Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis, 1-40-363/2023

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-04-21
Bylos Nr.: 1-40-363/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-38567-2021-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Irena Šeškauskienė
Kaltinamasis: T. T., E. M., M. S.
Nukentėjusysis: S. K.
Advokatai: Marius Venckus, Kristina Adomavičienė, Jovyta Piekienė, Adomas Jonauskas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-40-363/2023Proceso Nr. 1-01-1-38567-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.5; 1.1.8.12; 1.2.14.1.2.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.3.6.4.2 (S)

aaPLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 21 d.Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė,sekretoriaujant Daivai Žvinklienei, Jurgitai Trumpulytei,dalyvaujant prokurorėms Ligitai Barauskienei, Vitalijai Gabartienei,kaltinamajam T. T., jo gynėjai advokatei Jovytai Piekienei,kaltinamajam E. M., jo gynėjai advokatei Kristinai Adomavičienei,kaltinamajam M. S., jo gynėjui advokatui Adomui Jonauskui,nukentėjusiajai S. K., jos atstovui advokatui Mariui Venckui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdo individualią veiklą, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį dėl svetimo turto pagrobimo, įsibraunant į patalpas.

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdo individualią veiklą, neteistas, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl svetimo turto pagrobimo, įsibraunant į patalpas.

T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasėje, teistas: 1) 2020-06-25 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. 2) 2020-12-11 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. BK 214 str. 1 d. BK 302 str. 1 d., BK 215 str. 1 d., BK 182 str. 3 d. 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 3) 2021-12-14 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ str. 1 d. 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 4) 2022-05-17 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu pagal BK 187 str. 1 d., 178 str. 2 d. 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2021-12-14 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 metų laisvės atėmimas. Bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl svetimo turto pagrobimo, įsibraunant į patalpas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. kad kaltinamieji pagrobė svetimą turtą, įsibraudami į patalpas.

Tai yra, kaltinamieji E. M., M. S. ir T. T., 2021 m. spalio mėn. viduryje, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, atėję prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio S. K., išėmę ir sudaužę gyvenamojo namo durų lango stiklą, kurio vertė 50 eurų ir taip patekę į gyvenamojo namo vidų, pagrobė nukentėjusiajai S. K. priklausantį televizorių „VT STAR“, kurio vertė 100 eurų ir šešis eurus. Tokiu būdu E. M., M. S. ir T. T., įsibraudami į patalpas, bendrais veiksmais pagrobė svetimą, 106 eurų, nukentėjusiajai S. K. priklausantį turtą ir padarė turtinę 156 eurų žalą.

2. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.

2.1. Kaltinamasis E. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad atvažiavo mašina, kai baigė gerti degtinę, tada viską sugalvojo. Televizorių išnešė per langą, nunešė į lombardą (duomenys neskelbtini), gavo 20 eurų. Be to pats paėmė porą svogūnų, o T. T. rado ir paėmė 6 eurus, kitų daiktų neėmė. Televizorių paėmė T. T., kai išlipo paėmė jis. Eiti į namą nebuvo jo idėja, sugalvojo T. ir M., jie pirmi nuėjo. Nežinojo, kas ten gyvena, ar iš vis gyvena, buvo naktis, tamsu, nežino, ko lindo į namą. Į namo vidų lipo antras. Įėjo išėmę langą, kurį išėmė T. T.. Langą dailiai išėmė, paskui jis užlipo ant to lango ir stiklas sudužo. Apžiūrėjo tik vieną kambarį, švietėsi telefonu. Įlipę į namą iškart pateko į koridorių, ėjo tiesiai ir pakliuvo į kambarį. Jo tikslas buvo svogūnų pasiimti, sakė, kad to televizoriaus nebeimtų. Pinigų reikėjo, nes pritrūko alkoholiui. Name nieko nebuvo. Nepažįsta tame name, gyvenančių žmonių. Už lombarde gautus pinigus įsipylė kuro, už rastus grynuosius pinigus nusipirko butelį.

Su civiliniu ieškiniu sutinka. Turi galimybę atlyginti žalą. Iki teismo posėdžio su nukentėjusiąją neteko bendrauti, nėra jos atsiprašęs, bet žada atsiprašyti ir atlyginti žalą. Gailisi dėl savo elgesio, pažada taisytis.

