Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ir atsakovo P. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui P. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir atsakovo P. P. priešieškinį ieškovei I. P. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. P. (toliau – ir ieškovė) teismo prašė: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko E. P., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnametis sūnus, nepilnametis vaikas, šalių sūnus), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo P. P. (toliau – ir atsakovas) išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis kas mėnesį mokamomis 550 Eur išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jo pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės sąskaitą, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 3) paskirti ieškovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko turtą ir pajamas iki jo pilnametystės; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus 5191,92 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 5) nustatyti, kad atsakovas galės kartą per dvi savaites bandyti atstatyti bendravimą su nepilnamečiu sūnumi tik dalyvaujant vaiko teisių specialistams, psichologui ir mamai pagal vaiko teisių tarnybos sudarytą grafiką; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad jos ir atsakovo santuoka nutraukta Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu. Ji tuo metu laukėsi, (duomenys neskelbtini) gimė šalių sūnus E. P. Atsakovas vaiką matė vos kelis kartus, yra visiškai nusišalinęs nuo rūpinimosi vaiku ir jo priežiūros. Per visą laikotarpį nuo vaiko gimimo atsakovas yra sumokėjęs vaiko išlaikymui tik 4300 Eur. Vaikui per mėnesį minimaliai reikalingos 1050 Eur lėšos.

3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį sutiko su ieškovės reikalavimu nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove. Jis nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti išlaikymą vaikui po 550 Eur per mėnesį. Pripažino, kad nepilnametis vaikas turi būti išlaikomas ir šią pareigą kiek galėdamas stengiasi vykdyti, mokėdamas kiekvieną mėnesį vaikui po 250 Eur. Atsakovas nesutinka su nepagrįstu prašomo išlaikymo dydžiu. Atsakovo šiuo metu per mėnesį gauna 1 617,70 Eur darbo užmokestį. Jis turi du išlaikytinius – šalių sūnų, gyvenantį su ieškove, ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantį kartu su atsakovu bei motina A. P. Atsakovas turi ilgalaikius finansinius įsipareigojimus bankams, kiekvieną mėnesį jiems sumoka apie 700 Eur, turi vieną finansinį įsipareigojimą fiziniam asmeniui, kadangi 2020 metais su žmona pirko gyvenamąjį namą ir pasiskolino iš giminaičio 6 000 Eur, kuriam kas mėnesį moka po 200 Eur, paskolos likutis 3 400 Eur. Atsakovas šiuo metu vienas išlaiko savo šeimą, kadangi žmona yra vaiko auginimo atostogose. Atsakovo šeimoje gyvena ir A. P. dukra, kuriai jos tėvas kiekvieną mėnesį teikia 250 Eur išlaikymą. Tos sumos kartu su motinos skiriama tokio pat dydžio išlaikymo suma ir valstybės skiriamais pinigais (70 Eur) visiškai užtenka užtikrinti šio vaiko poreikius, nors mergaitei tuoj bus penkeri metai. Dabartinė atsakovo turtinė padėtis nėra žymiai geresnė nei ieškovės, todėl skiriamas išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui turi būti vienodas. Nesutinka su prašoma priteisti įsiskolinimo suma, kadangi iki ieškovės ieškinio teismui pateikimo dienos reguliariai nepilnamečiui vaikui teikė išlaikymą (po 250 Eur) ir iki ieškinio pateikimo buvo sumokėjęs 4 300 Eur, tai pripažįsta ir pati ieškovė. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų turėtas išlaidas nepilnamečio vaiko išlaikymui nuo vaiko gimimo iki ieškinio pateikimo. Dėl didesnio išlaikymo dydžio teikimo ieškovė nesikreipė į atsakovą. Atsakovo bendravimas, matymasis su vaiku susijęs ir su ieškovės netinkamu elgesiu, nes ji siekia, kad atsakovas negalėtų matytis, bendrauti su vaiku. Gimus vaikui ir jį lankant atsakovas ieškovės būdavo išvadinamas necenzūriniais žodžiais ir tai buvo daroma prie vaiko. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka nėra artima minimaliai bendravimo tvarkai, ieškovė nėra pateikusi įrodymų, kad būtina nustatyti minimalią tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką.

4. Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti jo ir nepilnamečio vaiko pastovią bendravimo ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką tokiomis sąlygomis:

1) tėvas su nepilnamečiu vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, iš viso dvylika savaitgalių, pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, paimdamas vaiką šeštadienį nuo 10 valandos iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas tą pačią dieną iki 19 valandos į gyvenamąją vietą, o po to tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kas antrą savaitgalį, paimdamas nepilnametį vaiką penktadienį nuo 18 valandos iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį iki 18 valandos į gyvenamąją vietą;

2) tėvas bendrauja su vaiku jo gimimo dieną (duomenys neskelbtini) nelyginiais metais, paimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos, jeigu nedarbo diena, nuo 10 valandos ir pristatydamas vaiką tą pačią dieną į gyvenamąją vietą iki 15 valandos, o lyginiais metais paimdamas vaiką nuo 15 valandos iki 19 valandos; gimimo dienai sutapus su darbo diena tiek lyginiais, tiek nelyginiais metais tėvas su vaiku turi teisę bendrauti paimdamas vaiką iš jo ugdymo/mokymo įstaigos ar gyvenamosios vietos nuo 17 valandos ir pristatydamas vaiką tą pačią dieną į gyvenamąją vietą iki 20 valandos;

3) tėvas lyginiais metais su nepilnamečiu vaiku praleidžia pavasario atostogas nuo šv. Velykų antros dienos 10 valandos, nelyginiais metais - žiemos atostogas nuo šv. Kalėdų antros dienos 10 valandos, įskaitant ir N. M., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 17 valandos, o jeigu tai susiję su vaiko išvykimu už Lietuvos Respublikos ribų, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki išvykimo, informuoja vaiko motiną apie numatomą išvykimą, užtikrina vaiko galimybę atostogų metu bendrauti su motina telekomunikacijos priemonėmis, vaikas už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta kartu su tėvu;

4) tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku lyginiais metais per Kūčias ir pirmąją šv. Kalėdų dieną, paimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. nuo 12 valandos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 15 valandos, o nelyginiais metais šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 10 valandos ir grąžindamas tą pačią dieną iki 18 valandos;

5) tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvienais metais Tėvo dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 10 valandos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 valandos;

6) tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku per kiekvieną savo gimimo dieną (duomenys neskelbtini), pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 10 valandos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 valandos, jeigu tėvo gimimo diena sutampa su nedarbo diena; jeigu tėvo gimimo diena sutampa su darbo diena, tokiu atveju, tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku per kiekvieną savo gimimo dieną nuo 17 valandos iki 19 valandos, vaiką pasiimdamas iš ugdymo įstaigos (-ų) ar gyvenamosios vietos;

7) tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku pasiimdamas su savimi vasaros laikotarpiu: poriniais metais nuo liepos mėn. 1 d. 10 valandos iki liepos mėn. 15 d. 18 valandos ir nuo rugpjūčio 1 d. 10 valandos iki rugpjūčio 15 d. 18 valandos; neporiniais metais nuo liepos mėn. 16 d. 10 valandos iki liepos mėn. 31 d. 18 valandos ir nuo rugpjūčio 15 d. 10 valandos iki rugpjūčio 30 d. 18 valandos;

8) tais atvejais, kai tėvas negalės bendrauti su nepilnamečiu vaiku nustatytu grafiku dėl nepilnamečio vaiko ligos (-ų) ar dėl kitų svarbių priežasčių, bendravimo laikas tėvų bendru susitarimu perkeliamas į sekantį savaitgalį ar į kitą tinkamą dieną;

9) tėvas informuoja nepilnamečio vaiko motiną SMS žinute ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 24 valandas, kad naudosis nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka;

10) vasaros atostogų laikotarpiu, kai vaikas atostogas praleis kartu su tėvu, nepilnamečio vaiko motina privalo perduoti tėvui vaiko pasą ir/arba asmens tapatybės kortelę;

11) vasaros atostogų laikotarpiu nepilnamečio vaiko tėvas turi teisę kartu su vaiku išvykti atostogauti už Lietuvos Respublikos ribų, tačiau iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų, privalo informuoti vaiko motiną apie numatomą išvykimą bei užtikrina vaiko galimybę atostogų metu bendrauti su motina telekomunikacijos priemonėmis; vaikas už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta į Lietuvą kartu su tėvu;

12) nepilnamečio vaiko motina, siekiant tinkamai įgyvendinti tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, privalo, ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas, informuoti tėvą apie vaiko gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos pasikeitimus;

13) nepilnamečio vaiko motina privalo per 24 valandas nuo ligos (-ų) diagnozavimo informuoti tėvą apie vaiko ligą (-as), nurodydama, kuo vaikas serga ir kokia pagalba yra reikalinga.

Priešieškiniu atsakovas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Nurodė, kad ieškovės siūloma nustatyti bendravimo tvarka neatitinka atsakovo ir mažamečio sūnaus interesų, pažeidžiami prioritetiniais laikytini nepilnamečio vaiko interesai. Ieškovė netinkamai įgyvendina savo kaip motinos valdžią sūnaus atžvilgiu, siekdama visiškai apriboti atsakovo ir sūnaus bendravimą, deda pastangas, kad atsakovo ir sūnaus bendravimo nebūtų ar jis būtų itin retas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Nepilnamečio vaiko E. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis kas mėnesį mokamomis 275 Eur išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2021 m. gegužės 27 d.) iki jo pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės banko sąskaitą, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko turtą ir pajamas iki jo pilnametystės. Nustatė atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką tokiomis sąlygomis:

1) Tėvas su nepilnamečiu vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, iš viso dvylika savaitgalių, pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, paimdamas vaiką šeštadienį nuo 10 valandos iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas tą pačią dieną iki 19 valandos į gyvenamąją vietą,

2) Pasibaigus ankstesniame 4.1 punkte nurodytam laikotarpiui, tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kas antrą savaitgalį, paimdamas nepilnametį vaiką šeštadienį nuo 10 valandos iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį iki 18 valandos į gyvenamąją vietą;

3) Pasibaigus ankstesniame 4.2 punkte nurodytam laikotarpiui, tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kas antrą savaitgalį, paimdamas nepilnametį vaiką penktadienį nuo 18 valandos iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį iki 18 valandos į gyvenamąją vietą;

4) Atsižvelgiant į vaiko ugdymo/mokymo įstaigos grafiką, atsakovas kiekvieną lyginę metų savaitę, kiekvieną (savaitės) darbo dieną rytais paima nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir pristato vaiką į jo ugdymo/mokymo įstaigą. Po ugdymo/mokymo įstaigos laiko vaiką pristato atgal į jo gyvenamąją ar kitą su ieškove sutartą vietą. Tą savaitę, kai tėvas vaiko nevežioja į ugdymo/mokymo įstaigą (nelyginėmis metų savaitėmis), jis turi palydėti nepilnametį vaiką į jo lankomus užklasinius užsiėmimus (būrelius), vykstančius ne mokymo/ugdymo įstaigoje, ir po tokių užsiėmimų pristatyti vaiką atgal į jo gyvenamąją ar kitą su vaiko motina sutartą vietą;

5) Lyginiais metais tėvas atsakovas turi pristatyti nepilnametį vaiką į gydymo įstaigą kasmetinei medicininei apžiūrai atlikti. Vizito laiką derina kartu su ieškove abiem patogiu metu;

6) Tėvas bendrauja su vaiku jo gimimo dieną (duomenys neskelbtini) nelyginiais metais, paimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos, jeigu nedarbo diena, nuo 10 valandos ir pristatydamas vaiką tą pačią dieną į gyvenamąją vietą iki 15 valandos, o lyginiais metais paimdamas vaiką nuo 15 valandos iki 19 valandos; gimimo dienai sutapus su darbo diena tiek lyginiais, tiek nelyginiais metais tėvas su vaiku turi teisę bendrauti paimdamas vaiką iš jo ugdymo/mokymo įstaigos ar gyvenamosios vietos nuo 17 valandos ir pristatydamas vaiką tą pačią dieną į gyvenamąją vietą iki 20 valandos;

7) Tėvas lyginiais metais su nepilnamečiu vaiku praleidžia pavasario atostogas nuo šv. Velykų antros dienos 10 valandos, nelyginiais metais žiemos atostogas nuo šv. Kalėdų antros dienos 10 valandos, įskaitant ir N. M., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 17 valandos, o jeigu tai susiję su vaiko išvykimu už Lietuvos Respublikos ribų, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki išvykimo, informuoja vaiko motiną apie numatomą išvykimą, užtikrina vaiko galimybę atostogų metu bendrauti su motina telekomunikacijos priemonėmis, vaikas už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta kartu su tėvu;

8) Tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku lyginiais metais per Kūčias ir pirmąją šv. Kalėdų dieną, paimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. nuo 12 valandos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 15 valandos, o nelyginiais metais šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 10 valandos ir grąžindamas tą pačią dieną iki 18 valandos;

9) Motinos dieną ir ieškovės gimimo dieną (duomenys neskelbtini) nepilnametis vaikas praleidžia su motina;

10) Tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvienais metais Tėvo dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 10 valandos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 valandos;

11) Tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku per kiekvieną savo gimimo dieną (duomenys neskelbtini), pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 10 valandos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 valandos, jeigu tėvo gimimo diena sutampa su nedarbo diena; jeigu tėvo gimimo diena sutampa su darbo diena, tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku per kiekvieną savo gimimo dieną nuo 17 valandos iki 19 valandos, vaiką pasiimdamas iš ugdymo įstaigos (-ų) ar gyvenamosios vietos;

12) Tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku pasiimdamas su savimi vasaros laikotarpiu: poriniais metais nuo liepos mėn. 1 d. 10 valandos iki liepos mėn. 15 d. 18 valandos ir nuo rugpjūčio 1 d. 10 valandos iki rugpjūčio 15 d. 18 valandos; neporiniais metais nuo liepos mėn. 16 d. 10 valandos iki liepos mėn. 31 d. 18 valandos ir nuo rugpjūčio 15 d. 10 valandos iki rugpjūčio 30 d. 18 valandos;

13) Tais atvejais, kai tėvas negalės bendrauti su nepilnamečiu vaiku nustatytu grafiku dėl nepilnamečio vaiko ligos (-ų) ar dėl kitų svarbių priežasčių, bendravimo laikas tėvų bendru susitarimu perkeliamas į sekantį savaitgalį ar į kitą tinkamą dieną;

14) Tėvas informuoja nepilnamečio vaiko motiną SMS žinute ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 24 valandas, kad naudosis nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka;

15) Vasaros atostogų laikotarpiu, kai vaikas atostogas praleis kartu su tėvu, motina privalo perduoti tėvui vaiko pasą ir/arba asmens tapatybės kortelę;

16) Vasaros atostogų laikotarpiu nepilnamečio vaiko tėvas turi teisę kartu su vaiku išvykti atostogauti už Lietuvos Respublikos ribų, tačiau iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų, privalo informuoti vaiko motiną apie numatomą išvykimą bei užtikrinti vaiko galimybę atostogų metu bendrauti su motina telekomunikacijos priemonėmis; vaikas už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta į Lietuvą kartu su tėvu;

17) Nepilnamečio vaiko motina, siekiant tinkamai įgyvendinti tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, privalo ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas informuoti tėvą apie vaiko gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos pasikeitimus;

18) Bendravimo bei gyvenimo su vaiku metu atsakovas informuoja ieškovę apie nepilnamečio vaiko buvimo vietą.

19) Nepilnamečio vaiko motina privalo per 24 valandas nuo ligos (-ų) diagnozavimo informuoti tėvą apie vaiko ligą (-as), nurodydama, kuo vaikas serga ir kokia pagalba yra reikalinga, o tėvas įsipareigoja tokią pagalbą suteikti. Kas antrą nepilnamečio vaiko ligos atvejį tėvas įsipareigoja vaiką prižiūrėti ir slaugyti savo gyvenamojoje vietoje ir suteikti kitą reikalingą pagalbą.

20) Nustatyti, kad šalys turi teisę abipusiu rašytiniu sutarimu suderinti ir dažnesnį vaiko bendravimą su atsakovu, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus.

Priteisė ieškovei iš atsakovo 298 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusias ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Priteisė valstybei iš atsakovo 7 Eur žyminį mokestį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, šią ieškinio dalį tenkinti visiškai – priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis kas mėnesį mokamomis 550 Eur išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jo pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės banko sąskaitą, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus 5191,92 Eur išlaikymo įsiskolinimą, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Nesutiktina su teismo apskaičiuotais vaiko poreikiais, kadangi vaiko išlaikymo dydis negali būti grindžiamas tik minimaliu poreikių tenkinimu. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.).

