Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-67-323/2023

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-10-03
Bylos Nr.: e2-67-323/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05284-2021-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Genovaitė Vaizgėlienė
Ieškovas: L. J.
Atsakovas: R. J.
Trečiasis asmuo: AB „Lietuvos draudimas“, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius
Advokatai: Sandra Balskuvienė, Marius Cechanavičius

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-67-323/2023Teisminio proceso Nr.

2-06-3-05284-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.2.8; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,sekretoriaujant I. J., K. V.,dalyvaujant ieškovei L. J., jos atstovui advokato padėjėjui Mariui Cechanavičiui,atsakovui R. J., jo atstovui advokato padėjėjai Sandrai Balskuvienei,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. patikslintą ieškinį atsakovui R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vaikams priteisimo, atsakovo R. J. priešieškinį ieškovei L. J. dėl kompensacijos už vieno sutuoktinio asmeninių lėšų panaudojimą bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei įsigyti, priteisimo, naudojimosi buto patalpomis tvarkos nustatymo, reikalavimo teisės padalinimo ir kt., tretieji asmenys AB „Lietuvos draudimas“, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo: 1) nutraukti santuoką tarp ieškovės ir atsakovo, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje, santuokos liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nutraukus santuoką palikti ieškovei santuokinę pavardę; 3) nutraukus santuoką nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą vaikams, A. J. ir A. J., kiekvienam po 300,00 Eur, nuo 2021 m. liepos 1 d. iki jų pilnametystės, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant į motinos, ieškovės, atsiskaitomąją banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančia „Swedbank AB“; 5) nutraukus santuoką nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę; 6) nustatyti nepilnamečio A. J. ir atsakovo bendravimo tvarką sekančiomis sąlygomis: a) R. J su savo sūnumi bendrauja II (antrą) ir IV (ketvirtą) mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10:00 val., iki sekmadienio 20:00 val. Tėvas atvyksta pasiimti ir gražina sūnų į jo gyvenamąją vietą; b) neturint galimybės susitikti su sūnumi savo bendravimo laikotarpiu, šalys įsipareigoja iš anksto pranešti viena kitai apie bendravimo negalimumą, įspėjant viena kitą (telefono skambučiu ar SMS žinute, elektroniniu laišku), kiek įmanoma ankščiau; c) ugdymo įstaigos (mokyklos) vasaros atostogų metu (jei tuo metu sūnui neprivaloma lankyti ugdymo įstaigos) tėvas bendrauja su sūnumi puse visų vaiko atostogų laiko. Šio, tėvo 2 (dviejų) savaičių nepertraukiamo bendravimo laikotarpio konkrečias datas tėvas ir motina turi suderinti ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atostogų; tėvo ir motinos bendru sutarimu, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes (pvz., darbo grafikas, darbo atostogos, liga ir pan.), tėvui priklausančios bendravimo su sūnumi dienos, gali būti sukeičiamos su motinai priklausančiomis bendravimo su sūnumi dienomis. Apie bendravimo laikotarpių sukeitimo būtinybę, šalys viena kitą įsipareigoja informuoti kiek įmanoma ankščiau; e) kiekvienas iš tėvų turi teisę išsivežti nepilnametį sūnų trumpalaikei (iki 14 dienų) kelionei į užsienio šalį Europos sąjungos ribose per jam priklausantį su vaiku buvimo laikotarpį, prieš tai pranešus SMS žinute/elektroniniu laišku kitam iš tėvų prieš 30 kalendorinių dienų. f) nepilnamečio sūnaus išsivežimui į užsienį ne Europos sąjungos ribose privaloma gauti kito iš tėvų rašytinį sutikimą, kuriame nurodoma išvykimo šalis, buvimo laikotarpis. Tas iš tėvų, kuris duoda sutikimą, įsipareigoja parengti visus dokumentus reikalingus vaiko išsivežimui į užsienį ir pateikti juos tam iš tėvų kuris vežasi vaiką į užsienį, jei besivežantis vaiką į užsienį padengia visus dokumentų rengimo/tvirtinimo kaštus tam, kuris parengia dokumentus, likus 5 dienoms iki išvykimo; g) nelyginiais metais Šv. Kalėdų šventę vaikas praleidžia su tėvu, Naujus metus su motina. Lyginiais metais, Šv. Kalėdų šventę vaikas praleidžia su motina, Naujųjų metų šventę , vaikas praleidžia su tėvu . Tėvas atvyksta pasiimti ir gražina sūnų į jo gyvenamąją vietą; h) visų kitų pagrindinių švenčių dienomis, vaikas laiką leidžia šventės pakaitomis su tėvu, su motina; i) sūnaus gimtadienio dieną, tėvo ir motinos bendru sutarimu gali būti daromi bendravimo su vaiku tvarkos, pakeitimai. Visais atvejais per vaiko gimtadienį turi teisę bendrauti atitinkamą laiko tarpą kiekvienas iš tėvų, ne trumpesnį kaip 4 (keturios) valandos; j) Kiekvieną tėvo dieną, jo gimtadienį arba vaiko motinos dieną, jos gimtadienį, vaikas leidžia visą dieną arba švenčiamą gimimo dieną su tuo iš tėvų, kurio šventė švenčiama; k) Vaiko motina/tėvas gavę žinių apie vaiko sveikatos būklę, bet kokiomis galimomis ryšio priemonėmis apie tai informuoja vaiko tėvą/motiną; l) vaiko motina įsipareigoja pranešti ir pateikti vaiko tėvui pasikeitusius vaiko gyvenamosios vietos duomenis ir kontaktus. Tėvas įsipareigojai pateikti motinai gyvenamosios vietos duomenis ir kontaktus , kurioje leis laiką su vaiku; m) šalys patvirtina ir užtikrina, jog vaikui jo buvimo vietoje su vienu iš tėvų, bus užtikrintos visos galimos ryšio priemonės susisiekti su kitu tėvu (mama); n) vaiko tėvai įsipareigoja laikytis nustatytos šios bendravimo tvarkos, siekti draugiško komunikavimo ir bendradarbiavimo, neveikti priešingai vienas kito interesais bendraujant su savo sūnumi, bei siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo; 7) nutraukus santuoką ½ buto dalį adresu (duomenys neskelbtini) unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybės teise priteisti atsakovui; 8) nutraukus santuoką ½ buto dalį adresu (duomenys neskelbtini) unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybės teise priteisti ieškovei; 9) nutraukus santuoką nustatyti uzufrukto teisę pilnai naudotis visu butu adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki sūnaus A. J. pilnametystės; 10) nutraukus santuoką nustatyti, kad prievolė pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta su „Luminor bank AS Lietuvos skyrius“ kodas: 304870069, su vėlesniais pakeitimais, vykdoma kaip nustatyta kredito sutartyje. Vartojimo kredito sutarties sąlygos nekeičiamos, sutuoktinių prievolės pobūdis prieš