- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-17
- Bylos Nr.
- e2A-284-368/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00351-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- J. R.
- Atsakovas
- E. P.
- Trečiasis asmuo
- J. P.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) E. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovui E. P., trečiajam asmeniui J. P., dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. R. patikslintu ieškiniu atsakovui E. P. ir trečiajam asmeniui J. P. prašė teismo priteisti 1250 Eur skolą už atliktus statybos darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Nurodė, kad su atsakovu 2019 m. kovo mėnesį sudarė susitarimą, kad ieškovas iki 2019 m. gruodžio 10 d. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atliks statybos darbus. Tai yra, 230 kv. m. plote sumontuos (pritvirtins) gipso plokštes, jas nuglaistys ir šį plotą nudažys (2300 Eur), suklijuos grindų plyteles ir padarys televizoriaus sienelę (160 Eur), suklijuos plyteles vonioje 25 kv. m. (250 Eur), įstatys 4 vidines buto duris (120 Eur), išvedžios elektros laidus, apie 250 m. (100 Eur), sumontuos 4 palanges (100 Eur), padarys pertvarą virtuvėje (60 Eur), viso atliks darbų už 3090 Eur. Taip pat susitarė, kad bus apmokėta ir už papildomai atliktus darbus, kurie atsiras atliekant buto remontą, o prieš darbų pradžią bus sumokėtas avansas, vėliau mokėjimai bus atliekamai dalimis, kai J. R. atliks ir priduos darbus. Šalys pasitikėdamos vienas kitu rašytinės statybos rangos sutarties nesudarė. Atsakovas prieš pradedant darbus ieškovui sumokėjo 900 Eur avansą nuo sutartos sumos. Ieškovas 2019 m. balandžio mėnesio pradėjo vykdyti sutartus statybos darbus. Už atliktus darbus atsakovas apmokėdavo tik juos priėmęs ir įvertinęs jų kokybę (atsakovas kartą į mėnesį ar kas 1,5 mėnesio atvykdavo į butą apžiūrėti ir įvertinti atliktų darbų). Darbų eigoje ieškovui už atliktus ir priimtus darbus iš viso buvo sumokėta 885 Eur. Atsakovas taip pat 2019-05-29 atliko 100 Eur pavedimą į R. D. (ieškovo sugyventinės) sąskaitą įsigyti medžiagoms (varžtams). Ieškovas iš sutartos 3090 Eur už darbus apmokėti sumos išskaičiavo viso 490 Eur dėl neatliktų darbų, atsakovo nupirktų įrankių ir pagalbos iš atsakovo pusės, tačiau atsakovas liko skolingas ieškovui 815 Eur. Ieškovas, vykdydamas sutartus statybos remonto darbus atsakovo bute atliko papildomus statybos remonto darbus, kurių vertė 435 Eur. Bendroje sumoje už atliktus sutartus ir papildomai atliktus buto statybos remonto darbus atsakovas ieškovui liko skolingas 1250 Eur. Buto remonto darbų eigoje, kaip ir buvo sutarta, kartą į mėnesį (kartais kas pusantro mėnesio) Per visą remonto darbų atlikimo laikotarpį iki 2019 m. gruodžio 10 d. atsakovas ir trečiasis asmuo J. P. nereiškė jokių pretenzijų dėl nekokybiškai atliekamų darbų ieškovui. Atliekant buto remonto darbus elektros instaliaciją įrenginėjo ir santechninius darbus atliko kiti asmenys. Santechnikas montuojant vandens gyvatuką vonioje perskėlė plyteles. Ieškovas ir atsakovas nebuvo sutarę dėl balkono įrengimo ir grindų sudėjimo. Ieškovui atlikus ir perdavus buto remonto darbus, atsakovas pilnai neatsiskaitė už atliktus ir perduotus darbus, vengė susitikti su ieškovu, neatsakinėjo į jo telefoninius skambučius. 2019 m. gruodžio 24 d. paskutinio susitikimo su ieškovu metu, paprašius galutinai atsiskaityti už atliktus darbus, atsakovas nurodė, kad darbai atlikti blogai ir daugiau už atliktus darbus nemokės. Ieškovas registruotu laišku 2020 m. sausio 29 d. išsiuntė atsakovui raginimą sumokėti skolą už atliktus ir priimtus darbus, tačiau jokio atsakymo iš atsakovo negavo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas E. P. patikslintu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2018 m. lapkričio mėnesį įsigijo butą (adresu: duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo mėnesį su ieškovu susitarė, kad šis atliks sekančius darbus: sudės, nuglaistys ir nudažys gipso plokštes, išvedžios elektrą, sudės