2.2. Kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad viskas prasidėjo nuo alkoholio vartojimo parke, ten pamatė netoli esantį namą. Buvo tamsus paros metas, iškėlė langą ir įėjo į namą, paėmė televizorių ir 6 eurus. Prie namo atvažiavo jo mašina, visi vairavo po truputį. Nežino, kas tame name gyvena, mano, kad namas galimai buvo negyvenamas. Jeigu ne alkoholis, taip nebūtų pasielgęs. Eiti į namą buvo bendra idėja, visi iškėlė langą ir po to įlipo. Langą išėmė gražiai, tik po to kažkas ant jo užlipo. Koks tikslas buvo įėjus į namą nežino, pamatė indelyje 6 eurus ir paėmė be to paėmė ir televizorių. Mano, kad užtruko 10-15 min., iš namo išėjo per langą. Kitų kambarių neapžiūrinėjo. Išlipę nuėjo į mašiną ir išvažiavo, parūkė ir išvyko į (duomenys neskelbtini), į lombardą. Televizorių nuvežė į lombardą, už 6 eurus nusipirko butelį, pinigus draugiškai išleido.

Civilinį ieškinį pripažįsta, norėtų atlyginti padarytą žalą, gailisi dėl savo poelgio, norėtų atsiprašyti nukentėjusiosios. Galimybę atlyginti civilinį ieškinį turi.

2.3. Kaltinamasis T. T. kaltu prisipažino ir parodė, kad automobiliu visi atvyko į kaimo parką (duomenys neskelbtini). Ten vartojo alkoholį ir nebeturėjo kuom jo „užsigerti“, todėl nusprendė parsinešti vandens iš šulinio. Eidami vandens, pamatė namą, pamanė, kad jis negyvenamas, sugalvojo nueiti iki to namo. Nuėję išėmė langą, norėdami apsidairyti namo viduje, tikslo vogti ar grobti neturėjo, švietėsi telefonais. Radę dėžutę su pinigais, juos paėmė ir visi pasidalijo, paėmė ir televizorių, išlipo pro langą atgal. Kam kilo mintis imti televizorių nežino, turbūt visiems. Sugalvojo vykti į (duomenys neskelbtini), kad galėtų televizorių užstatyti lombarde, į lombardą televizorių nunešė E. M.. Neturėjo tikslo paimti televizorių, tiesiog reikėjo pinigų, kad galėtų dar išgerti. Mano, kad jo veiksmus įtakojo vartotas alkoholis.

Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, dėl alkoholio vartojimo turėjo daug problemų. Dabar yra įsidarbinęs, keičiasi, lankosi pas psichologą, yra išklausęs tam tikras programas dėl alkoholio vartojimo. Ateity planuoja susirasti darbą, nori, kuo greičiau išeiti iš įkalinimo įstaigos, mokinasi (duomenys neskelbtini) klasėje. Su civiliniu ieškiniu sutinka, norėtų atsiprašyti nukentėjusiosios.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų kaltės pripažinimo, jų kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas paskelbė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio pagrindu.

2.4. Nukentėjusioji S. K. parodė, kad ji gyvena viena pati name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kažkurį laiką ji nebuvo savo namuose, nes gydėsi (duomenys neskelbtini) klinikose, kur jai buvo atlikta akių operacija. Kada ją išvežė į (duomenys neskelbtini) klinikas, nežino. Nežino tiksliai kada, tačiau jos mirusio brolio žmona, kai atvažiavo ją parvežti iš Kauno klinikų, jai pasakė, kad kažkas buvo įsibrovę į jos namus. Sakė, kad buvo išdaužtas durų stiklas, kurio vertė 50 eurų ir kad iš jos namų buvo pavogtas televizorius, juodos spalvos, nedidelis, pavadinimo nepamena, kurio vertė 100 eurų. Dokumentų televizoriaus neturi. Kur jie yra, nežino. Kas dar buvo pavogta, nežino. Ji yra senas žmogus, sunku jai. Jai padaryta turtinė 150 eurų žala. Jai parodytą televizorių ji atpažįsta kaip savo. Kiek laiko nebuvo savo namuose, ji nežino, nepamena. Kas įsibrovė į jos namus, nežino (1 t. b. l. 103-105).

2.5. Liudytojas V. P. parodė, kad S. K. yra jo teta, jo mirusio tėčio sesuo. Teta turi vieną sūnų T. K., kuris su savo mama kartu negyvena, ja nesirūpina ir, jo žiniomis, šiuo metu kali įkalinimo įstaigoje. Teta gyvena viena pati name, esančiame (duomenys neskelbtini). Namas yra padalintas, lyg tai, į keturias dalis. 2021 m. spalio 30 d., dėl pablogėjusio regėjimo, S. K. išvežė į (duomenys neskelbtini) klinikas. 2021 m. lapkričio 4 d. apie 14.45 val. jis nuvažiavo apžiūrėti tetos namo. Tame pačiame name gyvenanti senyvo amžiaus moteris, vardo nežino, pavarde D., paskambino jo mamai ir pasakė, kad yra išdaužtas tetos durų stiklas. Todėl jo mama ir paprašė, kad nuvažiuotų apžiūrėti. Nuvažiavęs pamatė, kad yra išdaužtas tos namo dalies, kur teta gyvena, duryse esantis stiklas. Kadangi turėjo raktus nuo tetos namų, atrakino tetos namų duris. Įėjęs pamatė, kad nebėra mažo televizoriaus „Star“. Kas dar buvo dingę, nežinojo. Paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė policijos pareigūnus. Kadangi patys vežė tetą į ligoninę, matė, iš kur teta, prieš išvažiuojant iš namų, ima pinigus. Todėl nuėjo prie jos lovos buvusios komodos. Komodos stalčiuje rado 400 eurų, tad juos paėmė, kad vėliau grąžinti tetai. Kas daugiau buvo pavogta iš tetos namų, to jis nežino. 2021 m. lapkričio 29 ar 30 d. teta grįžo iš (duomenys neskelbtini) klinikų. Teta nesutiko niekur kitur gyventi, tik savo namuose. Teta iki šiol gyvena viena pati savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Teta jau senyvo amžiaus, jai 87 metai, ja rūpinasi tik į namus ateinantys socialiniai darbuotojai. Niekas daugiau ja nesirūpina. Teta sunkiai vaikšto, jos regėjimas silpnas. Kartais, atrodo, kalba normaliai, kartais - visiškai nesuprantamai, atrodo, kad kliedi. Kas galėtų tetą S. K. atstovauti šioje byloje, jis tikrai nežino (1 t. b. l. 139-142).

2.6. Liudytoja R. B. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre, lankomosios priežiūros darbuotoja. Jos priežiūroje yra S. K., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Pas S. K. lankosi apie metus laiko, kiekvieną antradienį. S. K. yra nustatyti 2 lygio specialūs nuolatiniai priežiūros poreikiai, lankosi A. K. komercinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. S. K. labai blogai mato, sunkiai vaikšto, painiojasi dienomis, valandomis. Dažnai nebežino, kada ir kokius vaistus reikia vartoti. Pastoviai reikia iš naujo pasakoti, vaistus sudėlioti. Kai ateina pas S. K., dažnai S. K. jos klausia, ko ji atėjo. Tenka S. K. aiškinti, kad jau yra antradienis. S. K. yra labai uždaro būdo, įtari. S. K. ji perka vaistus, maistą. Ir kai atneša pirkinius bei paduoda čekį, S. K. jai visada atsiskaito ištraukdama pinigus iš piniginės, kartais pinigai yra padėti virtuvėje ant stalo. Piniginę laiko virtuvėje, kur dažniausiai S. K. pati būna, komodos stalčiuje, kur laiko vaistus. Būna, kad piniginę laiko atviroje vietoje, virtuvėje ant stalo. Metalinius pinigus, yra mačiusi, laiko polietileniniame maišiuke, kuris būna padėtas virtuvėje. Kartais tas maišiukas būna matomoje vietoje, tačiau yra tą maišiuką mačiusi ir virtuvėje esančioje komodoje, kur laiko vaistus. S. K. jai neleidžia tvarkytis namuose, daryti valgyti, net arbatos išvirti. Todėl kur S. K. laiko arbatžoles, kitus daiktus, ji nežino. Apie tai, kad S. K. buvo apvogta, ji sužinojo iš S. K. kaimynės, kai S. K. grįžo iš Kauno ligoninės ir S. K. buvo pas savo giminaičių. S. K. apie vagystę jai nepasakojo, tik kelis kartus jai sakė, kad pavogė kelis gerus plastikinius kibirus, kruopas, televizorių. Kad būtų pavogti kokie kibirai, tikrai ji to nepastebėjo. S. K. plastikinius kibirus naudoja, jei reikia parnešti vandens iš šulinio, tad tikrai nepastebėjo, kad būtų kokie nors kibirai dingę. Kad būtų dingę pinigai, nepamena, kad tai būtų sakiusi. Dažniausiai kalbėjo apie kibirus. S. K. gyvena viena. Anksčiau lankydavo S. K. giminaičiai, bet, matyt, kažkas nutiko, ir giminaičiai S. K. nebelanko, nors tie giminės S. K. labai rūpinosi, vežė į (duomenys neskelbtini) klinikas operacijai. S. K. turi sūnų, kuris šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Kas apvogė S. K. ir kas iš tikrųjų buvo iš S. K. namų pavogta, ji nežino. Kaip minėjo anksčiau, S. K. yra labai uždaro būdo, neatviraujanti ir labai įtari (1 t. b. l. 150-153).

2.7. Liudytoja V. E. parodė, kad E. M. pažįsta panašiai apie 10 metų, kartu yra gyvenę (duomenys neskelbtini) bendrabutyje. E. M. dažnai ateidavo pabūti pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini) su šunimi, šiaip leisdavo pernakvoti pas ją namuose, nes paskutiniu metu E. M. savo kambarį yra kažkam išnuomojęs. Pastoviai E. M. pas ją negyvena. Nėra pastebėjusi, kad E. M. vartoja narkotines medžiagas. Jokių folijos lankstinukų nėra niekur mačiusi. E. visad grįždavo namo ramus ir iš karto nueidavo miegoti. Ji E. M. leisdavo miegoti virtuvės kambaryje. Pas ją namuose, virtuvės kambaryje E. M. laiko keletą savo asmeninių daiktų, rūbus. Į savo kambarį ji E. M. niekada neįsileidžia (1 t. b. l. 145-147).

2.8. Iš 2021-11-04 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Plungės rajono policijos komisariato (toliau – PK) Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Loretos Armalienės tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo matyti, kad 2021 m. lapkričio 04 d. apie 14:45 val. iš Klaipėdos AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) išdaužtas namo lango stiklas, galimai įsilaužta į vidų. Nuvykus minėtu adresu pasitiko pranešėjas V. P. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis paaiškino, kad atvyko pas tolimą tetą į sodybą ir pamatė, kad yra išdaužtas namo durų lango stiklas, galimai patekta į vidų. Apžiūrėjus matėsi išdaužtas įėjimo durų lango stiklas. Užėjus į namus virtuvėje pastebėjo, kad nebėra televizoriaus, kitame kambaryje keletą senų paklodžių numesta ant žemės. Ar taip buvo, ar išvertė asmenys patekę į patalpas nežino. Paklausus kur šiuo metu yra teta, šis nurodė, kad yra paguldyta į (duomenys neskelbtini) klinikas dėl ligos. Kada tiksliai paleis nežino, kaip su ja susisiekti nežino. Taip pat, prieš išvežant į ligoninę pats matė kaip teta pasiėmė iš stalčiaus keletą eurų. Patikrinęs tą vietą iš kur paėmė teta pinigus ten rado 400 eurų. Šiuos pinigus dabar paėmė pasaugoti pas save. Dėl šio įvykio tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 178 str. 2 d. (1 t. b. l. 11-16).

2.9. Iš 2021-11-04 Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis namas. Į įvykio vietą patenkama važiuojant keliu Skuodas-Plungė (kelias Nr. 169). Važiuojant (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus 300 metrų privažiuojama sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Matomas senas medinis namas. Namo galinėje pusėje matomas polikarbonato plastikinis stogelis su prieangiu. Užėjus į prieangį matomos žalsvos spalvos durys, su išdaužtu durų stiklu. Duryse likusi ertmė yra 0,4 m pločio 0,8 m aukščio. Ant grindų, šalia durų matoma stiklo šukės. Užėjus pro duris matomos medinės durys, bei įvairūs smulkūs daiktai. Užėjus pro duris patenkama į virtuvės patalpą. Įėjus į patalpas laikrodžio rodyklės kryptimi matomas virtuvinis stalas, šaldytuvas, medinė spintelė. Ant šaldytuvo matomas tv antenos kabelis, ant spintelės elektros kabelis su kištuku. Judant toliau matoma virtuvinė kėdė, komoda su trimis stalčiais, lova, ant lovos juodos spalvos radijo imtuvas. Už lovos durys su įėjimu į kitą kambarį. Už durų matoma krosnis, medinė spintelė, virtuvinė spintelė, dujinė viryklė, virtuvinė pastatoma spintelė, pakabinama spintelė. Užėjus į antrą kambarį ant žemės matoma išmėtytų rūbų. Po kaire ranka matoma sofa kuri apkrauta rūbais, medinis stalas, spintelė, Ant stalo matoma dėžutė su užrašu „OMRON“. Toliau prie sienos matosi didelė spinta iš kelių dalių, kėdė. Prie kitos sienos taip pat matomos spintos dalys. Šalia padėta kėdė ant kurios krūva rūbų. Tuo ir baigiama įvykio vietos apžiūra (1 t. b. l. 17-18, 20-26).

2.10. Iš 2021-11-05 Klaipėdos AVPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo Vyganto Gedgaudo tarnybinio pranešimo dėl vagystės matyti, kad jis nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir tyrėja L. Armalienė, tik papildomai nurodė, kad, nuvykus į (duomenys neskelbtini) esantį daugiabutį ir ten paklausinėjus tuo metu buvusių žmonių šie teigė nieko įtartino nepastebėję. Apvogtas namas nuo jų matosi sunkiai. Taip pat buvo pakalbėta su (duomenys neskelbtini) gyvenančia senyvo amžiaus moterimi. Ši taip pat teigė, kad nieko įtartino negirdėjusi. Bei dėl vagystės patikrintas adresas (duomenys neskelbtini). Asmenų mačiusių, kas galėjo įvykdyti vagystę nenustatyta. Dėl šio informacinio pranešimo tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 178 str. 2 d. Įvykis filmuotas transcend 5CE302C9B1D ir 5CE302CAAB2 (1 t. b. l. 29).

2.11. Iš 2021-11-12 Klaipėdos AVPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Loretos Armalienės tarnybinio pranešimo matyti, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo bylą nustatyta, jog nusikalstamą veiką padarė M. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., T. T., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. Apklausiant įtariamuoju E. M., jis paaiškino, kad pagrobtą televizorių jis užstatė (duomenys neskelbtini) mieste lombarde, susisiekus telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) su lombardu, atsiliepęs darbuotojas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) yra vienas lombardas ir jokio televizoriaus mėnesio laikotarpyje užstatyta nebuvo, todėl buvo priimtas sprendimas daryti neatidėliotinai kratas E. M., M. S. ir T. T. nurodytose gyvenamosiose vietose (1 t. b. l. 31-32).

2.12. Iš 2021-11-11, 2021-11-18 kratos protokolų matyti, kad kratų metu nieko nerasta ir nepaimta (1 t. b. l. 38-39, 56-59, 74-76).

2.13. Iš 2021-11-19 Klaipėdos AVPK Plungės r. PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Andriaus Pociaus tarnybinio pranešimo dėl surasto pagrobto televizoriaus matyti, kad 2021-11-18 įtariamojo T. T. apklausos metu buvo gauta informacija, kad iš nukentėjusios S. K. pagrobtą televizorių, sekančią dieną po vagystės, nuvežė į (duomenys neskelbtini) mieste esantį lombardą, gatvės pavadinimo nurodyti negalėjo, tačiau patį lombardą T. T. sutiko parodyti. 2021-11-18 kartu su T. T. buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini) miestą, kur parodė lombardą, kur pardavė (užstatė) pagrobtą televizorių, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis lombardas, esantis (duomenys neskelbtini). Nuėjus į nurodytą lombardą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos I. K. reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu buvo paimtas televizorius „TV ESTAR“ bei Sutarties Nr. 27983 kopija, iš kurios matosi, kad 2021-11-04 E. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., už 20 eurų užstatė televizorių „TV ESTAR“ (1 t. b. l. 84).

2.14. Iš 2021-11-18 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja I. K., gim. (duomenys neskelbtini), pateikė televizorių „TV ESTAR“ ir lombardo sutarties kopiją (1 t. b. l. 85-88).

