Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamiesiems V. M. ir jo gynėjui advokatui Jaroslav Los, E. R. ir jo gynėjai advokatei Jūratei Damanskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs Vilniaus miesto sav., faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „L.“, teistas:

1. Vilniaus r. apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 187 straipsnio 1 dalį (2 dalį), 187 straipsnio 3 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2. Vilniaus r. apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3. Vilniaus r. apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4. Vilniaus r. apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (10 veikų), 187 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (9 veikos), 178 straipsnio 4 dalį – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) – 1 metų 2 mėnesiams ir 18 dienų laisvės atėmimo bausme;

7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 11 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo bausme;

8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme;

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 50 parų arešto bausme;

10. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187straipsnio 3 dalį – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

11. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

E. R., gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme;

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. liepos 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje nustatytos aplinkybės

V. M. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis, būdamas iš anksto susitaręs su E. R., bendrais veiksmais, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2024 m. kovo 14 d., nuo 15.00 val. iki 18.20 val., pro garažo vartus įsibrovė į namą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuris nuosavybės teise priklauso G. V., ir iš name esančių daiktų pavogė: 1) elektrinį perforatorių „SKIL“, kurio vertė 120 Eur, 2) siaurapjūklį „SKIL“, kurio vertė 50 Eur, 3) kampinį šlifuoklį, kurio vertė 100 Eur, 4) žoliapjovę „Bort“, kurios vertė 250 Eur, 5) automobilio pakelėją, kurio vertė 100 Eur, sudėjo išvardintus daiktus į neužrakintą G. V. priklausantį automobilį „RENAULT ESPACE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 500 Eur, išardė automobilio užvedimo spynelę, jį užvedė ir jie kartu automobiliu išvažiavo su minėtais daiktais, tokiu būdu, bendrais veiksmais su E. R., pagrobė svetimą, G. V. priklausantį 1120 Eur vertės turtą.

E. R. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpa, o būtent: jis, būdamas iš anksto susitaręs su V. M., bendrais veiksmais, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2024 m. kovo 14 d., nuo 15.00 val. iki 18.20 val., pro garažo vartus įsibrovė į namą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuris priklauso G. V., ir iš name esančių daiktų pavogė: 1) elektrinį perforatorių „SKIL“, kurio vertė 120 Eur, 2) siaurapjūklį „SKIL“, kurio vertė 50 Eur, 3) kampinį šlifuoklį, kurio vertė 100 Eur, 4) žoliapjovę „Bort“, kurios vertė 250 Eur, 5) automobilio pakelėją, kurio vertė 100 Eur, sudėjo išvardintus daiktus į neužrakintą G. V. priklausantį automobilį „RENAULT ESPACE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 500 Eur vertės, V. M. išardė automobilio užvedimo spynelę, jį užvedė ir jie kartu automobiliu išvažiavo su minėtais daiktais, tokiu būdu, bendrais veiksmais su V. M., pagrobė svetimą, G. V. priklausantį 1120 Eur vertės turtą.

II. Teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis V. M. parodė, kad pareikštą kaltinimą supranta, savo kaltę pripažįsta. Įvykio datos ir laiko neatsimena, tačiau prisimena, kad į namo vidų su E. R. pateko per garažą, nes jis buvo neuždarytas. Kartu dėjo skirtingus daiktus į automobilio vidų, o vėliau su juo išvažiavo. Automobilis stovėjo už namo. Jame buvo šiukšlės ir čiužinys, kuriuos iškrovė tam, kad galėtų įdėti visus paimtus daiktus. Čiūžinį padėjo ištraukti E. R.. Paėmė tik tokius daiktus, kuriuos galima lengvai ir greitai parduoti. Jokių įrankių su savimi neturėjo. Prieš įvykį vaikščiojo kartu su E. R. ir pamatė minėtą 2-jų aukštų namą, kuris jiems pasirodė apleistas. Laužti jiems nieko nereikėjo. Ne visus kaltinamajame akte nurodytus daiktus prisimena. Buvo elektrinis perforatorius, siaurapjūklis, elektrinis šlifuoklis, žoliapjovė, domkratas (automobilio pakėlėjas). Tikrai atsimena, kaip dėjo žoliapjovę, nes ji yra didelė. Automobilis buvo atrakintas. Jis (V. M.) atidarė automobilio duris, išlaužė užvedimo spyną ir jį užkūrė. Automobilį užvedė be raktų, nes moka užvesti laidais. Turėjo nulaužti spyną, nes kitaip vairo nepasuksi. Norėjo išvažiuoti su minėtais daiktais, bet po 300 m. automobilis užgeso. Tada pavažiavo atgal ir atsitrenkė į medį, prie kurio ir paliko šį automobilį. Automobilis sustojo, nes sudegė starteris. Už vairo buvo jis (V. M.), vartus jam atidarė E. R.. Automobilyje važiavo kartu. Jokių daiktų su savimi nepaėmė, nes ten buvo atvira vieta. Grįžti pasiimti daiktų nenorėjo. Prieš tai gyveno (duomenys neskelbtini), vaikų namuose. Vaikščiodamas po Nemenčinę susipažino su E. R.. Bendravo su pertraukomis. Pinigus už parduotus daiktus norėjo išleisti pragyvenimui. Įvykio dieną kartu su E. R. gėrė energetinius gėrimus. Įvykio metu panaudojo tik atsuktuvą. Po šio įvykio dar bendravo su E. R., tačiau apie šį įvykį nekalbėjo. Pareikštą ieškinį pripažįsta. Anksčiau vartojo narkotines medžiagas. Dabar lanko kursus „anoniminis narkomanas“, o gyvena „(duomenys neskelbtini)“. Savo poelgį vertina labai blogai ir gailisi. Jokių pinigų E. R. nėra skolingas.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis E. R. parodė, kad suprato prokuroro pareikštą kaltinimą, savo kaltės nepripažįsta, nes jo įvykio vietoje nebuvo. V. M. pažįsta; susipažino Nemenčinėje. Įvykio dieną jiedu nesimatė. Jam buvo rodomos įvykio vietos nuotraukos, bet jo ten nebuvo. Jokių daiktų nelietė. Automobilyje nevažiavo. Pirmoje apklausoje sakė, kad jo (V. M.) nepažįsta, nes turi problemų su atmintimi. Gali paaiškinti, kad ant automobilyje rastos energetinių gėrimų skardinės rasta jo biologinių pėdsakų, nes jie gėrė (duomenys neskelbtini) ir kai V. M. visą tai padarė, jis specialiai paliko automobilyje skardinę. Su V. M. susitikdavo įvairiai, kartasi kartą į savaitę, gal dažniau, bet ne kiekvieną dieną. Neprisimena, kad būtų susitikę prieš įvykį minėtą dieną. V. M. galėjo jį apkalbėti, nes jis skolingas jam 300 Eur. V. M. sakė jam pamiršti apie paskolintus pinigus. 300 Eur paskolino jam prieš 2 metus. Jo mėnesinės pajamas sudaro 300 Eur. Registruojasi Užimtumo tarnyboje. Už atlygį padeda žmonėms sudėti malkas ir pan. Prieš tai yra nuteistas už pasikėsinimą įvykdyti vagystę įsibraunant į gyvenamą patalpą. Invalidumą turi po eismo įvykio. Sužalojo stuburą. Turi problemų su atmintimi. Vartoja vaistus nuo nugaros skausmo ir galvos. Vaistus jam išrašo gydytojas. Yra įrašytas į psichiatrinės ligoninės įskaitą.

Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis G. V. parodė, kad viskas įvyko kovo 14 d. „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas surašė „Nekilnojamojo turto apžiūros aktą“. Viduje pridaryta daug nuostolių, viskas buvo kaip po karo: išvartyta, išpjaustyta. Jis anksčiau turėjo įmonę, todėl atveždavo daiktų ir ten (namuose) sudėdavo. Visi į automobilį sudėti daiktai jam vėliau grąžinti. Automobilyje nebuvo akumuliatoriaus. Kapotas buvo išluptas. V. M. sakė, kad sugedo automobilio starteris, tai jis atsivedė draugą elektriką, nupirko kitą akumuliatorių, įstatė į automobilį ir jis užsivedė. Todėl starteris veikė. Dar yra „(duomenys neskelbtini)“ draudimo kompanijos surašytas raštas, kuriame nurodyta, kas supjaustyta ir kas dingo be minėto automobilio. Namuose supjaustyti laidai. Dingo 3 akumuliatoriai, pakrovėjas (akumuliatorių), raktų komplektas, laikrodis, rankšluosčiai, pultas (raktas). Nežino, ar jie išsinešė ar išvežė, nes jie negalėjo taip dingti. Palaiko civilinį ieškinį, bet turtinės žalos suma yra mažesnė, nes draudimas jam išmokėjo 257 Eur. Rado tvirtinimo diržus, kampinį šlifuoklį, benzopjūklą. Buvo apgadinti laiptai. Kiemo vartai buvo užrakinti (spyna), o stumdomi – neužrakinti.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas J. M. parodė, kad viskas įvyko kovo 14 d., kai grįžo iš miesto ir sutiko parduotuvėje A. A. ir jis pasakė: „Ar nebus ten G. mašina?“. Tada iš karto nuėjo pas G.. Jo namo vartai buvo atidaryti, automobilio nebuvo. Taip pat pamatė išmestą sofą ir dujinę viryklę. Tada nuėjo prie automobilio ir suprato, kad tai yra G. automobilis. Mašina stovėjo 50 metrų nuo kelio, pusiau griovyje. Automobilio galas buvo atsitrenkęs į pušį, sulaužytas kapotas, viduje viskas sulaužyta, užvedimo spynelė, laidai ištraukti. Automobilio viduje pamatė tik trimerį. Tada paskambino G., o jam atvažiavus, iškvietė policiją.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. A. parodė, kad įvykio datos neprisimena, eidamas į autobusą nusprendė nueiti į parduotuvę. Ten sutiko J. M. ir pasakė jam: „Kodėl ten lyg tai stovi G. V. mašina?“. Į darbą važiavo apie 16 val. Mašina stovėjo ant kelio įsirėmusi į medį (pušį) nuošaliame keliuke. Jis nepriėjo, nežiūrėjo. Parduotuvėje pasakė J. ir nuvažiavo į darbą. Kai ėjo šalia mašinos, kitų žmonių nepastebėjo. Atkreipė dėmesį, nes tai pažįstamas automobilis. Anksčiau jau buvo matęs ir pagalvojo, kad gali būti G. automobilis.

III. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys

2024 m. kovo 14 d. Protokole-pareiškime nurodoma, kad G. V., pageidaujantis pareikšti apie įvykį, parodė, kad 2024 m. kovo 14 d., laikotarpyje nuo 15.00 val. iki 18.20 val. nenustatyti asmenys, įsibrovė, galimai pro balkono duris, jų neapgadino, į namą adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir iš vidaus pavogė jam priklausančius daiktus, preliminariai nustatyta: 1) elektrinis perforatorius „SKIL“, kurio vertė 120 Eur, 2) siaurapjūklis „SKIL“, kurio vertė 50 Eur, 3) kampinis šlifuoklis, kuriuo vertė 100 Eur, 4) žoliapjovė „Bort“, kurios vertė 250 Eur, 5) pakelėjas, be pavadinimo, kurio vertė 100 Eur. Pavogtus daiktus sudėjo į jam priklausančio automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo šalia namo, saloną. Minėtas automobilis, į kurį sudėti pavogti daiktai, pavogtas iš namo kiemo adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, teritorija aptverta tvora. 2024 m. kovo 14 d., apie 18.40 val., automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintį rado kelkraštyje, maždaug 500 m. nuo (duomenys neskelbtini) pl., pasukus į (duomenys neskelbtini) g., ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini), salone buvo jam priklausantys daiktai. Preliminari žala (turtinė) – 180 Eur. Namas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybes teise priklauso jam ir jo sutuoktinei V. V.. Prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą ir išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes (t. 1, b. l. 9-10, 16).

2024 m. kovo 15 d. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota apžiūros atlikimo eiga. Apžiūrimas automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis (duomenys neskelbtini) g. priekine dalimi ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) g. Automobilis stovi kelkraštyje, automobilio galinė dalis ties bagažine yra atsirėmusi į kelkraštyje augančius medžius. Automobilis nerakintas, automobilio vairuotojo ir keleivio durelių spynelės be matomų akivaizdžių laužimo pėdsakų. Automobilio variklio dangtis yra pravertas, variklio skyriuje nėra akumuliatorinės baterijos. Automobilio užvedimo spynelė yra išlaužta, po vairu išlaužtos plastikinės apdailos ir kaba atidalinti laidai. Automobilyje prie priekinės keleivio sėdynės ant guminio kilimėlio yra užvedimo spynelės dalis, replės ir žirklės juodos spalvos rankenomis. Prie pavarų perjungimo svirties guli atsuktuvas raudonos spalvos rankena. Atsuktuvas ir žirklės paimtos ir su galimais biologinės kilmės pėdsakais supakuoti į paketą Nr. 1. Ant paketo užklijuota plomba Nr. 025253. Automobilio galinėje dalyje yra žoliapjovė „Bort“, juodos spalvos plastikinėse dėžutėse yra elektrinis perforatorius „Skil“ ir siaurapjūklis „Skil“, automobilinis pakelėjas, kampinis šlifuoklis bei kiti paketuose ir maišuose esantys instrumentai ir buities daiktai. Taip pat automobilyje prie dešinės pusės galinių durelių yra tuščia sulankstyta skardinė su užrašu „CULT“. Tuščia skardinė paimta ir su galimais rankų bei biologiniais seilių pėdsakais pakuojama į kartoninę dėžutę Nr. 2. Ant dėžutės užklijuota plomba Nr. 025254. Daugiau pėdsakų ar objektų turinčių reikšmės tyrimui neaptikta ir nepaimta. Įvykio vietoje, kur stovi automobilis, vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (t. 1, b. l. 30-52).

2024 m. kovo 15 d. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota namo esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, apžiūros atlikimo eiga. Apžiūros objektas yra 2-jų aukštų mūrinis namas su rūsiu ir garažu, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Namas yra tvora aptvertoje teritorijoje, nuo gatvės pusės yra stumdomi nerakinami metaliniai vartai ir metaliniai atveriami vartai, kurie rakinami kabinama spyna. Ant atveriamų metalinių vartų iš vidinės kiemo pusės kaba spyna, kurios lankelis yra užrakintoje padėtyje. Užėjus pro vartus yra pravažiavimas į namo vidinį kiemą, dešinėje yra sudėtos statybinės medžiagos ir akmenų bei plytų krūvos, pravažiavimo kairėje yra namas. Prie namo sienos stovi mediniai pastoliai. Nuo gatvės pusės po namu yra mediniai garažo vartai, kurie yra užrakinti, vartų kairėje yra mūriniai laiptai. Pakilus laiptais yra įėjimo į namą durys (užrakintos), dešinėje yra langas ir plastikinės kambario durys. Plastikinių durų viršutinė dalis yra praverta į kambario vidų, ant durų rėmo matomi pažeidimai (žiūrėti fotolentelę). Namo vidiniame kieme stovi automobilinė priekaba, automobilis „Ford valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kieme sudėti įvairūs daiktai ir statybinės medžiagos. Namo vidiniame kieme prie automobilio stovi sofa ir elektrinė viryklė, kuri apvyniota skaidria plėvele. Ant elektrinės viryklės korpuso buvo užfiksuoti pirštinių pėdsakų fragmentai, kurie nufotografuoti. Prie namo vidiniame kieme yra terasa ant kurios sudėti įvairiausi daiktai bei baldai. Terasos durys yra plastikinės, durų vidinėje kambario pusėje esanti rankena yra horizontalioje atidarytoje padėtyje. Namo pirmo, antro aukšto ir rūsio patalpose sudėti įvairūs baldai, statybinės medžiagos, daug buities daiktų ir darbo instrumentų (žiūrėti fotolentelę). Namo viduje ant įvairių objektų buvo aptikti pirštinių pėdsakų fragmentai, kurie buvo nufotografuoti. Apžiūros metu pėdsakų ir objektų turinčių reikšmės tyrimui nepaimta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų neaptikta (t. 1, b. l. 53-95).

2024 m. kovo 14 d. apklaustas liudytoju G. V. parodė, kad namas adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybes teise priklauso jam ir jo sutuoktinei V. V., namas bei daiktai yra drausti „S.“. Nei name, nei teritorijoje aplink namą nėra įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų. Nors namas dar nėra pilnai įrengtas jis kartais jame gyvena, daugiausia vasara. Name jis laiko įvairius daiktus, statybinius įrankius. 2024 m. kovo 9 d., apie 18.00 val., jis namo duris užrakino, užrakino tvoros vartelius, teritorija aplink namą yra aptverta tvora. Automobilį „RENAULT ESPACE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko stovėti šalia namo, automobilio salone buvo padėjęs sofą-lovą ir dujinę viryklę. 2024 m. kovo 14 d., apie 18.20 val., jam paskambinęs pažįstamas J. M. pranešė, kad jam priklausantis automobilis „RENAULT ESPACE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi kelkraštyje, maždaug 500 m nuo (duomenys neskelbtini) pl., pasukus į (duomenys neskelbtini) g., ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) g. Automobilis stovi atsirėmęs galu į pušį. Priėjęs prie minėto automobilio pamatė, kad yra išlaužta automobilio užvedimo spynelė, kurios vertė 50 Eur, pavogtas automobilio akumuliatorius, kurio vertė 60 Eur, pavogtas CD grotuvas, kurio vertė 20 Eur, išlaužtas posūkių jungiklis, kurio vertė 50 Eur, salone prikrauta daiktų, preliminariai nustatyta: elektrinis perforatorius „SKIL“, kurio vertė 120 Eur, siaurapjūklis „SKIL“, kurio vertė 50 Eur, kampinis šlifuoklis, kurio vertė 100 Eur, žoliapjovė „Bort“, kurios vertė 250 Eur, pakelėjas, be pavadinimo, kurio vertė 100 Eur, kurie buvo pavogti iš namo galimai patekus pro balkono duris, jų neapgadinus, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Iš automobilio „RENAULT ESPACE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salono buvo išimti ir ant žemės šalia namo padėti sofą-lovą ir dujinė viryklė, o vietoje jų į saloną buvo sudėti pavogti daiktai iš namo. Automobilis „RENAULT ESPACE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį buvo sudėti pavogti minėti daiktai buvo pavogtas iš namo kiemo adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Preliminari jam padaryta 180 turtinė žala. Jis nežino kas galėjo įsibrauti į namą ir pavogti daiktus, nežino kas galėjo pavogti jam priklausantį automobilį „RENAULT ESPACE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nieko neįtaria. Jis civilinį ieškinį reikš, kai bus nustatytas asmuo padaręs šią nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 98-100).

2024 m. balandžio 12 d. papildomai liudytoju apklaustas G. V. parodė, kad namas adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybes teise priklauso jam ir jo sutuoktinei V. V.. Namas bei jame esantys daiktai yra drausti „S.“. Nei name, nei teritorijoje aplink namą nėra įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų. Nors namas dar nėra pilnai įrengtas jis kartais jame gyvena, daugiausia vasara. Name jis laiko įvairius daiktus, statybinius įrankius. 2024 m. kovo 9 d., apie 18.00 val., jis užrakino namo duris ir tvoros vartelius, teritorija aplink namą yra aptverta tvora. Automobilį „RENAULT ESPACE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliko stovėti šalia namo, automobilio salone buvo padėjęs sofą-lovą ir dujinę viryklė. 2024 m. kovo 14 d., apie 18.20 val., jam paskambinęs pažįstamas J. M. pranešė, kad jam priklausantis automobilis „RENAULT ESPACE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi kelkraštyje, maždaug 500 m. nuo (duomenys neskelbtini) pl., pasukus į (duomenys neskelbtini) g., ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) g. Automobilis stovi atsirėmęs galu į pušį. Priėjęs prie minėto automobilio pamatė, kad yra išlaužta automobilio užvedimo spynelė, kurios vertė 50 Eur, pavogtas automobilio akumuliatorius, kurio vertė 60 Eur, pavogtas CD grotuvas, kurio vertė 20 Eur, išlaužtas posūkių jungiklis, kurio vertė 50 Eur, salone prikrauta daiktų, preliminariai nustatyta: elektrinis perforatorius „SKIL“, kurio vertė 120 Eur, siaurapjūklis „SKIL“, kurio vertė 50 Eur, kampinis šlifuoklis, kurio vertė100 Eur, žoliapjovė „Bort“, kurios vertė 250 Eur, pakelėjas, be pavadinimo, kurio vertė 100 Eur, kurie buvo pavogti iš namo galimai patekus pro balkono duris, jų neapgadinus, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Iš automobilio „RENAULT ESPACE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salono buvo išimti ir ant žemės šalia namo padėti sofą-lovą ir dujinė viryklė, o vietoje jų į saloną buvo sudėti pavogti daiktai iš namo. Automobilis „RENAULT ESPACE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kurį buvo sudėti pavogti daiktai, buvo pavogtas iš namo kiemo adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Jis nežino kas galėjo įsibrauti į namą ir pavogti daiktus, nežino kas galėjo pavogti jam priklausantį automobilį „RENAULT ESPACE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nieko neįtaria. Jis civilinį ieškinį reikš, kai bus nustatytas asmuo padaręs šią nusikalstamą veiką. 2024 m. balandžio 2 d. atidžiau patikrinęs namą dar pasigedo magnetofono su įrašais (juostomis), kuris buvo antrajame namo aukšte, kambaryje. Magnetofoną su įrašais vertina 150 Eur. Raktų nuo seifo, kurie gulėjo pirmajame aukšte kambaryje, spintelėje. Raktą nuo seifo vertina 60 Eur. Garažo vartų pulto, kuris gulėjo pirmajame aukšte kambaryje spintelėje. Garažo vartų pultą vertina 100 Eur. Daugiau dingusių daiktų nepasigedo. Jai dar pasiges dingusiu daiktų informuos pareigūną atsakingą už ikiteisminį tyrimą. Dėl šio įvykio preliminari jam padaryta 490 Eur turtinė žala (t. 1, b. l. 102-104).

