Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, e2-255-1146/2025

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-06-05
Bylos Nr.: e2-255-1146/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-05292-2024-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Aivaras Naujalis
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Holdlita“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Eurus LT“
Advokatai: Rimantas Jonynas, Gintautas Šteinas, Gintautas Šteinys

Kategorijos

3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2-255-1146/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05292-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.2.3.8.; 2.6.18.3. (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 5 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Aivaras Naujalis,sekretoriaujant Jolitai Šilinskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Holdlita“ atstovams direktoriui D. Š. ir advokatui Rimantui Jonynui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurus LT“ atstovams direktoriui G. B. ir advokato padėjėjui Gintautui Šteinui,

veikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Holdlita“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Eurus LT“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Holdlita“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Eurus LT“ (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 2015,30 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2023 m. kovo 3 d. ieškovė su akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ filialu „Genranga“ sudarė statybos subrangos sutartį Nr. GALIOGOLDLIT/2023/02/20 dėl statybos darbų atlikimo objekte, adresu: (duomenys neskelbtini). Daliai darbų pagal šią sutartį atlikti ieškovė subrangovu pasamdė atsakovę – UAB „Eurus LT“. Už atliekamus darbus genrangovo objekte ieškovė atsiskaitė su atsakove, pagal atliktų darbų aktus. Genrangovui perduodant užsakovui UAB „Eurus LT“ atliktus darbus buvo nustatyta, kad darbų atlikimo metu atsakovės darbuotojai, atlikdami namo fasado apdailos plytelių klijavimo darbus elgėsi nerūpestingai ir naudodami plytelių pjovimo įrankius pažeidė ir sugadino jau įdėtus pastato langų stiklo paketus (14 vnt.), kurie tapo netinkami. Genrangovas turėjo juos pakeisti naujais. Dėl šio įvykio 2023 m. gruodžio 14 d. dalyvaujant užsakovo, ieškovės ir atsakovės atstovams surašytas defektinis aktas. Užsakovas šiems defektams ištaisyti pasamdė UAB „Megrame“, defektų šalinimo kaina – 2015,30 Eur, kurią UAB „Holdlita“ atlygino užsakovui pagal pastarojo 2024 m. birželio 11 d. išrašytą Nuostolių atlyginimo sąskaitą Nr. 24-06-11. 2024 m. birželio 18 d. pagal ieškovės ir atsakovės susitarimą, kreditorius išrašė ir pateikė skolininkui apmokėjimui Nuostolių atlyginimo sąskaitą Nr. 24-06-18, 2015,30 Eur sumai, tačiau skolininkas nepaisant daugkartinių kreditoriaus raginimų iki šiol neapmokėjo.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsiliepime nurodo, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog daliai darbų pagal šią sutartį atlikti ieškovė subrangovu pasamdė atsakovę – UAB „Eurus LT“. Iš to aiškiai matyti, kad objekte dirbo ir kiti subjektai. Ieškinyje taip pat pabrėžta, jog už atliekamus darbus genrangovo objekte ieškovė atsiskaitė su atsakove, pagal atliktų darbų aktus. Iš to darytina išvada, kad atlikti darbai buvo priimti, pretenzijų nebuvo, ko pasekoje su atsakove buvo atsiskaityta. Iš ieškinio seka, kad po atsakovės atliktų darbų, kai jie buvo ieškovės patikrinti bei su atsakove atitinkamai atsiskaityta, darbai kažkada vėliau buvo perduoti „Genrangovui“. Vien tik laiko tarpas nuo atsakovės atliktų darbų fiksavimo iki jie, kaip nurodyta ieškinyje, buvo perduoti „Genrangovui“, anot atsakovės, leidžia daryti išvadą, kad objekte kiti subjektai/ subrangovai galėjo bet kuriuo metu padaryti tariamus nuostolius/ žalą. Į ieškovės ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad atsakovės darbuotojai, atlikdami namo fasado apdailos darbus elgėsi nerūpestingai ir naudodami plytelių pjovimo įrankius pažeidė ir sugadino jau įdėtus pastato langų stiklo paketus, atsakovė nurodė, kad neegzistuoja jokie objektyvūs įrodymai, kad tariama žala buvo sąlygota būtent atsakovės darbuotojų, kad tokie darbuotojai elgtųsi nerūpestingai, taip pat, kad būtent tokie darbuotojai pažeidė ir sugadino langus. Nėra absoliučiai jokių sąsajų ir tarp tokio būtent atsakovės darbuotojų tariamų veiksmų bei langų stiklo paketų tapimo netinkamais. Be to, ieškovė nesikreipė į atsakovę su savalaikiu prašymu pakeisti/ eliminuoti tariamą žalą. Nors ieškinyje nurodyta, kad 2024 m. birželio 18 d. pagal ieškovės ir atsakovės susitarimą, kreditorius išrašė ir pateikė skolininkui apmokėjimui Nuostolių atlyginimo sąskaitą Nr. 24-06-18, 2015,30 Eur sumai, tačiau skolininkas nepaisant daugkartinių kreditoriaus raginimų iki šiol neapmokėjo, tačiau atsakovės teigimu šie teiginiai yra absoliučiai nepagrįsti, kadangi atsakovė niekada nesutiko su tokios tariamos žalos atsakomybe, todėl jokių susitarimų būti negalėjo.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės vadovas D. Š. nurodė, kad jis dirba direktoriumi ir yra šios įmonės vadovas apie 7 metus. Įmonė veikia fasado apdailos srityje. 2023 m. kovo 3 d. ieškovė sudarė statybos rangos sutartį su Panevėžio statybos trestu (toliau – PST) dėl ventiliuojamo fasado įrengimo darbų (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name. Ieškovė įrenginėjo dalį namo fasado. Ten dirbo 3 ar 4 įmonės, kurios vykdė fasado įrengimo darbus. Jos buvo pasirašiusios sutartis su PST Statyba. G. dalyvavo ir prižiūrėjo pastato statybos eigą. Rašytinė sutartis su UAB Eurus LT nebuvo sudaryta – buvo sutarta žodžiu, kad ši įmonė įrengs dvi korpuso sienas. G. iki 2023 m. gruodžio mėn. dirbo UAB ‚Holdlita“ technikos direktoriumi, taip pat vykdė veiklą kartu su UAB „Eurus LT“. Tarp jų buvo pasitikėjimo santykiai, todėl sutartis buvo žodinė. Darbai pradėti 2023 m. kovo – balandžio mėn. Ieškovės pusėje dirbo V. V., P. Z., S. S.. Iš atsakovės pusės dirbo A. su broliu ir V. su savo brigada. Buvo atliekami šie darbai: buvo surenkamas karkasas, šiltinama ir tvirtinama fibrocementinė plokštė, ventiliuojamos fasado dalies įrengimas prasidėjo 7 aukšte, plokštės negalėjo būti pjaustomos viduje, todėl matuojant jas reikėjo leisti žemyn ir pjaustyti lauke, tačiau tai buvo nepatogu, dėl karkaso niekas nebėgiojo žemyn, todėl pjaustymas vyko vietoje, buvo pritvirtinami kronšteinai, šiltinama. Omega profiliai buvo metaliniai, juos reikėjo pjaustyti, o kai kuriais atvejais – ir kronšteinus, pjaustymas vyko kampiniu šlifuokliu, plokštės buvo pjaustomos staklėmis. Statybos darbų vadovas iš ieškovės pusės buvo V. G., o techninis prižiūrėtojas – iš užsakovo pusės. Statybos darbų vadovas objekte nuolat nebūdavo. Darbų eigoje niekas nepastebėjo problemų, tačiau, atsiradus pirkėjams, valant langus buvo pastebėti smulkūs taškeliai. Kai kuriais atvejais nebuvo įmanoma nepjauti ant pastolių. Langai nebuvo apdengti tinkamai. Jo darbuotojai žino, kad pjaustant langai gali būti sugadinti, todėl jie juos saugojo, dengė kartonu, tačiau, matyt, nepakankamai. Dėl langų lyg ir nebuvo gavę jokių nusiskundimų. Nuolat kildavo konfliktų dėl pjaustymo ir nešiojimo – darbuotojai neatlikdavo darbų pagal sutartą apimtį. Apie karkaso nešiojimą į kitą vietą pjaustymui net nebuvo kalbos. Darbai buvo baigti apie 2023 m. birželio mėn. Baigus darbus, pastoliai buvo nuardyti. Jokie kiti darbuotojai ant pastolių nedirbo nei vykdant darbus, nei po jų užbaigimo. Kai jie atvyko dirbti į objektą, pastoliai jau buvo sumontuoti. Pastoliai buvo skirti fasado specialistams montuoti fasadą – kiti darbuotojai jais nesinaudojo. Langai buvo pažeisti iš išorės. Darbai buvo priimti, tačiau pretenzija buvo pateikta dar iki galutinio darbų priėmimo akto. Pretenziją gavo 2024 m. birželio mėn. Buvo kalbėta tiek žodžiu, tiek raštu. Jis, V., galbūt G. bei PST atstovai buvo nuvykę apžiūrėti objekto. Pamatė, kad visi langai iš lauko pusės buvo padengti smulkiais taškeliais. Kol langai nebuvo nuvalyti, nieko nesimatė, tačiau po valymo defektai tapo akivaizdūs. Nežino, ar langai tikrai buvo apklijuoti apsaugine plėvele. Langai buvo sugadinti dėl kampinio šlifuoklio žiežirbų – atsirado smulkūs juodi taškeliai, kurių neįmanoma nuvalyti. Stiklas galėjo net išsilydyti. Virinimo darbų objekte nebuvo, todėl ši žala negalėjo kilti dėl jų. Negalėjo būti ir langų brokas. Nežino, ar buvo daromos žalos nuotraukos – jis jų nedarė. G. dar dirbo įmonėje, kai jie sulaukė pretenzijos. Bendravo naudodamiesi vienu el. paštu, kalbėjosi ir žodžiu. Buvo vykstama apžiūrėti langų – vyko V., kuris vykdė priežiūrą tiek ieškovės, tiek atsakovės pusėje. Su G. buvo susitarta, kad jis yra atsakingas už savo darbuotojus ir padengs žalą. Šis susitarimas nebuvo oficialiai užfiksuotas. G. neišreiškė nesutikimo ar abejonių dėl to, kad langai galėjo būti pažeisti kampiniu šlifuokliu. Vėliau jis išėjo iš įmonės ir pradėjo ignoruoti visas rašytines pretenzijas. Buvo skaičiuojami pažeisti langų paketai. Kainą skaičiuojant pagal vienetą, AB „Panevėžio statybos trestas“ prisiėmė dalį atsakomybės ir sumažino sumą nuo 13 000 Eur iki 9 500 Eur. Jis bendravo su savo įmonės darbuotojais – jie nurodė, kad darbus atliko asmuo, kuris vėliau išėjo iš įmonės. Pripažino, kad metalinės detalės buvo pjaustomos ant pastolių, saugant langus, bet nepakankamai. Žalą padarė ir kitos įmonės, todėl ji buvo pasidalinta tarp jų. Defektų nustatymo akte UAB Eurus LT nebuvo įtraukta, nes ši įmonė buvo sudariusi sutartį su UAB Holdlita, o ne su AB „Panevėžio statybos trestas“. Visi langai negalėjo būti uždengti, reikėjo žiūrėti kur žiežirbos lekia. Prie kiekvieno darbuotojo nepastatysi. G. buvo pripažinęs žalą, bet apsigalvojo. Su V. nuvažiavo į objektą, galėjo vykti ir G., apžiūrėjo langus ir pamatė, kad su kampinių šlifuokliu apgadinti langai. Galimybė apdengti langus visada yra, gali ir kartonu uždengti. Neuždengė ir toks rezultatas. Objektas sudėtingas ir visaip teko dirbti. G. žinojo, kad vykstama į objektą apžiūrėti, jis sėdėjo prie jo, matė susirašinėjimą. Kvietė G. vykti kartu, jis nurodė, kad nėra tikslo visiems vykti. Sakė, kad jei sugadinti, taip pamatysite ir be jo, kad sugadinti. Gal L korpuse turėjo kur į šoną nueiti pjauti, gal buvo kita situacija dėl karkaso. Gal skirtingi darbuotojai dirbo. Dėl darbų kontrolės, tuo metu kai vyko darbai, G. buvo ir UAB „Holdlita“ vadovas, jis ir turėjo prižiūrėti. UAB „Eurus Lt“ pats turėjo prisižiūrėti darbuotojų atliekamus darbus, UAB „Holdlita“ neįsipareigojo.

