Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-1113-965/2022

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-1113-965/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08689-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos:2.3.4.2; 2.3.4.3; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 2.4.4.2; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6; 3.2.6.1(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė,sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei,dalyvaujant ieškovei S. G. ir jos atstovei advokatei Rūtai Šimkienei,atsakovui Š. M. ir jo atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei,išvadą teikiančios institucijos įgaliotai atstovei Ugnei Rojutei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui Š. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus M. M, gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su atsakovu gyveno nesudarę santuokos, jiems gimė sūnus. Praėjus metams po sūnaus gimimo, šalių bendras gyvenimas nutrūko. Sūnus nuo gimimo gyveno su ieškove, todėl ieškovė prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti ir toliau su ja. Pastaruoju metu šalims nepavyksta susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kadangi atsakovas vienasmeniškai keičia bendravimo su vaiku laiką, nepakankamai vykdo pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, todėl, ieškovės nuomone, būtina nustatyti aiškią tėvo ir vaiko bendravimo tvarką. Pažymi, kad atsakovui per mažai bendraujant su vaiku, ieškovei ribojama galimybė papildomai dirbti ir užsidirbti. Ieškovės teigimu, atsakovo teikiamo išlaikymo vaikui nepakanka ir mano, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Neprieštarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, sutinka vaikui teikti po 250 Eur išlaikymą; likusią ieškinio dalį prašo atmesti. Nustatant bendravimo tvarką su vaiku, prašo atsižvelgti į atsakovo pasiūlymus dėl bendravimo tvarkos ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Nurodo, kad šalių santykiai nutrūko 2018 m. gegužės mėn. dėl nuolatinių tarpusavio nesutarimų, tačiau atsakovas nevengė išlaikyti sūnų, bendrauti su juo. Dėl padidėjusio darbo krūvio, komandiruočių, darbo specifikos šiuo metu atsakovas neturi galimybės dažniau bendrauti su vaiku, be to, turi skirti laiko bendravimui su vaiku iš kitos santuokos, todėl ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka atsakovui yra nepriimtina, nurodo jo darbo specifiką atitiksiančią bendravimo tvarką. Nesutikdamas su prašoma priteisti išlaikymo sūnui suma, nurodo, kad šalių turtinė padėtis yra vienoda, o pagal atsakovo gaunamą atlyginimą ir turimus įsipareigojimus sūnaus išlaikymui jis gali mokėti tik po 250 Eur kas mėnesį. Pažymi, kad iki šiol ši suma ieškovę tenkino, todėl atsakovui neaišku, dėl kokių priežasčių prašoma priteisti didesnį išlaikymą. Kritiškai vertina vaiko poreikių tenkinimui reikalingos sumos apskaičiavimą, kadangi nurodyti vaiko poreikiai nėra realūs, padidinti.

3. Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius pateikė išvadą byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo. Nurodo, kad šalių šeima skyriui dėl vaiko teisių pažeidimų nėra žinoma, mano, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų vaiko interesus, ieškovės siūloma atsakovo bendravimo tvarka su vaiku iš esmės yra optimali, pakankama ir neprieštarauja vaiko interesams, taip pat atkreipė dėmesį į siūlomos nustatyti bendravimo tvarkos 2.2. ir 2.5 punktus, kurie, skyriaus nuomone, keistini. Taip pat skyrius sutinka su ieškovės prašoma priteisti vaikui išlaikymo suma.

4. Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti jame išdėstytais motyvais ir papildomai paaiškino, jog gauna išmoką vaikui iš savivaldybės, patiriamas išlaidas vaiko išlaikymui detalizavo ieškinyje. Paaiškino, kad kol kas vaikas nelanko jokių papildomų užsiėmimų, sveikatos problemų neturi. Pažymi, kad vaikas labai nori bendrauti su tėvu, todėl ieškovė siekia šį santykį išlaikyti ir gilinti.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, prašo atsižvelgti į atsakovo turtinę padėtį, kuri yra geresnė nei ieškovės, taip pat į pagrįstas išlaidas vaiko poreikiams tenkinti. Vertinant atsakovo turtinę padėtį, pažymi jam priklausančios įmonės uždirbtą pelną, kas patvirtina jo teisę į dividendus. Kadangi atsakovo pajamos pakankamos ir reguliarios, todėl jis privalo didesne dalimi užtikrinti sūnaus poreikius. Pažymėjo, kad, gimus sūnui, atsakovas mokėjo po 300 Eur išlaikymą, dukros išlaikymui moka po 320 Eur, be to, atsakovas išlaikymui mokamos sumos neindeksuoja. Nurodo, kad, siekiant išvengti neapibrėžtų situacijų, turi būti nustatyta aiški bendravimo tvarka, numatant galimybę ją keisti. Atstovės nuomone, atsakovo užimtumas darbe neatleidžia jo nuo bendravimo su vaiku pareigos, pažymi, kad atsižvelgiant į vaiko interesus, bendravimo tvarka neturi būti patogi tėvams.

6. Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir papildomai paaiškino, kad sutinka, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsakovas mano, kad vaiku pagal galimybes rūpinasi tinkamai, bendrauja maksimaliai, teikia išlaikymą, be to, tuo metu, kai vaikas būna su atsakovu, tenkina visus vaiko poreikius. Pažymi, kad sunku įvertinti, kiek laiko 5 metų vaikas nori būti su kiekvienu iš tėvų. Šiuo metu ir močiutė padeda prižiūrėti vaiką, todėl atsakovas prašo nustatyti lankstesnę bendravimo tvarką su vaiku, įvertinus jo užimtumą ir darbo pobūdį. Dėl bendravimo atostogų ir švenčių dienomis atsakovas pažymėjo, kad Europos Sąjungoje visuotinai pripažintos šventės yra tik Naujieji Metai, Šv. Kalėdos, Šv. Velykos, o kitos ieškovės nurodytos Lietuvos valstybinės šventės, atsakovo nuomone, nėra aktualios, nes atsakovas per jas dirba, todėl negali šiomis dienomis būti su vaiku. Šventinės dienos turėtų būti paliktos šalių susitarimui. Atsakovas nurodo, kad dėl darbo neturi galimybės atostogų dalies praleisti su vaiku. Taip pat pažymi, kad ieškovė nepagrindė aplinkybių pasikeitimo, dėl ko turėtų būti padidintas iki šiol atsakovo po 250 Eur mokamas išlaikymas. Kadangi atsakovo išlaidos viršija jo gaunamas pajamas, atsižvelgiant į vaiko amžių ir poreikius, iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas po 250 Eur. Nesutinka, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.

7. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą, nurodė, kad su ieškinio dalimi dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sutinka. Ieškovės ir atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos, atsižvelgiant į vaiko amžių, neprieštarauja vaiko interesams, pažymi, kad bendravimo tvarka nustatoma vaiko interesais, todėl neturi būti patogi tėvams. Šalių prašomos priteisti vaiko išlaikymui sumos atitinka vaiko interesus, prašo atkreipti dėmesį į ekonominę padėtį šalyje, taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į teismų praktiką, išlaikymas vaikui turi būti priteistas ne mažesnis nei po 259 Eur.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas ir ieškovė yra nepilnamečio vaiko M. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė ir atsakovas santuokos nebuvo sudarę. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), 925 Eur vertės; 11/518 dalių žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), 82,98 Eur vertės, 370/883 dalių žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), 6 997,73 Eur vertės; butas, adresu (duomenys neskelbtini), 28 800 Eur vertės; automobilis „Škoda Superb“, 8 640 Eur vertės. 2011 m. liepos 14 d. ieškovė ir AB „Swedbank“ sudarė kredito sutartį, kuria jai buvo suteiktas 60 820 Eur kreditas būstui įsigyti. Atsakovo vardu nekilnojamojo turto nėra registruota, valdo lizingo būdu įgytą automobilį „Mazda“, pagal Lizingo sutartį automobilio vertė 17 800 Eur. Pagal pateiktus duomenis ir paaiškinimus, šiuo metu patiria 700 Eur būsto nuomos išlaidų, taip pat atsakovui priklauso 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių vertė 4 000 Eur, ir 50 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių vertė 1 250 Eur.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

9. Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2010; Nr. 3K-3-569/2012; Nr. 3K-3-269/2013).

10. Ginčo dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra. Ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja; atsakovas ir institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė šiam reikalavimui, kad nepilnametis šalių vaikas gyventų su mama, neprieštarauja, kadangi ieškovė tinkamai rūpinasi vaiku bei užtikrina jo interesus ir poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas. Atsižvelgiant į vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, jo amžių, atsakovui ieškinio reikalavimo neginčijant, teismas sprendžia, kad šiuo metu nepilnamečio vaiko interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su jo mama, kadangi ieškovė užtikrina ir sudaro sūnui tinkamas sąlygas augti, vystytis bei tobulėti, vaikui gyvenant su ieškove bus užtikrinama jo raida bei poreikiai.

11. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, tėvų bei išvadą teikiančios institucijos nuomonę, teismas, spręsdamas bylą vaiko interesais, sprendžia, jog nepilnamečio M. M. gyvenamoji vieta nustatytina su mama ieškove S. G. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

