- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-25
- Bylos Nr.
- 2YT-2211-979/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00570-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
- Pareiškėjas
- E. P.
- Suinteresuotas asmuo
- E. P.
- Kategorijos
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
suinteresuotam asmeniui E. P., atstovei advokato padėjėjai A. T.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui E. P. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E. P. nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu prašo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti po tėvo B. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 22 d. iki gruodžio 21 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, todėl per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą neturėjo objektyvių galimybių priimti palikimą. Atlikęs bausmę dėl tėvo B. P. palikimo priėmimo kreipėsi į Alytaus rajono 2-ąjį notarų biurą, tačiau dėl praleisto termino palikimo priėmimas nebuvo įformintas. Suinteresuotas asmuo E. P. nesutiko, kad jis priimtų palikimą, todėl kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Pažymėjo, kad pareiškimo termino atnaujinti praleistą terminą reikalingų dokumentų parengimui neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas – ID kortelė, išduota 2019 m. sausio 28 d., prašymas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo teismui pateiktas 2019 m. kovo 4 d. Nurodytas termino praleidimo priežastis prašo pripažinti svarbiomis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. P. su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nesutiko ir prašė atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas apie tėvo mirtį buvo informuotas, jo sugyventinei L. L. perdavė tėvo B. P. mirties kopiją, kad galėtų pateikti prašymą leisti dalyvauti laidotuvėse, tačiau į laidotuves E. P. neatvyko. Nesuėjus trijų mėnesių palikimo priėmimo terminui pareiškėjo sugyventinės prašė, kad perduotų pareiškėjui apie tai, kad kreiptųsi dėl įgaliojimo tvarkyti paveldėjimo klausimus sudarymo ir su ja susisiektų. Pareiškėjas nesusisiekė, įgaliojimo tvarkyti palikimo priėmimą nesudarė. Pareiškėjui buvo žinoma apie tėvo mirtį, paveldėtą turtą, įstatyme nustatytą terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo ir galimybę priimti tėvo palikimą įkalinimo įstaigoje. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos svarbiomis priežastimis. Pareiškėjas geba pasirūpinti savo atstovavimu (sudarė įgaliojimą, dokumentus parengė advokatas), todėl bausmės atlikimo pataisos namuose faktas nebuvo kliūtis įstatymo nustatytu terminu priimti palikimą. Objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių kreiptis dėl tėvo palikimo priėmimo, nebuvo. Pareiškėjas nesielgė rūpestingai, atidžiai, todėl pagrįstai kyla aplaidaus elgesio neigiami padariniai. Be kita ko, pareiškėjo elgesys įgyvendinant teisę į palikimą neatitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. P. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo laiku ir tinkamai kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Išėjęs į laisvę su seserimi lankėsi notarų biure, bet neturėjo galiojančio asmens dokumento, todėl palikimo priėmimo procedūros nebuvo pradėtos tvarkyti. Žinojo apie tai, kad terminas buvo pratęstas ir dokumentus galėjo tvarkytis iki 2019 m. sausio 31 d. Apie tai, kodėl nuo 2018 m. gruodžio 21 d. iki 2019 m. sausio 31 d. nesilankė notarų biure ir nesusitvarkė dokumentų, negalėjo paaiškinti, galimai pamiršo. Vėliau sudarė įgaliojimą su D. M., nes pats nežinojo ir nesuprato, kaip reikia tvarkyti palikimo priėmimo dokumentus, būtent įgaliotas asmuo padėjo tvarkyti dokumentus. Laivės atėmimo vietoje negalėjo tvarkytis, nes apie tėvo mirtį sužinojo per vėlai, niekas neinformavo ir nelankė, bendrauti telefonu neturėjo galimybės (neturėjo pinigų pasipildyti telefono kortelės). Laiko, kad su seserimi santykiai buvo normalūs, nežino, kodėl nepranešė apie tėvo mirtį. Sugyventinė lankė tik pradžioje iki teismo Alytuje, vėliau Vilniaus pataisos namuose nelankė, apie tėvo mirtį neinformavo, mirties liudijimo neperdavė. Bausmę atliko ne pirmą kartą, yra dešimt kartų teistas, apie tai, kad laisvės atėmimo vietoje galima kreiptis dėl dokumento padarymo ir palikimo tvarkymo sužinojo iš advokatės. Priėmęs palikimą, turės grąžinti skolą D. M. (1 000 Eur), be to, turi skolų, galiojančių nuobaudų (paskirtų administracinių baudų), palikimas bus naudojamas sau.