Kauno apylinkės teismo sprendimas

Ieškinyje nurodyta bei ieškovė, jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė su atsakovu nuo 2014 metų kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, gyveno kaip šeima, kūrė bendrą gyvenimą ir ateitį. Iki 2018 metų šalys gyveno adresu Kėdainiuose, J. (duomenys neskelbtini). Gyvendami kartu ir vesdami bendrą ūkį, ieškovė ir atsakovas susitaupė bendrų pinigų. 2018 m. sausio 5 d. žemės sklypo su pastatais pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu ieškovė kartu su atsakovu iš bendrai sutaupytų pinigų nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą žemės sklypą, pastatą - gyvenamąjį namą su kitais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., kurių 1/2 dalis priklauso ieškovei ir 1/2 dalis priklauso atsakovui. Šis Nekilnojamasis turtas šalių buvo įgytas už bendrai sutaupytus pinigus, šalys šiame Nekilnojamame turte kartu gyveno ir juo rūpinosi iki 2022 metų rugpjūčio 24 d. Nuo 2022 metų rugpjūčio 24 d. ieškovė ir atsakovas dėl skirtingo požiūrio į gyvenimą ir šeimą nustojo kartu gyventi. Nekilnojamame turte liko gyventi atsakovas, o ieškovei teko išsikraustyti. Visi šalių baldai, daiktai, namų apyvokos reikmenys ir priemonės, kilnojamieji daiktai, kurie buvo pirkti šalims gyvenant kartu iš bendrų šalių lėšų - liko Nekilnojamame turte ir jais naudojasi tik atsakovas. Nuo 2014 metų iki 2022 metų rugpjūčio 24 d. ieškovė ir atsakovas gyveno kartu, vedė bendrą gyvenimą, ūkį, faktiškai gyveno kaip šeima, šalių bendrai sutaupytus pinigus leido bendroms reikmėms. Nuo pat Nekilnojamojo turto įsigijimo, ieškovė mokėjo žemės mokesčius, už komunalines paslaugas, atliekų surinkimą ir sąskaitas už elektrą bei vandenį. Minėtame Nekilnojamame name gyvena atsakovas. Ieškovė neturi galimybės gyventi Nekilnojamame turte, kito nekilnojamojo turto neturi, gyvena kitiems asmenims priklausančiame nekilnojamajame turte.

Ginčo nekilnojamuoju turtu naudojasi išimtinai tik atsakovas, o atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu gyveno, vedė bendrą ūkį ir gyveno kaip šeima daugiau nei aštuonerius metus, taip pat tai, kad gyvenant kartu visos šalių lėšos buvo bendros, iš jų buvo perkamos reikiamos priemonės, kilnojamieji daiktai, baldai, įvairios priemonės, daromi būsto remontai ir perkamos įvairios kitos prekės, iš kurių atsakovei tenka ½ dalis (Skalbimo mašina – 350,00 Eur vertė (1/2 dalis 175 Eur); šaldiklis – 400,00 Eur vertė (1/2 dalis 200,00 Eur); lova – 250,00 Eur vertė (1/2 dalis 125,00 Eur); spinta – 550,00 Eur vertė (1/2 dalis 275,00 Eur); sekcija – 250,00 Eur vertė (1/2 dalis 125,00 Eur); kampas – 950,00 Eur vertė (1/2 dalis 475,00 Eur); virtuvinis baldų komplektas – 1 800,00 Eur vertė (1/2 dalis 900,00 Eur); gartraukis – 200,00 Eur vertė (1/2 dalis 100,00 Eur); mikrobangų krosnelė – 60,00 Eur vertė (1/2 dalis 30 Eur); dujinė viryklė – 400,00 Eur vertė (1/2 dalis 200 Eur); šaldytuvas – 400,00 Eur vertė (1/2 dalis 200,00 Eur); karštų sumuštinių keptuvė – 40,00 Eur vertė (1/2 dalis 20,00 Eur); čirvinių blynų keptuvė – 30,00 Eur vertė (1/2 dalis 15,00 Eur); blenderis – 40,00 Eur vertė (1/2 dalis 20,00 Eur); segmentinė tvora – 600,00 Eur vertė (1/2 dalis 300,00 Eur); traktoriukas Kubota – 3 500,00 Eur vertė (1/2 dalis 1 750,00 Eur); plūgelis – 150,00 Eur vertė (1/2 dalis 75,00 Eur); vagotuvas – 350,00 Eur vertė (1/2 dalis 175,00 Eur); malūnas – 50,00 Eur vertė (1/2 dalis 25,00 Eur); trimeris – 150,00 Eur vertė (1/2 dalis 75,00 Eur); žoliapjovė – 250,00 Eur vertė (1/2 dalis 125,00 Eur); benzininis pjūklas – 300,00 Eur vertė (1/2 dalis 150,00 Eur); elektrinis diskinis pjūklas – 90,00 Eur vertė (1/2 dalis 45,00 Eur); perforatorius elektrinis – 250,00 Eur vertė (1/2 dalis 125,00 Eur); elektrinis kampų šlifuoklis - 90 Eur vertė (1/2 dalis 45 Eur); kompiuteris – 1 110,00 Eur vertė (1/2 dalis 555,00 Eur); malkos uosinės – 800,00 Eur vertė (1/2 dalis 400,00 Eur); Viso bendra vertė - 13 410,00 Eur; tai 1/2 dalis 6 705,00 Eur.

Taip pat nurodė, iš bendrų ieškovės ir atsakovo lėšų buvo pirkta transporto priemonė - VW Golf' v/n (DUOMENYS NESKELBTINI) (2005 metų), kuri buvo pirkta atsakovo vardu, už šią transporto priemonę šalys sumokėjo - 2 000,00 Eur iš bendrų ieškovės ir atsakovo santaupų, šia transporto priemone naudojasi atsakovas.

Iš bendrų ieškovės ir atsakovo lėšų buvo nupirktas traktorius T40, kurį atsakovas pardavė už 1 500,00 Eur ir šiuos pinigus išleido savo reikmėms, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1/2 dalį traktoriaus T40 vertės – 750,00 Eur kompensaciją.

Nurodė, kad už nekilnojamojo turto vertę, kuri nustatyta ekspertų, ieškovei priklauso 24 850 Eur piniginė kompensacija.

Patikslintame priešieškinyje ir teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė nurodė, kad atsakovas su ieškove draugavo nuo 2014 metų, drauge nuomojosi būstą, tačiau iki 2018 metų pradžios

šalys jokio bendro tikslo drauge taupyti nekilnojamojo turto įsigijimui neturėjo ir bendro ūkio nevedė, savo lėšomis disponavo atskirai, jokio bendro turto už jas neįgijo, iš bendrų lėšų nesukaupė santaupų. Atsakovas dirbo ir savo asmeninėje banko sąskaitoje taupė pinigus, kad galėtų įsigyti būstą. Kadangi atsakovas mylėjo ir visapusiškai pasitikėjo ieškove, 2018 m. sausio 5 d. Žemės sklypo su pastatais pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu atsakovas drauge su ieškove bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį įsigijo žemės sklypą ir pastatą – gyvenamąjį namą su šalia esančiais pastatais. Nekilnojamasis turtas kainavo 20 000,00 Eur, iš kurių 10 000,00 Eur sutarties sudarymo dieną atsakovas pervedė pardavėjams iš savo asmeninėje banko sąskaitoje sutaupytų lėšų, likusius 10 000,00 Eur atsakovas pervedė pardavėjams, drauge su ieškove gavę paskolą pagal šalių sudarytą Kredito sutartį Nr. 17-085824-GV, kurią vėliau išmokėjo atsakovas iš savo asmeninės banko sąskaitos su palūkanomis. Iki bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigyjamo būsto, ieškovė lėšų neturėjo ir drauge su atsakovu, netaupė bendram tikslui, tačiau kaip minėta, atsakovas, sudarant būsto pirkimo sutartį, nusprendė, kad būstą įsigis drauge su ieškove, nors visas lėšas už būstą mokėjo išimtinai atsakovas. Nuo būsto įsigijimo atsakovas su ieškove vedė bendrą ūkį, bendrai mokėjo komunalinius mokesčius, pirko maistą. 2020 m. gegužės 7 d. ieškovė buvo atleista iš darbo ir nuo tada iki pat 2022 m. vasaros nedirbo. Šiuo laikotarpiu ieškovė negaudavo jokių pajamų, ją pilnai išlaikė atsakovas. Be to, minėtu laikotarpiu ieškovė turėjo sveikatos problemų, ko pasekoje ieškovei buvo daug medicininių išlaidų. 2022 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje ieškovė nusprendė nutraukti santykius su atsakovu dėl kito asmens – savo naujo darbdavio. Ieškovė savo iniciatyva išsikraustė iš bendrų namų ir 2022 m. rugpjūčio pabaigoje pareiškė atsakovui, kad ji neketina imti nei vieno daikto ir neketina gyventi savo namo dalyje, o atsakovas jai, nors ji niekada neinvestavo į nekilnojamojo turto pirkimą, sumokės už viską teisme piniginėmis lėšomis. Ieškovė tikslingai nepasiėmė jokių daiktų ir neieškojo kompromiso, nors su ja buvo bandyta tartis nuo pat išsiskyrimo momento žodžiu, raštu, vėliau buvo bandyta kalbėti per atstovus, tačiau akivaizdu, kad ieškovė yra nesąžininga ir siekia dalinti šalių atskirai įgytą turtą per pusę, taip pat siekia dalintis net jau neegzistuojantį turtą, o prievolių, siekdama nepagrįstai praturtėti, dalintis nenori. Ieškovė ieškinyje nurodo melagingas aplinkybes, kad ji neva negali patekti į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą ir juo laisvai disponuoti. Ieškovė gali patekti į būstą bet kada, su ja visada yra bendraujama, tačiau ji pati nesutiko tartis ir ginčo spręsti gražiuoju. Atsakovas niekada neprieštaravo nei ieškovės buvimui name, nei kad ji pasiimtų jai priklausančius kilnojamuosius daiktus. Priešingai, jis sutiko vertinti turtą ir siūlė jį parduoti, tada išskaičiuoti tai, ką investavo asmeniškai atsakovas, o likusią sumą dalintis per pusę, tačiau ieškovė su tuo nesutiko.

Atsakovas iš savo asmeninės banko sąskaitos paskolą padengė (2022 m. kovo 23 d. mokėjimas).

Iš pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. matyti, kad K. V. nuolat dirbo.

Iš 2020 m. balandžio 6 d. Pranešimo dėl darbo sutarties nutraukimo matyti, kad ieškovės darbo santykiai su įmone nutrūko.

Iš UAB „Ober-House Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos matyti, kad namų valda 2023 m. sausio 10 d. įvertinta 42 000,00 Eur.

Iš sąskaitų už elektros mokėjimą laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. sausio 16 d. matyti, kad atsakovas mokėjo už elektrą.

Iš pateiktų kvitų matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. sausio 16 d. mokėjo už vandenį, žemę, malkas.

Iš automobilio VW Golf įsigijimo dokumentų matyti, kad atsakovas 2016 m. rugsėjo 24 d. įgijo automobilį.

Iš traktoriaus T-40AM įsigijimo ir pardavimo dokumentų matyti, kad atsakovas 2018 m. lapkričio 14 d. įsigijo traktorių.

Iš automobilio pardavimų dokumentų matyti, kad 2015 m. gruodžio 2 d. ieškovė pardavė automobilį Mercedes Benz.

Iš traktoriaus „Kubota“ įsigijimo dokumentų matyti, kad už traktorių mokėjo atsakovas.

Iš atsakovo pateiktų kvitų ir sąskaitų matyti, kad atsakovas įsigijo kompiuterį, elektrinį šlifuoklį ir diskinį pjūklą, plūgelį, skalbimo mašiną, šaldiklį, lovą, šaldytuvą, perfuratorių, kampą, virtuvinį komplektą, gartraukį, trimerį.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad skalbimo mašina ir šaldiklis buvo įsigyti ieškovės 2016 metais, lova – 2017-aisiais metais. Šaldytuvas ieškovės buvo pirktas išsimokėtinai 2014 metais.

Iš 2022 m. rugsėjo 15 d. pažymos matyti, kad ieškovė nėra skolinga už atliekų tvarkymą.

Iš 2022 m. rugsėjo 16 d. pažymų matyti, kad ieškovė už suvartotą elektros energiją nėra skolinga.

Iš UAB „Kėdainių vandenų“ 2022 m. rugsėjo 20 d. pažymos matyti namų valdos apskaita.

Iš žemės deklaracijų matyti, kad ieškovei buvo paskaičiuotas jos daliai tenkantis 6,00 Eur žemės mokestis.

Iš VSDFV 2023 m. balandžio 12 d. pažymos matyti, kad laikotarpiu ieškovei buvo mokamas darbo užmestis bei ligos išmokos.

Taip pat nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nebuvo susituokę.

Šalys nepateikė sudarytų susitarimų dėl naudojimosi ir valdymo turtu.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovui liktų abi turto dalys, išmokant ieškovei piniginę kompensaciją bei padalinti bendrai užgyventus daiktus.

Byloje kyla ginčas dėl kompensacijų dydžio, dalintinų kilnojamųjų daiktų nuosavybės teisės, skolos, nuostolių bei palūkanų priteisimo.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi, bendraturčių nesutarimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės sprendžiantis teismas iš esmės yra apribotas juos išspręsti dviem būdais – padalydamas daiktą natūra arba priteisdamas kompensaciją pinigais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje daikto padalijimas natūra pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata, kad kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais, yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai bendrosios nuosavybės dalis, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009). Taipogi išaiškinta, kad teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskreciją, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja laikytis interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje. Taigi konkrečiu atveju teismas gali konstatuoti, kad nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką ar atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra susidėjusiomis aplinkybėmis netikslinga ir neatitiktų šalių interesų gynimo bei derinimo principo, ir racionalesniu bei šalių teises geriau apginančiu bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdu pripažinti atidalijimą iš bendrosios nuosavybės priteisiant kompensaciją, tačiau toks teismo sprendimas turi būti teisiškai motyvuotas ir pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).

Faktinių šios bylos aplinkybių visuma sudaro pagrindą vertinti, kad turto atidalijimas natūra nėra įmanomas, nes šalys įsigijo turtą, kuomet gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, o šiuo metu kartu nebegyva, konfliktiškų šalių santykių valdomų objektų atskyrimas natūra būtų itin komplikuotas.