12. Ieškovė prašo nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, su kuria atsakovas sutinka tik iš dalies. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad su vaiku bendrauti neatsisako, bendrauja su juo pagal galimybes, tačiau ieškovės siūloma bendravimo tvarka neįgyvendinama dėl atsakovo darbo pobūdžio ir nenormuoto darbo laiko. Jis šiuo metu negali bendravimui su vaiku skirti tiek laiko, kiek prašo ieškovė. Atsižvelgiant į darbo specifiką, šiuo metu atsakovas su vaiku bendrauja kiekvieną savaitę antradienį arba trečiadienį nuo 17 val. iki 20 val., priklausomai nuo darbo krūvio, tačiau geriausiai atsakovui tinka trečiadienis, ir kas antrą mėnesio savaitgalį – šeštadienį nuo 9–10 val. iki sekmadienio 17–18 val. Dėl nurodytų aplinkybių penktadieniais atsakovas taip pat neturi galimybės praleisti laiko su vaiku ir prašo nustatyti lanksčią bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovės nuomone, atsakovas neįrodė, kad jis negali suderinti darbo ir bendravimo su vaiku laiko, pagal pateiktus duomenis jis dirba 40 val. per savaitę, todėl prašo atmesti kaip nepagrįstą jo prašymą nustatyti minimalų bendravimo laiką. Išvadą teikiančios institucijos nuomone, iš esmės prašoma nustatyti bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams.

12. CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai, atsižvelgiant į vaiko interesus, turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Vaikų interesais, vaikai turi būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis, 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos.

13. Kadangi ginčo šalys savarankiškai nesusitaria dėl konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos, kas turi neigiamos įtakos vaiko interesams, todėl šiuo atveju pripažintina, kad konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra tikslingas, siekiant užtikrinti vaiko interesus, šalių ir jų vaiko santykių stabilumą ir ateityje išvengti konfliktinių situacijų.

14. Nustatyta, kad ieškovė dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) kineziterapeute ir trenere UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovės argumentai, prašant nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo tvarką jos prašomu būdu, yra tai, kad, siekdama užsidirbti papildomų pajamų, ji dirba sporto klube, kur užsiėmimai vyksta tik vakarais, todėl, siekdama suderinti šalių nepilnamečio vaiko priežiūrą su darbu, ji prašo, kad atsakovas bent du vakarus per savaitę paimtų vaiką iš darželio ir kas antrą savaitgalį praleistų su vaiku nuo penktadienio iki sekmadienio vakaro. Taip pat ieškovė laikosi pozicijos, kad tėvas su vaiku turi bendrauti maksimalų laiką, o bendravimo laikas su vaiku tarp tėvų turi būti skirstomas po lygiai.

15. Sprendžiant klausimą dėl vaiko geriausius interesus atitinkančios ir šalims priimtinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, vertintini byloje pateikti įrodymai apie atsakovo galimybes daugiau bendrauti su vaiku. Nustatyta, kad atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Nors atsakovas teigia, kad jo darbo pobūdis susijęs su komandiruotėmis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, tačiau, įvertinus atsakovo pateiktus duomenis apie komandiruočių intensyvumą ir trukmę, jos nevertintinos kaip nuolatinio pobūdžio, priešingų duomenų atsakovas nepateikė. Be to, atsakovas nepagrindė savo teiginių dėl nenormuoto jo darbo laiko, nes jo einamos direktoriaus pareigos įmonėse, nors ir pripažintinos atsakingomis, tačiau sudaro galimybę atsakovui pačiam planuoti savo darbo laiką. Be to, pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus kiekvienam darbuotojui, taip pat ir direktoriui, garantuojamas poilsio laikas, teisė į atostogas bei numatyta maksimali darbo laiko trukmė. Atsakovas savo teiginių, kad jo vadovaujamose įmonėse yra priešingai, nepateikė. Atsakovas neįrodė ir išskirtinės darbo pobūdžio specifikos, dėl kurios būtų galima nesilaikyti darbo bei poilsio režimo. Priešingai, pateikta atsakovo darbo sutartis patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nustatytas 40 darbo valandų per savaitę skaičius, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 darbo valanda per dieną. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovo argumentai dėl didesnio ar nenormuoto darbo krūvio vertintini kaip nepagrįsti.

16. Nagrinėjamu atveju atsakovo deklaratyvūs teiginiai apie nenormuotą darbo pobūdį ir negalėjimą rūpintis sūnumi kas antrą mėnesio penktadienį arba, kad atsakovas neturi laiko poilsiui, asmeninių atostogų, atmesti kaip nepagrįsti jokiais įrodymais ir nesudaro pagrindo riboti vaiko teisės kuo daugiau bendrauti su tėvu. Todėl siekiant sudaryti galimybę abiem šalims lanksčiau derinti savo darbo laiko grafiką su vaiko priežiūra, taip pat siekiant išlaikyti kuo glaudesnį vaiko ryšį su tėvu, užtikrinant abiejų tėvų prieinamumą vaikui, nustatytina, kad atsakovas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio, paimant vaiką iš ugdymo įstaigos ar kitos vaiko buvimo vietos, iki sekmadienio vakaro.

17. Nors ieškovė reikalauja nustatyti dažnesnį vaiko ir tėvo bendravimą per savaitę – du vakarus per savaitę, tačiau atsakovas nurodo, kad dėl užimtumo darbe tinkamiausia diena jam bendrauti su vaiku yra tik trečiadienis, pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžinant tą patį vakarą ieškovei.

18. Pažymėtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

19. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, į vaiko amžių, siekiant išvengti priverstinio bendravimo tvarkos vykdymo, kas neatitiktų vaiko interesų, teismo nuomone, pailginus atsakovo bendravimo laiką kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio vakaro, vaiko interesus atitiktų bendravimo tvarka, nustatant, kad atsakovas su vaiku bendrauja kiekvieną savaitę trečiadieniais, pasiimdamas vaiką nuo 17 val. iš ugdymo įstaigos ar kitos vaiko buvimo vietos ir grąžindamas ieškovei iki 20 val. Vėlesnis vaiko grįžimo namo laikas neužtikrintų vaiko poilsio režimo. Tokia bendravimo tvarka taip pat iš dalies grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, o pernelyg dažnas vaiko gyvenamosios vietos kaitaliojimas neatitiktų šių reikalavimų, be to, vengiant prievartinio bendravimo tvarkos vykdymo. Nagrinėjamu atveju vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, kur yra nusistovėjęs vaiko gyvenimo ritmas, ugdymo, poilsio režimas.

20. Šalių paaiškinimais nustatyta ir tai, kad, esant poreikiui, atsakovas vaiko priežiūrai taip pat pasitelkia arba ateityje pasitelks kitų artimų asmenų pagalbą. Teismo vertinimu, natūralu, kad vaiko tėvai dalį savo laiko skiria darbui ir pajamų generavimui, ką taip pat daro tiek ieškovė, tiek atsakovas. Todėl tiek vaiko tėvo užimtumas darbe, tiek kitų jam artimų asmenų pagalba vertintina kaip tinkamas rūpinimasis vaiku ir jo poreikių užtikrinimas, bet nesudaro pagrindo riboti vaiko bei tėvo teisės bendrauti.

21. Teismo vertinimu, nustačius tokią bendravimo tvarką, ieškovei ir atsakovui išliks galimybė lanksčiai derinti vaiko priežiūrą ir darbo grafikus ir neprarasti pajamų, kartu optimaliai ir pakankamai užtikrinti vaiko interesus dėl pakankamo bendravimo su abiem tėvais. Pažymėtina, kad vaiko bendravimas su abiem tėvais yra jo teisė, kurios užtikrinimu privalo geranoriškai rūpintis abu tėvai. Net ir tuo atveju, jeigu šalims kiltų tam tikrų problemų vykdant nustatytą bendravimo tvarką, šalys tarpusavio sutarimu gali ją pakeisti. Galimybė nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos numatyta ir prašomos patvirtinti bendravimo tvarkos 1.8 punkte.

22. Kiti bendravimo tvarkos punktai iš esmės atsakovui priimtini, tačiau dėl bendravimo atostogų ir švenčių dienomis jis pažymėjo, kad ieškovės nurodytos Lietuvos valstybinės šventės, jo nuomone, neturėtų būti traukiamos į bendravimo tvarką atskirai, kadangi atsakovui tuo metu tenka dirbti ir jis neturi galimybės šių švenčių švęsti ar praleisti su vaiku. Dėl užimtumo darbe atsakovas neturi asmeninių atostogų, tačiau, esant tokiai galimybei, jis sutiktų praleisti atostogas su vaiku, mano, kad jos turėtų būti išskaidytos į trumpesnius laikotarpius.

23. Atsakovo argumentai dėl jo užimtumo darbe taip pat ir valstybinių švenčių ar atostogų metu neatlaiko kritikos ir yra nepagrįsti (šio sprendimo 15 punktas). Pažymėtina, kad ugdymo įstaigose valstybinių švenčių ar įstaigų atostogų metu darbo ir ugdymo procesas nevyksta, todėl būtent tėvams tuo metu, nepriklausomai nuo jų darbo pobūdžio, tenka pareiga užtikrinti vaikų priežiūrą, laisvalaikį, kas sąlygoja ir atsakovo pareigą bendrauti su vaiku šiomis dienomis. Todėl atsakovas turėtų savo darbo bei poilsio laiką planuoti taip, kad vaiko priežiūra švenčių dienomis ar per atostogas nenukentėtų. Nors išvadą teikianti institucija mano, kad vaiko gimtadienis turėtų būti švenčiamas dalyvaujant abiem tėvams (ne rotacijos principu 1.5 punktas), tačiau, teismo nuomone, toks reikalavimas yra perteklinis, pagrindo nustatyti atskirai gyvenančių tėvų privalomą dalyvavimą bendrose šventėse nėra.

24. Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ieškinys pagal ieškovės pateiktą bendravimo tvarką yra iš esmės tenkintinas, nustatytina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka su teismo nurodytais pakeitimais, pagal kurią atsakovas su sūnumi bendrauja:

1.1. kas antrą savaitgalį (neporinį savaitgalį), paimdamas vaiką į savo gyvenamąją vietą nuo penktadienio iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams / kitos šalių suderintos vietos, o jų nelankant, nuo 17 val. iš gyvenamosios vietos ir pristatydamas į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val. Jei atitinkamą savaitgalį yra šventės, tai pirmenybė teikiama bendravimui pagal švenčių grafiką (1.4 p.);

1.2. kiekvieną savaitės trečiadienį, paimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, o jų nelankant, nuo 17 val. iš gyvenamosios vietos ir pristatydamas į gyvenamąją vietą iki 20 val. Šis bendravimo grafikas netaikomas švenčių ar gimtadienių dienomis, kurias pagal rotacijos principą sūnus praleis su vienu iš tėvų.