lemputes, rozetes ir jungiklius, sudės palanges, įstatys 4 duris, išklijuos vonios kambarį plytelėmis, taip pat ir virtuvės grindis, virtuvėje ir vonios kambaryje sudės šildomus grindų kilimėlius, svetainėje išklijuos sieną dekoro plytelėmis, sutvarkys balkono grindis. Susitarė, kad ieškovas neatlikinės santechnikos darbų ir nesudės likusių grindų parketlentėmis, taip pat, kad visų reikiamų remonto darbams medžiagų pirkimu ir statybos atliekų išgabenimu rūpinsis ieškovas. Parūpino ieškovui įrankius, trūkstamus nupirko. Susitarė, kad už visus atliktus darbus sumokės 2900 Eur, avansu sumokėjo 1000 Eur, dėl likusios sumos susitarė, kad sumokės baigus remonto darbus, kuriuos ieškovas žadėjo pabaigti vasaros pabaigoje. Nupirko reikalingas statybines medžiagas ir ieškovui davė dar 200 Eur kaip avansą ir išvyko atgal į Islandiją, darbų eigoje skambindavo ieškovui ir domėjosi. Gegužės mėnesį pervedė ieškovui 100 Eur. Grįžus 2019 metų birželio mėnesio pabaigoje, aptiko, kad darbai buvo nė neįpusėję. Ieškovas atsisakė atlikti elektros darbus, todėl samdė elektriką atlikti šiems darbams ir sumokėjo 180 Eur. Po kažkurio laiko grįžęs į Lietuvą kelioms dienoms, darbus rado neužbaigtus. Ieškovas pažadėjo darbus užbaigti lapkričio mėnesį. Vėl paliko dalį pinigų, tiksliai nepamena kiek, nes jie viską rašė į bendrą lapą. Grįžus namo lapkričio mėnesį darbai taip pat buvo dar nebaigti, ir ieškovas pažadėjo juos pabaigti iki 2019 m. gruodžio 10 d., po kelių dienų paskambino ieškovas ir pasakė, kad darbai yra atlikti ir kad pervestų jam likusią sumą pinigų, t. y. 800 Eur. Pinigų nepervedė, nes ne visus darbus ieškovas atliko. Grįžęs gruodžio 20 dieną ir nuvykęs apžiūrėti darbų, aptiko, kad sutrūkinėjusios lubos ir sienos, kreivai suklijuotos virtuvės grindų plyteles, vonios kambaryje taip pat kreivai išklijuotos grindys ir sienos, perskilusios plytelės. Kituose kambariuose kampai nenušveisti ir uždažyti, matomas kitoks atspalvis kampuose, vieno lango šonai apdirbti nevienodai, kreivai įstatyta palangė, taip pat visų kambarių kampai nesueina. Prašė ieškovo bent minimaliai kiek įmanoma broką, pabaigti sutvarkyti balkoną, sudėti duris ir išklijuoti sieną, tačiau ieškovas nereagavo. Ieškovui neištaisius nurodyto broko, turėjo samdyti tuos pačius asmenis, kurie sudėjo grindis, kad jie sudėtų duris, už šį darbą sumokėjo 250 eurų. Svetainės siena ir balkonas liko nesutvarkyti. Ieškovas klaidina teismą, kad į jo sugyventinės sąskaitą buvo pravesta tik 300 Eur, viso pervedė 450 Eur. Todėl net atsižvelgiant į ieškovo paskaičiuotą skolą, atima 150 Eur ir laiko, jog galėtų būti skolingas tik 800 Eur. Be to, atimant iš šių 800 Eur jo sumokėtas sumas: 250 Eur už durų įdėjimą, 180 Eur už sutvarkytą elektros instaliaciją, lieka 370 Eur. Kadangi ieškovas neištaisė padaryto broko, mano, kad net minėtos sumos – 370 Eur, jam neužteks broko ištaisymui. Ieškovas veikė kaip fizinis asmuo, neturintis leidimo užsiimti minėta veikla, todėl mano, kad šiuo atveju CK 6.681 straipsnio nuostatos netaikomos, nes ieškovas negali būti sutarties šalimi. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Trečiasis asmuo J. P. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad jie su atsakovu nusipirko butą (mieste) ir ieškovas jiems pasisiūlė butą suremontuoti. Kadangi jie tvarkė butą sau, negailėjo pinigų kokybiškoms ir brangioms medžiagoms, pirko brangias gipso plokštes, kurios savaitę po ieškovo nudažymo pradėjo trūkinėti. Visus darbus ieškovas nuo kovo iki rugpjūčio mėnesio turėjo atlikti, tačiau vis tęsė ir atkeldavo darbų pabaigą. Dėl apmokėjimo buvo sutarę, kad darbų pradžioje sumokės 1000 Eur, o visus likusius, kai bus atlikti visi sutarti darbai. Kadangi jie išvykdavo į Islandiją, prieš išvažiuojant visada ieškovo klausė kokių medžiagų nupirkti atlikti darbams. Taip pat, ieškovui palikdavo pinigų, jeigu pritrūktų smulkiems darbams atlikti, bet visada jis juos išleisdavo savo reikmėms. Tada skambindavo jiems, kad jam trūksta medžiagų arba prašydamas pervesti jam pinigų, nes neturi iš ko gyventi. Jie siųsdavo į jo žmonos sąskaitą. Ieškovas teiginys, kad jie kas mėnesį priimdavo jo atliktus darbus, neteisingas, nes jie grįždavo panašiai kas tris mėnesius ir niekada jo darbų negalėdavo įvertinti, kadangi visuose kambariuose buvo pradėti darbai, bet ir neužbaigti. Nesutinka su ieškovo surašytais papildomais darbais, todėl, kad šie darbai buvo aptarti prieš pradedant remontą, tos pinigų sumos buvo bendroje sumoje už atliktus darbus (3090 Eur). Ieškovas atsisakė atlikti viso buto elektros instaliaciją, nors buvo sutarę, kad šitie darbai įeina į sutartą sumą, todėl kitam elektrikui už elektros instaliacijos darbus sumokėjo 180 Eur. Nesutinka su raginimu gražinti skolą, nes jokių registruotų laiškų negavo ir ieškovas teismui jokių pagrindžiančių įrodymų, kad siuntė raginimą atsakovui, nepateikė. Nesutinka su atsakovo prirašytais papildomais darbais ir naujai atsiradusia pinigų suma, kurią jie pagal jį yra skolingi. Nesutinka su ieškovo teigimu, kad gruodžio 20 d. grįžę priėmė jo darbus ir neturėjo pretenzijų. Tą dieną susitiko su juo bute ir rodė kas jiems netinka, ką turi ištaisyti. Jie ieškovui liko skolingi 800 Eur, iš kurių reikia išskaičiuoti nebaigtus darbus ir sugadintas medžiagas. Neatlikti darbai: 4 durys, už kurių montavimą sumokėjo 250 eurų, neišklijuota siena plytelėmis ir nesutvarkytas balkonas 160 Eur, sugadintos medžiagos (vonios kambarys) plytelės 25 kv. po 12,59 eurų =314,75 Eur, šildomas grindų kilimėlis 120 Eur, gipsas 25 kv. po 4,97 eurų = 124,25 Eur taip pat profiliai, kurių sumos negali paskaičiuoti. Plytelių klijai 10 maišų po 5 Eur už vnt. = 50 Eur (kartu ir virtuvės), taip pat jis buvo paskaičiavęs 250 eurų, už vonios kambario sutvarkymą, virtuvės grindų plytelės 10 kv. po 12,59 Eur = 125,9 Eur, šildomas grindų kilimėlis 120 Eur. Taip pat prie viso to negali paskaičiuoti kituose kambariuose padaryto broko (sugadintų medžiagų), trūkusių lubų ir sienų, nevienodo aukščio rozečių, kreivai įmontuotos palangės. Iš 800 Eur atskaičius sugadintas medžiagas ir darbą gaunasi – 715 Eur, tačiau tai ne viskas. Įvertinti viso vonios kambario padarytą broką ir visų kitų kambarių sugadintas sienas, lubas ir kampus reiktų kreiptis į tos srities specialistą. Vonios kambarį teks perdaryti viską naujai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo E. P. ieškovui J. R. 865 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (865 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.
Pagrindiniai teismo motyvai:
4.1. Atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus ir byloje surinktą medžiagą, teismas pripažino, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis, todėl padarė išvadą, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Teismas nurodė, kad nepaisant to, jog atsakovas bei trečiasis asmuo didesnę laiko dalį, kol buvo remontuojamas jiems priklausantis butas, gyveno Islandijoje, tačiau tiek pagal ieškovo paaiškinimus, tiek jų paaiškinimus, lankydamiesi Lietuvoje ne kartą buvo atvykę į remontuojamą butą, į jį laisvai galėjo patekti, tai yra, jiems nebuvo kliūčių apžiūrėti atliekamo remonto darbų rezultatą, tačiau nei atsakovas, nei trečiasis asmuo tuo metu nekokybiško darbo neįžvelgė, nereiškė ieškovui jokių pretenzijų dėl darbo kokybės. Kadangi pretenzijas bei trūkumus atsakovas pastebėjo tik galutinai atlikus remonto darbus ir ieškovui paprašius už juos sumokėti likusią nesumokėtą pinigų dalį, dėl to, teismas kritiškai vertino atsakovo bei trečiojo asmens paaiškinimus.
Šalies argumentai
4.2. Nors ieškovas patikslintu ieškiniu iš atsakovo už papildomus darbus prašė priteisti 435 Eur, tačiau teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pagal ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytus darbus bei pirminį šalių susitarimą, matyti, jog ieškovas tiesiog išsmulkino lapelyje nurodytus darbus į atskiras dalis, todėl sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad tarp jo ir atsakovo buvo susitarimas dėl papildomų darbų, išskyrus „gitarą“, kurio vertė – 50 Eur.
