- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-30
- Bylos Nr.
- 1A-112-651/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17462-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas, Dalia Kursevičienė, Kristina Kakurinė
- Nuteistasis
- R. T.
- Nukentėjusysis
- D. J.
- Advokatai
- Donatas Lengvinas, Stanislava Jorudienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Savinijaus Katausko ir Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. T. ir jos gynėjų advokatų Donato Lengvino ir Lino Jurevičiaus apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo
R. T. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant ją per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir nukentėjusiajai D. J. iš R. T. priteista 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiajai D. J. iš R. T. priteista 1500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. R. T. nuteista už tai, kad nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: ji 2023 m. gegužės 14 d., apie 19 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), prie pastato esančioje aikštelėje, tarpusavio konflikto metu tyčia stipriai sugriebė D. J. už abiejų rankų, ją pastūmė, po to abiem rankomis sugriebė D. J. už plaukų, juos du kartus stipriai patempė, dėl to D. J. suklupo ant žemės, taip sužalojo ir padarė D. J. poodines kraujosruvas žastuose, odos nubrozdinimą kairės alkūnės sąnaryje, padarydama nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji R. T. ir jos gynėjai advokatai Donatas Lengvinas ir Linas Jurevičius prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. vasario 19 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadagi R. T. nepadarė jai inkriminuotos nusikalstamos veikos.
2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai suabsoliutino nukentėjusiosios parodymus, ignoruodamas jos parodymų prieštaringumą ir nenuoseklumą, prieštaravimą kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams, specialisto išvadą byloje teikusio eksperto paaiškinimams duotiems teisiamojo posėdžio metu. Išvados grįstos prielaidomis, nepašalinus kilusių abejonių, ko pasekmėje, nuosprendis priimtas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, ją aiškinančią kasacinio teismo praktiką, ir tai turėjo esminę reikšmę priimant apkaltinamąjį nuosprendį, kadangi teismas tokiu būdu padarė materialinės ir procesinės teisės pažeidimus bei priėmė apkaltinamąjį nuosprendį nesant pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti objektyvių ir subjektyvių požymių buvimą. Apylinkės teismas be pagrindo nesivadovavo ir ignoravo in dubio pro reo principo taikymo būtinumą. Byloje nėra pakankamai duomenų leidžiančių daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad R. T. padarė jai inkriminuotą BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, t. y. nėra būtinųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių.
2.2. Skunde teigiama, kad iš skundžiamo nuosprendžio turinio matoma, kad R. T. inkriminuoti ir teismo pripažinti įrodytais du atskiri veikos epizodai, t. y. pirma, jog, R. T. padarė D. J. poodines kraujosruvas žastuose, bei antra, jog padarė odos nubrozdinimą kairės alkūnės sąnaryje, ir tai, pasak teismo, sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Su tokiomis išvadomis nesutinkama, kadangi byloje nėra jokių tokias išvadas neabejotinai leidžiančių daryti įrodymų. Priešingai, tokios teismo padarytos išvados ne tik, kad neišplaukia iš byloje surinktų įrodymų, bet ir jiems prieštarauja. Byloje nėra pakankamai duomenų leidžiančių apskritai daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad D. J. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuoti sužalojimai: poodinės kraujosruvos žastuose ir odos nubrozdinimas kairės alkūnės sąnaryje, kažkokiu tai būdu būtų susijęs su R. T. ir D. J. tarpusavio konfliktu, juolab padaryti kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės pasisakydamas dėl kaltinamajame akte R. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių, tiesiog perrašė aprašomojoje nuosprendžio dalyje aptartų rašytinių įrodymų bei proceso dalyvių teismo posėdyje atliktų apklausų protokoluose užfiksuotas aplinkybes, ypatingai išskirtinį dėmesį teikdamas nukentėjusiosios D. J. parodymams, nors tam nėra jokio pagrindo, padarydamas trumpus apibendrinimus bei pateikė gynybos nurodytų aplinkybių ir byloje esančių prieštaravimų kritiką, nurodydamas, jog gynybos versijos yra nepagrįstos. Nežiūrint to, teismas iš esmės nepasisakė nei, kuo remiantis darytina neabejotina išvada, jog kaltinime nurodytos aplinkybės yra įrodytos, juolab sukeltos R. T. aktyvių veiksmų, nei juolab nepašalino kaltinime esančių prieštaravimų byloje surinktiems įrodymams. Apylinkės teismo nurodyti argumentai, kad esminis dėmesys skirtinas nukentėjusiosios D. J. parodymų patikimumui įvertinti juos patikrinant ir palyginant, sugretinant su kitais byloje esančiais surinktais įrodymais, teikia pagrindą išvadai, jog teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius duomenis, kadangi apkaltinamąjį nuosprendį grindė ne bylos aplinkybių visetu, bet išskirtinai vien nukentėjusiosios, kuri yra suinteresuota bylos baigtimi, parodymais, jų patikimumu ir gretinimu su kitais byloje esančiais duomenimis. Apkaltinamasis nuosprendis iš esmės ir yra grindžiamas D. J. parodymais, kurie yra prieštaringi ir nenuoseklūs, kintantys.
2.3. Nurodoma, kad byloje nėra pakankamai duomenų leidžiančių apskritai daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad D. J. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotas odos nubrozdinimas kairės alkūnės sąnaryje kažkokiu tai būdu būtų susijęs su R. T. ir D. J. tarpusavio konfliktu, juolab padarytas kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Byloje, išskyrus nenuoseklius ir prieštaringus pačios D. J. parodymus, duomenų, kad R. T. savo veiksmais būtų sukėlusi D. J. nurodytą sužalojimą nėra. Priešingai, byloje esantys įrodymai ir jų visetas leidžia daryti priešingas išvadas, t. y., kad R. T. ne tik nesukėlė, bet objektyviai ir negalėjo sukelti D. J. nurodyto sužalojimo. Kaip matyti iš 2023 m. gegužės 14 d. asmens apžiūros protokolo, matyti, jog D. J. buvo apžiūrėta tariamo įvykio dieną – 2023 m. gegužės 14 d. nuo 20.20 val. iki 20.25 val., apžiūros protokole sužalojimas - odos nubrozdinimas kairės alkūnės sąnaryje - nefiksuotas. Policijos pareigūnė atlikusi asmens apžiūrą fiksavo tik ant dešinės rankos virš alkūnės matomą labai nežymų įbrėžimą, tuo tarpu kaltinime nurodyto sužalojimo - odos nubrozdinimo kairės alkūnės sąnaryje, pareigūnė atlikusi asmens apžiūrą neužfiksavo. Tokių duomenų, kad tai galėjo būti klaida, byloje nėra. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialisto išvadą teikęs specialistas A. J., pasisakydamas dėl odos nubrozdinimo kairės alkūnės sąnaryje, nurodė, kad kairės alkūnės sąnario nubrozdinimas, jeigu jis buvo, tai turėjo būti matomas, arba jis išryškėjo, kai pradėjo sausėti, atsirasti luobas. Parodė, kad neįmanoma, kad pareigūnė apžiūros metu neužfiksavo jokio nubrozdinimo, o jis išryškėjo vėliau, tačiau nurodė, kad į šitą klausimą kategoriškai negali atsakyti. Taigi, šios aplinkybės paneigia teismo argumentus, esą policijos pareigūnė atlikdama D. J. apžiūrą galėjo ir nepastebėti nurodyto sužalojimo. Specialistas aiškiai atsakė, kad neužfiksuoti ir nepastebėti tokio sužalojimo apžiūros metu, teigiant, kad jis išryškėjo vėliau, jeigu jis buvo, neįmanoma. Be to, specialistas A. J., pasisakydamas dėl odos nubrozdinimo kairės alkūnės sąnaryje, galimo atsiradimo mechanizmo nurodė, kad nubrozdinimas, kuris buvo jo užfiksuotas, negalėjo atsirasti įvykio metu ir tomis aplinkybėmis, kurios yra nurodytos užduotyje, nukentėjusiajai griūvant ant kietos dangos ir atsiremiant alkūne į kietą paviršių. nes tokio pobūdžio sužalojimas nėra būdingas griuvimui, nebent būtų labai specifinis griuvimas. Jeigu asmuo griūva, tai dažnai remiasi plaštaka, riešu, būna kelių sąnariuose sužalojimai. Šios aplinkybės paneigia versiją, kad nubrozdinimas nukentėjusiajai galėjo atsirasti griūvant, ko pasėkoje lieka visiškai neaišku, kaip ir kokiomis aplinkybėmis, R. T. tariamai padarė nukentėjusiajai nurodytą sužalojimą. Taip pat specialistas pasisakydamas dėl odos nubrozdinimo kairės alkūnės sąnaryje, galimo atsiradimo mechanizmo parodė, jog kas ten galėjo veikti ar ten nagas, ar aplinkos koks daiktas, tai negalima nurodyti, šiuo atveju veikta ne piršto minkštąja dalimi, bet galėjo būti nagas ar aplinkos daiktas, tačiau konkrečiai negalima atsakyti, suspaudimui šitie sužalojimai nėra būdingi, suspaudimui galima nurodyti kraujosruvas, bet kategoriškai negalima atsakyti. Taigi, šios, eksperto nurodytos aplinkybės patvirtina, kad odos nusibrozdinimas, kuris pasireiškia raudonu, nelygiu iškilusiu luobu, t. y. užsidėjusiu šašu, negalėjo būti padaromas suspaudimu, juolab ne minkštąja piršto dalimi. Tuo tarpu R. T. nuteista už tai, kad ji stipriai sugriebė D. J. už abiejų rankų, ją pastūmė, po to abiem rankomis sugriebė D. J. už plaukų, juos du kartus patempė, dėl to D. J. suklupo ant žemės. Neįmanoma tuo pačiu sugriebti už rankų žastų srityje, o sugriebiama tik minkštąja pirštų dalimi ir tuo pačiu metu dar kažkokiu būdu paveikti kairės alkūnės sąnarį, padarant odos nubrozdinimą. Ekspertas aiškiai nurodė, kad kraujosruvoms buvo du atskiri kontaktai, o nubrozdinimui turėjo būti atskiras kontaktas. Atsižvelgianti tai, kad R. T. kaltinama tuo, jog suėmus D. J. už rankų, jai padarytos poodinės kraujosruvos žastuose, objektyviai kitam sužalojimui – odos nubrozdinimui kairės alkūnės sąnaryje, turėjo būti atskiras kontaktas, pasireiškęs konkrečiu veiksmu, padarytas ne suspaudimu ir ne minkštąja pirštų dalimi, tačiau toks kontaktas/veiksmai nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, nebuvo nustatytas. Be to, iš BIRT ataskaitos matyti, kad Bendrajame pagalbos centre fiksuotas skambutis 2023 m. gegužės 14 d., 19.47 val., ir gautas pranešimas, kad iš matymo pažįstama mergina prieš keletą minučių griebė už plaukų, buvo agresyvi. Apie jokį kontaktą rankų srityje nukentėjusioji kreipdamasi į Bendrąjį pagalbos centrą apskritai nenurodė. Į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams šių aplinkybių D. J. taip pat nenurodė. Taigi vadovaujantis įrodymų visetu, byloje nėra objektyvių ir abejonių nekeliančių įrodymų, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir metu kaltinamoji R. T. aktyviais veiksmais būtų sukėlusi D. J. nurodytą sužalojimą – odos nubrozdinimą kairės alkūnės sąnaryje. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad aplinkybė, jog policijos pareigūnė neužfiksavo odos nubrozdinimo kairės alkūnės sąnaryje savaime nepatvirtina, jog šio sužalojimo tuo metu nebuvo. Iš vaizdo įrašo ,,(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad policijos pareigūnė R. M. išsamiai ir įdėmiai neapžiūrėjo D. J. kairės rankos. Tai parodo, kad sužalojimas pareigūnei apžiūrint D. J. nebuvo fiksuotas, ko pasėkoje, nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog toks sužalojimas buvo, juolab vertinant visus byloje esančius įrodymus; kita vertus, yra nesuderinami su asmens nekaltumo prezumpcija ir iš jos išplaukiančiu in dubio pro reo principu, kadangi būtent pareigūnė atlikdama pirminius veiksmus, t. y. rinkdama ir fiksuodama galimus su nusikalstama veika susijusius įrodymus, aiškiai nefiksavo, taigi ir nepastebėjo sužalojimo, kurio padarymu yra kaltinama R. T.. Gretinant šias aplinkybes su teismo posėdyje apklausto eksperto A. J. duotais paaiškinimais nėra jokio pagrindo išvadoms, kad toks sužalojimas policijos pareigūnei apžiūrint D. J. buvo. Atkreipiamas dėmesys, kad D. J. po įvykio į medikus nesikreipė, nurodytas sužalojimas policijos pareigūnės nefiksuotas, t. y. nepastebėtas, nors ekspertas aiškiai nurodė, kad neįmanoma jo nepastebėti, jeigu jisai buvo. D. J. pas ekspertą buvo apžiūrima ir nurodytas sužalojimas fiksuotas tik 2023 m. gegužės 17 d., 09.15 val., t. y. nuo įvykio praėjus ne mažiau kaip trims dienoms. Neatmestina, jog nurodytas odos nubrozdinimas kairės alkūnės sąnaryje galėjo atsirasti būtent per šį laikotarpį, t. y. trijų dienų laike, iki D. J. apžiūrint ekspertui. Apylinkės teismo argumentai, kad pagal specialisto paaiškinimą paraudimas kairės rankos alkūnės sąnaryje galėjo nebūti ryškiai matomas iš kart po kontakto - jis galėjo išryškėti vėliau, yra visiškai nepagrįsti, neteisingai ir tendencingai perteikti specialisto teismo posėdžio metu duotiems paaiškinimams. Specialistas tokių paaiškinimų teisme neteikė. Be to, pažymima, kad ne kaltinamasis turi pateikti savo nekaltumo įrodymus ir įrodinėti, kokiomis aplinkybėmis ir kada D. J. patyrė konkrečius sužalojimus, o kaltinančioji pusė, kas šiuo atveju nebuvo padaryta.
2.4. Taip pat skunde teigiama, kad byloje nėra pakankamai duomenų leidžiančių daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad R. T. tarpusavio konflikto metu tyčia stipriai sugriebė D. J. už abiejų rankų, ją pastūmė, po to abiem rankomis sugriebė D. J. už plaukų, juos du kartus stipriai patempė, dėl to D. J. suklupo ant žemės, taip sužalojo ir padarė D. J. poodines kraujosruvas žastuose. Pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi išskirtinai nukentėjusiosios duotais parodymais, didžiausią reikšmę teikdamas būtent jiems, vertindamas, kad D. J. parodymai yra patikimi, nuoseklūs ir teikiantys pagrindą nuteisti R. T. pagal jai inkriminuotą kaltinimą. Tačiau apylinkės teismas ignoravo nukentėjusiosios parodymų prieštaringumus, nenuoseklumus. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad po tarpusavio konflikto su R. T., D. J. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir nurodė tik tai, kad mergina jai griebė už plaukų, apie jokius veiksmus, juolab suėmimą už rankų nukentėjusioji neužsimena. Iš vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad apie jokį suėmimą už rankų ir sužalojimus rankų srityje D. J. nekalba, policijos pareigūnams nenurodo. Analogiškos aplinkybės fiksuotos ir byloje esančiame vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“. Apie tariamą suėmimą už rankų D. J. nurodo tik policijos komisariate, apklausos metu, be kita ko, pareigūnei R. M. užduodant jai atsakymą menančius klausimus. Iš vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad D. J. duodama parodymus policijos komisariate apie įvykį jau nurodo, kad R. T. sustojo ant važiuojamosios kelio dalies ir jai „pypino“. D. J. sako, kad pradėjo bėgti, todėl R. T. greitai nuvarė tenai. Toliau D. J. pasakoja, kad iš pradžių R. T. eidama link jos nieko nesakė, po to pradėjo stumti ir pradėjo sakyti. Taigi matomi neatitikimai, t. y. iš pradžių D. J. nurodė, kad R. T. pribėgo ir puolė, o apklausiama policijos komisariate, be kita ko, atsakinėdama į pareigūnės užduotus atsakymą menančius klausimus nurodo, kad iš pradžių R. T. ėjo ir nieko nesakė, po to pradėjo stumti. Be to, apie sužalojimus rankose nieko neužsimenama. Iš vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad nukentėjusioji duodama parodymus policijos komisariate, atsakydama į pareigūnės klausimą, ar po plaukų patempimo ji nustūmė R. T., D. J. sako, kad R. T. nestūmė, tik atsitraukė nuo jos ir parodo tai vizualiai (21 min 5 s), vėliau nurodo, kad prisiminė, kad jai patempė už plaukų, ji nepargriuvo, bet priklupo (21 min 54 s). Teisminio nagrinėjimo metu D. J. parodė, kad apėjusi kelis ratus apie tvenkinį ir priėjusi prie užtvankos pamatė, kad kažkas su mašina pradėjo pypsinti. Iš pradžių galvojo, kad ne jai, tada atsisuko ir pamatė R. T. mašiną ir pradėjo bėgti link savo automobilio, kuris buvo pastatytas už parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Iki automobilio atbėgti nespėjo, nes ten jau laukė R. T.. Ji išlipo iš mašinos ir pradėjo pulti. Priėjo, tačiau nekumščiavo. Paimdama už rankų sakė, kad pasikalbam, o kai ji atsitraukė nuo R. T. ir bandė nueiti link savo mašinos, R. T. griebė jai už kasos. Taip pat paaiškino, kad R. T. išlipo iš mašinos ir kvietė pasikalbėti laikydama ją už rankų, ji buvo agresyvi, jos vyzdžiai buvo išsiplėtę, bijojo jai kažką sakyti. Pradžioje R. T. vieną savo ranką laikė sau už nugaros. Pasakius, kad neturi apie ką kalbėti, R. T. nukentėjusiąją stumdė ir grasino paėmusi už rankų. Taigi yra akivaizdūs prieštaravimai. D. J., yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi, ką rodo jos pareikštas civilinis ieškinys bendrai 3000 Eur sumai ir aiškus nusistatymas apklausos metu duodant parodymus pareigūnei R. M.. Pažymima, kad byloje buvo būtina ištirti, t. y. perklausyti D. J. pokalbio turinį, skambinant bendrajam pagalbos centrui ir tokiu būdu turint galimybę išsiaiškinti, ar jos skambutis ir mintys buvo padrikos, kalba emocinga, priskiriama streso ir šoko būsenai, ar ne. Apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti gynybos prašymą išreikalauti, ištirti ir įvertinti patį skambučio pagalbos centrui saugomą garso įrašą, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes išvadas dėl tariamo D. J. streso ir šoko, dėl ko ji tariamai galėjo neatsiminti įvykio detalių, teismas darė ne vadovaudamasis konkrečiais byloje esančiais įrodymais, bet nepagrįstomis prielaidomis. Be to, pažymima, kad liudytojai G. B. ir A. R. įvykio nematė, jame nedalyvavo, o viską girdėjo tik iš pačios D. J. perpasakojimo. Be to, šie asmenys yra artimai susijęs su nukentėjusiąja, t. y. G. B. yra jos sugyventinis, o A. R. salono, kuriame dirba D. J., vadovė, kuri apklausiama liudytoja teisme, rodė aiškų neigiamą nusiteikimą R. T. atžvilgiu, dėl to nėra jokio pagrindo šių asmenų parodymų laikyti objektyviais ir nešališkais. Aplinkybę, jog nukentėjusiosios parodymai nėra patikimi, patvirtina tai, kad apklausos metu pareigūnė R. M. nukentėjusiajai D. J. užduoda menamus klausimus, konkrečiai susijusius su tariamai R. T. prieš D. J. atliktais veiksmais. Vaizdo-garso įraše ,, (duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ girdėti, kaip į vyresniosios tyrėjos R. M. nukentėjusiajai užduotą klausimą: „bet fizini skausmą sukėlė?“, nukentėjusioji patvirtina: ,,jo, jo. Ir stumdėsi“. Tai pat girdėti, kaip nukentėjusioji pasakoja: „tai pradžioje už rankos, o aš atsitraukiau nuo jos (rodo kaip pastumia), taip eit šonu vos ne, žinai, ir ji man taip už kasos pradėjo“, o tyrėja klausia: „bet su abiem?“, kurį nukentėjusioji patvirtina. Teismas visiškai nepagrįstai ignoravo tai, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos išvados dėl padarytų sužalojimų įvykio aplinkybių būdo ir laiko yra tik tikėtinos, bet ne kategoriškos. Neatmestina, kad sužalojimai galėjo atsirasti kitomis aplinkybėmis, kitu laiku ir kitu būdu nei nurodyta tyrimo užduotyje, ir tikėtina, jog sužalojimai atsirado tą pačią dieną, bet skirtingu valandų intervalu, dėl to nėra jokio pagrindo išvadoms, jog nurodytus sužalojimus, be kita ko, poodines kraujosruvas kažkokiu būdu D. J. sukėlė R. T.. Tuo tarpu R. T. viso proceso metu laikėsi nuoseklios ir nekintančios pozicijos, kad tarpusavio konflikto metu, D. J. paėmė jai už rankų ir pasakė „mano M.“, laikė jos rankas, nors buvo pasakyta, kad neliestų, o tada ji išlaisvino ranką ir patempė D. J. surištus plaukus už kasos.
2.5. Taip pat skunde pažymima, kad byloje nėra jokių abejonių nekeliančių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog R. T. veikė netiesiogine tyčia. Nors apylinkės teismas R. T. kaltę grindžia tuo, kad R. T. patempė D. J. už plaukų, tačiau R. T. to niekada ir neneigė, ji nurodė, kad patempė D. J. už plaukų, norėdama iš jos išsilaisvinti. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl šio patempimo už plaukų D. J. sveikata nebuvo sutrikdyta. Teismo argumentai dėl patempimo už plaukų nėra niekaip susiję su R. T. kaltės nustatymu. Tai patvirtina, kad kaltės klausimas išspręstas visiškai formaliai, remiantis aplinkybėmis, kurios net nėra susijusios su Specialisto išvadoje nurodytais sužalojimais, vertintinais kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Pažymima, kad net jei aplinkybė, kad R. T. tariamai sugriebė abiem rankomis D. J. už žastų, būtų įrodyta, nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog tokie veiksmai buvo atlikti veikiant tyčia, t. y. suvokiant ir numatant, kad dėl tokio suėmimo asmeniui bus nežymiai sutrikdyta sveikata. Akivaizdu, kad, jeigu kažkokie veiksmai ir buvo padaryti, tai jie buvo padaryti su tikslu išsilaisvinti, pabaigti konfliktą, o ne siekiant sutrikdyti D. J. sveikatą. Atkreipiamas dėmesys, kad iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) aprašomosios dalies matyti, D. J. tarpusavio konflikto metu buvo su sportine apranga. Esant tokioms aplinkybėms asmens suėmimas per rūbus, kelia abejones dėl galimybės palikti poodines kraujosruvas. Įvertinus tai, nėra pagrindo teigti, kad R. T. veikė netiesiogine tyčia, nežymiai sutrikdant kito asmens sveikatą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji D. J. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. vasario 19 d. Nuossprendį palikti nepakeistą.
3.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomos įvykio faktinės aplinkybės. Nurodo, kad 2023 m. gegužės 14 d. pavakare atvyko prie Šilalės tvenkinio pasivaikščioti. 2023 m. gegužės 14 d. apie 19 val. 45 min. vaikštant (duomenys neskelbtini), pamatė važiuojant R. T. automobilį ir išgirdo kaip signalizavo. Kadangi R. T. ją persekiojo, bijodama susitikti su R. T., ji ėjo link savo automobilio. Netoli nuo automobilio jos sustojo R. T. automobilis. Išlipusi iš automobilio, R. T. priėjo prie nukentėjusiosios. Iš jos judesių ir elgsenos suprato, kad R. T. nukentėjusiosios atžvilgiu yra agresyviai nusiteikusi. R. T. staiga abiem rankomis griebė nukentėjusiajai už abiejų rankų virš alkūnių ir stipriai rankas suspaudusi pradėjo stumdyti. Stumdydama pasakė, kad „daugiau tokia graži nevaikščiosi“ ir kitus žodžius. Kurį laiką laikydama už rankų ir nukentėjusiąją pastumdžiusi, ji paleido nukentėjusiosios rankas, sugriebė abiem rankomis už plaukų ir stipriai du kartus patempė, dėl ko nukentėjusioji suklupo. Tada nukentėjusioji pasakė, kad kreipsis į policiją. R. T. paleido plaukus, pastūmė ir pasakė, kad „vistiek nieko neįrodysi, čia tik pradžia, prisimink, kad geruoju nesibaigs“. Ant jos automobilio priekinio dangčio užrašė žodį „kalė“, nuėjo prie savo automobilio ir sėsdama į jį pasakė, kad „kaip tu įrodysi, kad aš tave mušiau, aš galiu pasakyti, kad tu mušei“. Parodžiusi pirštais nepadorius gestus, R. T. išvažiavo, o nukentėjusioji paskambino pagalbos telefonu „112“ ir iškvietė policijos pareigūnus. Taip pat pažymima, jog kai R. T. savo rankomis tempė nukentėjusiosios plaukus, jai buvo nutraukta plaukų dalis. Policijos pareigūnams sakė, kad R. T. išrovė plaukus, turėdama galvoje, kad jai buvo nutraukti (išpešti) plaukai, tačiau nebuvo išrauta tiek plaukų, jo matytųsi ar jaustųsi galvos odoje išrautų plaukų vieta. Išpeštų plaukų buvo nemažai, juos matė policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, jie matosi policijos pareigūnų BODY kamerų įrašuose, o faktą, kad plaukų dalis buvo nutraukta, teisiamojo posėdžio metu patvirtino kirpėja A. R.. Matyti, netikslumas atsirado tik dėl alternatyvaus žodžio panaudojimo ir neteisingai suprastos jo reikšmės. Taigi, R. T., suimdama savo rankomis nukentėjusiosios rankas aukščiau alkūnių ir jas stipriai suspausdama, padarė nukentėjusiajai kraujosruvas ir sukėlė fizinį skausmą, paimdama abiem rankomis už plaukų ir juos du kartus stipriai patempdama, sukėlė fizinį skausmą.
3.2. Teigiama, kad nukentėjusioji po R. T. užpuolimo iki teismo medicinos eksperto A. J. apžiūros, jokio fizinio kontakto nei su kuo neturėjo, niekur nesusižalojo ir niekas kitas jos nesužalojo. Sužalojimus, kuriuos nustatė teismo medicinos ekspertas A. J., padarė nuteistoji R. T. užpuolimo metu. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad po įvykio sužalojimus užfiksavo policijos pareigūnė R. M.. Taip pat pažymima, kad įvykio vieta buvo vieša, ji įvykio vietoje nenusivilko sportinio švarkelio, todėl sužalotų rankų policijos pareigūnams nerodė. Pirmą kartą sužalojimus ant rankų žastų pamatė tuomet, kai nusirengė sportinį švarkelį tyrėjos kabinete. Tyrėja detaliai viso kūno neapžiūrėjo, o tik užfiksavo tai, kas akivaizdžiai vizualiai matėsi. Medicinos ekspertas A. J., kuris detaliai apžiūrėjo nukentėjusiąją, nustatė poodines kraujosruvas žastuose, odos nubrozdinimą kairės alkūnės sąnaryje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
3.3. Taip pat nurodoma, kad nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs. Nors kai kurie žodžiai, vertinant vienas ar kitas faktines aplinkybes skiriasi, tai paaiškinama tuo, kad užpuolimo metu patyrė didelį išgąstį, stresą ir dėl tos priežasties, iš karto po užpuolimo, būdama dar streso būsenoje, galimai ne viską pasakė. Pavyzdžiui, pranešdama apie nusikaltimą bendruoju pagalbos telefonu, dėl išgąsčio po užpuolimo pasakė tik apie plaukų tempimą, tačiau nepasakė apie rankų suspaudimą. Tai nekeičia įvykio faktinių aplinkybių. Tai, kad jos parodymai yra teisingi, patvirtina kiti baudžiamosios bylos duomenys. Duotus parodymus patvirtina teismo medicinos eksperto surašyta specialisto išvada, teismo medicinos eksperto A. J. apklausa teisiamajame posėdyje, netiesiogiai patvirtina liudytojai R. M., E. D., G. B., A. R., policijos pareigūnų BODY kamerų įrašai. Taip pat patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota ant jos automobilio priekinio dangčio užrašytas žodis „Kalė“.
3.4. Be to, teigiama, kad policijos pareigūnė R. M., kuri atliko pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, nėra suinteresuota bylos baigtimi, nes nukentėjusioji su policijos pareigūne R. M. nėra nei draugės, nei kolegės, nei giminaitės. Su policijos pareigūne R. M. yra pažįstamos tik iš matymo, kaip Šilalės miesto gyventojos, kadangi miestas yra mažas. Atsižvelgiant į tai, „Facebook“ paskyroje R. M. yra pakviesta kaip Šilalės miesto gyventoja, tačiau tai nereiškia, jog ji yra nukentėjusiosios draugė.
3.5. Taip pat nurodoma, kad kai kurias faktines aplinkybes patvirtina ir nuteistosios R. T. parodymai. Nuteistoji R. T. patvirtino faktą, kad ji visus metus iki šio įvykio persekiojo nukentėjusiąją. Ji buvo atėjusi į nukentėjusiosios namus ir grasino, taip pat stovėdavo prie darbo ir sekė, ką nukentėjusioji daro, su kuo kalba. Pasak nuteistosios R. T., ji siekė įsitikinti ar jos sugyventinis M. su nukentėjusiąją palaiko artimus santykius. Nuteistoji R. T. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu pati pripažino, kad sugriebė nukentėjusiajai už plaukų ir tempė. Tačiau savo tokį poelgį teisino būtinąja gintimi, nurodydama, kad nukentėjusioji tariamai suėmė jai už rankų, suspaudė, ir pasak jos, nuo suspaudimo jai ant rankų liko kraujosruvos. Tai yra nuteistosios R. T. pasirinkta gynybos taktika ir bandymas savo kaltę suversti nukentėjusiajai, taip siekiant kuo labiau pakenkti. Nuteistoji ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių jos parodymus. Nors nukentėjusioji pasakė, kad kvies policiją, tačiau R. T. nelaukė atvykstančių policijos pareigūnų, kad būtų išsiaiškintos visos faktinės aplinkybės. Tokiu būdu, nuteistoji R. T. pati pripažįsta, kad ji turėjo tikslą ir motyvą kenkti nukentėjusiajai.
Šalies argumentai
3.6. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, kuriuo nuteistąją R. T. pripažino kalta pagal BK 140 straipsnio l dalį, nepažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas tiek savo iniciatyva, tiek gynybos ar nukentėjusiosios atstovės prašymu surinko visus įrodymus, kurie buvo susiję su nusikalstamos veikos padarymu. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pirmiausia buvo patikrinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai. Po to, pirmosios instancijos teismas tenkino gynybos ir nukentėjusiosios atstovės prašymus ir surinko papildomus įrodymus, susijusius su tiriamu įvykiu, o būtent, nuotoliniu būdu buvo apklaustas teismo medicinos ekspertas A. J., liudytojais buvo apklausti policijos pareigūnai, kurie buvo atvykę į įvykio vietą, R. M. ir E. D., buvo apklausta liudytoja A. R., bendravusi su nukentėjusiąja iki įvykio ir po įvykio, iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo išreikalauti BODY kamerų įrašai ir proceso dalyviams sudaryta galimybė su šiais įrašais nuosekliai susipažinti, prie baudžiamosios bylos medžiagos buvo prijungti duomenys apie nukentėjusiosios pokalbį bendruoju pagalbos telefonu iš karto po įvykio. Atkreipiamas dėmesys, kad teisiamųjų posėdžių metu buvo tenkinami ir visi gynybos prašymai, susiję su papildomų įrodymų, susijusių su nagrinėjamu įvykiu, rinkimu. Apeliaciniame skunde yra pateikiama nuteistosios R. T. ir jos gynėjų nuomonė apie tas pačias faktines aplinkybes ir pateikiamas teisinis jų vertinimas, tačiau teismas negali vadovautis proceso dalyvių nuomonėmis, o privalo atlikti objektyvų ir visapusišką aplinkybių tyrimą, įrodymų vertinimą ir priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį dokumentą.
4. Teismo posėdyje nuteistoji R. T., jos gynėjai advokatai Donatas Lengvinas ir Linas Jurevičius prašė apeliacinį skundą tenkinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
5. Teismo posėdyje nukentėjusiosios D. J. atstovė advokatė Stanislava Jorudienė ir prokuroras Egidijus Žylius prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Iš nuteistosios ir jos gynėjų apeliacinio skundo turinio matyti, kad juo iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog R. T. kaltė yra įrodyta ir ji pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, prašoma nuteistąją R. T. išteisinti.
7. Pastebėtina, kad nuteistosios R. T. apeliacinis skundas yra pakankamai didelės apimties, jame dėstomi itin išsamūs nesutikimo su skundžiamo nuosprendžio atitinkamomis išvadomis argumentai. Kasacinėje praktikoje išaiškinta, jog BPK 332 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas apeliacinės instancijos teismui nutarties aprašomojoje dalyje išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendime turi būti aiškiai pasisakyta dėl reikšmingų bylai išspręsti klausimų. Toks reikalavimas neturi būti suprantamas kaip įpareigojimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną apelianto teiginį, tai yra nebūtina atsakyti į argumentus, kurie yra nereikšmingi, nepagrįsti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-60/2014, 2K-202/2014, 2K-240/2014, 2K-72-746/2015, 2K-418-699/2015, 2K-572-139/2015, 2K-20-746/2016 ir kt.). Tad atitinkamai apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, nedėstys atskirų motyvų dėl kiekvieno skundų argumento, teisėjų kolegija analizuos esminius skunduose keliamus klausimus ir vertins, ar nuteistosios R. T. ir jos gynėjų išsakyti argumentai yra reikšmingi darant galutines išvadas dėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Pažymėtina, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-22-303/2021, 2K-25-628/2021, 2K-48-495/2021). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-426/2013, 2K-587-697/2015, 2K-189-648/2016, 2K-23-697/2019, 2K-84-719/2021).
9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. T. padarius BK uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė nukentėjusiąją D. J., liudytojus G. B., R. M., A. R. ir E. D., nuteistąją R. T., teismo medicinos ekspertą A. J., buvo peržiūrėti „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašai, vaizdo įrašas iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, taip pat ištyrė (išvardino) dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apylinkės teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados dėl nuteistosios R. T. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįstos ir teisingos. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nenurodoma jokių naujų reikšmingų aplinkybių, kurios leistų daryti priešingą išvadą dėl R. T. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, skundas iš esmės grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo įvertintos pirmosios instancijos teisme.
10. BK 140 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93-458/2020). Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016).
11. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nagrinėtoje byloje surinkti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio prasme pripažintini įrodymais, pagrindžia, jog nuteistosios R. T. veiksmai atitinka jai inkriminuotos, BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos, nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal apylinkės teismo nustatytas aplinkybes R. T. 2023 m. gegužės 14 d., apie 19 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), prie pastato esančioje aikštelėje, tarpusavio konflikto metu tyčia stipriai sugriebė D. J. už abiejų rankų, ją pastūmė, po to abiem rankomis sugriebė D. J. už plaukų, juos du kartus stipriai patempė, dėl to D. J. suklupo ant žemės, taip sužalojo ir padarė D. J. poodines kraujosruvas žastuose, odos nubrozdinimą kairės alkūnės sąnaryje, padarydama nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.
12. Nuteistoji R. T. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neigė. Ikiteisminio tyrimo metu R. T. parodė, kad 2023 m. gegužės 14 d., sekmadienį, apie 19 val. 45 min. ji atvažiavo už parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra (duomenys neskelbtini), galo ir pasistačiusi automobilį prie parduotuvės, kuri yra (duomenys neskelbtini), pradėjo eiti asfaltuotu pėsčiųjų taku, link Šilalės miesto tvenkinio. Tik pradėjus eiti tuo taku, ji sutiko nuo tvenkinio pareinančią, jos buvusią draugę, D. J.. Nurodė, kad ji su D. J. susipyko, nes ši pradėjo paslapčiomis susitikinėti su jos gyvenimo draugu. Jai prasilenkiant su D. J., ši pasakė „Psichopatė. Mano M.“. Taip pasakiusi, D. abiem rankom sugriebė jai už abiejų rankų žastų ir ją supurtydama dar kartą pasakė „Psichopatė. Mano M.“. Norėdama išsilaisvinti iš D. rankų, ji viena ranka sugriebė D. už surištos kasos ir patempė į šoną, tada D. paleido jos rankas, po to, kai ji D. patempė už kasos, D. nesuklupo ir nenugriuvo, tik paleido jos rankas. Ji viena ranka patempdama D. už surištos plaukų kasos, plaukų tikrai neišrovė. Be to, ji D. nieko nespėjo pasakyti, tikrai nesakė, jog ši ilgai nebegyvens, kad mažai liko šiai gyventi. Visa tai, D. išsigalvoja. Ji D. už abiejų rankų iš viso nesugriebė ir D. nestumdė. Tai D. sugriebė jai už abiejų rankų ir ją purtė. Po to, kai D. paleido jos rankas, ji paleido D. plaukų kasą, jos abi išsiskyrė ir nuėjo kiekviena prie savo automobilio (t. 1, b. l. 95-98). Teisiamojo posėdžio metu nuteistoji R. T. papildomai parodė, kad maždaug metus laiko ji „gaudė“ D. ir savo sugyventinį – norėjo įrodyti, kad jie palaiko artimus santykius, papasakojo kokių veiksmų ėmėsi norėdama įrodyti, kad D. palaiko artimus ryšius su jos sugyventiniu. Nors nuteistoji R. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, savo parodymų nekeitė, tačiau vertinant nuteistosios parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, turi būti vadovaujamasi ne vien nuteistosios parodymais. Pažymėtina, kad nuteistosios parodymai yra tik vienas iš įrodymų šaltinių.
13. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. J. parodė, kad 2023 m. gegužės 14 d., apie 19:40 val., Šilalės mieste, jai sportuojant aplink Šilalės tvenkinį, bėgant pro tvenkinio užtvanką, Vytauto Didžiojo gatvėje, pradėjo pypinti automobilis. Ji atsisuko pasižiūrėti ir pamatė su automobiliu VW PASSAT gatvėje sustojusią, jai iš matymo pažįstamą R. T.. Ji į R. T. nekreipė dėmesio, ignoravo ir bėgo prie savo automobilio, kuris buvo pastatytas aikštelėje, (duomenys neskelbtini), už prekybos centro PC „(duomenys neskelbtini)“ galo. Jai būnant netoli savo automobilio, pamatė iš minėto automobilio išlipusią R. T., kuri ėjo link jos. R. T. priėjusi prie jos, staiga stipriai griebė abejomis rankomis jai už rankų, aukščiau alkūnių, pradėjo ją stumdyti sakydama „tu daugiau tokia graži nevaikščiosi, ilgai negyvensi, mažai tau liko, tavo dienos suskaičiuotos, atsimink dabar gyvensi pragare“ ir paleidusi jos rankas, abejomis rankomis sugriebė jai už plaukų ir stipriai tempė juos du kartus, dėl ko ji suklupo ant žemės, ko pasėkoje, jai buvo išrauta šiek tiek plaukų. Nuo stipraus R. T. sugriebimo, ant abiejų rankų, virš alkūnių, matėsi likę paraudimai. Tokiais veiksmais R. T. sukėlė jai fizinį skausmą. Ji R. T. atgal nei stūmė nei lietė, tik pasakė, kad ši pasitrauktų, kad skambins policijai. R. T. paleidusi jos plaukus, dar kelis kartus ją pastūmė ir sakydama „čia tik pradžia, prisimink tai, geruoju tau nesibaigs“, nuėjo prie savo automobilio. R. T. sėsdama į automobilį, rodė jai pirštais nepadorius gestus ir sakė „kaip tu įrodysi, kad mušiau, tai aš galiu pasakyti, kad tu mane mušei“. Po to, R. T. įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Ji dėl užpuolimo labai išsigando, puolė skambinti policijai. Aplink įvykio vietą, užpuolimo metu, daugiau jokių žmonių nebuvo, įvykio niekas nematė. Ant jos automobilio variklio dangčio, kuris buvo apdulkėjęs, R. T. išpiešė žodį „KALE“ (t. 1, b. l. 1-4). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji D. J. nurodė, kad sekmadienio vakarą, galėjo būti gegužės 14 dienos vakaras, apie 19.30 val., prieš 20.00 val. ėjo pasportuoti, apėjusi kelis ratus apie tvenkinį ir priėjusi prie užtvankos pamatė, kad kažkas su mašina pradėjo pypsinti. Iš pradžių galvojo, kad ne jai, tada atsisuko ir pamatė R. T. mašiną, tada pradėjo bėgti link savo automobilio, kuris buvo pastatytas už parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Iki automobilio atbėgti nespėjo, kadangi ten jau laukė R. T.. Ji išlipo iš mašinos ir pradėjo pulti, paimdama už rankų sakė, kad pasikalbam, pasikalbam, pradėdama grasinti, kad ji ilgai tokia graži nevaikščios, kad bus taip ir taip, kad padurs. Nurodė, kad bandė iš jos sprukti, o ji pastoviai įkyriai buvo prilipusi. Kai atsitraukė nuo jos, bandė nueiti prie savo mašinos ir tuo metu kaltinamoji jai griebė už kasos, o ji parkrito. Tada ji nenorėjo paleisti. Pradėjus grasinti, kad skambins policijai, kad parašys pareiškimą, tik tuomet kaltinamoji atsitraukė. Išeidama dar stumtelėjo ir ant mašinos užrašė žodį „kalė“. Sėdo į mašiną ir išvažiavo.
14. Baudžiamojoje byloje nustatant asmens kaltumą patvirtinančias aplinkybes vadovaujantis nukentėjusiojo parodymais, būtina įsitikinti šių parodymų patikimumu. Aplinkybės, rodančios asmens suinteresuotumą bylos baigtimi, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti jo parodymus kaip nepatikimus, tačiau nukentėjusiojo procesinis statusas savaime nenulemia šio asmens parodymų nepatikimumo. Kiekvienu atveju išvada dėl parodymų patikimumo turi būti daroma įvertinus jų turinį, o šis vertinamas kaip patikimas, jeigu yra nuoseklus, išsamus, detalus, logiškas, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad Baudžiamojo proceso kodekso normos nedraudžia apkaltinamąjį nuosprendį pagrįsti netgi vien nukentėjusiojo parodymais, jei nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinkantys byloje nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-699/2018).
15. Nagrinėjamu atveju, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad nukentėjusiosios D. J. parodymai dėl įvykio aplinkybių yra iš esmės nuoseklūs ir neprieštaringi. Ji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2023 m. gegužės 14 d., vakare, apie 19.30 val. jai baigiant sportuoti prie tvenkinio ir einant link automobilio prie jos priėjo R. T., kuri suėmė nukentėjusiąją už rankų, nukentėjusiajai bandant išsilaisvinti ir eiti prie savo automobilio, R. T. jai du kartus patempė už kasos, dėl ko D. J. praradusi pusiausvyrą parklupo.
16. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas iš esmės vien tik nukentėjusiosios D. J. parodymais, kurie yra prieštaringi, jos parodymuose yra neatitikimų, t. y. iš pradžių D. J. nurodė, kad R. T. pribėgo ir puolė, o apklausiama policijos komisariate nurodo, kad iš pradžių R. T. ėjo ir nieko nesakė, po to, pradėjo stumti, be to, nurodoma, kad apie sužalojimus rankose nieko neužsimena nei Bendrosios pagalbos centrui, nei atvykusiems policijos pareigūnams nieko neužsiminė. Tačiau apygardos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti negali. Apygardos teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu asmenys neretai dėl susijaudinimo vienas ar kitas aplinkybes nurodo netiksliai. Aplinkybė, jog į įvykio atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji užsiminė tik apie rautus plaukus, nereiškia, jog nukentėjusioji D. J. dėl nuteistosios R. T. veiksmų nepatyrė sužalojimų, nurodytų specialisto išvadoje. Pažymima, kad paraudimai užfiksuoti tos pačią dieną atliekant asmens apžiūrą.
17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pildant pareiškimą policijos pareigūnė uždavė menamus klausimus, todėl nukentėjusiosios parodymai negali būti laikomi patikimais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino šią aplinkybę, pripažino, jog policijos pareigūnės R. M. pirminės apklausos, atliktos policijos komisariate, metu kai kurie užduodami klausimai išties pasižymi atsakymą menančiu pobūdžiu. Tačiau sprendė, kad tai savaime nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu. Apygardos teismas pritaria šiai apylinkės teismo išvadai. Atkreiptinas dėmesys, jog nors menami klausimai užduoti pirminės paklausos metu, tačiau apylinkės teismas teisiamojo posėdžio metu apklausė nukentėjusiąją, jai buvo užduodami klausimai, ir teismas patvirtino jos pirminės apklausos metu duotus parodymus. Todėl nors pareigūnė uždavė menamus klausimus, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo vertinti nukentėjusiosios parodymus kaip nepatikimus, atsižvelgiant į tai, kad iš esmės tas pačias aplinkybes ji nurodė viso proceso metu, t. y. skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą, taip pat į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, pirminės paklausos metu ir duodama parodymus teisme.
18. Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų; apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239-495/2023). Vis dėlto, baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurios yra reikšmingos galutiniam teismo sprendimui priimti ir kurių neįmanoma pašalinti, išnaudojus visas galimybes; o abejonės gali būti pašalinamos ne tik atliekant BPK nustatytus veiksmus, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, bet ir tinkamai, laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, vertinant įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-689/2018, 2K-28-689/2021, 2K-69-387/2022). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė vadovautis nukentėjusiosios D. J., kadangi juos patvirtina kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys. Nagrinėjamu atveju, nuteistosios R. T. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos grindžiama ne išimtinai nukentėjusiosios parodymais, tačiau nuoseklia įrodomąja grandine, patvirtinančia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą.
19. Šiuo atveju, be nukentėjusiosios D. J. parodymų, nuteistosios R. T. kaltė grindžiama ir liudytojų G. B., A. R. parodymais, specialisto išvada, specialisto A. J. parodymais, „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašais, vaizdo įrašu iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, kita rašytine bylos medžiaga.
20. Iš 2023 m. gegužės 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurio nustatyta, kad 18 val. 28 min. pro aikštelę, pro parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ pravažiuoja ir tvenkinio kryptimi pasuka tamsios spalvos automobilis „Volvo“. Už automobilio vairo sėdi mergina, šviesiais, ilgais, surištais į kasą plaukais. 18 val. 46 min. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ atvažiuoja ir sustoja šviesios spalvos automobilis. Iš vairuotojo vietos išlipa ir tvenkinio kryptimi nueina R. T.. Tada yra vaizdo įrašo 3 min. pertrūkis ir po to prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ šviesios spalvos automobilio nebėra. 19 val. 03 min. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)" atvažiuoja ir sustoja policijos automobilis (t. 1, b. l. 58-59). Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, vaizdo įraše fiksuojamas laikas nebuvo tikslus, kadangi realus laikas buvo viena valanda į priekį. Įvertinus tai, matyti, kad vaizdo įrašas patvirtina nukentėjusiosios parodymus, jog ji nurodytu laiku atvažiavo prie tvenkinio sportuoti, o vėliau atvyko R. T. ir nuėjo link nukentėjusiosios prie tvenkinio.
21. Be to, liudytojai G. B. ir A. R., nors tiesiogiai nematė įvykio aplinkybių, tačiau teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jie žinojo, kad prieš D. J. buvo pavartotas smurtas. Liudytojas G. B. parodė, kad po įvykio matė grįžusią į namus nukentėjusiąją, ji kalbėjo, kad skauda rankos, nurodė, kad ant abiejų žastų matėsi mėlynės. Liudytoja A. R. patvirtino, kad matė mėlynes ant rankų virš alkūnės. Vien tai, kad G. B. yra nukentėjusiosios draugas ir A. R. yra nukentėjusiosios darbdavė, atsižvelgiant į jų parodymų atitikimą kitiems bylos duomenims, nesudaro pagrindo laikyti šių asmenų parodymų nepatikimais. Be to, minėti liudytojai parodymus teisme davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, juos patvirtina ir kiti bylos duomenys, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti aukščiau nurodytų liudytojų parodymais.
22. Pasisakant dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų, pažymėtina, kad, kaip minėta, paraudimai žastuose buvo užfiksuoti iš esmės iškart po įvykio policijos pareigūnei apžiūrint nukentėjusiąją. Iš 2023 m. gegužės 14 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad ant D. J. abiejų rankų, aukščiau alkūnių, matosi likę paraudimai. Ant dešinės rankos, virš alkūnės, matosi labai nežymus odos įbrėžimas (t. 1, b. l. 34-39). Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad D. J. padaryta poodinės kraujosruvos žastuose, odos nubrozdinimas kairės alkūnės sąnaryje; sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku; sužalojimai padaryti mažiausia penkių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje; sužalojimai galėjo sukelti kokio tai intensyvumo fizinį skausmą; sužalojimo padarymo metu nukentėjusioji galėjo būti įvairiose padėtyse; sužalojimai padaryti, kietais bukais daiktais, pavyzdžiui, ranka, rankų pirštais, kokiais tai aplinkos daiktais ir pan.; padarytas nežymus, sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų (t. 1, b. l. 46). Taigi specialisto išvada patvirtino, jog nukentėjusiosios patirti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sužalojimai galėjo būti padaryti kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis, kadangi specialistas nukentėjusiąją apžiūrėjo tik 2023 m. gegužės 17 d., taip pat daug dėmesio skiriama atskirų sužalojimų atsiradimo aplinkybėms aptarti, tačiau, kaip matyti iš specialisto išvados, nurodoma, kad visi patirti sužalojimai galėjo būti padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku. Be to, nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kad minėti sužalojimai galėjo atsirasti kitu laiku ar kitomis nei kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Apygardos teismas sprendžia, kad minėtų duomenų pakanka nuteistosios R. T. kaltei nustatyti ir paneigti jos gynybinei versijai, kad nukentėjusioji susižalojo kitomis, nei kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.
23. Teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių, kad R. T. veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai, t. y. fizinio smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimas (tarpusavio konflikto metu tyčinis stiprus sugriebimas nukentėjusiajai už abiejų rankų, jos pastūmimas, po to sugriebimas abiem rankomis nukentėjusiajai už plaukų, jų patempimas, dėl ko nukentėjusioji suklupo ant žemės), padariniai – padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis žastuose, odos nubrozdinimu kairės alkūnės sąnaryje, priežastinis ryšys tarp apeliantės veiksmų ir kilusių padarinių, bei subjektyvieji požymiai – netiesioginė tyčia – nuteistoji, sugriebdama abiem rankom nukentėjusiajai už žastų ir tempdama už plaukų, stumdama ją, suvokė, kad veikdama savo jėga prieš nukentėjusiąją gali sukelti jai sužalojimus, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Todėl tenkinti nuteistosios skundą ir ją išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad R. T. buvo pagrįstai nuteista pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, įvertinus visus baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme patikrintus įrodymus. Nuteistosios kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką abejonių nekelia, o apeliacinio skundo argumentai, pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia. Todėl nuteistosios R. T. ir jos gynėjų advokatų Donato Lengvino ir Lino Jurevičiaus apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl proceso išlaidų
25. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiosios D. J. atstovė advokatė Stanislava Jorudienė paprašė prijunti dokumentą, patvirtinantį nukentėjusiosios turėtas išlaidas, tai yra pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad nukentėjusioji D. J. advokatei Stanislavai Jorudienei sumokėjo 500 Eur (t. 2, b. l. 146).
26. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, tačiau, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, Nr. 2K-419/2011, Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-204-895/2018 ir kt.).
27. Nagrinėjamu atveju byla buvo nagrinėjama pagal nuteistosios apeliacinį skundą, kuris buvo atmestas. Pažymėtina, kad viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, taip pat procesinių dokumentų – apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą – surašymas. Dėl to, nukentėjusiosios turėtos išlaidos dėl advokatės atstovavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, turi būti apmokėtos. Šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog prašoma priteisti išlaidų suma atitinka protingumo ir teisingumo principus, todėl prašymas tenkintinas ir nukentėjusiajai D. J. iš nuteistosios R. T. priteistina 500 Eur turėtų išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios R. T. ir jos gynėjų advokatų Donato Lengvino ir Lino Jurevičiaus apeliacinį skundą atmesti.
Iš nuteistosios R. T. nukentėjusiajai D. J. priteisti 500 (penkis šimtus) eurų turėtų išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.