Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Aistei Bareikei, Sandrai Biziulevičienei, vertėjaujant Jelenai Grabovskai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. gynėjo advokato J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, E. R. pripažintas recidyvistu.

E. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Nukentėjusiojo G. V. civilinis ieškinys tenkintas ir priteista solidariai iš V. M. ir E. R. 200 Eur (du šimtai eurų) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo „Swedbank P&C Insurance AS“ civilinis ieškinys atmestas.

Neišieškota iš E. R. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu V. M. taip pat buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nėra paduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. R. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

5. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018).

4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir atsižvelgusi į byloje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais, išsamiai ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėjo surinktus įrodymus, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, motyvuotą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą dėl nuteistojo kaltės ir veiksmų kvalifikavimo, tinkamai parinko nuteistajam skirtiną bausmės rūšį bei nustatė jos dydį, tačiau paskirtos bausmės vykdymo nepagrįstai neatidėjo. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendis keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas).

Dėl nuteistojo E. R. veiksmų vertinimo

11. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. M. ir E. R. įsibrovė į svetimą namą, pagrobė jiems svetimus daiktus, juos sudėjo į nukentėjusiajam G. V. priklausantį automobilį, kuriuo su minėtais daiktais išvažiavo. Iš byloje esančių duomenų ir viešai prieinamos informacijos matyti, jog automobilis atsitrenkęs į medį buvo paliktas apie 200 m atstumu nuo namo. Pagal teismų praktiką, vagystės baigtumas siejamas su momentu, kai kaltininkai įgyja galimybę laisvai disponuoti pagrobtu turtu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju vagystė laikytina baigta nuo to momento, kai nuteistieji automobiliu išvažiavo iš nukentėjusiojo namo kiemo. Pažymėtina, kad būtent nuo tada jie galėjo laisvai disponuoti pagrobtu turtu, tiek jį valdyti, tiek juo naudotis ar realizuoti. Aplinkybė, kad pagrobę turtą, jie pateko į eismo įvykį, dėl kurio nutarė palikti pagrobtus daiktus, be kita ko, ir patį automobilį, šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga, nes šis įvykis kilo po to, kai vagystės nusikaltimas buvo baigtas. Faktas, kad jie galėdami laisvai disponuoti pagrobtais daiktais, nusprendė juos palikti automobilyje, negali būti laikomas kriterijumi, lemiančiu nusikalstamos veikos nutrūkimą pasikėsinimo stadijoje. Priešingai, tokios nustatytos aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistųjų veiksmai atitinka baigtos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, požymius.

Dėl nuteistajam E. R. paskirtos bausmės

12. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam E. R. paskirta bausme. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad skirdamas bausmę E. R., pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ne tik į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, bet ir nesilaikė teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų. Pasak apelianto, E. R. galėjo būti skirta ženkliai mažesnė laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą ir dėsto aplinkybes, į kurias, jo nuomone, turėtų būti atsižvelgiama, t. y. V. M. buvo teistas 11 kartų, o E. R. buvo teistas du kartus; jam nei karto nebuvo paskirta laisvės atėmimo bausmė; nebuvo atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkų asmenybes, bendrininkavimo formą ir rūšį bei padarytą nedidelę žalą. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas E. R. bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į visas apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes. Iš esmės jokių naujų aplinkybių apeliaciniame skunde bei apeliacinės instancijos proceso metu nuteistasis ir jo gynėjas neišdėstė.

12.1. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme numatytos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

12.2. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

12.3. BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas E. R. už nusikalstamos veikos, numatytos 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskyrė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

12.4. Nors nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais neturi pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. R., atsižvelgė į visumą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, numatytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, į nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kas sunkina nuteistojo atsakomybę. Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. R., pagrįstai atsižvelgė į padarytos nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį – padaryta viena baigta nusikalstama veika, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikalstama veika buvo padaryta spontaniškai, pagrobti daiktai gražinti nukentėjusiajam, įsibrovimas į namą nepadarė didelės turtinės žalos. Teisėjų kolegija pažymi, kad E. R. savo kaltę pripažino tik apeliacinio proceso metu, nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

12.5. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino E. R. asmenybę, t. y. teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis du kartus teistas, taip pat už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka. Aptartos aplinkybės rodo, kad yra pagrindas manyti, kad nuteistasis yra linkęs daryti teisės pažeidimus. Be kita ko, už ankstesnių veikų padarymą E. R. buvo skirtos švelnesnės bausmės, pavyzdžiui laisvės apribojimas (Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. liepos 2 d. baudžiamuoju įsakymu), arešto bausmė (Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžiu), tačiau jos nuteistojo neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Taigi, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ankstesniais procesiniais sprendimais iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo nuteistajam paskirtos švelnesnės bausmių rūšys neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje baudžiamojoje byloje E. R. nusikalstamą veiką padarė 2024 m. kovo 14 d., nepraėjus net metams laiko po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 14 d. nuosprendis, kuris įsiteisėjo – 2023 m. spalio 19 d. Byloje esantys nuteistąjį charakterizuojantys duomenys rodo, kad E. R. turi polinkį nusikalsti, jis nesiekia atsisakyti nusikalstamo elgesio modelio ar tolesnių nusikalstamų veikų darymo, ankstesniu nuosprendžiu ir teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos švelnesnės bausmės teigiamos įtakos nepadarė, nebuvo pakankamai efektyvios ir nepaveikė nuteistojo elgesio teigiamai, kad sulaikytų jį nuo nusikalstamo elgesio ateityje. Išdėstytos aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja E. R. ir leidžia spręsti, kad tik griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas šiuo atveju yra tinkama bausmės paskirčiai keliamiems tikslams įgyvendinti. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai skyrė realią laisvės atėmimo bausmę.

12.6. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. R. yra linkusi nusikalsti asmenybė, kuriam švelnesnės bausmės praeityje teigiamos įtakos nepadarė, todėl visos nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, jis veikė tikslingai ir sąmoningai, o dėsningi jo veiksmai nulėmė nusikalstamos veikos rezultatą, kas rodo didesnį jo pavojingumą, neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų susiformavimą. Nuteistasis yra pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, nuo 2013 m. birželio 18 d. nedirbantis, jam nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, E. R. siekdamas pragyventi daro turtines nusikalstamas veikas. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad E. R. nustatytas laisvės atėmimo bausmės dydis nėra aiškiai neteisingas, t. y. per švelnus ar juo labiau per griežtas.

13. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą E. R. pripažinti recidyvistu. Pasak apelianto, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad E. R. anksčiau yra teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, todėl nusikalto, būdamas recidyvistu. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais.

13.1. BK 27 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tai, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą nėra išnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka bei jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl šio asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalį, teistumą turi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo – trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą.

13.2. Bylos duomenimis nustatyta, kad anksčiau E. R. teistas du kartus, o būtent: Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme; Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. liepos 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Kaip matyti iš aptartų duomenų, šioje baudžiamojoje byloje E. R. inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė 2024 m. kovo 14 d., t. y. nepraėjus trejiems metams po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 14 d. nuosprendis, be kita ko, ir atlikta arešto bausmė. Šios aplinkybės reiškia, kad buvo nustatytas formalus pagrindas E. R. pripažinti recidyvistu. Kaip minėta, sprendžiant dėl pripažinimo recidyvistu, būtina vertinti ir kitas aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe, padarytos veikos pavojingumu ir pan. Šiuo atveju teisėjų kolegija vertina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. liepos 2 d. baudžiamuoju įsakymu E. R. nuteistas už nusikalstamą veiką, kuri buvo padaryta 2024 m. sausio 17 d., t. y. veika buvo padaryta neilgai trukus iki šioje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo. Be kita ko, iš administracinių nusižengimo registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus matyti, kad E. R. 2025 m. sausio 8 d., 2025 m. balandžio 30 d. bei 2025 m. birželio 26 d. baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, duomenų apie baudų sumokėjimą, nėra.

13.3. Aptartų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistasis E. R. tinkamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų nėra padaręs, savo gyvenimo būdo iš esmės nekeičia ir nepaiso visuotinai priimtinų elgesio normų bei toliau daro nusikaltimus, todėl tai leidžia spręsti apie didesnį E. R. asmenybės pavojingumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, E. R. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

14. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo. Pažymėtina, kad esminis nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentas yra susijęs su BK 75 straipsnio nuostatų taikymu, t. y. apelianto manymu, kad skirdamas bausmę E. R., pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei nesilaikė teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, vis tik pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam E. R. bausmę neaptarė ir neįvertinto galimybės nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu pasisakys plačiau.

14.1. Pasisakydama dėl apeliaciniame skunde keliamo klausimo – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo, teisėjų kolegija akcentuoja, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017, 5 punktas). Baudžiamajame įstatyme, o būtent BK 75 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad asmeniui nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje.

14.2. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi, formaliai E. R. atitinka BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtintas sąlygas, suteikiančias galimybę teismui svarstyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Kita vertus, pagal aptariamas baudžiamojo įstatymo nuostatas, net ir esant BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, teismas, tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, įvertina, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.).

14.3. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. R.pirmosios instancijos teisme buvo teisiamas trečią kartą ir nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu E. R.pirmą kartą nuteistas laisvės atėmimo bausme, iki šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo jam buvo skirtos arešto ir laisvės apribojimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis niekur nedirba, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistojo nusikalstamų veikų padarymas yra sietinas su materialinės naudos gavimu pragyvenimui. Pagrobti daiktai gražinti nukentėjusiajam, o įsibrovimas į namą nesukėlė didelės turtinės žalos, kurios dalį (pusę priteisto civilinio ieškinio) nuteistasis atlygino. Šiuo atveju svarbu paminėti ir tai, kad nuteistasis savo kaltę šioje proceso stadijoje pripažino ir, nors toks pripažinimas negali būti vertinamas kaip aplinkybė, lengvinanti jo atsakomybę, tačiau į jį atsižvelgiama sprendžiant dėl paskirtos bausmės atidėjimo. Pažymėtina ir tai, kad duomenų, jog E. R. atlikdamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. liepos 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą laisvės apribojimo bausmę nesilaikė teismo paskirtų įpareigojimų, nėra.

14.4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrįstą manymą, jog bausmės tikslus šiuo atveju galima pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y. jam nesant izoliuotam nuo visuomenės, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius papildomą auklėjamąjį poveikį. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, nuteistajam E. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka vienerių metų laikotarpiui, netaikant intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant BK 75 straipsnio 6 dalies 5 ir 10 punktuose numatytus įpareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistais nedirbantis, o būtent darbinė veikla didina asmens socialinę integraciją, užimtumą, socialinę atsakomybę ir mažina norą pažeisti socialines normas, atitinkamai mažina priešingų teisei veikų darymo riziką bei sudaro prielaidas finansiniam stabilumui, pragyvenimo lėšų gavimui teisėtu būdu, nuteistajam skirtinas BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte numatytas įpareigojimas dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Įvertinus nuteistojo administracinius baustumus, o būtent tai, kad per vienerių metų laikotarpį E. R. keturis kartus baustas administracine tvarka už tai, kad būdamas stipriai neblaivus viešoje vietoje nesiorientavo aplinkoje, griuvinėjo, negalėjo savarankiškai judėti, kabinėjosi prie žmonių ir pan., jam skirtinas BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punkte numatytas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat, siekiant didinti paskirtos bausmės poveikį, nuteistajam skirtina BK 70 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, nustatant per 6 mėnesius išdirbti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Siekiant užtikrinti nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimą – BK 69 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, nustatant, jog per 6 mėnesius nuteistasis turi atlyginti nukentėjusiajam neatlygintą turtinę žalą (100 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti įpareigojimai ir priemonės teigiamai paveiks nuteistojo elgesį bei sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų nuteistojo atžvilgiu, dėl to, ši Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio dalis keistina, o kartu naikintina ir pirmosios instancijos nuosprendžio dalis, kuria nutarta bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. R. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas). Atitinkamai vadovaujantis BPK 339 straipsnio 3 dalimi nustatytina, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo E. R. (E. R.) gynėjo advokato J. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio dalį dėl E. R. paskirtos bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 6 dalies 5 ir 10 punktais, atidėti E. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vienerių) metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69, 70 straipsniais E. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemones: nemokamus darbus, nustatant per 6 (šešis) mėnesius išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose; turtinės žalos atlyginimą, nustatant, jog per 6 (šešis) mėnesius nuteistasis turi atlyginti nukentėjusiajam padarytą neatlygintą turtinę žalą – 100 Eur (vieną šimtą eurų).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. R. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.