4.3. Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus dėl sutartos darbų kainos, išskaičiuotų sumų už atsakovo giminių pagalbą, už neatliktus darbus, sumokėtų dalimis pinigų ieškovui už pirktas medžiagas ir atliktus darbus, konstatavo, jog iš esmės sutarta suma buvo 2900 Eur. Ieškovas iš atsakovo už atliktus darbus gavo 1785 Eur, todėl atsakovas jam liko skolingas 815 Eur. Kad ieškovui nėra sumokėję apie 800 Eur, teismo posėdyje pripažino ir atsakovas su trečiuoju asmeniu. Nesant byloje jokių įrodymų apie darbų trūkumus, teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo E. P. tenkinti iš dalies ir priteisti 865 Eur, t. y., 815 Eur skolą už pirminius sutartus atliktus darbus bei 50 Eur už papildomą darbą – „gitarą“ ant lubų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) E. P. prašo Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
5.1. Ieškovui būtų skolingi 800 Eur, jeigu jis atliktų visus sutartus darbus už kuriuos jam buvo sumokėta bei ištaisytų broką. Ieškovo neatliktus darbus atliko kiti statybininkai, kuriems buvo sumokėta. Taip pat vonios kambaryje nusipirkus vonią ir statant ją prie sienos, nesuėjo kampai, nors vonios kambario sienos buvo statytos naujai iš gipso, kas reiškia, kad vonios kambarį teks perdaryti naujai, nes ieškovas, naujai darant sienų karkasą, neišlaikė 90 laipsnių kampo, ir todėl vonios kraštai nepriglunda prie sienų. Kad to tarpo nebūtų, prireiks griauti visą sieną, bus sugadintos gipso kartono plokštės, plytelės, ir pats metalinis karkasas, t. y. atsakovas dar patirs išlaidų.
5.2. Priimant sprendimą, teismas privalėjo remtis pateiktais objektyviais įrodymais: nuotraukomis, iš kurių matyti, koks brokas yra padarytas ir ieškovo buvo prašoma nors iš dalies jį sutvarkyti (sutvarkyti krentantį į akys broką - įtrūkimus, suklijuoti plyteles, užglaistyti siūles ir kt.). Be to, ieškovas pats pateikė teismui savo ranka rašytą lapą, iš kurio matyti kokius darbus jis turėjo atlikti: įstatyti duris 120 Eur, sutvarkyti elektrą - 100 Eur, suklijuoti plyteles grindims ir televizoriaus nišai - 160 Eur. Tų darbų ieškovas neatliko, tačiau, teismas, remdamasis (neatliktais ieškovo darbais, jo akivaizdžiai padarytu broku, kurį ieškovas atsisakė ištaisyti), pagal vidinį savo įsitikinimą konstatavo, kad ieškovo ieškinys yra iš dalies pagrįstas ir įrodytas.
5.3. Šalys turi susitarti dėl darbų apimties, jų kokybės, kainos, terminų. Remontuojant butą ieškovas pažeidė susitarimą nes: praleido darbų pridavimo terminą - darbų rugpjūčio mėnesį jis nebaigė, padarė akivaizdų broką, kurį atsisakė ištaisyti, atliko nevisus sutartus darbus, už kurių neatlikimą jam ir nebuvo sumokėta. Darbų priėmimo-perdavimo aktas (CK 6.662 str. 1 d.) tarp šalių surašytas taip ir nebuvo. Pasibaigus teismo procesui, perskaičiavus visas ieškovui mokėtas sumas, jei ieškovas atliktų visus sutartus darbus, skola būtų tik 650 Eur (3090 Eur - 190 Eur - 220 Eur - 20 Eur - 200 Eur - 460 Eur =2000 Eur). Šias sumas ieškovas rašydavo, kai gaudavo pinigus grynais. Iš šios sumos atėmus, pradžioje ieškovui duotą avansą 1000 Eur, lieka 1000 Eur. Iš šios sumos atėmus ieškovui padarytus pavedimus, t. y. 450 Eur, galima skola - 650 Eur. Be to, lapelyje yra įrašyti skaičiai - sumos, kurios kažkodėl yra išbrauktos nors ieškovas jokių pinigų negrąžino. Kad ieškovui duodavo pinigus bei atsiskaitinėjo su kaimynais dėl jo pasiskolintų pinigų, nurodė ir trečiasis asmuo J. P. Šios sumos (175 Eur) ir yra įrašytos. Likutis - 475 Eur. Atėmus sumą už neatliktus darbus, ieškovui nėra skolingas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apelianto E. P. apeliacinį skundą, ieškovas J. R. prašo Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apelianto ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
6.1. Sutarties sudarymo pradžioje šalys sutarė, kad už atliktus darbus bus sumokėta 3090 Eur, tačiau iš sutartos sumos išskaičiuota 490 Eur, t. y. atlygis už darbą buvo sumažintas iki 2600 Eur. Darbų pradžioje atsakovas grynais pinigais dalimis (per kelis kartus) ieškovui yra sumokėjęs 900 Eur dydžio avansą, vėliau už atliktus darbus iki 2019 m. gruodžio mėnesio ieškovui grynais pinigais buvo sumokėta 535 Eur ir 350 Eur (trys mokėjimo pavedimai pervesti į R. D. banko sąskaitą). Iš viso ieškovui iki 2019 m. gruodžio mėnesio buvo sumokėta 1785 Eur. Už sutartus atliktus darbus liko nesumokėta 815 Eur. Atsakovas ir trečiasis asmuo J. P. teismo posėdžio metu pripažino, kad ieškovui liko skolingi apie 800 Eur, tačiau šios skolos nemokėjo neva dėl nekokybiškai atliktų darbų.
