- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-12
- Bylos Nr.
- e2S-385-1070/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02807-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- E. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. A. (A. A.) atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei E. S. dėl išlaikymo įsiskolinimo mažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. A. (A. A.) padavė teismui ieškinį, prašydamas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 10 dalyje numatytą sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą, nustatant 1419,75 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad Marijampolės apylinkės teismas priteisė iš ieškovo išlaikymą jo sūnui J. A., gim. (duomenys neskelbtini), mokėtiną periodinėmis išmokomis po 250 Lt (72,41 Eur). 2005 m. lapkričio 14 d. išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas antstolei vykdyti 2006 m. sausio 3 d. Prievolė mokėti sūnui išlaikymą pasibaigė šiam sulaukus pilnametystės ((duomenys neskelbtini)). Antstolis, vykdantis išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą iš ieškovo, nurodė, kad atsižvelgiant į vykdomojoje byloje turimą medžiagą apie atliktus mokėjimus, išlaikymo sumos indeksavimą Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovo išlaikymo skola yra 8006,09 Eur dydžio. Pasak ieškovo, iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad antstolis skaičiavo skolą už laikotarpį nuo 2005 m. iki (duomenys neskelbtini). Ieškovas prašo taikyti sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl periodinių išmokų išlaikymo išieškojimui iki 2020 m. gegužės 23 d. ir skaičiuoti skolą nuo 2020 m. gegužės 23 d. iki (duomenys neskelbtini). Po ieškinio senaties termino taikymo turėtų būti nustatyta 1419,75 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma. Nurodė, kad atsakovė E. S. išieško išlaikymo įsiskolinimą ne teismo tvarka, įsiskolinimas susidarė per keletą metų, todėl vykdant tolesnį išieškojimą ieškovas turi teisę, vadovaudamasis ieškinio senaties normomis, ginti savo teises teisme, pareikšdamas ieškinį dėl senaties normų taikymo kreditoriaus skaičiuojamiems bei ne teismine tvarka reiškiamiems ir privestinai vykdomiems reikalavimams.
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. spalio 31 d. nutartimi nustatė terminą ieškovo ieškinio trūkumams pašalinti. 2025 m. lapkričio 4 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 5 d. nutartimi nutarė laikyti nepaduotu ieškovo A. A. ieškinį ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CK III knygos normų, reglamentuojančių išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą (CK 3.194 straipsnio 1, 3 ir 4 dalies, 3.200 straipsnio), analizė suponuoja išvadą, jog ieškiniams dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ieškinio senaties terminas nėra nustatytas, kadangi išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. vienam iš tėvų nustojus teikti išlaikymą vaikui, nustačius tėvystę, nutraukiant santuoką ir kitais įstatyme numatytais atvejais. Išlaikymo įsiskolinimo priteisimas iki ieškinio padavimo teismui ribojamas, nustatant, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 10 dalyje numatytą sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimui nuo vykdomojo rašto priėmimo vykdyti antstolio kontoroje, t. y. 2006 m. sausio 3 d., iki 2020 m. gegužės 23 d. Teismas konstatavo, kad išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo klausimus reglamentuoja CK III knygos normos, kurios ieškinio senaties termino, per kurį ieškovas gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nenustato. Tokį ieškinį pareiškus teisme ir jį patenkinus, išlaikymas išieškomas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos iki vaiko pilnametystės, nebent atsirastų CK 3.194 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų nutraukti išlaikymo, priteisto periodinėmis išmokomis, išieškojimą. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju išlaikymas šalių sūnui, gimusiam (duomenys neskelbtini), buvo priteistas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis Marijampolės apylinkės teismo sprendimu. Pagal šį teismo sprendimą 2005 m. lapkričio 14 d. išduotas vykdomasis raštas, kurį atsakovė pateikė antstoliui priverstinai vykdyti 2006 m. sausio 3 d.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vaikui sulaukus pilnametystės, teisę į iki tol susidariusio išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą toliau turi ir gali įgyvendinti teismo sprendime nurodytas vienas iš tėvų, kol teismo sprendimas dėl išlaikymo visiškai įvykdomas, jeigu vykdymo tvarka ar subjektai nėra pakeisti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-1075/2018, 42 punktas). Susipažinus su pradiniu ieškiniu, ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (patikslinti ieškinio dalyką ir pagrindą). Ieškovas buvo įpareigotas nurodyti aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog yra praleisti CK 1.125 straipsnio 10 dalyje arba Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 606 straipsnyje nustatyti senaties terminai, bei kokiu teisiniu pagrindu teismas galėtų sumažinti vykdomojoje byloje antstolio apskaičiuotą išlaikymo įsiskolinimą.