6. Ieškovės UAB „Holdlita“ atstovas advokatas Rimantas Jonynas teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „Holdlita“ buvo sudariusi žodinę sutartį su UAB „Eurus LT“ dėl ventiliuojamo fasado įrengimo (duomenys neskelbtini). Dėl fasado pilnai buvo atsiskaityta, nepareikšta pretenzijų. Bet vėliau, plaunant langus, paaiškėjo, kad dalis stiklo paketų 6–7 aukšte yra sudeginti, matomi nuo metalo drožlių palikti pažeidimai. Generalinio rangovo pareikalauta juos pašalinti. Generalinis rangovas kreipėsi į subrangovus, nustatyta, kas kur dirbo, ir pareikalauta nuostolius atlyginti. Derybų metu buvo prieita išvados, kad UAB „Holdlita“ turėjo padengti 9500 Eur sumai padarytus nuostolius. Remiasi tuo, kad darbuotojai, kurie dirbo prie ventiliuojamo fasado, to neneigia. Liudytojas J. A. nurodė, kad atliekant fasado apdailos darbus darbuotojai naudojo kampinį šlifuoklį, ir jis gali sugadinti langus, jei langai nebuvo apsaugoti nuo skraidančių žiežirbų. Atsakovės versija yra jos gynybinė pozicija. A. nurodė, kad teisingai įrengti fasadą ties langais, nenaudojant kampinio šlifuoklio, buvo neįmanoma, o dėl kiekvienos detalės iš 7 aukšto darbuotojai vaikščioti nebūtų turėję nei jėgų, nei laiko. Pačių langų neuždengė, nes nesuprato, buvo nerūpestingi. Yra surašyti defektiniai aktai, dėl ko reikėjo sugadintus stiklo paketus pakeisti. UAB „Holdlita“ PST sumokėjo 9500 Eur tarpusavio užskaitymo būdu. Kadangi dirbo ir subrangovas UAB „Eurus LT“, dėl to UAB „Holdlita“ išrašė jiems sąskaitą dėl nuostolių atlyginimo. Kitų darbuotojų ten nedirbo. Patys UAB „Eurus LT“ darbuotojai nurodė, kad jie naudojo kampinius šlifuoklius. Žalą greičiausiai padarė atsakovės darbuotojai. Taikoma prezumpcija, kad jeigu darbuotojas dirbo su įrankiu, kuris galėjo sukelti žalą, ir tokia žala buvo padaryta, tai atsako darbdavys. UAB „Holdlita“ tą žalą apmokėjo, todėl prašo ją atlyginti. Ieškinį prašo tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Eurus Lt“ direktorius G. B. nurodė, kad jis yra įmonės direktorius, nuo 2007 metų dirba statybų sektoriuje. Jis dirbo ir L korpuse, kur jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Jo darbuotojai buvo instruktuoti. Toje vietoje, kur dirbo tik jo įmonė ir nebuvo jokių kitų subrangovų, jokios žalos nebuvo padaryta. Jis dirbo UAB „Holdlita“ iki 2024 m. sausio mėn., ėjo statybos direktoriaus pareigas. Buvo įdarbintas UAB „Holdlita“, nes turėjo atestatą – tai leido įmonei išlaikyti atestuotą darbuotoją. Tuo metu UAB „Holdlita“ ir UAB „Eurus LT“ bendradarbiavo. Kartu dirbo ir kituose objektuose. Pagrindinė jo veiklos sritis – fasadų apdaila. Bendradarbiaujant su UAB „Holdlita“ anksčiau nebuvo kilę jokių nesklandumų. Kartais buvo sudaromos rašytinės sutartys, kartais – žodinės. Tai priklausydavo nuo objekto apimties ir užsakovo. Nežino, kodėl dėl šio objekto nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, tačiau pripažįsta, kad dirbo ginčo objekte. Žodžiu sutarė, kad vykdys fasado apdailos darbus, o atsiskaitymas vyks pagal faktiškai atliktų darbų kiekį. Buvo žinoma, kad reikės įrengti fasado apdailą naudojant fibrocementines plokštes. Šio objekto specifika buvo ta, kad generalinis rangovas prastai organizavo darbus. Jų darbo vieta buvo įrengta už kelių šimtų metrų nuo paties darbo objekto. Buvo nurodyta, kuriuose korpusuose dirbti, o darbai buvo aktuojami pagal faktiškai atliktą apimtį. Jo darbuotojai objekte pradėjo dirbti 2023 m. balandžio mėn. Dirbo iki 2023 m. birželio mėn., užbaiginėjo darbus. Šiame objekte dirbo A. ir V. (be jų dar buvo 2 ar 3 darbuotojai). Fasadas buvo šiltinamas prieš montuojant plokštes – klijuojamas apšiltinimas, prisukami kronšteinai, tada varžtais tvirtinami L profiliai, o prie jų kniedijamos plokštės. PST buvo aiškiai nurodžiusi, kokie turi būti detalių ilgiai ir dydžiai, tad viską buvo galima pasiruošti iš anksto. Kronšteinų nereikėjo pjaustyti. Visi pjaustymo darbai buvo atliekami specialiai paruoštoje darbo zonoje. Jis pats ant pastolių nelipo ir darbuotojų nestebėjo. Tokiais atvejais pasitikėjo savo darbuotojais, ypač V. ir A., kurie dirbo atsakingai. Jo žiniomis, jie ant pastolių nepjaustė ir nepažeidė langų paketų. Langai nebuvo apdengti. Generalinis rangovas nustatė darbo organizavimo tvarką, tačiau jis pats neturi informacijos, kaip buvo užtikrinta langų apsauga. Jo darbuotojus prižiūrėjo jis pats. Darbuotojai savarankiškai žinojo, ką reikia daryti. AB „Panevėžio statybos trestas“ pateikdavo ne tik montavimo brėžinius, bet ir instrukcijas, kaip turi būti tvirtinami profiliai. Juos atsiųsdavo R. Š., AB „Panevėžio statybos trestas“ darbuotojas. Dokumentai buvo siunčiami į UAB Eurus LT el. paštą. Generaliniam rangovui buvo žinoma, kad jie vykdė subrangą. Darbai buvo priimti, o su juo už atliktus darbus atsiskaityta. Anksčiau, jam dirbant, nebuvo pasitaikę atvejų, kad darbuotojai būtų sugadinę langus. Tačiau supranta, kad teoriškai tai yra įmanoma. 2023 m. pabaigoje, kai dar dirbo UAB „Holdlita“, direktorius jam pasakojo, kad buvo gauta pretenzijų dėl stiklo paketų pažeidimų. Jis pateikė paaiškinimą, kad L korpuse, kur dirbo jo įmonė, stiklo paketai nebuvo sugadinti. Tačiau H korpuse dirbo daug kitų įmonių darbuotojų, todėl jis nepripažino, kad jo įmonės darbuotojai padarė žalą, nes jie dirbo atsakingai. Jis nežino kitų įmonių pavadinimų, tačiau jo darbuotojai jam buvo atsiuntę nuotraukas, kuriose matyti, kad per tą vietą buvo nešiojamos statybinės medžiagos – turėklai, parapetai, terasos. Jis taip pat turi nuotraukas, kaip langai atrodė prieš pradedant darbus. AB „Panevėžio statybos trestas“ darbuotojai montavo pastolius. Buvo numatyta, kad penktojo aukšto stoge bus įrengiamos terasos ir turėklai. Po jų atliktų darbų buvo montuojami turėklai, terasos ir kitos konstrukcijos. Pretenzija jam buvo pateikta žodžiu, todėl jis savarankiškai vyko apžiūrėti situacijos. Jis kalbėjosi su savo darbuotojais, kurie sakė, kad nieko blogo nepadarė ir kad objektas jau buvo baigtas. Jo niekas nekvietė oficialiai apžiūrėti defektų. Iš AB „Panevėžio statybos trestas“ jis nėra gavęs jokių pretenzijų. Jam nebuvo žinoma, kad AB „Panevėžio statybos trestas“ pripažino UAB „Holdlita“, jog langai buvo apgadinti. AB „Panevėžio statybos trestas“ darbuotojai atspausdindavo schemas ir jas pateikdavo. Iš įmonės UAB „Holdlita“ jis išėjo dėl mažo darbo užmokesčio. Nežino, ar pastoliai buvo išmontuoti po darbų pabaigos, tačiau montuojant terasas ir parapetus jų nereikėjo. Galbūt jų reikėjo tik turėklų montavimo metu.

Atsiliepimas

8. Atsakovės UAB „Eurus LT“ atstovas, advokato padėjėjas Gintautas Šteinys, teismo posėdžio metu nurodė, kad žala negalėjo kilti dėl plokščių pjaustymo, nes jos buvo pjaustomos specialiai tam įrengtoje vietoje. Viršutiniame aukšte buvo dirbama, bet pjaustoma apačioje. UAB „Holdlita“ buvo atsakinga, kad langai nebuvo apdengti, todėl ji ir atsakinga dėl padarytos žalos. Įrodymų nėra, kad UAB „Eurus LT“ padarė langų pažeidimus, nuotraukų nėra. Nebuvo pateikta, kiek kiekvienas langas kainavo. H korpuse dirbo daugiau įmonių, todėl prisiimti atsakomybės atsakovė UAB „Eurus LT“ negali. L korpuse nebuvo sugadinta. Teigia, kad jokių sugadinimų atsakovės darbuotojai nepadarė. Langai buvo supurvinti – tai galėjo padaryti įtaką. Kiti darbuotojai galėjo padaryti žalą, dirbę po jų. Ž. išsilavinimas nesusijęs su atliktais darbais, kas galėjo lemti padarytą žalą. Jis negalėjo pasakyti, kaip pjaustė kiti, kas leidžia abejoti jo parodymais. Liudytojas A. nurodė, kad pjaustė apačioje. Iš liudytojų parodymų seka, kad langai buvo plaunami keletą kartų. Jei kažkas ir kaltas, tai tik AB „Panevėžio statybos trestas“ ir UAB „Holdlita“. Langų apgadinimai konstatuoti tik po beveik pusmečio, kas kelia abejonių, ar juos apgadino atsakovė. AB „Panevėžio statybos trestas“ nekontroliavo darbų, neaišku, kas už ką buvo atsakingas. A. nepaneigė, kad gipso apdailą laikančios konstrukcijos nebuvo pjaustomos lauke. Dėl įskaitymo nėra duomenų, kad buvo atliktas įskaitymas. Nėra aišku, ar langų nebuvo galima suremontuoti. Tariami nuostoliai galėjo atsirasti dirbant kitiems darbuotojams. UAB „Eurus LT“ nebuvo leista dalyvauti diskusijose dėl padarytos žalos, nors G. B. buvo patyręs specialistas ir galbūt būtų įrodęs, kad nebuvo padaryta jų jokių nuostolių. Langai buvo pakeisti 2024 m. sausio mėn., o nuostolių sąskaita išrašyta 2024 m. birželio mėn. Prašo taikyti ieškinio senatį, t. y. statybos rangai taikomas 1 metų ieškinio senaties terminas. Darbai buvo atlikti 2023 m. viduryje, o pareikšti reikalavimai vėliau.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismo posėdžio metu liudytojas P. Z. nurodė, kad šiuo metu dirba UAB „Holdlita“, pareigos – fasadų darbininkas. Įmonėje dirba jau 5 metus. Išsilavinimas – elektromontuotojas. Dirbo objekte adresu (duomenys neskelbtini). Objektas buvo sudėtingas, nes darbai vyko 6–7 aukšte, todėl buvo sunku pakelti medžiagas į viršų. Labai daug laiko užimdavo matavimai – reikėdavo nusileisti, pasiruošti ir vėl grįžti į darbo vietą. Objekte montavo kronšteinus, karkasą, plyteles. Objekte dirbo ilgai – apie 2–3 mėnesius. Iš UAB „Holdlita“ šiame objekte dirbo trys darbuotojai. Darbų eiga buvo tokia - paruošdavo sieną, atlikdavo matavimus, montuodavo karkasą. Matavimus atlikdavo, nusileisdavo į darbo zoną, paruošdavo reikiamas medžiagas ir grįždavo į viršų. Atstumas iki pjaustymo vietos buvo apie 300–500 metrų. Plyteles pjaustydavo tik specialiai tam įrengtoje pjaustymo vietoje. Karkasą pjaustydavo tiek darbo zonoje, tiek vietoje – ant pastolių arba balkone. Jei būdavo viršuje, dažniausiai pjaustydavo ten pat. Pjaustymui naudojo kampinį šlifuoklį. Negali pasakyti, ar kiti darbuotojai pjaustė vietoje. Jis žinojo, kad pjaustyti darbo vietoje negalima, todėl stengdavosi nusisukti nuo lango – žiežirbos lėkė už jo nugaros. Kartais gaudavo medžiagą langų apsaugai – tai būdavo presuotas popierius. Tačiau ne visada apsauginė medžiaga būdavo pateikiama. Objekte nebuvo nuolatinės priežiūros – buvo žmogus, kuris kartais ateidavo pažiūrėti, bet nebuvo nuolatinės kontrolės. Jiems nepateikdavo karkaso schemų, todėl iš anksto susipjaustyti detalių negalėjo. Nežinojo, kad balkone ir ant pastolių negalima pjaustyti metalo. Tačiau žinojo, kad pjaustant metalą galima sugadinti langus. Jam buvo pravesta instruktažas, buvo paaiškinta, kad langus būtina saugoti ir uždengti, tačiau ne visada tai darydavo. Kai dirbdavo, stengdavosi atsitraukti į šoną nuo lango. Nematė, kaip dirbo kiti darbuotojai. Objekte dirbo ir kitų įmonių darbuotojai – fasado montuotojai, valytojai, vidaus apdailos specialistai. Viduje dirbę darbininkai metalinių detalių nepjaustė. Langų pažeidimų nepastebėjo, nežinojo, kad jie buvo apgadinti. Fasado darbus objekte atliko ir kitos brigados, tačiau jis neprisimena, kad būtų matęs jas dirbant. Dirbo kartu su V. V. ir E., kitų pavardžių nepamena. Taip pat susipažino su A., kurio brigada taip pat dirbo objekte. Žino, kad direktorius kartu su V. vyko apžiūrėti langų. Jo darbo vadovas buvo V. V.. Jam žinoma, kad objekte buvo apgadintų langų, tačiau nežino, kas tai padarė. Kiti darbuotojai galėjo juos sugadinti. Neprisimena, ar po jo darbų objekte dar vyko kiti darbai. Pats pjaustė metalą balkone ir ant pastolių. Pažįsta V. G., tačiau nepamena, ar jis priiminėjo jų darbus.

10. Teismo posėdžio metu liudytojas A. Č. nurodė, jog dalyvauja byloje dėl langų pažeidimų. Pilietybė – Ukrainos. Jam suprantama rusų kalba. Išsilavinimas – vidurinis. Šiuo metu dirba UAB „Eurus Lt“. Šioje įmonėje dirba apie dvejus metus. Dirba fasadų montuotoju. Dirbo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Reikėjo montuoti ventiliuojamą fasadą. Dirbo apie 3 mėn. – nuo 2023 m. gegužės 15 d. iki 2023 m. rugpjūčio 17 d. Dar su juo dirbo 7 žmonės iš UAB „Eurus Lt“. Visi dirbo tame pačiame objekte, bet skirtingose vietose. Jis dirbo H ir L korpuse. Darbo eiga buvo tokia: pirmiausia apšiltino, tada montavo kronšteinus, tuomet karkasą ir galiausiai plyteles. Viską reikėjo pjaustyti, išskyrus kronšteinus. Karkasas buvo metalinis, jį pjaustė kampiniu šlifuokliu. Apačioje pjaustė. Dirbo 6–7 aukšte. Buvo reikalingi brėžiniai – pagal juos pjaustydavo. Tačiau matuodavo ir pagal faktą, nes brėžiniai ne visada sutapdavo. Jis matuodavo, tada lipdavo žemyn, o kolega pjaustydavo. Jis pats su matmenimis nėjo į apačią. Pirmiausia išmatuodavo 40 kv. m ir tada pjaustydavo visas detales. Užsirašydavo, kiek ir kokių detalių reikia, ir apačioje pjaustydavo. Dirbo ant pastolių, balkone. Balkone nepjaustė, kad apsaugotų langus ir neliktų likučių viršuje. Balkone stovėjo vitražiniai langai – nebuvo vietos pjaustymui. Ant pastolių taip pat nebuvo vietos. Detales paruošdavo apačioje, taisyti vietoje nereikėjo. Langai nebuvo apdengti, buvo dulkini nuo statybų. Apačioje buvo padėtos paletės – ten pjaustė. Pjaustymo vieta buvo įrengta. Buvo ir daugiau kitų darbininkų – visi pjaustė detales įrengtoje vietoje. Eilių nebuvo, nes kiekvienas turėjo savo įrengtą vietą pjaustymui. Jie patys įsirengė pjaustymo vietą. Tarp kitų vietų buvo 30 metrų atstumas. Jų pjaustymo vieta buvo nutolusi apie 150 metrų. Plyteles pjaustė toje pačioje vietoje. Kiti fasadininkai taip pat ten pjaustė. Kiti darbuotojai taip pat dirbo prie objekto – jie atliko hidroizoliaciją balkone, statė palanges, lietvamzdžius, turėklus. Jis nematė šių darbų, bet matė, kaip tie, kurie dirbo su fasadu, pjaustė plyteles iš vidaus. Nematė, kad kas nors būtų pjaustę metalines detales iš lauko prie fasado. Taip pat nematė, kaip montavo turėklus. Tuo metu, kai jie dirbo, viduje buvo rengiamos ir montuojamos gipso pertvaros. Jis matė, kaip kampiniu šlifuokliu pjaustė metalinį karkasą viduje. Pirmą kartą apie apgadintus langus išgirdo gruodžio pradžioje iš D., kuris buvo UAB „Holdlita“ direktorius. Jis bendravo su UAB „Eurus Lt“ direktoriumi, tačiau dėl kai kurių klausimų taip pat kalbėjosi su UAB „Holdlita“ direktoriumi. Jis paklausė, ar žino, kad langai yra sugadinti. Buvo pasakyta, kad 90 proc. langų buvo sugadinta. Jis suabejojo tuo, bet D. sakė, kad pats tai matė kartu su savo žmonėmis. Jam nebuvo reiškiamos pretenzijos dėl sugadintų langų – tik buvo užduotas klausimas. Jis supranta, kad pjaustant kampiniu šlifuokliu metalines dalis galima sugadinti stiklą. Buvo 1–2 dienų pertraukos. Jam nėra tekę dirbant kituose objektuose uždengti langų. Įrenginėjant angokraščius jie nepjaustydavo. Nematė, kad kiti pjaustytų karkasą prie angokraščių. Pjaustydavo nurodytoje vietoje, kuri matoma nuotraukoje – šioje vietoje pjaustė tik UAB „Eurus Lt“. Karkasas stovėjo toliau, jį atsinešdavo iš ten. Jis nežino, kaip langai galėjo būti sugadinti. Langai buvo nuplauti vieną kartą prieš nuimant pastolius. Apie 2023 m. rugpjūtį pastoliai buvo nuimti.

11. Teismo posėdžio metu liudytojas J. A. nurodė, jog jo išsilavinimas – aukštasis, statybos inžinerija. Dirba įmonėje „Panevėžio statybos trestas“ (dabar – AB „Panevėžio statybos trestas“ Group) apie 9 metus. Statybų srityje turi 20–25 metų patirtį. Baigęs vientisąsias studijas ir įgijęs statybos magistro laipsnį. Taip pat turi ypatingo statinio statybos vadovo kvalifikacijos atestatą. Ši įmonė, kaip užsakovas, turėjo darbo santykius su UAB „Holdlita“. Jie buvo generalinis rangovas objekte (duomenys neskelbtini). Ventiliuojamo fasado darbams kaip subrangovus pasamdė UAB „Holdlitą“, kuri dalį darbų atliko savo jėgomis. Apie kitų įmonių įtraukimą UAB „Holdlita“ neužsiminė, į tolimesnius santykius nesikišo. Žinoma, kad dalį fasado darbų vykdė įmonė UAB „Bolika“. Prieš pradedant ventiliuojamo fasado įrengimą, buvo statomas pats pastatas, montuojamas stogas ir langai. Visa laikančioji konstrukcija (karkasas) buvo įrengta AB „Panevėžio statybos trestas“. Pastoliai buvo sumontuoti prieš fasado darbus – išorinėse sienose. Tai didelės detalės, kurios tvirtinamos naudojant kranus. Tuo metu langai dar nebuvo sumontuoti. Tik vėliau buvo statomi pastoliai ir pradėtas langų montavimas. Po jų iškart buvo pradėti ventiliuojamo fasado darbai. Pradžioje jis tik dalinai prižiūrėjo kolegas, bet vėliau buvo paskirti statybos darbų vadovai. Buvo poreikis pjaustyti metalines detales. Ventiliuojamas fasadas įrengtas nuo 6 iki 7 aukšto. Pirma buvo įrengti kronšteinai, tada šiltinimo sluoksnis (PIR), po to – kreipiamasis karkasas, prie kurio tvirtinama apdaila. Karkaso montavimo metu vyko metalo pjaustymo darbai – kiekvienas elementas matuojamas individualiai, pjaustomas ir montuojamas ant pastolių. Darbininkams buvo pateikti brėžiniai, tačiau faktinis išmatavimas vietoje būdavo būtinas dėl paklaidų tarp projekto ir realybės. Apatiniuose aukštuose buvo įrengtas klinkerio fasadas. Subrangovų darbuotojai pasirašydavo technologines korteles, susipažindavo su naudojamomis medžiagomis. Jie taip pat priimdavo atliktus darbus. Metalinio karkaso pjaustymas nebuvo nei draudžiamas, nei specialiai kontroliuojamas. Darbų eigą rinkosi subrangovas. Jis matė, kad karkasas buvo pjaustomas ant pastolių, net ir po jo sumontavimo, jei reikėdavo koreguoti dėl paklaidų. Įvykus paklaidoms, jau sumontuotą karkasą tekdavo pripjauti, kad būtų galima sumontuoti apdailą. Kasdieninių apžiūrų metu jis ne kartą nurodė darbuotojams, kad pjaustant metalines detales būtina saugoti stiklo paketus. Kai kuriose vietose subrangovai patys uždengdavo langus laikinais apdengimais. Jis žodžiu įspėjo apie būtinybę saugoti langus. Per susirinkimus taip pat buvo pabrėžiama, kad reikia atkreipti dėmesį į apsaugas. Jokio draudimo pjaustyti metalą ant pastolių nebuvo, nors kolegos galėjo tai rekomenduoti. Langai buvo dengiami laikinosiomis plėvelėmis ir plokštėmis. Šiuos darbus atliko jų žmonės. Ventiliuojamo fasado zonoje buvo pastebėti sugadinti stiklo paketai – būtent tose vietose, kur buvo atliekamas metalo apdirbimas. Subrangovas turėjo pasirūpinti apsauga. Prie stiklo esančio karkaso montavimas buvo sudėtingas, ir jo metu vyko metalo darbai. Dėl to stiklo paketai liko neapsaugoti. Tai buvo pagrindinė priežastis. Sugadinti paketai buvo pakeisti, o keitimo kaštai paskirstyti proporcingai darbų vykdymo įmonėms. Žala pripažinta subrangovo atsakomybe, nes nebuvo užtikrintos apsaugos priemonės. Klinkerio fasado zonoje taip pat buvo pastebėta pažeidimų – daugiausia įbrėžimai, bet ne dėl karščio. Karščio pažeistas stiklas pasireiškia mažais juodais taškeliais – jie pridega prie stiklo. Tokių pažeidimų remontuoti neįmanoma. Smulkūs įbrėžimai gali būti šalinami poliravimu. Defektavimo metu dalyvavo visi subrangovai. Nors kai kurie kėlė abejonių dėl kaltės, galiausiai sutikta su argumentais. Atsiskaitymai buvo vykdomi tarpusavio sudengimu. Fasado plokščių pjaustymas vyko įrengtoje tam skirtoje zonoje. Taip pat buvo vykdomas prancūziškų balkonų montavimas. Jie buvo pagaminti gamykloje ir atvežti kaip galutiniai produktai, tvirtinami prie langų rėmų. Prieš jų montavimą pastoliai dar nebuvo nuimti. Terasų karkasas buvo medinis – tai buvo medžio darbai. Palanges montavo tas pats subrangovas, kuris dirbo su ventiliuojamu fasadu. Turėklai buvo pagaminti gamykloje, o vietoje montuojami kronšteinai – jų tvirtinimo metu galėjo vykti metalo apdirbimas. Nuo stiklo paketo iki turėklo buvo apie 1,4 m atstumas. Buvo svarstyta, ar montuojant turėklus galėjo būti sugadinti langai, bet nustatyta, kad pažeidimai pasireiškė tik viršutinėje langų zonoje – kur baigiasi viršutinis karkasas, kur reikėjo pjauti. Langų valymo darbus vykdė įvairios įmonės. Apgadinimus pirmiausia pastebėjo techninė priežiūra ir užsakovas – defektuojant butus su pirkėjais. Darbai buvo priimami kompleksiškai, vėliau pradėta defektuoti individualiai. Stiklo apgadinimai buvo fiksuoti išorėje. Iš PST prie ventiliuojamo fasado dirbo apie 15–20 žmonių. Matė, kad pjaunama šalia langų, perspėjo, bet fiziškai visko kontroliuoti neįmanoma. Objekte nuo 1 iki 5 aukšto langai buvo uždengti. Šiems langams žalos padaryta mažiau. Uždengimų kokybė priklausė nuo konkretaus rangovo ar darbuotojo. Gipskartonio karkaso montavimo metu buvo galimi pažeidimai, bet išorėje fiksuoti išimtinai išorės darbų – fasado – pažeidimai. Iš vidaus langai buvo uždengti plėvele tinkavimo metu. Plėvelės buvo demontuojamos įrengiant vidines pertvaras. Buvo samdyti kvalifikuoti statybos darbų vadovai, turintys specifinių žinių šioje srityje. Dėl kitų darbų UAB „Holdlita“ pretenzijų nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. kovo 3 d. Statybos subrangos sutartimis Nr. GALIOGOLDLIT/2023/02/20, sudaryta tarp užsakovo AB „Panevėžio statybos tresto“ filialo „Genranga“ bei subrangovo UAB „Holdlita“, susitarė dėl daugiabučių gyvenamųjų pastatų kvartalo B, gyvenamosios paskirties pastatų G, H, L, J, L, (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamo namo korpusas „G“ ašyse (G-1);(G-A) lauko sienų apdailos klinkerio plytelių, bei korpuso „J“, ašyse (J-11); (J-A) lauko sienų apšiltinimo neoporu užarmuojant paviršių, įskaitant angokraščius, darbų (e. b. l. 110 – 133, 1 tomas). Papildomu 2023 m. balandžio 3 d. susitarimu Nr. 1 susitarė, kad Subrangovas atliks daugiabučių gyvenamųjų namų, (duomenys neskelbtini), pastatų korpuso „J“ , šilumos izoliacijos (neoporo) segmentų paruošimo darbus, išpjaustant pagal esamą fasade sumontuotų bei apšiltintų langų situaciją, o Užsakovas apmokės Subrangovui pagal faktiškai atliktų darbų kiekius, kaip numatyta pagrindinėje sutartyje. Faktiškai išpjaustytų šilumos izoliacijos segmentų plotas matuojamas po jų įrengimo, išmetus visas sienose esamas anga (e. b. l. 134, 1 tomas). Papildomu 2023 m. balandžio 24 d. susitarimu Nr. 2 susitarė, kad Subrangovas atliks daugiabučių gyvenamųjų namų, (duomenys neskelbtini), pastatų korpuso „H“ , ir Korpuso „L“ ventiliuojamo fasado įrengimo darbus aptaisant fibrocementinėmis apdailos plokštėmis (e. b. l. 135-136). 2023 m. gruodžio 14 d. Defektų – nebaigtų darbų nustatymo aktu, kuriame nurodoma dalyvavo UAB „Konstrukcijos ir technologijos“ statinio statybos techninės priežiūros vadovas (patvirtinta pašau), UAB „Galio group“ projekto inžinierius (patvirtinta parašu), AB „Panevėžio statybos trestas“ statybos vadovas J. A. (patvirtinta parašu), UAB „Holdlita“ direktorius (nepatvirtinta parašu), UAB „Borlika“ brigdadininkas (nepatvirtina parašu). Trūkumų trumpame aprašyme nurodoma, kad objekte (duomenys neskelbtini), atlikus objekto postatybinį valymą, ventiliuojamo fasado zonoje nustatyti stiklo pažeidimai. Stiklo paketai pažeisti abrazyviniais pjovimo diskeliais, įrengiant ventiliuojamo fasado laikantį karkasą. Pridedama sugadintų stiklo paketų schema. Pridėta pastato H, L, G korpusų išorės schemos, kuriose raudona spalva pažymėta sugadinti stiklo paketai. Kiekvienoje schemoje atlikti rankraštiniai įrašai, koks subjektas joje dirbo ir kiek vienetų stiklo paketų sugadinta. Prie UAB „Holdlita“ nurodoma 19 vnt., 14 vnt., 29 vnt., 4 vnt. (viso 66 vnt.) (e. b. l. 137-143, 1 tomas). UAB „Megrame“ išrašyta PVM sąskaita faktūra MGJ-0000072 AB „Panevėžio statybos trestas“ (priedas stiklo paketu keitimas) bendrai 24948 Eur sumai (be PVM) (e. b. l. 144). Atliktų darbų akte Nr. 13 už 2024 m. sausio mėn. (priedas stiklo paketų keitimo, objektas: Revingio daugiabučių kvartalas, (duomenys neskelbtini)), bendra atliktų darbų su stiklo paketais suma: 30187,08 Eur (su PVM) (e. b. l. 144, tomas). 2024 m. sausio 31 d. Pažymoje apie atliktų darbų vertė Nr. 13 nurodoma, kad stiklo paketų ir jų keitimo vertė yra 30187,08 Eur (su PVM), 24948 Eur (be PVM) (e. b. l. 145, 1 tomas). 2024 m. kovo 6 d. mokėjimas Nr. SCO004129, patvirtina, kad AB „Panevėžio statybos trestas atlikto 26456,90 Eur pavedimą UAB „Megrame“ (e. b. l. 147, 1 tomas). AB „Panevėžio statybos trestas“ 2024 m. sausio 4 d. el. laišku UAB „Holdlita“ nurodoma, kad siunčiama langų schema, siūloma pasidalinti pagal brigdadas, kurios dirbo prie šių fasadų. Nurodoma, kad viso yra sugadinta 66 vnt. stiklo paketų jūsų darbo zonoje, vieno paketo keitimas – 211,42 Eur, viso 13953,72 Eur (e. b. l. 185, 1 tomas). 2024 m. birželio 11 d. UAB „Holdlita“ Defektų nustatymo akte objekto – daugiabučių gyvenamųjų pastatų kvartalo B, gyvenamosios paskirties pastato G, H, J, L, esančio (duomenys neskelbtini),. Sugadinti stiklo paketai: V. U.: - LD-LA ašis: 4 vnt; - L5-L1 ašis: 29 vnt,; - H6-H11 ašis: 5 vnt. V. R.: - H11-H7 ašis: 5 vnt. A. C.: H7-H1 ašis: 9 vnt. Nuostolių dydis: Bendra žala nustatyta žala pagal AB „Panevėžio statybos trestas nuostolių atlyginimo sąskaitą Nr. 24-06-11, datuojama 2024 m. birželio 11 d. Sudaro 9500,70 Eur (vieno paketo kaina 143,95 Eur). Žala paskirstoma proporcingai pagal sugadintų stiklo paketų skaičių: V. U. – sugadintų paketų skaičius – 52 vnt., žalos dydis – 7485,40 Eur, V. R. ir A. C. - sugadintų paketų skaičius – 14 vnt., žalos dydis – 2015,30 Eur (e. b. l. 87). 2024 m. biržleio 11 d. Nuostolių atlyginimo sąskaita Nr.24-06-11, pardavėjas AB „Panevėžio statybos trestas“ išrašė sąskaitą UAB „Holdlita“ 9500,70 Eur sumai, už nuostolių atlyginimą pagal 2024-06-11 atsakymą į 2024 m. birželio 4 d. pranešimą (e. b. l. 88). 2024 m. birželio 14 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ raštu UAB „Holdlita“ be kita ko nurodoma, užsakovas dėl netinkamos Subrangovo Darbų kokybės (sudeginti stiklo paketai) patyrė nuostolių – kurie bendroje sumoje sudaro 9500,70 Eur bei prašo per 10 darbo dienų apmokėti pateiktą sąskaitą (Sutarties bendrųjų sąlygų 10.11 p.) (e. b. l. 9-10, 2 tomas). AB „Panevėžio statybos trestas“ 2025 m. gegužės 2 d. pažymoje UAB „Holdlita“ nurodoma, kad 9500,70 eur suma už sugadintą stiklo paketą atlyginimą pagal 2024 m. birželio 11 d. Nuostolių atlyginimo Sąskaitą Nr. 24-06-11, yra gauta ir įskaityta pagal suderintus tarpusavio atsiskaitymus ir AB „Panevėžio statybos trestas“ dėl to pretenzijų neturi (e. b. l. 26, 2 tomas). Pastato schemoje rankraštinių įrašu nurodoma, kad UAB Eurus LT dirbo pastato H korpuse, kur H11-H7 ašyje fiksuoti sugadinti 5 vnt. stiklo paketų, o H7-H11 – sugadinta 9 vnt. stiklo paketų (e. b. l. 90). Ieškovas teismui pateikė Statinio statybos vadovo V. G. rankraštinius įrašus apie tai, koks darbuotojas kokius darbus atlikto konkrečiose pastato vietose (e. b. l. 91-95). UAB „Holdlita“ 2024 m. sausio 11 d. siuntė el. laišką G. B. prašant pasirašyti, pridedama defektinį aktą bei nurodant, darbuotojus, kur jie dirbo ir vienetus (e. b. l. 96).

13. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl žalos padarymo (ne) pagrįstumo ir žalos priteisimo.

Dėl ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimo ir ginčui taikytinų teisės normų

14. Teisminė sistema grindžiama principu iura novit curia (teismas žino teisę), kuris reiškia, jog faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva.

15. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012).

16. Byloje tarp šalių nekilo ginčo, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis, pagal kurią atsakovė atliko dalies fasado įrengimo darbus, objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovė išreiškė nesutikimą, kad ji nurodytame objekte atlikdama namo fasado įrengimo darbus, apgadino langus (stiklo paketus).

17. Statybos rangos sutartis reglamentuoja CK 6.681–6.699 straipsniai, taip pat CK 6.644–6.671 straipsniuose įtvirtintos bendrosios rangos sutarčių nuostatos, jeigu jos neprieštarauja specialiosioms statybos rangos normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Statybos tvarką, statybos dalyvių ir kitų juridinių bei fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato CK, taip pat Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Statybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018, 23 punktas).

19. Apibendrinant aptartą reglamentavimą, konstatuotina, kad už netinkamai atliktus statybos ar kitus rangos darbus atsakingi yra tokius darbus atlikę ar už tokių darbų priežiūrą atsakingi asmenys (CK 6.664, 6.665, 6.695, 6.697 straipsniai).

19. Atsižvelgiant į nurodytas teismų praktikos nuostatas, darytina išvada, kad sprendžiant šalių atsakomybės klausimą, reikšmingas ginčo šalis siejančių materialinių teisinių santykių kvalifikavimas. Vertinant šalių procesinius dokumentus, šalių teismo posėdyje teiktų paaiškinimų turinį, darytina išvada, jog byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovės UAB „Eurus Lt“ sutartinės atsakomybės taikymo pagal tarp šalių sudarytą žodinę statybos rangos sutartį.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

20. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senatį, akcentuodamas, kad statybos rangai taikomas 1 (vienerių) metų ieškinio senaties terminas.

21. CK 6.667 straipsnio 1 dalis numato, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus kodekso nustatytas išimtis.

22. CK 6.663 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą.

23. Šioje dalyje pažymėtina, kad ieškovė nereiškia atsakovei reikalavimų, susijusių su pagal statybos rangos sutartį atliktų darbų (ventiliuojamo fasado įrengimu) kokybe (trūkumais). Šioje dalyje ginčo tarp šalių nėra. Atsakovės atlikti fasado įrengimo darbai priimti ir už juos atsiskaityta, tačiau reiškiamas reikalavimas susijęs su, kaip teigia ieškovė, atsakovės darbuotojų padaryta žala kitiems turto elementams (langams), kas laikytina ne tarp šalių sulygtos Statybų rangos sutarties dėl atliktų fasado įrengimo darbų trūkumu, o sutartinės civilinės atsakomybės dalyku, dėl ko nėra pagrindo taikyti 1 (vienerių) metų ieškinio senaties terminą.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės žalą

24. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai sutartiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis).

25. Nors ieškovės atstovas įrodinėjo byloje esant deliktinę atsakomybę, tačiau pastebėtina, kad kasacinio teismo yra nurodyta, kad sprendžiant sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo klausimą, visų pirma svarstytina, ar yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę, ir tik konstatavus, kad žala nesusijusi su sutartiniais santykiais, gali būti taikoma deliktinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021, 31 punktas).

26. Sutarties pažeidimas, lemiantis sutartinės atsakomybės atsiradimą, gali pasireikšti įvairiai. Įprastai pažeidimas įvyksta, kai pažeidžiamos sutarties vykdymo pareigos, tai yra, tokio pobūdžio pareigos, kurios nustato, kas laikoma tinkamu sutarties įvykdymu. Jų turinys priklauso nuo sutarties esmės ir tikslo, sutarties rūšies ir šalių aptartų konkrečių sutarties sąlygų. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Šioje teisės normoje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutarties tinkamo vykdymo pareigos gali būti pažeistos tiek pažeidus konkrečias šalių susitarimo nuostatas, tiek dispozityvias ir imperatyvias įstatymo nuostatas, kuriomis įtvirtinamos tam tikrų sutarčių tinkamo vykdymo taisyklės.

27. Vykdant sutartį neužtenka vien vykdyti ją taip, kad būtų pasiektas pagrindinis sutarties tikslas – tinkamas jos įvykdymas. Ne mažiau svarbu elgtis taip, kad sutarties vykdymo metu nebūtų padaryta žalos kontrahentui. Todėl laikytina, kad iš sutarties kyla ne tik jos tinkamą įvykdymą apibrėžiančios pareigos, taip pat ne tik sutarties tinkamą įvykdymą užtikrinanti šalių tarpusavio bendradarbiavimo pareiga, bet taip pat bendroji rūpestingumo pareiga. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad veiksmų neteisėtumas kaip civilinės atsakomybės (tiek sutartinės, tiek deliktinės) sąlyga gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas. Įprastai bendroji rūpestingumo pareiga visų pirma siejama su generalinio delikto idėja, kuri yra įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tačiau tiek kasacinio teismo praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, jog ši pareiga egzistuoja ir sutarčių teisėje bei gali būti civilinės atsakomybės pagrindu. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

28. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad civilinės atsakomybės rūšis – sutartinė atsakomybė – atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą ar pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Tuo atveju, jeigu vykdant sutartį pažeidžiama bendroji rūpestingumo pareiga, taikytinos sutartinės atsakomybės taisyklės. Taip išvengiama sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų konkurencijos, kai bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimas kyla iš sutarties vykdymo, tačiau pats savaime galėtų būti savarankišku deliktu CK 6.263 straipsnio 1 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021, 36 punktas). Tuo atveju, jeigu bendroji rūpestingumo pareiga pažeidžiama vykdant sutartį, t. y. siekiant jos tikslo (sutarties rezultato), tai šios pareigos pažeidimo prigimtis yra išimtinai sutartinio pobūdžio.

29. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai).

30. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).

31. Tarp šalių iš esmės kilo ginčas ar atsakovė atlikdama daugiabučio namo fasado įrengimo darbus apgadino langų stiklo paketus ir turėtų atlyginti ieškovės patirtus 2015,30 Eur nuostolius.

32. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010 ir 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo kelias nagrinėjamai bylai reikšmingas įrodymų vertinimo taisykles: pirma, civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį teismas įrodytomis pripažįsta aplinkybes, kurios, vadovaujantis įrodymų visuma, įvertinamos kaip labiau tikėtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010); antra, vertindamas įrodymų visetą teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015); trečia, kilus abejonėms dėl įrodymų patikimumo, šias abejones pašalina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017).

Žemesnės instancijos teismas

33. Šiuo atveju teismas detaliai ištyręs šalių pateiktus rašytinius įrodymus, paaiškinimus, liudytojų parodymus, sprendžia, jog visų duomenų visumos pagrindu darytina labiau tikėtina išvada, kad atsakovė pažeidė šalių sudaryta Statybų rangos sutartimi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, tai yra, atliko neteisėtus veiksmus, kurie buvo priežastiniame ryšyje su ieškovės prašoma priteisti žala. Atsakovė yra verslininkas, sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės.

34. Faktinę aplinkybę, jog langų stiklai, objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo apgadinti, patvirtina tiek pirminės AB „Panevėžio statybos trestas“ pretenzijos ieškovei UAB „Holdlita“ (2023 m. lapkričio 30 d. el. laiškas, kuriame nurodoma, kad vykdant būtų perdavimą užsakovui, jūsų darbų zonoje ŪH, L korpuso ventiliuojamas fasadas (6-7 aukštai), užfiksuota labai daug stiklo paketų pažeidimų, sudeginimų. Jų remontas neįmanomas, reikalingas keitimas. Nurodoma, kad dėl išlaidų bus pateikta sąskaita), vėlesni susirašinėjimai su AB „Panevėžio statybos trestas“ siunčiant konkrečias langų schemas, kuriose dirbo UAB „Holdlita“ ir jos pasitelkti subrangovai, UAB „Megrame“ išrašyta sąskaita faktūra AB „Panevėžio statybos trestas“ dėl stiklo paketų keitimo, apmokėjimą patvirtinantis dokumentas, liudytojų parodymai, defektavimo aktas, kt. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad langai buvo apgadinti iš esmės visų minėtame objekte ventiliuojamą fasadą įrenginėjusių subjektų, t. y. tiek pačios AB „Panevėžio statybos trestas“ darbuotojų, tiek ieškovės, tiek ir UAB „Bolika“. Visa nuostolių suma (AB „Panevėžio statybos trestas“ padarius nuolaidas), buvo proporcingai išdalinta kiekvienam rangovui, pagal jų atlikto darbo zonas. Kadangi AB „Panevėžio statybos trestas“ sutartiniai santykiai siejo su UAB „Holdlita“, todėl pretenzija dėl susidariusių nuostolių buvo pateikta ieškovei. Tačiau tarp šalių nėra ginčo, jog žodinės statybos rangos sutarties pagrindu, atsakovė taip pat dirbo minėtame objekte įrenginėdama ventiliuojama fasadą, konkrečiai H ir L korpusuose. Nustatyta, kad H korpuse, toje zonoje, kurioje dirbo atsakovė, buvo sugadinti 14 langų stiklo paketų. Atsakovė nesutinka, kad ji atlikdama darbus sugadino langus. Akcentuoja, jog ieškovė neįrodė, jog būtent atsakovė (jos darbuotojai) atlikdami darbus pagal sutartį, juos sugadino.

35. Šioje dalyje teismas detaliai įvertinęs visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, pateiktus rašytinius įrodymus, vis tik daro labiau tikėtina išvadą, kad atsakovės bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, lėmė, kad atsirado ieškovės prašoma priteisti žala. Ši išvada daroma sekančiai pateiktų argumentų pagrindu.

36. Bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas J. A. nurodė, kad tokio pobūdžio langų stiklų apgadinimai (karščio pažeistas stiklas pasireiškia mažais juodais taškeliais, jie pridega prie stiklo), buvo fiksuoti tik 6-7 aukšte, kur buvo įrenginėjamas ventiliuojamas fasadas. Priešingai, žemesniuose aukštuose, kur buvo klijuojama klinkerio apdaila, taip pat buvo pažeidimų, tačiau jie buvo susiję su įbrėžimais, kurie gali būti poliruojami, bet ne su karščio pažeistomis vietomis. Taigi, ieškovo byloje įrodinėjamas langų stiklų apgadinimas būdingas tik subjektams, įrenginėjusiems ventiliuojamą fasadą. Minėtas liudytojas nurodė, kad analizuojant apgadinimus taip pat keltas klausimas ar langai negalėjo būti apgadinti montuojant turėklus, nes vietoje reikėjo tvirtinti laikančiąsias detales, o jų tvirtinimo metu, galėjo vykti metalo apdirbimas, tačiau nustatyta, kad nuo stiklo paketo iki turėklo buvo apie 1,4 m atstumas, o pažeidimai pasireiškė tik viršutinėje langų zonoje – kur baigiasi viršutinis karkasas, kur reikėjo pjauti.

37. Byloje iš esmės nebuvo ginčo, kad fasado plokščių pjaustymas vyko įrengtoje tam skirtoje zonoje, nes jos buvo per didelės, kad jas būtų galima pjaustyti ant pastolių, tačiau išsiskyrė pozicijos dėl metalinių karkaso detalių pjaustymo bei jau sumontuoto karkaso pripjovimo montuojant fasadines plokštes. Atsakovės vadovas akcentavo, kad AB „Panevėžio statybos trestas“ pateikdavo ne tik montavimo brėžinius, bet ir instrukcijas, kaip turi būti tvirtinami profiliai, kokie turi būti detalių ilgiai ir dydžiai, tad viską buvo galima pasiruošti iš anksto. Liudytojas A. Č., dirbantis UAB „Euro Lt“, nurodė, kad dirbo pagal brėžinius, tačiau matuodavo ir pagal faktą, nes brėžiniai ne visada sutapdavo. Jis matuodavo, tada lipdavo žemyn, o kolega pjaustydavo. Jis pats su matmenimis nėjo į apačią. Pirmiausia išmatuodavo 40 kv. m ir tada pjaustydavo visas detales. Ieškovės vadovo teigimu, karkasas buvo pjaustomas vietoje (ant pastolių ir pan.). Jo teigimu, nuolat kildavo konfliktų dėl pjaustymo ir nešiojimo – darbuotojai neatlikdavo darbų pagal sutartą apimtį. Apie karkaso nešiojimą į kitą vietą pjaustymui net kalbos nebuvo. Liudytojas P. Z., dirbantis UAB „Holdlita“ nurodė, kad karkasą pjaustydavo tiek darbo zonoje, tiek vietoje – ant pastolių arba balkone. Jei būdavo viršuje, dažniausiai pjaustydavo ten pat. Pjaustymui naudojo kampinį šlifuoklį. Negali pasakyti, ar kiti darbuotojai pjaustė vietoje. Jis žinojo, kad pjaustyti darbo vietoje negalima, todėl stengdavosi nusisukti nuo lango – žiežirbos lėkė už jo nugaros. Kartais gaudavo medžiagą langų apsaugai – tai būdavo presuotas popierius. Akcentavo, kad labai daug laiko užimdavo matavimai – reikėdavo nusileisti, pasiruošti ir vėl grįžti į darbo vietą. Liudytojas J. A. nurodė, kad karkaso montavimo metu vyko metalo pjaustymo darbai – kiekvienas elementas matuojamas individualiai, pjaustomas ir montuojamas ant pastolių. Darbininkams buvo pateikti brėžiniai, tačiau faktinis išmatavimas vietoje dažnai būdavo būtinas dėl paklaidų tarp projekto ir realybės. Metalinio karkaso pjaustymas nebuvo nei draudžiamas, nei specialiai kontroliuojamas. Darbų eigą rinkosi subrangovas. Jis matė, kad karkasas buvo pjaustomas ant pastolių, net ir po jo sumontavimo, jei reikėdavo koreguoti dėl paklaidų. Įvykus paklaidoms, jau sumontuotą karkasą tekdavo pripjauti, kad būtų galima sumontuoti apdailą. Kasdieninių apžiūrų metu jis ne kartą nurodė darbuotojams, kad pjaustant metalines detales būtina saugoti stiklo paketus. Kai kuriose vietose subrangovai patys uždengdavo langus laikinais apdengimais.

38. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės teikia pagrindą labiau tikėtinai išvadai, kad ir atsakovės darbuotojai įrenginėdami ventiliuojamą fasadą, pjaustė metalines karkaso detales ir ne tik specialiai pjaustymui įrengtoje vietoje, tačiau ir ant pastolių, kt. (prie stiklų). Teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad kitų įmonių darbuotojams pjaustant metalines karkaso detales ant pastolių, balkonų terasose (prie stiklų), atsakovės darbuotojai dėl karkaso detalės (ar kelių detalių) liptų žemyn iš 6-7 aukšto ir vėl liptų aukštyn (atsakovės vadovas patvirtino, kad šio objekto specifika buvo ta, kad generalinis rangovas prastai organizavo darbus. Jų darbo vieta buvo įrengta už kelių šimtų metrų nuo paties darbo objekto. Buvo nurodyta, kuriuose korpusuose dirbti, o darbai buvo aktuojami pagal faktiškai atliktą apimtį (teismo pastaba: pagal atliktą darbą, o ne laiką). Juolab, kaip seka iš liudytojų parodymų, iš esmės metalo apdirbimas ant pastolių, balkonų terasose nebuvo draudžiamas, tačiau buvo akcentuota, jog reikia apsaugoti langų stiklus. Analizuojamos situacijos kontekste tai pat svarbus aspektas, kad kaip seka iš bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, visų 6-7 aukšte apgadintų stiklų pažeidimo mechanizmas buvo tas pats – apdeginimas nuo kampinio šlifuoklio žiežirbų. Taip pat nors atsakovės vadovas akcentavo, kad visas detales buvo galima pagal brėžinius pasiruošti iš anksto, tačiau liudytojų parodymai paneigė šį teiginį, nes dėl tam tikrų neatitikimų, kiekvieną detalę reikėjo matuoti individualiai. Taip pat nors atsakovės vadovas akcentavo, kad jis pats savo darbuotojus prižiūrėjo, tačiau jis pats ant pastolių nelipo ir darbuotojų nestebėjo. Tokiais atvejais pasitikėjo savo darbuotojais, ypač V. ir A., kurie dirbo atsakingai. Jo žiniomis, jie ant pastolių nepjaustė ir nepažeidė langų paketų, kas teismo vertinimu reiškia, kad atsakovės vadovas, kuris pasak jo, prižiūrėjo savo darbuotojus, nelipo ant pastolių ir darbuotojų nestebėjo, nežino kokiomis aplinkybėmis dirbo atsakovės darbuotojai.

39. Teismo vertinimu, vien atsakovės deklaratyviai nurodoma aplinkybė, jog L korpuse, kuriame ji dirbo, žala langams nebuvo apdaryta, savaime neteikia pagrindo išvadai, jog H korpuse dirbę atsakovės darbuotojai neapgadino langų stiklų. Pagal liudytojo A. Č. parodymus, šiame objekte dirbo 8 atsakovės darbuotojai. Tai reiškia, kad dalis darbuotojų galbūt ir laikėsi jiems teikiamų rekomendacijų (reikalavimų) dėl langų apsaugos, tačiau labiau tikėtina, kad ne visi.

40. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad langus galėjo apgadinti kiti darbuotojai, paneigta liudytojo J. A. parodymais, jog pažeidimai pasireiškė tik viršutinėje langų zonoje – kur baigiasi viršutinis karkasas, kur reikėjo pjauti. Jokie kiti subjektai tokioje zonoje nedirbo, kas akcentuojama ir 2023 m. gruodžio 13 d. J. A. el. laiške, siųstame UAB „Holdlita“ (<...> viršutinėje tūrinių elementų zonoje be jūsų įmonės atstovų atsiradus vitrinoms, daugiau niekas nedirbo). Atsakovės pateiktos fotografijos apie kitus darbuotojus/veiksnius, galėjusius lemti stiklų apgadinimą, atsakovės pozicijos nepagrindžia, nes aplinkybė, kad langai yra apdulkėję ir pan., neteikia pagrindo išvadai, kad tokiu būdu jie buvo apgadinti. Tai, kad įrenginėjant ventiliuojamą fasadą buvo vykdomą vidaus apdaila (aliuminio profilio pjaustymas), nepagrindžia langų stiklų apgadinimo langų išorėje, viršutinėje jų dalyje, įrodymų pagrindžiančių, kad profiliai buvo pjaustomi lauke, nepateikta. Priešingai, liudytojas A. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad tuo metu, kai jie dirbo, viduje buvo rengiamos ir montuojamos gipso pertvaros. Jis matė, kaip kampiniu šlifuokliu pjaustė metalinį karkasą viduje. Dalyje dėl turėklų montavimo, J. A. nurodė aplinkybes, kurios paneigė tokį galimą stiklų apgadinimo mechanizmą. Kiti atsakovės minimi darbuotojai taip pat matomi su medienos detalėmis. Liudytojas A. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad nematė, kad kas nors būtų pjaustę metalines detales iš lauko prie fasado. Teismo vertinimu, atsakovė byloje nepagrindė savo atsikirtimų, jog pagal langų stiklų apgadinimo mechanizmą, žalą padarė kiti prie objekto dirbę darbuotojai. Juolab, kaip seka iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pastoliai objekte buvo sumontuoti dėl fasado įrengimo darbų, taip pat panaudoti įrengiant balkono turėklus ir valant langus.

41. Aplinkybę, kad langų stiklai buvo apgadinti specifiškai, t. y. karščio pažeistas stiklas pasireiškia mažais juodais taškeliais, jie pridega prie stiklo (kampinių šlifuokliu pjaustant metalines detales), patvirtino tiek ieškovės vadovo, kuris dalyvavo jų defektavime, paaiškinimai, liudytojo J. A. parodymai, kt. Tiek ir atsakovės darbuotojas A. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad pirmą kartą apie apgadintus langus išgirdo gruodžio pradžioje iš D., kuris buvo UAB „Holdlita“ direktorius, jis paklausė, ar žino, kad langai yra sugadinti. Buvo pasakyta, kad 90 proc. langų buvo sugadinta. Jis suabejojo tuo, bet D. sakė, kad pats tai matė kartu su savo žmonėmis. Atsakovės vadovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad 2023 m. pabaigoje, kai dar dirbo UAB „Holdlita“, direktorius jam pasakojo, kad buvo gauta pretenzijų dėl stiklo paketų pažeidimų. Nors atsakovės atstovas nurodo, kad UAB „Eurus LT“ nebuvo leista dalyvauti diskusijose dėl padarytos žalos, nors G. B. buvo patyręs specialistas ir galbūt būtų įrodęs, kad nebuvo padaryta jų jokių nuostolių, tačiau byloje nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovės vadovas ar kitas darbuotojas, siekė apžiūrėti ginčo objektą, tačiau jam nebuvo suteikta tokia teisė. Priešingai, atsakovės vadovas nurodė, kad pretenzija jam buvo pateikta žodžiu, todėl jis savarankiškai vyko apžiūrėti situacijos. Jis kalbėjosi su savo darbuotojais, kurie sakė, kad nieko blogo nepadarė ir kad objektas jau buvo baigtas.

42. Nors atsakovė akcentuoja, kad UAB „Holdlita“ buvo atsakinga, kad langai nebuvo apdengti, todėl ji ir atsakinga dėl padarytos žalos, tačiau iš J. A. nurodomų aplinkybių seka, kad pagal AB „Panevėžio statybos trestas“ sudarytą sutartį su subrangovais, būtent pastarieji buvo atsakingi už tinkamą darbo organizavimą. Jau šiame sprendime minėta, kad atsakovės vadovas akcentavo, kad jis pats prižiūrėjo savo darbuotojus, taip pat matė, kad langai nebuvo apdengti. Taip pat atsakovės vadovas nurodė, kad Generalinis rangovas nustatė darbo organizavimo tvarką, tačiau jis pats neturi informacijos, kaip buvo užtikrinta langų apsauga. Byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad šalys sutartinių santykių pagrindu susitarė, kad ieškovė įsipareigoja prižiūrėti atsakovės atliekamus darbus, pasirūpinti tam tikromis darbo sąlygomis (apdengtais langais ir pan.). O atsakovės vadovas, matydamas, kad jo darbuotojai dirba prie neuždengtų langų, taip pat suvokdamas, kad metalo apdirbimo kampiniu šlifuokliu metu gali būti pažeisti langų stiklai, nesiėmė visų būtinų priemonių jiems uždengti, todėl ši atsakovės argumentacija laikytina nepagrįsta.

43. Atsakovė nesutiko, kad ieškovė yra atsiskaičiusi su AB „Panevėžio statybos trestas“, pagal pastarosios 2024 m. birželio 11 d. išrašytą Nuostolių atlyginimo sąskaitą Nr. 24-06-11, 9500,70 Eur sumai. Teismo vertinimu, ieškovė rašytiniais įrodymais (buhalteriniais dokumentais, pažymomis, AB „Panevėžio statybos trestas“ patvirtinimais, kt.), pagrindė, jog tarpusavio užskaitos būdu, ieškovė atsiskaitė su AB „Panevėžio statybos trestas“ pagal minėtą išrašytą sąskaitą. Atsakovė priešingą aplinkybė pagrindžiančių įrodymų neteikė.

44. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog yra pagrindas išvadai, kad atsakovė UAB „Eurus Lt“ vykdydama žodine Statybos rangos sutartimi apibrėžtus ventiliuojamo fasado įrengimo darbus, objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl atsakovės veiksmai šiuo aspektu buvo neteisėti (CK 6.246 straipsnis).

45. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Todėl priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2013).

46. Šiuo atveju atsakovės bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, pasireiškęs veiksmų neatlikimu, kuriuos dėmesingas, rūpestingas ir kvalifikuotas rangovas atliktų, siekdamas išvengti žalos užsakovo turtui (įrenginėjant ventiliuojamą fasadą kampinių šlifuokliu prie langų stiklų, nepasirūpinus tinkama jų apsauga) yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su ieškovės nurodoma patirta žala (CK 6.247 straipsnis).

47. Ieškovės patirta žalą įrodinėjama jai AB „Panevėžio statybos trestas“ 2024 m. birželio 11 d. išrašyta Nuostolių atlyginimo sąskaita Nr. 24-06-11, 9500,70 Eur sumai (nors pirminis reikalavimas buvo dėl 13953,72 Eur, tačiau jis buvo sumažintas, ieškovės teigimu, užsakovui prisiėmus dalį atsakomybės), taip pat duomenimis, kurie pagrindžia, jog tarpusavio užskaitymų būdu, ieškovė padengė šią sąskaitą. Ieškovei pretenzija buvo reiškiama dėl 66 vienetų stiklų. Juos išdalinus pagal darbo zonas, paaiškėjo, kad atsakovės darbo zonoje sugadinta 14 vienetų stiklų. Atsakovė neginčijo, kad jos darbuotojai dirbo nurodytoje zonoje, kurioje fiksuoti langų pažeidimai. Langų stiklo paketai buvo skirtingų dydžių, todėl skaičiuota bendrą langų paketų vertę padalinus iš sugadintų stiklo paketų skaičiaus. Atitinkamai apskaičiuota žalos dalys yra 2015,30 Eur (9500,70 Eur : 66 vnt. = 143.95 Eur x 14 vnt.). Atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu neginčijo ieškovo prašymo priteisti žalos dydžio paskaičiavimo, tik baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad nebuvo pateikta duomenų kiek kainavo kiekvienas langas. Teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 253 straipsnio 4 dalį baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė. Nors paminėtas atsakovės atsikirtimas buvo pateiktas tik baigiamųjų kalbų metu, tačiau teismas vis tik atkreipia atsakovės dėmesį, jog ieškovė aiškiai nurodė kokiu būdu užsakovas paskaičiavo žalos dydį visiems rangovams. Analogišku principu žalos dydis buvo paskaičiuotas ir atsakovei. Pagal bendrąjį įrodinėjimo naštos principą, jei atsakovė nesutiko su ieškovės apskaičiuota žalos suma, ji turėjo teisę teikti į bylą įrodymus, pagrindžiančius ieškovės prašomos priteisti žalos dydžio paskaičiavimo nepagrįstumą, tačiau tokie duomenys teismui nebuvo pateikti.

48. Žala (nuostoliai), kaip civilinės atsakomybės sąlyga, asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019).

49. Įvertinus nurodytą spręstina, kad ieškovė įrodė iš atsakovės prašomą priteisti žalos dydį - 2015,30 Eur (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

50. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai ir priteisiama iš atsakovės ieškovei 2015,30 EUR ieškovės prašomo žalos atlyginimo.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

51. Ieškinyje taip pat reiškiamas ieškovės reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo už priteistą sumą nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

52. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje normoje įtvirtintos procesinės palūkanos priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Ieškovas ir atsakovė, sudarydami pirkimo-pardavimo sutartį nenumatė kitokio procesinių palūkanų dydžio, todėl atsakovė privalo mokėti įstatymo numatytas metines procesines palūkanas.

53. Bylos iškėlimo diena sietina su pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo diena teisme. Panaikinus teismo įsakymą dėl to, kad po prieštaravimų dėl jo pateikimo buvo gautas ieškinys, laikytina, kad bylos nagrinėjimo procesas tęsiasi ir bylos iškėlimo diena yra diena, kada teismas priima pareiškimą ir išduoda teismo įsakymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-96-1120/2022). 2024 m. rugpjūčio 27 d. Marijampolės apylinkės teismas išdavė teismo įsakymą dėl 2015,30 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš UAB „Eurus Lt“. 2024 m. spalio 14 d. teismo įsakymas panaikintas po to, kai buvo gauti UAB „Eurus Lt“ prieštaravimai ir buvo gautas ieškovės ieškinys, todėl atsižvelgus į minėtą teismų praktiką, bylos iškėlimo diena yra laikoma 2024 m. rugpjūčio 27 d.

54. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės procesines palūkanas yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

55. Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 45 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

56. Ieškovei iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl apmokėjimo už advokato pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikia įrodymus, jog yra patyrusi iš viso 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl advokato (padėjėjo) pagalbos apmokėjimo. Įvertinus procesinių dokumentų kiekį, turinį, posėdžių skaičių, ginčo dalyką, patirtos bylinėjimosi išlaidos laikomos pagrįstomis, atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl priteistinomis iš atsakovės. Išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato nustatytų maksimalių dydžių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Holdlita“, juridinio asmens kodas 304751809, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurus Lt“, juridinio asmens kodas 301053628, 2015,30 Eur (dviejų tūkstančių penkiolikos eurų 30 ct) žalos atlyginimą, 6 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo (2024 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1045 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Aivaras Naujalis