Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Griro Auto“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Griro Auto“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys byloje – E. Ž. ir R. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Byloje yra kilęs ginčas dėl atsiskaitymo pagal automobilio pardavimo sutartį ir dėl reikalavimo perleidimo sutarties.

Dėl naujų įrodymų

15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, naujų įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, prieštaravimų dėl jų pridėjimo prie bylos negauta, įrodymai gauti po skundžiamo sprendimo priėmimo, todėl, siekiant visapusiško bei išsamaus bylai reikšmingų aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, yra pagrindas juos prijungti prie bylos.

Faktinės bylos aplinkybės

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus E. Ž. ir atsakovės MB „Griro auto“ buvo sudaryta automobilio pardavimo-pirkimo sutartis. 2021 m. spalio 1 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi automobilį (duomenys neskelbtini)., identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo E. Ž. perleido atsakovei MB „Griro Auto“ už 22 000,00 Eur. Turimą reikalavimą E. Ž. perleido ieškovui A. Š. atlygintinės 2022-04-05 reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu.

Dėl atsiskaitymo pagal automobilio pardavimo sutartį

18. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo ginčo nei dėl 2021-10-01 pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo, nei dėl automobilio atsakovei perdavimo, nei dėl kainos. Ginčas kilo dėl atsakovės, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) R. B., atsiskaitymo su E. Ž. fakto.

19. Atlygintinumas yra vienas pirkimo–pardavimo sutartį kvalifikuojančių požymių, leidžiančių ją atskirti nuo dovanojimo sutarties (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.465 straipsnis). Todėl svarbu, kad šalys, sudarydamos pirkimo–pardavimo sutartį, išreikštų valią dėl atitinkamos prekės pirkimo ir pardavimo, t. y. susitartų dėl pardavėjo pareigos perduoti prekę bei pirkėjo įsipareigojimo atlyginti už ją.

20. Vadovaujantis CK 6.314 straipsnio 2 dalimi, pirmumas suteikiamas šalių susitarimui – kaina turi būti sumokėta per tą terminą, kurį šalys nustatė sutartyje. Jeigu kainos sumokėjimo terminas sutartyje nenustatytas, tokiu atveju kaina turi būti sumokėta tada, kai pardavėjas įvykdo savo pareigą perduoti daiktus arba disponavimo daiktais dokumentus. Kadangi pagal CK 6.314 straipsnio 1 dalį kainos sumokėjimo vieta yra daiktų perdavimo vieta, tai ir kainos sumokėjimo laikas siejamas su daiktų perdavimo momentu.

21. Pirkėjo pareiga sumokėti kainą apima ne tik pinigų sumos sumokėjimą, bet ir ėmimąsi atitinkamų priemonių, kurių gali būti reikalaujama pagal sutartį arba įstatymus, kad, esant reikalui, būtų galima tinkamai įrodyti kainos sumokėjimo faktą. Pirkėjas kainą turi sumokėti visą iš karto (CK 6.314 straipsnio 4 dalis), tačiau ši norma yra dispozityvi, todėl sutarties šalys gali susitarti ir dėl dalinio kainos mokėjimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021).

22. Sutarties sudarymas ir jos įvykdymas yra dvi skirtingos faktinės aplinkybės, kurios turi būti įrodinėjamos atskirai, ir vien tik aplinkybė, kad pirkėjas turėjo prievolę pardavėjui, savaime nereiškia, kad pirkėjas šią prievolę įvykdė, todėl, kilus ginčui dėl prievolės sumokėti perkamo daikto kainą įvykdymo, būtent pirkėjas ir turi šią aplinkybę įrodyti. Tai, kad pardavėjas perdavė daiktą pirkėjui, patvirtina, jog jis įvykdė savo sutartinę prievolę, tačiau tai savaime nereiškia, jog pirkėjas yra įvykdęs savo pareigą sumokėti už perkamą daiktą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021). Atsižvelgiant į tai, vertintini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė šalims įrodinėjimo pareigas.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (paskolos sutartis ir pinigų priėmimo kvitas) nėra pakankami įrodymai spręsti, kad atsakovė atsiskaitė su trečiuoju asmeniu. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ūkinės operacijos turi būti pagrindžiamos apskaitos dokumentais. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog R. B. sumokėjo MB „Griro auto“ 22 000,00 Eur, tačiau nėra jokių įrodymų, kad šie pinigai būtų išmokėti iš MB „Griro auto“ kasos. Nepagrįstais vertintini apeliantės argumentai, jog tai, kad pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo tinkamai buhalteriškai įformintas (mažoji bendrija veikė nuo įsteigimo nepilnas 2 savaites), nereiškia, kad nebuvo atsiskaityta už transporto priemonę. Atsakovė yra juridinis asmuo, turintis mažosios bendrijos statusą, todėl ji savo turėtas išlaidas privalo įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. buhalterinės apskaitos (finansinės atskaitomybės) dokumentais: sąskaitomis faktūromis, kasos dokumentais ir pan. (CK 2. 74 straipsnio 3 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2003). Aplinkybė, kad atsakovė veikė nuo įsteigimo nepilnas 2 savaites, neatleidžia jos nuo atsakomybės tinkamai įforminti bendrovės finansinius dokumentus.

24. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė neįrodė prievolės įvykdymo fakto. Aplinkybė, kad atsakovės atstovas ir trečiasis asmuo galimai turėjo lėšų atsiskaityti už perkamą automobilį, neįrodo, jog atsakovė atsiskaitė su pradiniu kreditoriumi. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti visiškai, ir iš atsakovės ieškovui priteisė 22 000,00 Eur.

Dėl ieškovo teisės sudaryti 2022-04-05 reikalavimo perleidimo sutartį

25. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti reikalavimo perleidimo teisėtumą, nors tą turėjo padaryti ex officio. Reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta 2022-04-05, kuomet ieškovas gynė atsakovės (duomenys neskelbtini) ikiteisminiame tyrime, o atsakovės (duomenys neskelbtini) buvo taikoma kardomoji priemonė-suėmimas. Apeliantės vertinimu, akivaizdu, jog ieškovui turint reikalavimo teisę į 22 000,00 eurų skolą iš šios įmonės, ieškovas, atstovaudamas šią įmonę, turėjo priešingą finansinį suinteresuotumą, tai visiškai prieštarauja advokatūros etikos kodeksui, ypač advokatūros etikos kodekso 6 straipsnio 5 daliai, bei 11 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatoms. Atmetus šių aplinkybių nagrinėjimą, laikytina, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, bei prieštaraujantis teisinėms normoms bei nuostatoms. Atsakovė mano, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pilnai jos neišnagrinėjo, kadangi nurodė, jog atsisako pasisakyti dėl to, ar ieškovas, sudarydamas tokią reikalavimo perleidimo sutartį, pažeidė Lietuvos advokatų etikos kodekso 11 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes tai nėra šios bylos dalykas ir teismas neturi teisinio pagrindo vertinti, ar ieškovas pažeidė Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatas. Taip pat apeliantė nurodo, kad pasiruošimo bylai stadijoje atsakovės atstovas nebuvo informuotas, kad teismas nenagrinės reikalavimo perleidimo teisėtumo ir jam atitinkamai nebuvo pasiūlyta pateikti atskirą reikalavimą, pateikiant priešieškinį. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

26. Nesutiktina su apeliante, jog teismo motyvas teigiant, kad nors atsakovės atstovas nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento, tokio reikalavimo byloje iškelta nebuvo, atsakovei yra siurprizinis, pažeidžiantis jos teisę į teisingą teismą. Pažymėtina, kad CPK neįtvirtina tokios sąvokos kaip „siurprizinė“ teismo sprendimo dalis, todėl toks subjektyvus apeliantės teismo sprendimo vertinimas nedaro skundžiamos sprendimo dalies neteisėta. CPK 329 straipsnyje numatyti atvejai, kada gali būti naikinamas teismo sprendimas. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Nors sąvoka „siurprizinis teismo sprendimas“ CPK nėra įtvirtinta, draudimas teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą ne kartą buvo akcentuotas kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. e3K-3-348-684/2017, Nr. e3K-3-330-969/2018).

27. Šis draudimas tiesiogiai susijęs su šalies teise būti išklausyta, kuria, be kita ko, siekiama užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimams įtaką potencialiai darytų šalių neapsvarstyti argumentai ir šalims būtų apribota galimybė gintis nuo jų atžvilgiu pareiktų reikalavimų. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad siurprizinio sprendimo priėmimo draudimas iš esmės taikytinas faktiniams šalių argumentams – teisinio ieškinio pagrindo identifikavimas, tarp ginčo šalių susiklosčiusių santykių teisinis kvalifikavimas, negali būti šalių vertinamas, kaip siurprizinis, nepriklausomai nuo to, kurios instancijos teisme tai yra atliekama (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-916/2018).

28. Pažymėtina, kad atsakovė byloje buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato padėjėjo, todėl apeliantei turėjo būti išaiškinta apie procesinę teisę teikti priešieškinį ir atsakovė galėjo ja naudotis CPK nustatyta tvarka, bet pati pasirinko procesinę poziciją neteikti priešieškinio.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog byloje buvo priimtas siurprizinis sprendimas ir kartu buvo paneigta ar apribota apeliantės teisė pateikti priešieškinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje šalims buvo užtikrintos galimybės teikti savo poziciją dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

30. Taip pat nesutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi nurodė, jog atsisako pasisakyti dėl to, ar ieškovas, sudarydamas tokią reikalavimo perleidimo sutartį, pažeidė Lietuvos advokatų etikos kodekso 11 straipsnio 4 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundus dėl advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos galimo pažeidimo nagrinėja Lietuvos advokatūra. Nagrinėjamu atveju bylos dalykas yra skola pagal automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog neturi teisinio pagrindo vertinti, ar ieškovas pažeidė Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

31. Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 1, 2 dalys). Nustačius, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog sumokėjo E. Ž. grynais 22 000,00 Eur už perduotą automobilį iki 2022-04-05 reikalavimo sutarties sudarymo, pirminis kreditorius turėjo teisę perleisti savo reikalavimą.

32. Pritartina pirmosios instancijos teismui, jog byloje pateikta reikalavimo perleidimo sutartis atitinka jai keliamus formos ir turinio reikalavimus, yra pasirašyta pradinio ir naujojo kreditoriaus. Trečiasis asmuo E. Ž. patvirtino, jog perduotas reikalavimas į atsakovę yra galiojantis. Iš teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertino perleidimo sandorio teisėtumą.

33. Byloje nustatyta, kad tos pačios dienos atstovavimo sutartimi, kaip ir reikalavimo perleidimo sutartis, ieškovui buvo pavesta atstovauti MB „Griro auto“, jis tuo pačiu metu buvo ir trečiojo asmens R. B. gynėjas baudžiamojoje byloje. CK 6.102 straipsnio 2 dalyje nurodytas imperatyvus draudimas perleisti reikalavimą teisėjui, prokurorui ar advokatui, kurie dėl šio reikalavimo iškeltoje byloje atlieka savo tarnybines pareigas. Nagrinėjamu atveju, dėl šio perleisto reikalavimo 2022 m. balandžio 5 d. iškeltos bylos teisme nebuvo, ieškovas dėl ginčo reikalavimo perleidimo sutarties nei vienos iš šalių neatstovavo, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas CK 6.102 straipsnio 2 dalyje nurodytas draudimas. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog reikalavimo perleidimo sutarties pripažinti negaliojančia nėra teisinio pagrindo.

34. Taip pat apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad į bylą turėjo būti įtraukta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atsakovė po automobilio (duomenys neskelbtini)įsigijimo pardavė šį automobilį. Pažymėtina, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali būti įtraukiami dalyvauti byloje motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Trečiuoju asmeniu įtraukiami į bylą asmenys, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl to, ar pirkėjas sumokėjo automobilio pardavėjui jų sutartą kainą, tuo tarpu nuosavybės į automobilį (duomenys neskelbtini) klausimas šioje byloje nėra nagrinėjamas ir nėra pareikštas reikalavimas dėl automobilio grąžinimo, todėl nėra pagrindo spręsti, kad byloje priimtas sprendimas gali turėti įtakos UAB „ (duomenys neskelbtini) “ jų teisėms arba pareigoms. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nepagrįstais vertintini apeliantės argumentai, kad į bylą trečiuoju asmeniu turėjo būti įtraukta UAB „(duomenys neskelbtini)“.

35. Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

36. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumo, teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

38. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.