Pažymėtina, kad tarp šalių kilo ginčas dėl kompensacijos dydžio už nekilnojamąjį turtą, nes dėl abi šalys rėmėsi skirtingu turto vertinimu ir nustatyta turto verte. Atsakovas nesutinka su turto verte, kuri nustatyta ieškovės užsakymu. 2022 m. lapkričio 8 d. UAB „Erdvė būstui“ atliko Nekilnojamojo turto vertės nustatymą, 2022 m. lapkričio 10 d. surašė turto vertinimo ataskaitą Nr. AL22/111/01, kurios 31 lape pateikta išvada, kurioje nurodyta 4.1. lentelė su nurodytomis turto vertėmis, jog Pastatas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)— vertė 40 920,00 Eur; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)— vertė 7 500,00 Eur; pastatą — šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)— vertė 80,00 Eur; pastatas — ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)— vertė 350,00 Eur; pastatas — garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)— vertė 290,00 Eur; pastatas — ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)— vertė 410,00 Eur; pastatą — ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)— vertė 60,00 Eur; kiti inžineriniai statiniai — kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)— vertė 90,00 Eur; Turto rinkos vertė - 49 700,00 Eur. Tuo tarpu atsakovas, nesutikdamas su ieškovės užsakyta turto verte, užsakė savo turto vertinimą ir 2023 m. sausio 10 d. UAB „OBER- HAUS“ atliko Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 104879 VAT_2023 ASI PANE, kurios Turto vertės nustatymo pažymoje viso šalims priklausančio nekilnojamojo turto (žemės sklypo su statiniais) vertė 2023 m. sausio 10 d. yra nurodyta 42 000,00 Eur. Šios pažymos pagrindu nekilnojamojo turto vertė bei mokėtina piniginė kompensacija, priklausančio nuosavybės teise ieškovei sudaro 21 000,00 Eur (42 000 Eur/2 = 21 000 Eur). Atsakovo teigimu, UAB „OBER-HAUS“ yra didžiausia turtą ir verslą vertinanti įmonė Lietuvoje ir Baltijos šalyse tiek pagal vertintojų skaičių, tiek pagal atliekamų darbų apimtis. Ši įmonė teikia licencijuotas visų rūšių nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertinimo bei verslo vertinimo paslaugas visos Lietuvos teritorijoje. UAB „OBER-HAUS“ dirba ilgą darbo patirtį turintys kvalifikuoti specialistai. Atsakovas teismo prašo remtis 2023 m. sausio 10 d. UAB „OBER- HAUS“ atlikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 104879 VAT_2023 ASI PANE, kuri yra detalesnė ir išsamesnė, vertinta remiantis lyginamuoju metodu kaip ir ieškovės teikta ataskaita, bei atidalinti ginčo turtą, priteisiant natūra atsakovui iš ieškovės 1/2 dalį nekilnojamojo turto – žemės sklypo, pastato – gyvenamojo namo, kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., o ieškovei už atsakovui atidalintą ½ turto dalį išmokant 21 000,00 Eur kompensaciją.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio norma reiškia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011).

Taigi dalijant bendrasavininkų turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais leistinais įrodymais, leidžiančiais teismui suformuoti savo įsitikinimą. Tais atvejais, kai dalijamas nekilnojamasis turtas (ginčo atveju – žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais), vienas iš įrodymų šaltinių yra Nekilnojamojo turto registro duomenys ar šalių pateikti nekilnojamojo turto vertinimai. Šiuo atveju, teismas kritiškai vertina ieškovės pateiktą UAB „Erdvė būstui“ 2022 m. lapkričio 10 d. atliktą Nekilnojamojo turto vertinimą ir iš esmės remiasi VĮ Registrų centro bei atsakovo pateikto vertinimo duomenimis apie minėtą nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad UAB „Erdvė būstui“ 2022 m. lapkričio 10 d. vertinimo ataskaita atlikta lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodu. Remiantis šiuo metodu turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus (Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnio 1 punktas). Tačiau iš UAB „Erdvė būstui“ turto vertės nustatymo ataskaitos matyti, kad namų valdos vertė žymiai skiriasi nuo VĮ Registrų centro duomenų. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių ginčo nekilnojamojo turto vertės neatitikimą VĮ Registrų centro duomenims (CPK 178 straipsnis), tuo tarpu atsakovo parengta ataskaita yra artimesnė viešajame registre nustatytoms kainoms.

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo K. V. ieškovei A. P. kompensaciją, t. y. 1/2 dalį vertės už atsakovui natūra tenkantį kilnojamąjį turtą: skalbimo mašina – 350,00 Eur vertė (1/2 dalis 175,00 Eur); šaldiklis – 400,00 Eur vertė (1/2 dalis 200,00 Eur); lova – 250,00 Eur vertė (1/2 dalis 125,00 Eur); spinta – 550,00 Eur vertė (1/2 dalis 275,00 Eur); sekcija – 250,00 Eur vertė (1/2 dalis 125,00 Eur); kampas – 950,00 Eur vertė (1/2 dalis 475,00 Eur); virtuvinis baldų komplektas – 1 800,00 Eur vertė (1/2 dalis 900,00 Eur); gartraukis – 200,00 Eur vertė (1/2 dalis 100 Eur); mikrobangų krosnelė – 60,00 Eur vertė (1/2 dalis 30,00 Eur); dujinė viryklė – 400,00 Eur vertė (1/2 dalis 200,00 Eur); šaldytuvas – 400,00 Eur vertė (1/2 dalis 200,00 Eur); karštų sumuštinių keptuvė – 40,00 Eur vertė (1/2 dalis 20,00 Eur); čirvinių blynų keptuvė – 30,00 Eur vertė (1/2 dalis 15,00 Eur); blenderis – 40,00 Eur vertė (1/2 dalis 20,00 Eur); segmentinė tvora – 600,00 Eur vertė (1/2 dalis 300,00 Eur); traktoriukas Kubota – 3 500,00 Eur vertė (1/2 dalis 1 750,00 Eur); plūgelis – 150,00 Eur vertė (1/2 dalis 75,00 Eur); vagotuvas – 350,00 Eur vertė (1/2 dalis 175,00 Eur); malūnas – 50,00 Eur vertė (1/2 dalis 25,00 Eur); trimeris – 150,00 Eur vertė (1/2 dalis 75,00 Eur); žoliapjovė – 250,00 Eur vertė (1/2 dalis 125,00 Eur); benzininis pjūklas – 300,00 Eur vertė (1/2 dalis 150,00 Eur); elektrinis diskinis pjūklas – 90,00 Eur vertė (1/2 dalis 45,00 Eur); perforatorius elektrinis – 250,00 Eur vertė (1/2 dalis 125,00 Eur); elektrinis kampų šlifuoklis – 90,00 Eur vertė (1/2 dalis 45,00 Eur); kompiuteris – 1 110,00 Eur vertė (1/2 dalis 555,00 Eur); malkos uosinės – 800,00 Eur vertė (1/2 dalis 400,00 Eur), viso bendra kilnojamųjų daiktų vertė - 13 410,00 Eur; ieškovei priteistina kompensacija už daiktus - 6 705,00 Eur; priteisti iš atsakovo K. V. ieškovei A. P. auž natūra atsakovui atitenkančią transporto priemonę VW Golf v/n (DUOMENYS NESKELBTINI) (2005 metų), kurio vertė 2 000,00 Eur – 1/2 dalį automobilio vertės t.y. 1 000,00 Eur kompensaciją. Priteisti iš atsakovo K. V. ieškovei A. P. 750,00 Eur kompensaciją už atsakovo parduotą traktorių T40, kuris parduotas už 1 500,00 Eur.

Atsakovas su tokiu ieškovės turto padalijimo būdu nesutinka, patikslintu priešieškiniu prašo atidalinti kilnojamąjį ginčo turtą – virtuvinį komplektą, kurio vertė 1 800,00 Eur, gartraukį, kurio vertė 129,00 Eur, kampą, kurio vertė yra 800,00 Eur, segmentinę tvorą, kurios vertė 500,00 Eur, ir spintą, kurios vertė – 550,00 Eur; priteisti atsakovui K. V. iš ieškovės A. P. 1/2 dalį kilnojamojo turto –1/2 dalį kampo, kurio vertė yra 800,00 Eur, 1/2 dalį virtuvinio komplekto, kurio vertė 1 800,00 Eur, 1/2 dalį gartraukio, kurio vertė 129,00 Eur, 1/2 dalį segmentinės tvoros, kurios vertė 500,00 Eur, ½ spintos, kurios vertė 550,00 Eur; priteisti iš atsakovo K. V. ieškovės A. P. naudai 1 889,50 Eur piniginę kompensaciją už natūra jam atidalintą 1/2 dalį kilnojamojo turto dalį;

Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo ieškovei 6 705,00 Eur kompensaciją už šalių bendrai įgytus kilnojamuosius daiktus. Ieškovė drauge su ieškiniu nepateikė nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų jos nurodomų daiktų egzistavimą, daiktų priklausymą abejiems sugyventiniams, o ne vienam iš jų, taip pat nėra pateikta nei vieno rašytinio įrodymo, apie tai, kokia yra tikroji šių daiktų vertė.

Tik nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies. Pasisakydamas dėl kiekvienam iš sugyventinių priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016).

Ieškovė įvardija bendrais buvusių sugyventinių daiktais traktorių Kubota A-17 (10800), nešiojamą kompiuterį ASUS, benzininį pjūklą, elektrinį diskinį pjūklą, elektrinį perforatorių, plūgelį, vagotuvą, malūną, trimerį, elektrinį kampinį šlifuoklį, automobilį VW Golf, parduotą traktorių (T40), karštų sumuštinių keptuvę ir čirvinių blynų elektrinę keptuvę, blenderį, mikrobangų krosnelę, lovą, sekciją, žoliapjovę, trimerį, skalbimo mašiną, šaldiklį, šaldytuvą.

Atsakovas teigia, kad nei vienas iš šių daiktų nėra pirktas bendromis sugyventinių lėšomis ir skirtas jų bendro ūkio vedimui. Keptuves pirko savo poreikiams tenkinti pati ieškovė, tai yra asmeninė ieškovės nuosavybė, kurią ji turėtų pasiimti, o ne reikalauti piniginės kompensacijos už nuvertėjusius daiktus. Skalbimo mašina ir šaldiklis buvo įsigyti ieškovės 2016 metais, lova – 2017-aisiais metais, todėl yra jos asmeninė nuosavybė. Šaldytuvas ieškovės buvo pirktas išsimokėtinai 2014 metais. Blenderį pirko ieškovė savo asmeniniam naudojimui, todėl tai yra jos asmeninė nuosavybė. Sekcija taip pat buvo ieškovės pirkta iki 2018-ųjų metų už jos asmenines lėšas ir tai yra jos asmeninė nuosavybė. Žoliapjovę ieškovė įsigijo už jos per gimtadienį gautas lėšas (dovana), tai yra irgi jos asmeninė nuosavybė, o asmeninė nuosavybė yra nedalintina ir išimtinai priklauso ieškovei, todėl ji negali ir neturi teisės reikalauti už savo asmeninius daiktus kompensacijos. Ieškovas nurodė bei pateikė rašytinius įrdymus, kad traktorius Kubota A-17 (10800) ir nešiojamasis kompiuteris ASUS buvo įsigyti asmeniškai atsakovo už jo asmenines lėšas ir naudojami asmeniškai jo reikmėms. Atsakovas, kuris traktoriaus Kubota įsigijimo dokumentuose nurodytas kaip pirkėjas, traktorių įsigijo savo asmeninėms reikmės išsimokėtinai už 3 631,00 Eur, 2019 m. gegužės 18 d. ir 2019 m. gegužės 19 d. šio traktoriaus įsigijimui atsakovas iš savo asmeninės banko sąskaitos nuėmė 4 000,00 Eur (atsakovo banko išrašai). Šią sumą atsakovas sumokėjo savo lėšomis. Kompiuterį atsakovas taip pat pirko asmeniškai sau, sumokėjo 1 171,00 Eur. Benzininį pjūklą ir elektrinį perforatorių atsakovas įsigijo savo asmeniniam naudojimui. Malūnas, skirtas malti grūdams, yra nei atsakovo, nei ieškovės, jis yra paskolintas kaimyno. Elektrinį diskinį pjūklą, už kurį buvo mokėta 95,00 Eur, ir elektrinį kampinį šlifuoklį, kuriuo vertė – 31,92 Eur, yra tris kartus mažesnė, nei nurodo ieškovė, atsakovas įsigijo savo asmeniniams poreikiams už asmenines lėšas ir pateikė teismui įsigijimo dokumentus. Be to, elektrinis kampinis šlifuoklis buvo įsigytas 2016 metais, atsakovui ir ieškovei nevedant bendro ūkio. Malkos, įsigytos 2021 metais, buvo sunaudotos abiejų šalių poreikiams tenkinti lygiomis dalimis. Plūgelis buvo pirktas atsakovo asmeniniam naudojimui už asmenines atsakovo lėšas, mikrobangų krosnelė buvo pirkta atsakovo dar iki pradedant vesti bendrą ūkį su ieškove, trimeris taip pat buvo pirktas atsakovo, kuris atliko tokią pat funkciją kaip ieškovės asmeninė žoliapjovė. Dėl automobilio pažymėjo, kad jis įgytas 2016 m. rugsėjo 9 d., atsakovui su ieškove nevedant bendro ūkio už asmenines atsakovo lėšas, atsakovo apdraustas asmeniškai ir yra skirtas atsakovo asmeniniam naudojimui. Tuo metu ieškovė turėjo savo asmeniniam naudojimui ir jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį automobilį Mercedes Benz, valst. (duomenys neskelbtini), kuris buvo parduotas. Traktorius (T40) buvo pirktas už atsakovo asmenines lėšas atsakovo asmeniniam naudojimui. Traktorius nebuvo skirtas namų ūkiui, taigi ir lėšos ji pardavus buvo atsakovo asmeninės.

Tuo tarpu ieškovė nei ieškinyje, nei atsiliepime į priešieškinį nenurodė jokių aplinkybių, juolab rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų jos reikalavimą dėl priteisiamų kilnojamųjų daiktų.

Nagrinėjamu atveju atsakovas ne tik nurodė patirtas išlaidas (įdėtas lėšas), bet ir savo teiginius pagrindė tinkamais įrodymais, todėl teismas remdamasis patikslintu atsakovo priešieškiniu, asmenine atsakovo nuosavybe pripažįsta traktorių Kubota A-17 (10800), nešiojamą kompiuterį ASUS, benzininį pjūklą, elektrinį diskinį pjūklą, elektrinį perforatorių, plūgelį, vagotuvą, trimerį, elektrinį kampinį šlifuoklį, automobilį VW Golf bei parduotą traktorių (T40), o karštų sumuštinių keptuvę ir čirvinių blynų elektrinę keptuvę, blenderį, mikrobangų krosnelę, lovą, sekciją, žoliapjovę, trimerį, skalbimo mašiną, šaldiklį, šaldytuvą pripažinti asmenine atsakovės nuosavybe, nepriteisiant kompensacijos už jiems tenkančius daiktus. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje ieškinys atmetamas, patikslintas priešieškinis tenkinamas.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti kompensaciją už bendrai įsigytus daiktus: kampą – 950,00 Eur vertės, virtuvinį komplektą – 1 800,00 Eur vertės gartraukį 200 Eur vertės, spintą – 550,00 Eur vertės bei segmentinę tvorą – 600,00 Eur vertės. Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad tikroji kampo vertė yra 800,00 Eur (atsakovas 2021 m. rugpjūčio 5 d. iš savo asmeninės sąskaitos pervedė 200,00 Eur avansą, virtuvinio kampo vertė 1 800,00 Eur, kurį atsakovas apmokėjo, taip pat rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog gartraukis buvo pirktas atsakovo už 129,00 Eur, segmentinė tvora yra 500,00 Eur, už ją mokėjo ieškovė kartu su kaimynu, besiribojančiu sklypais. Ieškovė nesutinka su atsakovo nurodytomis kilnojamųjų daiktų – gartraukio, kampo ir segmentinės tvoros vertėmis, nes jos yra atsakovo sumažintos. Jokių kitų argumentų bei įrodymų byloje nėra. Nesant ginčui dėl daiktų naudojimo bei remiantis atsakovo nurodytomis kainomis, pagrįstomis rašytiniais įrodymais bei teisiniais argumentais, minėti daiktai pripažintini atsakovo asmenine nuosavybe, iš jo atsakovei priteisiant 1 889,50 Eur dydžio kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys šioje dalyje atmestinas, o priešieškinis tenkinamas.

Atsakovas teismo prašo iš ieškovės atsakovo naudai regreso tvarka priteisti 12 070,34 Eur (5 000,00 Eur + 7 070,34 Eur) skolos už sumokėtą nekilnojamojo turto kainą ir įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymą. Ši suma turėtų būti išskaityta iš priteisiamos kompensacijos dydžio ieškovei už jos turimą nekilnojamąjį turtą. Pažymėjo, kad tiek atsakovas, tiek ieškovė turėjo lygius įsipareigojimus prieš pardavėjus ir kreditorių, tačiau perkant namą, statinius ir žemės sklypą, už juos pagal 2018 m. sausio 5 d. Žemės sklypo su pastatais pirkimo – pardavimo sutartį, 10 000,00 Eur atsakovas sumokėjo 2018 m. sausio 5 d. iš savo asmeninės sąskaitos, pinigai buvo uždirbti asmeniškai atsakovo ir taupyti jo asmeniškai (turėjo sutaupęs net 22 315,43 Eur, ieškovė jam niekada nebuvo pervedusi savo lėšų ar kitaip prisidėjusi prie nekilnojamojo turto pirkimo. Ieškovė tuo laikotarpiu savo banko sąskaitoje santaupų neturėjo, todėl atsakovas prašys teismo įpareigoti ieškovę pateikti jos banko sąskaitos išrašą nuo 2014 metų iki 2022 m. rugpjūčio mėn., kuriame atsispindės ieškovės išlaidos ir sumos. Likusius 10 000,00 Eur pagal 2018 m. sausio 5 d. Žemės sklypo su pastatais pirkimo – pardavimo sutartį 2018 m. sausio 5 d. sumokėjo taip pat atsakovas. Ši pinigų suma buvo pervesta į atsakovo banko sąskaitą 2017 m. gruodžio 20 d. Kredito sutarties Nr. 17-085824-GV pagrindu. Taip pat nurodė, kad Taigi, nepaisant to, koks turto režimas būtų taikomas šalių santykiams, ieškovė privalo vykdyti mokestines prievoles lygiomis dalimis su atsakovu. Ji nevykdė prievolės atsiskaityti už nekilnojamojo turtą pirkimą ir įsigydama savo būsto dalį, nemokėjo įsigijimo kainos, taip pat nevykdė įsipareigojimų pagal šalių sudarytą Kredito sutartį Nr. 17-085824-GV, dėl ko atsakovui teko pareiga mokėti visą turto, priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise, kainą. Ieškovė nesutinka su šiuo atsakovo reikalavimu. Nurodo, kad šalys bendrai disponavo savo gaunamomis ir turimomis pajamomis, gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, todėl vien ta aplinkybė, kad kreditas buvo mokamas iš atsakovo sąskaitos nepatvirtina, kad ieškovė neprisidėjo savo asmeninėmis lėšomis prie kredito grąžinimo. Bendro ūkio vedimas apėmė ir kredito grąžinimą. Pabrėžė, kad atsakovas žinodamas, kad nekilnojamasis turtas yra įgytas šalių bendrai, niekada nereiškė jokių pretenzijų ieškovei, kad jam nėra pervedama į sąskaitą konkreti suma už atiduodamą kreditą, kas patvirtina, kad gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, kreditas buvo atidavinėjamas iš bendrų lėšų, todėl būtent atsakovas siekia pasipelnyti ieškovės sąskaita siekdamas sumažinti jai tenkančią kompensaciją už jam natūra atitenkančią ieškovės nekilnojamojo turto dalį.

Pažymėtina, kad pagal CK 6.5 straipsnį, jeigu skolininkų yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus. Kredito grąžinimui AB „Swedbank nebuvo atidarytų jokių tranzitinių sąskaitų. Nagrinėjamu atveju jokių atskirų rašytinių susitarimų kaip bus grąžinamas kreditas tarp šalių nebuvo sudaryta. Atsakovas iš savo asmeninės sąskaitos padengė visą šalių gautą kreditą ir sumokėjo palūkanas, iš viso - 14 140,68 Eur (165,24 Eur + (139,88 Eur x 49 mėn.) + 7097,45 Eur + 23,87 Eur).

Ieškovė su šiuo atsakovo reikalavimu nesutinka, nurodo, kad kreditas mokėtas iš bendrų pinigų, nesvarbu, kad kreditą mokėjo tik atsakovas.

Prievolę pradiniam kreditoriui įvykdžiusiam bendraskoliui pereina reikalavimo teisė, jis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti reikalavimą kitiems bendraskoliams. Bendraskoliui reikalavimas pereina regreso tvarka pagal CK 6.114 straipsnio 3 punktą – kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2009).

Ieškovė nurodė, kad atsakovas pripažįsta aplinkybę, kad nekilnojamame turte ieškovė negyvena nuo 2022 m. rugpjūčio 24 d. ir pripažįsta aplinkybę, kad jis vienas naudojasi visu nekilnojamuoju turtu, todėl atsakovo pareiga yra išlaikyti naudojamąjį turtą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 straipsnį, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 straipsnis).

CK nustatytos privalomosios (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir neprivalomosios (CK 4.83 straipsnio 4 dalis) sąnaudos turtui išlaikyti. Kaip jau minėta, pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Taigi bendraturtis privalo padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas. Bendrasavininkio pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę proporcingai jam priklausančiai daliai yra numatyta įstatymų (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.83 straipsnio 2, 3 dalys), o aplinkybė, kad tuo turtu savininkas nesinaudoja, neatleidžia bendraturčio nuo įstatymų numatytos turto išlaikymo pareigos.

Antra, teismui nebuvo pateikta konkreti naudojimosi tam tikromis namų valdos dalimis tvarka ar bendraturčių susitarimas dėl mokesčių už bendrą turtą mokėjimo. Taigi nesant nustatytai konkrečiai naudojimosi namų valda tvarkai, vien ta aplinkybė, kad atsakovas naudojasi namu, pati savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad privalomieji mokesčiai ir kiti mokėjimai, kurie nepriklauso nuo suvartojimo, turėtų būti skaičiuojami kitaip, nei kad yra numatyta civilinės teisės normose, t. y. proporcingai bendraturčių turimai daliai bendrame turte. Bendraturčių konkreti dalis bendrame turte yra nustatyta ir nurodyta Nekilnojamojo turto registre, todėl kitos proporcijos, nesant kitokio bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos, apskaičiuojant mokėtinų mokesčių dalį, negali būti taikomos. Tačiau vien tai, kad atsakovas liko gyventi bendrame name, iš kurio ieškovė išsikraustė, kai komplikavosi šalių tarpusavio santykiai, nesudaro pagrindo jos mokėtinų mokesčių dalį skaičiuoti kitaip, nei pagal įstatyme nustatytą tvarką, t. y. proporcingai bendraturčių turimai daliai turte.

Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Taigi akivaizdu, jog ieškovė, būdama viena iš namų valdos bendraturčių, privalo mokėti mokesčius proporcingai savo turimai turto daliai, taip pat už ieškovo ir jo šeimos narių asmeniniams poreikiams vartojamas paslaugas. Tačiau byloje nustatyta, kad ieškovė tinkamai šios savo kaip bendraturtės pareigos nevykdo, mokėtinų mokesčių nemoka. Atsakovas, mokėdamas komunalinius mokesčius ir už ieškovei priklausančią turto dalį bei už jos ir jo šeimos narių asmeniniams poreikiams tenkinti suvartotas paslaugas, patiria nuostolius. Atsižvelgiant į CK 4.76 straipsnyje nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovė privalo mokėti mokesčius namų valdos išlaikymui, todėl ieškovės neveikimas nemokant už komunalinius mokesčius, yra neteisėtas, dėl jo atsakovas patiria nuostolius, o tarp atsakovo patirtų nuostolių sumokant ir už ieškovei tenkančią mokesčių dalį, bei ieškovės neteisėtų veiksmų, egzistuoja priežastinis ryšys. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovui iš ieškovės turi būti priteisti nuostoliai, susidarę ieškovei nevykdant privalomų mokėjimų už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančios namų valdos dalies išlaikymą.

Atkreiptinas dėmesys į ieškovės pateiktus raštus iš komunalines paslaugas teikiančių įmonių, kad iš tiesų, šalys, esantys bendraturčiai, kiekviena mokėjo už savo dalį, o vien sąskaitų suformavimas ieškovės vardu ir įsiskolinimo nebuvimo faktas niekaip nepagrindžia ieškovės teiginio, kad komunalinius ir kitus su būsto priežiūra susijusius mokesčius ji mokėjo viena. Sąskaitos bendraturčiams, kol nėra ginčo, visada pagal susiklosčiusią praktiką yra rašomos vieno asmens vardu, o pateikus užklausą dėl įsiskolinimų, asmeniškai atsakymą turi teisę gauti visi nuosavybės teisę turintys asmenys.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).