Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovo advokato O. Š. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. LK-N-898, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajai lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistoji A. B. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-574/2020 buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalyje, bei jai paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nuosprendis A. B. atžvilgiu paliktas galioti be pakeitimų, o nuteistosios kasacinis skundas dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi buvo atmestas.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) pateiktais duomenimis, nuteistajai A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžia skaičiuotina nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2030 m. lapkričio 24 d. Komisija nustatė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajai gali būti taikomas atlikus pusę laisvės atėmimo bausmės. Šią bausmės dalį nuteistoji A. B. atliko 2025 m. lapkričio 24 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios gynėjo O. Š. skundas atmestinas.

Pabrėžtina, kad formuojamoje teismų praktikoje yra pripažįstama, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos – specifinis teisės institutas, kadangi šiuo konkrečiu atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje, t. y. vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019).

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo nustatytą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą konkrečią laisvės atėmimo bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Kita vertus, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas bei nustatytos tvarkos laikymąsi, jo elgesį pataisos įstaigoje, pastarojo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1S-255-813/2022, 1S-260-966/2022, 1S-232-290/2022, 1S-99-485/2023).

Teismas, susipažinęs su nuteistojo su nuteistosios A. B. gynėjo skundu ir jos asmens byla, konstatuoja, kad pastaroji formaliai atitinka lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygą, numatytą BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tai reiškia, kad A. B. yra atlikusi pusę jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės (ją atliko 2025 m. lapkričio 24 d.). Kita vertus, pabrėžtina, jog lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinos kitos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Negalima paneigti, kad dabartiniame nuteistajai paskirtos bausmės atlikimo etape, A. B. nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Kita vertus, šį kriterijų vertinant retrospektyviai, pabrėžtina, jog nuteistosios A. B. nusikalstamo elgesio rizika visą jos bausmės atlikimo laikotarpį, net ir pradėjus atlikti paskirtą bausmę, buvo žema. Kaip matyti iš nuteistosios asmens bylos, A. B. 2023 m. sausio 9 d., 2024 m. sausio 22 d., 2024 m. gegužės 8 d. buvo vertinama (taikant OASys metodiką) Panevėžio kalėjime, minėtų vertinimų metu pastarajai taip pat buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistoji Komisijai buvo pristatyta du kartus. Tiek pirmąjį, tiek antrąjį kartą jos nusikalstamo elgesio rizika taip pat buvo žema. Pirmą kartą nuteistąją pristatant Komisijai ir 2025 m. vasario 12 d. atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą Vilniaus kalėjime, nustatyta išliekanti žema pakartotinių nusikaltimų rizika. Minėto vertinimo metu buvo nustatyti du statiniai kriminogeniniai veiksniai, trys dinaminiai ir trys apsauginiai kriminogeniniai veiksniai. Pažymėtina, jog nuteistąją vertinant antrą kartą, Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2025 m. spalio 22 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-3292 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) konstatuota, kad vis dar yra aktualūs du statiniai kriminogeniniai veiksniai, trys dinaminiai, kurių vienas – lėšų valdymo sunkumas yra suvaldytas, ir du apsauginiai kriminogeniniai veiksniai. Tai reiškia, kad praėjus pusei metų nuo pirmojo svarstymo dėl lygtinio paleidimo, nuteistosios atžvilgiu vienas dinaminis kriminogeninis veiksnys buvo suvaldytas, tačiau taip pat išnyko ir vienas apsauginis.

Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą ar asmenį, taikant lygtinio paleidimo institutą, būtina paleisti iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, vien žemas nusikalstamo elgesio rizikos kriterijus negali būti suabsoliutinamas. Priešingai, jis turi būti vertinamas visumoje aplinkybių, reikšmingų šiam institutui taikyti, įskaitant tiek nuteistosios įsitraukimo į socialinės reabilitacijos priemones, aktualiomis išlikusias nuteistosios problemines sritis, susijusias su vertybinėmis nuostatomis bei gyvenimo būdo ypatumais, tiek ir į nusikalstamos veikos, dėl kurios ši buvo nuteista, pobūdį.

Nors Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde yra nurodyta, kad Komisijos skundžiamas sprendimas yra sąlygotas išimtinai ankstesnės teismo nutarties, kuria nutarta nuteistajai netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau kaip matyti tiek iš paties Komisijos nutarimo, tiek iš nuteistosios asmens bylos, skundžiamas Komisijos nutarimas buvo priimtas praėjus ne trumpesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui nuo minimos teismo nutarties priėmimo. Per tą laiką buvo atsižvelgta į naują ir 2025 m. spalio 22 d. nuteistosios elgesio vertinimą, taip pat jos elgesį per laikotarpį, praėjusį nuo pirmojo asmens vertinimo. Todėl vien tai, kad antrojo vertinimo metu Komisija priėmė kitokį sprendimą, nei tą padarė pirmą kartą, nesudaro objektyvaus pagrindo pripažinti, kad šis Komisijos sprendimas yra neteisėtas, todėl naikintinas.

