Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-598-450/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-07
Bylos Nr.: e2A-598-450/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02024-2018-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Domus Estate Retail“

Civilinė byla Nr. e2A-598-450/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02024-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.18.3; 3.3.1.20 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Gintaro Pečiulio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Domus Estate Retail“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „StatVilsta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Domus Estate Retail“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Jarsta“, uždaroji akcinė bendrovė „Altitudė ranga“, uždaroji akcinė bendrovė „Rifėjas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „StatVilsta“ kreipėsi į teismą prašydama: priteisti iš atsakovės UAB „Domus Estate Retail“ 338 609,34 Eur skolą už atliktus darbus, parduotas prekes ir suteiktas paslaugas, 9 105,88 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškinį grindė atsakovės (toliau – ir užsakovė) ir ieškovės (toliau – ir rangovė) 2018 m. kovo 26 d. sudaryta Rangos sutartimi Nr. 2018-03-26 1 RVA/STA DER/DC (toliau – ir Sutartis). Pagal Sutartį, rangovė įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka savo medžiagomis, jėgomis ir rizika pagal atsakovės pateiktus techninius–darbo projektus atlikti sąmatose nurodytus statybos montavimo darbus objekte (duomenys neskelbtini). Atsakovė, pažeisdama Sutarties sąlygas ir įstatymo reikalavimus statybos darbų užsakovei atsiskaityti su rangove numatyta tvarką, už ieškovės atliktus darbus pilnai nėra atsiskaičiusi. Kadangi nevienkartiniai raginimai spręsti šių darbų priėmimo klausimą buvo neveiksmingi, RUAB „StatVilsta“ įformino vienašalius perdavimo aktus šiems darbams ir 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu nusiuntė atsakovei. Atsakovė perdavė ieškovei šių aktų ir prie jų pridedamų pažymų egzempliorius, pasirašytus atsakovės atstovų. Nors užsakovė darbus priėmė, tačiau nesumokėjo 114 498,30 Eur už 2018 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. atliktus statybos darbus. Užsakovės prašymu, rangovė objekte atliko ir rangos sutarties sudarymo metu nenumatytus papildomus darbus, kurių priėmimui 2018 m. rugpjūčio 24 d. buvo pateikti atliktų darbų aktai Nr. 391 ir Nr. 387 bendrai 17 988,38 Eur sumai. Nevienkartiniai raginimai spręsti papildomų darbų priėmimo klausimą buvo neveiksmingi, todėl ieškovė įformino vienašalius perdavimo aktus šiems darbams. Atsakovė vėliau pasirašė papildomų darbų aktą Nr. 387, tačiau už atliktus darbus nesumokėjo. Ieškovė pagal Sutartyje sulygtas sąlygas taip pat įsipareigojo iki darbų perdavimo atsakovei saugoti atliktus darbus, atsakovei perduotus ar pačios ieškovės įsigytus darbams atlikti reikalingus įrengimus, medžiagas ir reikmenis nuo sugadinimo, neigiamo meteorologinių sąlygų ir gruntinio vandens poveikio, vagystės, užtikrinti statybų objekto teritorijoje sandėliuojamų statybinių medžiagų, apsaugą (Sutarties 4.1.32 p., 5.1.10 p.). Ieškovė statybos rangos darbų atlikimo vietoje įrengė vaizdo stebėjimo kameras, už kurių nuomą atsakovė įsipareigojo mokėti dalį nuomos mokesčio – 363 Eur / mėn. Atsakovė liko skolinga 1 089 Eur už kamerų nuomą už 2018 m. liepos–rugsėjo mėn. Ieškovė suteikė atsakovei ir kitas paslaugas, kurios nebuvo įtrauktos į rangos sutarties kainą: ieškovė išvežė kitų atsakovės samdytų rangovų darbų atlikimo vietoje paliktas šiukšles; įsirengė WC laikinas patalpas, nors jas turėjo suteikti atsakovė; pasirūpino kitų atsakovės samdytų rangovų ir pačios atsakovės turto (statybinių medžiagų, darbo priemonių ir kt.) apsauga greta darbų atlikimo vietos objekte. Už šias paslaugas atsakovei 2018 m. rugpjūčio 8 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra 1 452 Eur sumai, kurios atsakovė neapmokėjo.

3. Ieškovė pagal 2018 m. rugsėjo 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį pardavė atsakovei Aruba plyteles už 8 244,34 Eur ir suteikė jų transportavimo paslaugas už 121 Eur (viso 8 365,34 Eur), tačiau atsakovė šių sumų nesumokėjo. Sutartimi atsakovė įsipareigojo, kad tuo atveju, jeigu ji nepagrįstai sulaiko mokėjimą sumų, mokėtinų pagal rangos sutartį, atsakovė moka ieškovei 0,033 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, skaičiuojant už pirmas 10 pradelstų dienų ir 0,066 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, skaičiuojant nuo 11 pradelstos dienos (Sutarties 9.2 p.). Už uždelstus mokėjimus atsakovė yra skolinga iš viso 9 029,19 Eur. Delspinigiai neskaičiuoti tik nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. PVM sąskaitos–faktūros STV 775 Eur sumos, kadangi ši sąskaita atsakovei buvo pateikta su klaidinga suma. Pataisyta sąskaita nusiųsta atsakovei 2018 m. spalio 10 d. raštu. 2018 m. rugsėjo 13 d. pirkimo–pardavimo sutartyje delspinigiai nebuvo aptarti, todėl 76,69 Eur netesybos už vėlavimą atsiskaityti pagal nurodytą sutartį atsakovei paskaičiuotos pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d., taikant 8 procentų dydžio metinių palūkanų normą. Remiantis šio įstatymo normomis, iš atsakovės priteistinos ir 8 procentų dydžio procesinės palūkanos.

Šalies argumentai

4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad pagal Sutarties 2.4 p., 4.1.32 p., 5.1.12 p., 7.5 p. nuostatas, ieškovė įsipareigojo užtikrinti visos statybvietės ir joje esančio turto apsaugą, o atsakovė įsipareigojo užtikrinti statybvietėje esančio turto apsaugą, laikotarpiu kai ieškovė neatlieka darbų. Rangos sutarties kaina apima visas ieškovės išlaidas, susijusias su jos sutartinių prievolių vykdymu (ir išlaidas už statybvietės ir joje esančio turto apsaugą), todėl ieškovė neturi pagrindo reikalauti papildomų mokėjimų už vaizdo kamerų nuomą. Tarp šalių nebuvo sudaryta jokia sutartis dėl kamerų nuomos įrengimo ir išlaidų pasidalijimo, todėl reikalavimas atlyginti vaizdo kamerų nuomos išlaidas (1 089 Eur) yra nepagrįstas.

5. Ieškovė nepagrįstai reikalauja atlyginti 1 452 Eur už kitas paslaugas (šiukšlių išvežimą, WC laikinų patalpų įrengimą, kitų rangovų ir užsakovo turto apsaugą greta darbų atlikimo objekto), kadangi dėl šių išlaidų šalys nebuvo sutarę nei rangos sutartyje, nei papildomu susitarimu, o ieškovė nepateikė įrodymų apie papildomų paslaugų suteikimą.

6. Ieškovė nepagrįstai reikalauja 338 609,34 Eur sumos už 2018 m. birželio–rugsėjo mėn. atliktus rangos sutartyje numatytus darbus. Ieškovė nutyli, kad atsakovė 2018 m. rugpjūčio 27 d., 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. surašė defektinius aktus ir pareikalavo pašalinti defektiniuose aktuose užfiksuotus statybos rangos darbų trūkumus. Ieškovė buvo įspėta, kad, nepašalinus defektiniuose aktuose užfiksuotų statybos rangos darbų trūkumų, atsakovė bus priversta šiuos trūkumus šalinti pati, t. y. samdyti kitą rangovą, kuriam pašalinus defektinių darbų aktuose fiksuotus trūkumus, sąskaita už ištaisytus trūkumus bus pateikta ieškovei. Tokia teisė numatyta Sutarties 5.2.2 p. Ieškovė statybos darbų trūkumų nepašalino, todėl atsakovei teko pačiai organizuoti defektų šalinimą, patiriant išlaidas, nors pagal Sutarties 4.1.34 p., būtent ieškovė turėjo neatlygintinai pašalinti defektus.

7. Ieškovė nuolat atsilikinėjo nuo numatyto darbų atlikimo grafiko, rangos sutartyje nustatytais terminais (darbai, priklausomai nuo korpuso, turėjo būti užbaigti iki 2018 m. rugsėjo 31 d. ir 2018 m. spalio 1 d.) neužbaigė objekto statybos. 2018 m. liepos 16 d. ieškovei buvo įteikta pakartotinė pretenzija dėl vėluojamų darbų. Ieškovė į pretenziją nereagavo, todėl 2018 m. rugpjūčio 3 d. ieškovė buvo informuota, kad dėl vėlavimo pradėti tinkavimo darbus objekte, juos vykdys kita rangovė UAB „Ramsta Group“, darbai pradedami 2018 m. rugpjūčio 3 d. Subrangovės UAB „Jarsta“ ieškovei teikti 2018 m. rugpjūčio 27 d. ir 2018 m. rugsėjo 6 d. pranešimai patvirtina, kad dėl vėluojamų atlikti fasado apšiltinimo darbų, subrangovės atliktini darbai turėjo būti nukelti vėlesniam laikotarpiui, pažeidžiant nustatytus darbo grafikus.

8. Dėl ieškovės laiku neužbaigtų objekto statybos darbų, atsakovė patiria nuostolius ir negali laiku gauti suplanuotų pajamų. Atsakovė yra pasirašiusi D korpuso patalpų pardavimo preliminarių sutarčių už 871 008 Eur, iš kurių, pasirašius notarines pirkimo–pardavimo sutartis, būtų atiduota bendrovės 656 314 Eur dydžio paskola bankui Bigbank. Statinio D korpuso statybų pabaiga pagal rangos sutartį ir grafiką turėjo būti 2018 m. rugpjūčio 31 d., todėl paskola bankui būtų grąžinta.

9. Dėl ieškovės statybos darbų defektų ir vėlavimo, atsakovės patirti ir planuojami patirti šie papildomi C korpuso statybos darbų nuostoliai: už netinkamai atliktą grindų paruošimą – papildomai faktiškai patirtos išlaidos 1 655,07 Eur; fasadų šildymas – 1 000 Eur per mėnesį, todėl per laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. sausio 31 d. bus patirta 2 333 Eur išlaidų; angokraščių šiltinimas dėl laiku nesumontuotų langų – papildomai faktiškai patirtos išlaidos 2 350,78 Eur, taip pat papildomai bus patirtos 1 500 Eur išlaidos, viso 3 850,78 Eur; statybų techninės priežiūros patiriamos išlaidos yra 1 200 Eur per mėnesį, mokamos UAB „Statybų techninė priežiūra“, todėl per laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. viso bus patirta 8 400 Eur išlaidų; statybvietės apsaugos patiriamos išlaidos vidutiniškai sudaro 1 150 Eur per mėnesį ir yra mokamos UAB „Fosus“, todėl per laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. viso bus patirta 8 350 Eur išlaidų; pastato šildymas šaltuoju metų laiku, tam kad būtų galima vykdyti vėluojamus statybų darbus, vidutiniškai kainuos 240 Eur už kiekvieną dieną, todėl per laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. patirs 36 000 Eur išlaidų.

10. Dėl ieškovės statybos darbų defektų ir neužbaigtų D korpuso statybos darbų, atsakovės patirti ir planuojami patirti papildomi D korpuso statybos darbų nuostoliai: statybų techninės priežiūros patiriamos išlaidos 1 200 Eur per mėnesį, mokamos UAB „Statybų techninė priežiūra“, todėl per laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. bus patirta 7 200 Eur išlaidų; statybvietės apsaugos patiriamos išlaidos vidutiniškai 1 150 Eur per mėnesį mokama UAB „Fosus“, todėl per laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2019 m. vasario 28 d. bus patirta viso 6 400 Eur išlaidų; pastato šildymas šaltuoju metų laiku, kad būtų galima vykdyti vėluojamus statybų darbus, vidutiniškai kainuos 240 Eur už kiekvieną dieną, todėl per laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. viso bus patirta 28 560 Eur išlaidų.

11. Atsakovė nuo 2018 m. rugsėjo mėn. Bigbank AS filialui už paskolų suteikimą sumokėjo 57 154,59 Eur palūkanų, už angokraščių broko darbų taisymą sumokėjo 2 441,16 Eur, už statybos techninę priežiūrą – 2 178 Eur, už statybvietės apsaugą – 7 451,68 Eur. Sutarties 4.1.38 p. ieškovė įsipareigojo atlyginti visus užsakovės pagrįstus nuostolius, kuriuos užsakovė patyrė, sumokėdama kitiems rangovams objekte dėl rangovės darbų atlikimo terminų nesilaikymo, nesavalaikio darbų atlikimo (ar dalies), kurioje dirbs kiti rangovai, perdavimo užsakovei ir kitų šią sutartį pažeidžiančių veiksmų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovė pasinaudojo įstatymo suteikta teise sustabdyti mokėjimus ieškovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovei 334 821,99 Eur skolą, 8 925,35 Eur delspinigius, 76,69 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 343 824,03 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. lapkričio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 595,12 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Paskirstė kitas bylinėjimosi išlaidas.

13. Teismas nustatė, kad 2018 m. liepos 5 d. tarp rangovės ir užsakovės pasirašytas birželio mėn. atliktų darbų aktas Nr. 374 už bendrastatybinius darbus objekte (duomenys neskelbtini) ir pažyma apie atliktų darbų kiekį pagal atliktų darbų aktą Nr. 374, 2018 m. liepos 9 d. – PVM sąskaita faktūra 67 937,88 Eur sumai be PVM. Už nurodytus darbus atsakovė iš dalies atsiskaitė (sumokėjo 54 555,12 Eur), likdama skolinga 9 985,87 Eur (neįskaičius 5 proc. sulaikytos sumos).

14. Teismas pažymėjo, kad tiek 2018 m. kovo 26 d. rangos sutartį, tiek vėlesnius papildomus susitarimus prie rangos sutarties, pasirašė rangovės direktorius ir užsakovės projektų vadovas R. V.. UAB „Domus Estate Retail“ vadovas pasirašė ginčui aktualius rangovės atliktų darbų aktus ir pažymas apie atliktų darbų kiekį pagal atliktų darbų aktus Nr. 374, 380, 381, taip pat jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, o atsakovės projektų vadovas ir / ar statybos vadovas pasirašė rangovės atliktų darbų aktus ir pažymas apie atliktų darbų kiekį pagal atliktų darbų aktus Nr. 387, 388, 389, 401, 402, 403. Darė išvadą, kad viso pagal atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė darbus už 393 710,55 Eur sumą, iš kurios (neįskaičius 5 % sulaikytos sumos) atsakovė sumokėjo tik 54 555,12 Eur, t. y. apmokėjo dalį už atliktus darbus pagal birželio mėn. atliktų darbų aktą už bendrastatybinius darbus objekte.

15. Teismas nustatė, kad atsakovė ne tik nebuvo informavusi ieškovės apie piniginių lėšų už atliktus rangos darbus mokėjimo sustabdymą ir pareikalavusi nuostolių atlyginimo, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.58 str. nuostatos, bet net ir pasibaigus 2018 m. rugpjūčio 27 d., 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. defektiniuose aktuose nustatytiems terminams darbų trūkumams pašalinti (vėliausiai iki 2018 m. rugsėjo 7 d.), 2018 m. rugsėjo 14 d. ir 2018 m. spalio 9 d. derino su ieškove atsiskaitymo grafiką ir būdą, t. y. siūlė dalimis 2018 m. rugsėjo 21 d.–gruodžio 29 d. sumokėti 286 500 Eur (neįskaitant pagal sutartį sulaikomos sumos), o vėliau kai skola buvo 293 219,72 Eur (173 415,19 Eur pagal priimtus ir 119 804,53 Eur pagal nepriimtus atliktų darbų aktus) siūlė perimti kitų rangovių skolas (UAB „StatVilsta“ skolos UAB „Jarsta“, UAB „Altitudė“, UAB „Rifėjas“ ir UAB „Fosus“ sudarė 113 427,84 Eur), apmokėti parduotą PT skolą, pinigų likutį (146 044,53 Eur) apmokėti kotedžu.

16. Teismas darė išvadą, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. rangovės raštas dėl galimo darbų sustabdymo ir 2018 m. rugsėjo 25 d. įspėjimas dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl skolų, netesybų ir kitų nuostolių sumų priteisimo už 2018 m. birželio–rugpjūčio mėn. atliktus, bet neapmokėtus darbus, patvirtina, jog užsakovė sustabdė mokėjimus ieškovei ne dėl atliktų darbų trūkumų nepašalinimo ar grafiko nesilaikymo, tačiau dėl negalėjimo atsiskaityti su ieškove. Vengimas sumokėti už atliktus darbus, kiekvienam rangovei turėjo neigiamos įtakos tęsti rangos darbus bei pašalinti 2018 m. rugpjūčio 27 d., 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. defektiniuose aktuose nurodytus trūkumus. Atsakovės vengimas pasirašyti ir apmokėti ieškovės atliktų darbų aktus Nr. 387, Nr. 388, Nr. 389, Nr. 391, Nr. 400, Nr. 401 ir Nr. 402 nepateisina atsakovės vengimo apmokėti kitus atliktų darbų aktus, iš kurių dalį atsakovė priėmė ir apmokėjo.

17. Teismas konstatavo, kad teismo eksperto D. K. 2020 m. lapkričio 5 d. ekspertizės akto išvados patvirtina, jog iš UAB „StatVilsta“ atliktų darbų aktuose Nr. 387, Nr. 388, Nr. 389, Nr. 391, Nr. 400, Nr. 401 ir Nr. 402 nurodyti darbai bendrai 168 120,59 be PVM sumai buvo atlikti. Nors dalies darbų bendrai 9 625,27 Eur be PVM sumai (iš kurios 2 384,59 Eur suma neįtraukta į mokėtiną sumą, 3 444,50 Eur suma atimta, kaip fasado atpigimas) nėra galimybės patikrinti, tačiau tai nereiškia, kad darbai nurodytai sumai nebuvo atlikti, nes ekspertizės akto išvados patvirtina, jog daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) pilnai įrengti, pastatai eksploatuojami, todėl apžiūros metu nebuvo tikrinamos gyvenamosios patalpos, daugelį atliktų darbų aktuose statybos darbų nėra galimybės patikrinti, kadangi jie uždengti kitomis konstrukcijomis. Norint patikrinti esminius statinio reikalavimus (mechaninis atsparumas ir pastovumas, gaisrinė sauga, higiena, sveikata ir aplinkos apsauga, naudojimo sauga, apsauga nuo triukšmo, energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas) reikalingi išsamūs skaičiavimai ir tyrimai, todėl esminiai statinio reikalavimai nebuvo vertinti. Apžiūros metu daugiabučiai gyvenamieji namai buvo apžiūrėti vizualiai ir vertinta atliktų darbų kokybė.

18. Teismo ekspertizės išvados patvirtina, kad dalis atliktų darbų aktuose nurodytų darbų neatitinka privalomų normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų. Nustatytų trūkumų (nepabaigti aplinkos įrengimo darbai, nenupjauta drenažinė membrana, neužbaigta automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo detalė, vietomis tinkamai neužbaigti fasado apdailos darbai) pašalinimų vertė yra 3 787,35 Eur be PVM, t. y. ženkliai mažesnė nei UAB „StatVilsta“ atliktų darbų vertė pagal visus atliktų darbų aktus 402 376,25 Eur (neatskaičius 5 % sulaikymo pagal sutartį) sumai, kurios atsakovė nesumoka ieškovei. Atsakovė pakartotinės ar papildomos ekspertizės skirti neprašė, vadinasi, sutiko su atliktos ekspertizės išvadomis, kuriomis abejoti teismas neturėjo teisinio pagrindo ir jomis vadovavosi.

19. Teismo paskirtos ekspertizės išvados patvirtina, kad UAB „StatVilsta“ pagal su UAB „Domus Estate Retail“ 2018 m. kovo 26 d. sudarytą rangos sutartį objekto C korpuse atliko tik 25,77 procentus numatytų darbų, o D korpuse – tik 47,06 procentus, darbai nustatytais terminais nebuvo užbaigti atitinkamai iki 2018 m. rugsėjo 31 d. ir 2018 spalio 1 d. Teismas pažymėjo, kad darbų pagal rangos sutartį atlikimas didele dalimi užsitęsė ir dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo rangovės: statybos objekto D korpusą darbų atlikimui rangovė perėmė iš kitų atsakovės samdytų rangovų, nekokybiškai vykdžiusių darbus – objektas buvo beveik avarinės būklės, buvo sudėtinga iš karto sudaryti tikslias sąmatas ir nurodyti konkrečius darbų atlikimo terminus, buvo keičiamas statybos projektas, reikėjo papildomai derinti sąmatą. Teismo ekspertui nebuvo pateikti darbų frontų priėmimo–perdavimo aktas, pasitarimo protokolai, kuriuose atsispindėtų atliekamų darbų eiga, projektas sužymėtas su įrašu „Pritariu statyti“, bet be datų, ne visi statybos dalyviai pasirašę.

20. Teismo vertinimu, statybos žurnalo aplaidus pildymas patvirtina, jog atliekamų statybos darbų kontrolė, kurią privalėjo vykdyti tiek ieškovė, tiek atsakovė, buvo nepakankama nuo statybos pradžios. Aplinkybės, kad atsakovė siekė suderinti su ieškove skolos mokėjimo grafikus, tačiau neatsiskaitė su ieškove už atliktus ir / ar priimtus darbus, dėl kurių kokybės tarp šalių ginčo nekilo, paneigia atsakovės argumentus, jog statybos užsitęsė tik dėl ieškovės veiksmų ar neveikimo, ji turėjo teisę sustabdyti prievolių vykdymą. Akivaizdu, kad tiek nurodytos aplinkybės, tiek teismo ekspertizės metu nustatyta ieškovės atliktų darbų trūkumų pašalinimo kaina (3 787,35 Eur be PVM) yra ženkliai mažesnė už ieškovei mokėtiną sumą už atliktus darbus (327 703 Eur), paneigia atsakovės argumentus dėl neatsiskaitymo su ieškove priežastis. Byloje neįrodyta, kad ieškovės 2018 m. birželio–rugsėjo mėn. atliktų darbų trūkumų ir jų šalinimo išlaidų mastas buvo toks, jog atsakovei atsirastų teisė sustabdyti prievolių vykdymą, t. y. priimti darbus ir atsiskaityti už juos. Kadangi ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimo kaina yra 3 787,35 Eur be PVM, todėl vertintino, jog ieškovės reikalavimas dėl 327 703 Eur skolos už atliktus rangos darbus yra pagrįstas 323 915,65 Eur sumai, kuriai ieškinys tenkinamas, atmetant reikalavimus dėl 3 787,35 Eur sumos, kuri reikalinga atsakovei ieškovės atliktų darbų trūkumams pašalinti.

21. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neinformavo ieškovės apie prievolių vykdymo sustabdymą dėl vėlavimo atlikti darbus ir / ar atliktų darbų trūkumų nepašalinimą, taip pat nereiškė ieškovei pretenzijų dėl nuostolių atlyginimo. Priešieškinio dėl nuostolių priteisimo nereiškė, konkretaus nuostolių dydžio nenurodė ir nepagrindė.

22. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. rugsėjo–spalio mėn. šalių tarpusavio susirašinėjimas patvirtina, jog rangovė darbus sustabdė 2018 m. rugsėjo mėn., nes atsakovė nuo 2018 m. liepos mėn. nepagrįstai nemokėjo už atliktus ir priimtus darbus, delsė pasirašyti ir nepasirašė dalies atliktų darbų aktų bendrai 402 376,25 Eur sumai. Atsakovė skolos ieškovei pagal visus atliktus darbus grąžinimą derino jau po rangos sutartyje nustatytų darbų atlikimo terminų pabaigos, pretenzijų dėl nuostolių atlyginimo nereiškė, todėl atsakovė nelaikė ieškovę kalta dėl rangos sutarties nevykdymo.

23. Kiti atsakovės nuostoliai yra susiję išimtinai su atsakovės statybos objektais, t. y. jų statyba, apsauga, priežiūra po ieškovės darbų sustabdymo dėl ieškovės kaltės, todėl priežastiniu ryšiu nėra susiję su ieškovės neteisėtais veiksmais ar neveikimu. Teismo vertinimu, atsakovės nurodomi nuostoliai (negautos pajamos) dėl negalėjimo užbaigti statybos objekto laiku, savaime nepagrindžia nuostolių (negautų pajamų) realumo, nes byloje neįrodyta, jog ieškovė realiai turėjo galimybę atlikti darbus laiku, ar kad darbų neužbaigimą lėmė išimtinai ieškovės veiksmai ar neveikimas. Aplinkybės, kad ieškovė galimai neatliko kai kurių darbų, ar juos atliko su trūkumais, nesilaikė nustatyto grafiko, šalims nesusitarus dėl tolimesnio rangos darbų vykdymo, nes atsakovė nuo 2018 m. liepos mėn. nemokėjo už atliktus darbus, dėl kurių ginčo nekilo (mažiausiai 150 000 Eur), nepatvirtina, jog ieškovė yra atsakinga už atsakovės nuostolius (negautas pajamas), todėl tokie nuostoliai (negautos pajamos) negali būti laikomi realiais. Darė išvadą, kad atsakovės nurodomi nuostoliai (negautos pajamos), išskyrus teismo ekspertizės metu nustatytą 3 787,35 Eur trūkumų šalinimo sumą, nėra priežastiniu ryšiu susiję su ieškovės veiksmais ar neveikimu, vykdant tarp šalių sudarytą rangos sutartį.

24. Teismas konstatavo, kad faktiškai visi rangos darbai, už kuriuos ieškovė siekia apmokėjimo, buvo atlikti, dalis darbų net buvo priimta ir apmokėta, atsakovė skolos grąžinimo grafiką ir būdą derino net po defektiniuose aktuose nustatytų trūkumų šalinimo terminų pabaigos ir ieškovės atlikto darbų sustabdymo, atsakovei neatsiskaičius už 2018 m. birželio–rugpjūčio mėn. atliktus darbus, šalintinų trūkumų vertė nėra didelės apimties, palyginus su faktiškai atliktų darbų verte, todėl atsakovė neturėjo teisės stabdyti prievolių vykdymo, t. y. nepasirašyti, delsti pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktus ir neapmokėti už faktiškai atliktus darbus, nes toks teisių gynimo būdas susidariusioje situacijoje nebuvo adekvatus.

25. Teismas pažymėjo, kad atsakovės pozicija dėl teisės sustabdyti savo prievolių vykdymą pasikeitė tik ieškovei pareiškus ieškinį teisme dėl skolos priteisimo. Byloje nenustatyta, kad iki bylos iškėlimo atsakovės vengimas priimti ir atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus būtų susijęs su ieškovės neteisėtais veiksmais, netinkamai vykdant tarp šalių sudarytą Sutartį, t. y. atliktų darbų trūkumų netaisymu ir / ar vėlavimu atlikti darbus pagal grafiką, kadangi atsakovė nebuvo informavusi ieškovės apie piniginių lėšų už atliktus rangos darbus mokėjimo sustabdymą ir nereikalavo nuostolių atlyginimo.

26. Priešingai, net pasibaigus 2018 m. rugpjūčio 27 d., 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. defektiniuose aktuose nustatytiems terminams atliktų darbų trūkumams pašalinti (vėliausiai iki 2018 m. rugsėjo 7 d.), ieškovei pranešus apie darbų sustabdymą nuo 2018 m. rugsėjo 21 d., jei atsakovė neapmokės skolos ir nesuderins konkrečių darbų atlikimo grafiko, 2018 m. rugsėjo 14 d. ir 2018 m. spalio 9 d. derino su ieškove atsiskaitymo grafiką ir būdą, siūlydama iki 2018 m. pabaigos sumokėti 286 500 Eur (neįskaitant pagal sutartį sulaikomos sumos), siūlė perimti iš ieškovės kitų rangovių skolas, apmokėti parduotą skolą, o pinigų likutį (146 044,53 Eur) apmokėti kotedžu. Akivaizdu, kad atsakovės veiksmai, sustabdant mokėjimus už faktiškai atliktus darbus ir nepriimant darbų, dėl kurių kokybės ginčų nekilo, nebuvo teisėti ir adekvatūs ieškovės netinkamai įvykdytos sutarties daliai, taip pat neatitiko protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, nes esminė neatsiskaitymo priežastis buvo negalėjimas atsiskaityti už atliktus darbus.

27. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimai dėl 1 089 Eur skolos už apsaugos vaizdo kamerų nuomą ir 1 452 Eur už biotualeto nuomą, šiukšlių išvežimą yra pagrįsti. Pagal šalių sudarytą rangos sutartį atsakovė įsipareigojo suteikti galimybę naudotis vandeniu ir WC patalpomis objekte, užtikrinti statybvietės saugumą, kai statybvietėje nevykdomi darbai, tačiau tokių pareigų nevykdė, nes už statybvietės apsaugos paslaugas, biotualetų nuomą ir šiukšlių išvežimą paslaugų teikėjams mokėjo ieškovas. Vien 2018 m. balandžio–gegužės mėn. ieškovė už apsaugos paslaugas sumokėjo beveik 4 000 Eur. Aplinkybės, kad atsakovė apmokėjo dalį ieškovės išlaidų už apsaugos vaizdo kamerų nuomą 2018 m. gegužės–birželio mėn., pasirašė ieškovės PVM sąskaitas faktūras už 2018 m. liepos–rugsėjo mėn., tačiau jų neapmokėjo, patvirtina apsaugos paslaugų (vaizdo kamerų, fizinės apsaugos) statybvietėje būtinumą. Byloje nustatyta, kad po ieškovės darbų sustabdymo statybvietėje, pati atsakovė su apsaugos paslaugas teikiančia UAB „Fosus“ sudarė sutartį, tai patvirtina tokių paslaugų būtinumą.

28. Teismas pažymėjo, kad nors šalių sudarytoje sutartyje atsakovei nėra nustatyta pareiga išvežti šiukšles, tačiau vien ieškovės 2018 m. balandžio 30 d.– 2018 m. rugsėjo 28 d. laikotarpiu patirtos išlaidos už biotualeto, kurį pagal sutartį turėjo suteikti būtent atsakovė, nuomą sudaro 2 178,03 Eur, t. y. ženkliai didesnės nei prašoma priteisti suma už šešis mėnesius. Akivaizdu, kad ieškovės patirtos išlaidos statybvietės apsaugai, biotualeto nuomai ir šiukšlių išvežimui yra ženkliai didesnės nei ieškovės prašoma priteisti iš atsakovės suma už papildomas paslaugas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl papildomų paslaugų teikimo, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimus ir priteisti iš atsakovės 2 541 Eur skolą už papildomas paslaugas ieškovės naudai.

29. Teismas nurodė, kad šalys 2018 m. rugsėjo 13 d. plytelių pirkimo–pardavimo ir transportavimo sutartyje nesusitarė dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, šis sandoris atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, palūkanos paskaičiuotos teisingai (už 42 ir 30 dienas nuo PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo termino pabaigos), todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 76,69 Eur palūkanų.

30. Ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo tenkino, priteisė iš atsakovės 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

31. Atsakovė UAB „Domus Estate Retail“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

31.1. Ieškovė Sutartį vykdė netinkamai, todėl atsakovė, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sustabdė mokėjimus. Teismas neteisingai vertino, kad tokie apeliantės veiksmai yra neproporcingi, kadangi ieškovės netinkamai su defektais atlikti darbai stabdė visą statybos procesą, nes dėl netinkamai atliktų darbų, galutinio rezultato perdavimas pirkėjams užtruko.

31.2. Byloje buvo atlikta statybos darbų ekspertizė, kurios išvadoje ekspertas nurodė, kad gyvenamieji namai buvo apžiūrėti vizualiai ir vertinta atliktų darbų kokybė bei konstatuota, jog dalis aktuose nurodytų darbų neatitinka privalomų normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų. Todėl, akivaizdu, jog ieškovės darbai, net ir vertinant vizualiai, neatitiko privalomų normatyvinių techninių dokumentų reikalavimų, tačiau teismas to nevertino, buvo nepaneigtos ir atsakovės ieškovei pateiktos pretenzijos dėl kokybės.

31.3. Ekspertas teismui pateiktoje ekspertizėje užfiksavo, jog daugiabučio gyvenamojo namo C korpuse užfiksuoti nekokybiškai atlikti statybos darbai: tinkamai, nepilnai neužglaistytos fasado plytelių siūlės, todėl galimas vandens patekimas už plytelių, kurios ateityje gali atšokti; išteptos palangių apačios; mechaniškai pažeista, sulankstyta palangė; vietomis pabalusios klinkerio plytelės ir jų siūlės; vietomis armavimo klijai neapsaugoti nuo vandens poveikio; vietomis nelygiai pakloti betoniniai bortai; požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje nenupjaustyta hidroizoliacija lygiai su mūru; su perėjimu užtrintas dekoratyvinis tinkas laiptinėje (19–27 butų); neuždengtas kaminėlis. Nustatyta, kad vietomis stogo danga perlydyta, nors pagal atsitiktinai pasirinktų gamintojų Icopal, Mida ar Renobit rekomendacijas kokybės ženklas yra, jei per visą sulydymo krašto ilgį ištekėjo 0,5– 1,5 cm bitumo masė. Išilginėms siūlėms naudojamas platus volelis, kad būtų kokybiškai sulydoma siūlė. Siūlės plotis turi būti: išilginė 8–10 cm, skersinė 12–15 cm. Nagrinėjamu atveju bitumas iš siūlės išbėgęs netolygiai (iki 20 mm), t. y. kaitinta buvo ne visu plotu vienodai. Nustatyta, kad vietomis tinkamai neprilydyta, atšokusi, susigarankščiavusi stogo danga ties parapetu. Nuo vandens poveikio neapsaugoti fasado apdailos sluoksniai, kadangi parapeto skarda pilnai neuždengia fasado sluoksnių viršutinės dalies sumontuota per trumpa parapeto skarda, kadangi ji iškišta už vertikalaus sienos paviršiaus į abi sienos puses tik iki 30 mm, nors pagal Statybos techninio reglamento 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 30.4 p. turėtų būti 50–80 mm. Įlaja įrengta per arti vertikalių paviršių, atstumas iki parapeto tik 10 mm, nors pagal Statybos techninio reglamento 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 32.5 p. turėtų būti ne arčiau 500 mm. Viršutiniame laiptinės aukšte nuo drėgmės poveikio vietomis atšokę lubų apdailos sluoksniai, t. y. drėgmė skverbiasi į pastato konstrukcijas pro stogą. Drėgmė, patekusi į pastato konstrukcijas ir ten susikaupusi, sukelia daugybę nepageidaujamų reiškinių: blogėja patalpų vidaus oro kokybė (drėgmė patalpose yra vienas iš faktorių, veikiančių žmogaus šiluminę savijautą, tokioje aplinkoje geriau išsilaiko mikroorganizmai ir virusai, todėl yra geros sąlygos infekcijai plisti, todėl daroma žala žmonių, esančių tose patalpose, sveikatai), tam tikrose pastato dalyse atsiranda pelėsių, grybelių, kurie skleidžia nemalonų kvapą, palieka tamsias dėmes ant sienų, lubų ar apmušalų, skatina puvimo procesus medienoje ir kitose organinėse medžiagose, prasideda konstrukcijų korozija, o tai neigiamai veikia pastato patvarumą, prastėja medžiagų šiluminės savybės, kartu didėja ir pastato šilumos nuostoliai. Pastatas, o kartu jame esančios patalpos, praranda estetinį vaizdą. Svarbiausia pelėsių, grybelių atsiradimo priežastis yra drėgmė. Vandens patekimas į pastato konstrukcijas pažeidžia Statybos techninio reglamento 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 13 p., kuriame nurodyta, jog stogai turi būti įrengti taip, kad pastato vidus ir po hidroizoliaciniais sluoksniais esančios stogo konstrukcijos būtų apsaugotos nuo išorinio lietaus ir sniego poveikio. Taigi, didelę dalį ieškovės trūkumų teko šalinti atsakovei, tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintos, o duomenų, jog trūkumus pašalino ieškovė, į bylą nepateikta.

31.4. Esminė dalis nurodytų trūkumų buvo pašalinta kitų atsakovės pasitelktų rangovių, tai rodo, kad ieškovė sutiko, jog atsakovės nurodytus trūkumus reikėjo šalinti bei pripažino, kad trūkumų nepašalino. Atitinkamai atsakovės nurodytų trūkumų šalinimo išlaidomis turėjo būti mažinama ieškovei mokėtina suma.

31.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimas 323 915,65 Eur yra pagrįstas, kadangi teismas neįvertino, jog dalis skolos – 88 016,44 Eur, atsakovės ieškovei 2019 m. lapkričio 11 d. buvo įskaityta, tai byloje nurodė tretieji asmenys UAB „Rifėjas“ ir UAB „Jarsta“, kurie savo reikalavimus į ieškovę 2019 m. lapkričio 8 d. reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu perleido atsakovei. Atsakovei perleistai sumai UAB „Rifėjas“ ir UAB „Jarsta“ reikalavimų ieškovei nereiškė, tai patvirtina, jog ieškovė žinojo apie įskaitymą, tačiau šių aplinkybių nesąžiningai byloje nenurodė.

31.6. Nesutinka su teismo išvadomis dėl išlaidų dėl apsaugos paslaugų ir biotualeto nuomos išlaidų bei šiukšlių išvežimo. Ieškovės patirtos išlaidos statybvietės apsaugai, biotualeto nuomai ir šiukšlių išvežimui yra ženkliai didesnės nei ieškovės prašoma priteisti iš atsakovės suma už papildomas paslaugas. Sutarties 4.1.27 – 4.1.28 punktuose numatyta, jog rangovas savo sąskaita apmoka už šiukšlių rūšiavimą ir jų išvežimą, taigi, šios išlaidos įėjo į darbų pagal Sutartį kainą. Ieškinyje nurodomi teiginiai, jog ieškovė neva išvežė kitų rangovių pliktas šiukšles yra visiškai neįrodyti ir nepagrįsti.

31.7. Sutarties 4.1.32 punkte numatyta, jog rangovas, šiuo atveju ieškovė, užtikrina statybos objekte esančio turto apsaugą, ir išlaidos apsaugai iš esmės turėjo padengti ieškovė, nes jos jau buvo įskaičiuotos į sutarties kainą. Dalyje, kurioje atsakovė priėmė iš ieškovės išlaidas apsaugai, ginčo nėra, tačiau dalyje kurioje šių išlaidų nepriėmė, teismas jas nepagrįstai priteisė iš atsakovės, nes šios išlaidos tenka ieškovei.

31.8. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovė pažeidė Sutarties 5.1.9 punkte numatytą sąlygą, suteikti galimybę naudotis WC patalpomis objekte. Tai, kad ieškovei netiko objekte sudarytos sąlygos naudotis WC, nereiškia, jog atsakovė pažeidė Sutarties sąlygas. Tai, kad ieškovė objekte įsirengė savo WC nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė privalo ieškovei šias išlaidas kompensuoti. Kita vertus, byloje nėra įrodymų, jog atsakovė pažeidė Sutarties 5.1.9 punkte numatytą sąlygą. Ieškovės papildomai įrengtos WC kilnojamos patalpos, nesudaro pagrindo išvadai, jog šias išlaidas atsakovė privalo dengti.

31.9. Teismo išvada, kad atsakovė turi sumokėti už biotualeto nuomą 1 452,00 Eur sumą, kuri atitinka į bylą pateikta 2018 m. rugpjūčio 8 d. sąskaita Nr. 754, kurioje nenurodyta jokia detalizacija, sąskaita nepasirašyta, nepagrįsta. Šalys dėl nurodytų paslaugų nebuvo susitarę.

31.10. Nesutinka su teismo išvadomis dėl delspinigių dydžio, kadangi teismas nevertino, jog dalis skolos – 88 016,44 Eur sumai ieškovei 2019 m. lapkričio 11 d. buvo įskaityta, todėl delspinigiai galėjo būti skaičiuojami atėmus įskaitytą sumą.

Atsiliepimas

32. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo: atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

32.1. Teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad eksperto nustatytų defektų apimtis ir piniginė išraiška yra nepalyginamai mažesni, nei atsakovės nesumokėta suma, o darbų atlikimas užtruko dėl priežasčių, nepriskirtinų ieškovės atsakomybei.

32.2. Eksperto D. K. 2020 m. lapkričio 5 d. ekspertizės akte konkrečiai nenurodyta, jog atsakovės skunde nurodyti galimi defektai yra rangovės atliktų darbų rezultatas. Defektų piniginė išraiška (galimas atsakovės nuostolis) yra tik 3 787,35 Eur (be PVM) – ženkliai mažesnė nei ieškovei nesumokėta už atliktus darbus 327 703 Eur suma. Dėl to ieškovė neginčijo ekspertizės išvados, ieškovei svarbiau kuo greičiau atgauti priteistą sumą.

32.3. Didžiąja dalimi būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nesumokant ženklių piniginių sumų, ieškovės samdytiems subrangovams ir tiekėjams pareiškus piniginius reikalavimus, pristigus apyvartinių lėšų, ieškovė susidūrė su finansiniais sunkumais ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3914-934/2020 buvo iškelta restruktūrizavimo byla.

32.4. Apeliaciniame skunde teigiama, neva „didelę dalį ieškovo trūkumų teko šalinti atsakovui“, tačiau objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovės atliktus defektų šalinimo darbus, į bylą nepateikta.

Šalies argumentai

32.5. Apeliantės nurodytas įskaitymo faktas nebuvo atliktas. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog CK 6.131 straipsnio numatyta tvarka pateikė atsakovei pranešimą apie įskaitymą. Įskaitymas negalėjo būti atliktas, kadangi atsakovės nurodomos reikalavimo teisių perleidimo sutartys sudarytos jau šios bylos nagrinėjimo metu. CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas imperatyviai draudžia įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Atsakovė nuo pat bylos pradžios iki bylos teisminio nagrinėjimo pabaigos ginčijo ieškovės reikalavimus visoje apimtyje, ir šį ginčą grindė ne atliktu įskaitymu, o nesutikdama su reiškiamais reikalavimais – ir dalyje dėl sumų, mokėtinų už subrangovių UAB „Jarsta“ ir UAB „Rifėjas“ atliktus darbus.

32.6. Galimi atsakovės reikalavimai perimtų reikalavimo teisių apimtyje galėtų būti sprendžiami teismo sprendimo vykdymo stadijoje, tačiau ieškovė atkreipė dėmesį, kad atsakovė jokių reikalavimų UAB „StatVilsta“ restruktūrizavimo byloje nepareiškė.

32.7. Kaip pagrįstai nurodyta sprendime, atsakovė nevykdė įsipareigojimo suteikti galimybę naudotis vandeniu ir WC patalpomis objekte, užtikrinti statybvietės saugumą, kai statybvietėje nevykdomi darbai – už statybvietės apsaugos paslaugas, biotualetų nuomą ir šiukšlių išvežimą paslaugų teikėjams mokėjo ieškovė. Atsakovė apmokėjo dalį ieškovės išlaidų už apsaugos vaizdo kamerų nuomą 2018 m. gegužės–birželio mėn., pasirašė ieškovės PVM sąskaitas faktūras už 2018 m. liepos–rugsėjo mėn., tačiau jų neapmokėjo.

32.8. Buvęs atsakovės atstovas R. V. (kaip ir liudytojai – UAB „StatVilsta“ projektų vadovas I. M., statybos vadovas E. R.) teisme patvirtino, kad šalys susitarė, jog užsakovė kompensuos vaizdo stebėjimo įrangos nuomą po 363 Eur per mėnesį ir dalį rangovės patiriamų išlaidų darbo atlikimo vietos apsaugai darbo metu, biotualeto nuomai ir statybinių atliekų išvežimui – iš viso 1 200 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

33. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

34. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovei 334 821,99 Eur skolą, 8 925,35 Eur delspinigius, 76,69 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (343 824,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusioje reikalavimų dalyje ieškinio netenkino; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribų, t. y. pagal apeliaciniame skunde ir atsiliepime nurodytus faktinius ir teisinius argumentus.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

35. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

36. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

37. Apeliantė UAB „Domus Estate Retail“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė UAB „Rifėjas“, UAB „Jarsta“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, Pažymas apie atliktų darbų vertę, Atliktų darbų aktus, 2019 m. lapkričio 8 d. sudarytas reikalavimo perleidimo sutartis, nurodė, kad šių sutarčių atsakovė nepateikė pirmosios instancijos teismui, kadangi tik po teismo sprendimo sužinojo, jog atsakovės atstovas advokatas dėl nežinomų priežasčių šių dokumentų neteikė į bylą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės teikiamus duomenis, sprendžia, kad nors, apeliantės teigimu, šių dokumentų advokatas neteikė į bylą nustatytu laiku, tačiau nurodytina, jog apeliantė teikiamais duomenimis grindžia apeliaciniame skunde naujai reiškiamą aplinkybę dėl dalies skolos įskaitymo, kuri nebuvo reiškiama pirmosios instancijos teisme. Todėl teisėjų kolegija netenkina apeliantės prašymo ir apeliantės pateiktų naujų duomenų nepriima.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

38. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „StatVilsta“ ir UAB „Domus Estate Retail“ 2018 m. kovo 26 d. sudarė rangos sutartį Nr. 2018-03-26 1 RVA/STA DER/DC, kuria rangovė UAB „StatVilsta“ įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka savo medžiagomis, jėgomis ir rizika pagal užsakovės UAB „Domus Estate Retail“ pateiktus techninius–darbo projektus pilnai atlikti sąmatose nurodytus bendrastatybinius darbus objekte (duomenys neskelbtini), daugiabučių D ir C korpusuose, atlikti sąmatose nurodytus statybos montavimo darbus ir perduoti darbus, kaip numatyta sutartyje. Orientacinė / preliminari darbų kaina 1 338 926,62 Eur (su PVM), kuri detalizuota lokalinėse sąmatose pagal 2017 m. kovo mėn. kainų lygį: D korpuso – 681 277,63 Eur, C korpuso – 657 648,99 Eur. Pagal šalių 2018 m. kovo 26 d. statybos rangos sutartį atlikti statybos darbai turėjo būti priimami kas mėnesį, tokia tvarka ir sąlygomis: užsakovė UAB „Domus Estate Retail“ per 5 darbo dienas nuo rangovės UAB „StatVilsta“ atliktų darbų akto (forma F-2) bei pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę (forma F-3) gavimo dienos priima darbus ir pasirašo pateiktus aktus su sąlyga, kad yra gauta teigiama techninio prižiūrėtojo išvada arba motyvuotai raštiškai nuo to atsisako, arba tuo pačiu terminu priima neginčijamą atliktų darbų dalį (sutarties 13.1 punktas). Užsakovei pagrįstai ir motyvuotai raštu atsisakius priimti darbus, šalys suderina darbų rezultatų, kuriuos užsakovė laiko nekokybiškais, apžiūros laiką. Apžiūros metu šalių surašomas defektinis aktas, kuriame nurodomi nekokybiškai atlikti darbai. Esant pastabų dėl darbų kokybės, defektinį aktą privalomai turi pasirašyti užsakovės paskirtas statybos darbų techninės priežiūros vadovas (sutarties 13.2 punktas). Šalys susitarė, kad užsakovė kiekvieną mėnesį sulaiko 5 % sumą nuo rangovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros sumos be PVM, kuri išmokama užbaigus visus darbus ir rangovei pateikus draudimo bendrovės rangos sutarties garantinių sąlygų įvykdymo laidavimą (8.2 punktas). 2018 m. gegužės 7 d. tarp UAB „StatVilsta“ ir UAB „Domus Estate Retail“ sudarytas papildomas susitarimas Nr. 1 prie rangos sutarties Nr. 2018-03-26 1 RVA/STA DER/DC, kuriuo rangovė UAB „StatVilsta“ įsipareigojo atlikti papildomus darbus ir suteikti papildomas paslaugas. 2018 m. birželio 22 d. tarp UAB „StatVilsta“ ir UAB „Domus Estate Retail“ sudarytas susitarimas dėl rangos sutarties Nr. 2018-03-26 1 RVA/STA DER/DC 8.1.2 punkto pakeitimo. Šalys susitarė, kad užsakovė UAB „Domus Estate Retail“ sumoka rangovei UAB „StatVilsta“ už tinkamai ir kokybiškai užbaigtus ir užsakovės priimtus darbus ar jų dalis per 30 kalendorinių dienų (buvo per 15 kalendorinių dienų) nuo darbų priėmimo ir PVM sąskaitos faktūros pateikimo dienos.

39. 2018 m. liepos 5 d. tarp UAB „StatVilsta“ ir UAB „Domus Estate Retail“ direktoriaus pasirašytas birželio mėn. atliktų darbų aktas Nr. 374 už bendrastatybinius darbus objekte (duomenys neskelbtini), korpuse C ir pažyma apie atliktų darbų kiekį pagal atliktų darbų aktą Nr. 374, 2018 m. liepos 9 d. – PVM sąskaita faktūra 67 937,88 Eur be PVM. Už nurodytus darbus atsakovė iš dalies atsiskaitė (sumokėjo 54 555,12 Eur), likdama skolinga 9 985,87 Eur (neįskaičius 5 proc. sulaikytos sumos). 2018 m. liepos 30 d. tarp UAB „StatVilsta“ ir UAB „Domus Estate Retail“ direktoriaus pasirašytas liepos mėn. atliktų darbų aktas už bendrastatybinius darbus objekte ir pažyma apie atliktų darbų kiekį pagal atliktų darbų aktą Nr. 380, o 2018 m. rugpjūčio 10 d. – PVM sąskaita faktūra 64 564,92 Eur be PVM. Atsakovė už nurodytus darbus neatsiskaitė, likdama skolinga 61 336,67 Eur sumą (neįskaičius 5 proc. sulaikytos sumos). 2018 m. rugpjūčio 10 d. šalys pasirašė liepos mėn. atliktų darbų aktą už bendrastatybinius darbus objekte ir pažymą apie atliktų darbų kiekį pagal atliktų darbų aktą Nr. 381 bei PVM sąskaitą faktūrą 86 868,57 Eur be PVM. Atsakovė už nurodytus darbus neatsiskaitė, likdama skolinga 82 525,14 Eur sumą (neįskaičius 5 proc. sulaikytos sumos). 2018 m. rugpjūčio 30 d. UAB „StatVilsta“ pasirašė vienašališkai, o UAB „Domus Estate Retail“ projektų vadovas R. V. ir statybos vadovas J. G. po ieškovės 2018 m. rugsėjo 25 d. rašto pasirašė rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktą už bendrastatybinius darbus objekte pagal papildomą susitarimą Nr. 2 ir pažymą apie atliktų darbų kiekį pagal atliktų darbų aktą Nr. 387 10 988,72 Eur be PVM. Atsakovė už nurodytus darbus neatsiskaitė, likdama skolinga 10 439,28 Eur sumą (neįskaičius 5 proc. sulaikytos sumos). 2018 m. rugpjūčio 24 d. UAB „StatVilsta“ pasirašė vienašališkai, o UAB „Domus Estate Retail“ projektų vadovas R. V. ir statybos vadovas J. G. po ieškovo 2018 m. rugsėjo 25 d. rašto pasirašė rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktą už bendrastatybinius darbus objekte ir pažymą apie atliktų darbų kiekį pagal atliktų darbų aktą Nr. 388 75 988,79 Eur be PVM. Atsakovė už nurodytus darbus neatsiskaitė, likdama skolinga 72 189,35 Eur sumą (neįskaičius 5 proc. sulaikytos sumos). 2018 m. rugpjūčio 24 d. UAB „StatVilsta“ pasirašė vienašališkai, o UAB „Domus Estate Retail“ statybos vadovas J. G. po ieškovo 2018 m. rugsėjo 25 d. rašto pasirašė rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktą už bendrastatybinius darbus objekte ir pažymą apie atliktų darbų kiekį pagal atliktų darbų aktą Nr. 389 43 815,74 Eur be PVM. Atsakovė už nurodytus darbus neatsiskaitė, likdama skolinga 41 624,95 Eur sumą (neįskaičius 5 proc. sulaikytos sumos). 2018 m. rugpjūčio 24 d. UAB „StatVilsta“ vienašališkai pasirašė rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktą už bendrastatybinius darbus objekte pagal papildomą susitarimą Nr. 3 ir pažymą apie atliktų darbų kiekį pagal atliktų darbų aktą Nr. 391 7 946,42 Eur be PVM. Atsakovė už nurodytus darbus neatsiskaitė, likdama skolinga 7 549,10 Eur sumą (neįskaičius 5 proc. sulaikytos sumos). 2018 m. spalio 4 d. UAB „StatVilsta“ vienašališkai pasirašė rugsėjo mėn. atliktų darbų aktą už bendrastatybinius darbus objekte pagal papildomą susitarimą Nr. 1 ir pažymą apie atliktų darbų kiekį pagal atliktų darbų aktą Nr. 400 720 Eur be PVM. 2018 m. spalio 4 d. UAB „StatVilsta“ ir UAB „Domus Estate Retail“ projektų vadovas R. V. pasirašė rugsėjo mėn. atliktų darbų aktą už bendrastatybinius darbus objekte pagal papildomą susitarimą Nr. 2 ir pažymą apie atliktų darbų kiekį pagal atliktų darbų aktą Nr. 401 6 800,51 Eur be PVM. Atsakovė už nurodytus darbus neatsiskaitė, likdama skolinga 6 460,48 Eur sumą (neįskaičius 5 proc. sulaikytos sumos). 2018 m. spalio 4 d. UAB „StatVilsta“ ir UAB „Domus Estate Retail“ projektų vadovas pasirašė rugsėjo mėn. atliktų darbų aktą už bendrastatybinius darbus objekte ir pažymą apie atliktų darbų kiekį pagal atliktų darbų aktą Nr. 402 21 861,32 Eur be PVM. Atsakovė už nurodytus darbus neatsiskaitė, likdama skolinga 20 768,25 Eur sumą (neįskaičius 5 proc. sulaikytos sumos). 2018 m. spalio 4 d. UAB „StatVilsta“ ir UAB „Domus Estate Retail“ projektų vadovas pasirašė rugsėjo mėn. atliktų darbų aktą už bendrastatybinius darbus objekte ir pažymą apie atliktų darbų kiekį pagal atliktų darbų aktą Nr. 403 14 884,10 Eur be PVM. Atsakovė už nurodytus darbus neatsiskaitė, likdama skolinga 14 139,90 Eur sumą (neįskaičius 5 proc. sulaikytos sumos).

40. Be kita ko, 2018 m. birželio 14 d. UAB „StatVilsta“ išrašė UAB „Domus Estate Retail“ PVM sąskaitą faktūrą 363 Eur su PVM už 2018 m. gegužės mėn. vaizdo stebėjimo įrangos nuomą; 2018 m. liepos 9 d. UAB „StatVilsta“ išrašė UAB „Domus Estate Retail“ PVM sąskaitą faktūrą 363 Eur su PVM už vaizdo stebėjimo įrangos nuomą 2018 m. birželio mėn.; 2018 m. rugpjūčio 10 d. UAB „StatVilsta“ išrašė UAB „Domus Estate Retail“ PVM sąskaitą faktūrą 363 Eur su PVM už vaizdo stebėjimo įrangos nuomą 2018 m. liepos mėn., t. y. iš viso: 1 089 Eur su PVM už gegužės–birželio mėnesius. 2018 m. rugpjūčio 8 d. UAB „StatVilsta“ išrašė UAB „Domus Estate Retail“ PVM sąskaitą faktūrą 1 452 Eur su PVM už biotualeto nuomos išlaidų bei šiukšlių išvežimo suteiktas paslaugas.

41. 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu UAB „StatVilsta“ įspėjo UAB „Domus Estate Retail“ įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolų, netesybų ir kitų nuostolių sumų priteisimo, jei: 1) UAB „Domus Estate Retail“ nedelsiant nesumokės 143 861 Eur skolą ir delspinigius pagal 2018 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitas faktūras STV Nr. 757 ir STV Nr. 758 ir 8 365,34 Eur pagal 2018 m. rugsėjo 13 d. PVM sąskaitą faktūrą STV Nr. 780 ir 2018 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaitą faktūrą STV Nr. 789; 2) ne vėliau kaip 2018 m. spalio 6 d. (2018 m. birželio 22 d. susitarimo dėl rangos sutarties pakeitimo 1 punktas) turi sumokėti 113 814,30 Eur pagal 2018 m. rugsėjo 6 d. PVM sąskaitas faktūras STV Nr. 774 ir Nr. 776 bei 28 809,76 Eur pagal 2018 m. rugsėjo 6 d. PVM sąskaitas faktūras STV Nr. 775 ir Nr. 777. Atsakovė 2018 m. rugsėjo 14 d. ir 2018 m. spalio 9 d. derino su ieškove atsiskaitymo grafiką ir būdą, t. y. pirmiausia siūlė dalimis 2018 m. rugsėjo 21 d. – gruodžio 29 d. sumokėti 286 500 Eur (neįskaitant pagal sutartį sulaikomos sumos), o vėliau kai bendra skola sudarė 293 219,72 Eur (173 415,19 Eur pagal priimtus ir 119 804,53 Eur pagal nepriimtus atliktų darbų aktus) siūlė perimti kitų rangovių skolas (UAB „StatVilsta“ skolos UAB „Jarsta“, UAB „Altitudė“, UAB „Rifėjas“ ir UAB „Fosus“, kurių skolos sudarė 113 427,84 Eur), apmokėti parduotą PT skolą, pinigų likutį (146 044,53 Eur) apmokėti kotedžu.

42. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3914-934/2020 iškėlė UAB „StatVilsta“ restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratore paskyrė UAB „Restruktūrizuoju.lt“; nutartis įsiteisėjo 2020 m. spalio 30 d.

43. Siekiant išsiaiškinti ieškovės atliktų rangos darbų trūkumų šalinimą, byloje Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi buvo paskirta statybos darbų ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertui D. K.. Teismo ekspertas D. K. pateikė teismui 2020 m. lapkričio 5 d. teismo ekspertizės aktą.

