Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-5886-287/2020

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-12-30
Bylos Nr.: e2-5886-287/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-31-3-00351-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rima Razumienė
Ieškovas: J. R.
Atsakovas: E. P.
Trečiasis asmuo: J. P.
Advokatai: Vilmantas Poškus, Anatolij Šichovcov

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-5886-287/2020 m.Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00351-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.2; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.3.8; 3.2.6.1; 3.2.6.5; (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 30 d.Pakruojis

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė,sekretoriaujant Janinai Juozaitienei,dalyvaujant:ieškovui J. R. ir jo atstovui advokatui Vilmantui Poškui,atsakovui E. P. ir jo atstovui advokatui Anatolijui Šichovcovui,trečiajam asmeniui J. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovui E. P., trečiajam asmeniui J. P., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose gautas ieškovo J. R. ieškinys ir patikslintas ieškinys atsakovui E. P., trečiajam asmeniui J. P. dėl skolos priteisimo. Pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovas J. R. prašo priteisti iš atsakovo E. P. savo naudai 1250 Eur skolą už atliktus statybos darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ieškinyje ieškovas J. R. nurodė, kad jis ir E. P. 2019 m. kovo mėnesį sudarė susitarimą, kad J. R. iki 2019 m. gruodžio 10 d. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atliks statybos darbus. Šalys susitarė, kad J. R. E. P. bute atliks statybos darbus, tai yra, 230 kv. m. plote sumontuos (pritvirtins) gipso plokštes, jas nuglaistys ir šį plotą nudažys (2300 Eur), suklijuos grindų plyteles ir padarys televizoriaus sienelę (160 Eur), suklijuos plyteles vonioje 25 kv. m. (250 Eur), įstatys 4 vidines buto duris (120 Eur), išvedžios elektros laidus, apie 250 m. (100 Eur), sumontuos 4 palanges (100 Eur), padarys pertvarą virtuvėje (60 Eur), iš viso sutarė už darbus sumokėti 3090 Eur. Taip pat buvo sutarta, kad bus apmokėta ir už papildomai atliktus darbus, kurie atsiras atliekant buto remontą. J. R. ir E. P. sutarė, kad prieš darbų pradžią bus sumokėtas avansas, vėliau mokėjimai bus atliekamai dalimis, kai J. R. atliks ir priduos darbus. J. R. ir E. P. yra fiziniai asmenys, kadangi vienas kitą pažįsta asmeniškai, tai pasitikėdami vienas kitu rašytinės statybos rangos sutarties nesudarė. E. P. pats kreipėsi į J. R. dėl statybos darbų atlikimo jo bute, kadangi J. R. rekomendavo E. P. brolis A., pas kurį J. R. atliko namo remontą. J. R. yra dirbęs statybinėse įmonėse apdailininku, mūrininku ir dažytoju. Atsakovas E. P. prieš pradedant darbus ieškovui J. R. sumokėjo 900 Eur avansą nuo sutartos sumos. Ieškovas J. R. 2019 m. balandžio mėnesio pradėjo vykdyti sutartus statybos darbus. Kaip ir buvo sutarta už atliktus darbus atsakovas E. P. apmokėdavo tik juos priėmęs ir įvertinęs jų kokybę (E. P. kartą į mėnesį ar kas pusantrą mėnesį atvykdavo į butą apžiūrėti ir įvertinti atliktų darbų). Už atliktus darbus buvo sumokėti 535 Eur ieškovui grynais pinigais, taip už atliktus darbus buvo sumokėta bankiniais pavedimais į J. R. sugyventinės R. D. banko sąskaitą – 350 Eur (2019-09-25 pervesta 150 Eur, 2019-10-14 pervesta 100 Eur, 2019-11-13 pervesta 100 Eur). Darbų eigoje ieškovui J. R. už atliktus ir priimtus darbus iš viso buvo sumokėta 885 Eur. Atsakovas E. P. taip pat 2019-05-29 atliko 100 Eur pavedimą į R. D. sąskaitą įsigyti medžiagoms (varžtams). Ieškovas J. R. iš sutartos 3090 Eur už darbus apmokėti sumos išskaičiuoja 190 Eur sumą, kuri buvo šalių sutarimu sumažinta, nes E. P. giminaičiai buvo atvykę ir padėjo (laikė) sumontuoti lubų gipso plokštes; išskaičiuota 120 Eur, nes J. R. neįstatė (neįmontavo) 4 vidinių durų; išskaičiuota 30 Eur, nes buvo neišklijuotos dekoratyvinės plytelės; 150 Eur išskaičiuota už įrankių (perforatorių ir kampinį šlifuoklį nupirko E. P.) įsigijimą, iš viso iš sutartos 3090 Eur sumos išskaičiuota 490 Eur. Už atliktus ir priimtus sutartus darbus atsakovas E. P. ieškovui J. R. liko skolingas 815 Eur. Ieškovas J. R., vykdydamas sutartus statybos remonto darbus atsakovo E. P. bute, atliko papildomus statybos remonto darbus: halogeninių šviestuvų sumontavimas, 41 vnt., 80 Eur; elektros rozečių ir jungtukų lizdų įrengimas, 25 vnt., 25 Eur; langų ir durų angokraščių (atkosų) nuardymas ir tinkavimas, 22 bėginiai metrai, 70 Eur; virtuvės lubų apdailos (gitaros formos) padarymas, 50 Eur; nišos svetainėje įrengimas, 50 Eur; elektros paskirstymo dėžutės įmontavimas, 10 Eur; vonios grindų betonavimas, 20 Eur; klozeto apdaila, 30 Eur; pertvarų padarymas, 100 Eur. Iš viso atliktų ir neapmokėtų papildomų darbų vertė 435 Eur. Bendroje sumoje už atliktus sutartus ir papildomai atliktus buto statybos remonto darbus atsakovas E. P. ieškovui J. R. liko skolingas 1250 Eur. Buto remonto darbų eigoje, kaip ir buvo sutarta, kartą į mėnesį (kartais kas pusantro mėnesio) atsakovas E. P. atvykdavo į remontuojamą butą apžiūrėti ir įvertinti atliekamų darbų kokybės. Per visą remonto darbų atlikimo laikotarpį iki 2019 m. gruodžio 10 dienos nebuvo pateikta jokių pretenzijų dėl nekokybiškai atliekamų darbų. Taip pat į remontuojamą butą atvykdavo ir J. P., kuri jokių pretenzijų ir reikalavimų dėl atliktų darbų kokybės ieškovui J. R. nepateikė. Atliekant buto remonto darbus elektros instaliaciją įrenginėjo elektrikas V., o santechninius darbus atliko santechnikas V., kuris atliekant santechninius darbus (montuojant vandens gyvatuką) vonioje perskėlė plyteles. Ieškovas ir atsakovas nebuvo sutarę dėl balkono įrengimo ir grindų sudėjimo. Ieškovui atlikus ir perdavus buto remonto darbus, atsakovas pilnai neatsiskaitė už atliktus ir perduotus darbus. Atsakovas vengė susitikti su ieškovu, neatsakinėjo į jo telefoninius skambučius. Atsakovas 2019 m. gruodžio 24 d. paskutinio susitikimo su ieškovu metu, paprašius galutinai atsiskaityti už atliktus darbus, nurodė, kad darbai atlikti blogai ir daugiau už atliktus darbus nemokės. Ieškovas registruotu laišku 2020 m. sausio 29 d. išsiuntė atsakovui raginimą sumokėti skolą už atliktus ir priimtus darbus, tačiau jokio atsakymo iš atsakovo E. P. negavo.

