Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-02-28 · Civilinė byla Nr. e2A-34-755/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. KasacijaNutartis · 2017-12-18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-02-28Panevėžio apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2022-05-17Vilniaus apygardos teismas
  4. KasacijaNutartis · 2022-06-20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  5. KasacijaNutartis · 2022-09-02Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-28
Bylos Nr.
e2A-34-755/2019
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-01099-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Eigirdas Činka, Birutė Jonaitienė, Zina Mickevičiūtė
Ieškovas
UAB „Ilzenbergo dvaras“
Atsakovas
T. P.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-34-755/2019

teisėja Gražina Čereškevičienė Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01099-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.18.3; (S) 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Jonaitienės, Zinos Mickevičiūtės, ir veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Ilzenbergo dvaras“ apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-54-665/2016 pagal ieškovės UAB „Ilzenbergo dvaras“ ieškinį atsakovams T. P. firmai „ARS“ ir T. P. (T. P.) dėl nuostolių ir netesybų atlyginimo bei atsakovės T. P. firmos „ARS“ priešieškinį ieškovei UAB „Ilzenbergo dvaras“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Ilzenbergo dvaras“ ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovų T. P. firmos „ARS“ ir subsidiariai iš T. P. 10 705 Eur avansą, 3 067,19 Eur delspinigių, 27 553,42 Eur nuostolių atlyginimą ir procesines 6 procentų dydžio palūkanas.

2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė T. P. firma „ARS“ 2015 m. gegužės 21 d. sudarė fasadų remonto sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo iki 2015 m. rugpjūčio 23 d. atlikti Ilzenbergo dvaro rūmų fasadų remonto ir puošybos darbus, o ieškovė įsipareigojo už šiuos darbus sumokėti. Bendra sutarties kaina – 63 899,71 Eur. Ieškovė sumokėjo atsakovei 30000 Eur avansą medžiagoms pirkti, pastoliams nuomoti ir formoms/šablonams gaminti. Atsakovė sutarties numatytu terminu (iki 2015 m. rugpjūčio 23 d.) neatliko sulygtų darbų. Ieškovė 2015 m. rugpjūčio 27 d. pateikė atsakovei reikalavimą dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kuriuo nustatyti papildomi terminai rangos darbams baigti. Be to, atsakovei išsiųstas susitarimo dėl apmokėjimo už darbus projektas ir nustatytas terminas šiam susitarimui pasirašyti. Atsakovė neatvyko pratęsti statybos darbų, laiku nepateikė ir aukščiau nurodyto susitarimo. Ji ignoravo ieškovės reikalavimus. Ieškovė kreipėsi į trečiuosius asmenis dėl statybos darbų užbaigimo. Statybos darbų, kuriuos turėjo atlikti atsakovė, bet atliko tretieji asmenys, vertė – 72 158,13 Eur (be PVM).

3. Teigė, jog atsakovė atliko tik sutartimi numatytų darbų dalį, todėl privalo grąžinti ieškovei 10 705 Eur bei sumokėti ieškovei 3 067,19 Eur delspinigių už laiku neatliktus darbus. Paaiškino, kad ieškovė, samdydama kitus rangovus sutartimi numatytiems darbams užbaigti, patyrė 27 553,42 Eur dydžio nuostolius ir atsakovė, išskaičiavus delspinigius, privalo sumokėti ieškovei 24 486,23 Eur nuostolių atlyginimą.

4. Atsakovė T. P. firma „ARS“ su ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį, prašė priteisti iš ieškovės 13 271,45 Eur skolą ir procesines 6 procentų dydžio palūkanas.

