Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. T. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo T. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta vienerių metų keturių mėnesių – laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį nauju nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaityta iš dalies atlikta bausmė pagal Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nuosprendį.

Iš nuteistųjų E. M., M. S. ir T. T. solidariai priteista nukentėjusiajai S. K. 56 Eur turtinei ir 150 Eur neturtinei žaloms atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir E. M. bei M. S., tačiau nuosprendis dėl jų neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. T. nuteistas už tai, kad 2021 m. spalio mėnesio viduryje, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, veikdamas bendrininkų grupe su E. M. ir M. S., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, atėję prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio S. K., išėmę ir sudaužę 50 Eur vertės gyvenamojo namo durų lango stiklą, ir taip patekę į gyvenamojo namo vidų, pagrobė nukentėjusiajai S. K. priklausantį 100 Eur vertės televizorių „VT STAR“ ir šešis eurus. Taip T. T. kartu su E. M. ir M. S., įsibraudami į patalpas, bendrais veiksmais pagrobė svetimą, 106 Eur vertės nukentėjusiajai S. K. priklausančio turto ir padarė 156 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. T. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

7. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę nuteistajam T. T. už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, jo nustatytas atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai), nuteistojo nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą, taip pat atsižvelgė ir į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).

8. Pažymėtina, kad nuteistasis T. T. už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas teistas du kartus, iš jų ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, skundžiamu nuosprendžiu nuteistas vėl už tyčinio savanaudiško, priskiriamo apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimą, be to, nusikalto Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, taip pat dar du kartus teistas už nusikalstamų veikų padarymą po nusikalstamos veikos padarymo, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir tai rodo, kad T. T. nėra linkęs laikytis įstatymų, visuotinai pripažintų gero elgesio normų, išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro, nuolat nusikalsta, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis negu laisvės atėmimas bausmėmis nėra galimybės pasiekti bausmės tikslų. Įvertinęs aptartas aplinkybes, pažymėtina, esant nustatytai ne tik atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, bet ir nustatytoms net trims T. T. atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, tačiau atsižvelgęs būtent į tai, kad T. T. mokosi, žada daugiau nusikalstamų veikų nebedaryti, kad pagrobtas nedidelės vertės svetimas turtas, teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant T. T. mažesnę negu vidurkis įstatymo už padarytą veiką numatytą laisvės atėmimo bausmę. Ir šiuo atveju apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu T. T. nustatytos laisvės atėmimo bausmės dydžiu. Tai, kad nuteistasis T. T., kaip ir kiti byloje nuteistieji, kaltę prisipažino, byla buvo išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, todėl nuteistajam T. T. taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Bausmė subendrinta su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, nuteistajam palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo – būdu (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys).

9. Kadangi nuteistojo T. T. apeliacinis skundas paduotas jo atsakomybę švelninančiais pagrindais, kartu pažymėtina, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymas. Šiuo įstatymu BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki ketverių metų, tačiau pažymėtina, kad, be kita ko, pakeista ir BK 178 straipsnio 2 dalies dispozicija. Pažymėtina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus 2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymui, BK 178 straipsnio 2 dalies dispozicijoje panaikintas T. T. nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą, šis kvalifikuojantis požymis numatytas BK 178 straipsnio 3 dalies dispozicijoje, tačiau BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimalus ir maksimalus dydžiai už pagrobimą svetimo turto įsibrovus į patalpą neiškeičia, t. y. BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytas laisvės atėmimas iki šešerių metų, kaip ir buvo iki įsigaliojus šiai naujai įstatymo redakcijai numatytas laisvės atėmimo bausmės minimalus ir maksimalus dydžiai už nusikaltimo padarymą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija). Todėl šiuo atveju, kadangi aktualus skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam T. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio nustatymo klausimas, o R. T. nusikalstamus veiksmus ir perkvalifikavus iš BK 178 straipsnio 2 dalies (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) į BK 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), atsižvelgiant į jau aptartus bausmės skyrimo motyvus bei bausmės tikslus, kad BK 178 straipsnio 3 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimalus ir maksimalus dydžiai už pagrobimą svetimo turto įsibrovus į patalpą neiškeičia, todėl T. T. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 2 dalies (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) į BK 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), apygardos teismo vertinimu, yra visiškai netikslinga, nes T. T. padėties nešvelnintų.

10. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma bei prašymas priteisti valstybei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo (BPK 106 straipsnio 2 dalis), t. y. už gynėjos advokatės A. Zaburienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam T. T. nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

11. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundė nuteistasis T. T. dėl jam paskirtos bausmės sušvelninimo, o, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra privalomas. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, apeliacinis skundas atmestinas, tačiau, atsižvelgus į tai, kad nuteistasis apeliacinį skundą rašė pats, gynėjo paslaugomis nesinaudojo, jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo T. T. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo T. T. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo T. T. valstybei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų neišieškoti.