kreditorių išlieka nepakitęs, t. y. sutuoktinių prievolė lieka solidari; 11) transporto priemonę MITSUBISHI COLT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmenine nuosavybės teise priteisti ieškovei; 12) transporto priemonę CITROEN C4 PICASSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui; 13) priteisti ieškovei iš atsakovo piniginę kompensaciją 13 982,00 Eur, už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą asmeniniams poreikiams; 14) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Patikslintame ieškinyje, atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad sudarius santuoką su vyru sutarė gerai. Požiūris į bendras sutuoktinių pareigas vienas kitam sutapo. Laikui bėgant mūsų santykiai pasikeitė, išsiskyrė mūsų požiūriai į bendro gyvenimo vedimą, į šeimą. Tapo aišku, kad tolimesnis gyvenimas kartu su vyru nebeįmanomas. Viena iš esminių mūsų santuokinio gyvenimo iširimo priežasčių yra tai, kad mano sutuoktinis pradėjo manęs nebegerbti kaip vaikų motinos, kaip sutuoktinės. Susiklosčius tokioms faktinėms aplinkybėms, mūsų šeimos išsaugoti nebegalima. Kadangi su vyru skyrybų klausimo išspręsti taikiai nepavyko, esu priversta kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sūnus ir duktė po santuokos nutraukimo lieka gyventi su manimi. Taip pat neprieštarauju, kad atsakovas bet kada gali bendrauti su sūnumi ir dukterimi, ir dalyvauti jų auklėjime su sąlyga, kad nenuteiktų vaikų jos atžvilgiu, savo kaip tėvo teisėmis nepiktnaudžiautų, veiktų sąžiningai, nenaudotų valdžios priešingais vaikų interesais. Apie planuojamą laiko praleidimą su vaikais, atsakovas privalo suderinti iš anksto, ne vėliau kaip prieš tris dienas iki numatyto laiko praleidimo su vaikais. Ieškovė su vaikais gyvename nuosavame šeimos būste, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas kartu su šeima nebegyvena jau 3 metai. Apie jo gyvenamąją vietą duomenų neturi, nes jis su ieškove visiškai nekomunikuoja. Šiai dienai visa vaikų socialinė aplinka yra seniai nusistovėjusi ir glaudžiai saistoma su mūsų gyvenamąja vieta. Atsakovui palikus šeimą, abiem vaikams buvo įrengti atskiri kambariai, kad vaikams būtų užtikrintos visapusiškos ir pilnavertės gyvenimo sąlygos. Prašo nustatyti uzufruktą į atsakovo buto dalį, kadangi pardavus šeimos būstą, ieškovė neturės finansinių galimybių įsigyti kito asmeninio būsto, todėl su abiem vaikais teks persikelti į nuomojamą būstą, iškils kitų didelių nepatogumų ir papildomų išlaidų susijusių su susisiekimu į darbą, vaikams į ugdymo įstaigas. Ieškovės tikslas yra taupyti lėšas, kurios yra skiriamos ir bus skirtos vaikų išsilavinimui, o ne naujo būsto įsigijimui. Dėl išlaikymo vaikams nurodo, kad įvertinus tas aplinkybes, jog atsakovas yra jauno amžiaus darbingas vyras, turi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, 2015 m. dalyvavo Klaipėdos savivaldybės tarybos rinkimuose. Pastarieji duomenys rodo atsakovo išprusimą. Taigi atsakovas turi visas galimybes susirasti gerai apmokamą darbą ir mokėti savo nepilnamečiui sūnui po 300,00 Eur, kas mėnesį. Dėl dalintino turto ir kompensacijos išmokėjimo nurodo, kad atsakovas atsiliepimu į ieškinį pripažino faktinę aplinkybę, kad iš gražintų pinigų pagal 2009-10-13 taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-1484-370/2009, periodiniais mokėjimais UAB „Palangos statyba“ gražino 20 303,98 Eur šeimos pinigų. Šioje byloje atsakovas nurodė ir patvirtino aplinkybę, kad iš minėtų grąžintų pinigų gražino tėvams skolą. Ieškovė pažymi teismui, kad apie šią atsakovo skolą sužinojo pirmą kartą susipažinus su atsakovo 2022-04-24 atsiliepimu į patikslintą ieškovės ieškinį. Ieškovė sutikimo skolintis pinigus atsakovui nedavė, todėl ši pinigų suma yra laikoma asmenine atsakovo skola, kurią atsakovas padengė iš bendrų šeimos pinigų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis aukščiau nurodyta teisės nuostata ieškovė turi teisę į ½ dalį 10 152,00 Eur kompensacijos, nes atsakovas bendrą šeimos turtą panaudojo tikslui nesusijusiam su šeimos poreikiais. Taip pat iš gautų banko duomenų apie atsakovo sąskaitose buvusias bankines pinigų judėjimo operacija tapo aišku, jog atsakovas sumokėjo už savo mokslą 14 982,00 Lt (4 339,00 Eur) ir gyvybės draudimą „AVIVA“ kompanijai, 9596,77 Lt (2 779,00 Eur); 543,51 Eur, kas bendroje sumoje sudaro: 7 661,51 Eur. Pažymėtina, kad gyvybės draudime tarp naudos gavėjų nėra nurodyti nei ieškovė, nei atsakovo vaikai, todėl ši suma yra laikoma asmeniniams atsakovo poreikiams panaudotos lėšos iš bendro šeimos turto. Ta pati išvada seka, dėl atsakovo panaudotų pinigų jo studijoms, kas taip pat laikytina, kaip asmeniniai atsakovo interesai ir nauda. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad asmeniniams poreikiams atsakovas išleido 7 661,51 Eur, ieškovė turi teisę į kompensaciją, kuri lygi ½ pinigų dalies panaudotos atsakovo asmeniniams poreikiams, kas sudarytų 3 830,76 Eur. Dėl atsakovo reikalavimo priteisti kompensaciją nurodo, kad šis reikalavimas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pirma, nuo santuokos sudarymo momento atsakovo darbinės pajamos buvo ženkliai mažesnės negu ieškovės, todėl atsakovui visuomet iš gauto darbo užmokesčio duodavo pusę uždirbtų pinigų skirtų taupymui, šeimos poreikiams. Be to, susirgus vaikams, nedarbingumą visuomet pasiimdavo atsakovas, kad nenukentėtų šeimos biudžetas. Šeimos gyvenimo metu buvo laikotarpiai, kai atsakovas niekur nedirbdavo, o ieškovė pilnai jį išlaikė, bei palaikė psichologiškai. Suteikė jam galimybes santuokos metu mokytis, bei lankyti įvairius mokamus kursus - kaip pavyzdžiui "masažo kursai“, įgyti aukštąjį išsilavinimą Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje. Šeimoje visada pinigai buvo taupomi bendromis pastangomis ir nebuvo niekuomet jokios kalbos apie kažkokį kiekvieno sutuoktinio asmeninį biudžetą ar turtą. Antra, atsakovo asmeninio turto, buto esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo tikslas – pasikeisti neekonomišką šeimos būstą į ekonomiškesnį, komunalinių mokesčių atžvilgiu. Dabartinis butas (duomenys neskelbtini), yra senos statybos, be renovacijos, su taip vadinamu centriniu miesto šildymu, kurio kainos žiema gali siekti iki 300,00 Eur per mėnesį. Nuo 2002 m. rugpjūčio 31 d. pusę savo uždirbamo darbo užmokesčio perduodavo sutuoktiniui, siekiant gerinti esamas tuo metu gyvenimo sąlygas (duomenys neskelbtini), likusi darbo užmokesčio suma buvo skiriama pragyvenimui (maisto įsigijimui, rūbams, buitinėms reikmėms).

