Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Griro auto“ nemokumo administratoriaus prašymą dėl likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Griro auto“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – R. B., R. D., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. Š., antstolė Greta Žutautė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

6. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas LMB „Griro auto“ nemokumo administratorės MB „Integrale LT“ pareiškimas dėl MB „Griro auto“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir už tyčinį bankrotą atsakingo asmens. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybes, ar nustatytoms aplinkybėms tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens bankroto pripažinimą tyčiniu, civilinio proceso normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

9. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi MB „Griro auto“ iškelta bankroto byla. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartimi patvirtintas bendrijos kreditorių ir jų finansinių reikalavimų, kurių bendra suma – 25 167,15 Eur (iš jų – kreditoriaus A. Š. finansinis reikalavimas – 24 362,94 Eur), sąrašas (1 t., b. l. 118–119). Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartimi MB „Griro auto“ pripažinta likviduojama dėl bankroto.

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi bendrijos bankrotą pripažino tyčiniu, nes nustatė, kad: 1) bendrija vėliausiai 2022 m. gruodžio 31 d. tapo nemoki, todėl jos vadovas R. B. turėjo pareigą inicijuoti bendrijos nemokumo procesą, tačiau to nepadarė; pasibaigus buvusio vadovo R. B. įgaliojimams, naujasis bendrovės vadovas R. D. tapo jau nemokios bendrijos vadovu, tačiau ir jis nesiėmė pareigos inicijuoti bendrijos bankroto procesą, toliau didino jos finansinius įsipareigojimus kreditoriams; 2) R. B. pateiktais duomenimis nepaneigė nemokumo administratorės nurodytų aplinkybių, kad jis, žinodamas apie nesumokėtus 22 000 Eur už 2021 m. spalio 1 d. bendrijos nupirktą transporto priemonę, bendrijai ekonomiškai nenaudingais 2022 m. birželio 4 d., 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir 2023 m. kovo 4 d. sandoriais pardavė 3 transporto priemones (2 automobilius BMW X1 ir VOLVO S80) gerokai mažesnėmis nei rinkos kainomis.

12. Suinteresuotas asmuo (apeliantas) R. B. kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl bendrovės tyčinio bankroto ir už tyčinį bankrotą atsakingo asmens bei teigia, kad teismas: 1) nepagrįstai konstatavo, jog MB „Griro auto“ 2022 m. gruodžio 31 d. buvo faktiškai nemoki; 2) visiškai nesprendė dėl debitorinio reikalavimo į UAB „Minteda“, kuri yra skolinga LMB „Griro auto“ 17 500 Eur pagal 2021 m. spalio 26 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį; 3) neįvertino visų bendrovei priklausiusių automobilių pardavimo sandorių, teismo argumentai dėl parduotų automobilių kainų yra deklaratyvūs ir neleidžia konstatuoti, kad R. B. sąmoningai blogai valdė bendriją, sudarė nuostolingus ar jai ekonomiškai nenaudingus sandorius; 4) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-26-1139/2025, kurioje kvestionuojamas transporto priemonės pirkimas MB „Griro auto“ vardu, prokuratūra siekia įrodyti, jog nurodytą automobilį pirko ne MB „Griro auto“, o R. B.; tai turėtų esminės įtakos vertinant sudarytus sandorius, todėl, neišnagrinėjus baudžiamosios bylos dėl dokumentų klastojimo, negalima remtis šia aplinkybe; siekdamas ja remtis, pirmosios instancijos teismas privalėjo sustabdyti civilinę bylą.

Dėl pagrindo sustabdyti civilinę bylą (ne)buvimo

13. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo išnagrinėti pareiškimo dėl bendrijos bankroto pripažinimo tyčiniu tol, kol Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose neišnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-26-1139/2025. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apelianto procesine pozicija.

14. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

15. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016, 53 punktas ir kt.). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017 21 punktą; kt.).

16. Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008, 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-1075/2020).

17. Nagrinėjamoje civilinėje byloje yra pareikštas reikalavimas LMB „Griro auto“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Vadinasi, bylos nagrinėjimo dalykas yra aplinkybių, dėl kurių kilo LMB „Griro auto“ nemokumas, nustatymas ir teisinis jų vertinimas, priežastinio ryšio tarp bendrijos vadovo (vadovų) atliktų veiksmų ir kilusių padarinių nustatymas. Šioje byloje būtina nustatyti, ar bendrijos nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo šio juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).

18. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-1139/2025 apeliantui yra pareikšti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį dėl to, jog jis galbūt suklastojo naudotos transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, o būtent: 2021 m. lapkričio 18 d. iš Vokietijos bendrovės „Automobile Konczak“ savo vardu pirkdamas už 4 500 Eur automobilį BMW X1 XDRIVE20D, kurio identifikacijos numeris (duomenys neskelbtini), suklastojo pirkimo–pardavimo sutartį, 2021 m. lapkričio 22 d. surašydamas vokiečių kalba atspausdintame blanke, pavadintame „Kaufvertrag“ (pirkimo–pardavimo sutartis), įrašydamas tikrovės neatitinkančius pirkėjo ir pardavėjo asmens anketinius duomenis – pardavėjo skiltyje „Verkaufer“ nurodė pardavėjo P. F. duomenis (gyvenamosios vietos adresas), pirkėjo grafoje „Kaufer“ nurodė jam priklausiusios MB „Griro auto“ pavadinimą, skiltyje „Gesamtpreis“ (iš viso) nurodyta 1 000 Eur kaina, pirkėjo ir pardavėjo skiltyse pasirašė savo parašais, šią 2021 m. lapkričio 22 d. suklastotą pirkimo–pardavimo sutartį jis 2021 m. lapkričio 24 d. 09:13 val. įmonės skaitmeninių paslaugų portale panaudojo – pateikė VĮ Regitra Šiaulių filialo Mažeikių grupei, pageidaudamas šį automobilį įregistruoti Lietuvoje jam priklausiusios MB „Griro auto“, įmonės kodas 305902210, vardu.

19. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl nuosavybės teisių į automobilį BMW X1 XDRIVE20D, kurio identifikacijos numeris (duomenys neskelbtini), nėra ginčijama, kad šis automobilis buvo įgytas MB „Griro auto“ vardu. Byloje pateiktais duomenimis, automobilis BMW X1 XDRIVE20D buvo apskaitytas, kaip MB „Griro auto“ turtas. Baudžiamojoje byloje sprendžiama dėl pagrindo taikyti apeliantui baudžiamąją atsakomybę už tai, kad jis automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje galbūt nurodė neteisingus duomenis ir taip galbūt suklastojo naudotos transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį bei ją vėliau panaudojo. Baudžiamojoje byloje nekeliamas nuosavybės teisių į automobilio BMW X1 XDRIVE20D klausimas, todėl nurodytoje byloje nustatyti faktai neturės prejudicinės ar kitokios teisinės reikšmės nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje sprendžiama dėl LMB „Griro auto“ valdymo ir bendrijos nemokumo priežasčių.

20. Nagrinėjamai civilinei bylai teisiškai reikšmingus faktus pirmosios instancijos teismas galėjo nustatyti iš joje pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių rašytinių paaiškinimų. Dėl to nagrinėjamą civilinę bylą sustabdyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Dėl sąlygų juridinio asmens bankrotą pripažinti tyčiniu

21. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

22. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šioje dalyje nurodytus požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi, pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje. Teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).

23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023, 26 punktas; 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-612-407/2024, 32 punktas).

24. JANĮ 70 straipsnyje įtvirtintas tyčinio bankroto teisinis reglamentavimas iš esmės atitinka šio instituto teisinį reglamentavimą galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, todėl apeliacinis teismas nagrinėjamoje byloje vadovaujasi ir anksčiau pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais.

25. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).

26. Kasacinio teismo išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl, net jeigu įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu taip pat laikomi ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas).

27. Jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas; 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024, 34 punktas).

28. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas LMB „Griro auto“ bankrotą pripažino tyčiniu, remdamasis JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 70 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktų nuostatomis.

Dėl MB „Griro auto“ faktinio nemokumo momento

29. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, yra ypač svarbus juridinio asmens nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą galima analizuoti buvusio juridinio asmens vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų bei juridinio asmens nemokumo arba ryšio tarp juridinio asmens nemokumo ir jo būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar juridinio asmens bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022).

30. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Juridinio asmens nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytų sąlygų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-448-302/2022, kt.).

31. Juridinio asmens nemokumas yra nustatomas išanalizavus juridinio asmens finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įsipareigojimai, jų santykis su juridinio asmens turto realia verte ir ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys juridinio asmens galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais šis klausimas turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant JANĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad bendrija tapo nemoki vėliausiai 2022 m. gruodžio 31 d. Tokią išvadą teismas padarė, be kita ko, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis dėl bendrijos nemokumo 2022 metų pabaigoje, taip pat įvertinęs bylos duomenis, susijusius su bendrijos mokumu, balanso ir likvidumo testų aspektais 2021–2022 metų laikotarpiu (skundžiamos nutarties 16 punktas).

33. Apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde teigia, kad aplinkybė, jog MB „Griro auto“ skolinga 22 000 Eur kreditoriui A. Š., konstatuota tik Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-150-569/2023, kuriuo paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas šį atskirojo skundo argumentą pripažįsta teisiškai nepagrįstu.