1.3. vieną kartą per metus su vaiku praleisdamas savo atostogas, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kurios truktų nepertraukiamai iki 14 dienų. Apie numatomas atostogas atsakovas turi informuoti vaiko mamą ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį, taip pat turi nurodyti tikslų planuojamų su vaiku praleisti atostogų dienų skaičių. Tėvų atostogos negali būti planuojamos švenčių dienomis, kurias vaikas pagal rotacijos principu nustatytą grafiką turi praleisti su kitu iš tėvų. Jeigu atostogos planuojamos vaiko atostogų, kurias jis turi praleisti su kitu iš tėvų, metu, tokios dienos kompensuojamos iš kitos atostogų dalies, o tokios galimybės nesant – kitų ateinančių atostogų atitinkamų dienų skaičiumi.

1.4. Mama (ieškovė) ir tėvas (atsakovas) šventes su vaiku praleidžia rotacijos principu:

- katalikiškas Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas vaikas praleidžia su tėvu (gruodžio 24 d. tėvui vaiką paimant nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir gruodžio 26 d. vaiką grąžinant į jo gyvenamąją vietą nuo 18.00 iki 18.30 val.); stačiatikių Šv. Kalėdas vaikas praleidžia su mama.

- Poriniais metais Naujuosius metus vaikas praleidžia su tėvu (sausio 31 d. tėvui vaiką paimant nuo 17.00 val. iki 17.30 val. ir sausio 1 d. vaiką grąžinant į jo gyvenamąją vietą nuo 18.00 iki 18.30 val.); neporiniais metais Naujuosius metus vaikas praleidžia su mama;

- Neporiniais metais Vasario 16 d. vaikas praleidžia su tėvu (vasario 15 d. tėvui vaiką paimant nuo 17.00 val. iki 17.30 val. ir šventei pasibaigus prieš darbo dieną vaiką grąžinantį jo gyvenamąją vietą nuo 18.00 val. iki 18.30 val.); poriniais metais vasario 16 d. šventę vaikas praleidžia su mama;

- Poriniais metais Kovo 11 d. vaikas praleidžia su tėvu (kovo 10 d. tėvui vaiką paimant nuo 17.00 val. iki 17.30 val. ir šventei pasibaigus prieš darbo dieną vaiką grąžinant į jo gyvenamąją vietą nuo 18.00 val. iki 18.30 val.); neporiniais metais kovo 11 d. šventę vaikas praleidžia su mama;

- katalikiškas Šv. Velykas vaikas praleidžia su tėvu (tėvui vaiką paimant švenčių išvakarėse nuo 17.00 val. iki 17.30 val. ir vaiką grąžinant į jo gyvenamąją vietą paskutinę šv. Velykų dieną nuo 18.00 val. iki 18.30 val.); stačiatikių Šv. Velykas vaikas praleidžia su mama;

- Poriniais metais Gegužės 1 d. (Darbo diena) vaikas praleidžia su tėvu (balandžio 30 d. tėvui vaiką paimant nuo 17.00 iki 17.30 val. ir šventei pasibaigus prieš darbo dieną vaiką grąžinant į jo gyvenamąją vietą nuo 18.00 val. iki 18.30 val.); neporiniais metais gegužės 1 d. šventę vaikas praleidžia su mama;

- Neporiniais metais Birželio 24 d. (Joninės) vaikas praleidžia su tėvu (birželio 23 d. tėvui vaiką paimant nuo 17.00 val. iki 17.30 val. ir šventei pasibaigus prieš darbo dieną vaiką grąžinant į jo gyvenamąją vietą nuo 18.00 val. iki 18.30 val.); poriniais metais birželio 24 d. šventę vaikas praleidžia su mama;

- Poriniais metais Liepos 6 d. (Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena) vaikas praleidžia su tėvu (liepos 5 d. tėvui vaiką paimant nuo 17.00 val. iki 17.30 val. ir šventei pasibaigus prieš darbo dieną vaiką grąžinant į jo gyvenamąją vietą nuo 18.00 val. iki 18.30 val.); neporiniais metais liepos 6 d. šventę vaikas praleidžia su mama;

- Neporiniais metais Rugpjūčio 15 d. (Žolinė) vaikas praleidžia su tėvu (rugpjūčio 14 d. tėvui vaiką paimant nuo 17.00 val. iki 17.30 val. ir šventei pasibaigus prieš darbo dieną vaiką grąžinant į jo gyvenamąją vietą nuo 18.00 val. iki 18.30 val.); poriniais metais rugpjūčio 15 d. šventę vaikas praleidžia su mama;

- Poriniais metais Lapkričio 1–2 d. vaikas praleidžia su tėvu (spalio 31 d. tėvui vaiką paimant nuo 17.00 val. iki 17.30 val. ir šventėms pasibaigus prieš darbo dieną vaiką grąžinant į jo gyvenamąją vietą nuo 18.00 val. iki 18.30 val.); neporiniais metais lapkričio 1–2 d. šventes vaikas praleidžia su mama.

1.5. Mama turi teisę praleisti su vaiku mamos (ieškovės) ir jos artimųjų giminaičių gimimo dienų šventimo dienas bei Motinos dieną. Tėvas turi teisę praleisti su vaiku tėvo (atsakovo) ir jo artimųjų giminaičių gimimo dienų šventimo dienas bei Tėvo dieną. Minimoms šventėms vaiką tėvas paima švenčių išvakarėse nuo 17.00 val. iki 17.30 val., o šventei pasibaigus prieš darbo dieną vaiką grąžina į jo gyvenamąją vietą nuo 18.00 val. iki 18.30 val.

1.6. Vaiko gimtadienį (tikrąją vaiko gimimo dieną) tėvai turi teisę praleisti su juo rotacijos principu: poriniais metais vaikas gimtadienį švenčia su tėvu, o neporiniais – su mama. Tėvas vaiką gimtadienio šventei pasiima pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje, o jos nelankant nuo 10.00 val. iki 10.30 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžina į gyvenamąją vietą gimimo dienos vakare nuo 19.30 val. iki 20 val.

1.7. Sūnui pradėjus lankyti mokyklą, tėvas su sūnumi praleidžia pusę vaiko pavasario, rudens ir žiemos atostogų bei pusę kiekvieno vaiko vasaros atostogų mėnesio. Poriniais metais tėvas su sūnumi praleidžia pirmąją atostogų ar atitinkamai atostogų mėnesio dalį, neporiniais – antrąją atostogų ar atostogų mėnesio dalį.

1.8. Mama, vaikui būnant su tėvu, o tėvas, vaikui būnant su mama, turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvieną dieną, kiek tai leidžia galimybės, bet kokiomis telekomunikacijų, elektroninio ryšio ar kt. priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu ir kt.), ir kiekvienas iš tėvų, vaikui būnant pas jį, privalo užtikrinti vaikui galimybę naudotis tokiomis priemonėmis.

1.9. Nukrypti nuo nustatyto bendravimo grafiko galima abiejų tėvų susitarimu.

25. Šalims išaiškintina, kad, vadovaujantis CK 3.156 straipsniu, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

26. Pažymėtina, kad, teismui nustačius tėvo bendravimo tvarką su vaiku, šalys abiejų susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, savo galimybes ar atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (vaiko ar tėvų liga, komandiruotės, artimų giminaičių šventės ir pan.), gali nukrypti nuo teismo nustatytos tvarkos.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

27. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 400 Eur kas mėnesį. Jos nuomone, vaiko išlaikymui ir būtiniesiems poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 600 Eur suma, todėl atsakovo teikiamas išlaikymas po 250 Eur neatitinka vaiko poreikių. Atsakovas sutinka sūnaus išlaikymui skirti po 250 Eur kiekvieną mėnesį, pažymi, kad nemaža dalimi jis taip pat prisideda prie ieškovės nurodytų vaiko poreikių tenkinimo.

28. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas).

29. Bylos duomenys patvirtina, jog abi šalys yra darbingo amžiaus, duomenų apie turimas sveikatos problemas teismui nėra pateikta. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad pastaruoju metu VšĮ (duomenys neskelbtini) jos gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra 808 Eur, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 71,47 Eur, iš viso 880,22 Eur; jai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, kuriame su vaikais gyvena, ir trys žemės sklypai, automobilis, turi įsipareigojimų bankui dėl būsto kredito, draudimo išlaidų, be to, augina ir išlaiko kitą nepilnametį sūnų. Patvirtino, kad atsakovas teikia po 250 Eur vaiko išlaikymui ir paaiškino, kad tuo metu, kai atsakovas ir močiutė teikia finansinę pagalbą, nuperkant žaislų, drabužių vaikui, nurodyta suma pakankama vaiko poreikiams, tačiau, nesant papildomos finansinės pagalbos, ši suma nepakankama. Pažymi ir tai, kad nuo ieškinio pateikimo momento dėl infliacijos ir kitų veiksnių Lietuvoje kainos ženkliai padidėjo, todėl atitinkamai padidėjo išlaidos ir būtiniesiems vaiko poreikiams. Nurodė ir tai, kad kito ieškovės sūnaus išlaikymui yra mokama po 800 Eur; kadangi M. išlaikymui kas mėnesį reikalinga 600 Eur, o atsakovas teikia tik po 250 Eur išlaikymą, trūkstamą sumą ieškovei tenka pridėti iš kito vaiko išlaikymui skirtų lėšų.

30. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu jo darbo užmokestis yra 1 550 Eur į rankas, 2022 m. liepos 5 d. pažyma patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 m. birželio mėn. atsakovo vidutinis darbo užmokestis įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vidutiniškai 1 495 Eur kas mėnesį į rankas (su priedais ir dienpinigiais). Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo sudarytą darbo sutartį jo darbo užmokestis yra 93,75 Eur (dirbant 1 darbo valandą per dieną). Dirbdamas daugiau, atsakovas galėtų generuoti didesnes pajamas. Nuosavo nekilnojamojo turto atsakovas neturi, nurodė, kad patiria būsto nuomos išlaidas, kurios didėja ir šiuo metu yra 700 Eur. Taip pat atsakovas moka po 320 Eur išlaikymą 15 metų dukrai. Atsakovas nurodo, kad jo išlaidos viršija pajamas, todėl tenka pragyventi iš santaupų, skolintis.

31. Nagrinėjamu atveju šalių sūnui šiuo metu yra 5 metai, jis lanko darželį, išskirtinių sveikatos problemų, kurios sąlygotų papildomas išlaidas, neturi. Atsakovas nesutinka su ieškovės pateikta būtiniesiems vaiko poreikiams reikalinga suma, kadangi, jo nuomone, ne visos išlaidos pagrįstos ir būtinos.

32. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Ieškovė pateikė skaičiavimus, kad per mėnesį minimaliai reikalinga 600 Eur vaiko maitinimui, ugdymui, mokesčiui už darželį, būsto kredito išlaidoms, kurui, aprangai, laisvalaikiui, lavinimui, komunaliniams mokesčiams ir kt. Teismas pažymi, kad ne visos ieškovės savo nuožiūra patiriamos papildomos išlaidos gali būti įtraukiamos į vaiko išlaikymo dydį. Sutiktina su atsakovu, jog ieškovė vaiko išlaikymui nepagrįstai priskyrė būsto kredito ir draudimo paslaugų išlaidas, kurios, ieškovės teigimu, sudaro 65 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditas būstui įsigyti ieškovės ir trečiųjų asmenų vardu bei naudai paimtas dar 2011 m. liepos 14 d. Teismo vertinimu, ieškovė, mokėdama būsto kredito įmokas, šias išlaidas patirtų net ir neturėdama vaikų, be to, šias išlaidas patiria išsimokėdama už savo turtą, todėl tai nelaikytina išlaidomis, turinčiomis tiesioginės įtakos vaikų išlaikymui skiriamos sumos dydžiui. Be to, pagal šią kredito sutartį, baigus mokėti kreditą, šalių sūnus jokios nuosavybės neįgis. Išlaidos po 50 Eur sveikatos draudimui laikytinos papildomomis išlaidomis, kurios turėtų būti pasirenkamos, atsižvelgiant į finansines galimybes, o teikiamas išlaikymas turi būti skirtas būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti, todėl, teismo vertinimu, ši išlaidų dalis taip pat nepagrįstai priskiriama prie būtinųjų vaiko poreikių. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo vaikui klausimą, pažymi, kad vaikų tėvai, priimdami tam tikrus ilgalaikius finansinius sprendimus, privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį ir galimybes, tartis tarpusavyje.

33. Pažymėtina, kad išlaidos šventėms / gimtadieniams 20 Eur kas mėnesį, atsižvelgiant į tai, kad kaip atskira išlaidų suma nurodytos išlaidos laisvalaikiui, už kurias taip pat paskaičiuota papildomai po 25–30 Eur per mėnesį, vertintinos kaip per didelės. Kitos ieškovės nurodytos išlaidos, nors ir ne visos pagrįstos rašytiniais įrodymais, iš esmės gali būti laikomos tikėtinai pagrįstomis, nes reikalingos ir būtinos kiekvienam vaikui būtiniausiems poreikiams tenkinti. Nustačius, kad dalį išlaidų ieškovė nepagrįstai priskiria prie vaiko būtinųjų poreikių tenkinimo, ieškovės nurodytos išlaidos per mėnesį vaikui mažintinos. Be to, kaip minėta, ieškovė neneigia, kad atsakovas prisideda prie vaiko išlaikymo ir kitokia forma, nuperka jam drabužių, žaislų ir kt., todėl ieškovės išlaidos šiems daiktams atitinkamai sumažėja.

34. Siekiant nustatyti tikrąją situaciją apie nepilnamečiui reikalingą teiktiną išlaikymą atsižvelgtina ir į teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytiną minimalią mėnesinę algą, kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 730 Eur (atskaičius mokesčius būtų 518 Eur), taigi išlaikymo orientacinis dydis vienam tėvui turėtų būti pusė būtent šios sumos – 259 Eur (CK 6.461 straipsnio 2 dalis). Ieškovė taip pat kas mėnesį gauna išmoką už vaiką, kuri nuo 2022 m. birželio mėn. per mėnesį yra 80,50 Eur. Todėl kiekvienas iš tėvų vaiko išlaikymui minimaliai turėtų prisidėti po 219 Eur ((518 Eur – 80,50 Eur) / 2) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomas išlaikymo vaikui dydis po 400 Eur viršija teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį pusės minimalios mėnesinės algos kriterijų ir nėra pagrįstas.

35. Pažymėtina ir tai, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad abiejų šalių turtinė padėtis nėra bloga, apylygė, be to, jų darbo užmokestis didesnis nei minimali mėnesinė alga, o einamos pareigos, turimos specialybės sudaro galimybę užsidirbti daugiau.

36. Įvertinus tėvų galimybes teikti išlaikymą, jų turtinę padėtį, ekonominę situaciją bei vidutinį atlyginimą šalyje, vaiko amžių, bendras 550 Eur dydžio išlaikymas, kurį sudarytų iš abiejų tėvų gaunamos lėšos bei kas mėnesį iš savivaldybės administracijos gaunama 80,50 Eur išmoka vaikui, kuri taip pat skirta vaiko poreikiams patenkinti (Išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktas), atitiktų protingumo kriterijus, visiškai pakankamas ir atitinka minimalius vaiko interesus bei poreikius.

37. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Tam iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010), todėl tas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Nagrinėjamu atveju vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, atsakovo bendravimo su vaiku tvarka nėra maksimali, todėl būtent ieškovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, užtikrinant sūnui gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius vaiko poreikius.

38. Taigi nors ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis iš esmės nesiskiria, tačiau įvertinus aplinkybę, kad atsakovui nustatytas trumpesnis bendravimo su vaiku laikas, yra pagrindas skirtingai paskirstyti išlaikymo, tenkančio kiekvienam iš tėvų, naštą ir nukrypti nuo išlaikymo iš abiejų tėvų lygiomis dalimis principo, nustatant atsakovui teikti po 300 Eur išlaikymą sūnui. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu teikė paaiškinimus, kad nenormuotai dirbdamas jis siekia užsidirbti didesnes pajamas ir taip geriau užtikrinti savo nepilnamečių vaikų interesus, todėl tikėtina, kad jo nuolatinis užimtumas darbe sąlygoja ir didesnių pajamų uždirbimą bei galimybę patenkinti ne tik minimalius vaiko poreikius. Atsakovas yra dviejų įmonių direktorius bei savininkas, kas taip pat preziumuoja didesnes, nei minimalios, pajamas. Kadangi atsakovas negali pakankamai laiko skirti bendravimui su vaiku, jam nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra artimesnė minimumui, o įstatymas nenustato konkretaus skirtino išlaikymo dydžio, taip pat siekiant kompensuoti galimas ieškovės finansines išlaidas dėl negalėjimo darbo dienomis papildomai dirbti ir užsidirbti, auklei, arba kt., atsakovui turėtų tekti didesnė materialinė vaiko išlaikymo našta, taigi nustatytinas būtent ankščiau nurodytas išlaikymo teikimo vaikui paskirstymas. Kadangi atsakovas kito vaiko (dukros) išlaikymui skiria po 320 Eur, todėl, nors dukra yra vyresnė, tačiau sūnui teikiamas išlaikymas neturėtų ženkliai skirtis. Įvertinus nurodytų išlaidų pagrįstumą / nepagrįstumą bei atsakovo darbines pareigas bei pajamas, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, yra pagrindas priteisti vaiko išlaikymui iš atsakovo po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jo pilnametystės (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

39. Toks išlaikymas yra objektyviai pagrįstas ir pakankamas, todėl atitiktų tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo.

40. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

41. Pažymėtina ir tai, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Tėvai, turintys galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

43. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra susijęs su nepilnamečių vaikų interesais, teismo vaidmuo aktyvus, todėl sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, konstatuotina, kad teismas iš esmės tenkino ieškovės materialinį reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, ją patikslinęs, atsižvelgiant į vaiko interesus. Todėl tenkinus ieškovės neturtinius reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, iš atsakovo priteistina 150 Eur (75 Eur x 2) žyminio mokesčio ieškovei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).

44. Už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio. 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi teismas atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl šia suma mažintinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

45. Teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies. Ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista įstatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už ieškinį dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 81 Eur (300 Eur x 12 = 3 600 Eur x 3 proc. ? 108 Eur x 75 proc.), kuris priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą.

46. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 2 420 Eur, o atsakovas – 1 000 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Nurodytos sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.

47. Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (92 proc.); proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovei priteistina 2 226 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Proporcingai atmestų reikalavimų daliai, iš ieškovės atsakovui priteistina 80 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).

48. Taip pat iš atsakovo valstybei priteistinos 8,96 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 ir 6 dalys, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama ieškove S. G.

Priteisti iš atsakovo Š. M. nepilnamečio sūnaus M. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021 m. gruodžio 14 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę S. G.

Nustatyti atsakovo Š. M. bendravimo su sūnumi M. M. tvarką, pagal kurią atsakovas su sūnumi bendrauja: