- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-07
- Bylos Nr.
- e2-755-617/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00818-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Atsakovas
- S. P.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės ( toliau – UAB ) „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei S. P. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų ( nuostolių ) priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)““ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės S. P.: 1) 387,78 € negrąžinto kredito; 2) 61,63 € mokėjimo ( pelno ) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo; 3) 15,20 € dydžio administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo; 4) 92,40 € negautų pajamų ( nuostolių ), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos; 5) 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą ( 387,78 € ) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet neilgiau nei iki sutarties termino pabaigos ( 2022-09-09 ); 6) 39 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą ( 387,78 € ) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7 ) 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 € dydžio žyminis mokestis ir 121 € dydžio išlaidos už procesinių dokumentų parengimą.
Atsakovė, gavusi teismo pranešimą, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas, ieškovės prašymu, priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau ir – CPK ) 285 straipsnio 2 dalis ).
Nustatyta, kad 2019-09-09 pradinė kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)““ ir atsakovė S. P. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)“ ( toliau ir – Sutartis ), kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikė atsakovei 400 € dydžio kreditą 36 mėnesių terminui. Atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti nurodyto dydžio kreditą – 400 € ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą ( vartojimo kredito mokestį ): 284,36 € mokėjimo pelno palūkanų ( 39 proc. metinė palūkanų norma ) ir 108 € administravimo mokesčio Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo nustatytų kredito įmokų, į pradinės kreditorės raginimus sumokėti skolą nereagavo, todėl pradinė kreditorė atsakovei siųstu raštišku pranešimu 2020-04-11 Sutartį su atsakove vienašališkai nutraukė. 2020-03-03 ieškovės ir pradinės kreditorės Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2020-03/01 ir 2020-05-08 Bylų priėmimo-perdavimo akto Nr. 4 pagrindu, ieškovė iš pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė informuota 2020-05-11 raštišku pranešimu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė skolą ieškovei būtų sumokėjusi.
Tarp šalių susiklostė kreditavimo, t. y. vartojimo kredito teisiniai santykiai ( CK 6.881, 6.887straipsniai ). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK ) 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalis ). Paskolos sutartimi viena šalis ( paskolos davėjas ) perduoda kitos šalies ( paskolos gavėjo ) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą ( paskolos sumą ) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita ( CK 6.870 straipsnio 1 dalis ). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą ( CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis ). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus ( CK 6.38 straipsnio 1 dalis ). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus ( CK 6.59 straipsnis ).
Pradinė kreditorė įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė – suteikė atsakovei 400 € dydžio kreditą. Atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti nurodyto dydžio kreditą – 400 € bei sumokėti kredito kainą ( palūkanas ) ir administravimo mokestį. Atsakovė savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė Sutartį su atsakove 2020-04-11 nutraukė. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, Sutarties sąlygų ar iš jos prašomos priteisti skolos dydžio neginčija. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo prievolę, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 387,78 € negrąžinto kredito, 61,63 € mokėjimo ( pelno ) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo ( 2020-04-11 ) ir 15,20 € dydžio administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo, yra pagrįstas ir tenkinamas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti 92,40 € negautų pajamų ( nuostolių ), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos ir 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą ( 387,78 € ) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet neilgiau nei iki sutarties termino pabaigos ( 2022-09-09 ).
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai ), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas, tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos ir įrodytos.
Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos ( kredito ) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo ( pelno ) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos ( kredito ) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos ( kredito ) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų ( netesybų ) ir negautų pajamų ( nuostolių ) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo ( pelno ) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.
Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo ( neteisėtas neveikimas ) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti ( neteisėtas veikimas ), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita ( CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008 ).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo ( pelno ) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo ( pelno ) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
Ieškovė už sutartą mokestį ( pelno palūkanas ) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo ( pelno ) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Iš byloje esančių Kredito sutarties Specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma ( 39 procentai ), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu ( kas mėnesį ) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovė turėjo padengti už visą Sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo 2019-09-09 iki 2022-09-09. Taigi, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo ( pelno ) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos atsakovei tinkamai vykdant sutartį. Vertinant ieškovės prašomas negautas pajamas, pažymėtina, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma ( siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 39 procentai ), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos – 387,78 €, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Tinkamo Sutarties įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovei iš atsakovės priteisiant negautas pajamas ( nuostolius ) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Akcentuotina ir tai, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu – priteisti negautas pajamas ( mokėjimo ( pelno ) palūkanų norma ) nuo visos nesumokėto kredito sumos, ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas ( nuostolius ), tiek kompensacines palūkanas ( netesybas ), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojos teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojos požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms ( Vilniaus apygardos teismo 2020-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1982-430/2020, 29 punktas ).
Ieškovė nurodė, kad jos negautas pajamas sudaro: 1) 92,40 € mokėjimo ( pelno ) palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2020-04-11 ( Sutarties nutraukimo data ) iki 2020-11-20 ( kreipimosi į teismą data ), viso už 223 dienas, apskaičiuotas nuo negrąžintos kredito dalies ( 387,78 € negrąžinta kredito dalis x ( 39 procentai sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus ) x 223 dienos nuo Sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos ); 2) 39 procentų mokėjimo ( pelno ) palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą 387,78 € nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos ( 2022-09-09 ).
Nustatyta, kad iki sutarties nutraukimo 2020-04-11 mokėjimo ( pelno ) palūkanos sudarė 61,63 €. Teismas šias mokėjimo ( pelno ) palūkanas priteisė. Sutartimi atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 284,36 € dydžio mokėjimo ( pelno ) palūkanas ( Sutarties specialiosios sąlygos ), todėl laikytina, kad ieškovės negautos pajamos ( negautų pelno palūkanų forma ) nuo sutarties nutraukimo ( 2020-04-11 ) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos ( 2022-09-09 ) sudarytų 222,73 € ( 284,36 € – 61,63 € ). Kaip jau minėta, Sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent Sutarties specualiose sąlygose nurodytos 284,36 € sumos. Tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
Pagal pateiktą Sutarties Specialiųjų sąlygų mokėjimo grafiką, ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos ( 2020-04-11 ) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ( 2022-09-09 ) pagrįstai galėjo tikėtis gauti pajamas ( negautų pelno palūkanų forma apskaičiuotų taikant Sutaryje numatytą 39 procentų dyžio metinę palūkanų normą, skaičiuojamų nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio ( 11,73 € palūkanų nuo 360,87 € sumos mokėtinų 2020-04-09; 11,49 € – nuo 353,59 € mokėtinų 2020-05-09; 11,25 € – nuo 346,07 € mokėtinų 2020-06-09; 10,99 € – nuo 338,31 € mokėtinų 2020-07-09; 10,73 € – nuo 330,29 € mokėtinų 2020-08-09; 10,46 € – nuo 322,01 € mokėtinų 2020-09-09; 10,19 € – nuo 313,46 € mokėtinų 2020-10-09; 9,90 € – nuo 304,64 € mokėtinų 2020-11-09; 9,60 € – nuo 295,53 € mokėtinų 2020-12-09; 9,30 € – nuo 286,12 € mokėtinų 2021-01-09; 8,98 € – nuo 276,41 € mokėtinų 2021-02-09; 8,66 € – nuo 266,38 € mokėtinų 2021-03-09; 8,32 € – nuo 256,03 € mokėtinų 2021-04-09; 7,97 € – nuo 245,34 € mokėtinų 2021-05-09; 7,61 € – nuo 234,30 € mokėtinų 2021-06-09; 7,24 € – nuo 222,90 € mokėtinų 2021-07-09; 6,86 € – nuo 211,13 € mokėtinų 2021-08-09; 6,47 € – nuo 198,98 € mokėtinų 2021-09-09; 6,06 € – nuo 186,44 € mokėtinų 2021-10-09; 5,64 € – nuo 173,49 € mokėtinų 2021-11-09; 5,20 € – nuo 160,12 € mokėtinų 2021-12-09; 4,75 € – nuo 146,31 € mokėtinų 2022-01-09; 4,29 € – nuo 132,05 € mokėtinų 2022-02-09; 3,81 € – nuo 117,33 € mokėtinų 2022-03-09; 3,32 € – nuo 102,13 € mokėtinų 2022-04-09; 2,81 € – nuo 86,44 € mokėtinų 2022-05-09; 2,28 € – nuo 70,24 € mokėtinų 2022-06-09; 1,74 € – nuo 53,51 € mokėtinų 2022-07-09; 1,18 € – nuo 36,24 € mokėtinų 2022-08-09; 0,60 € – nuo 18,41 € mokėtinų 2022-09-09 ), ir kurios bendrai, pasibaigus Sutarties terminui ( 2022-09-09 ), negali viršyti 222,73 € sumos.
Nustatyta, kad Sutartis nutraukta 2020-04-11. Ieškovė iki sutarties nutraukimo apskaičiavo 61,63 € dydžio mokėjimo ( pelno ) palūkanas, kurias, kaip jau minėta, teismas priteisė. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės negautas pajamas ( nuostolius ) nuo Sutarties nutraukimo dienos ( 2020-04-11 ) iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti negautas pajamas ( negautų pelno palūkanų forma ) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos ( 2020-04-11 ) iki sprendimo už akių priėmimo dienos ( 2021-01-07 ).
Sutarties 1.17. punkte nustatyta, kad skaičiuojant palūkanas bus laikoma, kad metai turi 360 ( tris šimtus šešiasdešimt ) kalendorinių dienų, o mėnuo turi 30 ( trisdešimt ) kalendorinių dienų. Atsakovė pagal mokėjimo grafiką 2020-04-09 turėjo mokėti 11,73 € mokėjimo ( pelno ) palūkanas apskaičiuotas nuo 360,87 € sumos. Ieškovė, kaip jau minėta, apskaičiavo palūkanas iki Sutarties nutraukimo ( 2020-04-11 ), ir jos yra priteistos, todėl nuo Sutarties nutraukimo dienos ( 2020-04-11 ) iki kito mokėjimo pagal grafiką dienos ( 2020-05-08 ), t. y. už 26 dienas, ieškovės negautų pajamų dydis ( negautų pelno palūkanų forma ) yra 10,16 € ( 360,87 € x ( 39 % : 360 dienos per metus ) x 26 dienos ). Ieškovei priteistinos negautos pajamos iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos ( 2021-01-07 ), todėl mokėjime grafike 2021-01-09 nurodyta mokėtina suma ( 9,30 € ) mažintina iki 8,68 € ( 286,12 € x ( 39 % : 360 dienų per metus ) x 28 d. ). Iš viso ieškovei iš atsakovės už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos ( 2020-04-11 ) iki sprendimo už akių priėmimo dienos ( 2021-01-07 ) priteistina 103,45 € negautų pajamų ( negautų pelno palūkanų forma ).
Ieškovė fiksuota suma prašė priteisti 92,40 € dydžio negautas pajamas, apskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo dienos ( 2020-04-11 ) iki kreipimosi į teismą dienos ( 2020-11-20 ), teismo priteista fiksuota negautų pajamų suma yra 103,45 €, tačiau tai nelaikytina ieškinio ribų peržengimu, kadangi priteista suma už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo ( 2020-04-11 ) iki teismo sprendimo už akių priemimo ( 2021-01-07 ).
Atsakovė Sutartimi įsipareigojo mokėti 39 procentus mokėjimo ( pelno ) palūkanų per visą Sutarties vykdymo lakotarpį, ieškovė paskolinusi atsakovei pinigus pagrįstai galėjo tikėtis gauti Sutartimi nustatytas palūkanas 39 proc. ( 284,36 € per visą Sutarties vykdymo laikotarpį jei Sutartis būtų vykdoma tinkamai ), todėl ieškovei iš atsakovės taip pat priteistini 39 procentų dydžio negautos pajamos ( nuostoliai ), skaičiuojami už laikotarpį nuo 2021-01-08 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos ( 2022-09-09 ) nuo aukščiau nurodyto pagal Sutartį mokėjimo grafike tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
Ieškovė taip pat prašo priteisti 39 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą ( 387,78 € ) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022-09-09 iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Nustatyta, kad ginčo Sutartis sudaryta 2019-09-09, atsakovei Sutartyje numatyta tvarka ir terminais nemokant įmokų, t. y. dėl sutarties pažeidimo, ieškovė Sutartį su atsakove nutraukė 2020-04-11, Sutarties įvykdymo terminas – 2022-09-09.
Šalių sudarytos Sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos be nuolaidos, jei ji buvo suteikta vartojimo kredito sutarties sudarymo metu. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Taigi, šalių sudarytos Sutarties 6.1 punkte nustatyta sąlyga nustato atsakovės atsakomybę už netinkamą prievolės pagal Sutartį vykdymą. Nagrinėjamu atveju Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta 39 proc. dydžio metinė palūkanų norma.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos ( CK 6.71 straipsnis ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012 ). Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.210 straipsnyje įtvirtintos palūkanos, kurios mokamos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir praleistą prievolės vykdymo terminą, savo prigimtimi yra kompensacinės palūkanos. Kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016 ). Taigi, tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 ).
Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo ( toliau ir – Vartojimo kredito įstatymas ) 11 straipsnio 8 dalis, kuri nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nurodyta, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą yra niekinė ir negalioja ( CK 1.80 straipsnis ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 ).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 ). Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad vartojimo kredito gavėjui už pavėluotą piniginių prievolių vykdymą negali būti taikoma didesnė atsakomybė, negu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto 0,05 proc. dydžio netesybos už kiekvieną pavėluotą dieną ( t. y. 18,25 proc. dydžio metinės palūkanos ( 0,05 proc. x 365 d. ).
Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019 ). Bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis), todėl vartotojo reikalavimas vertinti vartojimo kredito sutarties sąlygų atitikimą įstatymams nėra reikalingas.
Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių susiklostę vartojimo teisiniai santykiai, į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą netesybų dydį ( 18,25 proc. ) ir Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte esant neproporcingai didelei ( 39 proc. ) atsakovės atsakomybei už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą, teismas 2019-09-09 vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-y8g7sbvt bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kad: „Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos be nuolaidos, jei ji buvo suteikta vartojimo kredito sutarties sudarymo metu. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.“ pripažįsta nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento ( CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis ). Teismui, šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria atsakovei nustatyta neproporcingai didelė atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų pažeidimą, pripažinus nesąžininga ir negaliojančia ab initio, ieškovės reikalavimas priteisti 39 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą ( 387,78 € ) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022-09-09 iki visiško kredito grąžinimo dienos, negali būti patenkintas.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas ( CK 6.210 straipsnio 1 dalis ). Atsakovė laiku neatsiskaitė, todėl iš jos priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už sumą ( 568,06 € ), kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme ( 2020-11-23 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovė, pateikiant teismui ieškinį, turėjo 136 € dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 15 € dydžio žyminis mokestis ir 121 € dydžio išlaidos už procesinių dokumentų ( šio ieškinio ) parengimą. Teismas ieškinį patenkino iš dalies, todėl, atsižvelgiant į tai, jog ieškinys teismui buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas minimalus mokėtinas žyminis mokestis 15 € ( CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis ).
Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus ( CPK 51 straipsnio 1 dalis ). CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 punktas nustato, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą gali būti advokatai ir advokatų padėjėjai. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal CPK 88 straipsnį prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą ( paslaugas ) maksimalaus dydžio patvirtinimo” ( 1R-77 2015-03-19 redakcija ) 2 punktu teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Ieškovė turėjo 121 € išlaidų už ieškinio parengimą, šios išlaidos priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų ( CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas ), ieškovei ieškinį parengė advokatų profesinė bendrija „Euroteisės biuras“. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už teisinę pagalbą nustatytų maksimalių dydžių. Byla nėra sudėtinga, teisiniai santykiai spręstini civilinėje byloje nereikalavo kompleksinių teisinių sprendimų, ginčo suma nėra didelė, ieškovei tokio pobūdžio bylose teikiamos pastovios ir pagal savo pobūdį vienodos teisinės paslaugos, nėra sprendžiamas naujas teisės taikymo klausimas, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl papildomų proceso veiksmų dėl ginčo nagrinėjimo teisme atlikti nereikėjo, ieškinys yra šabloniškas, todėl nėra reikalingos papildomos, individualių sprendimų reikalaujančios darbo sąnaudos jam parengti. Teismas mano, kad esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgus į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų reikalavimus ieškovė patyrė 60 € pagrįstų ir būtinų išlaidų procesiniams dokumentams parengti. Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai ( Vilniaus apygardos teismo 2017-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-384-345/2017; 2017-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-849-653/2017; 2017-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1191-577/2017; 2018-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1455-910/2018; Panevėžio apygardos teismo 2019-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-57-198/2019 ir kt. ).
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 € sumos, todėl nepriteistinos ( CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.874, 6.886 straipsniais, LR Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2019-09-09 vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-y8g7sbvt bendrųjų sąlygų nuostatą, 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kad: „Vartojimo kredito gave?jui nei?vykdžius prievole?s laiku sumoke?ti me?nesine? i?moka?, specialiosiose sa?lygose numatytos palu?kanos yra skaic?iuojamos toliau nuo negra?žintos me?nesine?s i?mokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojima?si vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumoke?jimo dienos.“
Priteisti iš S. P. UAB „(duomenys neskelbtini)““ naudai: 387,78 € negrąžinto kredito, 61,63 € palūkanų, 15,20 € administravimo mokesčio, 103,45 € negautų pajamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ( 2020-04-11 ) iki sprendimo už akių priėmimo dienos ( 2021-01-07 ), bylinėjimosi išlaidas 75 € dydžio, iš viso – 643,06 € ( šešis šimtus keturiasdešimt tris € 06 ct ), 39 procentų dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021-01-08 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ( 2022-09-09 ) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio ( ne daugiau kaip: 8,68 € nuo 286,12 € mokėtinų 2021-01-09; 8,98 € – nuo 276,41 € mokėtinų 2021-02-09; 8,66 € – nuo 266,38 € mokėtinų 2021-03-09; 8,32 € – nuo 256,03 € mokėtinų 2021-04-09; 7,97 € – nuo 245,34 € mokėtinų 2021-05-09; 7,61 € – nuo 234,30 € mokėtinų 2021-06-09; 7,24 € – nuo 222,90 € mokėtinų 2021-07-09; 6,86 € – nuo 211,13 € mokėtinų 2021-08-09; 6,47 € – nuo 198,98 € mokėtinų 2021-09-09; 6,06 € – nuo 186,44 € mokėtinų 2021-10-09; 5,64 € – nuo 173,49 € mokėtinų 2021-11-09; 5,20 € – nuo 160,12 € mokėtinų 2021-12-09; 4,75 € – nuo 146,31 € mokėtinų 2022-01-09; 4,29 € – nuo 132,05 € mokėtinų 2022-02-09; 3,81 € – nuo 117,33 € mokėtinų 2022-03-09; 3,32 € – nuo 102,13 € mokėtinų 2022-04-09; 2,81 € – nuo 86,44 € mokėtinų 2022-05-09; 2,28 € – nuo 70,24 € mokėtinų 2022-06-09; 1,74 € – nuo 53,51 € mokėtinų 2022-07-09; 1,18 € – nuo 36,24 € mokėtinų 2022-08-09; 0,60 € – nuo 18,41 € mokėtinų 2022-09-09 ), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ( 568,06 € ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2020-11-23 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovė S. P. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)““ per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.