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. P. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad apie palikimo priėmimo terminą sužinojo iš kaimynų, susirado notarų biurą, nunešė dokumentus, notarė visko tvarkyti negalėjo, kol nebuvo E.. Sugyventinė L. L. prašė mirties liudijimo, nes E. norėjo atvykti į laidotuves, bet neatvyko, vėliau paaiškino, kad negalėjo išleisti. Sakė, kad paragintų E. tvarkytis reikalus (atsiųstų įgaliojimą tvarkyti dokumentus ar pareiškimą notarui). E. būdamas kalėjime tikrai žinojo apie tėvo mirtį. Esant laisvėje informavo apie tai, kokiame notarų biure užvesta paveldėjimo byla ir kad turi nuvykti iki 2018 m. gruodžio 31 d., kol nesibaigė terminas. Notarė pratęsė terminą iki 2019 m. sausio 31 d., bet E. neatvyko per nurodytą laiką. E. tikrai viską žinojo, bet neskubėjo tvarkytis, nuolat būdavo neblaivus. Nuvyko tik 2019 metų vasario mėnesį pas notarę vienas, vėliau su įgaliotu asmeniu D. M.. Su broliu santykiai normalus, apie tai, kada tiksliai turėjo baigtis laisvės atėmimo bausmė nežinojo. Gyvena kitoje vietoje, apie jo paleidimą nežinojo. Buvo atvažiavęs neblaivus su draugais 2018 metais prieš Kalėdų šventes. Paveldimą turtą sudarė žemės, namas ir butas, pas tėvą buvo skolų – nemokėtas žemės mokestis (37 Eur), už elektrą (300Eur+100Eur). Apie tai, kad E. P. galimai turi skolų žino (baudos už administracinius pažeidimus). Pažymėjo, kad E. netinkamai elgiasi su paveldimu turtu, padarė sodybai žalą (išdaužė langą, suniokojo vidų, išardė ir išvertė pečių, išlupo centrinio šildymo sistemą). Kreipėsi dėl to į policiją, tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. J. E. butų atnaujintas terminas palimimui priimti, būtų sudėtinga kartu tvarkyti turtą kaip bendrasavininkams.
Suinteresuoto asmens atstovė advokato padėjėja A. T. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad pareiškėjo nurodytos priežastys – laisvės atėmimo bausmės atlikimas, nežinojimas apie tėvo mirtį ir neturėjimas asmens dokumento, vertintinos kaip nepakankamai svarbios terminui palikimui priimti atnaujinti. Nustatytos aplinkybės liudija aplaidų ir nerūpestingą pareiškėjo elgesį, be kita ko, nesu interesuotumą įgyvendinti savo kaip įpėdinio teises ir priimti palikimą po tėvo mirties, todėl esant nepateisinamam neveikimui terminas palikimui priimti negali būti atnaujintas. Pareiškėjo pasyvumas galėtų būti vertinamas kaip atsisakymas nuo teisės. Apie tėvo mirtį pareiškėjas buvo informuotas, žinodamas apie palikimo priėmimo terminą, atitinkamai pratęsimą, nesiėmė aktyvių veiksmų ir delsė vykti pas notarą. Įkalinimo įstaigoje pareiškėjui buvo galimybės tvarkytis tiek asmens dokumento gavimą, tiek sudaryti įgaliojimą pavesti tvarkyti palikimo priėmimą. Be kita ko, pareiškėjas nepasinaudojo teisine pagalba, teise į susirašinėjimą įkalinimo įstaigoje tiek su suinteresuotu asmeniu, tiek su notarų biuru. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo veiksmai po laisvės atėmimo bausmės atlikimo liudiją, kad suprato galimybes sudaryti įgaliojimą ir kreiptis pagalbos į advokatą dokumentų parengimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo, suinteresuoto asmens paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė B. P. – pareiškėjo E. P., suinteresuoto asmens E. P. tėvas (b. l. 11, paveldėjimo bylos lapas 2, 5, 22). Po B. P. mirties liko palikimas – 0,5 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 2,50 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); patalpos/butai, esantis (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 566,21 Eur piniginės lėšos, esančios Swedbank, AB (b. l. 14-21 , paveldėjimo bylos lapai 35-62). Pavelėjimo byla Alytaus rajono II notarų biure užvesta 2018 m. spalio 10 d., įpėdinei – E. P. 2019 m. vasario 26 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į B. P. palikimą (1/2 dalį turto), įpėdinis – E. P. dėl palikimo priėmimo kreipėsi 2018 m. vasario 18 d., t. y. praleidęs terminą palikimui priimti, todėl paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą nebuvo išduotas.
Pareiškėjas E. P., siekdamas realizuoti savo, kaip įpėdinio, teisę paveldėti, kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo B. P. mirties, priimti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.5, 5.11, 5.13 straipsnių pagrindu pareiškėjas E. P. yra pirmos eilės įpėdinis po tėvo B. P. mirties, turi teisę paveldi likusį turtą kartu su suinteresuotu asmeniu – E. P.. Tam, jog įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo; 3) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Jeigu šis terminas yra praleistas, pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismo gali būti pratęstas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Klausimą, ar konkrečios palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į šių terminų paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).
Bylos duomenis nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą. Trijų mėnesių terminas palikimui priimti – 2018 m. lapkričio 26 d., buvo pratęstas iki 2019 m. sausio 31 d. (paveldėjimo bylos lapas 16). Pareiškėjas E. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo per įgaliotą asmenį D. M. notarų biurui pateikė 2019 m. vasario 18 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatyti ir atitinkami notaro pratęstą terminą palikimui priimti.
Vertinant terminą, kuris nagrinėjamu atveju praleistas nežymiai, svarbu įvertinti tiek praleidimo priežastis, tiek įpėdinio elgesį, juolab atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ir rūpestingas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis), o kartu ir reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t. y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (CK 1.137 straipsnis).
Pareiškėjas nurodė svarbiomis priežastimis, dėl kurių praleido terminą po tėvo B. P. mirties atsiradusiam palikimui priimti – laisvės atėmimo bausmės atlikimą ir tai, kad apie tėvo mirtį sužinojo po laidotuvių, atvykti negalėjo dėl atliekamos bausmės, be to, neturėjo asmens dokumento. Pabrėžė, kad galimybė ir tvarka įkalinimo įstaigoje tvarkytis asmens dokumento gavimą bei klausimus susijusius su palikimo priėmimu, pvz.: įgaliojimo sudarymą, nebuvo žinoma Akcentavo, kad laisvės atėmimo metu ne kartą buvo transportuotas iš vienos įstaigos į kitą, tik pradžioje turėjo galimybes bendrauti su sugyventine L. L..
Aplinkybė, kad pareiškėjas neturėjo asmens dokumento, todėl negalėjo pradėti tvarkytis palikimo priėmimo klausimų per įstatymo nustatytą, nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Sprendžiant šios aplinkybės svarbumą nagrinėjamu atveju, pirmiausia būtina įvertinti, kokios priežastys lėmė susidariusią situaciją. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2018 m. laisvės 21 d. atliko laisvės atėmimo bausmę, asmens dokumento neturėjo (b. l. 82, 84, 108-111, 113-116). Nors asmens tapatybės kortelė pareiškėjui buvo išduota 2019 m. sausio 18 d. (b. l. 68), bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas asmenybei patvirtinti pateikė tik Vilniaus pataisos namų 2018 m. gruodžio 21 d. pažymėjimą Nr. 189 apie paleidimą (analogiškas byloje b. l. 70). Be kita ko, Gyventojų registro duomenimis pareiškėjas neturėjo galiojančių asmens dokumentų iki bausmės atlikimo, nors pasas buvo išduotas 2012 m. liepos 5 d., asmens tapatybės kortelė – 2015 m. liepos 26 d. (b. l. 85). Nustatytos aplinkybės patvirtina akivaizdų pareiškėjo aplaidumą ir nerūpestingumą naudojantis asmens dokumentais. Asmens bylos duomenimis E. P. anksčiau teismas 10 kartų, kaip paaiškino teismo posėdžio metu laisvės atėmimo bausmę atliko ne pirmą kartą (konkrečiai net negalėjo įvardyti kelintą), abejotina, kad nežinojo ar negalėjo įkalinimo įstaigoje susižinoti apie galimybes pasinaudoti suteikiama teise kreiptis į įkalinimo įstaigos administraciją dėl asmens dokumentų tvarkymo. Pažymėtina, kad įkalinimo įstaigos administracija bendradarbiauja tvarkant dokumentus asmenims laisvės atėmimo vietose, tačiau tik bausmę atliekančio asmens prašymu (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnis, 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymas Nr. IV-200/V-62 „Dėl asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiais ir naikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 126 punktas).