5. Nurodė, jog atsakovė atliko ir perdavė ieškovei darbus, kurių vertė 43 271,45 Eur. Ieškovė sumokėjo atsakovei 30 000 Eur avansą, todėl liko skolinga 13 271,45 Eur. Ieškovė faktiškai priėmė darbus, nepareiškė pretenzijų dėl jų kokybės. Pažymėjo, kad ieškovė, nurodydama, jog priėmė tik darbus, kurių vertė 19 295 Eur, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad egzistavo pagrindas atsisakyti priimti kitus atsakovės atliktus darbus.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė, grąžino ieškovei UAB „Ilzenbergo dvaras“ jos sumokėtą avansą už ekspertizės atlikimą, nusprendė sprendimui įsiteisėjus panaikinti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

7. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nė viena šalis tikėtinai nepagrindė tikrojo atsakovės atliktų darbų kiekio ir jų vertės. Abi šalys nesilaikė sutarties 5 punktu numatytos darbų perdavimo-priėmimo tvarkos. Šalių susitarimu nebuvo pildomas statybos darbų žurnalas. Teismas dėl abiejų šalių kaltės negalėjo net tikėtinai nustatyti, kokie darbai buvo atlikti iki sutartimi numatyto termino pabaigos (2015 m. rugpjūčio 23 d.). Ieškovė 2015 m. rugpjūčio 27 d. raštu pasiūlė atsakovei pratęsti darbų atlikimo terminus, pateikė papildomą garantiją, kad bus tinkamai atsiskaityta už vėlesniais terminais atliktus darbus. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šis raštas patvirtino šalių valią koreguoti darbų atlikimo terminus, numatytus sutartimi.

8. Sprendė, jog tikėtinai įrodyta, kad atsakovė atliko daugiau darbų, negu vėliau bandė aktuoti ieškovė. Pateikti įrodymai patvirtino, jog ieškovė, nebaigusi derėtis su atsakove ir nesant šalių suderintos valios nutraukti sutartį, sudarė susitarimus su kitais rangovais sutartimi numatytiems darbams atlikti. Darė išvadą, kad ieškovė buvo nesąžininga, nes, nenorėdama pratęsti darbų atlikimo terminų, siūlė atsakovei tą padaryti, nurodydama nerealius terminus. Atsakovė sutarties nustatyta tvarka neaktavo atliekamų darbų, ieškovė, tikėtina, susitarė su atsakove, kad kitas rangovas fiksuos atliktus darbus, vadinasi, atsakovė faktiškai veikė kaip subrangovė ir ieškovei tas turėjo būti žinoma. Ieškovė negalėjo pagrįstai tikėtis, jog atsakovė atliks darbus iki 2015 m. rugpjūčio 23 d. Atsakovė neprisiėmė pareigos atlikti darbus iki Ilzenbergo dvaro 500 metų jubiliejaus minėjimo šventės, todėl ieškovė, neigdama savo kaltę, nepagrįstai argumentuoja, kad ji susitarė su kitais rangovais dėl atsakovės neatliktų darbų atlikimo, atsiradus būtinoms aplinkybėms.

9. Darė išvadą, kad ieškovė, pateikdama atsakovei siūlymą pakeisti sutarties įvykdymo terminą ir kartu paraleliai susitardama su kitais rangovais dėl darbų atlikimo, pažeidė kooperavimosi pareigą. Sutartis buvo nutraukta iki darbų rezultato priėmimo, todėl ieškovė turėjo reikalauti perduoti jai atliktus darbus.Ieškovė ne tik nereikalavo,bet ir nepriėmė atsakovės perduodamų darbų. Sprendė, jog taip ieškovė prarado teisę į nuostolių atlyginimą. Atsakovė nepateikė nustatyta tvarka įforminto darbų atlikimo akto, todėl neturi teisės reikalauti apmokėjimo už atliktus darbus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Ilzenbergo dvaras“ prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, ir jį patenkinti.

11. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė negalėjo pagrįstai tikėtis, kad atsakovė atliks darbus iki 2015 m. rugpjūčio 23 d., yra nepagrįsta. Šalys sutartimi aiškiai sulygo, jog darbai bus atlikti iki tos datos. Darbų atlikimo terminas buvo esminė sutarties sąlyga, nes 2015 m. rugsėjo 19 d. turėjo įvykti dvaro 500 metų jubiliejaus minėjimo šventė.

