- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- e2-1653-631/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25638-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gitana Butrimaitė
- Ieškovas
- L. E.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „M14 invest“, uždarajai akcinei bendrovei „T-parkas“
- Advokatai
- Adomas Kunčius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovei L. E., jos atstovui advokatui Adomui Kunčiui, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „M14 invest“ ir uždarosios akcinės bendrovės „T-parkas“ atstovams direktoriui A. E. ir advokatei Eglei Valiulienei, viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. E. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „M14 invest“ ir uždarajai akcinei bendrovei „T-parkas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas NUSTATĖ:
Šalies argumentai
ieškovė L. E. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jos atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnį neteisėtu, priteisti ieškovei iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Ieškovė nurodo dirbusi pas darbdavį UAB „M14 invest“ pagal 2015 m. kovo 4 d. Darbo sutartį Nr. 38 pardavimų vadovės pareigose, o pas darbdavį UAB „T-parkas“ pagal 2017 m. balandžio 3 d. darbo sutartį pardavimų vadovės pareigose, teigia tik atsitiktinai sužinojusi (tikrindama savo Sodros paskyrą), kad ji jau pas minėtus darbdavius nebedirba. Tik iš darbo ginčų komisijai pateiktų atsakovų jos darbo sutarčių sužinojusi, kad atleista iš darbo už pravaikštas nuo 2020 m. kovo 31 d. Darbo kodeksas (toliau - DK) numato darbo sutarties nutraukimo procedūras. Visose jose darbuotojas turi būti informuojamas apie darbo sutarties nutraukimą bei dalyvauja tame procese. Ieškovė jokio pranešimo apie darbo sutarties nutraukimą nei iš vieno darbdavio negavo. Ieškovė kreipėsi elektroniniu paštu į darbdavius, tačiau jokio atsakymo negavo. Darbdaviai pažeidė imperatyvius darbo teisinių santykių nutraukimo reikalavimus ir dėl to darbo sutarties nutraukimas su darbuotoja laikytinas neteisėtu. Ieškovė taip pat negavo jokio galutinio atsiskaitymo, nebuvo sumokėtas neišmokėtas darbo užmokestis, išeitinė išmoka. Ieškovė kaip svarbią aplinkybę nurodo, jog yra atsakovų vadovo A. E. sutuoktinė, tarp jos ir A. E. vyksta ginčas dėl santuokos nutraukimo. Dėl šios priežasties atsakovų vadovas apribojo ieškovės patekimą į darbdavio biurą ir, kaip paaiškėjo vėliau, atleido iš darbo. Akivaizdu, kad grąžinus į darbą, ieškovei būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl ieškovė negali būti grąžinta į pirmesnį darbą ir tokiu atveju vadovaujantis DK 218 str. 4 d., yra teisinis pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisiant išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovė yra patyrusi ir neturtinę žalą, tačiau šiuo metu jos nereikalauja. (el.b.l. 1-2, 4-5).
Atsiliepimas
Atsakovai prašo atmesti ieškovės ieškinius. Atsiliepimuose patvirtina, jog ieškovė yra bendrovių vienintelio akcininko ir direktoriaus A. E. sutuoktinė. Ieškovė su A. E. santuokoje išgyveno daugiau kaip 20 metų. Visus šiuos metus A. E. užsiėmė įvairių nekilnojamųjų projektų vystymu. Tokiu tikslu buvo įsteigtos ir abi bendrovės, UAB „M14 invest“ ieškovė 2015-03-04 darbo sutarties Nr. 38 pagrindu pradėjo dirbti pardavimų vadove. 2018 m., susikomplikavus situacijai šeimoje, A. E., bandydamas gelbėti tarpusavio santykius, sutiko su ieškovės prašymu sudaryti galimybę jai turėti atskirą verslą, todėl 2018 m. pabaigoje neatlygintinai perleido ieškovei 454 520,63 EUR dydžio reikalavimo teisę į bendrovę, ko pasekoje ieškovės įsteigta ir valdoma UAB „Velkoma“ (ieškovė yra vienintelė UAB „Velkoma“ akcininkė ir direktorė) iš esmės neatlygintinai iš „M14 invest“ įsigijo šešis nekilnojamojo turto objektus su tikslu nuomoti juos tretiesiems asmenims ir iš to gauti pajamas. Kaip pasimatė iš tolimesnio ieškovės elgesio, gavusi didelės vertės turtą ir per savo valdomą įmonę pradėjusi gauti pajamas, ieškovė tikėtinai prarado interesą dirbti „M14 invest“ bendrovėje. 2019 m. pradžioje, t.y. netrukus po to, kai ieškovės valdoma įmonė UAB „Velkoma“ įgijo iš „M14 invest“ nekilnojamąjį turtą, ieškovė susižeidė koją, dėl ko pakankamai ilgą laiką buvo nedarbinga. Pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, ieškovė nieko nepranešusi nepasirodė darbe iki pat 2019-08-06. Atsakovui susisiekus su ieškove, buvo pasakyta, kad nedarbingumas dar bus pratęstas. Po kurio laiko buvo atsiųsti nedarbingumo pažymėjimai už laikotarpį nuo 2019-08-07 iki 2020-08-20, tačiau šiam laikotarpiui pasibaigus ieškovė vis tiek nepasirodė darbe. Kadangi ieškovės pateiktame nedarbingumo pažymėjime buvo nurodyta, kad ieškovė tęsia reabilitaciją dėl kojos traumos, atsakovas kurį laiką geranoriškai laukė, kol ieškovė grįš į darbą, vis bandydama su ieškove susisiekti ir išsiaiškinti esamą padėtį. Už visą laikotarpį, kada ieškovė be pateisinamos priežasties nebuvo darbe ir visiškai nevykdė darbo funkcijų, darbo laiko apskaitoje ieškovei buvo žymima pravaikšta (bei neskaičiuojamas ir nemokamas darbo užmokestis, atitinkamai apie pravaikštas (nedraudiminį laikotarpį) nuolatos buvo informuojama ir Sodra. 2019 m. rugsėjo pabaigoje netikėtai buvo gautas ieškovės ieškinys bendrovei dėl ieškovės, kaip atsakovo kreditorės, paskolintų piniginių lėšų priteisimo, o 2020 m, pradžioje buvo gautas ieškovės ieškinys A. E. dėl santuokos nutraukimo. Po šių ieškovės veiksmų atsakovei kilo įtarimų, kad ieškovė į darbą apskritai nebeketina grįžti. Tačiau atsižvelgiant į ieškovės specifinį statusą (t.y. į tai, kad ieškovė yra atsakovų akcininko bei vadovo sutuoktinė), pirmiausia vis tik buvo bandoma susitarti geranoriškai. Tačiau ieškovė atsakovo dedamas pastangas ignoravo, į darbą neatvykdavo, darbo funkcijų visiškai nevykdė, telefonu vengė bendrauti, registruotų laiškų neatsiimdavo. Atsakovui supratus, kad ieškovė į darbą ilgą laiką neateina be jokios pateisinamos priežasties, ir ateityje neketina grįžti, ieškovės darbo sutartis su abiem atsakovais buvo nutraukta 2020-03-31 Darbo kodekso 58 str. 2 d. 1 p. pagrindu dėl tęstinio šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Atsakovai nesutinka su ieškovės ieškiniais dėl neteisėto atleidimo, nurodo, jog ieškovė Darbo kodekso 58 str. 2 d. 1 p. pagrindu atleista pagrįstai ir teisėtai, kadangi ji beveik metus neateidama į darbo vietą bei neatlikdama jokių darbinių funkcijų darė tęstinį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kas suteikė teisę darbdaviui (abiem atsakovams) be įspėjimo nutraukti darbo sutartį su ieškove. Pažymėtina ir tai, kad atsakovai šio ieškovės tęstinio šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo netoleravo, ką akivaizdžiai patvirtina faktas, kad už laikotarpį, kada be pateisinamos priežasties nebuvo atvykstama į darbą, ieškovei nebuvo mokamas darbo užmokestis, apie nemokėjimo priežastis įstatymų nustatyta tvarka informuojant ir Sodrą. Ieškinyje ieškovė deklaratyviai nurodo, kad neva jai buvo apribotas patekimas į darbo vietą, tačiau šiam teiginiui pagrįsti ieškovė nepateikia jokių įrodymų. Tokių įrodymų objektyviai ir negalėtų pateikti, kadangi faktinė situacija buvo iš esmės priešinga - būtent patys darbdaviai su ieškove nuolat bandė susisiekti bei išsiaiškinti tolimesnius jos ketinimus (kada ji ketina grįžti į darbą ir ar apskritai ketina grįžti). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad patys atsakovai itin ilgai nenutraukė darbo sutarties su ieškove, nors ieškovė ilgą laiką visiškai nevykdė darbo funkcijų bei ignoravo bet kokius atsakovų geranoriškus veiksmus siekiant išspręsti susidariusią situaciją. Šios aplinkybės objektyviai ir akivaizdžiai parodo ieškovės teiginio dėl apribojimo patekti į darbo dieną nepagrįstumą ir neatitikimą tikrovei. Dėl tų pačių priežasčių yra akivaizdu, kad atsakovai neturėjo objektyvių galimybių pareikalauti darbuotojos rašytinio paaiškinimo, kadangi ieškovė ilgą laiką nesirodė darbo vietoje, vengė atsakinėti į telefoninius skambučius, nepriiminėjo registruotų laiškų. Tuo tarpu jei atsakovai iš tiesų kokiu nors būdu būtų apriboję ieškovės patekimą į bendrovių biurą arba kaip nors kitaip, ieškovės manymu, būtų pažeidę jos teises, ieškovė dėl atitinkamo teisių pažeidimo turėjo kreiptis į darbo ginčų komisiją, tačiau to nepadarė (nors, kaip matyti, žino galimus savo teisių gynimo būdus ir jais aktyviai naudojasi). Ieškovė visiškai ignoravo darbo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, net keletą mėnesių darė tęstinį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir ignoravo atsakovų veiksmus, kuriais buvo siekiama išspręsti situaciją. Ieškovė padarė tęstinį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, todėl atsakovai teisėtai ir pagrįstai be įspėjimo nutraukė su ieškove darbo sutartį Darbo kodekso 58 str. 2 d. 1 p. pagrindu. Atsakovų vertinimu, ieškovės rašytinio pasiaiškinimo dėl padaryto darbo pareigų šiurkštaus pažeidimo nebuvimas, nagrinėjamu atveju, neturi ir objektyviai negali turėti jokios įtakos ieškovės atleidimo teisėtumui, atsakovai remiasi kasacinio teismo praktika šiuo klausimu (LAT nutartys 2019-03-28 civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019; 2019-0926 civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-248/2019; 2020-05-20 Nr. e3K- 3-158-684/2020). Atsakovai mano, kad nagrinėjamu atveju ieškovės šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra akivaizdus - ji ilgą laiką iki atleidimo visiškai nėjo į darbą, nevykdė jokių darbinių funkcijų bei ignoravo visas atsakovų pastangas geranoriškai išsiaiškinti susidariusią situaciją, todėl net jei ir būtų konstatuotas procedūrinis pažeidimas (su kuo atsakovai kategoriškai nesutinka), tai bet kuriuo atveju šis procedūrinis pažeidimas neturėtų ir objektyviai negalėtų turėti jokios įtakos ieškovės atleidimo teisėtumui. Ieškovė atleista pagrįstai ir teisėtai, bei atsakovai ieškovės atžvilgiu neturi jokių mokėtinų sumų. (el.b.l.41-45, 47-51).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžių metu ieškovė patvirtino darbo pradžios bendrovėse aplinkybes ir savo santykius su atsakovų vadovu, nurodydama, kad vyksta skyrybų procesas su A. E., dėl jų įtemptų santykių A. E. per buhalterę T. M. perdavė jai, kad ji nepageidaujama ofise, todėl nematė prasmės eiti į darbą, bet teigia dirbusi iš namų, vykdžiusi toliau savo darbo funkcijas, tokias kaip klientų paieška patalpų pardavimui, analizavusi nekilnojamojo turto rinkos skelbimus, nors iš atsakovų vadovo jokių užduočių negaudavusi, jokio kontakto su vadovu nebuvo. Teigia, negavusi jokio pranešimo apie darbo sutarčių nutraukimą, tik atsitiktinai iš Sodros sužinojusi, kad jos darbo sutartys nutrauktos darbdavio iniciatyva ir be jos žinios ar atsiklausimo.
Atsakovų vadovas direktorius A. E. teismo posėdžio metu paaikšino, kad bendrovės buvo įsteigtos vystant nekilnojamojo turto verslą, ieškovė, šalia rūpinimosi šeima ir vaikais, bendrovėje „M14 invest“ ėmėsi pardavimo reikalų, kartu dar buvo ir kita įmonė „Velkoma“, įsteigta pačios L. E. vardu, ši bendrovė užsiėmė butų nuoma. UAB „T parkas“ ieškovė su jokiais klientais nedirbo, tvarkė personalo dokumentus ir pasirašydavo mokėjimus. Vadovas nurodė, jog pats net neturėjo prisijungimų prie banko, viską tvarkė ieškovė, todėl ji galėjo buhalterei duoti įvairius nurodymus, nebūtinai ir teisėtus, kaip ir dėl jo paties darbo užmokesčio pervedimo į jos sąskaitą. „T parkas“ bendrovėje ieškovė dirbo labai minimalias valandas, todėl ir darbo užmokestis buvo visai minimalus, be to, buvo susitarimas dėl jo deponavimo, nes kurį laiką bendrovė ir neturėjo iš ko jį sumokėti. „T parkas“ akcininkas yra UAB „M14 invest“. Visus nurodymus dėl darbo funkcijų vykdymo ieškovei duodavęs pats direktorius, kažkokių pareiginių instrukcijų rašytinių nebuvo, savaime buvo aišku, kokias funkcijas ieškovė turi vykdyti. Prasidėjus skyrybų procesui tarpusavio santykiai blogėjo, ieškovė dar patyrė ir kojos traumą, ilgą laiką buvo nedarbingume, todėl jos kurį laiką darbe nebuvo, tačiau visą laiką tekdavo priminti ir perklausti, ar tęsiamas nedarbingumas, nes pati vengė teikti informaciją. Po 2019 m. rugpjūčio mėnesį pasibaigusio nedarbingumo ieškovė darbe nepasirodė, vadovas nesutinka su ieškovės teiginiais, kad ji negalėjo pateikti į darbo vietą, nes tikrai nebuvo jai sudaryta jokių kliūčių, ji pati buvo nusprendusi nebetęsti darbo santykių bendrovėse, nes finansiškai jai tai nebuvo aktualu, jai dar anksčiau buvus perrašytam nekilnojamam turtui ,turėtai bendrovei, kur ji pati vystė savo verslą. Atsakovų bendrovėms neliko nieko kito kaip atleisti ieškovę už pravaikštas, nes ji nėjo į darbą daugiau kaip pusę metų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškiniai atmetami.
Byloje nustatyta, jog ieškovė L. E. dirbo UAB „M14 invest“ 2015 m. kovo 4 d. darbo sutarties Nr.38 pagrindu pardavimų vadovės pareigose. Nuo 2017 m. liepos 3 d. darbo sutarties pakeitimu ieškovei buvo nustatytas 970 Eur darbo užmokestis (el.b.apyrašo psl.74, 99-101, t.I).
L. E. atleista iš darbo UAB „M14 invest“ 2020 m. kovo 31 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu už pravaikštas atsakovo direktoriaus pasirašytu įsakymu Nr.20-0331 (el.b.apyrašo psl.92, 128, t.I).
L. E. dirbo nepagrindinėse projektų vadovės pareigose UAB „T-parkas“ 2017 m. balandžio 3 d. darbo sutarties Nr. 2 pagrindu, darbdavys buvo įsipareigojęs mokėti dviejų valandų minimalų darbo užmokestį, išmokant vieną kartą per mėnesį, darbo dienos trukmė nustatyta dvi valandos penkių darbo dienų savaitė (el.b.apyrašo psl.37, 131-133, t.I).
L. E. atleista iš darbo UAB „T-parkas“ 2020 m. kovo 31 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu už pravaikštas atsakovo direktoriaus pasirašytu įsakymu Nr.20-0331A (el.b.apyrašo psl.54, t.I).
Ieškovė, nesutikdama su atleidimu iš darbo UAB „M14 invest“ ir UAB „T-parkas“, kreipėsi 2020-06-30 į darbo ginčų komisiją, prašydama atleidimus iš darbo pripažinti neteisėtais ir priteisti su darbo santykiais susijusias sumas (el.b.apyrašo psl.23, 60, t.I). Darbo ginčų komisija 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimais Nr.DGKS-4879 darbo byloje Nr.APS-131-1482 ir Nr. DGKS-4873 darbo byloje Nr.APS-131-14810 L. E. prašymus atsisakė nagrinėti, praleidus DK 220 str. 1 d. nustatytą terminą (el.b.apyrašo psl.58-59, t.I).
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Tai reiškia, kad darbo ginčų komisijos išnagrinėtas ginčas teisme yra nagrinėjamas iš naujo. Teismas, jei mano esant tikslinga, gali remtis darbo ginčų komisijos surinktais ar jai ankščiau pateiktais įrodymais (DK 231 straipsnio 5 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Sujungus į vieną bylą darbuotojos – ieškovės ieškinius, pareikštus dviem darbdaviams – atsakovams atskirose bylose, išnagrinėtas kilęs ginčas tarp šalių dėl L. E. atleidimo iš darbo UAB „M14 invest“ ir UAB „T-parkas“ teisėtumo ir su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo.
Iš šalių paaiškinimų, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad ieškovė L. E. ir atsakovų direktorius A. E. yra sutuoktiniai, kurių santuokos nutraukimo byla nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje, kilusioje iš darbo teisinių santykių, papildomai nėra pateikta jokių duomenų, susijusių su skyrybų, turto pasidalinimo klausimais, galinčių turėti įtakos darbo teisiniams santykiams. Į bylą pateikta 2018 m. gruodžio 31 d. trišalė reikalavimų perleidimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Velkoma“, atstovaujamos direktorės L. E., UAB „M14 invest“, atstovaujamos direktoriaus A. E. ir trečios šalies L. E. darbo ginčo išsprendimui neturi reikšmės, nepaisant atsakovų direktoriaus argumentų, jog L. E. dėl keleto jai ir jos valdomai bendrovei naudingų sandorių nebeturėjo suinteresuotumo dirbti atsakovų bendrovėse. Teismo vertinimu, pateikta sutartis to nepatvirtina. Ieškovė taip pat nepatvirtino, kad dėl sudarytų nekilnojamo turto perėmimo jos valdomos bendrovės vardu ar reikalavimų perėmimo, įskaitymo sutarčių sudarymo neturėjo suinteresuotumo tęsti darbo santykių atsakovų bendrovėse.
Bylos medžiaga, Sodros oficialūs duomenys patvirtina, kad L. E. dėl nelaimingo atsitikimo (kojos traumos) buvo nedarbinga nuo 2019-02-25 iki 2019-08-20 (el.b.apyrašo psl.115-116, 139, t.I). Ginčo dėl ieškovės darbo UAB „M14 invest“ ir UAB „T-parkas“ iki nurodomo nedarbingumo tarp šalių nėra. Po pasibaigusio nedarbingumo ieškovė į darbą nei UAB „M14 invest“, nei UAB „T-parkas“ nėjo. Šias aplinkybes patvirtina šalių paaiškinimai, bendrovių darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, Sodros išrašai, medicininėse pažymose nurodyti laikotarpiai (darbo bylų medžiaga).
Ieškovė teigia, kad jai buvo perduota žinutė, jog A. E. jos nepageidauja matyti darbe, tai pasakiusi buhalterė T. M.. Atsakovų direktorius A. E. neigia tokią informaciją, tvirtindamas, kad bandė susisiekti su L. E. ir išsiaiškinti jos nevykimo į darbą aplinkybes, ragino toliau dirbti, tačiau ieškovė į telfono skambučius neatsakinėjo, su ja nebuvo įmanoma susisiekti, į laiškus neatsakė, pati ieškovė nebuvo suinteresuota darbu bendrovėse.
Liudytoja apklausta T. M. neigė perdavusi ieškovei informaciją apie tai, jog ji nepageidaujama darbe, minėjo, jog atsakovų direktorius nebuvo nurodęs ką nors perduoti L. E., ji pati iki L. E. traumos su ja finansiniais klausimais bendravo nuolat ir gana dažnai, nes tvarkė ir jos įmonės buhalterinę apskaitą, tačiau po traumos kontaktai sumažėjo. Tačiau liudytoja nurodė, jog pati L. E. jai pasakiusi, jog su A. E. nekalbės ir niekur į darbą neis. Iš kitų darbuotojų T. M. teigė girdėjusi, jog L. E. buvo atvykusi į darbą, bet negali to patvirtinti, nes pati nematė.
Išklausius pačią ieškovę teismo posėdyje, ji teigė turėjusi informaciją, jog dėl įtemptų tarpusavio santykių, jos sutuoktinis, bendrovių direktorius, nepageidavo jos matyti ofise, ji nebebūtų įėjusi į darbo vietą, todėl dirbo iš namų, kiek galėjo, bet apie atleidimą iš darbo nieko nežinojusi, o sužinojusi atsitiktinai, tikrindama Sodros paskyrą.
Duomenų, įrodymų, kokius konkrečius darbus ieškovė dirbo nebūdama darbo vietoje, iš namų ar kitos vietos, byloje nepateikta. Pati ieškovė savo paaiškinimais taip pat negalėjo konkrečiau įvardinti, kaip ji vykdė projektų vadovės („T-parkas“), ar pardavimų vadovės („M14 invest“) darbo funkcijas. Darbovietėse ieškovės pareigybinių funkcijų aprašymų nebuvo, tačiau pati ieškovė nurodė, kad jos funkcijos buvo susijusios su klientų nekilnojamojo turto objektams paieška (pardavimui, nuomai), butų, patalpų pardavimu, „T-parkas“ bendrovėje jos darbas buvo tvarkyti personalo klausimus.
Byloje nėra įrodymų, kad būtų galiojęs susitarimas dėl ieškovės nuotolinio ar kilnojamojo pobūdžio darbo. Iš šalių ir jų atstovų paaiškinimų spręstina, jog ieškovės darbo vieta buvo biure, ofise, pirma – Mindaugo g.14, vėliau „T-parkas“ buveinės adresu Pelesos g.1, Vilniuje, kur buvo persikėlusi ir M14 invest“ administracija.
Teismas konstatuoja, kad pasibaigus ieškovės nedarbingumui, ieškovė nevyko į darbą nei „T-parkas“, nei „M14 invest“ ir nevykdė jokių darbo funkcijų, dėl to darbdaviai pagrįstai ieškovei darbo laiko apskaitoje formino pravaikštas.
Dėl darbo sutarties su ieškove DK 58 str. 2 d. 1 p. pagrindu nutraukimo teisėtumo
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. DK 58 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas.
Ieškovė atleista iš darbo abiejose bendrovėse Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, atleidimo įsakyme patikslinant – už pravaikštas.
Sutinkamai su DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktu, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties. Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia (DK 58 straipsnio 4 dalis). Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (DK 58 straipsnio 5 dalis).
Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018; 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019).
Kasacinis teismas, aiškindamas dar iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios Darbo kodekso redakcijos 235 straipsnį, kurio 2 dalies 9 punktas iš esmės atitinka dabar galiojančio DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir dėl to ši jo praktika išlieka aktuali, yra konstatavęs, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka (pagal galiojančio DK 220 straipsnį – ir darbo ginčų komisijoje), darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019).
Neatvykimas į darbą visą darbo dieną (pamainą) pagal 2002 m. DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą pripažįstamas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, kurį padarius pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdaviui suteikiama teisė nutraukti darbo sutartį, apie tai iš anksto neįspėjus darbuotojo (DK 235 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad tam, jog būtų konstatuotas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas: 1) darbuotojo neatvykimo į darbą per visą darbo dieną (pamainą) faktas; 2) neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių faktas. DK nepateiktas priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašas, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-313/2015; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017).
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui, o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-313/2015; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017, 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-1075/2018).
Nagrinėjamu atveju, iš surinktų įrodymų, šalių paaiškinimų matyti, jog ieškovė į darbą nevyko dėl susiklosčiusių įtemptų asmeninių (šeiminių) santykių su atsakovų direktoriumi. Nesant byloje jokių įrodymų apie tokių santykių faktinę išraišką ar apie kokius nors atsakovų vadovo veiksmus ieškovės atžvilgiu, galėjusius kenkti pačiai ieškovei, teismas neturi pagrindo pripažinti prasidėjusį skyrybų procesą ieškovės nevykimo į darbą (trukusio net keletą mėnesių) svarbia priežastimi. Be to, byloje neįrodyta, jog ieškovė dirbo nuotoliniu būdu. Ieškovės deklaratyvūs teiginiai apie rinkos tyrimą peržiūrint nekilnojamojo turto skelbimus neįrodo jos darbo funkcijų vykdymo, juo labiau, kad byloje nėra pateiktų konkrečių bent tokio darbo funkcijų įrodymų ir tokio tyrimo poreikio atsakovų bendrovėms.
Darbo kodekso 24 straipsnis, reglamentuojantis sąžiningumo ir bendradarbiavimo principų įgyvendinimą, jo 1 dalis numato, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise; 2 dalis numato, jog darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų, bei kiekviena iš, šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo (5 dalis).
Ieškovė pažeidė savo kaip darbuotojos pareigas, ilgą laiką (daugiau kaip šešis mėnesius) nevykdama į darbą ir neatlikdama jokių darbo funkcijų, nepranešdama darbdaviams apie savo nevykimo į darbą priežastis, tokiu būdu atsisakydama bendradarbiauti su darbdaviu
Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, jog darbuotojui nesiskaitant su darbdavio interesais, pasitikėjimo darbuotoju praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (2018-02-23 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).
Pagal visas byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad darbdaviai turėjo pagrindą vertinti ieškovės L. E. veiksmus kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir priimti sprendimus nutraukti su ieškove darbo sutartis dėl jos nevykimo į darbą be pateisinamos priežasties (DK 58 str. 3 d. 1 p.).
Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.
Iš byloje surinktų įrodymų, rašytinių dokumentų, šalių ir jų atstovų paaiškinimų teisme, nustatyta, jog ieškovė į darbą nevyko, niekaip nesusisiekė su darbdaviais, jų atstovais dėl susidariusios situacijos jai ilgą laiko tarpą neišeinant į darbą, piktnaudžiavo atsakovų pasitikėjimu ja kaip darbuotoja. Tačiau tokiai situacijai negalint tęstis ilgą laiką, darbdaviai priėmė bendrovių interesus atitinkančius sprendimus – atleisti nevykstančią į darbą ieškovę už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Darytina išvada, jog atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą šiuo konkrečiu atveju buvo proporcinga ieškovės padarytiems pažeidimams priemonė. Ji taikyta įvertinus pažeidimų padarymo aplinkybes, jų sunkumą ir padarinius, darbuotojos kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Dėl darbdavio pareigos pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo
DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą.
Atsakovai, jų direktorius nurodo, jog bandė kreiptis į ieškovę žodžiu (telefonu) ir raštu, prašant pateikti paaiškinimą dėl pravaikštų, bet ieškovė nieko neatsakė, bet kokius kontaktus su darbdaviais ignoravo.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovei buvo siųstas laiškas 2019-11-20, tačiau jis grįžo kaip neįteiktas (el.b.apyrašo psl.126-127, t.I). Liudytoja T. M. taip pat patvirtino, jog ieškovė žinojo apie atsakovų reikalavimus atvykti į darbą, tęsti darbo funkcijas, tačiau pati laikėsi pozicijos, kad nekalbės su A. E. ir į darbą neis. Ieškovė neatvyko į darbą nuo pat nedarbingumo, ligos pabaigos, nuo 2019 m. rugpjūčio vidurio ir daugiau darbe jos nebuvo bei nėra duomenų, kad būtų nurodžiusi vienam ar kitam darbdaviui teisėtas neatvykimo priežastis. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes byloje, pripažintina, kad ieškovės atleidimas iš darbo yra proporcinga priemonė jos padarytam šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui, atsakovams neturėjus daugiau kito pasirinkimo, ieškovei nebendradarbiavus su atsakovais, kaip tik atleisti L. E. iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – pravaikštas net ir nesant ieškovės pasiaiškinimo dėl neatvykimo į darbą.
Dėl atsiskaitymo su ieškove atleidžiant iš darbo
Ieškovė teigia, kad UAB „M14 invest“ su ja nėra tinkamai atsiskaičiusi, kadangi 2017 metais ir 2018 metų dviem mokėjimais kartu su jos darbo užmokesčiu buvo pervestas ir A. E. darbo užmokestis, o 2017-10-27 ieškovei darbo užmokestį pervedė UAB „Nemuno linija“ .
Teismo posėdžio metu A. E. patvirtino, kad nebuvo niekada davęs sutikimo dėl savo darbo užmokesčio pervedimo į sutuoktinės sąskaitą, be to, liudytoja T. M. patvirtino, kad būdavo atvejų, jog pati ieškovė L. E., turėdama mokėjimų generatorių su kodais, ir atlikdavo darbo užmokesčių mokėjimus.
Ištyrus visus byloje pateiktus įrodymus apie ieškovei UAB „M14 Invest“ mokėtą darbo užmokestį, esančius banko mokėjimų išrašus, bendrovės pateiktus skaičiavimus, teismas sprendžia, jog su ieškove atsakovas UAB „M14 invest“ yra tinkamai atsiskaitęs, įvertinus tai, koks ieškovei buvo nustatytas darbo užmokestis ir kokias pinigines sumas ieškovė yra gavusi į savo banko sąskaitą (el.b.apyrašo psl. 166-169, t.I, 18-20, t.II).
UAB „T parkas“ taip pat yra atsiskaitęs su ieškove, ją atleidžiant iš darbo. Tai patvirtina į bylą pateikta atsakovo pažyma, mokėjimo pavedimo kopija, patvirtinanti, kad buvusią nepriemoką, kartu su netesybomis, bendrovė sumokėjo ieškovei 2020-12-22 (el.b.apyrašo psl.185-187, 191, t.I).
Ieškovė teigė, kad su ja „T parkas“ nėra atsiskaitęs, nes jos darbo užmokestis buvo didesnis, nei nurodyta buhalterinėje pažymoje.
Teismas vertina, jog nėra pagrindo pripažinti ieškovės darbo užmokestį UAB „T parkas“ buvus kitokį, didesnį, nei nurodytas ieškovės darbo sutartyje ir darbdavio pateiktoje pažymoje. Nors Sodros informacijoje apie ieškovės L. E. valstybinį socialinį draudimą nurodyta, jog nuo 2017-07-01 kas mėnesį L. E. draudžiamosios pajamos buvo 500 Eur, nesant byloje darbo sutarties pakeitimo, atsakovui, jo direktoriui neigiant aplinkybę, jog buvo pakeistas ieškovės darbo užmokestis, kartu įvertinant ir tai, kad „T parkas“ bendrovėje ieškovė dirbo minimalias darbo valandas ir iš esmės tvarkė tik su personalu susijusius klausimus, nėra pagrindo pripažinti, jog deklaruotos draudžiamosios pajamos atitiko jai sutartą darbo sutartimi darbo užmokestį. Juo labiau, kaip patvirtino liudytoja apklausta T. M., pati ieškovė finansininkei davė nurodymus, kokias sumas, kur nurodyti ir deklaruoti. Taigi, vertinant, jog ieškovei UAB „T parkas“ darbo užmokestis nebuvo didinamas, pripažįstant, kad darbdavys su ieškove papildomai atsiskaitė ir po darbo sutarties nutraukimo, išmokėjęs skolingas sumas, nėra pagrindo iš UAB „T parkas“ priteisti nesumokėto darbo užmokesčio ieškovei.
Ieškovės atstovas prašo įvertinti atsakovų veiksmus CPK 299 straipsnio pagrindu ir priimti atskirąją nutartį kreiptis į atitinkamas institucijas. Teismas, ištyręs byloje įrodymus ir juos įvertinęs, kartu su šalių paaiškinimais, neturi pagrindo išvadai, kad atsakovai pažeidė teisės normas, dėl ko būtų reikalingas atskiras tyrimas ir institucijų informavimas.
Teismas taip pat pažymi, kad kiti ieškovės, jos atstovo ir atsakovo atstovų išdėstyti teiginiai ir argumentai neturi teisinės reikšmės ginčo ir priimto teismo sprendimo esmei, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-230/2010 ir kt.).
Sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimai netenka galios.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovė į bylą pateikė įrodymus apie 1 887,60 Eur išlaidų, patirtų dėl ją atstovavusio advokato teisinės pagalbos byloje (el. b. apyrašo psl. 16, t.II).
Atsakovai į bylą įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Sprendimas yra priimtas atsakovų naudai, todėl jiems nenurodžius patirtų išlaidų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteisiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str., 93 str., 98 str., 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 279 str., 282-283 str., 307 str., 410 str., teismas
NUSPRENDŽIA:
L. E. ieškinius atmesti.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas Nr. DGKS-4873 darbo byloje Nr. APS-131-14810 ir Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas Nr.DGKS-4879 darbo byloje Nr. APS-131-14821 netenka galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.