8. Teismas nurodė, kad 2025 m. lapkričio 4 d. patikslintame ieškinyje ieškovas teigia, jog CK 1.125 straipsnio 10 dalyje nustatytas sutrumpintas penkerių metų senaties terminas turi būti taikomas materialinio išlaikymo periodinių išmokų išieškojimui laikotarpiu nuo vykdomojo rašto priėmimo vykdyti iki 2020 m. gegužės 23 d., t. y. šalių sūnui buvus nepilnamečiam, nors CK 3.194 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pagal bendrąją taisyklę išlaikymas priteisiamas iki vaiko pilnametystės, bei pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jeigu vykdomasis dokumentas dėl išlaikymo išieškojimo nebuvo pilnai įvykdytas, vaikui sulaukus pilnametystės vykdomojoje byloje toliau išieškomas išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs iki vaiko pilnametystės. Taip pat, kad vykdomojoje byloje Nr. 0179/23/08947 vykdomasis raštas pateiktas vykdyti laiku.
9. Teismas nustatė iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės panašiomis aplinkybėmis, kuriame ieškovas taip pat prašė perskaičiuoti įsiskolinimo ir vykdymo išlaidų sumą įvertinus pareiškėjo pateiktą informaciją apie mokėjimus už paskutinius 5 metus, taikant periodinių išmokų indeksavimui penkerių metų senaties terminą. Teismas atmetė minėtą ieškovo skundą, ieškovas nepasinaudojo teise į apeliaciją, nutartis įsiteisėjo 2025 m. rugsėjo 30 d. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos duomenis, konstatavo, kad ieškovas pasinaudojo CPK 510 straipsnyje nustatyta teise skųsti antstolio veiksmus ar atsisakymą juos atlikti.
10. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad ieškovas nepašalino 2025 m. spalio 31 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, teikdamas patikslintą ieškinį. Todėl teismas laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Be to, teismas padarė išvadą, kad ieškovas paduodamas patikslintą ieškinį, iš esmės siekia, jog būtų sumažintas vykdomojoje byloje Nr. 0179/23/08947 apskaičiuotas išlaikymo įsiskolinimas. Teismas išaiškino, kad turint duomenų apie sūnui teiktą išlaikymą iki jo pilnametystės, šie duomenys turėtų būti pateikti antstoliui vykdomojoje byloje, siekiant perskaičiuoti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą. Antstoliui atsisakius perskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą pagal ieškovo pateiktus duomenis arba išlaikymo įsiskolinimą apskaičiavus netinkamai, ieškovas turi teise pasinaudoti CPK 510 straipsnyje numatyta teise skųsti antstolio veiksmus.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
11. Ieškovas A. A. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ieškinio trūkumai nepašalinti. Patikslintame ieškinyje buvo aiškiai nurodyti ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad neteismine tvarka vykdomas teismo išduotas vykdomasis raštas dėl materialinio išlaikymo periodinėmis išmokomis po 250 Lt (72,41 Eur) išieškojimo, o atsižvelgiant į tai, kad CK 1.125 straipsnio 10 dalyje numatytas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl kitokių periodinių išmokų išieškojimo, patikslintame ieškinyje aiškiai prašoma šį terminą taikyti reikalavimams dėl priteisto materialinio išlaikymo periodinėmis išmokomis ir jų indeksacijos išieškojimo už laikotarpį nuo vykdomojo rašto priėmimo vykdyti iki 2020 m. gegužės 23 d. Patikslintame ieškinyje pateiktas ir 1419,75 Eur sumos apskaičiavimas, nurodant kuo jis pagrįstas. Pasisakyta dėl CPK 606 straipsnio 4 dalyje nustatyto senaties termino; paaiškinta, kad taikyti senaties terminą tokiu atveju leidžia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017 pateiktas išaiškinimas. Pasak ieškovo, ieškinio trūkumai patikslintame ieškinyje buvo pašalinti. Todėl teismas, laikydamas ieškinį nepaduotu ir grąžindamas jį ieškovui, nepagrįstai suvaržė šio teisę kreiptis į teismą ir pažeidė teisminės gynybos prieinamumo principą.
11.2. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad ieškovas iš esmės siekia vykdomojoje byloje apskaičiuoto išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimo, neteisingai teisiškai kvalifikavo teisinius santykius. Šiuo atveju ieškovas siekia ne išlaikymo įsiskolinimo sumažinimo, o sutrumpinto senaties termino taikymo. Ieškovo teigimu, tokį reikalavimą teikti jam leidžia ir įstatymas, ir kasacinio teismo išaiškinimas.
11.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl ginčo esmės, nurodydamas, kad CK III knygos normos nenustato ieškinio senaties termino, per kurį ieškovas gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, kad išlaikymas išieškomas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos iki vaiko pilnametystės, nebent atsirastų CK 3.194 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų, kad kasacinis teismas formuoja praktiką, jog vaikui tapus pilnamečiu, iki tol priteisto išlaikymo įsiskolinimą toliau gali išieškoti teismo sprendime nurodytas vienas iš tėvų, kol sprendimas visiškai įvykdomas.
11.4. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas apie reikalavimo taikyti CK 1.125 straipsnio 10 dalyje numatytą sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą, negalimumą padarė išvadą, kad nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, nes išlaikymo išieškojimui senatis netaikoma. Tai reiškia, kad teismas atsisakė priimti ieškinį motyvuodamas tai ieškovo reikalavimo teisės neturėjimu. Todėl teismas neteisingai taikė ir aiškino CPK 137 straipsnio 2 dalies nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos bei CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo ir aiškinimo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai).
17. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui ieškinys dėl išlaikymo įsiskolinimo sumažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių bylos aplinkybių
18. Iš kartu su ieškiniu pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (seni vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad ji pradėta 2006 m. sausio 3 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 14 d. išduoto vykdomojo rašto N2-2006-301/2005 pagrindu. Vykdomasis raštas išduotas dėl išlaikymo, priteisto J. A., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 250 Lt (72,41 Eur) kas mėnesį iki vaiko pilnametystės išieškojimo iš skolininko A. A., išieškotoja - E. L. (S.).
19. Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. spalio 31 d. nutartimi nustatydamas ieškovo paduoto ieškinio trūkumus nurodė, kad nėra aiškus ieškinio pagrindas ir dalykas. Teismas nurodė, kad neaišku: 1) kurioms ir kokiu laikotarpiu antstolio paskaičiuotoms sumoms (priteistoms ir nesumokėtoms periodinių išmokų sumoms ar / ir išlaikymo indeksacijai) atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį; 2) kuo vadovaudamasis ieškovas nurodo, kad likusi išieškoti išlaikymo skola yra 1419,75 Eur (nėra aišku, kokiu pagrindu ir vadovaujantis kokiomis faktinėmis aplinkybėmis ieškovas apskaičiavo tokią išlaikymo skolą); 3) kokiu teisiniu pagrindu vadovaudamasis teismas galėtų sumažinti vykdomojoje byloje antstolio apskaičiuotą išlaikymo įsiskolinimą; 4) ieškovas nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog yra praleisti CK 1.125 straipsnio 10 dalyje arba CPK 606 straipsnyje nustatyti senaties terminai.