6.2. Remonto darbai buvo padaryti būtent taip, kaip reikalavo atsakovas, per darbų laikotarpį atsakovas ir trečiasis asmuo ne kartą lankėsi remontuojamame bute, tačiau jokių pretenzijų niekada nereiškė. Ieškovas atliktus darbus bute pabaigė ir atsakovui pridavė 2019 m. gruodžio 10 d. Atsakovas darbus priėmė, po darbų priėmimo jokių reikalavimų dėl darbų atlikimo trūkumų, defektų, statybinių medžiagų sugadinimo, žalos ar nuostolių atlyginimo ieškovui nepateikė. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme priešieškinio dėl žalos ar nuostolių atlyginimo byloje taip pat nereiškė.
6.3. Teismas tyrė bei vertino tiek ieškovo, tiek atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, vaizdinę medžiagą dėl darbų atlikimo apimties ir kokybės. Teismas, ištyręs byloje surinktus duomenis, konstatavo, kad ieškovo nurodyti statybos darbai (išskyrus teismo nurodytus papildomus darbus) yra atlikti. Jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą apie darbų trūkumus byloje nėra, todėl ieškovo patikslintas ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovo teismas tenkino iš dalies pagrįstai.
Šalies argumentai
6.4. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikia naują pinigų mokėjimo ieškovui paskaičiavimą, su kuriuo ieškovas nesutinka. Apeliaciniame skunde nėra prašoma atnaujinti įrodymų tyrimo. Apeliaciniame skunde yra klaidingai nurodytas avanso dydis ir tariama skola kaimynams. Ieškovas iš atsakovo darbų pradžioje gavo 900 Eur avanso, o ne 1000 Eur, kaip klaidingai nurodoma apeliaciniame skunde. Taip pat yra klaidingai nurodoma, kad ieškovas buvo pasiskolinęs 175 Eur iš atsakovo kaimynų. 100 Eur pavedimas į R. D. banko sąskaitą buvo padarytas medžiagų (varžtų) įsigijimui, o ne apmokėjimui už darbą. Šių aplinkybių (1000 Eur avanso dydį, 175 Eur skolinimosi iš kaimynų fakto) vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas nenustatė bei nepatvirtino.
6.5. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti sprendimą kaip nepagrįstą. Iš apeliacinio skundo pagrindo ir dalyko nėra aišku, ar visą sprendimą ar tik jo dalį (nes dalis sprendimo yra palanki apeliantui) reikalaujama panaikinti, taip pat neįmanoma įvertinti kokia tiksliai yra ginčijama suma. Teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo ieškinys dėl skolos už atliktus statybos darbus priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylos esmės
9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo už atliktus darbus pagal žodinę statybos rangos sutartį. Ieškovas (rangovas) pareiškė reikalavimą atsakovui ir trečiajam asmeniui (užsakovams) dėl skolos priteisimo už atliktus darbus. Tuo tarpu užsakovai, atsikirsdami pripažįsta, kad rangovui nesumokėjo dėl to, kad pastarasis neatliko tam tikrų sutartų darbų, kurie įėjo į iš anksto sutartą darbų kainą, o kai kuriuos darbus, rangovas atliko nekokybiškai ir neištaisė broko.
10. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino užsakovų argumentus dėl darbų kokybės, nes užsakovai per visą darbų atlikimo laikotarpį pretenzijų dėl darbų kokybės rangovui nereiškė. Nesant byloje objektyvių duomenų, jog rangovas darbus atliko nekokybiškai, teismas ieškovo (rangovo) ieškinį tenkino iš dalies, ir skolą iš atsakovo priteisė.
11. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų visumos vertinimą ir tuo pagrindu priimtą apelianto nuomone, nepagrįstą sprendimą. Nurodo, kad ieškovas vykdė jam ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio buto Pakruojyje remontą, tačiau kai kurių sutartų darbų neatliko, kitus darbus atliko nekokybiškai, dėl ko atsakovas patyrė ir dar patirs trūkumų ištaisymo išlaidų, todėl išskaičiavęs neatliktų darbų sumas, ieškovui nesumokėjo. Apelianto nuomone, teismas, priimdamas sprendimą, nesirėmė pateiktais objektyviais įrodymais: nuotraukomis, iš kurių matyti, koks brokas yra padarytas ir ieškovo buvo prašoma nors iš dalies jį sutvarkyti. Taip pat nurodo, kad pasibaigus teismo procesui, perskaičiavo visas ieškovui mokėtas sumas ir mano, kad skolos likutis yra mažesnis, nei paskaičiavo teismas, o atėmus sumą už neatliktus darbus, ieškovui iš vis nėra skolingas. Šiuos atsakovo argumentus, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais.