Teismo posėdžio metu ieškovas J. R. nurodė, kad pabaigus darbus atsakovas su juo neatsiskaitė, o jis darbus padarė tokius, kokius buvo sutarę. Jis prašė atsakovo su juo atsiskaityti, siuntė raginimą, tačiau atsakovas neatsiskaitė. Sutarties raštu sudarę nebuvo. Jis raštelyje, dalyvaujant atsakovui, surašė įkainius, kvadratus ir kiek bus sumokėta. Gruodžio mėnesį atsakovas jį užsipuolė ir išvarė iš buto. Atsakovas neprašė ištaisyti jokio broko, tik aiškino, kad nepatiko atlikti darbai. Prašo, kad iš atsakovo būtų priteista 1250 Eur skola. Jis atsakovo bute dirbo nuo balandžio iki gruodžio 10 d., o atsakovas grįždavo kas mėnesį ar kas pusantro mėnesio ir jokių pretenzijų nereikšdavo, tik pabaigoje nebenorėjo mokėti. Jis dirbo neturėdamas jokio verslo liudijimo, pasitikėjo atsakovu. Apie verslo liudijimą jie nekalbėjo. Jis anksčiau dirbo pas atsakovo brolį ir ten atsakovas matė, kaip jis dirba ir paprašė, kad pas jį dirbtų. Dar anksčiau jis yra dirbęs statybose ir viską išmoko praktikuodamasis. Atsakydamas į savo atstovo klausimus nurodė, kad bute padarė tai, ką prašė atsakovas. Darbų eigoje nebuvo jokių priekaištų. Priekaištai atsirado prieš pabaigą, kai paprašė 100 Eur. Tada atsakovas pasakė, kad pagalvos, o paskui pasakė, kad nemokės pinigų. Tikslios datos kada tai buvo, jis nepamena, galėjo būti lapkričio mėnesį. Registruotą laišką dėl raginimo siuntė į atsakovo butą, tačiau jį gavo atgal. Atsakydamas į atsakovo atstovo klausimą nurodė, kad matė atsakovo teismui pateiktas nuotraukas ir nurodė, kad jokio broko nėra bei paaiškino, kodėl taip gavosi dėl plytelių išklijavimo. Dėl skylės prie palangės, nurodė, kad jam darant darbus tokių skylių nebuvo. Pažymėjo, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, slapstėsi nuo jo, nes jį pavyko sutikti tik gruodžio 24 d., nors jis į Lietuvą buvo grįžęs dar gruodžio 20 d.

Atsiliepimas

Atsakovas E. P. pateikė atsiliepimą į pirminį ieškinį, kuriame nurodė, kad susipažinęs su ieškovo J. R. ieškiniu dėl skolos priteisimo, su ieškiniu nesutinka. Nesutikimo motyvai: 2018 m. lapkričio mėnesį įsigijo butą (duomenys neskelbtini), bei manydamas, kad J. R. vykdo individualią veiklą pagal verslo liudijimą, sutarė su juo dėl atlikimo bute remonto darbų. Jie sutarė, kad J. pradės remonto darbus po to kai bus išgriautos nekapitalinės sienos ir išbetonuotos viso buto grindys. 2019 m. kovo mėnesį grįžo iš Islandijos, atsivežė J. į butą. Viską apžiūrėjus ir aptarus sutarė, kad jis atliks šiuos darbus – sudės, nuglaistys ir nudažys gipso plokštes, išvedžios elektrą, sudės lemputes, rozetes ir jungiklius, sudės palanges, įstatys 4 duris, išklijuos vonios kambarį plytelėmis, taip pat ir virtuvės grindis, virtuvėje ir vonios kambaryje sudės šildomus grindų kilimėlius, svetainėje išklijuos sieną dekoro plytelėmis, sutvarkys balkono grindis. Sutarė, kad J. neatlikinės santechnikos darbų ir nesudės likusių grindų parketlentėmis. Sutarė, kad visų reikiamų remonto darbams medžiagų pirkimu ir statybos atliekų išgabenimu rūpinsis jis. Kadangi J. neturėjo asmeninių darbo įrankių, jis iš savo tėvų namų paėmė kopėčias, akumuliatorinį suktuką, siaurapjūklį, lazerinį aukščio matuoklį. Trūkstamus įrankius nupirko naujus: perforatorių, kampinį šlifuoklį, špakliuotes ir įvairiausių smulkmenų, reikalingų atlikti darbams. Baigus darbus sumą už šiuos įrankius buvo sutarę išskaičiuoti iš sutarto atlygio. Už visą atliktą darbą sutarė 2900 eurų. Kaip avansą padavė ieškovui 1000 eurų. Likusią sumą susitarė, kad sumokės baigus remonto darbus, kuriuos ieškovas žadėjo pabaigti vasaros pabaigoje. Nupirko reikalingas statybines medžiagas ir ieškovui davė dar 200 eurų kaip avansą. Paliko J. dirbti ir išvyko atgal į Islandiją. Būdamas Islandijoje vis skambindavo pasidomėti apie atliktus darbus. Gegužės mėnesį J. paskambino ir prašė pervesti pinigų. Jis jam pervedė 100 eurų. Grįžus 2019 metų birželio mėnesio pabaigoje, darbai buvo nė neįpusėję. Ieškovas pareiškė, kad elektros paskirstymo dėžutės, lempučių, rozečių ir jungiklių nesujunginės. Teko samdyti elektriką atlikti šiems darbams. Už šiuos darbus sumokėjo elektrikui 180 eurų, ir atitinkamai darbų apimtis sumažėjo 180 Eur. Po kažkurio laiko grįžęs į Lietuvą kelioms dienoms, darbus rado neužbaigtus. Ieškovas pažadėjo darbus užbaigti lapkričio mėnesį. Vėl paliko dalį pinigų, tiksliai nepamena kiek, nes jie viską rašė į bendrą lapą. Grįžus namo lapkričio mėnesį darbai taip pat buvo dar nebaigti, ir ieškovas pažadėjo juos pabaigti iki 2019 m. gruodžio 10 d. Gruodžio 16 d., jam būnant Islandijoje, paskambino ieškovas ir pasakė, kad darbai yra atlikti ir kad pervestų jam likusią sumą pinigų, t. y. 800 eurų. Jis pasakė, kad darbai nebaigti, nes neįstatytos 4 kambarių durys, nesutvarkytas balkonas ir neišklijuota siena dekoro plytelėmis. Į tai ieškovas jam atsakė, kad šie darbai atliekami po parketlenčių sudėjimo. Pasakė, kad turi bilietą į Lietuvą gruodžio 20 dieną, ir pinigus pažadėjo atiduoti apžiūrėjęs atliktus darbus. Ieškovas patikino, kad „gali nesijaudinti, nes jis darbus užbaigs ir niekur nedings“. Grįžęs gruodžio 20 dieną, sulaukė iš ankstaus ryto ieškovo skambučio dėl pinigų. Nuvažiavęs apžiūrėti butą, buvo nustebęs dėl atliktų darbų: pamatė sutrūkinėjusias lubas ir sienas, kreivai suklijuotas virtuvės grindų plyteles, vonios kambaryje taip pat kreivai išklijuotos grindys ir sienos, perskilusios plytelės. Kituose kambariuose kampai nenušveisti ir uždažyti, matomas kitoks atspalvis kampuose. Vieno lango šonai apdirbti nevienodai, kreivai įstatyta palangė. Taip pat visų kambarių kampai nesueina. Visas padarytas brokas matomas pridedamose nuotraukose. Paklausė atvykusio ieškovo, kodėl sutrūko sienos ir lubos nepraėjus nė savaitei po atlikto darbo. Parodė ir kitus nekokybiškai atliktus darbus. Ieškovas jo paklausė, ar jis jam atiduoda gražiuoju likusią pinigų sumą. Atsakė, kad ištaisytų bent minimaliai kiek įmanoma broką ir pabaigtų sutvarkyti balkoną, sudėtų duris ir išklijuotų sieną. Ieškovas nereagavo, ką jis jam sakė, o tik atsakė, kad jeigu jis jam negrąžins pinigų sumos per parą laiko, jis kreipsis į teismą. Ieškovui neištaisius nurodyto broko jis turėjo samdyti tuos pačius asmenis, kurie sudėjo grindis, kad jie sudėtų duris, už šį darbą sumokėjo 250 eurų. Svetainės siena ir balkonas liko nesutvarkyti. Kitą dieną iš ieškovo dukros T. sulaukė SMS žinučių. Taip pat buvo apšmeižtas socialiniuose tinkluose, kad apgavo jos tėvą. Gavo grasinančių žinučių. Be to, ieškovas papildomai klaidina teismą ir tuo, kad į jo sugyventinės sąskaitą buvo pravesta tik 300 Eur: po 100 Eur 2019-05-29, 2019-09-25, 2019-10-14. Nori patikslinti, kad 2019-09-24 buvo pravesti dar 150 Eur. Viso - 450 Eur. Todėl net atsižvelgiant į ieškovo paskaičiuotą skolą, reikia atimti 150 Eur, todėl jis galėjo būti skolingas tik 800 Eur. Be to, atimant iš šių 800 Eur jo sumokėtas sumas: 250 Eur už durų įdėjimą, 180 Eur už sutvarkytą elektros instaliaciją, lieka 370 Eur. Kadangi ieškovas neištaisė padaryto broko, mano, kad net minėtos sumos – 370 Eur, jam neužteks broko ištaisymui. Taip pat iš ieškinio matyti, kad ieškovas veikė kaip fizinis asmuo, neturintis leidimo užsiimti minėta veikla, todėl mano, kad šiuo atveju CK 6.681 straipsnio nuostatos netaikomos, nes ieškovas negali būti sutarties šalimi. Ieškinį prašo atmesti.

Atsakovas E. P. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka. Ieškovas remontuodamas butą padarė daug broko (broko nuotraukos yra pateiktos), kurį galima ištaisyti tik pilnai perdarius remontą. Ieškovas sugadino statybines medžiagas: klijus, plyteles, gipso kartono plokštes, elektrinius šildymo kilimėlius po grindų plytelėmis, nes ištaisant broką teks nuardyti sienų ir grindų plyteles, tokiu būdu bus sugadintos plytelės, gipso kartono plokštės, ir šildymo kilimėliai, todėl šioje byloje ruošiamas priešieškinys. Preliminari priešieškinio suma 1200 Eur, plius išlaidos už advokato pagalbą, bei žyminis mokestis, kuriuos prašys priteisti iš ieškovo.

Atsakovas E. P. teismo posėdžio metu nurodė, su ieškiniu nesutinka, nes ieškovas neatliko visų darbų: neišklijavo nišos, nesutvarkė balkono ir nesudėjo 4 durų. Šiuos darbus jie buvo sutarę, kad jis atliks. Kai ieškovas baigė viską nudažyti, praėjo 4 dienos, jie grįžo iš Islandijos ir trijose vietose buvo įtrūkę lubos bei viena siena. Tada jis pasiūlė ieškovui, kad kol yra medžiagos, viską sutvarkyti, tačiau ieškovas reikalavo pinigų ir nesutiko ištaisyti. Jis ieškovui pasakė, kad durys neįdėtos ir siena neišklijuota. Ieškovas jam atsakė, kad šie darbai atliekami po grindų išklojimo. Ieškovo siųsto raginimo negavo. Ieškovo atliktus darbus ne visus galima lengvai ištaisyti, nes daug ką reikia lupti. Pažymėjo, jog ieškovas išnešė daug įrankių, buvo pripirkęs daug nereikalingų medžiagų, kurios nebuvo panaudotos. Su ieškovu buvo sutarę, kadangi nusprendė neklijuoti plytelių virtuvėje jomis išklijuoti balkoną, bet ieškovas neišklijavo. Visų darbų kainą ir jų kvadratūrą buvo su ieškovu užrašę. Jis ieškovą samdė, nes šis dirbo pas jo brolį ir jis matė, kad šis sugeba dirbti, tačiau buvo girdėjęs, kad reikia jį stebėti. Nurodė, kad elektros paskirstymo dėžutę sujungė elektrikas, kuriam sumokėjo 180 Eur. Neneigia, kad ieškovui liko skolingi 800 Eur. Buvo sutarę 3090 Eur, bet atėmus, liko 2900 Eur, o sumokėjo virš 2000 Eur. Yra surašyta pas ieškovą lapelyje kiek sumokėjo. Nesutinka sumokėti likusių 800 Eur, nes liko nepadarytų darbų. Jie galutinį rezultatą pamatė gruodžio pabaigoje. Rodė ieškovui broką ir prašė sutvarkyti. Neneigia, kad yra skoloje, bet ieškovas yra daugiau jiems skolingas. Atsakydamas į savo atstovo klausimus nurodė, kad ieškovas už sutartą sumą turėjo įstatyti keturias duris ir sutvarkyti elektros instaliaciją, bet tam samdė elektriką. Nesutvarkė televizoriaus nišos. Ir vietoje virtuvės plytelių nesutvarkė balkono, neišklijavo balkono. Paaiškino kur daugiau padarytas brokas. Mano, kad pilnai atsiskaitė su ieškovu. Būtų taręsis su ieškovu, jei nebūtų sudėjęs į socialinius tinklus. Atsakydamas į ieškovo atstovo klausimus nurodė, kad pačioje pradžioje balkono sutvarkymas nebuvo įtrauktas. Dėl durų įdėjimo išskaitymo nesutinka, nes patyrė didesnes išlaidas, kai jas dėjo kiti darbuotojai. Patikslintame ieškinyje padidėjo skola ir jis nesupranta kodėl, nes dėl tų darbų jau buvo sutarę. Rozetes buvo sutarę į bendrą sumą. „Gitaros“ padarymą pasisiūlė pabaigoje, tai galima sakyti, kad papildomas darbas. Dėl nišos, tai lapelyje yra parašyta „Televizoriaus niša“. Jis neturėjo padaryti tik kas susiję su grindų dėjimu ir santechnika.

Trečiasis asmuo J. P. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad ji ir atsakovas ieškovą sutiko pas atsakovo brolį A., kuriam ieškovas baiginėjo tvarkyti namą. Tuo metu jie su atsakovu nusipirko butą (duomenys neskelbtini) ir ieškovas jiems pasisiūlė butą suremontuoti. Ieškovas teigia, kad jie žadėjo jam sutvarkyti kažkokius individualios veiklos popierius, tai visiška nesąmonė, nes tokie dalykai tikrai ne jų rūpestis ir kalbos apie tai su juo net nebuvo. Tačiau jie jo darbus matė tik tiek, kiek jis buvo atlikęs pas atsakovo brolį. Atsakovo brolis dažniausiai dalyvaudavo visuose jo atliekamuose darbuose, todėl jie su atsakovu net nenumanė, kad jis vienas tvarkydamas jų butą pridarys broko ir sugadins brangiai kainuojančias medžiagas. Kadangi jie tvarkė butą sau, negailėjo pinigų kokybiškoms ir brangioms medžiagoms, pirko brangias gipso plokštes, kurios savaitę po ieškovo nudažymo pradėjo trūkinėti. Pirma dėl ko nesutinka tai, kad visus darbus ieškovas nuo kovo iki rugpjūčio mėnesio turėjo atlikti, tačiau vis tęsė ir atkeldavo darbų pabaigą. Dėl apmokėjimo buvo sutarę, kad darbų pradžioje sumokės 1000 eurų, o visus likusius, kai bus atlikti visi sutarti darbai. Kadangi jie išvykdavo į Islandiją, prieš išvažiuojant visada ieškovo klausė kokių medžiagų nupirkti atlikti darbams. Taip pat, ieškovui palikdavo pinigų, jeigu pritrūktų smulkiems darbams atlikti, bet visada jis juos išleisdavo savo reikmėms. Tada skambindavo jiems, kad jam trūksta medžiagų, ir jie turėdavo prašyti atsakovo brolio, kad nupirktų ir jam nuvežtų. Ir dar skambindavo jiems prašydamas pervesti jam pinigų, nes neturi iš ko gyventi. Jie siųsdavo į jo žmonos sąskaitą. Prašydavo, kad apmokėjimo laukelyje rašytų, kad pinigai medžiagoms arba parama. Prašė jo paties sąskaitos numerio, tačiau jis jiems sakė, kad gauna pašalpas ir nenori į savo sąskaitą papildomų pajamų. Ir kaip ieškovas teigia, kad jie kas mėnesį priimdavo jo atliktus darbus, visiškai netiesa, nes jie grįždavo panašiai kas tris mėnesius ir niekada jo darbų negalėdavo įvertinti, nes dažniausiai visuose kambariuose buvo pradėti darbai, bet ir neužbaigti. Jie nesutinka su ieškovo surašytais papildomais darbais, todėl kad šie darbai buvo aptarti prieš pradedant remontą, tos pinigų sumos buvo bendroje sumoje už atliktus darbus (3090 eurų). Tačiau ieškovas po kurio laiko jų paklausė, kas jiems sujunginės viso buto elektrą ir sujungs elektra šildomus kilimėlius (virtuvėje ir vonioje). Nors buvo sutarę, kad šitie darbai įeina į jų su juo sutartą sumą. Jie jo klausė, kodėl jis neatlieka šitų darbų ir jis jiems pareiškė, kad per mažai sutarė kainą ir persigalvojo dėl sutartos sumos. Taigi jie susirado elektriką, kuriam už šiuos darbus, kuriuos atsisakė atlikti ieškovas, turėjo sumokėti 180 eurų. Antra, nesutinka su raginimu gražinti skolą, nes jis teigia, kad siuntė registruotą laišką, tačiau jokio laiško jie negavo. O jeigu jis iš tikrųjų siuntė laišką su raginimu, norėtų pamatyti kopiją arba siuntimo čekį ir datą. Dar jis teigia, kad jie neatsakinėjo į jo skambučius, nors atsakovas pats jam skambino ir sakė, kad sutvarkytų ir pabaigtų darbus, jis į kalbas net nėjo ir sakė, kad susitiks teisme. Tada atsakovas į socialinius tinklus (Facebook) gavo grasinančių žinučių iš ieškovo dukros, kad grąžintų pinigus. Taip pat vienoje Facebook grupėje atsakovas viešai buvo apšmeižtas ir įvardintas kaip aferistas. Atsakovas jai atsakė, kad jie pabaigs sumokėti tada, kai jis ištaisys broką ir pabaigs atlikti sutartus darbus. Ji atsakė, kad pirma sumokėk ir tada ištaisys darbus. Trečia jie nesutinka, kad jis teigia betonavęs vonios grindis, nes jas betonavo atsakovas, o jis atsisėdęs rūkė ir gėrė kavą. Jie nesutinka su atsakovo prirašytais papildomais darbais ir naujai atsiradusia pinigų suma, kurią jie pagal jį yra skolingi. Pirmame pareiškime jis parašė ir teigia, kad jie jam liko skolingi 950 eurų, o dabar prisirašė papildomus darbus ir suma gavosi 1250, nors tie, kaip jis teigia, papildomi darbai, kuriuos jis surašė, įėjo į bendrą 3090 eurų sumą. Iš tiesų jie jam liko skolingi 800 eurų iš kurių dar reikia atimti 250 eurų už durų montavimą, nes ieškovas šio darbo neatliko, jiems teko samdyti, kad įmontuotų duris ir pabaigtų sutvarkyti durų angą (atkosą). Pagal susitarimą neišklijavo vienos sienos plytelėmis ir nesutvarkė balkono 160 eurų. Dar šiai dienai nėra užbaigtas balkonas, dėl kurio jie darbų pradžioje nebuvo nieko sutarę, tačiau darbų eigoje liko plytelių iš virtuvės, kurias jis pats pasisiūlė suklijuoti balkone, nes nenorėjo, kad atimtų iš sutarto atlygio. Negana to, kad jis visus 9 mėnesius gyveno jų bute, naudojosi komunalinėmis paslaugomis, jie už tai mokėjo. O kai būdavo Lietuvoje visada jį vežiojo, tiek ryte į butą, tiek vakare į jo namus. Nekartą yra paskambinę jam pašnekėti dėl atliktų darbų, būdavo sunku susikalbėti, nes būdavo girtas. Ne kartą turėdavo grįžę kaimynams atiduoti ieškovo skolas, tačiau šitų pinigų jie neįvardins. Nesutinka su jo parašytu teigimu, kad gruodžio 20 d. grįžę priėmė jo darbus ir neturėjo pretenzijų, nors tą dieną susitiko su juo bute ir rodė kas jiems netinka, ką turi ištaisyti, tačiau jis į kalbas net nėjo ir sakė jeigu nesumokės – susitiks teisme. Jie ieškovui liko skolingi 800 eurų, iš kurių reikia išskaičiuoti nebaigtus darbus ir sugadintas medžiagas. Neatlikti darbai: 4 durys, už kurių montavimą sumokėjo 250 eurų, neišklijuota siena plytelėmis ir nesutvarkytas balkonas 160 eurų, sugadintos medžiagos (vonios kambarys) plytelės 25 kv. po 12,59 eurų =314,75 eurų, šildomas grindų kilimėlis 120 eurų, gipsas 25 kv. po 4,97 eurų = 124,25 eurų, taip pat profiliai, kurių sumos negali paskaičiuoti, reikėtų, kad paskaičiuotų žmogus išmanantis tą darbą. Plytelių klijai 10 maišų po 5 eurus už vnt. = 50 eurų (kartu ir virtuvės), taip pat jis buvo paskaičiavęs 250 eurų, už vonios kambario sutvarkymą, virtuvės grindų plytelės 10 kv. po 12,59 eurų = 125,9 eurų, šildomas grindų kilimėlis 120 eurų. Taip pat prie viso to negali paskaičiuoti kituose kambariuose padaryto broko (sugadintų medžiagų), trūkusių lubų ir sienų, nevienodo aukščio rozečių, kreivai įmontuota palangė (atkosas). Visas padarytas brokas matysis nuotraukose. Iš tų 800 eurų atskaičius sugadintas medžiagas ir darbą gaunasi – 715 eurų, tačiau tai ne viskas. Įvertinti viso vonios kambario padarytą broką ir visų kitų kambarių sugadintas sienas, lubas ir kampus reiktų kreiptis į tos srities specialistą. Taip pat vonios kambaryje grįžę nusipirko vonią, statant prie sienos nesueina kampai, nors vonios kambario sienos buvo statytos naujai iš gipso, tai matoma nuotraukose kur plytelės nelygiai sudėtos, taigi vonios kambarį teks perdaryti viską naujai.

Trečiasis asmuo J. P. teismo posėdžio metu parodė, kad nusipirko butą ir ieškojo kas galėtų sutvarkyti. Pas atsakovo brolį dirbo ieškovas ir pasiūlė. Kovo mėnesį jie pasakė ko nori, jis pasakė kiek kainuos, supirko medžiagas, paliko šiek tiek pinigų nenumatytiems atvejams ir sutarė, kad pinigus sumokės, kai viskas bus baigta. Kai grįždavo vis kažkas buvo nepadaryta ir nesimatė bendro vaizdo ir ieškovas vis prašydavo pinigų. Turėjo darbus baigti vasarą, bet vis atidėdavo. Pridarė daug broko ir reiks daug ką perdaryti. Dėl pinigų ieškovas su atsakovu niekada prie jos nekalbėdavo. O apie medžiagas ji nesupranta. Kai grįždavo nematė jokių trūkumų, nes nesimatydavo bendro vaizdo. O kai skambindavo per kamerą irgi nematydavo bendro vaizdo. Buvo sutarę, kad sumokės 3090 Eur, iš pradžių davė 1000 Eur, o likusius, kai pabaigs. Kiek iš viso sumokėjo, ji nežino. Kai grįžo iš Islandijos, atvažiavo J. ir tada jie rodė visus trūkumus, o jis sakė, kad viskas gerai. Nesisiūlė visko sutvarkyti ir sakė, kad jei nesumokės, tai kreipsis į teismą. Neneigia, kad nesumokėjo visko, ir yra skoloje gal 800 Eur, bet jeigu atskaičiuoti ko nepadarė tai nežino kiek skoloje. Teko samdyti kitus žmones, kad grindis sudėtų ir duris įstatytų. Atsakydama į ieškovo atstovo klausimus nurodė, kad apie trūkumus ieškovui nurodė žodžiu. Nežino, kad ieškovas išskaičiavo iš skolos už neįdėtas duris.

Liudytoja R. D. teismo posėdžio metu parodė, kad yra ieškovo sugyventinė. Gali viską papasakoti, nes žino aplinkybes. Nurodė, kad, kai parvažiuodavo ta mergina, kurios vardo nežino, tai vis džiaugdavosi, kaip gražiai butas remontuojamas. Paskui ieškovas paprašė iš atsakovo 100 Eur ir tada pasidarė viskas blogai. Ji ieškovui padėjo, ir šiukšles vežė, ir važiavo varžtų į Šiaulius pirkti. Vasarą, kai prasidėjo karščiai, ji ieškovą nuveždavo iki autobusų stotelės ir parsiveždavo. Viskas buvo gerai iki kol prasidėjo kalba apie atsiskaitymą. Kiek yra dirbęs, visi buvo patenkinti, o čia nesąžiningi žmonės. Jie kreipėsi tiek į policiją, nes grasino sumušti, ir į darbo inspekciją kreipėsi. Ji žinojo, kokius darbus ieškovas turėjo padaryti ir, kad buvo sutarę dėl 3090 Eur atlygio. Atsakovas ieškovui, jai atrodo, kad davė 900 Eur. Iš sutartų darbų ieškovas nedėjo tik durų. Paskui buvo papildomų darbų padaryta, tai yra, ir nišos, ir „gitara“ ant lubų, ir sienos, kur su virtuve buvo sujungta. Buvo sutarę, kad papildomus darbus, kai padarys, tai viską rašysis į sąsiuvinį. Atsakovo giminaičiai buvo atvažiavę lubas palaikyti, kai kabino, ir atsakovas „nurašė“ nuo sutartos sumos 190 Eur už poros valandų darbą. Kai liko plytelių, atsakovas pasakė, kad dar ieškovas galės balkoną išklijuoti, nors dėl to net nebuvo kalbos. Darbai užsitęsė, nes radiatoriai buvo atvežti tik rugsėjo mėnesį, nors atsiliepime rašo, kad turėjo baigti iki rugpjūčio. Niekas nesutampa, ką jie sako. Atsakydama į ieškovo atstovo klausimus nurodė, kad jokių priekaištų iš atsakovo ir trečiojo asmens iš pradžių nebuvo. Pirmi priekaištai buvo gal rugsėjį, dėl lempučių rūbinėje. Dėl sienų ir lubų priekaištai atsirado tik paskui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad ieškovo J. R. ieškinys yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas iš dalies.

Iš byloje dalyvaujančių šalių paaiškinimų ir procesiniuose dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių nustatyta, kad bylos šalys žodžiu sutarė, jog ieškovas J. R. atliks atsakovui E. P. ir trečiajam asmeniui J. P. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), remonto darbus. Tarp šalių rašytinė sutartis dėl buto remonto darbų sudaryta nebuvo.

Ieškovas už ginčo objekte atliktus statybos darbus prašo priteisti iš atsakovo 1250 Eur sumą, kurią grindžia byloje pateikto lapelio kopija. Iš pateikto lapelio matyti, kad ieškovas J. R. ir atsakovas E. P. 2019 m. kovo mėnesį susitarė dėl jame nurodytų darbų, jų apimties ir kainų. Lapelis surašytas ieškovo, tačiau jo duomenų teisingumo neginčijo ir atsakovas E. P., kuris nurodė, jog susitarė dėl lapelyje nurodytų darbų už 3090 Eur, tačiau vėliau atėmė 190 Eur, todėl už lapelyje nurodytus darbus turėjo ieškovui sumokėti 2900 Eur. Iš byloje esančio lapelio nustatyta, kad ieškovas su atsakovu susitarė dėl gipso plokščių pakabinimo, grindų išklojimo plytelėmis, televizoriui skirtos nišos sienoje, vonios išklijavimo plytelėmis, durų įstatymo, elektros, palangių ir pertvaros. Atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus ir byloje surinktą medžiagą, teismas pripažįsta, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis. Tais atvejais, kai remonto darbai atliekami vartotojo asmeniniams poreikiams tenkinti, tarp šalių susiklosto vartojimo rangos teisiniai santykiai, todėl, siekiant apsaugoti užsakovo interesus, sutarčiai atitinkamai taikomos ir vartojimo rangos sutarties taisyklės.

Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). CK 6.681 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmenims, šeimos ar ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija tenkinti, tokia sutartis turėtų būti vertinama kaip vartojimo rangos sutartis ir jai taikomos taisyklės nustatytos CK 6.672 – 6.680 straipsniuose.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi taisyklės, kad rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo rangos sutartimi būtina konstatuoti šių požymių visetą: a) darbai atliekami fiziniam asmeniui; b) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; c) darbus atlieka rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad remonto darbų užsakovai buvo fiziniai asmenys – atsakovas E. P. bei trečiasis asmuo J. P., kurie remonto darbų rezultatą užsakė savo asmeniniams bei šeimos poreikiams tenkinti, tai yra, suremontuoti butą, kurį įsigijo ir kuriame, kaip pats nurodė teismo posėdžio metu, planuoja gyventi. Šios aplinkybės neginčijo nė viena bylos šalis. Remonto darbus atliko fizinis asmuo – ieškovas J. R.. Atsakovas nurodė, jog ieškovas pats pasiūlė atlikti remonto darbus. Tuo tarpu ieškovas nurodė, kad darė remontą atsakovo broliui priklausiusiame name ir atsakovas paprašė remontą atlikti jo įsigytame bute, tai yra, atsakovas kreipėsi į jį, kaip į remonto darbus atliekantį specialistą. Ieškovas byloje neneigė, jog atlieka statybos darbus, šia veikla užsiima, tačiau byloje duomenų, jog ieškovas būtų įsteigęs juridinį asmenį, turėtų verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymėjimą nėra. Įvertinęs visas aplinkybes teismas konstatuoja, kad ieškovas nors formaliai ir nebuvo įgijęs verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymėjimo, tačiau statybos darbais vertėsi kaip verslu.

Verslininku gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, atitinkantis verslo tikslais vykdomos veiklos požymį. Verslininko, kaip fizinio asmens, samprata įtvirtinta CK 2.4 straipsnio 2 dalyje nustatant, kad verslininkas – tai fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine–komercine veikla. Nustačius, kad asmuo užsiima ekonomine, ūkine–komercine, individualia veikla ar verslu ir ši veikla atitinka tris esminius požymius: yra tęstinė (nuolatinė), savarankiška, ja siekiama ekonominės naudos – prekių pardavėjas ar paslaugų teikėjas vartojimo sutartyje pripažintinas verslininku (CK 1.39 straipsnis). Teisės aktuose gali būti nustatyti specialūs reikalavimai, tokie kaip: registracija, verslo liudijimo gavimas ir kita, kuriuos įvykdęs fizinis asmuo įgyja teisę verstis ūkine–komercine veikla. Tačiau asmuo, nesilaikęs šių reikalavimų, bet faktiškai vertęsis ūkine–komercine veikla (tai yra, vertęsis ja neteisėtai), būdamas susijęs su vartotoju turi būti laikomas verslininku ir negali remtis tuo, kad formaliai nebuvo verslininkas. Tai, kad verslininkas nedeklaravo teikiamų paslaugų, negali apsunkinti silpnesniosios sutarties šalies padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga, Nr. 30).

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, todėl, sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (CK 6.681–6.699 straipsniai) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644–6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu.

CK 6.672 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog vartojimo rangos sutarčiai taikomos CK 6.188, 6.350–6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės. CK 6.672 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vartojimo rangos santykiams, kurių šio kodekso normos nenustato, taikomi vartotojų teisių gynimo ir kiti su šių teisių gynimu susiję įstatymai. CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultatų trūkumus, užsakovas turi teisę per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

Pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kurio esmė – užsakovo patvirtinimas (su išlygomis ar be jų), kad jis darbą priėmė, ir atitinkamas rangovo patvirtinimas, kad jis darbus pridavė. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Taigi paprastai darbų priėmimo–perdavimo aktas yra dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Nagrinėjamu atveju priėmimo-perdavimo aktas surašytas nebuvo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išreikšta pozicija, kad įstatyme įtvirtintas reikalavimas rangos darbų priėmimą įforminti abiejų šalių pasirašytu perdavimo–priėmimo aktu neturi būti suabsoliutintas, užsakovo pareiga sumokėti už atliktą darbą gali atsirasti ir jam nepasirašius darbų priėmimo akto, jeigu jis faktiškai darbų rezultatą priėmė ir juo naudojasi savo poreikių tenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009). Pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Tuo pasireiškia užsakovo, kaip silpnesniosios vartojimo rangos sutarties šalies, pažeidžiamumas, tai yra, kad vartotojas turi mažiau specialių žinių atskirose verslo srityse, negu atitinkama veikla profesionaliai užsiimantis rangovas. Dėl to tais atvejais, kai trūkumai nėra akivaizdūs, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu ir po tinkamo darbų priėmimo nenurodžius trūkumų, tačiau aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už juos atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014).

Byloje atsakovas teigė, jog ieškovo atlikti darbai yra atlikti nekokybiškai, pateikė, tai, jo nuomone, pagrindžiančias nuotraukas su galimais defektais. Atsakovas teigė, jog ieškovas tariamai netinkamai suremontavo butą, sugadino daug statybos medžiagų, neįvykdė visų sutartų darbų, neištaisė defektų, tačiau jokių reikalavimų ieškovui dėl tariamos žalos ar nuostolių atlyginimo, kainos sumažinimo, darbų trūkumų šalinimo atsakovas nereiškė, į ekspertus nesikreipė, nors teikdamas atsiliepimą į patikslintą ieškinį buvo nurodęs, jog ketina pareikšti priešieškinį.

Byloje ieškovas aiškino kokie remontai darbai buvo padaryti, kodėl buvo padaryti būtent taip, nurodė, kad per darbų laikotarpį atsakovas ir trečiasis asmuo ne kartą lankėsi remontuojamame bute, tačiau jokių pretenzijų niekada nereiškė. Kad lankydamasis remontuojamame bute jokių pretenzijų ieškovui dėl darbų kokybės nereiškė, teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovas E. P. bei trečiasis asmuo J. P., tačiau paaiškino, kad kadangi remonto darbai nebūdavo baigti, tai jie nematė bendro vaizdo ir negalėdavo įvertinti darbų kokybės ir tai galėjo padaryti tik 2019 m. gruodžio mėnesį grįžę į Lietuvą ir apžiūrėję butą.

Tokie atsakovo bei trečiojo asmens paaiškinimai vertintini kritiškai. Nepaisant to, kad atsakovas bei trečiasis asmuo didesnę laiko dalį, kol buvo remontuojamas jiems priklausantis butas, gyveno Islandijoje, tačiau tiek pagal ieškovo paaiškinimus, tiek jų paaiškinimus, jie net kelis kartus buvo grįžę į Lietuvą. Lankydamiesi Lietuvoje ne kartą buvo atvykę į remontuojamą butą, į jį laisvai galėjo patekti, tai yra, jiems nebuvo kliūčių apžiūrėti atliekamo remonto darbų rezultatą, jie tuo metu nekokybiško darbo neįžvelgė, nereiškė ieškovui jokių pretenzijų dėl darbo kokybės. Pretenzijas bei trūkumus atsakovas pastebėjo tik galutinai atlikus remonto darbus ir ieškovui paprašius už juos sumokėti likusią nesumokėtą pinigų dalį.

Kaip jau nurodyta aukščiau, ieškovas J. R. už atsakovo E. P. naudai atliktus statybos darbus ieškiniu prašė priteisti 950 Eur, patikslintu ieškiniu prašė priteisti 1250 Eur. Tiek atsakovas E. P., tiek trečiasis asmuo J. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka, jog ieškovui liko skolingi 800 Eur, tačiau šios skolos nemoka dėl nekokybiškai atliktų darbų.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, ką iš esmės patvirtino visos bylos šalys, jog buvo sutarta, kad už atliktus darbus atsakovas ieškovui sumokės 3090 Eur. Vėliau, kaip nurodė ieškovas, dėl atsakovo giminių pagalbos – gipso kartono palaikymo kabinat lubas, suma buvo sumažinta 190 Eur. Kaip matyti iš skolos lapelyje ieškovo padarytų pataisymų, ieškovas su sumos sumažinimu buvo sutikęs, nes savo ranka įrašė „ gipso palaikymas - 190“ ir po brūkšnio įrašyta „2900“, todėl teismas laiko, jog šalys susitarė, kad ieškovas sutartus darbus sutiko atlikti už 2900 Eur.

Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad pradėdamas darbus iš atsakovo gavo 900 Eur avanso, grynais pinigais jam buvo sumokėta 535 Eur bei 350 Eur (trimis pravedimais) pervesta į R. D. banko sąskaitą, tai yra, ieškovui atsakovas yra sumokėjęs 1785 Eur.

Ieškovas iš sutartos 2900 Eur sumos išskaičiavo sumas už sutartus darbus, kurių jis neatliko, tai yra, 120 Eur už neįstatytas 4 vidines duris; 30 Eur už neišklijuotas dekoratyvines plyteles, 150 Eur už įrankių (perforatoriaus ir kampinio šlifuoklio) įsigijimą. Pagal šiuos paskaičiavimus atsakovas ieškovui liko skolingas 815 Eur.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas pateikė neteisingus duomenis, tai yra, nurodė, kad į jo sugyventinės sąskaitą buvo pravesta tik 300 Eur: po 100 Eur 2019 m. gegužės 29 d., 2019 m. rugsėjo 25 d., 2019 m. spalio 14 d., tačiau 2019 m. rugsėjo 24 d. buvo pravesti dar 150 Eur, iš viso – 450 Eur. Teismas šiuo atveju atkreipia dėmesį, kad ieškovas teikdamas teismui ieškinį išties buvo nurodęs, kad iš atsakovo, kaip atlygį, į R. D. sąskaitą gavo 300 Eur, vėliau patikslintame ieškinyje nurodė, kad 350 Eur, o dar 100 Eur gavo varžtams įsigyti.

Iš byloje esančių duomenų, nustatyta, kad atsakovas atlikdamas bankinius pavedimus į R. D. banko sąskaitą, jų paskirtyje nurodydavo - „parama“, tačiau 2019 m. gegužės 28 d. mokėjimo nurodyme Nr. 17 mokėjimo paskirtyje įrašyta „varztam“ ir pravesta 100 Eur. Kadangi tiek liudytoja R. D. teismo posėdžio metu parodė, kad kartu su ieškovu važiavo pirkti varžtų, tiek atsakovas ne kartą išsakė priekaištus, jog ieškovas pripirko per daug varžtų, todėl teismas daro išvadą, jog minėtas 100 Eur ieškovui buvo pravestas ne kaip atlygis, o skirtas varžtų ir (ar) kitų medžiagų įsigijimui.

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovas iš atsakovo už atliktus darbus gavo 1785 Eur ir, kaip nurodyta patikslintame ieškinyje, atsakovas jam už sutartus darbus liko skolingas 815 Eur. Kad ieškovui nėra sumokėję apie 800 Eur, teismo posėdyje nurodė ir atsakovas su trečiuoju asmeniu.

Ieškovas patikslintu ieškiniu iš atsakovo už papildomus darbus prašė priteisti 435 Eur. Atsakovas su prašomu reikalavimu nesutiko, tačiau pripažino, jog iš aptartų darbų ieškovas papildomai padarė „gitarą“ ant lubų, už kurią ieškovas prašė priteisti 50 Eur.

Atsakovas nurodė, kad dėl papildomų darbų, išskyrus „gitarą“, nesitarė ir ieškovo nurodyti darbai yra įtraukti į pirminį susitarimą. Teismas šiuo atveju sutinka su atsakovu, nes pagal ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytus darbus bei pirminį šalių susitarimą, matyti, jog ieškovas tiesiog išsmulkino lapelyje nurodytus darbus į atskiras dalis, tai yra, sudėti halogeniniai šviestuvai, lizdai rozetėms ir jungtukams – patenka į pirminį įrašą „elektra“, 22 bėginiai metrai langų ir durų – į „palangės“, vonios grindų betonavimas – į „vonia plit.“ ir „pliteles – grindis“ ir pan., todėl šiuo atveju ieškovas neįrodė, kad tarp jo ir atsakovo buvo susitarimas dėl papildomų darbų, išskyrus „gitarą“.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovo nurodyti statybos darbai (išskyrus teismo nurodytus papildomus darbus) yra atlikti. Jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą apie darbų trūkumus byloje nėra, todėl ieškovo patikslintas ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovo E. P. tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 865 Eur, tai yra, 815 Eur skola už pirminius sutartus atliktus darbus bei papildomą darbą – 50 Eur už „gitarą“ ant lubų.

Ieškovas, taip pat prašė iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas laiku su ieškovu neatsiskaitė, ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas visiškai ir ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (865 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. J. R. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. (8.4)TP-19-T-809-3514 atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo 100 procentų. Bendras ieškovo reikalavimo dydis byloje – 1250 Eur. Teismas ieškinį tenkina iš dalies, priteisdamas ieškovui 865 Eur, tai yra, 69 procentais. Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kad teikiant ieškovui teisinę pagalbą buvo patirta 594,45 Eur išlaidų, kurias prašo priteisti, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo į valstybės pajamas priteistina (594,45 Eur x 69 proc.) 410,17 Eur ieškovo atstovavimo teisinės pagalbos išlaidų.

Atsakovas nurodė, kad advokatui sumokėjo 750 Eur ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus, todėl teismui atmetus 31 procentą ieškinio reikalavimų, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina (750 Eur x 31 proc.) 232,50 Eur advokato atstovavimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovas atleistas nuo visų bylinėjimosi išlaidų, tame tarpe ir žyminio mokesčio, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina (28 Eur x 69 proc.) 19 Eur žyminio mokesčio bei 7,41 Eur (10,74 Eur x 69 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 26,41 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 269 ir 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovui J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 865 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt penkių eurų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (865 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), į valstybės pajamas 410,17 Eur (keturis šimtus dešimt eurų ir 17 ct) ieškovui teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), į valstybės pajamas 26,41 Eur (dvidešimt šešis eurus ir 41 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), atsakovui E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 232,50 Eur (du šimtus trisdešimt du eurus ir 50 ct) advokato atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Rima Razumienė