34. Vadovaujantis bendrosiomis pirkimo–pardavimo kainos sumokėjimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.314 straipsnis), pirkėjo prievolė atsiskaityti su pardavėju atsiranda nuo daiktų arba disponavimo jais dokumentų perdavimo pirkėjui momento, jeigu sutartimi pirkėjas nėra įpareigotas kitaip. 2021 m. spalio 1 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje (2 t., b. l. 24) nurodyta, kad 22 000 Eur kainą už automobilį Range Rower Evoque pirkėja MB „Griro auto“ sumokės grynaisiais pinigais. Jokių kitų sąlygų dėl atsiskaitymo už parduotą automobilį sutartyje nenurodyta. Vadinasi, MB „Griro auto“ prievolė atsiskaityti su pardavėju atsirado nuo automobilio perdavimo pirkėjai MB „Griro auto“ momento, o vėlesnis kreditorių pasikeitimas šiame teisiniame santykyje niekaip neįtakojo bendrovės prievolės atsiskaityti su pardavėju. Dėl to nėra teisinio pagrindo teigti, kad bendrijos 22 000 Eur skola už 2021 m. spalio 1 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi įsigytą automobilį atsirado tik įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ši skola priteista iš bendrijos kreditoriui A. Š., perėmusiam pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę. Aplinkybė apie 2021 m. spalio 1 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu atsiradusią bendrijos piniginę prievolę apeliantui, kaip bendrijos vadovui, buvo (turėjo būti) žinoma nuo šios sutarties sudarymo ir automobilio perdavimo bendrijai momento.

35. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad bendrija 2021 m. gruodžio 31 d. turėjo turto (pinigus, gautus už 2021 m. spalio 26 d. parduotą transporto priemonę), tačiau nebuvo sumokėjusi pardavėjui 22 000 Eur už 2021 m. spalio 1 d. pirktą transporto priemonę. Apelianto atskirajame skunde pateiktas subjektyvus vertinimas dėl aptariamos prievolės atsiradimo momento nepaneigia pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad skola už įsigytą automobilį buvo 2021 m. pabaigoje, ši piniginė prievolė nebuvo vykdoma.

36. Byloje pateikto 2022 metų balanso, parengto 2023 m. gegužės 29 d. (1 t., b. l. 44), duomenimis, MB „Griro auto“ 2022 m. gruodžio 31 d. turėjo iš viso 18 657 Eur vertės turto, kurį sudarė: 17 500 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 1 150 Eur vertės atsargos ir pinigai – 7 Eur. Bendrijos įsipareigojimai 2022 m. gruodžio 31 d. buvo 22 000 Eur, visa ši suma – trumpalaikiai įsipareigojimai. 2022 metų balanso duomenimis, bendrijos įsipareigojimai viršijo jos balanse nurodyto turto vertę. Pelno (nuostolio) ataskaitos duomenimis, MB „Griro auto“ 2022 metais patyrė 3 893 Eur nuostolį (1 t., b. l. 60).

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 22 000 Eur finansinio įsipareigojimo įtraukimas į 2022 metų bendrijos turto balansą aiškiai paneigia apelianto atskirajame skunde nurodytą poziciją, jog aplinkybė, kad MB „Griro auto“ yra skolinga 22 000 Eur, paaiškėjo tik įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimui. Finansinių įsipareigojimų įtraukimas į finansines ataskaitas patvirtina, kad apeliantas suvokė esant bendrijos skolą dar iki teismo sprendimo, kuriuo ši skola priteista, įsiteisėjimo.

38. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino 17 500 Eur debitorinio reikalavimo į UAB „Minteda“ pagal 2021 m. spalio 26 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį reikšmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši aplinkybė vertintina dvejopai – bendrovės turto balanso testo aspektu ir apelianto, kaip bendrijos vadovo, pareigų bendrijai aspektu.

39. Jau nurodyta, kad 2021 m. spalio 26 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi MB „Griro auto“ už 22 500 Eur kainą pardavė pirkėjai UAB „Minteda“ tą patį Range Rower Evoque, už kurį bendrija buvo skolinga pati pardavėjui, iš kurio įsigijo šį automobilį (2 t., b. l. 26–27). Sutartyje nurodyta, kad pirkėja UAB „Minteda“ mokėjimo pavedimu sumoka 5 000 Eur kainos dalį, o likusią kainos dalį sumoka grynaisiais pinigais.

40. LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad 2023 m. kovo 3 d. pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo bendrija kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismą ir prašė iš UAB „Minteda“ priteisti likusią 17 500 Eur skolą pagal 2021 m. spalio 26 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. įsakymu bendrovės pareiškimas buvo patenkintas. Tačiau UAB „Minteda“ pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad su automobilio pardavėja ji visiškai atsiskaitė. Bendrijai nepateikus ieškinio CPK nustatyta tvarka, Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d. teismo įsakymas buvo panaikintas, o MB „Griro auto“ pareiškimas dėl skolos ir kitų sumų išieškojimo iš UAB „Minteda“ laikytas nepaduotu ir grąžintas MB „Griro auto“. Tokie duomenys leidžia teigti, kad byloje liko nepaneigta, jog UAB „Minteda“ už įsigytą automobilį su MB „Griro auto“ yra atsiskaičiusi. Atsiskaitymo pagal 2021 m. spalio 26 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį faktas konstatuotas ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. lapkričio 4 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje (3 t., b. l. 171–174).

41. Apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, pirmiau konstatuotos aplinkybės suteikia pagrindą daryti išvadą, kad 17 500 Eur debitorinis reikalavimas į bendrijos turto masę, sudarant 2022 metų balansą, buvo įtrauktas nepagrįstai. Vadinasi, MB „Griro auto“ 2022 m. gruodžio 31 d. turėjo tik 1 150 Eur vertės atsargas ir pinigus – 7 Eur, o bendrijos įsipareigojimai buvo 22 000 Eur (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

43. Byloje pateiktas 2021 m. rugsėjo 30 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 001, kad R. B. perdavė MB „Griro auto“ 22 000 Eur paskolos sutarties Nr. 210929 pagrindu (3 t., b. l. 58). Tačiau 2021 m. lapkričio 30 d. pinigų išmokėjimo kvitu Nr. 001 bendrija tos pačios paskolos sutarties pagrindu išmokėjo R. B. 22 000 Eur (3 t., b. l. 59).

44. Apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, byloje nustatytos aplinkybės dėl paskolos bendrijai suteikimo ir jos grąžinimo leidžia pagrįstai abejoti apelianto teiginiu, kad jis skolino bendrijai lėšas apyvartinių lėšų trūkumui padengti, ir suponuoja išvadą, jog apelianto perduota paskola, kuri jam greitai buvo grąžinta, nepadėjo atkurti bendrijos mokumo.

45. Apelianto argumentai, kad bendrija 2022 m. gruodžio 31 d. turėjo pakankamai turto atsiskaityti su kreditoriais, nepagrįsti konkrečiais objektyviais duomenimis (CPK 12, 178 straipsniai) ir nepaneigia išvados apie faktinį bendrijos nemokumą.

46. Pirmosios instancijos teismas, nors į bendrijos turto masę nepagrįstai įtraukė 17 500 Eur per vienerius metus gautiną sumą, tačiau padarė pagrįstą išvadą, kad 2022 m. gruodžio 31 d. bendrijos faktiškai valdomas realus turtas buvo mažesnės vertės, nei tuo metu turėti finansiniai įsipareigojimai. Atskirojo skundo argumentai, kuriems pagrįsti nepateikta konkrečių objektyvių duomenų, šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia (CPK 12, 178 straipsniai). Akivaizdu, kad realiai bendrijos turimo turto nuo 2021 m. pabaigos nepakako atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantas, tvirtindamas, kad bendrija turėjo 17 500 Eur reikalavimą į UAB „Minteda“ pagal 2021 m. spalio 26 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, nepagrindė, dėl kokių priežasčių jis, kaip bendrijos vadovas, nuo 2021 m. spalio 26 d. nesikreipė dėl šios skolos priteisimo, kodėl tokių veiksmų ėmėsi tik 2023 m. kovo 3 d. pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, likus kiek daugiau nei mėnesiui iki bendrijos nario teisių perleidimo kitam asmeniui. Be to, apeliantas, teigdamas, kad bendrija 2021 m. pabaigoje ir vėliau turėjo pakankamai turto atsiskaityti su kreditoriais, nepaaiškino, kodėl jis, būdamas bendrijos vadovas, iki 2023 m. balandžio 28 d. MB „Griro auto“ nario teisių pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo neatsiskaitė pagal 2021 m. spalio 1 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi įsigytą automobilį.

47. Apibendrindamas aptartus bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrijos nemokumo momento, padarė pagrįstą išvadą, jog vėliausiai 2022 m. gruodžio 31 d. bendrijos finansinė situacija atitiko JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo apibrėžtį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl MB „Griro auto“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir atsakingo už bendrovės tyčinio bankroto sukėlimą asmens

49. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad teismas formaliai konstatavo sąmoningą jo, kaip bendrijos vadovo veikimą (neveikimą), visiškai nesprendė dėl 17 500 Eur debitorinio reikalavimo į UAB „Minteda“ ir neįvertino visų bendrijai priklausiusių automobilių pardavimo sandorių, o argumentai dėl parduotų automobilių kainų yra deklaratyvūs. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

50. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad juridinio asmens vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad juridinis asmuo veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą juridinį asmenį sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Juridinio asmens vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad juridinis asmuo laikytųsi įstatymų, nustatytų jo veiklos apribojimų ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019).

51. Kasacinio teismo yra išaiškinta ir tai, kad, juridiniam asmeniui veikiant įprastai, vadovas neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo tiekėjų – juridinio asmens dalyvių – interesus. Tačiau, kai juridinio asmens būklė prastėja, jis turi daugiau skolų, didėja skolinto kapitalo tiekėjų – kreditorių – interesų reikšmė. Tai lemia, kad, suprastėjus juridinio asmens finansinei būklei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Kai juridinio asmens finansinė padėtis tampa ypač sunki ar net kritinė, t. y. kai pasiekiama nemokumo riba, kreditorių interesai ima vyrauti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).

52. Pagal byloje esančius duomenis bendrija nuo 2021 m. spalio 1 d. visiškai neatsiskaitinėjo su kreditoriumi už įsigytą automobilį, tačiau 2021 m. lapkričio 30 d. grąžino apeliantui visą jo bendrovei suteiktą paskolą, kuri buvo lygi skolos už automobilį sumai. Esant tokiems bylos duomenims, aplinkybės, kad 2021 m. pabaigoje bendrovė visiškai atsiskaitė su apeliantu, tačiau ignoravo tokio paties dydžio skolą kreditoriui už įsigytą automobilį, suteikia pagrindą daryti išvadą, kad bendrovė jau 2021 m. pabaigoje buvo sąmoningai blogai valdoma, dėl to neturėjo pakankamai apyvartinių lėšų vykdyti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriumi (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

53. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina ir tai, kad apeliantas, būdamas bendrijos, kurios veikla – automobilių ir lengvųjų variklių transporto priemonių pardavimas, nuoma, išperkamoji nuoma, o tikslas – siekti pelno, vadovas, nedėjo pastangų vykdyti veiklą taip, jog būtų gaunama pelno, jo sudaryti sandoriai, parduodant automobilius už jų įsigijimo kainą, neatitiko elementarios verslo logikos ir bendrijos veiklos pobūdžio bei tikslo. Apelianto vadovavimo laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. buvo nevykdoma piniginė prievolė sumokėti 22 000 Eur pagal automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, apeliantas nesiėmė realių veiksmų mokumui atkurti, be to, žinodamas (turėdamas žinoti) tikrąją bendrijos finansinę padėtį ir veiklos perspektyvas, neinicijavo bendrovės nemokumo (restruktūrizavimo ar bankroto) proceso, bendrijai priklausiusio turto nerealizavo jai ir jos kreditoriams naudingiausiu būdu.

54. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenų visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aptarti apelianto veiksmai ir neveikimas reiškia sąmoningai blogą bendrijos valdymą, dėl to, vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas bendrijos bankrotą pripažinti tyčiniu.

55. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą vienas iš požymių, į kurį teismas gali atsižvelgti spręsdamas dėl juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu, yra sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tyčinio bankroto požymiu, į kurį teismas gali atsižvelgti, yra turto pardavimas mažesne negu rinkos kaina, turto perleidimas neatlygintinai, atsiskaitymo už turtą atidėjimas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar kai su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis

56. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino visumą apelianto, kaip bendrijos vadovo, veiksmų, jam priimant su bendrijos veikla ir disponavimu jos turtu susijusius sprendimus. Šalių procesiniuose dokumentuose išsamiai aptarta ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantas neveikė geriausias bendrijos interesais. Byloje pagrįstai nustatyta, kad po to, kai nuo 2021 m. spalio 1 d. sutriko bendrovės atsiskaitymas su tuo metu buvusiu vieninteliu kreditoriumi, apeliantas turėjo siekti atkurti bendrijos mokumą, o to nepavykus padaryti vykdyti įstatymo nustatytą imperatyvią pareigą inicijuoti bendrijos nemokumo procesą, tačiau jis 2022 m. birželio 4 d., 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir 2023 m. kovo 4 d. sudarė bendrovei aiškiai ekonomiškai nenaudingus sandorius, kuriais tris transporto priemones (2 automobilius BMW X1 ir VOLVO S80) pardavė gerokai mažesnėmis nei rinkos kainomis, taip apribodamas bendrijos kreditoriaus galimybę bent iš dalies patenkinti savo reikalavimą.

57. Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad pagal mokesčių administratoriui pateiktus automobilių įsigijimo dokumentus 2021 m. bendrovės pirkti automobiliai, skirti perparduoti, buvo: 1) Landrover Range Rover Evoque, kaina – 22 000 Eur; 2) BMW 320 I, kaina – 3 500 Eur; 3) BMW X1 SDRIVE 18 I, 2017 m., kaina – 1 150 Eur; 4) BMW X1 XDRIVE 20D, 2012 m., kaina – 1 000 Eur. Pagal mokesčių administratoriui pateiktus automobilių įsigijimo dokumentus 2022 m. bendrovė perpardavimui pirko automobilį VOLVO S80, 1999 m., kaina – 400 Eur.

58. Jau nurodyta, kad apeliantas automobilį BMW X1 2022 m. birželio 4 d. pardavė už 3 100 Eur (VšĮ „Emprekis“ 2023 m. liepos 4 d. pažymoje nurodyta, kad 2012 m. gamybos automobilio BMW X1 vertė 2022 m. birželį buvo apie 9 510 Eur); VOLVO S80 2022 m. rugpjūčio 3 d. pardavė už 400 Eur (VšĮ „Emprekis“ 2023 m. liepos 18 d. pažymoje nurodyta, kad 1999 m. gamybos automobilio VOLVO S80 vertė 2022 m. rugpjūtį buvo apie 1 400 Eur); 2023 m. kovo 4 d. buvo deklaruotas MB „Griro auto“ priklausiusio automobilio BMW X1, pagaminto 2017 m. vasario 14 d., pardavimas už 1 150 Eur į Ispaniją (byloje pateikti duomenys, kad tokio automobilio detalių kaina rinkoje – apie 20 000 Eur).

59. Apeliantas sprendimų dėl bendrovei priklausiusių automobilių pardavimo kainų pagrįstumo byloje grindė tuo, kad: 1) nebuvo atliktas automobilio BMW X1 (2022 m. birželio 4 d. parduotas už 3 100 Eur, VIN kodas (duomenys neskelbtini)) rinkos vertės vertinimas, o aplinkybė, jog jam atlikta techninė apžiūra ir (ar) leista dalyvauti eisme, savaime nepatvirtina, kad jis galėjo būti parduotas už rinkos vertę; neatsižvelgta į tai, kad pirkėjas registruodamas automobilį turės patirti techninės ekspertizės išlaidas; 2) automobilio BMW X1, 2017 m. (VIN kodas (duomenys neskelbtini)), nupirkto už 1 150 Eur, remontui reikėjo didelių išlaidų, o bendrija tuo metu neturėjo tam lėšų; 3) VOLVO S80 parduotas už jo įsigijimo kainą dėl to, kad dar neįsigijus paaiškėjo, jog reikės patirti per dideles išlaidas jo vertei padidinti.

60. Taigi bendrijos nemokumo administratorė savo poziciją, kad bendrijos turtas nepagrįstai buvo parduotas mažesnėmis nei rinkos kainomis, grindė VšĮ „Emprekis“ pažymomis (2 t., b. l. 75, 79), į užklausas dėl automobilių vertės UAB „Kasparo dalys“ ir UAB „Rumira“ pateiktais atsakymais (3 t., b. l. 149–150, 144–145), duomenimis apie tai, jog pats apeliantas portale www.rrr.lt savo vardu prekiauja dėvėtomis automobilių detalėmis (2 t., b. l. 174–176).

61. Apeliantas į bylą taip pat pateikė www.rrr.lt portalo išrašą apie atskiras automobilio detalių kainas (2 t., b. l. 143–161), tačiau nemokumo administratorės argumentus apie realią galimybę įvardytus automobilius parduoti didesnėmis kainomis arba dalimis ginčijo iš esmės tik deklaratyvia jų kritika, jos nepagrįsdamas objektyviais duomenimis.

62. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Apeliantas, siekdamas paneigti nemokumo administratorės argumentus ir jiems pagrįsti pateiktus rašytinius įrodymus, nenurodė aplinkybių, nepridėjo įrodymų, kurie paneigtų nemokumo administratorės pateiktais rašytiniais įrodymais grindžiamas aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis).

63. Apeliantas nedetalizavo automobilio BMW X1, VIN kodas (duomenys neskelbtini), individualių savybių, kodėl šis automobilis negalėjo būti parduotas artima VšĮ „Emprekis“ 2023 m. liepos 4 d. pažymoje nurodytai 9 510 Eur kainai, nors būtent jis, bendrijos vardu įgijęs šį automobilį ir organizavęs jo pardavimą, turėjo geriausias galimybes surinkti ir pateikti teismui konkrečių įrodymų savo atsikirtimams pagrįsti, tačiau to nepadarė (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, byloje yra pateikti duomenys, kad nurodytas automobilis buvo techniškai tvarkingas (3 t., b. l. 164–170). Dėl to pagrįsta teigti, kad buvo realu šį automobilį parduoti už jo rinkos kainą, kuri galėjo skirtis apie 20 proc. nuo VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytos kainos. Byloje pateikta remonto darbų kalkuliacija (3 t., b. l. 177) nepagrindžia, kad šio automobilio pardavimo kaina atitiko tuo metu buvusią realią jo rinkos kainą pagal techninę automobilio būklę. Teiginys, kad šis automobilis buvo iš naujo apgadintas ir dėl to parduotas už 3 kartus mažesnę kainą, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, todėl nėra pagrindo pripažinti jį įrodytu (CPK 178 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

64. Objektyviai nepagrįstais pripažintini ir apelianto teiginiai apie tai, kad automobilis VOLVO S80 2022 m. rugpjūčio 3 d. buvo parduotas už 400 Eur dėl to, jog dar jo neįsigijus tapo aišku, kad bus reikalingos didelės sąnaudos jo vertei atkurti. Visų pirma, jeigu tokia aplinkybė paaiškėja iki automobilio įsigijimo, protingas ir rūpestingas verslininkas tokio automobilio nepirktų tam. Antra, automobilio pardavimas už jo įsigijimo kainą yra visgi nuostolingas, nes nekompensuojamos su jo įsigijimu neišvengiamai patiriamos išlaidos (vylimo apžiūrėti, įsigyto automobilio transportavimo ir kt.). Atidus ir protingas verslininkas įsivertina šiuos aspektus. Trečia, apeliantas nekonkretizavo, kokius darbus buvo būtina atlikti ir kokio dydžio kaštai būtų patirti, siekiant atkurti šio automobilio vertę, kad būtų galima jį parduoti. Dėl to apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas nepaneigė, jog buvo realu šį automobilį parduoti už didesnę kainą, atsižvelgus į VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytą galimą tokio automobilio rinkos kainą (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

65. Apeliantas byloje teigė, kad automobilio BMW X1, 2017 m. (VIN kodas (duomenys neskelbtini)), nupirkto už 1 150 Eur, remontui reikėjo didelių išlaidų, o bendrovė tuo metu lėšų tam neturėjo, todėl jo pardavimas už 1 150 Eur labiausiai atitiko bendrijos interesus. Nemokumo administratorė įrodinėjo, kad MB „Griro auto“ priklausiusio automobilio BMW X1, pagaminto 2017 m. vasario 14 d., pardavimo už 1 150 Eur į Ispaniją metu vien detalių kaina rinkoje buvo apie 20 000 Eur.

66. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pripažįsta įrodyta aplinkybę, kad buvo realu automobilį BMW X1, 2017 m. (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) išardyti ir parduoti dalimis (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Apeliantas nepaneigė nemokumo administratorės pateiktų duomenų, kad pats apeliantas turėjo realią galimybę tai įgyvendinti, nes portale www.rrr.lt savo vardu jis jau prekiavo dėvėtomis automobilių detalėmis (2 t., b. l. 174–176). Byloje pateiktos nuotraukos (2 t., b. l. 58–61) leidžia teigti, kad automobilis eismo įvykyje nebuvo sugadintas taip, jog nebuvo galimybės išrinkti jį dalimis ir tam tikras jų parduoti.

67. Nemokumo administratorės papildomai pateikti rašytiniai įrodymai – UAB „Rumira“ ir UAB „Kasparo dalys“ atsakymai, kad už šį apgadintą automobilį (ne atskiras detales) nurodytos bendrovės pasiūlytų 4 500–5 000 Eur, pagrindžia, jog automobilio BMW X1 (kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) kaina jo pardavimo metu vis tik buvo didesnė nei 1 150 Eur (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tikslios šio automobilio (taip ir kitų aptariamų) kainos nustatymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje pakanka nustatyti, kad turtas buvo parduotas mažesne nei buvo galima jo rinkos kaina, nes tai leidžia nuspręsti, jog toks sandoris neatitiko nemokaus juridinio asmens interesų.

68. Nagrinėjamu atveju apeliantui nepateikus įrodymų jo nurodytoms aplinkybėms patvirtinti, jo argumentai apie tai, kad įvardyti automobiliai buvo parduoti realiomis kainomis, atmetami kaip neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

69. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad apelianto, kaip tuomečio bendrijos vadovo veiksmai, parduodant bendrijos turtą mažesne nei rinkos kaina, vertintini kaip sąmoningas bendrijos padėties bloginimas, suvokiant (negalint nesuvokti), jog ji neturės turto bei galimybių tęsti veiklos, atsiskaityti su kreditoriais (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

71. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreipimasis į teismą dėl skolos priteisimo savaime nepatvirtina apelianto nurodytų aplinkybių apie iš tiesų egzistavusią UAB „Minteda“ skolą bendrovei. Šioje nutartyje jau pasisakyta, kad byloje esantys duomenys leidžia vertinti, jog UAB „Minteda“ su bendrija atsiskaitė automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta tvarka. Dėl išduoto teismo įsakymo UAB „Minteda“ pateikė prieštaravimus ir inicijuotas civilinės bylos procesas nutrūko.

72. Apeliantas teigia, kad jo, kaip bendrijos vadovo inicijuotas teismo procesas nutrūko dėl to, jog 2023 m. balandžio 28 d. jis perleido bendriją ir pats negalėjo toliau veikti bendrijos vardu, o naujasis vadovas nepateikė ieškinio CPK nustatyta tvarka.

73. Apeliacinės instancijos teismas šį atskirojo skundo argumentą vertina kaip nepagrįstą gynybinę poziciją, kurią paneigia jau aptarti operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyti duomenys. Be to, apelianto sprendimas parduoti mažosios bendrijos nario teises tik už 1 000 Eur (3 t., b. l. 25–28), taip pat paneigia jo versiją apie UAB „Minteda“ neįvykdytą 17 500 Eur prievolę bendrijai.

74. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad neturi pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino UAB „Minteda“ atsiskaitymo už įsigytą automobilį su LMB „Griro auto“ aplinkybes.

75. Nors pelno (nuostolių) ataskaitoje yra fiksuotos 2021 ir 2022 metų iš ūkinės veiklos gautos bendrijos pajamos (1 t., b. l. 60), tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantas už parduotus automobilius gautas pinigines lėšas įnešė į bendrijos kasą ar jas kitaip panaudojo bendrovės interesais. Byloje pateikti bendrijos finansinės atskaitomybės duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad apeliantas, kaip mažosios bendrijos narys, jo į bendrijos kasą neįneštas lėšas galėjo gauti kaip avansu išmokamą bendrovės pelną (Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 24 straipsnis). Lėšų už parduotus automobilius apskaitymo bendrijos buhalterinėje apskaitoje faktas turėjo būti patvirtintas arba bendrijos sąskaitos išrašu arba pinigų priėmimo kvitais.

76. Be to, bendrijai 2021 m. spalio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu gavus 22 500 Eur, ji turėjo realią galimybę įvykdyti pinginę prievolę pagal 2021 m. spalio 1 d. sutartį kreditoriui E. Ž., tačiau to nepadarė. Byloje pateiktais duomenimis, 2021 m. lapkričio 30 d. pinigų išmokėjimo kvitu Nr. 001MB „Griro auto“ išmokėjo R. B. 22 000 Eur ir taip apeliantui grąžino jo paties bendrijai suteiktą paskolą (3 t., b. l. 59).

77. Aptarti apelianto veiksmai pagrįstai leidžia konstatuoti, kad MB „Griro auto“ bankrotas kilo dėl sąmoningai blogo bendrijos valdymo ir dėl bendrijos vardu sudarytų sandorių, žinant, jog tokių sandorių sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1, 2 punktai; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

78. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas MB „Griro auto“ R. D. perleido tik su finansiniais įsipareigojimais kreditoriams. Nėra pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

79. Bendrijos nario teisės R. D. buvo perleistos tuo metu, kai bendrijos valdyti automobiliai jau buvo perleisti kitiems asmenims. Be to, bendrijos nario teisių perkleidimo sandoris sudarytas praėjus dviem dienoms po to, kai antstolė Greta Žutautė 2023 m. balandžio 26 d. informavo apeliantą apie pradėtą priverstinį skolos kreditoriui A. Š. išieškojimą.

80. Byloje esantis 2023 m. balandžio 28 d. dokumentų perdavimo aktas tik formaliai patvirtina, kad R. B., 2023 m. balandžio 28 d. perleidęs MB „Griro auto“ nario teises R. D., perdavė šiam ir dokumentus (pirkimai, pardavimai, banko išrašai, avanso apyskaitos, finansinės ataskaitos): 2021 metų – 16 lapų, 2022 metų – 28 lapus. Tačiau kiti bylos duomenys paneigia šio dokumento turinį ir dokumentų perdavimo R. D. faktą (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

81. R. D. 2024 m. balandžio 3 d. liudytojo apklausos ikiteisminiame tyrime Nr. 05-2-00016-24 protokole (2 t., b. l. 178–180) užfiksuoti jo parodymai apie sutarties pasirašymo nuotoliu aplinkybes ir apie tai, kad jam jokie bendrijos dokumentai ar turtas nebuvo perduoti. Be bendrijos 2022 metų finansinės atskaitomybės dokumentų, pateiktų Juridinių asmenų registrui, ir kratos pas apelianto metu paimtų dokumentų (3 t., b. l. 58–74), byloje nėra duomenų apie kitus bendrijos buhalterinės apskaitos, vykdytos veiklos dokumentus, tarp jų – ir UAB „Minteda“ piniginę prievolę bendrijai patvirtinančių dokumentų.

82. Tai, kad pirmosios instancijos teisme apie bendrijos dokumentų perdavimą nebuvo gauta R. D. paaiškinimų, nesuvaržė apelianto teisės įrodinėti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apklausiamas kaip liudytojas vykdomame ikiteisminiame tyrime, R. D. buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl nėra pagrindo šios apklausos duomenų nevertinti kaip leistinų įrodymų. Nurodyto asmens parodymai ikiteisminiame tyrime neprieštarauja nagrinėjamoje byloje esantiems duomenims.

Dėl bylos procesinės baigties

83. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nagrinėjamu atveju reikšmingas faktines aplinkybes, nustatytoms aplinkybėms tinkamai pritaikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas juridinio asmens tyčinio bankroto institutas, ir, vadovaudamasis civilinio proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis, priėjo prie pagrįstos išvados, jog MB „Griro auto“ bankrotas buvo tyčinis, o už bendrovės tyčinį bankrotą atsakingas yra ir apeliantas R. B.. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

84. Šalys nepareiškė prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.