12. Iš byloje dalyvaujančių šalių paaiškinimų ir procesiniuose dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių nustatyta, kad bylos šalys žodžiu sutarė, jog ieškovas J. R. atliks atsakovui E. P. ir trečiajam asmeniui J. P. priklausančiame bute, esančiame (adresu: duomenys neskelbtini), remonto darbus. Tarp šalių rašytinė sutartis dėl buto remonto darbų sudaryta nebuvo. Ieškovas už ginčo objekte atliktus statybos darbus prašo priteisti iš atsakovo 1250 Eur sumą, kurią grindžia byloje pateikto lapelio kopija. Iš pateikto lapelio matyti, kad ieškovas J. R. ir atsakovas E. P. 2019 m. kovo mėnesį susitarė dėl jame nurodytų darbų, jų apimties ir kainų. Lapelis surašytas ieškovo, tačiau jo duomenų teisingumo neginčijo ir atsakovas E. P., kuris nurodė, jog susitarė dėl lapelyje nurodytų darbų už 3090 Eur, tačiau vėliau atėmė 190 Eur, todėl už lapelyje nurodytus darbus turėjo ieškovui sumokėti 2900 Eur. Iš byloje esančio lapelio nustatyta, kad ieškovas su atsakovu susitarė dėl gipso plokščių pakabinimo, grindų išklojimo plytelėmis, televizoriui skirtos nišos sienoje, vonios išklijavimo plytelėmis, durų įstatymo, elektros, palangių ir pertvaros.
Žemesnės instancijos teismas
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad statybos rangos teisinius santykius reglamentuoja ne tik specialaus instituto – CK XXXIII skyriaus trečiojo skirsnio „Statybos ranga“ normos, bet ir bendrosios rangos nuostatos, išdėstytos nurodyto CK skyriaus pirmajame skirsnyje, taip ir vartojimo rangos normos (specialiosios), įtvirtintos to paties CK skyriaus antrame skirsnyje, jeigu pripažįstama, kad remonto darbai atliekami vartotojo asmeniniams poreikiams tenkinti.
14. Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). CK 6.681 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmenims, šeimos ar ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija tenkinti, tokia sutartis turėtų būti vertinama kaip vartojimo rangos sutartis ir jai taikomos taisyklės nustatytos CK 6.672 – 6.680 straipsniuose. Rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo rangos sutartimi būtina konstatuoti šių požymių visetą: a) darbai atliekami fiziniam asmeniui; b) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; c) darbus atlieka rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012).
15. Šioje byloje remonto darbų užsakovai fiziniai asmenys – atsakovas E. P. bei trečiasis asmuo J. P., kurie remonto darbų rezultatą užsakė savo asmeniniams bei šeimos poreikiams tenkinti, tai yra, suremontuoti butą, kurį įsigijo ir kuriame, kaip pats nurodė teismo posėdžio metu, planuoja gyventi. Šios aplinkybės neginčijo nė viena bylos šalis. Remonto darbus atliko fizinis asmuo – ieškovas J. R. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tarp šalių susiklosčiusius vartojimo rangos teisinius santykius ir tinkamai šalių teisiniams santykiams papildomai taikė ir vartojimo rangos teisės normas.
16. Pagal CK 6.672 straipsnio 2 dalį, vartojimo rangos sutarčiai taikomos CK 6.188, 6.350–6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės. CK 6.672 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vartojimo rangos santykiams, kurių šio kodekso normos nenustato, taikomi vartotojų teisių gynimo ir kiti su šių teisių gynimu susiję įstatymai. CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultatų trūkumus, užsakovas turi teisę per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.
17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Statybos rangos sutarties sudarymas ir esminės sąlygos yra susitarimas dėl dalyko (objekto pastatymo, rekonstravimo ar remonto), terminų ir kainos. Sutartyje turi būti nurodyta su ja susijusių dokumentų sudėtis (normatyviniai statybos dokumentai), taip pat kuri šalis ir per kokius terminus turi pateikti tam tikrus normatyvinius statybos dokumentus. Statybos rangos sutarties dokumentus paprastai sudaro pati sutartis, jos sąmata, statinio projektas bei kiti parengti ir šalių suderinti techniniai dokumentai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-197/2011). Išlaidas, susijusias su šio straipsnio 1 dalyje numatytų kliūčių šalinimu, šaliai privalo atlyginti kita šalis statybos rangos sutartyje numatytais atvejais ir numatyto dydžio (CK 6.691 straipsnio 1 dalis).
18. Visgi, pastebėtina, kad nežiūrint į tai, jog atsakovas šiuo atveju yra vartotojas, tam, jog šalis įgytų teisę į išlaidų (nuostolių) atlyginimą, pirma, turi būti nustatyta dėl ko šalys iš tiesų susitarė. Sutarties esmė pirmiausia yra šalių susitarimas, t. y. šalių konsensusas, valios sutapimas (CK 6.162–6.187 straipsniai). Sutartyje turi būti nurodyta su ja susijusių dokumentų sudėtis (normatyviniai statybos dokumentai), taip pat kuri šalis ir per kokius terminus turi pateikti tam tikrus normatyvinius statybos dokumentus. Statybos rangos sutarties dokumentus paprastai sudaro pati sutartis, jos sąmata, statinio projektas bei kiti parengti ir šalių suderinti techniniai dokumentai.
19. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad nesant tarp šalių sudarytos rašytinės sutarties, kurioje būtų numatyta darbų sąmata, projektas, suderinti techniniai dokumentai, nėra apskritai aišku dėl kokios darbų apimties šalys susitarė. Kilus ginčui tarp rangovo ir užsakovų dėl neatliktų darbų ir atliktų remonto darbų trūkumų, byloje pateiktas tik rašytinis įrodymas, kad ieškovas su atsakovu susitarė dėl gipso plokščių pakabinimo, grindų išklojimo plytelėmis, televizoriui skirtos nišos sienoje, vonios išklijavimo plytelėmis, durų įstatymo, elektros, palangių ir pertvaros. Dėl darbų kokybės, kokius reikalavimus jie turėtų atitikti, šalys nesitarė, kaip ir nesitarė dėl atsakomybės už neatliktus darbus ar atliktų darbų trūkumų pašalinimo būdo, todėl atsakovo argumentus, kad jis nemokėjo ieškovui dėl to, kad pastarasis neatliko sutartų darbų, netinkamai atliko statybos darbus, neištaisė trūkumų ir ieškovo reikalaujamą priteisti sumą, atsakovas laikė kaip nuostolius, į kuriuos įgijo teisę, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais.
20. Šiuo aspektu, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog užsakovai darbus priėmė ir jokių pretenzijų rangovui nereiškė nuo darbų pabaigos - 2019 m. gruodžio 10 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos – 2020 m. gegužės 4 d., tai yra beveik 5 mėnesius. Byloje taip pat nėra oficialių rašytinių įrodymų, kad užsakovai būtų mokėję kitiems asmenims už neva ieškovo (rangovo) neatliktus darbus, sugadintas medžiagas ar taisytus darbų trūkumus. Užsakovai darbų trūkumus įrodinėjo žodiniais paaiškinimais ir elektroniniu būdu pateiktomis elektroniniu paštu siųstomis nuotraukomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant byloje kitų reikšmingų objektyvių įrodymų – rašytinės statybos darbų specialistų nuomonės, ekspertų išvados dėl atliktų darbų neatitikimo jiems keliamų reikalavimų, nustatytų statybos techniniuose reglamentuose, tokie užsakovų pateikti teismui įrodymai ir žodiniai paaiškinimai, laikytini kaip subjektyvi jų nuomonė. Juo labiau dėl neatliktų darbų ar sugadintų medžiagų atsakovas ir trečiasis asmuo byloje nereiškė.
21. Kita vertus, pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kurio esmė – užsakovo patvirtinimas (su išlygomis ar be jų), kad jis darbą priėmė, ir atitinkamas rangovo patvirtinimas, kad jis darbus pridavė. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Taigi paprastai darbų priėmimo–perdavimo aktas yra dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Nagrinėjamu atveju priėmimo-perdavimo aktas surašytas nebuvo.
22. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pasirašyto priėmimo-perdavimo akto nebuvimas, neatleidžia užsakovo nuo pareigos sumokėti už atliktą darbą gali atsirasti ir jam nepasirašius darbų priėmimo akto, jeigu jis faktiškai darbų rezultatą priėmė ir juo naudojasi savo poreikių tenkinimui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009). CK 6.662 straipsnio 4 dalis numato, jog užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Jei trūkumai nėra akivaizdūs, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu ir po tinkamo darbų priėmimo nenurodžius trūkumų, tačiau aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už juos atlyginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014).
23. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kritikuoja teismo išvadas, jog teismas nesirėmė pateiktais objektyviais įrodymais: nuotraukomis, iš kurių matyti, koks brokas yra padarytas ir ranka rašytu lapu, iš kurio matyti kokius darbus ieškovas turėjo atlikti, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo ieškinys yra iš dalies pagrįstas ir įrodytas. Tai yra, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas, šiuo aspektu pastebi, jog atsakovas ir trečiasis asmuo tardamasis su ieškovu dėl darbų atlikimo, nesudarė rašytinės sutarties, kurioje būtų nurodyta su ja susijusių dokumentų sudėtis (normatyviniai statybos dokumentai), taip pat kuri šalis ir per kokius terminus turi pateikti tam tikrus normatyvinius statybos dokumentus (sąmatą, statinio projektą bei kitus parengtus ir šalių suderintus techninius dokumentus), dėl ko nėra aišku, kokius darbus ieškovas turėjo atlikti ir kokia turėtų būti darbų kokybė, todėl laiko, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tų įrodymų visumą, kokia buvo byloje.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 ir jose nurodytą praktiką). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).
26. Nagrinėjamoje byloje apeliantas apeliaciniame skunde teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino jo pateiktus įrodymus ir taip pažeidė teisės normas reglamentuojančias įrodinėjimą (CPK 176, 181, 185 straipsniai), šiuos teiginius grindžia iš esmės tuo, kad teismas nevertino apelianto pateiktų elektronine forma (juodai-baltų) nuotraukų ir ranka rašyto rašto, t. y., kad darė priešingas išvadas, įrodymų, esančių byloje visumai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantas apeliaciniame skunde tik nurodo į ką pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti, t. y. įvertinti ieškovo atliktų statybos rangos darbų trūkumus (įtrūkimus, nesuklijuotas plyteles, neužglaistytas siūles ir kt.), tačiau nenurodo, kuo, atsakovo požiūriu, pasireiškė netinkamas esamų byloje įrodymų tyrimas teisme, kokie įrodymai teismo buvo įvertinti pažeidžiant jų vertinimo taisykles ir kuo pasireiškė toks pažeidimas (įrodymų įrodomoji reikšmė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieštaringumas ar kt.), kokiais įrodymais teismas nepagrįstai rėmėsi arba kokius nepagrįstai atmetė ir kodėl, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teikė pagrindą teismui remtis tais įrodymais, kuriuos šis atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo išvadas.
27. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyta, ką patvirtino visos bylos šalys, jog buvo sutarta, kad už atliktus darbus atsakovas ieškovui sumokės 3090 Eur. Vėliau, darbų suma buvo sumažinta 190 Eur, su kuria ieškovas sutiko, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog šalys susitarė, kad ieškovas sutartus darbus sutiko atlikti už 2900 Eur. Byloje taip pat nustatyta, jog ieškovas, pradėdamas darbus iš atsakovo gavo 900 Eur avanso, grynais pinigais jam buvo sumokėta 535 Eur bei 350 Eur (trimis pravedimais) pervesta į R. D. banko sąskaitą, tai yra, ieškovui atsakovas yra sumokėjęs 1785 Eur. Ieškovas iš sutartos 2900 Eur sumos išskaičiavo sumas už sutartus darbus, kurių jis neatliko: 120 Eur už neįstatytas 4 vidines duris; 30 Eur už neišklijuotas dekoratyvines plyteles, 150 Eur už įrankių (perforatoriaus ir kampinio šlifuoklio) įsigijimą, tai yra viso išskaičiavo – 300 Eur. Minėta, jog byloje nėra duomenų, kad užsakovai būtų reiškę ieškovui pretenzijas dėl neatliktų darbų, sugadintų medžiagų, neatliktų darbų trūkumų ar jų pašalinimo išlaidų atlyginimo (ar jų išskaičiavimo, kaip nuostolių iš likusios nesumokėtos ieškovui sumos). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo byloje esančių įrodymų visuma nesiremti, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas įrodymus vertino neteisingai, atmestini, kaip nepagrįsti, įrodymai byloje buvo vertinami kitų, aukščiau nurodytų byloje esančių įrodymų kontekste, nenukrypstant nuo įrodymų vertinimo taisyklių. Įvertinus nustatytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas ieškovui už sutartus darbus liko skolingas 815 Eur, ir vertinti padarytos išvados kitaip, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Kad atsakovas nėra sumokėję ieškovui apie 800 Eur, teismo posėdyje nurodė ir atsakovas su trečiuoju asmeniu.
28. Atsakovas apeliaciniame skunde pateikia naujus galimos skolos už atliktus darbus ieškovui paskaičiavimus. Nurodo, kad pasibaigus teismo procesui, perskaičiavus visas ieškovui mokėtas sumas, jei ieškovas atliktų visus sutartus darbus, skola būtų tik 650 Eur (3090 Eur - 190 Eur - 220 Eur - 20 Eur - 200 Eur - 460 Eur =2000 Eur). Šias sumas ieškovas rašydavo, kai gaudavo pinigus grynais. Iš šios sumos atėmus, pradžioje ieškovui duotą avansą 1000 Eur, lieka 1000 Eur. Iš šios sumos atėmus ieškovui padarytus pavedimus, t. y. 450 Eur, galima skola - 650 Eur. Be to, lapelyje yra įrašyti skaičiai - sumos, kurios kažkodėl yra išbrauktos nors ieškovas jokių pinigų negrąžino. Kad ieškovui duodavo pinigus bei atsiskaitinėjo su kaimynais dėl jo pasiskolintų pinigų, nurodė ir trečiasis asmuo J. P.. Šios sumos (175 Eur) ir yra įrašytos. Likutis - 475 Eur. Atėmus sumą už neatliktus darbus, laiko, jog ieškovui nėra skolingas.
29. Šių, kitokių nei atsiliepime į ieškinį bei patikslintą ieškinį išdėstytų paskaičiavimų ir argumentų, apeliacinės instancijos teismas nevertina dėl sekančių priežasčių. Pirma, atsakovo apeliaciniame skunde pateikti paskaičiavimai yra matematiškai neteisingi. Antra, dėl ieškovui asmeniškai paskolintos konkrečios pinigų sumos, jos dydžio bei grąžinimo, ginčo byloje nebuvo, ir pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių bylą nagrinėdamas nenustatinėjo ir neanalizavo. Pabrėžtina, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsniai). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Kadangi atsakovas apeliaciniame skunde remiasi kitokiomis, patikslintomis aplinkybėmis, t. y. – nurodo tikslią ieškovui paskolintą pinigų sumą ir ją išskaičiuoja iš sumos, kurią yra skolingas ieškovui, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad atsakovas apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus ką kelti draudžia civilinio proceso normos (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).
30. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos ieškovo J. R. turėtos teisinės pagalbos išlaidos (300 Eur) apeliacinės instancijos teisme.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto E. P. 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) ieškovui J. R. teisinės pagalbos išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.