12. Nurodo, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė buvo nesąžininga, nes, nebaigusi derėtis su atsakove ir nesant šalių suderintos valios nutraukti sutartį, sudarė susitarimus su kitais rangovais sutartimi numatytiems darbams atlikti. Paaiškina, kad pirmiausia atsakovė savo vienašališkais veiksmais, tai yra aiškiu atsisakymu vykdyti sutartį, nutraukė sutartinius santykius. Ieškovė, siekdama optimaliausio ir ekonomiškiausio sprendimo (artėjant šventei), bandė atnaujinti atsakovės nutrauktus sutartinius santykius 2015 m. rugpjūčio 27 d. išsiųsdama elektroninį laišką, kuriuo paragino atsakovę atlikti darbus per papildomai nustatytą terminą. Tą pačią dieną buvo gautas atsakovės atsakymas, kuriuo atsakovė pasiūlė pasiieškoti kitų vykdytojų, jeigu ieškovės netenkino atsakovės darbų tempas ir kokybė. Sutartys su kitais rangovais buvo sudarytos nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., sužinojus atsakovės valią, jog ji nepageidauja atnaujinti sutartinių santykių.

13. Teismas, nurodydamas, jog nėra galimybės nustatyti, kokius konkrečius darbus atliko atsakovė, neįvertino, kad atsakovei, kaip rangovei, kyla pareiga perduoti atliktus darbus. Atsakovė sutarties nustatyta tvarka neperdavė ieškovei darbų. Rangovui neperdavus darbų, laikoma, kad darbai nebuvo atlikti. Ieškovė tik geranoriškai sutiko priimti darbus, kurių vertė 19 295 Eur.

14. Nurodo, jog sprendimo argumentai, kad ieškovė, nutraukusi sutartį iki darbų rezultato priėmimo, turėjo reikalauti perduoti jai atliktus darbus, nedelsdama pradėti darbų priėmimą, o nesiėmus tokių veiksmų, prarado teisę į nuostolių atlyginimą, yra nepagrįsti. Pirmiausia atsakovė nutraukė sutartį. Ji ir turėjo pareigą perduoti atliktus darbus, jeigu manė, kad juos atliko.Atkreipia dėmesį, kad projekto vadovas kelis kartus kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas sutarties nustatyta tvarka perduoti darbus.

15. Nepagrįstai teismas darė išvadą dėl tariamo šalių susitarimo nepildyti statybos darbų žurnalo. Toks susitarimas nebuvo ir negalėjo būti sudarytas, nes ieškovei yra būtinas užpildytas statybos darbų žurnalas, siekiant, kad kompetentinga institucija surašytų statinio užbaigimo aktą. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė buvo raginama pildyti (pati ar per kitus rangovus) statybos darbų žurnalą, tačiau ši nepildė žurnalo.

Atsiliepimas

16. Atsakovai T. P. firma „ARS“ ir T. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

17. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra galimybės nustatyti kokius konkrečius darbus atliko atsakovė. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos nurodomus duomenis apie atskirų darbų atlikimo apimtis. Teismui nepateiktas pagrindinis darbų vykdymo fiksavimo dokumentas – statybos darbų žurnalas. Ieškovei, kaip užsakovei, kilo pareiga perduoti atsakovei pagrindinį ir papildomus statybos darbų žurnalus, tačiau atsakovei jie nebuvo pateikti.

Šalies argumentai

18. Ieškovė, ką pagrįstai nurodo ir pirmosios instancijos teismas, buvo nesąžininga, ji pažeidė kooperavimosi pareigą. Skundžiamu sprendimu tinkamai nustatyta, jog darbai nebuvo laiku atlikti dėl ieškovės kaltės, nes ji nesudarė būtinų sąlygų jiems atlikti. Atsakovė, įvertinusi susidariusią situaciją, pasinaudojo įstatymo numatyta teise sustabdyti darbų vykdymą. Ieškovė pripažino savo kaltę dėl būtinų sąlygų darbams atlikti nesudarymo, pasiūlydama atsakovei pratęsti darbų vykdymo terminus. Ieškovės pasiūlyti terminai nebuvo protingi, be to, ieškovė jau buvo pradėjusi derybas su kitais rangovais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikinama ir ji perduodama nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 326 str. 1 d. 4 p.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ššioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis teismas kasacine tvarka išnagrinėjęs bylą 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi nusprendė panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas UAB „Ilzenbergo dvaras“ ieškinio reikalavimas dėl 10705 Eur avanso priteisimo ir paliko galioti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo dalį, kuria šis reikalavimas buvo atmestas. Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovės T. P. firmos „ARS“ atliktų darbų vertė sudaro tik 19 295 Eur ir todėl iš šios atsakovės turi būti priteista likusi sumokėto avanso dalis ( 10705 Eur).Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, jog ieškovė teisėtai, t. y. atsakovei T. P. firmai „ARS“ pažeidus sutartį, nutraukė fasadų remonto sutartį.

20. Kasacinis teismas greta to nurodė, jog sprendžiant ar yra teisinės prielaidos taikyti CK 6.258 straipsnio 5 dalyje numatytą teisių gynimo būdą, o jas nustačius, reikalinga papildomai tirti ir aiškintis ar ieškovė, apskaičiuodama nuostolius, neįskaičiavo papildomų ( sutartimi neaptartų) darbų, medžiagų, ar yra darbų kainų skirtumas, o , atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad darbų atlikimo pagal pirminę ir pakeičiančias sutartis terminai buvo trumpi (gegužės–spalio mėn.) ir tokio skirtumo negalėjo lemti infliacija, ekonominės sąlygos ir kt.,kiek jis pagrįstas. Jeigu egzistuoja kainų pagal sutartis skirtumas, ar jis gali būti laikomas protingu, ar apskaičiuojant nuostolius neįskaičiuotos darbų, kurie nebuvo nustatyti atlikti pirminėje sutartyje, ar pakeičiančios sutartys sudarytos protingomis ir ekonomiškai naudingomis sąlygomis. Apeliacinio skundo ribos , koreguotos kasacinio teismo nutarties išvadų, yra bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribomis.

21. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, taikant kainų skirtumo principą, tokia sutartis turi būti sudaroma per protingą terminą ir protingomis sąlygomis, turi būti įvertintas ir nukentėjusios šalies elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas byloje Nr. 3K-P-382/2006).

22. Kolegijos vertinimu, buvo prielaidos pakeičiančiai sutarčiai sudaryti. Minėta nutarties 19 punkte, jog kasacinis teismas konstatavo, jog ieškovė teisėtai, atsakovei T. P. firmai „ARS“ pažeidus sutartį, nutraukė fasadų remonto sutartį. Sutarties su atsakove termino pabaiga buvo numatyta 2015 m. rugpjūčio 23 d., derybos su atsakove dėl darbų tęsimo buvo nesėkmingos , rugsėjo viduryje buvo numatytas ir oficialiai paskelbtas rūmų jubiliejaus šventė ( 500 metų minėjims) , tad sprendžiama, jog ieškovė dėl iš anksto suplanuoto renginio , atsakovei atsisakius tęsti darbus, iš esmės neturėjo kitų elgesio pasirinkimo variantų, išskyrus kaip kitų rangovų paiešką. Kadangi atliktinų darbų dalis buvo specifiniai , susiję su nestandartinių restauracinio pobūdžio veiksmų atlikimu, tad ir juos galinčių atlikti asmenų ratas, ypač kai tas turėta atlikti per trumpą laiką, nėra platus.Byloje neįrodinėta, jog ieškovės pasirinkti pakeičiantys atsakovą rangovai būtų buvę netinkami, nekompetentingi.

23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neištyrė , reikiamai nesugretino pateiktų statybos dokumentų, kuriais šalys įrodinėjo ginčo ir ją pakeitusių sutarčių tapatumą ar skirtingumą, o tą padaryti apeliacinės instancijos teisme be papildomo tyrimo ir, manytina, be specialių žinių panaudojimo nėra galimybės, todėl klausimas dėl šių skirtumų dydžio nustatymo, perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes jį nustatyti apeliacinės instancijos teisme procesinių prielaidų nėra. To dydžio apeliacinės instancijos teisme nustatymas reikštų bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos tvarka dėl minėtos dalies visa apimtimi, todėl bylos dalis grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).

24. Apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Nors apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau apeliacija yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir/ar pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir/ar pagrįstumą, padarytas faktų vertinimo bei teisės aiškinimo (taikymo) klaidas dažniausiai ištaiso, negrąžindamas bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išskyrus atvejus, jei neatskleista bylos esmė, o remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo atskleista jos esmė dėl kainų skirtumo fakto ir to dydžio, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

25. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; kt.).

26. Nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas pažymėjo,jog bylą nagrinėję teismai netyrė ir nevertino Polito firmos „ARS“ pirmosios instancijos teisme pateiktų atsikirtimų dėl skirtumų, egzistuojančių tarp pakeičiančių sutarčių dalykų ir fasadų remonto sutarties dalyko. T. P. firma „ARS“ turėjo atlikti pagal fasadų remonto sutartį, apibrėžti lokalinėse sąmatose ir puošybos elementų žiniaraštyje. Bendra darbų kaina – 63 899,71 Eur. Ieškovė įrodinėjo, kad darbams, kurių atsakovė T. P. firma „ARS“ neįvykdė pagal sutartį, atlikti buvo pasitelkti tretieji asmenys (UAB „Rokiškio apdaila“ atliko fasadų remonto darbus už 50 151,95 Eur (be PVM); UAB „Akmens karalystė“ įvykdė 4 dekoro elementų gamybos užsakymus už 10 170,06 Eur (be PVM); Š. A. pagamino 25 dekoro elementus, už kuriuos ieškovė sumokėjo 2500 Eur (be PVM), T. B. atliko dekoro elementų montavimo, piliastrų kapitelių montavimo ir karnizų kampų montavimo darbus, už kuriuos ieškovė sumokėjo 3847 Eur (be PVM), atlikta eksterjero elementų klijavimo ir stoglangių apdailos darbų, už kuriuos ieškovė sumokėjo 2050 Eur (be PVM); UAB „Stogvyga“ atliko fasado skardinimo darbų už 3439,12 Eur (be PVM)). Ieškovės teigimu, susidarė kainų pagal sutartis su trečiaisiais asmenimis ir atsakove T. P. firma „ARS“ skirtumas, siekiantis 27 553,42 Eur. Atsakovė T. P. firma „ARS“ atsikirto, kad pirmiau nurodytomis sutartimis, sudarytomis tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų, be kitų darbų, buvo atlikti ir tokie darbai, kurie nebuvo nustatyti šalių 2015 m. gegužės 21 d. sudarytoje fasadų remonto sutartyje. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino ir nekonstatavo, ar ieškovė, apskaičiuodama nuostolius, neįskaičiavo papildomų darbų, medžiagų kainų, nesiaiškino, kas lėmė didelį kainų skirtumą, atsižvelgiant į tas aplinkybes, kad darbų atlikimo pagal pirminę ir pakeičiančias sutartis terminai buvo trumpi (gegužės–spalio mėn.) ir tokio skirtumo negalėjo lemti infliacija, ekonominės sąlygos ir kt.

27. Kolegija atkreipia dėmesį, jog bylos duomenys apie atliktų darbų sudėtį, mastą,kainą nėra pakankamai aiškūs. Iš šalių sutarties priedų lokalinių sąmatų Nr.1 ir Nr.2 matosi, jog atliktini darbai yra pateikti tik juos aprašant( įvardijant). Tuo tarpu atsakovę pakeitusio rangovo UAB “Rokiškio apdaila“ atliktini bei atlikti darbai ne tik aprašyti ( įvardyti) , bet ir nurodytas darbų kodas ( t.1, b.l.65). Tikėtina, jog naudotas unifikuotas sąmatų apskaičiavimo sistemose taikomas darbų kodas. Kokia sistema naudotasi duomenų nėra. Ar sutarties priede Nr.1 ir sutarties su UAB “Rokiškio apdaila“ priede Lokalinė sąmata, atliktų darbų aktuose įvardyti darbų pavadinimai reiškia identiškos apimties darbus be specialių žinių atsakyti apsunkinta. Be tokių žinių atsunkinta atsakyti ar tokie patys ir tokios pat apimties yra darbai, kurie lokalinėje sąmatoje Nr.1 įvardyti kaip“ „skardinių lauko palangių, piliastrų ir kt.elementų apskardinimo gamyba ir montavimas“,o UAB “Stogyvyga“ PVM sąskaitoje faktūroje ir Atliktų darbų vertės akte įvardyti kaip „Fasado skardinimas“ ( t.3,b.l.35-36). Šalių suderintoje Lokalinėje sąmatoje Nr. 2 buvo sutarta atlikti fasadų dekoracijų gamybą ir montavimą už 2220 Eur, išvardytos fasado dekoracijos. UAB “Akmens karalystė“ išrašytose išankstiniam apmokėjimui sąskaitose faktūrose fasado dekoracijos išvardytos nurodžius jų kodą ( t.1,b.l.67-70). Kokią dekoraciją reiškia koks kodas duomenų nėra, todėl ne specialistas negali įvertinti jų tapatumo. Ne specialistui sunku įvertinti ir T. B. atliktų montavimo darbų (popier. bylos I t,b.l.182) tapatumą tiems darbams ,dėl kurių atlikimo buvo susitarę ieškovė ir T. P. firma ARS.

28. Ne specialistui sunku įvertinti ir kainų pokyčių, jeigu jie yra, pagrįstumą, jų atitikimą rinkos sąlygoms , galimai apibendrintiems sąmatų rinkiniams, nes tam reikalingos specifinės žinios, rinkos konkretikos išmanymas. Atsižvelgiant į aukščiau pasakytą, byloje reikalinga nustatyti ar yra atsakovės pagal sutartį atliktinų ir kitų rangovų atliktų darbų pobūdžio, jų apimties, kainų skirtumų, jeigu kainų skirtumas yra, kiek jis ekonomiškai pagrįstas. Tam reikalinga atlikti statybos dokumentų ištyrimą ir jų sugretinimą, turėti kainų skirtumo, jeigu jis būtų nustatytas, ekonominį pagrindimą, jį vertinti. Tam, kolegijos vertinimu, reikalingas papildomas tyrimas, kuriam atlikti reikalingos specialios ne teisinio pobūdžio žinios.

29. Kolegija atkreipia dėmesį, jog abi šalys byloje buvo pateikę prašymus skirti statybos techninę ekspertizę, nurodę konkrečius ekspertus , suformulavę klausimus, ieškovė ir apmokėjo preliminarią ekspertizės atlikimo kainą. Teismas 2016 m.gegužės 26 d. posėdyje nurodė, jog šį klausimą išspręs rašytinio proceso tvarka šalims sumokėjus būtinas išlaidas. Proceso eiga – šalys, tretysis asmuo pateikė prašymus ekspertizei atlikti, teismas įpareigojo suformuluoti klausimus, pasiūlyti ekspertus, sumokėti užstatą( ką vienas iš šalių padarė) leidžia daryti išvadą,jog pačios šalys vertino , kad byloje egzistuoja specialių žinių poreikis, tad teismas atliko parengiamuosius veiksmus, kad tokia prašoma ekspertizė būtų atliekama ( rašyt.bylos medžiagos 3 t.,b.l.154).Tik 2016 m. birželio 16 d. atsakovė ir tretysis asmuo atsisakė prašymo skirti tokią ekspertizę. Atitinkamai tokio prašymo atsisakė ir Ieškovė.

30. Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus, ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Ekspertizę skirti tikslinga tada, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios. Teismas gali skirti ekspertizę savo arba byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, jeigu teismui iškyla neaiškūs, specialiųjų žinių reikalaujantys klausimai. Pagal teisinį reglamentavimą teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai (CPK 212 str. 1 d.). Ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti (CPK 212 str. 1 d.2 p.).

31. Nors pirmosios instancijos teismas buvo nutaręs, kad nuspręs dėl ekspertizės skyrimo rašytinio proceso tvarka, tokia nutartis taip ir nebuvo priimta. Proceso eiga leidžia spręsti, jog teismas nutarė ekspertizės neskirti , nes to nebeprašė nė viena šalių. Kolegija pastebi, jog lemiančia sąlyga ekspertizei skirti yra ne šalių valia dėl jos paskyrimo, o teismo įsitikinimas dėl specialių žinių panaudojimo būtinumo. Ji gali būti skirta ir be šalių prašymų ar net jiems prieštaraujant, jeigu konstatuojamas specialių žinių būtinumas. Ekspertizės išlaidų atlyginimo klausimas tokiu atveju išsprendžiamas priimant galutinį teismo sprendimą priklausomai nuo bylos baigties.

32. Kolegija sprendžia, jog tokios ekspertizės skyrimas apeliacinės instancijos teismo procese nebūtų galimas , nes jos aktas turėtų būti vertinamas nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme ir šalys turi turėti procesinę galimybę siekti, kad dėl jos išvadų svarbos pasisakytų ir apeliacinės instancijos teismui.

33. Ieškovė pareiškė ir reikalavimą dėl 3067,19 Eur delspinigių priteisimo. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos (t. y. ir delspinigiai) įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą. Tačiau, prieš taikant įskaitymą, turi būti įvertinama, iš kokios prievolės pažeidimo šaliai kilo pareiga atlyginti nuostolius ir netesybas, todėl, sprendžiant dėl delspinigių priteisimo, turi būti nuspręsta ar šiuo atveju jie priteistini. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius negali būti išspręstas, kol neaiškus reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo teisinis likimas.

34. Skundžiamo teismo sprendimo dalį panaikinus ir bylos dalį perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir jų nenagrinėja.

35. Nagrinėjant bylos dalį iš naujo, teismas turėtų, pasitelkęs specialių žinių turinčius asmenis , atlikti šalių pateiktų statybos (buhalterinių) dokumentų įvertinimą juos sugretinant, kad nustatyti sutartų su atsakovais atlikti, bet kitų rangovų atliktų darbų atitiktį , jų mastų , kainos skirtingumus, jų atitikimą rinkos kainai. Šiems sugretinimams atlikti reikalinga svarstyti ar nėra tikslinga dar kartą pasiūlyti šalims pasisakyti dėl ekspertizės atlikimo ir nuspręsti dėl tokio tyrimo tikslingumo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo dalį , kuria buvo atmestas ieškovės UAB „Ilzenbergo dvaras“ ieškinio reikalavimas atsakovams T. P. firmai „ARS“ ir T. P. (T. P.) dėl 27 553,42 Eur nuostolių atlyginimo, 3 067,19 Eur delspinigių, procesinių 6 procentų dydžio palūkanų priteisimo panaikinti ir šią dalį bylos perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Eigirdas ČinkaBirutė JonaitienėZina Mickevičiūtė