7.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino nuolat didėjančių vaiko poreikių, o aplinkybė, kad šiuo metu mažametis vaikas yra tik 2 metų amžiaus, nesudaro pagrindo vertinti, kad vaiko poreikiai turi būti grindžiami tik minimaliais reikalavimais. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien tik vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Šiuo metu vaikas lanko darželį, yra auganti ir besivystanti asmenybė, todėl nustatant vaiko išlaikymo dydį būtina atsižvelgti ir į jo poreikių kitimą ateityje, laisvalaikį, užsiėmimus, būrelius ir kita. Kiekvieno vaiko poreikiai turi būti vertintini individualiai, pagal tėvų turtinę padėtį ir galimybes juos tenkinti.

7.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino šalies ekonominės padėties, infliacijos dydžio, nuolat sparčiai augančių (kuro, maisto, higienos prekių, rūbų, medikamentų, vaistų, paslaugų – elektros, dujų, vandens, šildymo bei kt.) kainų bei aplinkybės, jog mamai tenka visa vaiko auginimo našta, o vaiko poreikiai yra nuolat augantys. Ieškovė šiuo metu nuomojasi butą, kuriame gyvena su mažamečiu sūnumi. Anksčiau ieškovė gyveno jai ir atsakovui priklausančiame name, tačiau dėl atsakovo veiksmų buvo priversta išsikraustyti, todėl dėl atsakovo priešingo vaiko interesams elgesio padidėjo ir ieškovės išlaidos (buto nuoma ir papildomai mokami komunaliniai mokesčiai).

7.4. Sutiktina su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvada, jog ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo 550 Eur išlaikymo šalių sūnui suma atitiktų nepilnamečio vaiko interesus ir sudarytų galimybę tenkinti jo poreikius maksimaliai. Tarnyba atkreipė dėmesį į tai, jog būtina atsižvelgti ir į atsakovo finansinę-turtinę padėtį bei galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą.

7.5. Teismas nevertino reikšmingų aplinkybių, kad atsakovas nuo vaiko gimimo nebuvo matęs sūnaus ilgiau nei pusantrų metų ir visiškai nevykdė CK 3.155–3.184 straipsniuose numatytų pareigų. Ieškovei tenka didesnė vaiko išlaikymo bei rūpinimosi našta. Gyvenant kartu su vaiku neišvengiamai atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda. Dėl to atsakovas prie vaiko išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi.

7.6. Teismas neteisingai ir neišsamiai įvertino atsakovo turtinę padėtį, neįsigilino į byloje esančius rašytinius įrodymus. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu siekė nuslėpti savo tikrąją turtinę padėtį, tačiau teismas jį įpareigojo pateikti išsamius duomenis, kurie patvirtina atsakovo galimybes teikti žymiai didesnį išlaikymą nei ieškovė prašė priteisti. Iš rašytinių bylos duomenų apie atsakovo banko sąskaitas matyti faktiškai per paskutinius dvejus metus nuo vaiko gimimo gautos įplaukos, kurios sudarė virš 116 000 Eur. Atsakovas turi keletą nekilnojamojo turto vienetų: kartu su ieškove jis turi ½ gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini), kuris įvertintas 138 000 Eur. Šis nekilnojamasis turtas pagal 2022 m. kovo 25 d. sudarytą preliminariąją namo pirkimo-pardavimo sutartį yra parduodamas už 176 500 Eur (iš kurios ieškovei ir atsakovui teks po 88 250 Eur lygiomis dalimis, tuo tarpų bendras įsipareigojimų likutis bankui apeliacinio skundo pateikimo dieną už įvardintą turtą sudaro vos 34 362 Eur). Atsakovas kartu su sutuoktine už 125 000 Eur sumą įsigijo gyvenamąjį namą su žemės sklypu, sandoriui buvo panaudota 25 000 Eur savų lėšų. Pardavęs du jam nuosavybės teise priklausiusius automobilius, atsakovas gavo 14 300 Eur pajamų. Atsakovas teismo posėdžių metu patvirtino, kad šiuo metu naudojasi prabangiu, maždaug keliasdešimties tūkstančių Eur vertės visureigiu (duomenys neskelbtini), kurio galimai nėra įsiregistravęs savo vardu tik todėl, kad siekia nuslėpti savo tikrąją turtinę padėtį. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė gaunantis 1617,70 Eur pajamas (į rankas) iš darbo santykių, tačiau nutylėjo apie gaunamas pajamas iš turimo verslo, kas vien 2020 metais sudarė 14 000 Eur. Atsakovas turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą (įgijęs magistro laipsnį), yra sveikas, jauno ir darbingo amžiaus, turi pakankamos darbo patirties, turi nuosavą verslą, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų. Nors šiuo metu jis yra bedarbis ir jam paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka, tačiau ši aplinkybė neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti savo mažametį vaiką.