Atsakovas patikslintu atsiliepimu į ieškinį ir patikslintu priešieškiniu prašo: 1) nutraukti santuoką tarp ieškovės ir atsakovo, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje, santuokos liudijimas AA Nr. 079006 (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nepilnamečio sūnaus A. J. gyvenamąją vietą nustatyti su motina, ieškove; 3) priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. J. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis pervedant pinigus į vaikų motinos, ieškovės, atsiskaitomąją sąskaitą iki vaiko pilnametystės; 4) nutraukus santuoką nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę; 5) nutraukus santuoką ½ buto dalį, adresu (duomenys neskelbtini), priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovui; 6) nutraukus santuoką ½ buto dalį, adresu (duomenys neskelbtini), priteisti asmeninės nuosavybės teise ieškovei; 7) nutraukus santuoką nustatyti, kad prievolė pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta su Luminor bank AS Lietuvos skyrius su vėlesniais pakeitimais, vykdoma kaip nustatyta kredito sutartyje, vartojimo kredito sutarties sąlygos nekeičiamos, sutuoktinių prievolės pobūdis prieš kreditorių išlieka nepakitęs, t. y. sutuoktinių prievolė lieka solidari; 8) transporto priemonę Mitsubishi colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei; 9) transporto priemonę Citroen C4 picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui; 10) priteisti iš ieškovės 16 489,00 Eur kompensaciją atsakovui; 11) nutraukus santuoką nustatyti, kad atsakovas ir ieškovė turi po ½ reikalavimo teisės į R. V. negrąžintos paskolos 7 116,72 Eur, dalį, t. y. kiekviena iš šalių į 3 558,36 Eur; 12) nustatyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: atsakovui po santuokos nutraukimo bei turto padalinimo, nustatytina naudotis kambariu, plane pažymėtu indeksu 5-6 22 kv. m. ploto, ieškovei kambariais 5-7 25,54 kv. m. ploto, bei kambariais plane pažymėtais indeksu 5-8/5-9 (sujungti) 22,49 kv. m. ploto. Kitomis buto patalpomis šalys naudojasi po ½ bendrai: virtuve (pažymėjimas plane 5-5), koridoriumi (pažymėjimas plane 5-1), tualetu (pažymėjimas plane 5-2), vonia (pažymėjimas plane 5-3), sandėliuku (pažymėjimas plane5-4), pusrūsiu (pažymėjimas plane 0-8); 13) nustatyti ieškovei prievolę mokėti 63,22 proc. dydžio buto dalies išlaikymo išlaidas, tame tarpe išlaidas, susijusias su privalomaisiais daugiabučio namo, kuriame yra butas, bendro naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros reikalavimais; 14) nustatyti atsakovui prievolę mokėti 36,78 proc. dydžio buto dalies išlaikymo išlaidas, tame tarpe išlaidas, susijusias su privalomaisiais daugiabučio namo, kuriame yra butas, bendro naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros reikalavimais; 15) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę-J.; patvirtinti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, išskyrus reikalavimą - nepilnamečio sūnaus išsivežimui į užsienį ne Europos sąjungos ribose privaloma gauti kito iš tėvų rašytinį sutikimą, kuriame nurodoma išvykimo šalis, buvimo laikotarpis. Tas iš tėvų, kuris duodą sutikimą, įsipareigoja parengti visus dokumentus reikalingus vaiko išsivežimui į užsienį ir pateikti juos tam iš tėvų kuris vežasi vaiką į užsienį, jei besivežantis vaiką į užsienį padengia visus dokumentų rengimo/tvirtinimo kaštus tam, kuris parengia dokumentus, likus 5 dienoms iki išvykimo; 16) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje nurodė, kad 2004-09-02 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu jungtinės nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Buto įsigijimui šalys 2004-09-10 sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su Luminor Bank AS Lietuvos skyriumi su visais papildymais ir pakeitimais suteiktas 140 000 Lt (40 546,80 Eur) ir 18001,28 Eur kreditas butui pirkti ir remontuoti. Atsakovas iki santuokos sudarymo asmeninės nuosavybės teise turėjo butą adresu (duomenys neskelbtini), kurį pardavė už 175 000 Lt ( 50 683,50 Eur). Atsakovas iš jam asmeninės nuosavybės teise parduoto buto gautus pinigus-30 000 Eur 2007-11-27 pervedė kredito dengimui pagal kredito sutartį Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)-solidariosios prievolės įvykdymui; 2010-08-10 pervedė 1278,00 Eur bei 2011-02-09 pervedė 1700 Eur. Viso iš savo asmeninių lėšų atsakovas panaudojo 32978 Eur solidariajai atsakovo ir ieškovės prievolei pagal Kredito sutartį vykdyti. Todėl atsakovas įgijo reikalavimo teisę į ieškovę, atskaičius jam tenkančią dalį, t. y. 16 489,00 Eur. Atsakovas ieškovės prašymu paskolino jos broliui R. V. 8 125,61 Eur: iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), 2012-11-07 pervedė 2613,09 Eur. 2013-03-08 R. V. grąžino į sąskaitą (duomenys neskelbtini) dalį sutiktos paskolos 288,90 Eur; 2013-04-09 grąžino 290,06 Eur; 2013-05-09 grąžino 433,93 Eur. Viso grąžinta 1012,89 Eur. 2013-09-24 ieškovės prašymu jos broliui R. V. papildomai buvo pervesta 5 516,52 Eur iš atsakovo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). R. V. ieškovės prašymu buvo paskolinta 8 129,61 Eur, iš kurių grąžinta 1012,89 Eur, liko negrąžinta 7 116,72 Eur. R. V. paskolinus pinigus, įgytus santuokos metu - iš UAB ,,Palangos statyba“ grąžintos 10700 Eur sumos (įgytų po santuokos sudarymo), vadovaujantis prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, šalys-ieškovė ir atsakovas turi po ½ dalis reikalavimo teisės į negrąžintos paskolos dalį-7116,72 Eur. Tokiu būdu, nutraukiant santuoką, reikalavimo teisė dalintina po ½ dalis, kas pinigine išraiška sudarytų po 3558,36 Eur. Dalinant santuokoje įgytą butą šalims po ½ dalis, nustatyti naudojimosi tvarkos, kad realiosios daikto dalys atitiktų idealiąsias dalis šiuo atveju nėra galimybės, todėl atsakovui po santuokos nutraukimo bei turto padalinimo, nustatytina naudotis kambariu, plane pažymėtu indeksu 5-6 22 kv. m. ploto, ieškovei kambariais 5-7 25,54 kv. m. ploto, bei kambariais plane pažymėtais indeksu 5-8/5-9 (sujungti) 22,49 kv. m. ploto. Kitomis buto patalpomis šalys naudojasi po ½ bendrai: virtuve (pažymėjimas plane 5-5), koridoriumi (pažymėjimas plane 5-1), tualetu (pažymėjimas plane 5-2), vonia(pažymėjimas plane 5-3), sandėliuku (pažymėjimas plane5-4), pusrūsiu (pažymėjimas plane 0-8). Kadangi nėra galimybės nustatyti tokios naudojimosi tvarkos, kad kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, ieškovei pagal atsakovo siūlomą nustatyti naudojimosi tvarką, ieškovė neatlygintinai naudosis 12,3 kv. m. dalimi atsakovui tenkančia nuosavybės dalimi (25,54+22,49+12,215kv.m)=58,655 kv. m.; (58,655-46,39 )=12,265 kv. m., procentine išraiška sudarytų: atsakovas naudotųsi 36,78 proc. buto bendro ploto dalimi, o ieškovė 63,22 proc. buto bendro ploto dalimi. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, jog nuo 2021 m. spalio 1d., kai buvo apžiūrėtas vertinamas butas bei fiksuota jo būklė, būtų įrengusi vaikams atskirus kambarius, dariusi remontą, pirkusi naujus baldus ir t. t. Iš Buto apžiūros akto (ataskaitos 27-28 lapai), kuriuose fiksuota kambarių būklė, matyti, jog remontas šiame bute buvo atliktas pakankamai seniai, t. y. 2007 m. kai buvo suteikta 18 001,00 Eur paskola buto (duomenys neskelbtini), remontui. Bute buvo atliktas remontas tam, kad gauti didesnę kainą, parduodant butą. Jokio remonto nuo 2007 metų šiame bute nebuvo atlikta. Dėl uzufrukto nustatymo. Kadangi šalių dukra A. J. yra pilnametė, šioje byloje tik nepilnamečio sūnaus A. J. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove. Ieškovės nenoro keisti gyvenamąją vietą ar patogumo kriterijai negali lemti uzufrukto nustatymą. Ieškovei, nutraukus santuoką, asmeninės nuosavybės teise liks ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Taigi ieškovė turės gyvenamąją patalpą-būstą asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas jokio kito nekilnojamojo turto neturi. Nustačius uzufruktą į ½ dalį būsto, esančio (duomenys neskelbtini), bus panaikinta atsakovo teisė gyventi jam priskirtoje būsto dalyje. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kaip pablogėtų sūnaus gyvenimo sąlygos, jeigu nebūtų nustatytas uzufruktas. Dėl vaikų išlaikymo. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo negali būti tenkinamas visa apimtimi. Prašomo priteisti išlaikymo dydis nėra pagrindžiamas jokiais objektyviais duomenimis, nedetalizuojant vaiko poreikių. Ieškovei nedetalizuojant vaiko poreikių, nėra galimybės atlikti vaiko poreikių vertinimo. Šiuo atveju ieškovė nepagrindžia, kad sūnaus A. išlaikymui kas mėnesį reikalinga 680 (300*2+80). Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini). Jo gaunamas darbo užmokesčio vidurkis, atskaičius mokesčius yra apie 1000 Eur (svyruoja nuo 717 Eur iki 1209 Eur). Kas mėnesį bankui mokama apie 100 Eur kredito dengimui. Atsakovas teikia paramą po 100 Eur kas mėnesį pilnametei dukrai A., 63,33 Eur moka kas mėnesį pensijos kaupimui, 300 Eur sudaro išlaidos už būsto nuomą, 220 Eur moka priteistą laikiną išlaikymą sūnui A., 20 Eur už telefono paslaugas, likusi suma lieka pragyvenimui. Ieškovės gaunamos pajamos- darbo užmokestis yra ženkliai didesnis nei atsakovo, todėl ji gali prisidėti prie sūnaus išlaikymo didesne dalimi nei atsakovas. Dėl santuokinio turto padalinimo ir kompensacijos priteisimo. Ieškovė nurodo, kad UAB „Palangos statyba“ grąžino 20 303,98 Eur šeimos pinigų. Ieškovė patvirtino, jog 49000 Lt atsakovas pervedė iš savo asmeninių lėšų, gautų pardavus atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, iš ko seka, jog galimai šeimos pinigų buvo panaudota tik 54 777 Lt (15864 Eur), o likusi dalis-49000 Lt (14191 Eur) buvo panaudota atsakovo asmeniniai pinigai. Tokiu būdu, UAB ,,Palangos statyba“ grąžinus 70 000 Lt, procentine išraiška šeimos pinigų dalis sudarytu 52,78 proc.(54777/103777x100 proc.), kas sudarytu 36 946 Lt (70 000x52,78 proc.) arba 10 700,00 Eur. Iš šių 10 700,00 Eur ieškovės prašymu 8 129,61 Eur buvo paskolinta jos broliui R. V., iš kurių negrąžinta 7 116,72 Eur bei apie 3000 Eur sumokėtas lizingo likutis už automobilį Mitsubishi colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė nurodo, jog atsakovas sumokėjo už savo mokslą 14 982,00 Lt (4 339,00 Eur) ir gyvybės draudimą „AVIVA“ kompanijai, 9 596,77 Lt (2 779,00 Eur); 543,51 Eur, kas bendroje sumoje sudaro: 7 661,51 Eur. Atsakovas šių aplinkybių neginčija, kadangi Jūreivystės kolegijoje mokėsi laikotarpiu nuo 2004-2007, 2008m. iki 2012 m., taigi už mokslą susimokėjo ne iš šeimos pinigų, o iš savo asmeninių pinigų-2007-0-27 pardavus butą buvo gauta 175 000 Lt, kas sudaro 50683 Eur, iš kurių 32978 Eur panaudojo kredito dengimui, 14191 Eur (49000 Lt) sumokėjo pagal preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurių buvo grąžinta jo dalis iš 70 000 Lt sudarė 33054 Lt arba 9573 Eur. Be to, atsakovas turėjo asmeninių lėšų-42000 Lt, ką patvirtina 2002-04-29 pateikta deklaracija. ,,Aviva“ draudimo kompanijoje atsakovas R. J. yra apsidraudęs gyvybės draudimu bei kaupia pensiją. Naudos gavėjai-L. J. ir A. J.. Ieškovė taip pat yra apsidraudusi kompanijoje ,,Aviva“ taip pat moka įmokas. Ieškovės nurodyta atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti išleista 7 661,51 Eur, t. y. buvo panaudoti asmeniniai atsakovo pinigai, todėl ieškovė neturi teisės į kompensaciją kuri lygi ½ pinigų dalies panaudotos atsakovo asmeniniams poreikiams, kas sudarytų 3 830,76 Eur.

Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Rašytine bylos medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje susilaukė dviejų vaikų: A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovės vardu yra registruotas automobilis Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu registruotas automobilis Citroen C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ginčo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise nuo 2004 m. rugsėjo 2 d. priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini). 2004 m. rugsėjo 10 d. atsakovas sudarė su Luminor bank AS būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 43636,06 Eur kreditas butui įgyti.

2007 m. lapkričio 26 d. atsakovas pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 175 000,00 Lt. Piniginės lėšos atsakovui pagal sutartį perduotos prieš sutarties sudarymą (Sutarties 2.1 punktas).

2007 m. lapkričio 27 d. atsakovas pagal būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 30 000,00 Eur Luminor Bank AS.

Iš 2007 m. birželio 29 d. kasos pajamų orderio kvito PSK Nr. 00798 matyti, kad atsakovas sumokėjo UAB „Palangos statyba“ 2 000,00 Lt. Iš pateiktų mokėjimo pavedimų nustatyta, kad: 2007 m. liepos 18 d. atsakovas pervedė į UAB „Palangos statyba“ atsiskaitomąją sąskaitą 12 077 Lt, mokėjimo paskirtis: už butą (duomenys neskelbtini); 2007 m. liepos 24 d. atsakovas pervedė į UAB „Palangos statyba“ atsiskaitomąją sąskaitą 40 700,00 Lt, mokėjimo paskirtis: už butą (duomenys neskelbtini); 2007 m. lapkričio 27 d. atsakovas pervedė į UAB „Palangos statyba“ atsiskaitomąją sąskaitą 49 000,00 Lt, mokėjimo paskirtis: už butą (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

2007 m. birželio 26 d. tarp atsakovo ir UAB „Palangos būstas“ sudaryta preliminari būsimo daugiabučio namo buto pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Palangos būstas“ įsipareigojo parduoti butą adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas už butą sumokėti 517 775,00 Lt sutartyje nustatyta tvarka. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1484-370/2009 patvirtino ieškovės, atsakovo ir UAB „Palangos statyba“ taikos sutartį, pagal kurią UAB „Palangos statyba“ pripažino ieškovės ir atsakovo 70 000,00 Lt turtinį reikalavimą ir įsipareigojo jį įvykdyti iki 2010 m. spalio 13 d. ginčo šalių paaiškinimais UAB „Palangos statyba“ išmokėjo atsakovui 20 303,98 Eur.

Ieškovė dirba akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis siekia apie 1 850 Eur per mėnesį. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovo darbo užmokestis siekia apie 1 000,00 Eur per mėnesį.

Dėl santuokos nutraukimo

Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek ir atsakovas reikalauja nutraukti jų (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką - sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokinio gyvenimo nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio. Atkurti santykių nemato galimybių. Teigia, kad abudu sutuoktiniai kalti dėl santuokos nutraukimo, kaltė pasireiškė jų abiejų nesutarimais. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad byloje nėra ginčo dėl nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju dėl santuokos iširimo kalti abudu sutuoktiniai, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovės ir atsakovo santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – „J.“, atsakovui – jo turima pavardė „J.“.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo šalys santuokoje įgijo automobilius Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Citroen C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir butą, adresu (duomenys neskelbtini).

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose, iš jų prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismų praktikoje nurodoma, kad dalijant sutuoktinių bendrą turtą natūra taip pat turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus ir, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad galima būtų ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. N. R., bylos Nr. 3K-3-411/2012). Dalydamas turtą teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismų praktikoje nurodoma, kad dalijant sutuoktinių bendrą turtą natūra taip pat turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus ir, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad galima būtų ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2012).

Byloje nėra ginčo dėl turto padalijimo būdo. Ginčo šalys sutinka, kad nutraukiant santuoką butas, adresu (duomenys neskelbtini), būtų padalintas ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis po ½. Tuo tarpu automobilis Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteistas ieškovei, o automobilis Citroen C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - atsakovui.

Atsižvelgiant į tai, ieškinys ir priešieškinys šiose dalyse tenkintini. Ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½ priteistinas butas, adresu (duomenys neskelbtini); ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistinas automobilis Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistinas automobilis Citroen C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Dėl kompensacijos priteisimo, piniginio reikalavimo padalijimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 13 982,00 Eur kompensaciją, kuri susideda iš ½ dalies piniginių lėšų, tai yra 10 152,00 Eur, atsakovui išmokėtų UAB „Palangos statyba“, ½ dalies piniginių lėšų, tai yra 3 830,76 Eur, atsakovo sumokėtų už savo mokslus ir gyvybės draudimą.

Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 16 489,00 Eur kompensaciją. Nurodo, kad iki 2007-11-26, pardavus butą, adresu (duomenys neskelbtini), gavo 50 683,50 Eur. Atsakovas R. J., iš jam asmeninės nuosavybės teise parduoto buto gautus pinigus – 30 000,00 Eur 2007-11-27 pervedė kredito dengimui pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2010-08-10 pervedė papildomai 1 278,00 Eur bei 2011-02-09 pervedė papildomai 1 700,00 Eur, iš viso 32 978,00 Eur. Dėl ko atsakovas įgijo teisę reikalauti pusę sumokėtos sumos iš ieškovės.

Atsakovas taip pat prašo padalinti ieškovės ir atsakovo 7 116,72 Eur finansinį reikalavimą į R. V..

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas atmeta tiek ieškovės, tiek ir atsakovo reikalavimus dėl kompensacijų priteisimo, taip pat netenkina reikalavimo dėl R. V. įsiskolinimo padalijimo ieškovei ir atsakovui.

Pasisakydamas dėl R. V. skolinių įsipareigojimų ginčo šalių atžvilgiu teismas pažymi, kad nors atsakovo atsiskaitomosios sąskaitos išrašo duomenys patvirtinta tą faktą, jog nurodyta 8 129,61 Eur suma buvo pervesta R. V., tačiau tai savaime neįrodo, jog pervesti pinigai laikytini paskola. Į bylą atsakovas nepateikė tarp jo ir R. V. sudarytos paskolos sutarties. Taigi, šiuo atveju atsakovas neįrodė turintis reikalavimo teisę R. V. atžvilgiu, todėl reikalavimas dėl R. V. neįvykdytos skolos padalijimo tarp ieškovės ir atsakovo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl kompensacijos priteisimo atsakovui. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog atsakovas 32 978,00 Eur savo asmeninių lėšų skyrė šeimos kreditorinių įsipareigojimų padengimui. Tačiau kartu teismas įvertina ir tai, jog ieškovė ir atsakovas santuokoje pragyveno daugiau nei 19 metų. Visu šiuo metu ieškovės pajamos buvo kone dvigubai didesnės nei atsakovo. Taigi, viena esminių priežasčių, leidusių atsakovui nukreipti asmenines lėšas kreditoriniams įsipareigojimams vykdyti, yra ta, jog pagrinde visų šeimos materialinių poreikių užtikrinimu rūpinosi ne atsakovas, o ieškovė. Įvertinus šalių gautas pajamas, faktinio gyvenimo trukmę, nekyla abejonių, jog ieškovės finansinis indėlis viršija atsakovo didesne nei 16 489,00 Eur suma. Todėl kompensacijos priteisimas atsakovui prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Atsižvelgiant į tai, atsakovo reikalavimas dėl kompensacijos iš ieškovės priteisimo netenkintinas.

Dėl kompensacijos priteisimo ieškovei. Pažymėtina, kad atsakovas 2007 m. lapkričio 26 d. pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 175 000,00 Lt. Piniginės lėšos atsakovui pagal sutartį buvo perduotos prieš sutarties sudarymą (Sutarties 2.1 punktas). Tuo tarpu piniginės sumos UAB „Palangos statyba“ išmokėtos: 2007 m. birželio 29 d. – 2 000,00 Lt; 2007 m. liepos 18 d. – 12 077 Lt, 2007 m. liepos 24 d. – 40 700,00 Lt; 2007 m. lapkričio 27 d. – 49 000,00 Lt. Šiuo atveju ieškovė neįrodė, kad visos piniginės sumos UAB „Palangos statyba“ buvo sumokėtos iš šeimos pinigų. Be to, UAB „Palangos statyba“ pagal tarp ginčo šalių ir UAB „Palangos statyba“ patvirtintos taikos sutarties sąlygas turėjo baigti išmokėti 20 303,98 Eur sumą dar 2010 m. Tuo tarpu reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo iš atsakovo pareikštas teisme tik 2021 m. Ieškovė nagrinėjamu atveju taip pat neįrodė, kad ši pinigų sumą per daugiau nei 10 metų laikotarpį nebuvo panaudota šeimos poreikiams patenkinti. Pastebėtina, kad pagal ieškovę nurodyti pinigai buvo paskolinti atsakovo tėvams, pagal atsakovą – ieškovės broliui, tačiau bylos aplinkybės nepatvirtinta nei vieno, nei kito fakto. Reikalavimas priteisti kompensaciją už studijas ir gyvybės draudimą taip pa atmestinas, kadangi ir šiuo atveju ieškovė neįrodė, kad patirtos išlaidos buvo finansuotos ieškovės ir atsakovo šeimos pinigais. Atsakovas buvo dirbantis, turėjo pastovų pajamų šaltinį, iki santuokos sudarymo buvo sukaupęs apie 40 000,00 Lt santaupų, be to, asmeninių lėšų įgijo 2007 m. pardavęs jam asmenine nuosavybes teise priklausiusį butą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo iš atsakovo ieškovės naudai netenkintinas.

Dėl kreditinių įsipareigojimų

Nutraukus ieškovės ir atsakovo santuoką 2004 m. rugsėjo 10 d. būsto kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovei ir atsakovui buvo suteiktas kreditas būstui įsigyti nemodifikuotina.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju A. J. civilinės bylos nagrinėjimo metu sulaukė pilnametystės, todėl teismas dėl jos gyvenamosios vietos nustatymo nepasisako. Tuo tarpu ginčo dėl A. J. gyvenamosios vietos byloje nėra. Atsakovas neprieštarauja, kad vaikas gyventų su motina. Atsižvelgiant į nustatytą, A. J. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl vaiko bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo.

Ieškovė prašo nustatyti vaiko A. J. bendravimo tvarką su atsakovu pagal jos pateiktą siūlymą. Atsakovas iš esmės su visomis ieškovės siūlomomis sąlygomis sutinka, išskyrus „f“ punktą, kuriuo ieškovė prašo nustatyti, kad: „nepilnamečio sūnaus išsivežimui į užsienį ne Europos sąjungos ribose privaloma gauti kito iš tėvų rašytinį sutikimą, kuriame nurodoma išvykimo šalis, buvimo laikotarpis. Tas iš tėvų, kuris duoda sutikimą, įsipareigoja parengti visus dokumentus reikalingus vaiko išsivežimui į užsienį ir pateikti juos tam iš tėvų kuris vežasi vaiką į užsienį, jei besivežantis vaiką į užsienį padengia visus dokumentų rengimo/tvirtinimo kaštus tam, kuris parengia dokumentus, likus 5 dienoms iki išvykimo“. Atsakovas nesutikimą su šia sąlyga motyvuoja tuo pagrindu, jog Lietuvos teisės aktai nenustato pareigos turėti papildomą tėvo/motinos sutikimą dėl laikino vaiko išvykimo į užsienį. Nepilnamečio sūnaus išsivežimui į užsienį ne Europos sąjungos ribose privaloma gauti kito iš tėvų rašytinį sutikimą, kuriame nurodoma išvykimo šalis, buvimo laikotarpis, nes būtų išvykstama laikinai, o ne persikeliant pastoviam gyvenimui kitoje valstybėje (CK3.1174 str. 3d.).

Susipažinus su ieškovės siūlytinos nustatyti bendravimo tvarkos modeliu, siūlytinos bendravimo tvarkos tvirtintini visi, išskyrus „f“ punktą – punktas „f“ šalintinas iš pateikto bendravimo tvarkos modelio. Kaip teisingai pastebi atsakovas, geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį. Kadangi nurodyto sutikimo davimas išplaukia iš CK įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, tai jo privalomumo įrašymas į teismo sprendimą būtų perteklinis. Skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų). Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Vaikas nuolat gyventi į užsienį gali išvykti tik su tuo tėvu, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta. Jei šia teise nori pasinaudoti skyrium gyvenantis tėvas, turi būti atitinkamai pakeistas teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo.

Kitokie reikalavimai taikytini dėl tėvų laikino išvykimo su vaikais į užsienį. Paprastai abu tėvai su vaikais teise judėti laisvai turėtų naudotis netrukdomai (be sutikimo davimo), jei tai patenka į nustatytos teismo bendravimo tvarkos ribas (pvz., jei nustatyta, kad tėvas (motina) turi teisę į 14 dienų atostogų su vaikais trukmę, ši teisė neturėtų būti ribojama teritorijos aspektu, išskyrus atvejus, kai teismas nustato išimtines aplinkybes, kurios pateisintų šios teisės ribojimus). Kitais atvejais tėvas (motina), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi teisę spręsti dėl vaiko laikino išvykimo, iš esmės nepažeidžiant kito tėvo (motinos) bendravimo tvarkos, t. y. jam nereikalingas skyrium gyvenančio tėvo sutikimas. Tėvų valdžios turėtojas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, patiria akivaizdžiai didesnę kasdienės vaiko priežiūros naštą, kurios nereikėtų pasunkinti papildomais suvaržymais. Skyrium gyvenantis tėvas (motina), siekiantis su vaiku laikinai išvykti į užsienį kita negu nustatyta bendravimo tvarka, turėtų gauti tėvo (motinos), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, sutikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-454-2014).

Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Abu tėvai yra atsakingi už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog nepilnamečiui vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Itin svarbu nustatyti, kokios iš tikrųjų yra vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, patiriamos išlaidos ir ar jis nesiekia nepagrįstai jų padidinti. Nepilnamečiui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21, 22 punktai). Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 840,00 Eur, atskaičius mokesčius, apie 633,00 Eur (https://www.sodra.lt/lt/skaiciuokles/darbo_vietos_skaiciuokle). Be to, visuotinai žinoma, jog 2023 m. Lietuvos ekonomiką paveikė infliacija, kuri neišvengiamai padidino ir išlaidas šalių vaikui išlaikyti. Todėl, teismo vertinimu, vadovaujantis prioritetiniais šalių vaiko interesais, vaikų kasmėnesiniai būtinieji (minimalieji) poreikiai laikytini ne mažesniais kaip 633,00 Eur, kurių ieškovė neprivalo įrodinėti.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama ir tai, kad šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma neviršija pusę minimalios mėnesinės algos, kuri kaip jau minėta atspindi tik orientacinį vaiko būtinųjų (minimaliųjų) poreikių dydį, laikytina, kad kiekvienas iš tėvų prie kiekvieno vaiko išlaikymo turėtų prisidėti po 300,00 Eur.

Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos ir kt. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė šiuo metu dirba. Pateiktais duomenimis jos darbo užmokestis siekia 1 850,00 Eur, ieškovė taip pat gauna iš valstybės išmoką už vaiką. Nuosavybės teise turi jai byloje priteistiną nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Atsakovas irgi yra dirbantis, jo mėnesio pajamas sudaro apie 1 000,00 Eur. Nuosavybės teise turi jam byloje priteistiną nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, jog nei vieno iš tėvų turtinė padėtis ar kitos aplinkybės nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygios tėvų pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams principo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas nagrinėjamu atveju laiko, jog 300 Eur dydžio išlaikymas nepilnamečiui vaikui yra proporcingas šalių turtinei padėčiai ir yra pakankamas vaiko vystymosi sąlygų užtikrinimui, todėl iš atsakovo priteistinas 300,00 Eur dydžio išlaikymas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis mokamomis nepilnamečiui A. J. nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra 2021 m. liepos 29 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Teismas nepasisako dėl pareikšto materialinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo A. J., kadangi ši yra įgijusi civilinį veiksnumą, tai yra sulaukusi pilnametystės.

Dėl uzufrukto į butą nustatymo.

Siekiant užtikrinti Vaiko teisių apsaugos įstatyme įtvirtintą vaiko teisę į būstą, CK nustatytas nepilnamečio vaiko teisės naudotis vieno iš tėvų gyvenamąja patalpa, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką, išlikimas nustatant uzufruktą į tokią gyvenamąją patalpą (CK 3.71 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.71 straipsnio norma pagal analogiją taikoma ir ginant nesusituokusių tėvų vaikų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. v. V. U., bylos Nr. 3K-3-302/2006; kt.).

Teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas vaiko interesų prioritetinės gynybos principą, turi įvertinti visas galimybes, kaip užtikrinti nepilnamečiams vaikams teisę turėti jų poreikius atitinkantį gyvenamąjį būstą. Sprendžiant šiuos klausimus būtina atsižvelgti į kiekvienoje byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes: tėvų elgesį, turtinę padėtį, galimybes jiems apsirūpinti gyvenamuoju būstu, kreditorių elgesį ir pan. Būtina apsvarstyti visus įmanomus konkrečioje situacijoje vaiko interesų apsaugos būdus, siekiant, kad vaikui būtų užtikrintas tinkamas teisės į gyvenamąjį būstą įgyvendinimas, kuo pirmiausia turi pasirūpinti tėvai, ir kad nebūtų neproporcingai suvaržomos kitų asmenų teisės.

Toks aiškinimas atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką, kad priimdami sprendimą nustatyti uzufrukto teisę, kuria galimai iš dalies būtų apribotos hipotekos kreditorių teisės, teismai turėtų išanalizuoti, ar uzufrukto nustatymu nebus pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar vaiko teisė į gyvenamąjį būstą negali būti apginta kitu būdu, nei dar kartą suvaržant daiktinę teisę. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti, ar nėra galimybės kitaip užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, t. y. ar tėvai neturi kito (kitų) gyvenamojo būsto, ar tėvų pajamos yra pakankamos, jog būtų galima įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, ar nėra galimybės nuomotis ar kitais teisėtais pagrindais (pvz., panauda) gyventi kitiems asmenims priklausančiame būste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Swedbank“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-140/2014 ).

Nagrinėjamu atveju ieškovė iki vaiko pilnametystės prašo jai ir nepilnamečiui sūnui nustatyti uzufruktą į ieškovui priklausančią ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini). Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė neturi kito jai asmeninės nuosavybės priklausančio būsto. Ginčo šalių santykiai yra konfliktiniai, todėl butu naudojimosi tvarkos nustatymas šiuo atveju yra neįmanomas. Pažymėtina, kad nenustačius uzufrukto į atsakovo buto dalį net tik būtų apribojama nepilnamečio vaiko teisė į saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas, tačiau ir ieškovės teisė naudotis jai priklausančia turto dalimi.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas iki nepilnamečio vaiko A. J. pilnametystės nustatyti uzufruktą į atsakovui priklausančią ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini).

Patenkinus ieškovės reikalavimą dėl uzufrukto į butą nustatymo, atmestinas atsakovo reikalavimas dėl naudojimosi butu tvarko nustatymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo bei panaikino vieną pasiūlytą nustatytos bendravimo tvarkos punktą. Kitoje dalyje ieškinys buvo patenkintas visiškai. Teismas daro išvadą, kad buvo patenkinti 90 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 100,00 Eur už sumokėtą žyminį mokestį ir 1 530,00 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidos, iš viso 1 630,00 Eur. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovės naudai iš atsakovo priteistinos 1 467,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Priešieškiniu atsakovas pareiškė keturis naujus reikalavimus (kiti sutampa su ieškiniu): modifikuoti pasiūlytą bendravimo tvarką pašalinant vieną jos sąlygą, priteisti kompensaciją, padalyti tarp ginčo šalių finansinį reikalavimą, nustatyti butu naudojimosi tvarką. Teismas tris iš keturių reikalavimų atmetė. Iš ko spręstina, jog buvo patenkinta 25 proc. patikslinto priešieškinio reikalavimų. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 500,00 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidos ir 100,00 Eur žyminis mokestis, iš viso 1 600,00 Eur. proporcingai patenkintų priešieškinio daliai atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Pritaikius ieškovės ir atsakovo naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 1 067,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė byloje buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, valstybės naudai iš atsakovo priteistinas 81,00 Eur žyminis mokestis (300,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies. Patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką tarp ieškovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką palikti ieškovei L. J. santuokinę pavardę – „J.“, palikti atsakovui R. J. jo turimą pavardę – „J.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. J. gyvenamąją vietą su ieškove L. J..

Priteisti iš atsakovo R. J. 300,00 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. J. mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2021 m. liepos 29 d. iki A. J. pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant į ieškovės L. J., atsiskaitomąją banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančia „Swedbank AB“. Paskirti ieškovę L. J. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti nepilnamečio A. J. ir atsakovo R. J. bendravimo tvarką tokiomis sąlygomis:

a) R. J. su savo sūnumi bendrauja II (antrą) ir IV (ketvirtą) mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10:00 val., iki sekmadienio 20:00 val. Tėvas atvyksta pasiimti ir gražina sūnų į jo gyvenamąją vietą;

b) neturint galimybės susitikti su sūnumi savo bendravimo laikotarpiu, šalys įsipareigoja iš anksto pranešti viena kitai apie bendravimo negalimumą, įspėjant viena kitą (telefono skambučiu ar SMS žinute, elektroniniu laišku), kiek įmanoma ankščiau;

c) ugdymo įstaigos (mokyklos) vasaros atostogų metu (jei tuo metu sūnui neprivaloma lankyti ugdymo įstaigos) tėvas bendrauja su sūnumi puse visų vaiko atostogų laiko. Šio, tėvo 2 (dviejų) savaičių nepertraukiamo bendravimo laikotarpio konkrečias datas tėvas ir motina turi suderinti ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atostogų; tėvo ir motinos bendru sutarimu, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes (pvz., darbo grafikas, darbo atostogos, liga ir pan.), tėvui priklausančios bendravimo su sūnumi dienos, gali būti sukeičiamos su motinai priklausančiomis bendravimo su sūnumi dienomis. Apie bendravimo laikotarpių sukeitimo būtinybę, šalys viena kitą įsipareigoja informuoti kiek įmanoma ankščiau;

e) kiekvienas iš tėvų turi teisę išsivežti nepilnametį sūnų trumpalaikei (iki 14 dienų) kelionei į užsienio šalį Europos sąjungos ribose per jam priklausantį su vaiku buvimo laikotarpį, prieš tai pranešus SMS žinute/elektroniniu laišku kitam iš tėvų prieš 30 kalendorinių dienų.

f) nelyginiais metais Šv. Kalėdų šventę vaikas praleidžia su tėvu, Naujus metus su motina. Lyginiais metais, Šv. Kalėdų šventę vaikas praleidžia su motina, Naujųjų metų šventę, vaikas praleidžia su tėvu. Tėvas atvyksta pasiimti ir gražina sūnų į jo gyvenamąją vietą;

g) visų kitų pagrindinių švenčių dienomis, vaikas laiką leidžia šventės pakaitomis su tėvu, su motina;

i) sūnaus gimtadienio dieną, tėvo ir motinos bendru sutarimu gali būti daromi bendravimo su vaiku tvarkos, pakeitimai. Visais atvejais per vaiko gimtadienį turi teisę bendrauti atitinkamą laiko tarpą kiekvienas iš tėvų, ne trumpesnį kaip 4 (keturios) valandos;

h) kiekvieną tėvo dieną, jo gimtadienį arba vaiko motinos dieną, jos gimtadienį, vaikas leidžia visą dieną arba švenčiamą gimimo dieną su tuo iš tėvų, kurio šventė švenčiama;

j) vaiko motina/tėvas gavę žinių apie vaiko sveikatos būklę, bet kokiomis galimomis ryšio priemonėmis apie tai informuoja vaiko tėvą/motiną;

k) vaiko motina įsipareigoja pranešti ir pateikti vaiko tėvui pasikeitusius vaiko gyvenamosios vietos duomenis ir kontaktus. Tėvas įsipareigojai pateikti motinai gyvenamosios vietos duomenis ir kontaktus , kurioje leis laiką su vaiku;

l) šalys patvirtina ir užtikrina, jog vaikui jo buvimo vietoje su vienu iš tėvų, bus užtikrintos visos galimos ryšio priemonės susisiekti su kitu tėvu (mama);

m) vaiko tėvai įsipareigoja laikytis nustatytos šios bendravimo tvarkos, siekti draugiško komunikavimo ir bendradarbiavimo, neveikti priešingai vienas kito interesais bendraujant su savo sūnumi, bei siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.

½ buto dalį, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybės teise priteisti atsakovui R. J..

½ buto dalį, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybės teise priteisti ieškovei L. J..

Transporto priemonę MITSUBISHI COLT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybės teise priteisti ieškovei L. J.;

Transporto priemonę CITROEN C4 PICASSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui R. J..

Nustatyti, kad nutraukus santuoką prievolė pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais, yra nemodifikuojama.

Nustatyti ieškovei L. J., nepilnamečiui sūnui A. J. uzufrukto teisę iki A. J. pilnametystės į ½ buto dalį, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią asmeninės nuosavybės teise atsakovui R. J..

Priteisti ieškovei L. J. 1 067,00 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo R. J..

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį, patikslintą priešieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. J. 81,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5661. Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Panaikinti nuo šio sprendimo priėmimo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje taikytinas laikinąsias apsaugos priemones.

Per vieną darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė