- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-17
- Bylos Nr.
- e2A-768-640/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-01099-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Margarita Stambrauskaitė, Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ilzenbergo dvaras“
- Atsakovas
- T. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ilzenbergo dvaras“ ir atsakovų T. P. firmos „ARS“ bei T. P. (T. P.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo ir 2021 m. gruodžio 30 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ilzenbergo dvaras“ ieškinį atsakovams T. P. firmai „ARS“, T. P. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pareiškė teisme ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės T. P. firmos „ARS“ ir subsidiariai iš atsakovo T. P. 10 705 Eur avansą, 3067,19 Eur delspinigius, 27 553,42 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
2. Atsakovė T. P. firma „ARS“ pateikė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės 13 271,45 Eur skolą ir procesines palūkanas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono Švenčionių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Sprendime nurodė, kad ieškovė prarado teisę į nuostolių atlyginimą, o atsakovė T. P. firma „ARS“ nepateikė nustatyta tvarka įforminto atliktų darbų akto, todėl neturi teisės reikalauti apmokėjimo už atliktus darbus.
4. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu panaikino Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, ir priėmė naują sprendimą, t. y. patenkino ieškinį: priteisė ieškovei iš atsakovės T. P. firmos „ARS“ ir subsidiariai iš atsakovo T. P. 10 705 Eur avansą, 3067,19 Eur delspinigius, 27 553,42 Eur nuostolių atlyginimą ir procesines palūkanas.
5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017 nutarė panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas UAB „Ilzenbergo dvaras“ ieškinio reikalavimas dėl 10 705 Eur avanso priteisimo, ir paliktas galioti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo dalis, kuria atmestas šis ieškinio reikalavimas. Taip pat panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo dalis, kuriomis patenkinti UAB „Ilzenbergo dvaras“ ieškinio reikalavimai dėl 3067,19 Eur delspinigių, 27 553,42 Eur nuostolių atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo, ir perdavė šias bylos dalis iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
6. Panevėžio apygardos teismas (veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu) 2019 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-34-755/2019, Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės UAB „Ilzenbergo dvaras“ ieškinio reikalavimas atsakovams T. P. firmai „ARS“ ir T. P. (T. P.) dėl 27 553,42 Eur nuostolių atlyginimo, 3 067,19 Eur delspinigių, procesinių 6 procentų dydžio palūkanų priteisimo panaikino ir šią dalį bylos perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, kad nagrinėjant bylos dalį iš naujo, teismas turėtų, pasitelkęs specialių žinių turinčius asmenis, atlikti šalių pateiktų statybos (buhalterinių) dokumentų įvertinimą juos sugretinant, kad nustatyti sutartų su atsakovais atlikti, bet kitų rangovų atliktų darbų atitiktį, jų mastų, kainos skirtingumus, jų atitikimą rinkos kainai.
Šalies argumentai
7. Ieškovė nurodė, kad Panevėžio apygardos teismui teiktuose paaiškinimuose prašė priteisti iš atsakovų 24169,16 Eur dydžio nuostolius, į kuriuos įskaičiuoti 3067,19 Eur dydžio delspinigiai, arba, kitaip tariant, 21101,97 Eur dydžio nuostolius ir 3067,19 Eur dydžio delspinigius, taip pat procesines šešių procentų dydžio palūkanas.
8. Nuostolius ieškovė kildina iš to, kad, ieškovei pagrįstai nutraukus su atsakovu sudarytą 2015 m. gegužės 21 d. Fasadų remonto sutartį, ieškovė buvo priversta sudaryti šią rangos sutartį pakeičiančias sutartis su kitais rangovais – UAB „Rokiškio apdaila“, UAB „Stogvyga“, Š. A., T. B., T. M., kuriems įvykdžius sutartis, susidarė 21101,97 Eur dydžio, neskaitant delspinigių, kainų skirtumas, kurį turėtų atlyginti atsakovė T. P. firma „ARS“ subsidiariai su atsakovu T. P..
9. Nurodė, kad kasacinės ir apeliacinės instancijos teismai suformulavo nagrinėjamos bylos dalyką, pasisakydami, kad ieškovė turėjo teisę dėl netinkamo sutarties vykdymo nutraukti su T. P. firma ,,ARS“ sutartį, nes pakeičiančios sutartys, sudarytos su kitais rangovais, atitinka CK 258 str. 5 d. numatytą pakeičiančios sutarties sampratą. Vienintelė kliūtis aukštesnės instancijos teismams patenkinti ieškovės ieškinį buvo aplinkybė, kad darbai, jų aprašymas, tam tikrais atvejais įvardijamas darbų kodais, sukėlė teismui abejonių, kad tai yra tie patys darbai savo rezultatu ir paskirtimi.
10. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pirmos instancijos teisme buvo paskirta ekspertizė, vėliau atlikta pakartotinai ekspertizė, ekspertas buvo paskirtas atsižvelgiant į jo kvalifikaciją, taip pat teismas įvertino, kad ekspertas yra ir statybininkų asociacijos darbo grupėje, statybų organizavimo procesų tobulinimams, sutarčių ginčų nagrinėjimo komisijos narys. Nėra jokių teisinių pagrindų paneigti eksperto išvadas. Ekspertizė ir buvo atliekama tam, kad specialiųjų žinių turintis asmuo pasakytų, kurie su atsakovu sudarytoje sutartyje nurodyti darbai sutampa su pakeičiančiose sutartyse nurodytais darbais, nepaisant jų skirtingų pavadinimų, darbų kodų, aprašymų. Atlikus ekspertizę, nustatytas sutampančių darbų kainos skirtumas – 22542,10 Eur, tai yra didesnė suma, nei ieškinio reikalavimo suma. Ekspertizės pagrįsta, sutampančių darbų kainos skirtumas yra didesnis nei prašoma priteisti nuostolių suma. Taip pat teismo posėdžio metu iš eksperto buvo išgirsta, kad ne tikėtina, o tikrai UAB „Akmens karalystė“ sąskaitoje nurodyti dekoro elementai ir keturiolika stoglangių apdailos komplektų yra tapatūs nurodytiems su atsakovu sudarytoje sutartyje. Liudytojas A. R. taip pat patvirtino, kad stoglangių kiekis – keturiolika. Paaiškėjo, kad sutampančių darbų daugiau nei nurodė ieškovė, todėl, net nustačius, kad tam tikri pakeičiančiose sutartyje nurodyti darbai nesutampa, turėtų būti pridėta mažiausiai 7 022 Eur už medžiagas, nes už jas sumokėjo ieškovė, ir pridėti mažiausiai 5 081 Eur, sumokėtus UAB ,,Akmens Karalystė“ už dekoro elementams, kurie akivaizdžiai sutampantys.
Atsiliepimas
11. Atsakovai nurodė, kad ekspertizės akto išvadomis vadovautis nėra pagrindo, nes išvadoje vartojama sąvoka „panašūs“, tuo tarpu pats ekspertas nurodė, kad, nesant Statybos darbų žurnalo, neįmanoma tiksliai identifikuoti darbus ir juos lyginti, todėl vertino, kad eksperto išvados – tik prielaidos. Nors ieškovė teigia, kad darbai sutampantys, tačiau nepateikė projekto, darbų žurnalo. Ekspertas, pateikdamas išvadą, vadovavosi bendromis technologijomis (jų nedetalizuodamas), kuriomis pasiekiamas tas pats galutinis rezultatas, t. y. pastato remonto užbaigimas, tačiau atsakovas sutartimi buvo susitaręs dėl konkrečių darbų, kurių rezultatai, galimai, pagal technologijas dar būtų tobulinami. Darbų aprašymai gali būti ne visai sutampantys, negali būti tapatinami darbai, kurių apimtys ženkliai skiriasi, o kai kuriais atvejais, ir mato vienetai. Tokie darbai, net jei jų pavadinimai panašūs, negali būti sutapatinami, tokiu būdu skaičiuojant ieškovės padidėjusias išlaidas. Šiuo atveju išlaidos didėja dėl didesnio darbų kiekio, o darbai galimai buvo atlikti kituose dvaro pastatuose. Nesant projekto ir darbų žurnalo, tokios galimybės paneigti negalima. Pati ieškovė surašė atsakovo atliktų darbų aktą, tačiau ekspertas, nustatydamas pagal pakeičiančias sutartis atliktus darbus, šiame akte nurodytų darbų nevertino.
12. Dėl delspinigių –ieškovė pateikė savo 2015 m. rugsėjo 16 d. pranešimą apie prievolės vykdyti 2015 m. gegužės 21 d. sutarties pasibaigimą nuo 2015 m. rugpjūčio 23 d., t. y. tos dienos, kurią pagal sutartį turėjo būti užbaigti darbai. Toks pranešimas atitinka CK 6.129 str. nuostatas apie skolininko atleidimą nuo prievolės vykdymo. Po termino, nuo kurio skolininkas atleistas nuo prievolės vykdymo, negali būti taikomos jokios netesybos. Ieškovė savo reikalavimą dėl 3067,19 Eur delspinigių kildina iš laikotarpio, kai atsakovas jau buvo atleistas nuo prievolės vykdymo.
Atsiliepimas
13. Atsakovas T. P. papildomai paaiškino, kad ieškovės nurodytos išlaidos per didelės, nemano, kad detalės turėjo būti gabenamos lėktuvu. Ekspertas nevertino nuotraukų, kuriose užfiksuoti atlikti darbai. Fasadai buvo paruošti dažymui, bet nebuvo nudažyti. Dekoro elementai buvo objekte, tik jie negalėjo būti tvirtinami dėl kitų neužbaigtų darbų. Dauguma darbų, kuriuos vertino ekspertas, matomi – langų apvadai, ypatingos dekoro detalės (piliastras), iš kiekvieno kampo aiškiai matosi, kad yra padaryta, nes dedasi tinklelis ir 5-7 cm. apdaila, tai yra labai didelė detalė, kurios nematyti yra neįmanoma. Piliastrai buvo daryti du kartus ir foto nuotraukose tai aiškiai matosi. Dalis apdailos buvo palikta sena, kita nauja, ir visa tai buvo palikta tam, kad matytųsi, nes daroma ne spec. mašinų pagalba, o rankomis. Visi darbai buvo atlikti, dekoro detalės, langų apvadai, išskyrus metalines palanges, nes nebuvo langų, kadangi jos tvirtinasi prie sienos kartu su langu. Visas medžiagas T. P. įmonė pirko. ,,Rokiškio apdaila“ parodė visą apimtį apdailos darbų, tai kas buvo jau padaryta T. P. ir kurių per naują daryti nereikėjo. Tai reiškia, kad turėjo būti numušta visa apdaila kuri buvo daryta. Nebuvo prasmės tokių veiksmų atlikti, kadangi T. P. įmonės brigada tris mėnesius viską darė, ir darbų apimtis tokia, kurios neįmanoma būtų padaryti bei liktų sekančiam sezonui. Apdailos darbai, kuriuos darė ,,Akmens Karalystė“, jų sąmatoje įvardijama viena dekoro detalė yra padaryta ne iš polistirolo. T. P. įmonė detales daro iš gipso, o ,,Amens Karalystė“ viena detalė kainuoja ne 20 Eur o 5-6 Eur, nes ji iš polistirolio. Dėl šios priežasties buvo labai gerai atsisakyti T. P. įmonės dekoro elementų kurie buvo objekte ir ieškovė nutarė pakeisti jas tokiomis pigiomis, dėl ko užsakovui tai būtų atsėję tris kartus pigiau. Dekoras aplink langus, duris, piliastrų, karnizų virš cokolio, karnizų prie stogo, buvo pilnai padarytas ir visa tai matosi aiškiai foto nuotraukose, taip pat ir laiptų cokolis. Visi šie darbai nebuvo daromi, nes jau buvo padaryti, jie pakartotinai nurodyti tik sąmatoje. UAB ,,Rokiškio apdaila“ pateiktoje sąmatoje visi darbai dubliuojasi. UAB „Rokiškio apdaila“ gal ir atliko darbus, tačiau ne fasado, o vidaus. Sąmatoje galima įrašyti bet kokią sumą, tuo labiau, kai nėra tiksliai nurodomi dekoro elementai ir neatitinka su jo turima sąmata. Ieškovė nepratęsė sutarties, nes nenorėjo mokėti už visus darbus, nes jo sutartyje smulkiai nebuvo detalizuoti apdailos darbai (tik tinkavimas, dažymas ir pan.), todėl iki dažymo netgi negalėjo sudaryti savo atliktų darbų akto ir perduoti darbus, nes kvadrato kaina skaičiuojasi kartu su dažymu. Byloje buvo minima, kad firma „ARS“ tinkavimo darbus atliko tris mėnesius, tuo tarpu matyti, kad UAB „Rokiškio apdaila“ visus darbus atliko rudenį, o tai iš principo neįmanoma, nes susitarime nurodyti darbai negalėjo būti atlikti per trumpą laiką, nes reikia savaitės, kad tinkas sukietėtų. Tinkavimo darbų nereikėjo atlikti, nes jie buvo atlikti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – subsidiariai priteisė iš T. P. firmos „ARS“ ir T. P. (T. P.) 17536,54 Eur nuostolių atlyginimo ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (17536,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. spalio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo UAB „Ilzenbergo dvaras“. Kitą ieškinio dalį atmetė.
15. Teismas nustatė, kad ekspertas, atlikęs UAB „Ilzenbergo dvaras“ ir atsakovės T. P. firmos „ARS“ 2015 m. gegužės 21 d. fasadų remonto darbų sutartimi susitartų darbų, numatytų lokalinėse sąmatose Nr. 1 ir 2, ir pakeičiančiose sutartyse numatytų susitartų darbų tyrimą bei įvertinęs sutampančių darbų kainų skirtumus, pasisakė, kad UAB „Rokiško apdaila“ atliktų, sutampančių su ieškovės ir atsakovės T. P. firmos „ARS“ susitartų, darbų kainų skirtumas – 18633,10 Eur, UAB „Akmens karalystė“ ir T. P. firmos „ARS“ sutampančių darbų kainų skirtumas 1,40 Eur, tačiau UAB „Akmens karalystė“ šiuos sutampančius darbus atliko už mažesnę kainą nei buvo susitarta su atsakove, Š. A. sutampančius darbus atliko brangiau 1268 Eur, T. B. atliktų sutampančių darbų kaina 2641 Eur didesnė nei buvo susitarta su atsakove firma „ARS“. Ekspertas nustatė, kad T. P. firmos „ARS“ lokalinėje sąmatoje Nr. 2 nurodomi darbai, kurių eilės Nr. 2, 8, 12, 16, 20, 22, 26, 47, 48, nors tiksliai nesutampantys darbų aprašymu, pavadinimu, kodu, kiekiu ar kaina, vertintini kaip savo paskirtimi ir rezultatu panašūs į su UAB „Stogvyga“ sudarytoje pakeičiančioje sutartyje nurodytus darbus, pateikiamus 16 pav., tačiau T. P. firmos „ARS“ lokalinėje sąmatoje Nr. 2 nurodyti frizų karnizai yra su apskardinimu, apskardinimas neišskirtas atskirai, todėl turėtų būti vertinama tik dalis nurodytos visos kainos, tačiau tiksliai nustatyti tą dalį neįmanoma, nes nežinoma, kokia kaina buvo įvertintas tik apskardinimas. Taip pat T. M. pateiktoje sąskaitoje faktūroje nurodyti 2480,50 Eur vertės darbai, tačiau šioje sąskaitoje faktūroje ir T. P. firmos „ARS“ lokalinėse sąmatose nurodyti darbai negali būti sutampantys, nes T. M. sąskaitoje faktūroje nedetalizuoti nurodomi eksterjero darbai bei stoglangių apdailos ir dėl to neaišku, kuriuos T. P. firmos „ARS“ lokalinių sąmatų punktus jie atitiktų. Pagal ekspertizės išvadas, dėl pagal pakeičiančias sutartis atliktų su atsakovės sąmatose numatytais darbais sutampančių darbų apmokėjimo ieškovė patyrė 22542,10 Eur dydžio nuostolius. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 21101,97 Eur dydžio nuostolius, todėl vertino, kad ekspertizės aktu patvirtinama ieškovės prašomų priteisti nuostolių suma.
16. Atsižvelgiant į ekspertizės akto tiriamojoje dalyje, išvadoje nurodytus duomenis, taip pat į eksperto paaiškinimus, vertino, kad ekspertizės akte atsakyta į ekspertui pateiktus klausimus. Aukščiau nurodytais eksperto paaiškinimais patvirtinama, kad, nesant statybos darbų dokumentacijos, ekspertas negali duoti kategoriškos išvados, tačiau ekspertizės metu, atsakydamas į pateiktus klausimus, ekspertas nustatė pagal pakeičiančias sutartis atliktus darbus, kurie, nors tiksliai nesutampantys darbų aprašymu, pavadinimu, kodu, kiekiu ir kaina, vertintini kaip savo paskirtimi ir rezultatu panašūs į pradinėje sutartyje numatytus darbus.
17. Teismas nenustatė, kad ekspertizės aktas turi trūkumų, kad jis nepagrįstas, ekspertizės akto išvados nepaneigtos. Pažymėjo, kad šalys neprašė paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, todėl yra pagrindo vadovautis ekspertizės akto išvadomis.
18. Iš eksperto paaiškinimų nustatė, kad ekspertas tyrimo metu lygino tik sutartyse numatytus darbus, neatsižvelgdamas į tai, ar jie buvo atlikti. Ieškovė atliktų darbų aktu (už 2015 m. rugpjūčio mėn.) pripažino, kad atsakovė dalį darbų atliko. Ir nors atsakovė akto nepasirašė, byloje nėra Statybos darbų žurnalo, kuriuo būrų patvirtinti atsakovės atlikti darbai ir dėl to nėra galimybės tiksliai nustatyti pirminės sutarties įvykdymo (neįvykdymo) apimtis, Atliktų darbų aktas pateiktas prie ieškinio, todėl į jame esančius duomenis atsižvelgė vertinant ieškovės patirtus nuostolius. Atsižvelgiant į ekspertizės akte esančiame 13 pav. nurodytus duomenis apie atsakovės ir UAB „Rokiškio apdaila“ sutampančius darbus, lyginant juos su Atliktų darbų akte esančiais duomenimis, sprendė, kad atsakovė buvo atlikusi 5 eilutėje nurodytų darbų dalį 2700 Eur sumai, tuo tarpu pakeičiančioje sutartyje numatyti darbai tam pačiam plotui kaip ir pirminėje sutartyje, todėl nuostolių suma dėl šių pakeičiančių darbų atlikimo sumažinama atsakovės atliktų darbų verte (2700 Eur). Taip pat iš Atliktų darbų akto nustatė, kad atsakovė atliko dalį 7 ir 8 eilutėse nurodytų darbų, kurių vertė 1000 Eur. Atsakovė darbus turėjo atlikti 100 kv. m plotyje, atliko 60 kv. m plotyje, tuo tarpu pakeičiančioje sutartyje numatyti darbai 74,14 kv. m plotyje atsižvelgiant į tai, kad atsakovė darbų nebuvo atlikusi 40 kv. m plotyje, o pakeičiančioje sutartyje numatyti darbai 70 kv. m plotyje, nuostoliai dėl šių darbų atlikimo sumažinami 42,85 proc. – 2305,66 Eur. Pagal nurodytus duomenis vertino, kad iš ekspertizės metu nustatytų pirminėje sutartyje susitartų ir pakeičiančioje su UAB „Rokiškio apdaila“ sudarytoje sutartyje numatytų darbų atsakovė buvo atlikusi pakeičiančioje sutartyje numatytų darbų 5005,56 Eur dydžio sumai, todėl šia suma mažinama ieškovės patirtų nuostolių suma. Dėl ekspertizės akto 13 pav. kitose eilutėse nurodytų darbų nėra pagrindo spręsti, kad jų dalį atsakovė buvo atlikusi, kadangi atliktų darbų akte ir sąmatose nurodyti darbų pavadinimai nesutampa, o nesant Statybos darbų žurnalo, nėra galimybės tiksliai nustatyti, kuriuos darbus atsakovė buvo atlikusi. Pagal Atliktų darbų akte esančius duomenis, ekspertizės metu nustatytų sutampančių 10, 11, 14 e. nurodytų pirminėje sutartyje susitartų darbų atsakovė visai nebuvo atlikusi. Pažymėjo, kad nors atsakovai nesutinka, kad į sutampančius darbus įtrauktas pastolių montavimas ir išmontavimas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, kad rangovė UAB „Rokiškio apdaila“ atliko darbus, kurių neatliko atsakovė, jų atlikimo metu turėjo būti naudojami pastoliai, todėl nėra pagrindo į nuostolių sumą neįskaičiuoti šių darbų. Ieškovė teigia, kad į patirtų nuostolių sumą turėtų būti įskaičiuojama ir UAB „Stogvyga“ atliktų darbų bei UAB „Akmens karalystė“ atliktų, bet ekspertizės metu nenustatytų kaip sutampančių, darbų kaina, tačiau, kaip minėta, ekspertizės metu nepakankant duomenų apie atskirus darbus, negalėjo būti vertinama, kad numatyti atlikti UAB „Stogvyga“ darbai yra sutampantys su atsakovės sąmatoje nurodytais darbais, ir kad UAB „Akmens karalystė“ numatyti atlikti kiti, ekspertizės akte nenurodyti darbai, yra sutampantys. Šioje dalyje paneigti eksperto išvadą ir ja nesivadovauti nėra jokio pagrindo.
19. Nesutiko su atsakove, kad UAB „Rokiškio apdaila“ ir kiti nauji rangovai remonto darbus, įtrauktus į pakeičiančia sutartis, atliko kituose dvaro statiniuose, o ne atsakovės firmos „ARS“ neatliktus darbus. Teismas pažymėjo, kad tokie motyvai nepagrįsti. Iš prie ieškinio pateikto 2015 m. rugpjūčio 5 d. projekto vadovo A. R. susirašinėjimo su rangovais matyti, kad tuo metu, kai remonto darbus atliko atsakovė, bendrovės ir asmenys, su kuriais buvo sudarytos pakeičiančios sutartys, nedirbo, nes jų rangovų tarpe nebuvo, išskyrus UAB „Stogvyga“, bet, kaip patvirtino liudytojas A. R., su UAB „Stogvyga“ buvo susitarta dėl stogo remonto, o atsakovės neatliktus darbus ji atliko kaip papildomus. Kiti nauji rangovai statybos dalyvių kontaktuose nebuvo nurodyti, tuo tarpu firma „ARS“ nurodyta rangovu fasado darbams atlikti. Atsakovų nurodoma aplinkybė, kad UAB „Rokiškio apdaila“ atliko kituose dvaro statiniuose, paneigiama ir liudytojo A. R. paaiškinimais. Iš liudytojo paaiškinimų nustatė, kad dvaro tvarkymo darbai vyko nuo 2012 m., iš pradžių buvo tvarkomi kiti dvaro statiniai ir jie buvo visiškai sutvarkyti iki rūmų remonto, rūmų remonto metu statybos darbai juose nevyko.
20. Pažymėjo, kad pirminiame ekspertizės akte pateikta išvada, kad pakeičiančiose sutartyse kainų padidėjimas galimas 10-20 proc., tačiau apklausiant ekspertą teismo posėdyje, ekspertas paaiškino, kad tokia išvada padaryta lyginant tokiomis pat rinkos sąlygomis užsakomus darbus, o jeigu sąlygos nevienodos, terminai, klimatas, papildomos sąlygos, kaina gali skirtis žymiai daugiau, tą sąlygoja ypač trumpas terminas, tuomet yra tiekimo grandinės spartinimai ir kainos gali būti daug didesnės. Iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pakeičiančios sutartys buvo sudarytos per labai trumpus terminus – 2015 m. rugpjūčio 27 d. ieškovei nepavykus susitarti su atsakove dėl darbų tęsimo, jau 2015 m. rugsėjo 1 d. ieškovė sudarė sutartį su UAB „Rokiškio apdaila“, užsakymai UAB „Akmens karalystė“ buvo pateikti 2015 m. rugsėjo 2, 8, 10 ir 14 d., 2015 m. rugsėjo 4 d. ieškovė susitarė su Š. A.. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. vasario 28 d. nutarties 22 p. nurodė, kad sutarties su atsakove termino pabaiga buvo numatyta 2015 m. rugpjūčio 23 d., derybos su atsakove dėl darbų tęsimo buvo nesėkmingos, rugsėjo viduryje buvo numatyta ir oficialiai paskelbta rūmų jubiliejaus šventė (500 metų minėjimas), todėl vertino, kad ieškovė iš esmės neturėjo kitų elgesio pasirinkimo variantų, išskyrus kaip kitų rangovų paiešką. Atliktinų darbų dalis buvo specifiniai, susiję su nestandartinių restauracinio pobūdžio veiksmų atlikimu, tad ir juos galinčių atlikti asmenų ratas, ypač kai tas turėta atlikti per trumpą laiką, nėra platus. Atsižvelgiant į apeliacinio teismo nustatytas aplinkybes, į eksperto paaiškinimus, į liudytojo A. R. paaiškinimus apie tai, kad darbai turėjo būti atlikti skubiai ne tik dėl numatytų terminų, bet ir dėl klimato sąlygų, nes, užsitęsus išorės darbams, vėliau juos atlikti nebūtų galimybių, į tai, kad pagal pakeičiančias sutartis terminai buvo trumpi ir ieškovė neturėjo galimybių rinktis rangovų, vertino, kad pakeičiančiomis sutartimis nustatytos kainos buvo ekonomiškai pagrįstos.
21. Teismas nustatė, kad atsakovė buvo atlikusi pakeičiančioje sutartyje su UAB „Rokiškio apdaila“ numatytų darbų 5005,56 Eur dydžio sumai, todėl šia suma sumažino ekspertizės akte nurodytą sutampančių darbų sumą ir vertino, kad ieškovės nuostoliai dėl apmokėjimo už atliktus darbus pagal pakeičiančias sutartis įrodyti 17536,54 Eur sumai.
22. Nurodė, kad ieškovė pateikė įrodymus apie medžiagų pirkimą, tačiau byloje nustačius, kad ne visi UAB „Rokiškio apdaila“ sąmatose numatyti darbai yra sutampantys su pirminėje sąmatoje numatytais ir ne visi darbai buvo atlikti, nes dalį jų buvo atlikusi atsakovė, nėra pagrindo vertinti, kad UAB „Rokiškio apdaila“ atliekamiems darbams reikalingoms medžiagoms įsigyti buvo panaudota visa ieškovės nurodoma suma, tuo tarpu byloje įrodymais nepagrįsta medžiagų, kurios buvo reikalingos tiems darbams, kurie nustatyti kaip sutampantys ir realiai atlikti, kaina.
23. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 3067,19 Eur delspinigių, nurodė, jog CK 6.73 str. 1 d. ir 6.258 str. 2 d. nustatyta, kad, pareiškus reikalavimą atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Byloje priteisiamų nuostolių suma didesnė nei prašomos priteisti netesybos, todėl, vadovaujantis CK 6.73 str. 1 d., priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą.
24. Taip pat Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 30 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo subsidiariai iš T. P. firmos „ARS“ ir T. P. (T. P.) priteisė 5962 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą UAB „Ilzenbergo dvaras“ naudai. Iš UAB „Ilzenbergo dvaras“ priteisė 931 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo į valstybės biudžetą. Iš T. P. firmos „ARS“ priteisė 1247 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo į valstybės biudžetą.
25. Nustatė, kad pirmosios instancijos teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimu nebuvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, nes ieškinys ir priešieškinis buvo atmesti, tačiau kasacinės instancijos teismui panaikinus sprendimo dalį dėl ieškovės reikalavimų priteisti 3 067,19 Eur dydžio palūkanas ir 27 553,42 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, turi būti sprendžiama dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškovė sumokėjo 790 Eur žyminio mokesčio, taip pat 3545,30 Eur už advokato pagalbą. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 234 Eur žyminio mokesčio, už advokato paslaugas – 1500 Eur. Kasaciniam teismui palikus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškovės reikalavimo dėl 10 705 Eur dydžio avanso priteisimo, o kitą dalį perdavus nagrinėti apygardos teismui, atmesta ieškovės reikalavimų dalis 10 705 Eur sumai. Atmesta 27,98 proc. reikalavimų sumos, todėl neatlyginama atitinkama dalis bylinėjimosi išlaidų – 1213 Eur (4335,30 Eur x 27,98 proc.). Dėl likusios bylinėjimosi išlaidų sumos – 3122,30 Eur, sprendžiama atsižvelgiant į kasacinio teismo perduotų nagrinėti ir patenkintų reikalavimų dalį. Atsakovo priešieškinis atmestas, todėl nėra pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ir pusės išlaidų už advokato pagalbą. Likusi bylinėjimosi išlaidų suma – 750 Eur, iš kurios 540,15 Eur dydžio suma neatlyginama atsižvelgiant į perduotų iš naujo nagrinėti ieškovės reikalavimų dalį, t. y. 72,02 proc. (750 Eur x 72,02 proc.). Dėl likusios bylinėjimosi išlaidų dalies – 209,85 Eur, sprendžiama atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje atmestų reikalavimų dalį.
26. Nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismui perduota nagrinėti ieškinio dalis dėl 27 553,42 Eur nuostolių atlyginimo ir 3 067,19 Eur delspinigių priteisimo. Ieškinį patenkinus iš dalies ir priteisus ieškovei iš atsakovų subsidiariai 17 536,54 Eur nuostolių atlyginimo, patenkinta 57,27 proc. dydžio ieškovės reikalavimų dalis, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 7479 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė prašė priteisti 21 101,97 Eur nuostolių ir 3 067,19 Eur delspinigių, tačiau, skaičiuojant procentinę patenkintų reikalavimų dalį, ji skaičiuojama nuo visos pareikštų reikalavimų sumos, kadangi ieškovė, paprašiusi priteisti mažesnę sumą, turi prisiimti ir atitinkamą bylinėjimosi išlaidų dalį.
27. Iš ieškovės atsakovei priteistinas 1517 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas proporcingai atmestų reikalavimų daliai (3549,85 Eur x 42,73 proc.).
28. Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovės ieškovei priteistinas 7479 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, iš ieškovės atsakovui – 1517 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, išlaidos įskaitomos ir iš atsakovės ieškovei priteisiamas 5962 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
29. Byloje teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartimi paskyrus statybos ekspertizę, už ekspertizę iš valstybės biudžeto sumokėti 2178 Eur (2019 m. gruodžio 25 d. mokėjimas UAB „Statybos procesų valdymas“). Ieškinį patenkinus iš dalies, minėtos išlaidos priteisiamos į valstybės biudžetą iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93, 96 str.) – iš ieškovės priteisiama 931 Eur, iš atsakovės – 1247 Eur.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
30. Ieškovė UAB „Ilzenbergo dvaras“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2021 m. gruodžio 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės UAB „Ilzenbergo dvaras“ reikalavimas dalyje dėl 3565,43 Eur buvo netenkintas ir ieškovės UAB „Ilzenbergo dvaras“ reikalavimą tenkinti – priteisti subsidiariai iš atsakovų T. P. firmos „ARS“ ir T. P. 21 101,97 Eur dydžio nuostolius. Kitoje dalyje palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Pakeisti 2021 m. gruodžio 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo papildomą sprendimą, perskirstant bylinėjimosi išlaidas pagal ieškovės UAB „Ilzenbergo dvaras“ apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą. Priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
31. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
31.1. Atkreipė dėmesį, kad teismas kvestionuodamas Rokiškio apdaila atliktų darbų, kaip sutampančių, dalį 5005,56 Eur apimtyje, iš esmės remiasi ieškovės į bylą pateiktu Atliktų darbų aktu, tačiau, pažymėjo, kad teismas nevertino, jog šis Aktas ieškovės buvo siųstas su 2015 m. rugsėjo 3 d. raštu, taigi ieškovė dar nežinojo, kokioje ieškovės atliktų (ar netinkamai atliktų) darbų dalyje reikės papildomai (ir galimai pakartotinai) darbus atlikti šiems darbams pasamdytai Rokiškio apdaila. Teismas šiuo atveju neatsižvelgė į aplinkybę, jog aptariamų darbų pobūdis (senų langų, durų apvadų, stogo karnizo atstatymas ir remontas, piliastrų įrengimas ir tinkavimas) lemia, jog tokių darbų neatlikus tinkamai ir svarbiausia – jų neužbaigus, tikėtina situacija, jog darbus perimantis rangovas privalės dirbti tame pačiame plote ar atlikti dalinai tuos pačius darbus, siekdamas pasiekti sutartyje numatytą rezultatą. Kitaip tariant, ta aplinkybė, kad darbų apimtis ar darbinės zonos plotas dalinai sutampa, lyginant atsakovo ir Rokiškio apdaila darbus, nelemia išvados, kad tokiu atveju Rokiškio apdaila darbų neatliko, kadangi šie darbai, tikėtina, privalėjo būti atlikti toje pačioje darbų zonoje ir plote, kur darbus jau buvo atlikęs (nepilnai ir netinkamai) atsakovas.
31.2. Pažymėjo, kas teismui darant išvadą, jog Rokiškio apdaila neatliko dalies darbų, kuriuos apskaitė Atliktų darbų aktuose ir PVM sąskaitose faktūrose (kurios visos yra pateiktos į bylą), tai iš esmės reikštų, jog Rokiškio apdaila atliko darbus, nesusijusius su ginčo objektu. Tačiau teismas tokią prielaidą atmetė. Taigi, atmetus minėtą prielaidą, darytina išvada, kad Rokiškio apdaila visus darbus atliko tame pačiame objekte – tame pačiame statinyje, kaip atsakovai. Tačiau tokiu atveju teismo sprendimas neįtraukti dalies Rokiškio apdaila atliktų darbų kainos į ieškovės nuostolius neturi jokio faktinio pagrindo ir kategoriškai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Pastebėjo, jog nors šioje skundžiamo sprendimo dalyje teismas tik konstatavo, jog dalis Rokiškio apdaila apskaitytų darbų sutampa su ieškovės atliktais darbais pagal Atliktų darbų aktą, tačiau tolimesnėje sprendimo dalyje padarė byloje esančių įrodymų visetui prieštaraujančią išvadą, jog dalies darbų UAB „Rokiškio apdaila“ neatliko. Ieškove į bylą yra pateikusi visų Rokiškio apdaila darbų atlikimą ir jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, taigi įrodyta, kad atlikti darbų kiekiai yra realūs. Išvada, jog Rokiškio apdaila neatliko dalies darbų, kurie į bylą pateiktais įrodymais yra pagrįsti kaip faktiškai atlikti bei už juos yra atsiskaityta, galėtų būti daroma tik teismui pagrindžiant, kokie įrodymai tokią išvadą leidžia daryti, tačiau tas nebuvo padaryta.
31.3. Pažymėjo, kad sprendimą neįtraukti medžiagų kainos į priteistiną nuostolių sumą, tiksliau – į pakeičiančios sutarties kainos skirtumą, teismas parėmė savo anksčiau padaryta klaidinga išvada, jog ne visi darbai (Rokiškio apdaila) apskaityti darbai buvo atlikti. Tokia išvada yra prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams. Netgi teismui nepagrįstai pripažinus, jog Rokiškio apdaila atliktų darbų kainos dalis 5005,56 Eur, negali būti traukiama į ieškovei atlygintinų nuostolių sumą, kadangi tokie darbai ne visi buvo atlikti, tai niekaip neleidžia į atlygintiną nuostolių sumą neįtraukti visų ar bent didžiosios dalies medžiagų kainos. Teismas šiuo atveju turėjo galimybę įtraukti papildomą klausimą ekspertizei arba užduoti klausimus ekspertui teismo posėdžio metu, su tikslu susieti ieškovės įsigytas medžiagas pagal konkrečias sąskaitas su tais darbais, kuriuos teismas laiko lygintinais, t.y. pakeičiančiais pradinę Fasadų remonto sutartį. Tuo atveju, jeigu teismas laiko, kad darbų ir medžiagų sąsajoms ištirti ekspertizė nėra reikalinga, teismas pagal įrodymų vertinimo principus turėjo galimybę daryti išvadas dėl konkrečių medžiagų (pvz. dažų) susiejimo su Rokiškio apdaila atliktais darbais (toje dalyje, kur teismas pripažino darbus atliktais). Kaip matyti, tuo atveju jeigu teismo iš atlygintinos nuostolių sumos nebūtų atimta Rokiškio apdaila darbų kainos dalis už 5005,56 Eur arba neginčytiniems dažymo darbams ieškovo įsigytų dažų kaina - 4253,72 Eur, bet kurios iš šių sumų priteisimas reikštų iš esmės pilno ieškovės reikalavimo - 21 101,97 Eur, patenkinimą.
31.4. Apeliantės įsitikinimu, šiuo atveju susiklostė situacija, kuomet dėl eksperto neapdairumo ir padarytos akivaizdžios bylos dokumentų vertinimo klaidos, teismas nesiėmė įrodymų vertinti pagal įprastus įrodymų vertinimo principus, neatsižvelgė į ieškovės paaiškinimus ir buvo linkęs pasitikėti eksperto išvada, jog informacijos nepakanka dekoro elementų sutapimui konstatuoti. Būtent Akmens karalystės darbų apimtyje kiti rašytiniai bylos įrodymai, kurie teismui buvo papildomai, raštiškai atkartojami jau po Ekspertizės pateikimo, leidžia teigti, jog šioje Ekspertizės akto dalyje ekspertinė išvada padaryta neįvertinus tų bylos įrodymų, kurie leido pakankamai kategoriškai konstatuoti atsakovo ir Akmens karalystės darbų sutapimą ir pakeičiančios sutarties darbų kainos skirtumą - 5181,41 Eur.
31.5. Pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismui patenkinus ieškovės reikalavimą ir priteisiant 21101,97 Eur nuostolių atlyginimo, tai sudarytų 68,91 proc. dalį nuo ieškovės reikalavimo sumos (27553,42 Eur + 3067,19 Eur), todėl ieškovės naudai priteistina suma turėtų sudaryti 8999,58 Eur (skaičiuojama nuo 13059,90 Eur), o atsakovo naudai iš ieškovės – 1103,65 Eur (skaičiuojama nuo 3549,85 Eur). Atlikus vienarūšių piniginių reikalavimų įskaitymą, ieškovės naudai iš atsakovo turėtų būti priteista 7895,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.
Šalies argumentai
32. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir 2021 m. gruodžio 31 d. papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-19-405/2021, ir priimti naują sprendimą atmetant ieškinį ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmojoje instancijoje pagal skundo išnagrinėjimo rezultatus. Priteisti apelianto naudai bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.
33. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
33.1. Pažymėjo, kad teismo sprendime nutylima, jog pirmoji ir pagrindinė ekspertizė ekspertui E. L. buvo paskirta dar 2019 m liepos 31 d. nutartimi, prašant eksperto nustatyti, kokie atsakovo sąmatose nurodyti darbai atitinka kitų rangovų, dirbusių po atsakovo, atliktus darbus. Šios ekspertizės 2019 m. lapkričio 12 d. Akto išvadose nurodyta, kad palyginus atsakovo T. P. firmos ARS sutartį su kitais po jo dirbusiais rangovais, buvo nustatyti tik 5 identiški darbai, kuriuos atliko UAB „Rokiškio apdaila“, o visų kitų rangovų darbai neatitiko atsakovo sąmatose nurodytų darbų. Be to, ekspertas nurodė, kad UAB „Rokiškio apdailos“ sutampančių 5 darbų kaina didesnė 9990,2 Eur, t. y. 31 proc., kas nėra ekonomiškai pagrįsta. Pažymėjo, kad tokios eksperto išvados neatitiko ieškovo lūkesčių, todėl teismas jo prašymu 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi paskyrė papildomą ekspertizę tam pačiam ekspertui, tačiau jau „liberalizuojant“ keliamą užduotį, prašant surasti statybos darbus, kurie savo paskirtimi ir rezultatu panašūs į nurodytus atsakovo sutartyje. Nurodė, kad skirtumai, kurie apsprendžia lyg ir identiškų darbų skirtingą kainą, slypi darbams naudojamų medžiagų kainoje, darbų technologijų skirtumuose ir pan. Tad darbų atrinkimas pagal panašumo kriterijų nėra pagrindas vertinti tokius darbus kaip identiškus ir, juolab, tapatinti jų atlikimo kaštus.
33.2. Ekspertas, teisindamas savo išvadas apie atsakovo sąmatoje nenurodytų darbų, kurie buvo įtraukti į pakeičiančią sutartį, būtiną atlikimą, tuo iškeliant galutinio darbo rezultato kainą, nenurodė nei vieno normatyvinio dokumento, kuriuo remdamasis jis atsakovo sąmatoje nenumatytą darbą priskyrė privalomai atliktinam, kad pasiekti sutartyje nurodytą rezultatą
33.3. Anot Akto „Rokiškio apdailos“ išlaidos neva analogiškiems „ARS“ darbams paskaičiuotos 58981,06 Eur prieš „ARS“ 40347 Eur. Skirtumas 18366,1 Eur. Iš šios sumos atėmus sumas, kurios visiškai nepagrįstai įvertintos kaip „ARS“ analogiškų nebaigtų darbų vykdymo išlaidos, gaunasi , kad ieškovė analogiškiems „ARS“ darbams užbaigti sutaupė vien tik „Rokiškio apdailos“ sąskaita 27198 Eur.
33.4. Pažymėjo, kad ekspertas nurodė, jog tai elementai, kurie nurodyti „ARS“ sąmatoje Nr. 2 1 eilutėje , kuri numeruota „ 1,3“ ir kurioje nurodoma, kad 28 elementų montavimas kainuos 1232 Eur. Trečiojoje eilutėje nurodomi 1 eilutės dekoro elemento – sandriko frizo papildomas reljefinis dekoras – 30 vnt. už 1200 Eur. Tai yra vieni kitus papildantys elementai langų apipavidalinimui. Pažymėjo, jog neaišku pagal ką ekspertas sprendė, kad A. buvo užsakyti būtent šie dekoro elementai. Tačiau jeigu tokia prielaida būtų laikytina teisinga, tai akivaizdu, jog R. užsakinėjo abiejų pozicijų po 25 vnt., nes priešingu atveju nesigaus vientisas užbaigtas fasado dekoro elementas. Pagal „ARS“ sąmatą abiejų šių dekoro elementų vertė sudaro 2432 Eur. Ką padarė konkrečiai A. nežinia, tačiau pagal projekto reikalavimus turėjo būti abiejų 1 ir 3 pozicijų elementų, kad būtų padaryti langų sandrikų frizai. Tad ir šiuo atveju ieškovas nepatyrė jokių nuostolių.
33.5. Eksperto išvada apie ieškovo darbų pabrangimą dėl rangovo T. B. darbų yra visiškai nepagrįsta. Iš „ARS“ lokalinės sąmatos Nr. 2 paimtos tik keturios labai konkrečių dekoro elementų darbų pozicijos (28, 30, 39 ir 47), jų kiekis 10 vnt., kurių vertė 1206 Eur ir kurios sulyginamos ir sutapatinamos su visiškai neaprėžtais B. darbais, kurie įvardinti „Dekoro elementų montavimo darbai“ už 3387 Eur. Dekoro elementų visame dvaro pastate pagal sąmatą yra net 73 pozicijos, kurių bendra montavimo vertė buvo 16019 Eur. Tad kaip galima iš viso kiekio paimti keturias konkrečias „ARS“ pozicijas ir jas sutapatinti su kiekiu neapibrėžtais „Dekoro elementų montavimo darbais“, skaičiuojant iš to darbų vertės pabrangimą. Kiti darbai T. B. sąskaitoje matuojami bėginiais metrais, o „ARS“ dekoro elementų montavimo vienetais. Tad ekspertinė išvada šioje dalyje visiškai nepagrįsta ir nepatvirtinanti, kokių nors ieškovo nuostolių.
33.6. Rangovo T. M. dalyje ekspertas teisingai pasisakė, kad nėra galimybės sulyginti šio rangovo ir „ARS“ darbų, ką turėjo padaryti ir dėl B. darbų.
33.7. Nurodė, kad ekspertizės akto išvadų analizė rodo, jog ieškovė nepatyrė jokių nuostolių dėl sudarytų pakeičiančių sutarčių. Vedinas tik noro pakenkti atsakovui už jo pasitraukimą iš statybos proceso, ieškovė sąmoningai sudarė tokias sutartis, iš kurių neįmanoma identifikuoti skirtumo tarp pakeičiančių darbų ir naujų darbų, kuriuos nauji rangovai vykdė visame statybos objekte, kurį sudarė ne tik pačio dvaro reprezentacinis pastatas, bet ir daug pagalbinių pastatų. Būtent todėl ieškovė slėpė nuo teismo ir eksperto Ilzenbergo dvaro remonto projektą ir vykdytų darbų Statybos žurnalą, kuriame buvo užfiksuoti atsakovo vykdyti darbai konkrečiose pastato vietose.
33.8. Pažymėjo, kad ieškovė, kuriai tenka įrodinėjimo našta, nedėjo pastangų surinkti įrodymus, pagrindžiančius jos teiginius apie patirtus nuostolius dėl didesnėmis kainomis sudarytų pakeičiančių sutarčių. Priešingai, ieškovė slėpė nuo teismo ir eksperto dokumentus, kurie būtų leidę patikimai, o ne pagal išorinį „panašumą“, nustatyti atsakovo padarytų konkrečių darbų apimtis ir, tuo pačiu nesunkai paskaičiuojamus darbų likučius, dėl kurių ieškovė galėjo sudaryti pakeičiančias sutartis. Tad ekspertas, pasinaudojęs jam suteikta laisve tapatinti „panašius“ darbus, surado jų tiek, kad jų vertės skirtumas pagal sąmatas, eksperto skaičiavimu sudarė 22542,1 Eur, kai kuriose pozicijose kainos didesnės 200-300 proc.
33.9. Atkreipė dėmesį, kad teismo posėdžio metu apklausiant ekspertą dėl jo 2020 m. lapkričio 12 d. papildomos ekspertizės akto išvadų, ieškovės atstovas jam pateikė klausimą, ar ieškovės sudarytos rangos sutartys žymiai aukštesnėmis kainomis, negu su atsakovu, laikytinos pagrįstomis. Nurodė, kad atsakovo atstovas pareiškė prieštaravimą tokiam klausimui, prašydamas teismo jį pašalinti, nes ekspertas apklausiamas dėl jo ekspertizės, kuriai nebuvo teismo pateiktas klausimas ekspertui dėl kainų skirtumo ekonominio pagrįstumo vertinimo, tačiau teisėja paliko klausimą ir remiantis šiais eksperto paaiškinimais sprendime pripažino kainų skirtumą ekonomiškai pagrįstu. Atsakovas pažymi, kad teisme vyko eksperto apklausa dėl jo į bylą pateikto ekspertizės akto, todėl jo, kaip eksperto, apklausa negali išeiti už ribų, kurias apibrėžia teismo suformuluoti klausimai dėl eksperto tyrimo išvados. Kaip minėta, ekspertui užduotyje dėl papildomos ekspertizės nebuvo pateiktas klausimas, ar šios ekspertizės metu nustatytų „panašių“ darbų kainų skirtumas ekonomiškai pagrįstas, todėl ieškovės atstovo klausimas išėjo už eksperto atlikto tyrimo ribų. O tai reiškia, kad jo atsakymas į klausimą, kuris jam nebuvo pateiktas ir kurio jis netyrė, negali būti vertinamas kaip ekspertinė išvada, kuri gali būti įrodymų šaltiniu civiliniame procese. Be to, nurodė, kad ekspertizę atlikusio eksperto E. L. kompetencija yra nurodyta Teisingumo ministro 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakyme Nr. 1R-224 „Dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą“, nurodant, kad jam suteikiama teisė atlikti statybos techninės veiklos ekspertizę, pagal jo turimą tokią specialiąją statybinę kompetenciją: eiti ypatingojo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio techninės priežiūros vadovo ir statinio ekspertizės vadovo pareigas, kai tai susiję su tokiais statiniais: gyvenamieji ir negyvenamieji (išskyrus garažų, gamybos ir pramonės bei sandėliavimo paskirties). VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ (toliau - SPSC), kuri suteikia statybos specialistams tam tikrą kvalifikaciją ir kompetenciją, savo 2019 m. spalio 30 d. rašte Nr. 856B išaiškino, kad „<...> SPSC išduoti kvalifikacijos atestatai, kuriuose nurodyta: suteikta teisė eiti ypatingojo statinio projekto vadovo, ypatingojo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio techninės priežiūros vadovo, statinio ekspertizės vadovo pareigas, nesuteikia teisės atlikti projekto dalies – statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo ekspertizės“. Taigi, nagrinėjamoje byloje esantis ekspertas turi teisę atlikti, kaip nurodyta Teisingumo ministro įsakyme, statybos techninės veiklos ekspertizę, bet ne statybos ekonominės veiklos ekspertizę, kas reiškia, kad jo atsakymas į ieškovės atstovo klausimą, nėra priskirtas ir jo kompetencijai kaip statybos specialisto, o tuo pačiu ir negalinti būti jo ekspertinio tyrimo ir išvados davimo dalyku. Tuo pačiu tai reiškia, kad teismas negalėjo nei palaikyti tokio ieškovės atstovo klausimo ekspertui, nei eksperto atsakymu į tokį klausimą grįsti savo sprendimo motyvą dėl ieškovės patirtų didesnių išlaidų statybos darbams pateisinimo ir jų kvalifikavimo kaip ieškovės patirtų nuostolių, išieškotinų iš atsakovo.
33.10. Kaip matosi iš pateiktų eksperto išvadų analizės, ekspertas, pateikdamas darbų kainų skirtumų skaičiavimą, ne tik, kad nevertino pačios ieškovės pripažintų atsakovo atliktų darbų, bet kainos padidėjimą siejo ir skaičiavo tik pagal tas sąmatų eilutes, kur nurodytos didesnės kainos už atsakovo. Tuo tarpu yra visa eilė darbų, kur ieškovė patyrė mažesnių išlaidų, palyginus su atsakovo sąmatose nurodytomis ir jam sumokėtomis kainomis. Atsakovų skaičiavimu, ieškovės nauda iš pakeičiančių sutarčių sudaro 27 198 Eur, t. y. tiek naujiems rangovams visumoje sumokėta mažiau, nei būtų sumokėta atsakovui.
33.11. Nurodė, kad papildomas sprendimas priimtas ieškinio patenkinimo pagrindu, todėl jis, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus laikytinas taip pat nepagrįstu ir neteisėtu, dėl ko keistinas atsižvelgiant į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatus.
Atsiliepimas
34. Ieškovė UAB „Ilzenbergo dvaras“ pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsisakyti priimti atsakovų naujai į bylą teikiamus rašytinius įrodymus; atmesti atsakovų apeliacinį skundą; tenkinti ieškovės apeliacinį skundą; priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
35. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
35.1. Nurodė, jog ekspertizė šioje byloje buvo skirta teismo iniciatyva, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo konstatuotą poreikį skirti tokią ekspertizę byloje, su tikslu nustatyti sutampančius darbus, lyginant darbus, nurodytus atsakovo T. P. firmos „ARS“ sąmatose su kitų ieškovo pasitelktų rangovų darbais. Ekspertui pateikus pirmosios ekspertizės aktą į bylą ieškovei tapo akivaizdu, jog ekspertizės tikslas eksperto buvo suprastas neteisingai. Kitaip tariant, ekspertas jam pavestą ekspertizę suprato kaip užduotį nustatyti, kurie ieškovės pasitelktų rangovų: Š. A., T. B., T. M., UAB „Rokiškio apdaila“, UAB „Akmens karalystė“ ir UAB „Stogvyga“ atlikti darbai, visais darbus identifikuojančiais kriterijais yra tapatūs atsakovo T. P. firmos „ARS“ lokalinėse sąmatose Nr. 1 ir Nr. 2 sutartiems darbams. Tokiu būdu, jeigu ekspertas nustatė darbų sutaptį tik kai kuriais požymiais (pavyzdžiui – kiekiu), tačiau jie nesutapo kaina ar darbo aprašymu, tokius darbus ekspertas kvalifikavo kaip nesutampančius, o pavyzdžiui darbams sutampant ir aprašymu, tačiau nesutampant kaina – ekspertas, vėlgi, konstatavo, kad jie yra nesutampantys. Apie pastebėtą ekspertizės tikslo suvokimo ar, galimai, klausimų formulavimo klaidą, ieškovė nedelsdama raštu informavo bylą nagrinėjantį teismą, pateikdama 2020 m. kovo 4 d. prašymą dėl papildomų klausimų ekspertui pateikimo. Šalims bei ekspertizės aktą surašiusiam ekspertui susirinkus į 2020 m. birželio 18 d. teismo posėdį, uždavus papildomus klausimus ekspertui, neliko abejonių dėl to, jog klausimai pirmajai ekspertizei eksperto buvo suvokti netinkamai, t. y. paaiškėjo, jog ekspertinis tyrimas buvo orientuojamas su tikslu nustatyti sutampančius (identiškus) darbus visais identifikuojančiais kriterijais (darbų pavadinimu, aprašymu, kiekiu ir kaina). Esant tokiai situacijai, teismas 2020 m. birželio 26 d. nutartimi nutarė paskirti papildomą statybos ekspertizę, ją pavedant atlikti tam pačiam teismo ekspertui E. L.
35.2. Pažymėjo, kad atsakovai savo apeliaciniame skunde sąmoningai pateikia tik pirmąją ekspertui formuluojamo klausimo dalį, t. y. kuriame pavartotas žodis „panašūs darbai“, nuslėpdami pilną klausimo formuluotę. Būtent antroje kiekvieno ekspertui formuluoto klausimo dalyje teismas labai aiškiai įvardijo, jog tokio klausimo tikslas yra nustatyti sutampančius darbus, arba pakeičiančios sutarties darbus, atitinkančius, pradinės sutarties darbus. Dar daugiau, teismo posėdyje jau po papildomos ekspertizės ekspertui uždavus klausimus, pastarasis nurodė, jog 2020 m. lapkričio 23 d. ekspertizės akte sutampančiais konstatavo tokius darbus, kurių technologija yra ta pati ir pasiekiamas tas pats darbų rezultatas. Atsakovai ignoruoja tiek papildomai ekspertizei pateiktų klausimų esmę ir netgi gramatinį turinį, tiek eksperto posėdyje pateiktą paaiškinimą ir atsisako suprasti bei pripažinti, kad 2020 m. lapkričio 23 d. ekspertizės akte, kuriuo rėmėsi sprendimą priėmęs teismas, sutampančiais darbais konstatuoti ne panašūs, tačiau pagal darbų paskirtį, rezultatą, technologiją ir galutinį siekiamą rezultatą tapatūs darbai.
35.3. Nurodė, kad apeliantų išvada dėl UAB „Rokiškio apdaila“ atliktų darbų kainos skirtumo, lyginant su atsakovo lokaline sąmata, ieškovui nėra suprantama, kaip apeliantų įvardijama tariama „sutaupymo“ suma yra paskaičiuota.
Žemesnės instancijos teismas
35.4. Dėl pakeičiančių sutarčių, ieškovo sudarytų su rangovais Š. A., T. B., T. M. ieškovė nurodė, jog kadangi šalys ir bylą nagrinėjantis teismas susidūrė su sunkumais spręsti dėl pakeičiančių sutarčių ir pradinės sutarties sulygtų darbų kainos skirtumo, tam tikslui buvo paskirta statybinė ekspertizė. Teismo ekspertas, pasitelkdamas ekspertizės akte įvardintus tyrimo metodus, atliko ekspertinį tyrimą ir pateikė su tuo susijusias išvadas. Aptariamoje apeliacinio skundo dalyje apeliantų dėstomi teiginiai, susiję su sutampančių darbų kiekių, apimčių ir kainų traktavimu, yra ekspertinio tyrimo dalykas ir ieškovas neįvardija jokių patikimų duomenų spręsti apie ekspertinio tyrimo šioje ar kitoje ekspertizės akto dalyje nepatikimumą ar neišsamumą.
35.5. Pažymėjo, jog teikdamas niekuo nepagrįstas pretenzijas dėl tariamo remonto projekto ar statybos darbų žurnalo slėpimo, atsakovas neatsižvelgia į aplinkybę, jog atsakovo atliktų darbų kiekį galėtų pagrįsti ir bylą galėjo palengvinti elementarus atsakovo atliktų darbų perdavimas ieškovei, tačiau darbų perdavimo tvarkos atsakovas nesilaikė ir į bylą nepateikė jokių įrodymų apie faktiškai savo atliktus darbus, kas esmingai apsunkino bylos eigą.
35.6. Pažymėjo, jog aplinkybę, kad esant skirtingoms analogiškų darbų užsakymo sąlygoms darbų kaina gali skirti daugiau nei 30 proc., ekspertas pripažino ir paaiškino net dviejuose teismo posėdžiuose, t. y. tiek 2020 m. birželio 18 d. teismo posėdyje, kuomet buvo teikiami eksperto paaiškinimai dėl 2019 m. lapkričio 12 d. ekspertizės akto, tiek 2021 m. lapkričio 24 d. teismo posėdyje, ekspertui teikiant paaiškinimus dėl 2020 m. lapkričio 23 d. ekspertizės akto. Taigi eksperto nuomonė, nepriklausomai nuo skirtingų ekspertizių rezultatų, šiuo klausimu išliko ta pati, kuo ir rėmėsi bylą nagrinėjantis teismas.
35.7. Nurodė, jog šioje byloje nei viena iš ekspertizių teismo ekspertui E. L. nebuvo pavesta atlikti statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo ekspertizės, kaip tokią ekspertizės rūšį yra išskyręs Statybos produktų sertifikavimo centras. Ekspertui nebuvo pavesta vertinti nei vieno iš rangovų, t. y. tiek atsakovo T. P. firmos „ARS“, tiek bet kurio ir pakeičiančias sutartis sudariusio rangovo parengtų lokalinių sąmatų, atskirų darbų kainų pagrįstumo, nustatymo būdo ir pagrindo, atitinkamų darbų įkainių tam tikroje vietoje, tam tikru metu. Ekspertui buvo formuluojamas klausimas dėl, jo nuomone, darbų kainos procentinio skirtumo ekonominio pagrįstumo, kas savo esme nėra ir negali būti vertinama statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo ekspertize. Tuo tarpu dėl eksperto galimybės atlikti „statybos ekonominės veiklos ekspertizę“ ieškovė plačiau nepasisako, kadangi: 1) atsakovai nepagrindžia, kad tai yra atskira ekspertinių tyrimų sritis bei rūšis; 2) atsakovai nepagrindžia, kad tuo atveju, jeigu „statybos ekonominės veiklos ekspertizė“ yra pripažįstama atskira ekspertinių tyrimų sritimi, kad tyrimo šioje srityje negali atlikti teismo ekspertas E. L.; 3) atsakovai niekaip nepagrindžia, kad ekspertui šioje byloje buvo pavesta atlikti „statybos ekonominės veiklos ekspertizę“, t. y. kad bet kuris iš ekspertui užduotų klausimų atitiko tokios ekspertizės sritį ir rūšį.
Atsiliepimas
36. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą. Nurodė, kad ieškovė apeliaciniu skundu skundžia dalį teismo sprendimo, kurią identifikuoja tik piniginės sumos dydžiu – 3 565,43 Eur. Jokie kiti skundžiamos sprendimo dalies požymiai nenurodomi. Nei teismo sprendime, nei apeliaciniame skunde nėra išskirta jokia bylos sprendimo dalis, kuri būtų apibūdinta tokia pinigų suma. Tai reiškia, kad apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimo nurodyti konkrečią skundžiamą sprendimo dalį. Savo ruožtu tai reiškia, kad apeliacinio skundo argumentai ir motyvai, kvestionuojant kitas teismo sprendimo dalis, kurių neprašoma naikinti ar keisti, nėra teisiškai reikšmingi pateikto apeliacinio skundo nagrinėjimui. Esant tokiai situacijai pripažintina, kad apeliaciniame skunde nėra nurodytas skundo dalykas, dėl kurio atsakovas galėtų teikti savo samprotavimus apeliaciniam teismui. Mano, kad toks apeliacinis skundas negali būti tenkinamas. Papildomai nurodė, kad atsakovai palaiko savo apeliaciniame skunde išsakytą nuomonę dėl ekspertinės išvados nepatikimumo, kuriame teigiama, kad ekspertinės išvados yra nepagrįstos, prieštaraujančios viena kitai ir bylos medžiagai, dėl ko tokia išvada negali būti pripažinta įrodymų šaltiniu šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
37. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
38. Atsakovai kartu su apeliaciniu skundu pateikė VĮ SPSC aiškinamąjį raštą dėl eksperto kompetencijos su jį lydinčiu susirašinėjimu. Atsakovai prašo priimti pateikiamą rašytinį įrodymą, nes jo pateikimo būtinumas atsirado po bylos išnagrinėjimo pirmojoje instancijoje. Nurodo, jog šis rašytinis įrodymas nebuvo teikiamas į bylą, nes papildomos ekspertizės nutartyje ekspertui nebuvo keliamas klausimas dėl kainų skirtumo ekonominio pagrindimo. Kadangi ekspertas savo nuomone šiuo klausimu išsakė tik paskutiniame teismo posėdyje, yra teisinis pagrindas pateikti šį rašytinį įrodymą kartu su apeliaciniu skundu.
39. Įstatymų leidėjo valia naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra itin ribojamas. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti minėta išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą, ir pagrįsti jį svariais argumentais dėl jam taikytinos išimties iš bendrosios taisyklės.
40. Aiškindamas šią proceso teisės normą kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19–20 punktai).
41. Be to, kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
42. Teisėjų kolegija nenustatė jokių objektyviai egzistavusių kliūčių prie apeliacinio skundo pridėtą rašytinį įrodymą teikti į bylą tada, kai ji buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju iš bylos matyti, jog pirmosios instancijos teismas dar 2019 m. liepos 31 d. nutartimi paskyrė ekspertizę byloje, joje formuluojant klausimą dėl darbų kainos skirtumo ekonominio pagrįstumo. Taigi atsakovams daugiau kaip dvejus metus nekilo jokių klausimų dėl eksperto kvalifikacijos ir galėjimo atlikti ekspertizę tais klausimais, kurie jam buvo užduoti. Todėl nėra jokios abejonės, kad atsakovai galėjo ir turėjo teikti visus įrodymus, tame tarpe ir dėl eksperto kvalifikacijos, pirmosios instancijos teismui dar iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo.
43. Kolegija nenustatė aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo CPK 314 straipsnyje įtvirtinto bendrojo draudimo naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, todėl atsakovų teikiamą naują rašytinį įrodymą atsisako priimti.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
44. Ieškovė nesutinka ir skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovė patikslinusi reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovų 21 101,97 Eur dydžio nuostolius, 3 067,19 Eur dydžio delspinigius, o taip pat procesines 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo pilno įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį dalyje, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovų 17 536,54 Eur nuostolių atlyginimo. Ieškovė apeliaciniu skundu skundžia sprendimo dalį, kuria ieškovės reikalavimas dalyje dėl 3 565,43 buvo netenkintas ir prašo ieškovės reikalavimą tenkinti – priteisti iš atsakovo I T. P. firmos „ARS“ ir subsidiariai iš atsakovo II T. P. 21 101,97 Eur dydžio nuostolius. Kitoje dalyje palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
45. Atsakovai savo atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodė, jog skundas neatitinka CPK 306 str. 1 dalies 2 punkto reikalavimo nurodyti konkrečią skundžiamą sprendimo dalį, nes apeliantas skundžia dalį teismo sprendimo, kurią identifikuoja tik piniginės sumos dydžiu – 3 565,43 Eur; jokie kiti skundžiamos sprendimo dalies požymiai nenurodomi, o nei teismo sprendime, nei apeliaciniame skunde nėra išskirta jokia bylos sprendimo dalis, kuri būtų apibūdinta bent jau tokia pinigų suma. Todėl atsakovų teigimu, apeliaciniame skunde nėra nurodytas skundo dalykas, dėl kurio atsakovai galėtų teikti savo samprotavimus apeliaciniam teismui.
46. Kolegija nurodo, jog tokie atsakovų argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti. Iš sprendimo matyti, jog ieškovė reiškė reikalavimą dėl 21 101,97 Eur dydžio nuostolių priteisimo. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė 17 536,54 Eur nuostolių. Ieškovė apeliaciniame skunde aiškiai nurodo ir įvardija, jog skundžią tą dalį sprendimo, kuriuo buvo sumažinta nuostolių suma – 3 565,43 Eur (21 101,97-17 536,54), ir prašo ją panaikinus priteisti visą jos prašomą sumą, t. y. 21 101,97 Eur. Todėl kolegija nurodo, jog apeliacinis skundas atitinka CPK 306 straipsnio reikalavimus, jame aiškiai nurodyta skundžiama sprendimo dalis ir nurodyti skundo argumentai.
47. Nagrinėjamoje byloje tarp ieškovės ir atsakovų kilo ginčas dėl 2015 m. gegužės 21 d. Fasadų remonto sutarties vykdymo. 2015 m. gegužės 21 d. ieškovė (užsakovas) ir atsakovė T. P. firma „ARS“ (rangovas) sudarė Fasadų remonto sutartį (toliau – Sutartis) su priedais, kuria rangovas įsipareigojo iki 2015 m. rugpjūčio 23 d. atlikti Ilzenbergo dvaro rūmų fasadų remonto ir puošybos darbus, o užsakovas įsipareigojo už juos sumokėti.
48. Nuostolius ieškovė kildina iš to, jog ieškovei nutraukus su atsakove sudarytą 2015 m. gegužės 21 d. Fasadų remonto sutartį, ieškovė buvo priversta sudaryti minėtą rangos sutartį pakeičiančias sutartis su kitais rangovais: UAB „Rokiškio apdaila“, UAB „Stogvyga“, Š. A., T. B., T. M., kurias įvykdžius susidarė 21 101,97 Eur, neskaitant delspinigių, kainų skirtumas, kurį, remiantis CK 6.258 straipsnio 5 dalimi, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės T. P. firmos „ARS“ ir subsidiariai iš T. P.
49. Šalių ginčas išnagrinėtas du kartus apeliacinės instancijos teismų, vieną kartą – Lietuvos Aukščiausiojo teismo. Lietuvos Aukščiausias teismas nagrinėjamu atveju aiškiai kvalifikavo šalių ginčo santykius, t. y. konstatavo, jog ieškovės su kitais rangovais sudarytos sutartys yra laikytinos pradinę ieškovės ir atsakovės sutartį pakeitusiomis sutartimis, todėl šalių santykiams taikytina CK 6.258 straipsnio 5 dalies teisės norma. Kasacinis teismas taip pat konstatavo, jog „Ieškovė, gavusi atsakovės T. P. firmos „ARS“ atsisakymą vykdyti sutartį, įgijo teisę ją nutraukti (CK 6.209 straipsnio 2 dalis, 6.217 straipsnio 3 dalis)“ <...> “ieškovė teisėtai, t. y. atsakovei T. P. firmai „ARS“ pažeidus sutartį (neįvykdžius sutarties nustatytu terminu), nutraukė fasadų remonto sutartį”; <...> „Pakeičianti sutartis, net ir pripažįstant šios sutarties sąlygų skirtumų nuo nutrauktos sutarties sąlygų galimybę, gali būti sudaroma tik dėl pradinės (nutrauktos) sutarties neįvykdytos dalies. Vadinasi, sprendžiant CK 6.258 straipsnio 5 dalies taikymo klausimą, būtina, inter alia, išsiaiškinti, kokia yra pirminės sutarties įvykdymo (neįvykdymo) apimtis, pakeičiančios sutarties dalykas ir santykis tarp šių dviejų kriterijų.“
50. Lietuvos Aukščiausiasis teismas grąžino bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, su tikslu nustatyti Fasadų remonto sutarties ir ieškovės sudarytų pakeičiančių sutarčių kainų skirtumą. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartyje buvo akcentuojamas poreikis byloje skirti ekspertizę, su tikslu nustatyti aprašymu, pavadinimu, kodu, kiekiu ar kaina, nesutampančių, tačiau savo paskirtimi ir rezultatu panašių (sutampančių) - pakeičiančiose sutartyse nurodomų darbų, kainos skirtumą, kas būtų laikoma ieškovės nuostoliais, ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui. Tokiu būdu darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje paskyrė ekspertizę ir joje vadovavosi nagrinėdamas šalių ginčą. Pagal byloje atliktos ekspertizės išvadas dėl pagal pakeičiančias sutartis atliktų su atsakovės sąmatose numatytais darbais sutampančių darbų apmokėjimo ieškovė patyrė 22 542,10 Eur dydžio nuostolius. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 21 101,97 Eur dydžio nuostolius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ekspertizės aktu patvirtinama ieškovės prašomų priteisti nuostolių suma.
51. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi ekspertizės išvadomis, tačiau priteisdamas nuostolius, juos sumažino 3 565,43 Eur suma. Ieškovė nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir nurodo, jog ieškovei turėjo būti priteista visa prašoma nuostolių suma.
52. Byloje nustatyta, jog 2020 m. lapkričio 23 d. teismo ekspertizės aktu (toliau – Ekspertizės aktas) tiksliai atsakydamas į ekspertizei užduotus klausimus, ekspertas konstatavo, jog Fasadų remonto darbų sutartimi sulygti atlikti darbai, nors tiksliai nesutampantys darbų aprašymu, pavadinimu, kodu, kiekiu ar kaina, vertintini kaip savo paskirtimi ir rezultatu panašūs į pakeičiančiose sutartyse, sudarytose su UAB „Rokiškio apdaila“ (toliau – Rokiškio apdaila), UAB „Akmens karalystė“, UAB „Stogvyga“, Š. A., T. B., T. M., numatytus darbus (sutampantys darbai) šioje apimtyje: rangovo UAB „Rokiškio apdaila“ - 18633,10 Eur, rangovo Š. A. - 1268 Eur, rangovo T. B. - 2 641,00 Eur, tokiu būdu, konstatavo sutampančių darbų kainos skirtumą esant 22 542,10 Eur (18 633,10 Eur + 1 268 Eur + 2 641,00 Eur). Skundžiamame sprendime teismas konstatavo, jog „pagal ekspertizės išvadas, dėl pagal pakeičiančias sutartis atliktų su atsakovės sąmatose numatytais darbais sutampančių darbų apmokėjimo ieškovė patyrė 22542,10 Eur dydžio nuostolius. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 21101,97 Eur dydžio nuostolius, todėl vertinama, kad ekspertizės aktu patvirtinama ieškovės prašomų priteisti nuostolių suma.“
53. Ieškovė teigia, jog vertindamas Ekspertizės aktą santykyje su prie ieškinio pridėtu Atliktų darbų aktu (ieškinio priedas Nr. 18, I t., 58 psl.), pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog iš ekspertizės metu nustatytų pirminėje sutartyje susitartų ir pakeičiančioje su Rokiškio apdaila sudarytoje sutartyje numatytų darbų atsakovė buvo atlikusi pakeičiančioje sutartyje numatytų darbų 5 005,56 Eur dydžio sumai, todėl šia suma sumažino ieškovės patirtų nuostolių sumą. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, jog atsakovė buvo atlikusi 5 eilutėje (pagal Atliktų darbų aktą) nurodytų darbų dalį 2 700 Eur sumai, tuo tarpu pakeičiančioje sutartyje numatyti darbai tam pačiam plotui kaip ir pirminėje sutartyje (Ekspertizės akto 13 pav. eilutės Nr. 4-5 Rokiškio apdailos pusėje), todėl nuostolių suma dėl šių pakeičiančių darbų atlikimo sumažinama atsakovės atliktų darbų verte (2 700 Eur); iš Atliktų darbų akto nustatyta, kad atsakovė atliko dalį 7 ir 8 eilutėse nurodytų darbų (pagal Atliktų darbų aktą), kurių vertė 1 000 Eur - atsakovė darbus turėjo atlikti 100 kv. m plotyje, atliko 60 kv. m plotyje, tuo tarpu pakeičiančioje sutartyje numatyti darbai 74,14 kv. m plote (Ekspertizės akto 13 pav. eilutės Nr. 14, 11 ir 12 Rokiškio apdailos pusėje), todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovė darbų nebuvo atlikusi 40 kv. m plotyje, o pakeičiančioje sutartyje numatyti darbai 70 kv. m plotyje, nuostoliai dėl šių darbų atlikimo sumažinami 42,85 proc. – 2 305,66 Eur.
54. Pirmosios instancijos teismas mažindamas priteistų nuostolių sumą, nurodė, jog atsakovė buvo atlikusi dalį darbų, kurie kaip sutampantys eksperto pažymėti Ekspertizės akto lentelėje Nr. 13, ir šių darbų Rokiškio apdaila neatliko. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis išimtinai ieškovės į bylą pateiktu Atliktų darbų aktu (I t., 58 psl.). Ieškovė nesutinka su tokia išvada ir teigia, jog teismas šiuo atveju neatsižvelgė į aplinkybę, jog aptariamų darbų pobūdis (senų langų, durų apvadų, stogo karnizo atstatymas ir remontas, piliastrų įrengimas ir tinkavimas) lemia, jog tokių darbų neatlikus tinkamai ir svarbiausia – jų neužbaigus, tikėtina situacija, jog darbus perimantis rangovas privalės dirbti tame pačiame plote ar atlikti dalinai tuos pačius darbus, siekdamas pasiekti sutartyje numatytą rezultatą. Su tokiais argumentais sutiktina.
55. Kolegija nurodo, jog vien tai, jog minėti darbai buvo nurodyti ieškovės pateiktame Atliktų darbų akte, nelemia išvados, kad tokiu atveju Rokiškio apdaila darbų neatliko. Iš bylos duomenų matyti, jog Rokiškio apdaila darbai buvo atlikti toje pačioje apimtyje kaip ir atsakovės, todėl galima teigti, jog darbus perėmęs naujas rangovas privalėjo dirbti tame pačiame plote ar atlikti dalinai tuos pačius darbus, siekdamas pasiekti sutartyje numatytą rezultatą. Svarbu pažymėti, jog 2017 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje jau pasisakė ir konstatavo, jog „atsakovės T. P. firmos „ARS“ pagal sutartį atliktų darbų vertė yra (bent jau) lygi avansui, kurį ieškovė sumokėjo šiai atsakovei pagal sutarties 5.1 punktą (30 000 Eur)“ ir tokiu būdu buvo atmesta dalis ieškovės reikalavimo. Tokiu būdu teigtina, jog ieškovė yra atsiskaičiusi su atsakove už visus jos atliktus darbus. Todėl byloje įrodžius pakeičiančių sutarčių kainų, lyginant su pradine sutartimi, ekonominį pagrįstumą, konstatuotina, jog ieškovės dėl pagal pakeičiančias sutartis atliktų su atsakovės sąmatose numatytais darbais sutampančių darbų apmokėjimo patirta nuostolių suma sudaro 22 542,10 Eur sumą.
56. Be to, kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Rokiškio apdaila visus darbus atliko tame pačiame objekte – tame pačiame statinyje, kaip ir atsakovė. Ieškovė į bylą yra pateikusi visų Rokiškio apdaila darbų atlikimą ir jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, taigi įrodyta, kad atlikti darbų kiekiai yra realūs. Todėl sprendimo išvada neįtraukti dalies Rokiškio apdaila atliktų darbų kainos į ieškovės nuostolius prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir nėra pagrįsta.
57. Tokiu būdu kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada sumažinti ieškovės reikalavimo sumą dėl to, kad Rokiškio apdaila atliktų darbų dalį jau buvo atlikusi atsakovė, yra nepagrįsta ir atmestina. Tokiu būdu darytina išvada, jog ieškovės ieškinio reikalavimas turi būti tenkinamas visiškai.
58. Taip pat ieškovė ginčija teismo sprendimo išvadą, jog byloje nustačius, kad ne visi Rokiškio apdaila sąmatose numatyti darbai yra sutampantys su pirminėje sąmatoje numatytais ir ne visi darbai buvo atlikti, nes dalį jų buvo atlikusi atsakovė, nėra pagrindo vertinti, kad Rokiškio apdaila atliekamiems darbams reikalingoms medžiagoms įsigyti buvo panaudota visa ieškovės nurodoma 7 522,20 Eur suma.
59. Apeliantė ieškovė nurodo, jog teismas rėmėsi klaidinga išvada, jog ne visi Rokiškio apdaila darbai buvo atlikti. Sutiktina, jog tokia išvada yra prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams. Argumentai dėl Rokiškio apdaila atliktų darbų apimties ir vertės jau yra išdėstyti aukščiau, todėl nekartojami.
60. Ieškovė ginčija teismo išvadas dėl 2020 m. lapkričio 23 d. teismo ekspertizės akto vertinimo UAB „Akmens karalystė“ darbų apimtyje. Ieškovė nesutinka su teismo eksperto išvada ir nurodo, jog dėl eksperto neapdairumo ir padarytos akivaizdžios bylos dokumentų vertinimo klaidos, teismas nesiėmė įrodymų vertinti pagal įprastus įrodymų vertinimo principus, neatsižvelgė į ieškovės paaiškinimus ir buvo linkęs pasitikėti eksperto išvada, jog informacijos nepakanka dekoro elementų sutapimui konstatuoti. Ieškovės teigimu, ekspertinė išvada šioje dalyje padaryta neįvertinus tų bylos įrodymų, kurie leido pakankamai kategoriškai konstatuoti atsakovės ir Akmens karalystės darbų sutapimą ir pakeičiančios sutarties darbų kainos skirtumą - 5 181,41 Eur.
61. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje vadovavosi eksperto išvada. Kolegija nurodo, jog eksperto išvadą atmesti kaip įrodymą nėra pagrindo, kadangi nenustatyti ekspertizės akto trūkumai, kuriais, pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, gali būti – prieštaringas ekspertizės akto turinys, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-93-916/2017). Nesivadovauti ekspertizės aktu teismas gali tuomet, kai yra pagrįstų abejonių dėl jo patikimumo, tyrimo eigos ar jo rezultatų. Teismo atsisakymas atsižvelgti į eksperto išvadas, negali būti paremtas deklaratyviomis prielaidomis ar vienos iš šalių nesutikimu su išvadomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-598-450/2021). Nenustatyta, kad ekspertizės aktas turi trūkumų, kad jis nepagrįstas, ekspertizės akto išvados nepaneigtos, pažymėtina, kad šalys neprašė paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, todėl yra pagrindo vadovautis ekspertizės akto išvadomis. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai vadovavosi teismo paskirtos ekspertizės akto išvadomis. Todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje atmestini.
Dėl atsakovų apeliacinio skundo
62. Atsakovai ginčija teismo sprendimą ir nurodo, jog teismas byloje rėmėsi nepatikima ekspertine išvada. Atsakovų teigimu, ekspertinės išvados yra nepagrįstos, prieštaraujančios viena kitai ir bylos medžiagai, dėl ko tokia išvada negali būti pripažinta įrodymų šaltiniu šioje byloje. Atsakovai kelia klausimą dėl ekspertui suformuluotų klausimų tinkamumo ir, atitinkamai, ekspertinio tyrimo lauko apimties. Taip pat nurodo, jog klausimas dėl darbų kainos skirtumo ekonominio pagrįstumo nebuvo formuluojamas papildomai ekspertizei.
63. Kolegija pabrėžia, jog ekspertizė šioje byloje buvo skirta teismo iniciatyva, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo konstatuotą poreikį skirti tokią ekspertizę byloje, su tikslu nustatyti sutampančius darbus, lyginant darbus, nurodytus atsakovės T. P. firmos „ARS“ sąmatose su kitų ieškovės pasitelktų rangovų darbais. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-34-755/2019, grąžindamas bylą pirmos instancijos teismui, be kita ko, konstatavo, jog byloje būtina pasitelkti eksperto žinių. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė pirminę ekspertizę byloje, kuriai, be kitų klausimų, buvo pavesta atsakyti į klausimą: „Kurie ieškovės UAB „Ilzenbergo dvaras“ su rangovais UAB „Rokiškio apdaila“ <...>, UAB „Akmens karalystė“ <...> , UAB „Stogvyga“ <...>, Š. A. <...>, T. B. <...>, T. M. <...> sudarytose pakeičiančiose sutartyse ir/ar pateiktuose užsakymuose susitarti darbai ir jų apimtys atitinka ieškovės UAB „Ilzenbergo dvaras“ 2015 m. gegužės 21 d. Fasadų remonto sutartimi <...> su atsakove T. P. firma „ART“ susitartus darbus ir jų apimtis (nurodant konkrečius darbus ir susitartą/sumokėtą kainą)?“.
64. Ekspertui pateikus pirmosios ekspertizės aktą į bylą bei teismo posėdyje apklausus ekspertą, buvo nustatyta, jog ekspertizės tikslas eksperto buvo suprastas neteisingai, todėl teismas 2020 m. birželio 26 d. nutartimi nutarė paskirti papildomą statybos ekspertizę, ją pavedant atlikti tam pačiam teismo ekspertui E. L. Pirmosios instancijos teismas galutinai suformulavo klausimus, įvertindamas apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų nurodymą nustatyti sutampančius darbus pradinėje ir pakeičiančiose sutartyse, papildomai ekspertizei, tame tarpe: „Kurie ieškovės UAB „Ilzenbergo dvaras“ su atsakove T. P. firma „ARS“ 2015 m. gegužės 21 d. fasadų remonto darbų sutartimi (t. I, el. b. 1. 98-107, b. l. 25-28) sulygti atlikti darbai, nors tiksliai nesutampantys darbų aprašymu, pavadinimu, kodu, kiekiu ar kaina (pabraukimas – ieškovo), vertintini kaip savo paskirtimi ir rezultatu panašūs į pakeičiančiose sutartyse numatytus darbus (sutampantys darbai), t. y. atitinka ieškovės UAB „Ilzenbergo dvaras“ 2015 m. rugsėjo 1 d. fasadų remonto sutartimi ir 2015 m. rugsėjo 28 d. papildomu susitarimu Nr. 1 prie 2015 m. rugsėjo 1 d. fasadų remonto sutartimi su UAB „Rokiškio apdaila“ (t. I, el. b. 1. 61-65, t. II, el. b. 1. 19-20, 23-25, 28-32, t. V, el. b. l. 49-51, Ilzenbergo dvaro rūmų nuotraukos darbų eigoje – I t. b. l. 50-52, II t., b. l. 76-82, 86-88, III t., b. l. 86-110) susitartus darbus (pabraukimas ir paryškinimas – ieškovo)?“ Analogiška klausimų formuluotė buvo pasitelkta siekiant sulyginti kitų ieškovės sudarytų pakeičiančių sutarčių su Š. A., T. B., T. M., UAB „Akmens karalystė“ ir UAB „Stogvyga“ ir pradinės sutarties darbus.
65. Ekspertas, atlikęs ekspertizę, 2020 m. lapkričio 23 d. ekspertizės akte sutampančiais konstatavo tokius darbus, kurių technologija yra ta pati ir pasiekiamas tas pats darbų rezultatas. Ekspertinio tyrimo išvadas šiuo atveju atsakovai ginčija remdamiesi išimtinai savo nuomone, o taip pat neatsižvelgdami į tai, jog visais atsakovų apeliaciniame skunde dėstomais klausimai buvo pateikti eksperto atsakymai teismo posėdyje. Teismo ekspertas, pasitelkdamas ekspertizės akte įvardintus tyrimo metodus, atliko ekspertinį tyrimą ir pateikė su tuo susijusias išvadas. Todėl visi atsakovų argumentai dėl eksperto išvados prieštaringumo, nepagrįstumo, ekspertui suformuluotų klausimų netinkamumo, yra atmestini kaip nepagrįsti.
66. Atsakovai nepagrįstai teigia, jog ieškovė, kuriai tenka įrodinėjimo našta, nedėjo pastangų kasacinio teismo nurodymams įvykdyti ir surinkti įrodymus, pagrindžiančius jos teiginius apie patirtus nuostolius dėl didesnėmis kainomis sudarytų pakeičiančių sutarčių. Iš bylos duomenų matyti, jog savo patirtus nuostolius ieškovė pagrindė ir įrodė visiškai leistinais ir išimtinai rašytiniais įrodymais, t. y. į bylą pateikė ne tik su kiekvienu iš rangovų sudarytas pakeičiančias rangos sutartis ar susitarimus, atsiskaitymą pagrindžiančius dokumentus, tačiau ir medžiagų įsigijimą pagrindžiančius dokumentus (II t., 163-200 psl.). Taip pat ieškovės poziciją patvirtina ir 2020 m. lapkričio 23 d. ekspertizės aktas.
67. Atsakovai ginčija teismo sprendimą nurodydami, jog teismas nepagrįstai konstatavo eksperto nustatytų sutampančių darbų kainos skirtumą esant ekonomiškai pagrįstu, nes klausimas dėl darbų kainos skirtumo ekonominio pagrįstumo nebuvo formuluojamas papildomai ekspertizei. Tokios atsakovų išvados yra nepagrįstos.
68. Pažymėtina, jog aplinkybę, kad esant skirtingoms analogiškų darbų užsakymo sąlygoms (pvz. skirtingi užsakovo nustatyti darbų atlikimo terminai, darbų vykdymas vienu atveju tik darbo dienomis, kitu atveju – savaitgaliais ir švenčių dienomis, skirtingas metų laikas fasado darbams atlikti, vienu atveju visus darbus ir medžiagas užsakant pas vieną rangovą, kitu atveju – skirtingus darbus pavedant atlikti skirtingiems rangovams, vienu atveju rangovui turint fasado dekoro elementų formas (šablonus), o kitu atveju rangovui tokias formas specialiai gaminant, kt.) darbų kaina gali skirti daugiau nei 30 proc., ekspertas pripažino ir paaiškino net dviejuose teismo posėdžiuose, t. y. tiek 2020 m. birželio 18 d. teismo posėdyje, kuomet buvo teikiami eksperto paaiškinimai dėl 2019 m. lapkričio 12 d. ekspertizės akto, tiek 2021 m. lapkričio 24 d. teismo posėdyje, ekspertui teikiant paaiškinimus dėl 2020 m. lapkričio 23 d. ekspertizės akto. Taigi eksperto nuomonė, nepriklausomai nuo skirtingų ekspertizių rezultatų, šiuo klausimu išliko ta pati, kuo pagrįstai rėmėsi bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas.
69. Be to, pažymėtina, jog atsakovai nepagrįstai papildomą ekspertizę vertina kaip savarankišką ekspertizę, neturinčią ryšio su pirmąja ir tuo pagrindu teigia, jog ekspertui esą po papildomos ekspertizės negalėjo būti užduodami klausimai, dėl kurių nebuvo formuluotas atskiras klausimas ekspertiniam tyrimui. Tokią atsakovų nuomonę paneigia jau vien aplinkybė, kad antroji ekspertizė teismo buvo formuluojama kaip „papildoma“. Nustatyta, kad pirmoji ekspertizė turėjo esminį trūkumą – ekspertas tyrimą atliko netinkamai suprasdamas klausimų, susijusių su sutampančių darbų apimties nustatymu, esmę ir tikslą, todėl pirmoji ekspertizės išvada neleido teismui gauti atsakymų, reikalingų objektyviam teismo sprendimui priimti. Tuo tarpu papildomoje ekspertizėje šis trūkumas buvo ištaisytas ir klausimai buvo suformuluoti ir eksperto suprasti tinkamai. Darbų kainos skirtumo ekonominio pagrįstumo aspektas buvo aktualus, todėl nagrinėjimo metu su tuo susiję klausimai buvo pagrįstai nagrinėjami ir užduodami ekspertui. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog tokių klausimų uždavimas yra išėjimas už ekspertinio tyrimo dalyko ribų.
70. Atsakovai nurodo, jog ekspertizę atlikęs teismo ekspertas E. L. neturi reikiamos kvalifikacijos atlikti projekto dalies – statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo ekspertizės. Su tokiais argumentais kolegija nesutinka.
71. Nagrinėjamu atveju šioje byloje nei viena iš ekspertizių teismo ekspertui E. L. nebuvo pavesta atlikti statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo ekspertizės, kaip tokią ekspertizės rūšį yra išskyręs Statybos produktų sertifikavimo centras. Ekspertui nebuvo pavesta vertinti nei vieno iš rangovų, t. y. tiek atsakovės T. P. firmos „ARS“, tiek bet kurio ir pakeičiančias sutartis sudariusio rangovo parengtų lokalinių sąmatų, atskirų darbų kainų pagrįstumo, nustatymo būdo ir pagrindo, atitinkamų darbų įkainių tam tikroje vietoje, tam tikru metu. Ekspertui buvo formuluojamas klausimas dėl, jo nuomone, darbų kainos procentinio skirtumo ekonominio pagrįstumo, kas savo esme nėra ir negali būti vertinama statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo ekspertize.
72. Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į skundus argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
73. Įvertinus aukščiau išdėstytą, kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai sprendė šalių ginčą, tačiau priteisdamas ieškovei nuostolius, juos nepagrįstai sumažino 3 565,43 Eur suma. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas padidinant ieškovei priteistinos sumos dydį iki 21 101,97 Eur dydžio, atitinkamai keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
74. Pakeitus sprendimą dėl nuostolių priteisimo, atitinkamai keistinas papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
75. CPK 93 str. nustatyta, kad tuo atveju, kai ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
76. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė 2021 m. gruodžio 30 d. papildomu sprendimu, patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, papildomas sprendimas pakeistinas, perskirstant šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal apeliacinėje bylos nagrinėjimo instancijoje galutinai patenkintą ieškovės reikalavimo dalį.
77. Nustatyta, kad pateiktais dokumentais byloje pagrįstos ieškovės turėtos iš viso 13 059,90 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos. Šios išlaidos pagrįstos, išlaidų už advokato pagalbą apmokėti dydis neviršija maksimalių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“. Atsakovės į bylą pateiktais dokumentais pagrįstos 3 549,85 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.
78. Patenkinus ieškovės reikalavimą ir priteisus 21 101,97 Eur nuostolių atlyginimo, darytina išvada, jog ieškinys yra patenkintas 68,91 procento dalį nuo ieškovo reikalavimo sumos (27 553,42 Eur + 3 067,19 Eur), todėl ieškovės naudai iš atsakovų priteistina 8 999,57 Eur bylinėjimosi išlaidų (13 059,90x0,6891), o atsakovės naudai iš ieškovės – 1 103,65 Eur (3 549,85x0,3109). Atlikus vienarūšių piniginių reikalavimų įskaitymą, ieškovės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 7 895,92 Eur (8999,57-1103,65) bylinėjimosi išlaidų, patirtų iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 3947,96 Eur iš kiekvieno.
79. Byloje teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartimi paskyrus statybos ekspertizę, už ekspertizę iš valstybės biudžeto sumokėti 2 178 Eur (2019 m. gruodžio 25 d. mokėjimas UAB „Statybos procesų valdymas“). Ieškinį patenkinus iš dalies, minėtos išlaidos priteisiamos į valstybės biudžetą iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93, 96 str.) – iš ieškovės priteisiama 677 Eur, iš atsakovės – 1501 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
80. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus, o atsakovų apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93,98 straipsniai). Ieškovė pateikė įrodymus, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 80 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 1 887,60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tokiu būdu iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovės naudai priteistina 1 967,60 Eur, t. y. po 983,80 Eur iš kiekvieno.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės UAB „Ilzenbergo dvaras“ apeliacinį skundą tenkinti.
Atsakovų T. P. firmos „ARS“ bei T. P. (T. P.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir išdėstyti jo rezoliucinę dalį taip:
„Ieškinį patenkinti visiškai.
Išieškoti iš T. P. firmos „ARS“ ir subsidiariai iš T. P. (T. P.) 21 101,97 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį vieną šimtą vieną eurą 97 ct) nuostolių atlyginimo ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (21 101,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. spalio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės UAB „Ilzenbergo dvaras“ naudai.
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – 18420,40 Eur vertės T. P. firmai „ARS“ priklausančio turto ar lėšų, o jų nesant – T. P. (T. P.) priklausančių tokios vertės turto ar lėšų areštas – palikti iki sprendimo įvykdymo.“
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. papildomą sprendimą pakeisti iš dalies ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Išieškoti iš atsakovų T. P. firmos „ARS“ ir T. P. (T. P.) lygiomis dalimis 7 895,93 Eur (septynis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 92 ct), t. y. iš kiekvieno po 3 947,96 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 96 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovės UAB „Ilzenbergo dvaras“ naudai.
Išieškoti iš ieškovės UAB „Ilzenbergo dvaras“ 677 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo į valstybės biudžetą (pinigines lėšas pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 7290).
Išieškoti iš atsakovės T. P. firmos „ARS“ 1 501 (vieną tūkstantį penkis šimtus vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo į valstybės biudžetą (pinigines lėšas pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 7290).“
Priteisti iš atsakovų T. P. firmos „ARS“ ir T. P. (T. P.) lygiomis dalimis 1 967,60 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 60 ct), t. y. po 983,80 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 80 ct) iš kiekvieno, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovės UAB „Ilzenbergo dvaras“ naudai.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.