Byloje duomenų apie tai, kada tiksliai pareiškėjas sužinojo apie tėvo mirtį, t. y. palikimo atsiradimą, nėra. Pareiškėjas E. P. teigė, kad sužinojo tik po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Suinteresuotas asmuo E. P. nurodė, kad iškarto po tėvo B. P. mirties informavo pareiškėjo sugyventinę L. L., juolab, davė mirties liudijimo kopiją. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas iš įkalinimo įstaigos paleistas – 2018 m. gruodžio 21 d., taigi apie tėvo mirtį (palikimo atsiradimą) sužinojo po 2018 m. gruodžio 21 d., t. y. nepasibaigus palikimo priėmimo terminui (terminas buvo iki 2018 m. lapkričio 26 d., atitinkamai pratęstas iki 2019 m. sausio 31 d.). Paveldėjimo bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškimas dėl palikimo priėmimo notarų biurui pateiktas 2018 m. vasario 18 d. (Paveldėjimo bylos Nr. 140 dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiojo P. B. turtą b. l. 16, 19). Paveldėjimo bylos duomenimis įpėdiniui E. P. notaro siųsti dokumentai apie termino pratęsimą grąžinti neįteikti, su atžyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“ (paveldėjimo b. l. 14), tačiau teismo posėdžio metu patvirtino tai, kad žinojo apie notaro pratęstą terminą, tačiau negalėjo paaiškinti ir nurodyti objektyvių pasyvaus elgesio priežasčių.
Pareiškėjo, kaip įpėdinio, elgesys po to, kai išėjo iš įkalinimo įstaigos ir sužinojo apie palikimą – kreipėsi dėl naujo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento pagaminimo2019 m. sausio 16 d., kuris išduotas 2019 m. sausio 18 d. (b. l. 10, 68, 88); sudarė įgaliojimą D. M. dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo bylos vedimo 2019 m. vasario 15 d. (b. l. 7-8); D. M., veikiantis įpėdinio E. P. vardu, 2019 m. vasario 18 d. pateikė prašymą išduoti paveldėjimo liudijimą į B. P. turtą (b. l.6, paveldėjimo bylos lapas 19, 20), iš esmės atitiktų pakankamai aktyvaus įpėdinio elgesį, tačiau savaime nėra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.
Teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012). Teisingas teisėtų interesų balansas nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo E. P. prieštarauja pareiškėjo prašymui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, nesutinka dėl nurodytų priežasčių svarbumo bei objektyvumo, laiko, kad pareiškėjo aplaidus ir nerūpestingas elgesys bei subjektyvios aplinkybės lėmė termino praleidimą, juolab, atkreipė dėmesį į galimai netinkamą pareiškėjo elgesį su paveldimu turtu (niokojimą, daužymą, laužymą ir pan.). Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad turi kreditorinių įsipareigojimų (yra skolingas 1 000 Eur įgaliotam asmeniui D. M. pagal paskolos raštelį), be kita ko, yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (nesumokėtų baudų). Nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nepateikė. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis pareiškėjas ne kartą teistas (b. b. 1-539-224/2018, 1-500-297/2018), baustas administracine tvarka (a. n. b. Nr. A2.2.-1029-470/2015, A2.2.-182-448/2015, A2.2-968-540/2015, A2.1.-1780-543/2014, A.2.1-1690-224/214, A2.6.-457-224/2014), be to yra privertinai vykdomas skolos išieškojimas c. b. Nr. e2-747-179/2016 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas pagal įstatymą paveldėtų ½ dalį turto, likusio po palikėjo B. P. mirties. Atkreiptina, kad pagal 2019 m. vasario 15 d. įgaliojimą pareiškėjas E. P. įgaliojo perleisti priklausančias paveldėjimo teises po tėvo mirties E. M., atlygintinai, nustatant atlyginimo kainą savo nuožiūra, arba pasirinkti neatlygintiną perleidimo būdą, t. y. padovanoti paveldėjimo teises, tenkančias po tėvo mirties E. M.. Nustatytos aplinkybes kelia abejones, kad palikimo priėmimo siekiama įgyvendinti įpėdinio teisėtą lūkestį įgyti paveldimą turtą, atitinkamai jį naudoti, valdyti ir disponuoti ateityje kaip savo. Akivaizdu, kad pagal įgaliojimo turinį palikimą siekiama priimti iš esmės kito asmens naudai, juolab, galimai paveldėtu turtu padengti savo įsipareigojimus kreditoriams. Be kita ko, neatmetama galimybę, kad atnaujinus pareiškėjui terminą palikimui priimti, notarui išdavus paveldėjimo teisės liudijimus į turtą ir įregistravus nuosavybę pareiškėjo vardu, kreditoriai įgytų teisę reikalauti įsipareigojimo įvykdymo ir/ar turto apsunkinimo (arešto, hipotekos) ar realizavimo, ko pasėkoje, kiltų neigiamos pasekmės suinteresuoto asmens E. P. teisėms ir teisėtiems interesams. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui termino palikimui priimti atnaujinimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuoto asmens teises ir teisėtus interesus. Esamojoje situacijoje pareiškėjo, kaip terminą praleidusio įpėdinio, interesai negali paneigti sąžiningo įpėdinio – suinteresuoto asmens E. P. teisių ir teisėtų interesų. Nustatytų aplinkybių kontekste nėra pakankamo pagrindo nepaisyti pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmens, tinkamai ir laiku realizavusio įpėdinio teises, interesų balanso bei paveldėjimo teisė užtikrinto turtinių ir neturtinių santykių pereinamumo ir stabilumo.
Teismo vertinimu, įvertinus visumoje nustatytas aplinkybes, nors pareiškėjas terminą praleido nežymiai, nesant objektyvių, nuo paties pareiškėjo valios nepriklausančių teisinių kliūčių ar priežasčių, dėl kurių palikimas nebuvo priimtas per įstatyme nustatytą, juolab, nustačius pareiškėjo pakankamai neatidų ir nerūpestingą elgesį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), pripažintina, kad pareiškėjas E. P. terminą palikimui priimti praleido be svarbių priežasčių, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis442 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 578 straipsnis).
CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo E. P. ir suinteresuoto asmens E. P. suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Suinteresuotam asmeniui 2019 m. balandžio 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus sprendimu Nr. 2,1 (NTP-2)-19-T-1580-6307 suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų visų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 42-44). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. spalio 7 d. pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 228,80 Eur (b. l. 123). Įvertinus tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pagrįstos, atsižvelgiant į advokato padėjėjos suteiktas paslaugas, kurios atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintose Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėse nustatytus 6., 24.3.5., 24.3.6.1., 24.3.6.2. punktuose dydžius (CPK 79 straipsnio 1dalis, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnio 2 dalis), prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pagrįstos, todėl priteistinos iš pareiškėjo E. P. valstybės naudai.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 16,14 Eur, todėl atmetus pareiškimą, valstybės naudai priteistinos iš pareiškėjo E. P. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, 290-291 straipsniais,
nutaria:
Atmesti pareiškimą.
Priteisti iš pareiškėjo E. P. 16,14 Eur (šešiolika eurų 14 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, juridinio asmens kodą – 188659752, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.
Priteisti iš pareiškėjo E. P. 228,80 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus 80 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630, juridinio asmens kodą – 188659752, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.