nusikalstamo elgesio patirtį bei didinti motyvaciją valdyti kriminogeninius veiksnius, bausmės atlikimo metu nėra naudojęs prievartos kitų kalinių atžvilgiu. Nuo 2020 m. spalio 8 d. nuteistasis dirbo už įstaigos teritorijos ribų, o nuo 2021 m. gruodžio 10 d. nuteistasis kiekvieną savaitę dviem paroms vyksta į namus. Jokių nustatytos tvarkos pažeidimų neužfiksuota. Asmuo tvarko bendrojo naudojimo patalpas ir teritoriją pagal patvirtintą grafiką, stengiasi palaikyti pagarbius santykius su (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namų darbuotojais, vengia konfliktinių situacijų, siekia išlaikyti gerą elgesį.

Ikiteisminio tyrimo pradžioje V. P. visiškai pripažino savo kaltę, smulkiai papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tačiau vėliau pakeitė poziciją ir iki šiol absoliučiai neigia savo kaltę. V. P. turi didelių finansinių įsiskolinimų, iš viso – virš 30 tūkstančių eurų. Per visą laisvės atėmimo laikotarpį nuteistasis net iš dalies neatlygino nusikalstama veika padarytos žalos, teigė, kad turi nepilnametį vaiką ir jo išlaikymas yra prioritetinis. Teismas sutinka, kad tėvas turi pareigą finansiškai prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo, tačiau kartu pabrėžia, jog nuteistasis taip pat turi nekvestionuojamą pareigą atlyginti savo nusikalstama veika padarytą žalą. V. P. visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį dirbo, gavo darbo užmokestį, laikui bėgant nuteistasis keitė darbovietes ir jo gaunamas darbo užmokestis didėjo (kas savaime yra teigiamai vertintina aplinkybė), tačiau, nepaisant to, V. P. vis tiek nemokėjo net minimalių įmokų savo brutaliu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimui. Nuteistasis neslepia, kad jo tėvams priklausęs nekilnojamasis turtas – būstas, kuriame jis lankosi per trumpalaikes išvykas ir kuriame jis gyventų, jei būtų lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, dėl turimų finansinių sunkumų, susijusių su teismo priteistais civiliniais ieškiniais, priklauso jo giminaitei. Be to, remiantis nuteistojo žodžiais, jis (duomenys neskelbtini) tik siekdamas išvengti turto arešto. Visos šios aplinkybės neabejotinai patvirtina nuteistojo motyvacijos prisiimti atsakomybę už savo veiksmus stoką, nukentėjusiosios interesų ir teismo nuosprendžio ignoravimą.

Primintina, kad nuteistojo lygtinio paleidimo instituto taikymo patvirtinimas yra teismo diskrecija. Teismas, nagrinėjamu atveju spręsdamas dėl šio instituto taikymo nuteistajam, sutinka, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės yra labai svarbios, jos yra detaliai išdėstytos tiek Komisijos Nutarime, tiek (duomenys neskelbtini) Resocializacijos skyriaus 2022 m. balandžio 5 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-82, jos parodo nuteistojo elgesio korekciją teigiama linkme. Pastebėtina, kad už tai nuteistieji yra skatinami, kaip ir šiuo atveju, V. P. leista toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) namuose, jam suteikta galimybė kiekvieną savaitę dviem paroms nuvykti į namus ir kita. Tačiau pažymėtina, kad tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Dar daugiau, teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai, kad jis jau patyrė pakankamą realų laisvės suvaržymą ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.

Teismas konstatuoja, kad teismui pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti tiek teigiamai, tiek neigiamai V. P. apibūdinantys duomenys. Nuteistasis neabejotinai keičia savo elgesį tinkama linkme, tačiau, kaip jau minėta, V. P. įvykdė labai sunkų nusikaltimą, (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namuose yra tik nuo 2021 m. lapkričio mėn., iki tol jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, neatliktos paskirtos bausmės dalis yra didelė – virš 5 metų. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad V. P. turi pakankamai gyvenimo pusiau struktūruotoje aplinkoje patirties, tvirtai susiformavusio prosocialaus gyvenimo būdo. Be to, nuteistasis savo kaltės dėl nusikaltimo padarymo nepripažįsta, nors ir dirba, bet nusikaltimu padarytos žalos neatlygina, teisindamasis pareiga išlaikyti vaiką, tokiu būdu vengdamas prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Taigi, šiuo metu nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad V. P. pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai, todėl Komisijos Nutarimas netvirtinamas. Teismo vertinimu, nuteistasis turėtų toliau nuosekliai vykdyti jam nustatytus įpareigojimus, keisti savo elgesį teigiama linkme, laikytis bausmės atlikimo vietos taisyklių, taip siekiant pašalinti visas kylančias abejones dėl galimybės pagrįstai jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 58-99 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.