Be pirmiau aptartų argumentų, nuteistosios gynėjas akcentavo ir tai, kad skundžiamame Komisijos nutarime nebuvo nurodyta nei viena teigiamai pastarąją charakterizuojanti aplinkybė, o kitos aplinkybės buvo nurodytos klaidingai.

Teismas neturi objektyvaus pagrindo sutikti su skunde išreikšta pozicija, kad Komisija skundžiamame Nutarime nevertino A. B. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir jas sumenkino neigiamai charakterizuojančių aplinkybių kontekste. Susipažinus su skundžiamo Nutarimo turiniu, matyti, kad Komisija objektyviai įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąją charakterizuojančias aplinkybes. Gynėjo akcentuojamame Komisijos nutarime yra nurodyta, kad nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika yra žema, taip pat pastaroji neišreiškia kriminalinių nuostatų, todėl vien tai, kad be šių aplinkybių yra nurodytos ir A. B. neigiamai apibūdinančios aplinkybės, nesuteikia pagrindo pripažinti, kad šios aplinkybės yra suabsoliutinamos. Priešingai, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo būtina įvertinti visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes – tiek teigiamas, tiek neigiamas, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

Kartu aptariant Skunde pateiktus argumentus, susijusius su pastarosios teigiamu elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, pabrėžtina, jog minėtas nuteistosios elgesys nelaikytinas išimtine aplinkybe, sąlygojančia besąlygišką lygtinio paleidimo taikymą. Anaiptol, tai tik parodo, kad nuteistoji, atlikdama jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Be to, nuteistojo elgesio bei mąstymo korekcija yra sudėtingas bei ilgą laiką trunkantis procesas, todėl vien tai, kad nuteistoji paskirtos laisvės atėmimo bausmės ėmėsi vienokių ar kitokių aktyvių veiksmų, nukreiptų į elgesio bei mąstysenos keitimą, nesuteikia pagrindo teigti, jog toks pastarosios elgesys viename ar kitame bausmės atlikimo etape yra pakankamas. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-99-485/2023).

Sugretinęs advokato skunde akcentuotas bausmės atlikimo metu nustatytas, A. B. elgesį charakterizuojančias aplinkybes su nuteistosios elgesį viso bausmės atlikimo metu charakterizuojančių duomenų visuma, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad minėtos nuteistąją teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nusveria visas kitas laisvės atėmimo bausmės metu nustatytas ir pastarosios asmens byloje užfiksuotas aplinkybes. Priešingai, A. B. ryšiai, mąstymas bei susiformavusios nuostatos šiame nuteistajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo etape sudaro pagrindą pritarti Nutarimo išvadai ir pastarajai dabartiniame bausmės atlikimo etape netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Socialinio tyrimo išvadoje, kurioje, be kita ko, yra aptariama asmens elgesio, atliekant paskirtą bausmę, pokyčių dinamika, pripažinta, kad dabartiniame bausmės atlikimo etape nuteistoji yra linkusi išlaikyti aukštą savivertę, apie trūkumus ar keistinas charakterio savybes nekalba. Nors nuteistoji atvirai kriminalinių nuostatų neišreiškia, tačiau nusikalstamą veiką yra linkusi minimalizuoti, individualaus pokalbio metu teigia, kad nežinojo kokią medžiagą gabeno, todėl nesijaučia esanti kalta, kas leidžia daryti prielaidą, kad nuteistajai yra būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas ir iki šiol išlieka tam tikra nuostatų problema. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad nors šiuo metu išskirtinių sunkumų bendraujant su giminaičiais nenustatyta, tačiau nusikalstamą veiką ši padarė su giminaite, jos draugė taip pat yra anksčiau teista, kas parodo, kad tam tikros ryšių problemos sąveikavo su teisės pažeidėjos veiksmais (a. b. 89-95).

Taigi, kaip matyti iš pirmiau aparto nuteistosios A. B. socialinio tyrimo rezultatų, akivaizdu, kad nepaisant pastarosios aktyvaus dalyvavimo socialinės reabilitacijos ir reintegracijos veiksmuose, dabartinėje bausmės atlikimo stadijoje iki šiol egzistuoja koreguotinos sritis. Akivaizdu, kad nors nuteistoji aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos ir integracijos priemonėse, tačiau sritys, kurios vis dar gali būti keistinos, kaip antai požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, atsakomybės aplinkybė, savikritiškumas, yra koreguotinos, ką konstatavo ir jos vertinimą atlikę specialistai.

Teismo vertinimu, Komisijos išvada pagrįsta nuteistosios asmens byloje esančių duomenų visuma, išsamiai aptartos iki šiol išliekančios probleminės pastarosios mąstymo ir elgesio sritys, taip pat aplinkybės, susijusios su nuteistajai taikomų priemonių įtaka jos elgesiui bei mąstymui bei šių priemonių nepertraukiamumui. Įvertinęs nuteistosios pastangas, dalyvavimą individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse bei programose, taip pat charakterizuojančias aplinkybes, įskaitant vis dar egzistuojančias problemines sritis bei šiame bausmės atlikimo etape nustatytą pastarosios gebėjimą keisti savo elgesį būtent struktūrizuotoje aplinkoje, teismas pripažįsta, kad šiuo metu, siekiant užtikrinti tinkamą nuteistajai paskirtos bausmės tikslų pasiekimą, A. B. tikslinga toliau tęsti aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse, tęsti darbinę veiklą bei mokslą, kas gali būti užtikrinta tik pastarajai realiai atliekant jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kurią nuo 2024 m. gegužės 28 d. ji atlieka Vilniaus kalėjimo pusiaukelės namuose.

Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde yra atkreiptas dėmesys į tai, Komisijos Nutarime yra nepagrįstai nurodyta, kad nuteistoji A. B. neturi pastovios gyvenamosios vietos.

Komisijos Nutarime, priešingai gynėjo išsakytiems argumentams, nurodyta, kad nuteistoji neturi nuosavybę patvirtinančio dokumento ar kito asmens sutikimo priimti gyventi, kas Komisijos nuomone savaime neįrodo, kad asmuo po paleidimo turės stabilią gyvenamąją vietą. Akivaizdu, kad Komisijos Nutarime nėra daroma gynėjo akcentuota kategoriška išvada dėl asmens pastovios gyvenamosios vietos nebuvimo. Priešingai, yra pabrėžiama šią aplinkybę patvirtinančių dokumentų stoka. Be kita ko, ta pati aplinkybė buvo nurodyta ir 2025 m. spalio 22 d. Socialinio tyrimo išvadoje, atlikus nuteistosios vertinimą, kas patvirtina, jog tiek vertinimą atlikusiems asmenims, tiek ir Komisijai kyla tam tikros abejonės dėl nuteistosios ateities apgyvendinimo perspektyvų, tačiau tai jokiu būdu nepatvirtina, kad gynėjo nurodytos ir neva Komisijos Nutarime konstatuotos kategoriškos išvados.

Teismas, vertindamas skundžiamo Komisijos nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą ir šių kriterijų analizei reikšmingus nuteistojo asmens bylos duomenis, atkreipia dėmesį į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, taip pat vertintinos sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S- 260- 935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-464-785/2017, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-89-185/2017).

Iš teismui pateiktos nuteistosios asmens bylos, Socialinio tyrimo išvados, taip pat iš pastarosios atstovo advokato pateiktų duomenų nustatyta, kad A. B. teista ir laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą už labai sunkių nusikaltimų kategorijai priskirtos nusikalstamos veikos padarymo – neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinėmis medžiagomis – karfentaliniu, kuris yra itin stipri ir pavojinga narkotinė medžiaga, galinti sukelti sunkią fizinę ir psichinę žalą vartotojų sveikatai, ypač asmenims, turintiems priklausomybę, ir jos labai didelio kiekio negalima lyginti su kitų narkotinių medžiagų labai dideliais kiekiais. Byloje atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad ji nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupėje. A. B. savo kaltės nepripažino tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, tiek ir šiuo metu atlikdama laisvės atėmimo bausmę. Kaip ir minėta anksčiau nutartyje, ji teigia, kad apie jos įsitraukimą į nusikalstamą veiką nieko nežinojo, nesiekė gauti finansinės naudos. Visos šios aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, rodo nuteistosios didesnį pavojingumą, santykį su padarytu nusikaltimu ir pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgiant ne tik į nuteistosios interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri padarytų įtaką ir paveiktų nuteistąją, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismas, įvertinęs nuteistosios elgesį ir mąstymą bei nuostatas bausmės atlikimo metu, sprendžia, kad lygtinis nuteistosios paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Sutiktina su Komisijos Nutarime nurodytu, kad neatliktos bausmės dalis neleidžia prieiti išvados, kad nuteistosios resocializacijos procesas yra baigtas, o jai paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Be to, nepaneigtina, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali nuteistam asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl per švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai, pripažintina, gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Todėl, teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistoji ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistosios paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes bei jas tarpusavyje sugretinęs, teismas konstatuoja, kad Nutarime nurodytos aplinkybės bei nuteistosios asmens bylos duomenys nesudaro pagrindo pripažinti būtinybę šios nutarties priėmimo metu nuteistajai A. B. taikyti lygtinį paleidimą. Teismo įsitikinimu, A. B. dar nėra visiškai pasiruošusi likusią bausmės dalį atlikti visiškai neizoliuota nuo visuomenės.

Nuteistoji, bausmę atlikdama Vilniaus kalėjimo pusiaukelės namuose, turėdama galimybę tęsti darbą ir mokslą, vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, gali sustiprinti savo socialinius įgūdžius, sumažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius, be to, tinkamai pasirengti gyvenimui neizoliuotai nuo visuomenės, tuo pačiu turi visas sąlygas teismui, atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus aspektus, nuosekliai įrodyti, kad gali daryti reikiamas ir tinkamas korekcijas, būdama neizoliuota nuo visuomenės.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartą, nuteistosios A. B. gynėjo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 360 straipsniu 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistosios A. B. gynėjo O. Š. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. LK-N-898, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.