44. Dėl minėtų faktinių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra, iš esmės ginčas šioje byloje kilo dėl atsakovės UAB „Domus Estate Retail“ prievolės sumokėti ieškovei UAB „StatVilsta“ už 2018 m. birželio–rugsėjo mėn. atliktus statybos darbus, kurių vertė 327 703 Eur be PVM bei išlaidas dėl apsaugos paslaugų (363 x 3 = 1089 Eur su PVM) ir biotualeto nuomos išlaidų bei šiukšlių išvežimo (1 200 Eur be PVM (1 452 Eur su PVM)).

Dėl statybos rangos teisinių santykių ir nustatytų defektų apimties

45. Pagal bylos duomenis šalis siejo statybos teisiniai santykiai, todėl sprendžiant jų ginčą, taikytinos specialiosios statybos rangą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.681–6.699 straipsniai), o bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644–6.671 straipsniai) taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms teisės normoms ir jų nereglamentuotiems klausimams (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

46. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovė turi teisę atitinkamai nevykdyti pareigos priimti darbą bei už jį apmokėti ir priešingai.

47. Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui (subrangovui) už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas.

48. Apeliantė (atsakovė) nurodo, kad nustatant ieškovės nekokybiškai atliktų darbų defektų šalinimo išlaidas, teismas nepagrįstai rėmėsi tik eksperto D. K. ekspertizės akte nustatyta 3 787,35 Eur defektų apimtimi, kurią atėmė iš ieškovės prašomos priteisti skolos sumos. Esminė dalis atsakovės nurodytų trūkumų buvo pašalinta kitų atsakovės pasitelktų rangovių, tai rodo, kad ieškovė sutiko, jog atsakovės nurodytus trūkumus reikėjo šalinti bei pripažino, kad trūkumų nepašalino; atitinkamai atsakovės nurodytų trūkumų šalinimo išlaidomis turėjo būti mažinama ieškovei mokėtina suma. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės pozicija dėl žemiau išdėstytų motyvų.

49. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).

50. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 29 punktas). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 30 punktas).

51. Nagrinėjamoje byloje šalims nesutariant dėl statybos darbų defektų, jų apimties, defektų pašalinimo kaštų, byloje Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi paskyrė statybos darbų ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertui D. K.. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; kt.). Eksperto išvada yra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu; pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-93-916/2017). Taigi, nesivadovauti byloje esančiu, teismo nutartimi paskirtos ekspertizės pagrindu parengtu ekspertizės aktu galima tik tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl jo patikimumo, tyrimo eigos ar jo rezultatų. Teismo atsisakymas atsižvelgti į eksperto išvadas, negali būti paremtas deklaratyviomis prielaidomis ar vienos iš šalių nepagrįstu nesutikimu su nustatytais statybos darbų defektais ir jų verte. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad Ekspertizės aktas yra pagrįstas, jo išvados nėra paneigtos ir pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vadovavosi akto išvadomis, priimdamas ginčijamą sprendimą.

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertas D. K. ekspertizės akte užfiksavo, jog UAB „StatVilsta“ atliktų darbų aktuose Nr. 387, Nr. 388, Nr. 389, Nr. 391, Nr. 400, Nr. 401 ir Nr. 402 nurodyti darbai bendrai 168 120,59 be PVM sumai buvo atlikti. Nors dalies darbų bendrai 9 625,27 Eur be PVM sumai (iš kurios 2 384,59 Eur suma neįtraukta į mokėtiną sumą, 3 444,50 Eur suma atimta, kaip fasado atpigimas) nėra galimybės patikrinti, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai nereiškia, kad darbai nurodytai sumai nebuvo atlikti, nes ekspertizės akto išvados patvirtina, jog daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), C ir D korpusai pilnai įrengti, pastatai eksploatuojami, todėl apžiūros metu nebuvo tikrinamos gyvenamosios patalpos, daugelį atliktų darbų aktuose nurodytų statybos darbų nėra galimybės patikrinti, kadangi jie uždengti kitomis konstrukcijomis. Norint patikrinti esminius statinio reikalavimus (mechaninis atsparumas ir pastovumas, gaisrinė sauga, higiena, sveikata ir aplinkos apsauga, naudojimo sauga, apsauga nuo triukšmo, energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas) reikalingi išsamūs skaičiavimai ir tyrimai, todėl esminiai statinio reikalavimai nebuvo vertinti. Apžiūros metu daugiabučiai gyvenamieji namai buvo apžiūrėti vizualiai ir vertinta atliktų darbų kokybė. Ekspertas teismui pateiktoje ekspertizėje užfiksavo, jog daugiabučio gyvenamojo namo C korpuse užfiksuoti nekokybiškai atlikti statybos darbai: tinkamai, nepilnai užglaistytos fasado plytelių siūlės, todėl galimas vandens patekimas už plytelių, kurios ateityje gali atšokti; išteptos palangių apačios; mechaniškai pažeista, sulankstyta palangė; vietomis pabalusios klinkerio plytelės ir jų siūlės; vietomis armavimo klijai neapsaugoti nuo vandens poveikio; vietomis nelygiai pakloti betoniniai bortai; požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje nenupjaustyta hidroizoliacija lygiai su mūru; su perėjimu užtrintas dekoratyvinis tinkas laiptinėje (19–27 butų); neuždengtas kaminėlis. Nustatyta, kad vietomis stogo danga perlydyta, nors pagal atsitiktinai pasirinktų gamintojų Icopal, Mida ar Renobit rekomendacijas kokybės ženklas yra, jei per visą sulydymo krašto ilgį ištekėjo 0,5 – 1,5 cm bitumo masė. Išilginėms siūlėms naudojamas platus volelis, kad būtų kokybiškai sulydoma siūlė. Siūlės plotis turi būti: išilginė 8–10 cm, skersinė 12–15 cm. Nagrinėjamu atveju bitumas iš siūlės išbėgęs netolygiai (iki 20 mm), t. y. kaitinta buvo ne visu plotu vienodai. Nustatyta, kad vietomis tinkamai neprilydyta, atšokusi, susigarankščiavusi stogo danga ties parapetu. Nuo vandens poveikio neapsaugoti fasado apdailos sluoksniai, kadangi parapeto skarda pilnai neuždengia fasado sluoksnių viršutinės dalies, sumontuota per trumpa parapeto skarda, kadangi ji iškišta už vertikalaus sienos paviršiaus į abi sienos puses tik iki 30 mm, nors pagal Statybos techninio reglamento 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 30.4 p. turėtų būti 50–80 mm. Įlaja įrengta per arti vertikalių paviršių, atstumas iki parapeto tik 10 mm, nors pagal Statybos techninio reglamento 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 32.5 p. turėtų būti ne arčiau 500 mm. Viršutiniame laiptinės aukšte nuo drėgmės poveikio vietomis atšokę lubų apdailos sluoksniai, t. y. drėgmė skverbiasi į pastato konstrukcijas pro stogą. Drėgmė, patekusi į pastato konstrukcijas ir ten susikaupusi, sukelia daugybę nepageidaujamų reiškinių: blogėja patalpų vidaus oro kokybė (drėgmė patalpose yra vienas iš faktorių, veikiančių žmogaus šiluminę savijautą, tokioje aplinkoje geriau išsilaiko mikroorganizmai ir virusai, todėl yra geros sąlygos infekcijai plisti, todėl daroma žala žmonių, esančių tose patalpose, sveikatai), tam tikrose pastato dalyse atsiranda pelėsių, grybelių, kurie skleidžia nemalonų kvapą, palieka tamsias dėmes ant sienų, lubų ar apmušalų, skatina puvimo procesus medienoje ir kitose organinėse medžiagose, prasideda konstrukcijų korozija, o tai neigiamai veikia pastato patvarumą, prastėja medžiagų šiluminės savybės, kartu didėja ir pastato šilumos nuostoliai. Pastatas, o kartu jame esančios patalpos, praranda estetinį vaizdą. Svarbiausia pelėsių, grybelių atsiradimo priežastis yra drėgmė. Vandens patekimas į pastato konstrukcijas pažeidžia Statybos techninio reglamento 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 13 p., kuriame nurodyta, jog stogai turi būti įrengti taip, kad pastato vidus ir po hidroizoliaciniais sluoksniais esančios stogo konstrukcijos būtų apsaugotos nuo išorinio lietaus ir sniego poveikio. Teismo ekspertizės išvados patvirtina, kad dalis atliktų darbų aktuose nurodytų darbų neatitinka privalomų normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų. Nustatytų trūkumų (nepabaigti aplinkos įrengimo darbai, nenupjauta drenažinė membrana, neužbaigta automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo detalė, vietomis tinkamai neužbaigti fasado apdailos darbai) pašalinimų vertė yra 3 787,35 Eur be PVM.

53. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad teismo ekspertizės metu nustatyta ieškovės atliktų darbų trūkumų pašalinimo kaina (3 787,35 Eur be PVM) yra ženkliai mažesnė už ieškovei mokėtiną sumą už atliktus darbus (327 703 Eur), tai paneigia atsakovės argumentus dėl neatsiskaitymo su ieškove. Statybos objektai šiuo metu yra pilnai įrengti, pastatai eksploatuojami, šalintinų trūkumų vertė yra tik 3 787,35 Eur. Byloje neįrodyta, kad ieškovės 2018 m. birželio–rugsėjo mėn. atliktų darbų trūkumų ir jų šalinimo išlaidų mastas buvo toks, jog atsakovei atsirastų teisė sustabdyti prievolių vykdymą, t. y. priimti darbus ir atsiskaityti už juos. Kadangi ieškovės UAB „StatVilsta“ atliktų darbų trūkumų šalinimo kaina yra 3 787,35 Eur be PVM, todėl teismas vertino, jog ieškovės reikalavimas dėl 327 703 Eur skolos už atliktus rangos darbus yra pagrįstas 323 915,65 Eur vertės, atmetant reikalavimus dėl 3 787,35 Eur sumos, kuri reikalinga atsakovei ieškovės atliktų darbų trūkumams pašalinti.

54. Atsakovės teigimu, didelę dalį ieškovės atliktų darbų trūkumų teko šalinti atsakovei (jos pasamdytiems kitiems subrangovams), tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintos, o duomenų, jog trūkumus pašalino atsakovė, į bylą nepateikta.

55. Apeliantei (atsakovei) neteikiant jokių duomenų, kokia apimtimi ir konkrečiai kokius ieškovės atliktų darbų trūkumus jai teko šalinti; kokie subrangovai atliko defektų šalinimo darbus; neteikiant šiuos teiginius pagrindžiančių pirminių dokumentų ar kitokių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo savo iniciatyva rinkti įrodymus, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog atsakovė realiai patyrė 3 787,35 Eur dydžio išlaidas, susijusias su ieškovės atliktų darbų defektų šalinimu. Nors apeliantė teigia, kad buvo pasitelkusi rangovus ieškovės atliktų darbų defektams pašalinti, tačiau neteikia atitinkamų duomenų, kad konkretūs jos pasitelkti rangovai šalino eksperto užfiksuotus trūkumus, o ne atlikinėjo sutartus rangos darbus. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad darbų pagal rangos sutartį atlikimas didele dalimi užsitęsė ir dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo UAB „StatVilsta“: statybos objekto D korpusą darbų atlikimui UAB „StatVilsta“ perėmė iš kitų atsakovės samdytų rangovų, nekokybiškai vykdžiusių darbus – objektas buvo beveik avarinės būklės, buvo sudėtinga iš karto sudaryti tikslias sąmatas ir nurodyti konkrečius darbų atlikimo terminus, buvo keičiamas statybos projektas, reikėjo papildomai derinti sąmatą. Teismo paskirtos ekspertizės išvados patvirtina, kad UAB „StatVilsta“ pagal su UAB „Domus Estate Retail“ 2018 m. kovo 26 d. sudarytą rangos sutartį objekto C korpuse atliko 25,77 procentus numatytų darbų, o D korpuse – 47,06 procentus, darbai nustatytais terminais nebuvo užbaigti atitinkamai iki 2018 m. rugsėjo 31 d. ir 2018 spalio 1 d.

56. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje neįrodyta, jog ieškovės 2018 m. birželio–rugsėjo mėn. atliktų darbų trūkumų ir jų šalinimo išlaidų mastas buvo toks, jog atsakovei atsirastų teisė sustabdyti prievolių vykdymą, t. y. priimti darbus ir atsiskaityti už juos, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad ji pagrįstai sustabdė mokėjimus ieškovei.

Dėl apeliantės nurodomų įskaitymų

57. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad teismas neįvertino, jog dalis skolos – 88 016,44 Eur, atsakovės ieškovei 2019 m. lapkričio 11 d. buvo įskaityta, tai byloje nurodė tretieji asmenys UAB „Rifėjas“ ir UAB „Jarsta“, kurie reikalavimus į ieškovę 2019 m. lapkričio 8 d. reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu perleido atsakovei.

58. Vienas įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnis 1 dalis). Pagal šias įstatymo nuostatas įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų.

59. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2013). Be to, CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkto normos imperatyviai draudžia įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme.

60. Teisėjų kolegija pažymi, kad, viena vertus, atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog CK 6.131 straipsnyje nustatyta tvarka pranešė ieškovei apie apeliaciniame skunde nurodytą 88 016,44 Eur įskaitymą. Kita vertus, kaip teisingai atsiliepime pažymėjo ieškovė, atsakovė ginčijo ieškovės reikalavimus visa apimtimi ir atsakovės nurodomas ginčo sumos įskaitymas atliktas 2019 m. lapkričio 11 d., kai jau byloje vyko ginčas, tai imperatyviai draudžia CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkto normos, t. y. draudžiama atlikti įskaitymus, kai jie ginčijami teisme. Be to, savo argumentus dėl įskaitytos sumos apeliantė pateikė tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir pirmosios instancijos teisme tokių reikalavimų nereiškė, nors CPK 312 straipsnyje imperatyviai nurodyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat įstatymas draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas nagrinėjant teismo sprendimo priėmimo metu buvusias aplinkybes ir pagal byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis. Todėl šiuo atveju apeliantės naujai nurodomos aplinkybės dėl dalies skolos įskaitymo nėra galimos tirti bei vertinti.

Dėl kitų ieškovės patirtų išlaidų, kurių vertė 2 541 Eur su PVM

61. Apeliantė nesutinka, kad turi padengti ieškovei išlaidas už apsaugos paslaugas (363 x 3 = 1 089 Eur su PVM) ir biotualeto nuomos bei šiukšlių išvežimo išlaidas (1 200 Eur be PVM (1 452 Eur su PVM)). Sutarties 4.1.27–4.1.28 punktuose numatyta, jog rangovas savo sąskaita apmoka už šiukšlių rūšiavimą ir jų išvežimą, taigi, šios išlaidos įėjo į darbų pagal sutartį kainą. Sutarties 4.1.32 punkte numatyta, jog rangovas (ieškovė) užtikrina statybos objekte esančio turto apsaugą, ir išlaidas apsaugai iš esmės turėjo padengti ieškovė, nes jos jau buvo įskaičiuotos į sutarties kainą. Be to, apeliantės teigimu, byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovė pažeidė sutarties 5.1.9 punkte numatytą sąlygą suteikti galimybę naudotis WC patalpomis objekte.

62. Teisėjų kolegija pažymi, kad rangos sutartimi ieškovė įsipareigojo iki darbų perdavimo užsakovei saugoti atliktus darbus, užsakovės perduotus ar pačios rangovės įsigytus darbams atlikti reikalingus įrengimus, medžiagas ir reikmenis nuo sugadinimo, neigiamo meteorologinių sąlygų ir gruntinio vandens poveikio, vagystės, užtikrinti statybų objekto teritorijoje sandėliuojamų statybinių medžiagų apsaugą (sutarties 4.1.32 punktas), tuo tarpu, atsakovė pagal sutarties 5.1.10 punktą prisiėmė atsakomybę už rangovei perduotos statybvietės (darbų atlikimo vietos), objekte esančių medžiagų, įrengimų, darbų atlikimo rezultatų saugumą laikotarpiu, kai rangovė neatlieka darbų – ne darbo laiku, ne darbo dienomis, kai darbai sustabdyti ir kt. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas iš 2018 m. rugsėjo–spalio mėn. šalių tarpusavio susirašinėjimo, jog UAB „StatVilsta“ darbus sustabdė 2018 m. rugsėjo mėn., nes atsakovė nuo 2018 m. liepos mėn. nepagrįstai nemokėjo už atliktus ir priimtus darbus, delsė pasirašyti ir nepasirašė dalies atliktų darbų aktų bendrai 402 376,25 Eur sumai ir tik ieškovei sustabdžius darbus atsakovė pasisamdė saugos tarnybą UAB „Fosus“ visam objektui saugoti. Šios aplinkybės patvirtina, kad užsakovė iš esmės pritarė saugos paslaugų būtinumui. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė statybos rangos darbų atlikimo vietoje įrengė vaizdo stebėjimo kameras, už kurių nuomą atsakovė įsipareigojo mokėti dalį nuomos mokesčio – 363 Eur / mėn. Šias aplinkybes pripažįsta ir atsakovė, nes kaip matyti, ji iš dalies yra apmokėjusi dvi sąskaitas, išrašytas už 2018 m. balandžio ir gegužės mėn., tačiau liko skolinga ieškovei iš viso 1 089 Eur už kamerų nuomą už 2018 m. liepos–rugsėjo mėn.

63. Atitinkamai rangos sutarties 5.1.9 punktu šalys susitarė ir atsakovė įsipareigojo suteikti rangovei nuolatinę galimybę naudotis vandeniu ir WC patalpomis objekte, tačiau tokių pareigų nevykdė. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė darbų atlikimo metu išsinuomojo biotualetus; ieškovė įrodė, kad sumokėjo 1 452 Eur su PVM už biotualeto nuomą, šiukšlių išvežimą – buvęs atsakovės UAB „Domus Estate Retail“ atstovas Sutarties vykdymui R. V.; UAB „StatVilsta“ projektų vadovas I. M. bei statybos vadovas E. R. teismo posėdyje patvirtino, jog šalys susitarė, kad UAB „Domus Estate Retail“ kompensuos vaizdo stebėjimo įrangos nuomą po 363 Eur per mėnesį ir UAB „Domus Estate Retail“ kompensuos dalį UAB „StatVilsta“ patiriamų išlaidų darbo atlikimo vietos apsaugai darbo metu, biotualeto nuomai ir statybinių atliekų išvežimui – iš viso 1 200 Eur be PVM. Tuo tarpu, atsakovė nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, kad ji išvežė kitų subrangovų šiukšlių dalį, ir nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, jog statybines atliekas iš objekto be ieškovės vežė ir kiti darbus objekte atlikę subrangovai. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimai dėl 1 452 Eur su PVM už biotualeto nuomą, šiukšlių išvežimą yra pagrįsti.

64. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į skundą nurodyti argumentai neturi reikšmės vertinant sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

65. Apibendrindama išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimas, kuriuo teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovei 334 821,99 Eur skolą, 8 925,35 Eur delspinigius, 76,69 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (343 824,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusioje reikalavimų dalyje ieškinio netenkino, priimtas tinkamai įvertinus bylos aplinkybes, bylą nagrinėjęs teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją, teisingai aiškino šalių sudarytos rangos sutarties nuostatas, rėmėsi aktualia teismų praktika, o apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

66. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Todėl netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nenurodė teismui patirtų bylinėjimosi išlaidų ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Vilija MikuckienėGintaras PečiulisAsta Radzevičienė