2.15. Iš 2021-11-30 Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus televizorių nustatyta, kad tai televizoriaus „VT STAR“ 24 įstrižainės. Apžiūrint televizoriaus korpusą ryškių apgadinimų nenustatyta. Ekranas nesugadintas. Televizoriaus nugarėlėje rastas televizoriaus modelis LED24F2, serijos numeris VIT0424122155. Televizorius turi elektros maitinimo laidą. Prie televizoriaus yra nuotolinio valdymo pultelis TV STAR, su dviem AAA baterijomis. Pultelio paviršius aplipęs purvu. Tuo ir baigta daiktų apžiūra (1 t. b. l. 89-90; 92-93).

3. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

3.1. Visų anksčiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamieji T. T., E. M., M. S., 2021 m. spalio mėn. viduryje, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė svetimą turtą, įsibraudami į patalpas, todėl visų jų veika atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

4. Bausmės skyrimo motyvai.

4.1. Kaltinamųjų E. M., M. S. ir T. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

4.2. Kaltinamųjų E. M., M. S., T. T. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe bei būdami apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Be to T. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.

4.3. Skiriant bausmę kaltinamiesiems teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

4.4. Kaltinamais E. M. padarė apysunkį nusikaltimą, yra jo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės, nusikalto pirmą kartą, administracine tvarka baustas, dirbantis.

4.5. Įvertinęs visas šias aplinkybes, taip pat aplinkybę, kad pagrobtas nedidelės vertės svetimas turtas, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant E. M. mažesnę negu vidurkis įstatymo už padarytą veiką numatytą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu: tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas, 6 dalis).

4.6. Yra sąlygos taikyti E. M. BK 64¹ straipsnio nuostatas, todėl paskirta bausmė sumažintina 1/3.

4.7. Kaltinamais M. S. padarė apysunkį nusikaltimą, yra jo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės, nusikalto pirmą kartą, administracine tvarka baustas, dirbantis.

4.8. Įvertinęs visas šias aplinkybes, taip pat aplinkybę, kad pagrobtas nedidelės vertės svetimas turtas, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant M. S. mažesnę negu vidurkis įstatymo už padarytą veiką numatytą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu: tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas, 6 dalis).

4.9. Yra sąlygos taikyti M. S. BK 64¹ straipsnio nuostatas, todėl paskirta bausmė sumažintina 1/3.

4.10. Kaltinamais T. T. padarė apysunkį nusikaltimą, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, anksčiau teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu pagal 2020-12-11 Plungės apylinkės teismo nuosprendį, po nusikalstamos veikos padarymo dar yra teistas realia laisvės atėmimo bausme, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tai rodo, kad T. T. nėra linkęs laikytis įstatymų, visuotinai pripažintų gero elgesio normų, išvadų iš savo netinkamo elgesio nepadarė, švelnesnėmis negu laisvės atėmimas bausmėmis nėra galimybės pasiekti bausmės tikslų.

4.11. Įvertinęs visas šias aplinkybes, taip pat aplinkybes, kad T. T. mokosi, žada daugiau nusikalstamų veikų nebedaryti, kad pagrobtas nedidelės vertės svetimas turtas, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant T. T. mažesnę negu vidurkis įstatymo už padarytą veiką numatytą laisvės atėmimo bausmę.

4.12. Yra sąlygos taikyti T. T. BK 64¹ straipsnio nuostatas, todėl paskirta bausmė sumažintina 1/3.

4.13. Kadangi T. T. nusikalto prieš 2022-05-17 nuosprendžio priėmimą, naujuoju nuosprendžiu paskirta bausmė jam subendrintina su nuosprendžiu pirmojoje byloje paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių taisykles.

6. Kardomoji priemonė.

6.1. Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kaltinamiesiems M. S., E. M. ir T. T. paskirta pagrįstai, todėl taikytina iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 119 straipsnis, 139 straipsnio 3 dalis).

6.2. Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kaltinamajam M. S. paskirta pagrįstai, todėl taikytina iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 119 straipsnis, 139 straipsnio 3 dalis).

5. Proceso išlaidos

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021).

Kadangi šioje byloje kaltinamiesiems gynėjai paskirti vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos priteistinos tik iš nuteistųjų M. S. ir E. M., kuriems gynėjai paskirti BPK 51 straipsnio 4 punkto pagrindu. Kaltinamieji M. S. ir E. M. yra jauni ir darbingi, prašomos priteisti išlaidos yra realios ir pagrįstos, teismas neturi pagrindo manyti, kad nurodyta valstybės išlaidų, patirtų už kaltinamiesiems suteiktą teisinę pagalbą, suma, kurią prašoma priteisti, yra neprotinga ar neproporcinga kaltinamųjų M. S. ir E. M. turtinei padėčiai, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pateiktas pažymas pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos: iš kaltinamojo M. S. – 597,38 Eur; iš E. M. – 680,71 Eur.

Kaltinamasis T. T. yra suimtas, atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, todėl jo gynybai turėtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos.

8. Civilinis ieškinys.

8.1. Kaltinamieji ir civiliniai atsakovai E. M., M. S. ir T. T. veikdami kartu išėmė nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. K. priklausančio namo lango stiklą ir jį sudaužė, dėl ko jai padaryta 50 eurų turtinė žala, nes lango stiklas yra nepataisomas ir jį reikia keisti kartu su visu langu. Be to atsakovai pagrobė ir 6 eurus, priklausančius S. K.. Viso turtinė žala – 56 eurai.

8.2. S. K. dėl civilinių atsakovų įvykdyto nusikaltimo, sunaikinant jai priklausantį turtą patyrė ir neturtinę žalą, kadangi ji yra senyvo amžiaus, po įvykdyto nusikaltimo jaučiasi nesaugi, bijo nakvoti namuose, gyvena nuolatinėje baimėje. Taip pat ji pergyveno, kad niekas senatvėje jai negali padėti suremontuoti sunaikintą turtą, o pati neturi nei galimybių, nei lėšų. Viso patirtą neturtinę žalą S. K. vertina 150 eurų.

8.3. Teismo posėdžio metu kaltinamieji ir civiliniai atsakovai E. M., M. S. ir T. T. civilinį ieškinį pripažino.

8.4. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. K. civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Pagal BPK 113 straipsnio nuostatas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas, o iškilus klausimams, kurių šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, nustatydamas žalą ir priimdamas sprendimą dėl jos atlyginimo, taip pat turi vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui ar turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Kaltinamieji ir civiliniai atsakovai E. M., M. S. ir T. T. yra atsakingi už turtinės žalos padarymą nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. K., todėl jie turi žalą atlyginti. Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir realus, jį patvirtina byloje esantys duomenys.

Be abejo, kad dėl kaltinamųjų įvykdyto turto pagrobimo, įsibraunant į nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. K. priklausančias patalpas, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. K. patyrė ieškinyje nurodytas neigiamas emocijas ir nepatogumus. Patirtos žalos iki šiol kaltinamieji nėra atlyginę, teismas buvo sudaręs kaltinamiesiems visas sąlygas atlyginti žalą nukentėjusiajai, žala nedidelė, tačiau kaltinamieji nepasinaudojo šia teise. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios prašomas neturtinės žalos atlyginimas yra realus ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei uždraudžiant viso bausmės vykdymo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti sumažintą bausmę - laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei uždraudžiant viso bausmės vykdymo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti E. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

M. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei uždraudžiant viso bausmės vykdymo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti sumažintą bausmę- laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei uždraudžiant viso bausmės vykdymo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti M. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

T. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir sumažintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2022-05-17 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu paskirta subenrinta bausme jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios 2022-05-17 nuosprendžiu paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės bausmės pridedant dalį naujuoju nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės ir galutinę subendrintą bausmę T. T. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams aštuoniems mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023-04-21.

Į bausmės laiką įskaityti iš dalies atliktą bausmę pagal 2022-05-17 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendį.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti T. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiosios S. K., gimusios 1934-08-14, civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir solidariai iš nuteistųjų E. M., M. S. ir T. T. priteisti jai: 56 eurų turtinės žalos atlyginimo, 150 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkinti ir priteisti iš nuteistojo M. S. – 597,38 Eur, iš E. M. – 680,71 Eur proceso išlaidų valstybės naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl T. T. gynybos išlaidų priteisimo, netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo dienos.

Teisėja (parašas) Irena Šeškauskienė