2024 m. gruodžio 27 d. apklaustas liudytoju G. V. parodė, kad mano, jog į namus įsibrauta pro balkoną, kuris yra virš garažo. Garažo vartus visada užrakina, kiek pamena. Pastebėjo, kad jo kiemo vartai buvo atidaryti, spyna išlaužta. Nepamena, ar elektrinį perforatorių „SKIL“ (kurio vertė 120 Eur) iš jo buvo pavogę galbūt jis guli kur nors krūvoje, nežino. Siaurapjūklis „SKIL“, kurio vertė 50 Eur, taip pat nepamena, ar buvo pavogtas, nežino, ar šiuo metu jis yra namuose, ar ne. Magnetofonas su įrašais (juostomis), kurio vertė 150 Eur, net nebuvo išneštas iš namų, jis galvojo, kad jis yra pavogtas, tačiau jis stovi jo namo antrame aukšte. Raktas nuo seifo, kurio vertė 60 Eur, gulėjo kambario sekcijoje, prie kambario, esančio šalia balkono, pro kurį mano jie ir pateko. Kiek pamena, raktą rado numestą ant grindų, o gal net ir keturis rado – kiek ten jų buvo nepamena. Garažo vartų pultas iki šiol neatsirado, kurio vertė 100 Eur. Jis gulėjo ten pat, kur ir raktas nuo seifo. Kampinis šlifuoklis, kurio vertė 100 Eur, gulėjo didžiajame kambaryje ant žemės ar ant stalo – jis nepamena, ir jis buvo išneštas iš namų. Jis iki šiol neatsirado, bet jis nelabai ir ieškojo. Tvirtinimo diržai yra atsiradę, juos rado po lova. Automobilio detalės, kurias galvojo, kad pavogė, jis rado kambaryje prie balkono. Benzopjūklas 200 Eur vertės, buvo didžiausiame kambaryje, jį nešiojo iš kambario į kambarį ir vis kažkur užkišdavo, kad niekas nepavogtų, tačiau jis iki šiol neatsirado. Dingęs raktų komplektas taip pat atsirado, juos rado kambaryje, kur buvo užkišti diržai. Magnetola atsirado, ją rado mažajame kambaryje, krūvoje tarp suverstų daiktų. Žoliapjovė „Bort“, kurios vertė 250 Eur, buvo laikoma antrame aukšte, kambaryje prie laiptų iš dešinės pusės. Ji buvo rasta pavogtame automobilyje ir jam grąžinta. Buvo pavogtas laikrodis be pavadinimo, kurio vertė 15 Eur, jis stovėjo pirmame aukšte, tame pačiame kambaryje kaip ir raktas nuo seifo su pulteliu nuo garažo, jį rado lentynoje. Pakelėjas be pavadinimo, kurio kaina 100 Eur, kiek pamena, jų pas jį yra daug, todėl sunku pasakyti, bet tą pakelėją jis pats buvo įsidėjęs į automobilį. Automobilis „RENAULT ESPACE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės, priklauso jam. Jis automobilyje raktų nebuvo palikęs, kaip jie atsidarė automobilio durys, nežino. Jam gražintame automobilyje buvo išlaužta spynelė ir išlupta panelės apatinė dalis, mano, jie sujungė laidus ir taip užsikūrė mašiną ir išvažiavo iš kiemo. Buvo pavogti 5 automobilio akumuliatoriai, 4 buvo pas jį namuose, pirmame aukšte didžiajame kambaryje, 1 iš pačio pavogto automobilio, jie iki šiol neatsirado. Pavogta meškerė iš jo namų, kurios vertė apie 30-50 Eur, iki šiol neatsirado, jos grąžintame automobilyje nerado, ji buvo tame pačiame kambaryje kaip ir raktas nuo seifo. Policija atvažiavo į įvykio vietą, kur buvo rastas automobilis, iškrovė visus daiktus, buvusius automobilyje, kiek pamena, juos sufotografavo, nežino, ar visus, ar ne visus, ir tuomet susikrovė juos į jo kitą automobilį „Volkswagen Passat“ (valst. Nr. nepamena), ir jis juo grįžo namo į tą patį adresą, iš kur ir buvo pavogti daiktai. Visi daiktai, kurie jam buvo gražinti, šiuo metu guli viename kambaryje, apart žoliapjovės, jis ją nunešė į antrą aukštą, gal ir dar pora daiktų kur nunešė, nepamena. Šiuo metu negali pasakyti, kas tiksliai pas jį atsirado, o kas iki šiol yra dingę. Žino tik, kad daugumai jam priklausančių elektrinių prietaisų supjaustyti laidai, kokiems tiksliai – įvardinti negali. Šiuo metu neturi nei laiko, nei noro visko apžiūrėti ir viską susitvarkyti. Gal prisiruoš tai padaryti po Naujųjų metų (t. 1, b. l. 106-108).

2024 m. kovo 20 d. apklaustas liudytoju A. A. parodė, kad 2024 m. kovo 14 d., apie 17.20 val., jis ėjo iš namų link šalimais esančios maisto prekių parduotuvės ir pastebėjo jam pažįstamą mašina „Renault Espace“ stovinčią kiek toliau prie kelio, nukreiptą į įvardintoje vietoje esančius krūmus. Eidamas į parduotuvę, kai pamatė minėtą automobilį nieko blogo neįtarė bei nematė, kad automobilis būtu apgadintas tik nustebo, kad automobilis stovi šalia kelio, o ne kaip įprastai gyvenamojo namo kieme adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Jam atėjus į maisto prekių parduotuvę joje sutiko J. M.. Jį sutikęs jis paklausė ar šis žino kodėl minėtas automobilis, kuris priklauso jo geram pažįstamui G. V. stovi krūmuose, šis atsakė, kad nežino bei suabejojo, kad tai G. automobilis. Tuomet J. M. nusprendė nueiti pas G. V., kuris turi namą (duomenys neskelbtini), Vilnius, bei pasidomėti kaip jam sekasi, o jis nuėjo link netoliese esančios autobusų stotelės ir nuvažiavo į darbą. 2024 m. kovo 15 d., apie 10.00 val. jis paskambino J. M. ir tada jis jam papasakojo, kad atėjęs pas G. V. pamatė, kad į jo namus buvo įsibrauta. Kas galėjo įsibrauti į G. V. gyvenamąjį namą ar matyti kaip tai buvo daroma jis nežino. Daugiau reikšmingos informacijos pateikti negali (t. 1, b. l. 123-125).

2024 m. kovo 15 d. liudytoju apklaustas J. M. parodė, kad jis su G. yra geri pažįstami. 2024 m. kovo 14 d., apie 17.40 val., jis buvo maisto prekių parduotuvėje (duomenys neskelbtini), jo pažįstamas A. A. mobilaus telefono negali nurodyti, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) raj., namo numerio nežino, priėjęs prie jo pasakė, kad šalia kelio stovi automobilis, tiksliai nežino, bet ar tik nebus automobilis G. Jis nuėjo prie namo adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, nes žinojo, kuris namas priklauso G. Jis pamatė, kad tvoros vartai yra atidaryti, nuėjęs į kiemą, šalia namo pamatė, kad ant žemės guli sofa-lova ir dujinė viryklė, kurias jis G. padėjo įkelti į jo automobilį „RENAULT ESPACE“, valstybini numerio negali nurodyti. Jis suprato, kad yra įvykdyta vagystė, jokių daiktų nelietė, iškarto paskambino G. ir pranešė, kad kelkraštyje, maždaug 500 m. nuo (duomenys neskelbtini) pl., pasukus į (duomenys neskelbtini) g., ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) g., stovi jam priklausantis automobilis, matė, kad yra išlaužta automobilio užvedimo spynelė. Jis nežino kas galėjo pavogti automobilį. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali (t. 1, b. l. 128-130).

2024 m. gegužės 16 d. Specialisto išvadoje nurodoma, kad ant tirti pateikto atsuktuvo rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 2), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai. Ant tirti pateiktos skardinės rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 1), tinkamų dviejų vyrų tapatybei nustatyti. Ant skardinės rastų žmogaus biologinių pėdsakų mišraus DNR profilio sudėtyje yra ant atsuktuvo mėginyje Nr. 2 rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų, vyro biologinių pėdsakų genotipo alelių rinkinys. Ant tirti pateiktų žirklių rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 3), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 1, b. l. 135-136).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos rašte „Dėl sutapimų DNR duomenų registre IT Nr. 01-1-09970-24“ nurodoma, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant atsuktuvo (pažymėta meg. Nr. 2), genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Antro vyro biologinių pėdsakų, rastų ant skardinės (pažymėta meg. Nr. 1), genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 138).

2024 m. gruodžio 3 d. Specialisto išvadoje nurodoma, kad ant skardinės mėginyje Nr. 1 rastų ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų mišraus DNR profilio dominuojantis genotipas sutampa su E. R. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų E. R. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 5×10-23 (t. 1, b. l. 141-142).

2024 m. spalio 22 d. Specialisto išvadoje nurodoma, kad ant atsuktuvo mėginyje Nr. 2 rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su V. M. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. M. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 5×10-16. Ant skardinės mėginyje Nr. 1 rastų ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų mišraus DNR profilio sudėtyje yra V. M. genotipą sudarantis alelių rinkinys. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipų sudėtinis alelių rinkinys sudarytų tokį patį mišrų DNR profilį, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2×10-12 (t. 1, b. l.145-146).

2024 m. rugpjūčio 21 d. įtariamuoju apklausta E. R. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta visiškai. Įtarime nurodytos datos nepamena; ką ir su kuo veikė, neprisimena, nes praėjo daug laiko. Jam nurodytų asmenų nepažįsta, jų vardus ir pavardes girdi pirmą kartą. (duomenys neskelbtini), Vilnius, niekada nesilankė (t. 1, b. l. 157-159).

2024 m. lapkričio 12 d. papildomai įtariamuoju apklaustas E. R. parodė, kad savo kaltę nepripažįsta visiškai. Pažįsta V. M., kodėl praeitoje apklausoje pasakė, kad tokio nepažįsta, nepamena, laikosi priminių savo duotų parodymų (t. 1, b. l. 171).

2025 m. sausio 14 d. papildomai įtariamuoju apklaustas E. R. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta visiškai. Su teisėmis ir pareigomis yra susipažinęs, jos jam yra aiškios ir suprantamos. Gynėjas dalyvauja, nesutinka duoti parodymus apie pranešime apie įtarimą nurodytą įvykį. Psichinėmis ligomis šiuo metu neserga, nebuvo gydytas psichiatrinėse ligoninėse, narkotinių ar psichotropinių medžiagų šiuo metu nevartoja. Galvos traumų neturėjo. Savo daromus veiksmus pinai suvokia. Lietuvių kalbą supranta sunkiai, lietuviškai skaityti ir rašyti nemoka. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jo nuorašas taip pat. Susipažinęs su pranešimu apie įtarimą parodo, kad supranta kuo yra įtariamas, su įtarimu nesutinka visiškai (t. 1, b. l. 182-184).

2024 m. rugpjūčio 23 d. apklaustas įtariamuoju V. M. parodė, kad visiškai pripažįsta savo kaltę. Apie įtarime nurodytą įvykį parodo, kad bandė kartu su E. R. pavogti automobilį su jame buvusiais daiktais, kurie nurodyti įtarime, tačiau automobiliui neužsivedus pastatė jį ir paliko su visais įtarime išvardintais daiktais, nieko nepasiėmė. Namo savininko nepažinojo, o būtent šį namą pasirinko apvogti, nes jis atrodė apleistas (t. 2, b. l. 12-14).

2024 m. lapkričio 15 d. papildomai apklaustas įtariamuoju V. M. parodė, kad visiškai pripažįsta savo kaltę. Su teisėmis ir pareigomis yra susipažinęs, jos jam yra aiškios ir suprantamos. Gynėjas dalyvauja, sutinka duoti parodymus apie pranešime apie įtarimą nurodytą įvykį. Psichinėmis ligomis šiuo metu neserga, nebuvo gydytas psichiatrinėse ligoninėse, narkotinių ar psichotropinių medžiagų šiuo metu nevartoja. Galvos traumų neturėjo. Savo daromus veiksmus pilnai suvokia. Lietuvių kalbą supranta, skaityti ir rašyti moka. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jo nuorašas taip pat. Susipažinęs su pranešimu apie įtarimą parodo, kad supranta kuo yra įtariamas, su įtarimu sutinka visiškai. Prisipažįsta, kad bandė pavogti pranešime apie įtarimą išvardytus daiktus, tačiau iš kur juos ėmė, nebepamena. Bet pamena, kad tikrai neėmė magnetofono su įrašais (juostomis), rakto nuo seifo ar apskritai jokių raktų, garažo vartų pulto, žoliapjovės „Bort“, pakėlėjo be pavadinimo. Jam šie daiktai nereikalingi. Gali būti, kad E. R. juos paėmė, tačiau, kad jis juos pakrautų į mašiną, nematė – šių daiktų jie į automobilį nedėjo. Į namą įėjo per garažo vartus, kuriuos atkėlė tiesiog rankomis, nes jie nebuvo užrakinti. Visus pavogtus daiktus paliko automobilyje, jį paliko viešoje vietoje prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Nieko nei jis, nei jo bendrininkas sau nepasiėmė. Visus išneštus daiktus iš namų paliko minėtame automobilyje. Nusikalstamą veiką atliko ne vienas, o kartu su E. R.. Jie ne kartą praėjo pro tą patį namą ir juokais kalbėdavo, kad tai yra geras variantas vagystei įvykdyti. Vieną dieną taip ir nutiko – spontaniškai nusprendė jį apvogti. Su savo bendrininku E. R. susipažino daugiau nei prieš penkerius metus – jų pažintis prasidėjo (duomenys neskelbtini). Nusikalstamą veiką vykdė dviese, daugiau niekas su jais nebuvo ir niekas jiems nepadėjo. Tyrėjai parodžius asmens nuotrauką, patvirtina, kad tai tas pats asmuo, su kuriuo vykdė nusikalstamą veiką. Jis tikrai žino jo vardą, tačiau dėl pavardės nėra tikras (t. 2, b. l. 17-20).

2025 m. sausio 14 d. Akistatos protokole užfiksuota įtariamųjų E. R. ir V. M. atlikta akistata. Užduotas klausimas: Iš kur pažįstate vienas kitą ir kiek laiko esate pažįstami? V. M. atsakė: Pažįsta šį asmenį, daugiau nei metus laiko yra pažįstami, susipažino Nemenčinėje. E. R. atsakė: Pažįsta šį asmenį, daugiau nei metus laiko yra pažįstami, susipažino Nemenčinėje. Užduotas klausimas: Kokiu tikslu susitikote 2024 m. kovo 14 d.? V. M. atsakė: Nepamena. E. R.: atsakė: Nepamena. Užduotas klausimas: Kokiu tikslu planavote eiti į namą? V. M. atsakė: Neturėjo tikslo, tiesiog sugalvojo ten nueiti, name pamatė daiktus, automobilį ir spontaniškai nusprendė juos pasisavinti. E. R. atsakė: Jis ten nebuvo. Užduotas klausimas: Kiek laiko prieš įvykį planavote apvogti namą? V. M. atsakė: Jie neplanavo, tai padarė spontaniškai. E. R. atsakė: Nieko jis neplanavo, jo nebuvo, nei tam name, nei tame automobilyje. Užduotas klausimas: Per kur patekote į namo kiemą? V. M. atsakė: Pateko į kiemą pro atidarytus vartus. E. R.: atsakė: Jis nėjo ten. Užduotas klausimas: Per kur patekote į namo vidų? V. M. atsakė: Per garažo vartus, jie buvo neužrakinti. E. R. atsakė: Jis ten nebuvo. Užduotas klausimas: Kokius daiktus paėmėte iš namo ir kur juos padėjote? V. M. atsakė: Neatsimena ką iš kur paėmė, pamena, kad jie kartu tuos daiktus nešė į mašiną. E. R. atsakė: Nieko jis neėmė. Užduotas klausimas: Kaip patekote į automobilį „RENAULT ESPACE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)? V. M. atsakė: Prie kažkokių medžių, nepamena tiksliai. E. R. atsakė: Nebuvo jokioje mašinoje. Užduotas klausimas: Kaip užvedėte automobilį? Kuris iš jūsų jį užkūrėte? Kurio iš jūsų mintis buvo daiktus sukrauti į automobilį? V. M. atsakė: Jis užvedė mašiną su laidais, išmoko tai daryti būdamas 12 metų, nepamena kuris iš jų sugalvojo juos sukrauti į automobilį. E. R. atsakė: Nieko jis nežino, jo ten nebuvo. Užduotas klausimas: Kaip galėjo automobilyje „RENAULT ESPACE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsirasti energetinio skardinė „Cult“ su jūsų biologiniais pėdsakais? V. M. atsakė: Jie abu prieš einant į tą namą gėrė energetinį gėrimą „Cult“, mašinoje paliko jį atsitiktinai. E. R. atsakė: Jis nežino, negali atsakyti, mano kažkas specialiai ten jį nunešė, nežino kas tai galėjo padaryti. Užduotas klausimas: Ar kokius nors daiktus pasiėmėt su savimi, nepalikote jų automobilyje? V. M. atsakė: Jokių daiktų su savimi neėmė, viską ką rado name paliko automobilyje. E. R.: atsakė: Nieko neėmė. Užduotas klausimas: Kuris iš jūsų vairavo automobilį „RENAULT ESPACE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)? V. M. atsakė: jis vairavo. E. R.: atsakė: Iš kur jam žinoti, jis ten nebuvo. Užduotas klausimas: Ar turėjote su savimi atsuktuvą? V. M. atsakė: Tą atsuktuvą rado automobilyje, pats automobilis nebuvo užrakintas, durelių laužti nereikėjo. E. R.: atsakė: Jo ten nebuvo, nežino jis (t. 2, b. l. 29-32).

Motyvuojamoji dalis

IV. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Tradicinė vagystės doktrina suponuoja pavojingos veikos (pagrobimo) suvokimą kaip neteisėtą, neatlygintinį, svetimo kilnojamojo pobūdžio turto užvaldymą jį pasisavinant. BK 178 straipsnio saugoma vertybė (objektas) – nuosavybės teisė. Sudėtyje nurodoma pavojinga veika – pagrobimas – susideda iš dviejų elementų, t. y.: 1) neteisėtas fizinio daikto užvaldymas ir 2) neatlygintinis jo pasisavinimas. Įstatyme nenurodoma kokio nors specifinio vagystei būdingo veikimo būdo. Tačiau BK 178 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse įtvirtina kvalifikuojančius veikos požymius (parodančius didesnį veikos pavojingumą), susijusius su veikos padarymo būdu ir vagystės dalyku, kaip antai: atvira vagystė, kišenvagystė, vagystė įsibraunant į transporto priemonę, patalpą arba didelės ir labai didėlės vertės turto vagystė. Nagrinėjamos bylos kontekste verta pažymėti, kad įsibrovimo požymis gali būti realizuojamas ir tada, kai įveikiama tam tikra kliūtis (pvz. išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją), ir tada, kai patenkant be kliūčių (pvz. objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Nusikalstamos veikos dalyką apibūdina tokie požymiai kaip – turto materialumas, kilnojamas pobūdis, ekonominė (rinkos) vertė, svetimumas ir atskyrimas nuo gamtinės aplinkos. Kadangi nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, būtina nustatyti žalos ir priežastinio ryšio požymius. Kartu pažymėtina, kad vagystės sudėtys įgyvendinamos išimtinai tiesiogine tyčia, kas reiškia – kaltinamasis suvokia, jog jis neteisėtai užvaldo svetimą turtą neatlygintinai jį pasisavinamas, kaltinamasis numato, kad turto savininkas ar teisėtas valdytojas turto neteks, o kaltininkas turės jį kaip nuosavą ir kaltininkas nori užvaldyti tą turtą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, nustatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-657/2012, 2K-521/2013, 2A-9-628/2021). Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis E. R. nuosekliai neigė savo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 157-159, 171, 182-184), įtariamųjų E. R. ir V. M. atliktos metu (t. 2, b. l. 29-32), teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 134-145, 171-175). Tuo tarpu kaltinamasis V. M. nuosekliai teigė, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos metu visus veiksmus atliko kartu su E. R., t. y. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 12-14, 17-20), įtariamųjų E. R. ir V. M. atliktos metu (t. 2, b. l. 29-32), teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 134-145, 171-175). E. R. ir V. M. bendrą dalyvavimą nagrinėjamos nusikalstamos veikos padaryme taip pat įrodo biologiniai pėdsakai rasti ant atsuktuvo ir skardinės, paimtų G. V. priklausančiame pagrobtame automobilyje „RENAULT ESPACE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kitais iš namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius pagrobtais daiktais. 2024 m. gegužės 16 d. Specialisto išvadoje nurodoma, kad ant tirti pateikto atsuktuvo rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 2), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai. Ant tirti pateiktos skardinės rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 1), tinkamų dviejų vyrų tapatybei nustatyti. Ant skardinės rastų žmogaus biologinių pėdsakų mišraus DNR profilio sudėtyje yra ant atsuktuvo mėginyje Nr. 2 rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų, vyro biologinių pėdsakų genotipo alelių rinkinys(t. 1, b. l. 135-136). Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos rašte „Dėl sutapimų DNR duomenų registre IT Nr. 01-1-09970-24“ nurodoma, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant atsuktuvo, genotipas sutapo su kaltinamojo V. M. genotipu. Antro vyro biologinių pėdsakų, rastų ant skardinės, genotipas sutapo su kaltinamojo E. R. genotipu (t. 1, b. l. 138). 2024 m. gruodžio 3 d. Specialisto išvadoje nurodoma, kad ant skardinės rastų ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų mišraus DNR profilio dominuojantis genotipas sutampa su E. R. genotipu, atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 5×10-23 (t. 1, b. l. 141-142). 2024 m. spalio 22 d. Specialisto išvadoje nurodoma, kad ant atsuktuvo rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su V. M. genotipu, atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 5×10-16. Ant skardinės rastų ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų mišraus DNR profilio sudėtyje yra V. M. genotipą sudarantis alelių rinkinys, atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2×10-12 (t. 1, b. l.145-146). Atsižvelgiant į tai teismui nekyla abejonių dėl E. R. dalyvavimo nagrinėjamos nusikalstamos veikos padaryme, o jo pozicija ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, ypač naujai atsiradusi – apkalbėjimas dėl 300 Eur skolos, traktuojama kaip gynybinė.

Nagrinėjamoje byloje iš nukentėjusiojo G. V. buvo pagrobti: 1. elektrinį perforatorius „SKIL“ (vertė 120 Eur); 2. siaurapjūklis „SKIL“ (vertė 50 Eur); 3. kampinis šlifuoklis (vertė 100 Eur); 4. žoliapjovė „Bort“ (vertė 250 Eur); 5. automobilio pakelėjas (vertė 100 Eur); 6. automobilį „RENAULT ESPACE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 500 Eur), t. y. turto už 1120 Eur. 2024 m. kovo 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilio („RENAULT ESPACE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) variklio dangtis yra pravertas, variklio skyriuje nėra akumuliatorinės baterijos. Teismas pažymi, kad automobilio užvedimas neįmanomas be akumuliatorinės baterijos, kas reiškia, kad automobilio pagrobimo metu akumuliatorinė baterija automobilyje buvo, tuo pačiu byloje nėra objektyvių įrodymų, kad kaltinamieji išėmė automobilio akumuliatorinę bateriją. Atvirkščiai kaltinamasis V. M. ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 12-14, 17-20), įtariamųjų E. R. ir V. M. atliktos metu (t. 2, b. l. 29-32), teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 134-145, 171-175) nuosekliai teigė, kad iš palikto automobilio jokių daiktų nepasiėmė nei jis, nei E. R.. Nurodytos aplinkybės neleidžia teigti, kad akumuliatorinę bateriją pagrobė E. R. ir (ar) V. M..

BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas, be kito, pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. Įsibrovimu teismų praktikoje laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą. Patalpa laikoma uždara erdvė, paprastai turinti sienas, stogą ir specialų įėjimą ir skirta žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ar dirbti arba materialinėms vertybėms ar gyvuliams laikyti. Taigi pagrindiniais patalpos skiriamaisiais požymiais pripažįstama erdvės uždarumas, objekto paskirtis. Be to, patalpa yra statinys, kuris priklauso kažkam nuosavybės teise ir patekimas į ją be savininko sutikimo ribojamas. Iš byloje esančių duomenų teismui nekyla abejonių, kad namas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuris nuosavybės teise priklauso G. V. ir jo sutuoktinei, atitinka patalpos požymius, kad kaltinamieji pateko į jo vidų neturėdami teisėto pagrindo, be savininkų leidimo. Pagal teismų praktiką įsibrovimui į patalpą inkriminavimui, neturi reikšmės ar į patalpą įsibraunama įveikiant tam tikras kliūtis (užraktus, signalizacijas ir pan.) ar jų neįveikiant (pvz., patalpa neužrakinta), t. y. kliūčių nugalėjimas, pasireiškęs spynos atrakinimu, nuplėšimu, durų išlaužimu ar panašiais veiksmais, nėra būtinas įsibrovimo į patalpą požymis.

Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystės baigtumo momentas priklauso nuo aplinkos, kurioje daromas nusikaltimas. Vagystės įsibraunant į patalpą paprastai laikomos baigtomis, kai kaltininkas su pagrobtu turtu palieka patalpą. Tik tada jis užvaldo turtą, įgyja teisę juo disponuoti. Iš byloje esančių duomenų neabejotinai nustatyta, kad kaltinamieji pagrobtus daiktus išsinešė iš namo, pakrovė į G. V. priklausantį automobilį „RENAULT ESPACE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinus vairo užraktą ir užvedimo spyną jį užvedė ir išvažiavo iš tvora aptvertos namo teritorijos. Automobilis su iš namo pagrobtais daiktais buvo paliktas kelkraštyje, (duomenys neskelbtini) g. priekine dalimi ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) g., automobilio galine dalimi ties bagažine atsirėmusi į kelkraštyje augančius medžius. Kaip nurodė kaltinamasis V. M. ikiteisminio tyrimo (t. 2, b. l. 12-14) ir teisiamojo posėdžio (t. 2, b. l. 134-145, 171-175) metu automobilį paliko minėtoje vietoje dėl gedimo, tą netiesiogiai teisiamojo posėdžio metu patvirtino nukentėjusysis G. V. (t. 2, b. l. 134-145, 171-175), teigdamas, kad automobiliui užvesti prireikė elektriko pagalbos ir naujo akumuliatoriaus. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad inkriminuojama vagystė buvo baigta, o daiktų palikimas negali būti traktuojamas kaip savanoriškas atsisakymas nuo nusikalstamos veikos padarymo ar atsakomybę lengvinantį aplinkybė.

Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai užvaldydamas (paimdamas ir pasisavindamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad užvaldo (paima) svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Nagrinėjamu atveju teismui nekilo abejonių, kad kaltinamieji neteisėtai įsibrovę į jiems nepriklausančią patalpą, neturėdami jokios teisės, neatlygintinai paimdami patalpos savininko ar teisėto naudotojo elektrinį perforatorių „SKIL”, siaurapjūklį „SKIL“, kampinį šlifuoklį, žoliapjovę „Bort“, automobilio pakelėją, automobilį „RENAULT ESPACE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), suvokė, kad pasisavina svetimus daiktus, numatė, kad daiktų savininkas jų neteks, t. y. patirs turtinę žalą ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius veikos požymius, teismas sprendžia, kad V. M. ir E. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

V. B. skyrimo motyvai

BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Individualizuojant bausmę, aptartoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y. nė vienai iš pirmiau paminėtų aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (kasacinės nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-976/2024, 2K-218-628/2024, 2K-9-387/2025 ir kt.).

Už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų, kas atitinka apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis).

Byloje nustatyta, kad V. M. padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą, turi faktinę gyvenamąją vietą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „L.“, nuo 2025 m. balandžio 2 d. lanko anoniminių narkomanų grupės užsiėmimus (dalyvavo 9 užsiėmimuose), teistas 11 kartų už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, per metus neturi administracinių nusižengimų. Iš nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių matyti, kad nusikaltimas padarytas spontaniškai, nors nusikaltimas baigtas, bet pagrobti daiktai gražinti nukentėjusiajam, įsibrovimas į namą nesukėlė didelės turtinės žalos.

Teismų praktikoje nurodoma, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai jis laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlyginti žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.) (kasacinė nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-594/2025). Ankstesnių kaltinamojo V. M. teistumų už analogiškas nusikalstamas veikas gausa, kas laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kelia abejonių dėl jo gailėjimosi nuoširdumo. Tačiau, po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, jis ėmėsi aktyvių veiksmų keičiant savo gyvenimą – įsidarbino, bando atsisakyti priklausomybės. Teismas pažymi, kad kaltinamasis V. M. viso ikiteisminio tyrimo metu laikėsi nuoseklios prisipažinimo pozicijos, aktyviai padėjo ištirti nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nurodytos aplinkybės, kurios neigiamai charakterizuoja asmenybę nesuteikia teismui pagrindo skirti BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės rūšies. Teismo vertinimu bausmės tikslai bei paskirtis, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, asmenį charakterizuojančią informaciją, gali būti pasiekti tik skiriant griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į lengvinančios aplinkybės buvimą, įvertinus kitas aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir į tai, kad kaltinamasis susirado darbą, lanko anoniminių narkomanų kursus, parinktinas minimumui artimas 1 metų laisvės atėmimas.

Teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, nuosprendžio priėmimo metu yra įsiteisėjęs V. M. priimtas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo 9 mėnesiams bausme, kuri BK 64¹ straipsniu sumažinta trečdaliu ir paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskirta bausmė, BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu, subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. nuosprendžiu V. M. paskirtos subendrintos bausmės pridėtina dalis šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į skirtiną galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaityti bausmės dalis, atliktas V. M. pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. nuosprendį bei Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. nuosprendį, taip pat šiuose procesiniuose sprendimuose nurodytus kitus įskaitytinus laikotarpius.

Byloje nustatyta, kad E. R. padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą, turi deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, nuo 2013 m. birželio 18 d. nedirbantis, turi negalę (nustatytas 50% darbingumo lygis), teistas, baustas administracine tvarka, tarp kitų ir už smulkią vagystę, (informacijos apie baudų sumokėjimą nėra). Iš nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių matyti, kad nusikaltimas padarytas spontaniškai, nors nusikaltimas baigtas, bet pagrobti daiktai gražinti nukentėjusiajam, įsibrovimas į namą nesukėlė didelės turtinės žalos. E. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. 2023 m. birželio 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu ir 2024 m. liepos 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, atitinkamai už BK 178 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį, kas laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nurodytos aplinkybės, kurios neigiamai charakterizuoja asmenybę nesuteikia teismui pagrindo skirti BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės rūšies. Bausmės tikslai bei paskirtis, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, asmenį charakterizuojančią informaciją, gali būti pasiekti tik skiriant griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į lengvinančių aplinkybių nebuvimą, įvertinus kitas aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis nedirba, parinktinas 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimas.

VI. Civilinis ieškinys

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

2024 m. lapkričio 19 d. nukentėjusysis G. V. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu. Civilinis ieškinys grindžiamas „S.“ eksperto P. M. 2024 m. kovo 29 d. turto apžiūros aktu, kuriame nustatyta, kad sugadintų daiktų vertė apie 1500 Eur, o pagrobtų daiktų (apžiūros akte nurodyta – „kliento teigimu pavogti“) vertė 860 Eur. Turto apžiūros akte taip pat nurodyta, kad (pažymėta – „kliento teigimu“) vagys apgriovė laiptus, apgadino balkono lango rėmą, įtrūko stiklas, kaina nenustatyta (t. 1, b. l. 115, 116-117). Pažymėtina, kad G. V. nepateikė kitų žalą pagrindžiančių dokumentų.

2025 m. birželio 17 d. G. V. teisiamajame posėdyje pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad jo teigimu vagys apgriovė įėjimo laiptus, apgadino lango rėmą, kurio įtrūko stiklo paketas, remonto darbų vertė 90 Eur. Nupjaustyti įvairių įrenginių laidai – plaukų džiovintuvas (1 vnt.), elektriniai virduliai (3 vnt.), kompresoriai (2 vnt.), šlifuokliai (1 vnt.), suktukai (2 vnt.), šildytuvas (1 vnt.), išardyti įvairūs televizoriai (6 vnt.), tepalinių radiatorių (2 vnt.), suvirinimo aparatų (2 vnt.), kondicionierių (2 vnt.), ir išardyti įvairūs seni televizoriai (6 vnt.). Bendra sugadintų daiktų vertė apie 960 Eur. Pavogti daiktai: akumuliatoriai (3 vnt.) apie 90 Eur, akumuliatorių pakrovėjas (1 vnt.) apie 40 Eur, tvirtinimo diržai (2 vnt.) apie 40 Eur, kampinis šlifuoklis (1 vnt.) apie 70 Eur, raktų komplektas (1 vnt.) apie 40 Eur, kiti įrankiai (komplektas) apie 40 Eur. Bendra daiktų vertė 320 Eur. Iš viso sugadintų ir pagrobtų daiktų vertė: 1370 Eur. Pažymėtina, kad G. V. nepateikė kitų žalą pagrindžiančių dokumentų (t. 2, b. l. 152-154).

Teismas pažymi, kad G. V. nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl turto sugadinimo ar sunaikinimo, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, byloje nėra objektyvios informacijos pagrindžiančios laidų nupjovimą daiktams: plaukų džiovintuvas (1 vnt.), elektriniai virduliai (3 vnt.), kompresoriai (2 vnt.), šlifuokliai (1 vnt.), suktukai (2 vnt.), šildytuvas (1 vnt.), išardyti įvairūs televizoriai (6 vnt.), tepalinių radiatorių (2 vnt.), suvirinimo aparatų (2 vnt.), kondicionierių (2 vnt.), ir išardytų įvairių senų televizorių (6 vnt.). Atsižvelgiant į tai šių daiktų vertė (960 Eur) negali būti laikoma žala šioje byloje.

Patikslintas civilinis ieškinys yra prieštaringas pagrobtų daiktų prasme. Jame nurodyta, kad pagrobti 3 vnt. akumuliatorių 90 Eur vertės, tuo tarpu „S.“ eksperto apžiūros akte nurodyti 4 vnt. akumuliatorių 50 Eur vertės kiekvienas (t. 1, b. l. 115, 116-117), apklausos metu akumuliatorių sąrašas pasipildė iš automobilio pagrobtu penktu akumuliatoriumi 60 Eur vertės (t. 1, b. l. 98-100, 106-108). Nurodyta, kad pagrobti tvirtinimo diržai (2 vnt.) apie 40 Eur vertės, nors teisiamojo posėdžio metu G. V. teigė, kad juos surado. Nurodyta, kad pagrobtas kampinis šlifuoklis, nors apklausos metu (t. 1, b. l. 98-100) teigė, kad name rado kampinį šlifuoklį, jo suradimas fiksuotas ir policijos (t. 1, b. l. 30-52).

Vietos apžiūros protokole (automobilio) yra aprašyta, kad nėra akumuliatorinės baterijos, kad užvedimo spynelė yra išlaužta, tačiau nėra nurodyta, kad sulaužytas posūkio jungiklis ir dingo CD grotuvas. Todėl jų (posūkio jungiklio ir CD grotuvo) vertė negali būti įskaičiuojama į civilinį ieškinį. Tuo tarpu automobilio pagrobimo būdas, t. y. jo užvedimas, neabejotinai reiškė, kad automobilyje buvo akumuliatorius ir palikimas automobilio be priežiūros jo aptikimo vietoje, tiesiogiai sąlygojo akumuliatorinės baterijos dingimą.

Atsižvelgiant į byloje surinktus objektyviai fiksuotus įrodymus teismas laiko įrodytu, kad buvo: 1) apgadintas durų rėmas (t. 1, b. l. 53-95); 2) išlaužta automobilio užvedimo spynelė (t. 1, b. l. 30-52); 3) dingo automobilio akumuliatoriaus (t. 1, b. l. 30-52). Atsižvelgiant į tai, kad G. V. nurodė protingą šios žalos įvertinimą: durų rėmo su įtrukusiu stiklo paketu remontas 90 Eur, automobilio užvedimo spynelės remontas 50 Eur, dingusio automobilio akumuliatoriaus 60 Eur, o kiti kaltinamajame akte nurodyti daiktai G. V. buvo gražinti, konstatuotina, kad G. V. padaryta 200 (dviejų šimtų) Eur žalą. Tokia žala buvo patirta būtent dėl kaltinamųjų V. M. ir E. R. veiksmų, kurie šiuo nuosprendžiu pripažintini nusikalstama veika. Todėl G. V. civilinis ieškinys tenkintinas dalinai.

2025 m. balandžio 10 d. „S.“ veikiančio Lietuvoje per filialą pareiškė 253 Eur civilinį ieškinį. Iš prie civilinio ieškinio pateiktų kilnojamojo turto nuostolių apskaičiavimo pažymos (t. 2, b. l. 100), pranešimo dėl žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 101) ir mokėjimo nurodymo (t. 2, b. l. 102) nustatyta, kad G. V. buvo atlyginta žala už: 1) magnetofoną su įrašais (juostomis) – vertė 150 Eur; 2) raktą nuo seifo – vertė 60 Eur; 3) garažo vartų pultą – vertė 100 Eur. G. V. buvo apskaičiuota 310 Eur išmoka, kuri sumažinta 57 Eur išskaita ir pervesta 253 Eur (t. 2, b. l. 97-102). Atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. gruodžio 27 d. d. papildomos apklausos metu G. V. nurodė, kad magnetofoną su įrašais (juostomis) 150 Eur vertės nebuvo išneštas iš namo, raktas nuo seifo 60 Eur vertės atsirado (t. 1, b. l. 106-108), šie daiktai negali būti civilinio ieškinio dalyku. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, jog garažo vartų pultas 100 Eur vertės buvo pagrobtas kaltinamųjų V. M. ir (ar) E. R. nagrinėjamos veikos metu. Atsižvelgiant į tai civilinio ieškovo „S.“ veikiančio Lietuvoje per filialą civilinis ieškinys atmestinas.

VII. Dėl teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo

BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Pagal 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

2025 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. APD-2025-07525, kurioje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. birželio 23 d. gavo advokato Jaroslav Los prašymą Nr. ATP-2025-27897 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą V. M. pagal 2025 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. KTS-2025-02642. Vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 14.2.1., 14.2.2.1., 11., 30.1. punktu (-ais), valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 1 697,60 Eur (t. 2, b. l. 165-170).

2025 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. APD-2025-07504, kurioje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. birželio 21 d. gavo advokato Jūratės Damanskienės prašymą Nr. ATP-2025-27795 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą E. R. pagal 2025 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. KTS-2025-02642. Vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 14.2.1; 14.2.2.1 punktu (-ais), valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 675,00 Eur (t. 2, b. l. 159-164).

Pažymėtina, kad proceso metu E. R. ir V. M. buvo paskirti gynėjai vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 51 straipsnio 2 dalimi. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tokiu atveju, kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. gegužės 13 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-4-576/2022). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nėra priteistinos.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo privalo būti atmesti.

VIII. Kiti klausimai

V. M. ir E. R. baudžiamojo proceso metu laikinai sulaikyti nebuvo, o jiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Perduotus saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių: 1) dėžė, kurioje yra skardinė, žirklės, atsuktuvas; 2) vokas, kuriame yra E. R. seilių DNR lyginamasis pavyzdys; 3) vokas, kuriame yra V. M. seilių DNR lyginamasis pavyzdys – sunaikintini nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti V. M. ir E. R. recidyvistais.

V. M. pripažinti kaltu padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. nuosprendžiu V. M. paskirtos galutinės subendrintos bausmės – 1 (vienerių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo pridėti dalį šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę V. M. paskirti laisvės atėmimą 2 (dviem) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaityti bausmės dalį atliktą V. M. pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. ir 2025 m. birželio 17 d. nuosprendžius, taip pat šiuose procesiniuose sprendimuose nurodytus kitus įskaitytinus laikotarpius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. M. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

E. R. pripažinti kaltu padariusį nusikalstamą veiką, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. R. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

G. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti civiliniam ieškovui iš kaltinamųjų V. M. ir E. R. solidariai 200 (du šimtus) Eur turtinei žalai atlyginti.

„S.“ civilinį ieškinį atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. M. ir E. R. nepriteisti.

V. M. ir E. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Perduotus saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių: 1) dėžė, kurioje yra skardinė, žirklės, atsuktuvas; 2) vokas, kuriame yra E. R. seilių DNR lyginamasis pavyzdys; 3) vokas, kuriame yra V. M. seilių DNR lyginamasis pavyzdys – sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.