20. 2025 m. lapkričio 4 d. patikslintu ieškiniu ieškovas patikslino ieškinio dalyką, nurodydamas, kad prašo teismo taikyti CK 1.125 straipsnio 10 dalyje numatytą sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl priteisto iš jo sūnui J. A. materialinio išlaikymo periodinėmis išmokoms išieškojimui (materialinio išlaikymo periodinėmis išmokomis po 250 Lt (70,41 Eur) ir indeksuotos išlaikymo prievolės dalies išieškojimui už laikotarpį nuo vykdomojo rašto priėmimo vykdyti iki 2020 m. gegužės 23 d.). Pritaikius ieškinio senaties terminą, nustatyti, kad A. A. išlaikymo įsiskolinimas su indeksavimu E. S. yra 1419,75 Eur dydžio už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 23 d. iki vaiko pilnametystės ((duomenys neskelbtini)).
21. Patikslintame ieškinyje ieškovas papildomai nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomasis raštas pateiktas laiku. Išlaikymo sumų išieškojimas vykdomas ne teismo tvarka, todėl pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartyje Nr. e3K-3-332-219/2017 pateiktą išaiškinimą ieškovas turi teisę reikšti tokio pobūdžio reikalavimą. Indeksavimas sudaro sudėtinę išlaikymo periodinių išmokų dalį, todėl prašoma taikyti ieškinio senatį ir indeksuotos išlaikymo prievolės dalies išieškojimui. Atsižvelgiant į tai, kad priverstinis išieškojimas pradėtas 2025 m. gegužės 23 d. areštavus ieškovo turtą, ieškinio senaties terminas išlaikymo sumų išieškojimui skaičiuojamas iki 2020 m. gegužės 23 d. Išlaikymo įsiskolinimo suma skaičiuojama pagal vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus duomenis. Pritaikius CK 1.125 straipsnio 10 dalyje numatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą, iki 2020 m. gegužės 23 d. išlaikymo įsiskolinimo suma skaičiuojama pagal vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus duomenis. Vykdomojoje byloje užfiksuotoje priteisto išlaikymo ir išlaikymo indeksavimo paskaičiavimo lentelėje matyti, kad visa skola už laikotarpį, kuriam netaikytinas senaties terminas, yra 1419,75 Eur (430,56 + 629,12 + 360,07).
22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs patikslinto ieškinio dalyką ir pagrindą (šios nutarties 20, 21 punktai) padarė išvadą, kad nepašalinti ieškinio trūkumai ir skundžiama nutartimi laikė ieškovo ieškinį nepaduotu.
23. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutartimi, nes, jo nuomone, jis ištaisė patikslintame ieškinyje teismo nustatytus trūkumus. Pasak apelianto, teismas skundžiama nutartimi suvaržė jo teisę į teisminę gynybą, neteisingai kvalifikavęs ginčo teisinius santykius bei pasisakydamas dėl ginčo esmės. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovo ieškinys buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui kaip dokumentas, kurio trūkumai nebuvo pašalinti, pasisako dėl to, ar buvo pagrindas laikyti ieškinį nepaduotu kaip neatitinkantį civilinio proceso dokumentams keliamų reikalavimų.
Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų ieškinio trūkumų ir jų įtakos ieškinio priėmimui
24. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
25. Vadovaujantis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, teismas priima nutartį, kurioje nustato pakankamą terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, jeigu procesinis dokumentas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti šio straipsnio 2 dalį.
26. CPK 115 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
27. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-20-313/2016, 15 punktas).
28. Ieškinio trūkumų nustatymo institutas taikomas tik tuo atveju, jei teismas nustato, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas yra apskritai nagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-1120/2024, 22 punktas).
29. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovo pradiniu ieškiniu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 31 d. nutartyje padaryta išvada, kad šis ieškinys pateiktas su trūkumais. Ieškinyje aiškiai nurodytas reikalavimas – nustatyti, kad priteisto teismo sprendimu išlaikymo įsiskolinimo suma yra 1419,75 Eur, pritaikius ieškinio senatį (CK 1.125 straipsnio 10 dalis). Nors apeliantas ir nurodo atskirajame skunde, kad paduotu ieškiniu jis siekia ne priteisto išlaikymo sumažinimo, bet ieškinio senaties taikymo, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai skundžiamoje nutartyje nustatė ieškinio dalyką – ieškovo reikalavimą sumažinti teismo priteistą išlaikymą iki 1419,75 Eur. Ieškinio reikalavimas taikyti ieškinio senatį nėra savitikslis, ir tai patvirtina ieškinio rezoliucinėje dalyje pateiktas prašymas nustatyti, jog ieškovo išlaikymo įsiskolinimo suma yra 1419,75 Eur. Taip ieškinyje iš esmės prašoma sumažinti antstolio pagal teismo sprendimą išieškomą išlaikymo įsiskolinimą (8006,09 Eur).
30. Ieškinyje nurodytas konkretus laikotarpis, už kurį, ieškovo nuomone, gali būti išieškota teismo priteista išlaikymo įsiskolinimo suma (nuo 2020 m. gegužės 23 d. iki (duomenys neskelbtini).). Ieškovas pateikė ieškinyje konkrečius išlaikymo įsiskolinimo (už visą laikotarpį ir po senaties taikymo) skaičiavimus, nurodė, kad jie atlikti vadovaujantis vykdomosios bylos medžiaga, kuri pridėta prie ieškinio. Iš šių ieškovo skaičiavimų matyti, jog skaičiuojant buvo įtrauktos ir periodinės išlaikymo išmokos, ir jų indeksacija. Todėl iš ieškinio turinio aišku, kad prašoma taikyti ieškinio senatį ir išlaikymo indeksacijai.
31. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes, pritaria apelianto argumentams, kad ieškinyje nurodytas dalykas ir jo pagrindas buvo aiškūs, todėl nebuvo poreikio nustatyti ieškinio trūkumus jo priėmimo stadijoje. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nebuvo pagrindo ir laikyti ieškinį nepaduotu (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta dėl netinkamai pritaikytų proceso teisės normų (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), tačiau tai savaime nereiškia, jog ieškovo ieškinys turėjo būti priimtas nagrinėti.
32. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškinio priėmimo stadijoje turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl to, ar toks ieškinio reikalavimas kaip sumažinti pritaikius ieškinio senatį įsiteisusiu teismo sprendimu priteistą ir priverstine tvarka išieškomą išlaikymą apskirtai priimtinas nagrinėti (žr. šios nutarties 28 punktą). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškinio priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas turėjo ex officio (savo iniciatyva) patikrinti, ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį.
Dėl ieškovo A. A. ieškinio priimtinumo nagrinėti teisme
33. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
34. Teismas civilinės bylos iškėlimo metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 13 punktas). Teismas ex officio privalo patikrinti, ar ginčas (atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019), taip pat ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-421/2022; 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-1120/2024, 17 punktas).
35. Asmuo, reiškiantis reikalavimą teisme, privalo pagrįsti savo teisės kreiptis į teismą turėjimą, nurodydamas turimą teisinį suinteresuotumą bylos išnagrinėjimo rezultatu. Tokios teisės nepagrindus arba tokiai teisei pasibaigus (išnykus), teismas turi pagrindą spręsti, kad besikreipiantis asmuo neturi teisės kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, vadinasi, negali turėti (įgyti) civilinių procesinių teisių ir pareigų (neturi civilinio procesinio teisnumo), todėl tokio subjekto pareikštas reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis Nr. e3K-3-267-611/2019, 21 punktas; 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-1120/2024, 18 punktas).
36. CK 3.194 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Pagal šio straipsnio 3 dalį, išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas.
37. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pagal vaiko tėvo ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
38. Teismo sprendimo įsiteisėjimas sukelia res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, reiškiančią, kad šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Ši taisyklė nėra absoliuti: pagal CPK 279 straipsnio 5 dalį, jeigu, įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui ar jų trukmei nustatyti, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus. Pažymėtina, jog tokiems procesiniams sprendimams, pasižymintiems res judicata galios neįgijimo ypatumu, priskiriami ir teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-943/2023, 22 punktas).
39. Kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, pakeičiama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas. Vaiko išlaikymo prievolės pasikeitimo pradžia paprastai laikytinas teismo sprendimo, kuriuo prievolė pakeista, įsiteisėjimo momentas, nustatytinas pagal tai, kurios instancijos teismas priėmė galutinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-943/2023, 23 punktas).
40. Nurodytos CK teisės normos, jas aiškinanti kasacinio teismo praktika sudaro pagrindą išvadai, kad konkretaus vaiko tėvas, iš kurio jau buvo priteistas išlaikymas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio sumažinimo tik tuo metu, kai vaikas yra nepilnametis, ir jei pasikeitė iš esmės tėvų turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, šios nutarties 36-39 punktai). Tokie reikalavimai paprastai turi būti reiškiami į ateitį (perspektyviai), kol vaikas yra nepilnametis, bet ne į praeitį (retrospektyviai, CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.201 straipsnio 1 dalis). Priešinga išvada sudaro sąlygas pirmosios instancijos teismui peržiūrėti įsiteisėjusį priverstine tvarka vykdomą sprendimą, tėvui, iš kurio priteistas išlaikymas, nesinaudojant nei apeliacija, nei proceso atnaujinimo institutu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai neatitinka civilinio proceso kodekso taisyklių bei sudaro pagrindą piktnaudžiauti šio kodekso suteikiamomis teisėmis.
41. Nagrinėjamu atveju ieškovas padavė ieškinį, kuriame iš esmės reiškia reikalavimą retrospektyviai sumažinti teismo priteistą išlaikymą materialinės teisės normų (CK 1.125 straipsnio 10 dalis) pagrindu. Ieškovas vadovaujasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017), pateikta byloje, kurioje buvo svarstomas klausimas dėl palūkanų, nurodytų notaro vykdomajame įraše, mažinimo CK 1.125 straipsnio 10 dalies pagrindu. Vykdomasis įrašas buvo išduotas nesant kreditoriaus pareikštiems ir išspręstiems reikalavimams dėl palūkanų priteisimo teisme, t. y. ginčas dėl palūkanų dydžio, skaičiavimo termino nebuvo inicijuotas ir nagrinėtas teisme. Šioje byloje kilo klausimas dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteisto išlaikymo, išieškomo antstolio priverstine tvarka, sumažinimo. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, išaiškinimai, pateikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartyje Nr. e3K-3-332-219/2017, susiję su kitų nei šios bylos faktinių aplinkybių vertinimu.
42. Nustačius pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismui kyla rimtų abejonių dėl to, ar ieškovo pareikšti reikalavimai apskritai gali būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka, t. y. ar ieškovo teisė reikšti reikalavimą dėl išlaikymo dydžio mažinimo nėra pasibaigusi, ar jis vis dar turi teisę kreiptis į teismą su ieškinyje nurodytu reikalavimu. Todėl apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, grąžina ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
43. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, esant aiškiam ieškovo paduoto ieškinio dalykui ir pagrindui, nepagrįstai įpareigojo ieškovą tikslinti šiuos ieškinio elementus. Dėl to pirmosios instancijos teismas be pagrindo laikė nepaduotu ieškovo ieškinį, konstatavęs, kad nepašalinti teismo nutartimi nustatyti ieškinio trūkumai, ieškovui pateikus patikslintą ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio priėmimo klausimo sprendimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, tenkina iš dalies ieškovo atskirąjį skundą, panaikindamas Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį ir grąžindamas ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Patenkinti iš dalies ieškovo A. A. (A. A.) atskirąjį skundą.
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį ir perduoti ieškovo A. A. (A. A.) ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.