7.7. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis, atskaičiavus mokesčius, yra apie 747,69 Eur, turi santaupų virš 30 000 Eur, tarp jų ir ieškovės tėvų padovanotas lėšas vaiko išlaikymui.

8. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis kas mėnesį mokamomis 250 Eur išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2021 m. gegužės 27 d.) iki jo pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės banko sąskaitą, taip pat šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką tokiomis sąlygomis:

1) tėvas su nepilnamečiu vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, iš viso dvylika savaitgalių, pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, paimdamas vaiką šeštadienį nuo 10 valandos iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas tą pačią dieną iki 19 valandos į gyvenamąją vietą;

2) pasibaigus ankstesniame 1 punkte nurodytam laikotarpiui, tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kas antrą savaitgalį, iš viso dvylika savaitgalių, paimdamas nepilnametį vaiką šeštadienį nuo 10 valandos iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį iki 18 valandos į gyvenamąją vietą;

3) pasibaigus ankstesniame 2 punkte nurodytam laikotarpiui, tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kas antrą savaitgalį, paimdamas nepilnametį vaiką penktadienį nuo 18 valandos iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį iki 18 valandos į gyvenamąją vietą;

4) lyginiais metais atsakovas turi pristatyti nepilnametį vaiką į gydymo įstaigą kasmetinei medicininei apžiūrai atlikti. Vizito laiką derina kartu su ieškove abiem patogiu metu;

5) tėvas bendrauja su vaiku jo gimimo dieną (duomenys neskelbtini) nelyginiais metais, paimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos, jeigu nedarbo diena, nuo 10 valandos ir pristatydamas vaiką tą pačią dieną į gyvenamąją vietą iki 15 valandos, o lyginiais metais paimdamas vaiką nuo 15 valandos iki 19 valandos; gimimo dienai sutapus su darbo diena tiek lyginiais, tiek nelyginiais metais tėvas su vaiku turi teisę bendrauti paimdamas vaiką iš jo ugdymo/mokymo įstaigos ar gyvenamosios vietos nuo 17 valandos ir pristatydamas vaiką tą pačią dieną į gyvenamąją vietą iki 20 valandos;

6) tėvas lyginiais metais su nepilnamečiu vaiku praleidžia pavasario atostogas nuo šv. Velykų antros dienos 10 valandos, nelyginiais metais žiemos atostogas nuo šv. Kalėdų antros dienos 10 valandos, įskaitant ir N. M., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 17 valandos, o jeigu tai susiję su vaiko išvykimu už Lietuvos Respublikos ribų, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki išvykimo, informuoja vaiko motiną apie numatomą išvykimą, užtikrina vaiko galimybę atostogų metu bendrauti su motina telekomunikacijos priemonėmis, vaikas už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta kartu su tėvu;

7) tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku lyginiais metais per Kūčias ir pirmąją šv. Kalėdų dieną, paimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. nuo 12 valandos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 15 valandos, o nelyginiais metais šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 10 valandos ir grąžindamas tą pačią dieną iki 18 valandos;

8) Motinos dieną ir ieškovės gimimo dieną (duomenys neskelbtini) nepilnametis vaikas praleidžia su motina;

9) tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvienais metais Tėvo dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 10 valandos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 valandos;

10) tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku per kiekvieną savo gimimo dieną (duomenys neskelbtini), pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 10 valandos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 valandos, jeigu tėvo gimimo diena sutampa su nedarbo diena; jeigu tėvo gimimo diena sutampa su darbo diena, tokiu atveju tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku per kiekvieną savo gimimo dieną nuo 17 valandos iki 19 valandos, vaiką pasiimdamas iš ugdymo įstaigos (-ų) ar gyvenamosios vietos;

11) tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku pasiimdamas su savimi vasaros laikotarpiu: poriniais metais nuo liepos mėn. 1 d. 10 valandos iki liepos mėn. 15 d. 18 valandos ir nuo rugpjūčio 1 d. 10 valandos iki rugpjūčio 15 d. 18 valandos; neporiniais metais nuo liepos mėn. 16 d. 10 valandos iki liepos mėn. 31 d. 18 valandos ir nuo rugpjūčio 15 d. 10 valandos iki rugpjūčio 30 d. 18 valandos;

12) tais atvejais, kai tėvas negalės bendrauti su nepilnamečiu vaiku nustatytu grafiku dėl nepilnamečio vaiko ligos (-ų) ar dėl kitų svarbių priežasčių, bendravimo laikas tėvų bendru susitarimu perkeliamas į sekantį savaitgalį ar į kitą tinkamą dieną;

13) tėvas informuoja nepilnamečio vaiko motiną SMS žinute ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 24 valandas, kad naudosis nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka;

14) vasaros atostogų laikotarpiu, kai vaikas atostogas praleis kartu su tėvu, nepilnamečio vaiko motina privalo perduoti tėvui vaiko pasą ir/arba asmens tapatybės kortelę;

15) vasaros atostogų laikotarpiu nepilnamečio vaiko tėvas turi teisę kartu su vaiku išvykti atostogauti už Lietuvos Respublikos ribų, tačiau iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų, privalo informuoti vaiko motiną apie numatomą išvykimą bei užtikrina vaiko galimybę atostogų metu bendrauti su motina telekomunikacijos priemonėmis; vaikas už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta į Lietuvą kartu su tėvu;

16) siekiant tinkamai įgyvendinti tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, ieškovė privalo ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas informuoti tėvą apie vaiko gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos pasikeitimus;

17) bendravimo bei gyvenimo metu su vaiku atsakovas informuoja ieškovę apie nepilnamečio vaiko buvimo vietą.

18) nepilnamečio vaiko motina privalo per 24 valandas nuo ligos (-ų) diagnozavimo informuoti tėvą apie vaiko ligą (-as), nurodydama, kuo vaikas serga ir kokia pagalba yra reikalinga. Tėvas įsipareigoja vaiką prižiūrėti ir slaugyti savo gyvenamojoje vietoje tuo atveju, jeigu vaikas susirgo bendravimo su tėvu metu;

19) nustatyti, kad šalys turi teisę abipusiu rašytiniu sutarimu suderinti ir dažnesnį vaiko bendravimą su atsakovu, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus.

Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių. Teismas nurodė, kad „atsakovas, nurodydamas, jog vaiko poreikiams užteks po 250 Eur į mėnesį, nepateikė vaiko poreikių lentelės, bei neįrodė, kad vaiko poreikius užtikrins 250 Eur suma per mėnesį mėnesį.“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Šiuo metu minimali mėnesinė alga, atskaičius mokesčius, yra 533,65 Eur. Nuo 2022 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 73,50 Eur universali išmoka. Tai reiškia, jog orientacinis vaiko poreikių dydis yra 533,65 Eur, o orientacinė suma priteisiant išlaikymą iš atskirai gyvenančio tėvo yra 230,08 Eur. Jeigu išlaikymo priteisimo reikalaujantis tėvas reiškia reikalavimą priteisti didesnę išlaikymo sumą nei orientacinis dydis (230,08 Eur), atitinkamai jam tenka pareiga įrodyti didesnį vaiko poreikių dydį. Jeigu skyrium gyvenantis tėvas mano, kad išlaikymui užtenka mažesnės sumos, atitinkamai jis turėtų įrodyti mažesnį vaiko poreikių dydį. Atsakovas, teigdamas, kad vaiko poreikių dydis atitinka orientacinius dydžius pareigos jų papildomai įrodinėti neturėjo, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas turėjo įrodinėti tokį dydį. Teismo išvada yra nepagrįsta ir tuo aspektu, kad lentelės pateikimas savaime neįrodo ir nepatvirtina didesnių ar mažesnių vaiko poreikių egzistavimo. Ar nurodyti poreikiai ir sumos yra pagrįstos, turi būti įrodinėjama pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles.

8.2. Pirmosios instancijos teismas šalių sūnaus poreikių dydį nustatė, remdamasis nepagrįstomis prielaidomis. Nors teismas pripažino, kad ieškovė neįrodė realaus nepilnamečio sūnaus poreikių dydžio, tačiau padarė išvadą, kad 623 Eur suma užtikrintų ikimokyklinio amžiaus vaiko poreikius. Neaišku, kokius konkrečius poreikius ir kokiais dydžiais teismas skaičiavo. Šalių sūnus šiuo metu yra vos 2 metų amžiaus, maitinamas motinos pienu, neturintis sveikatos sutrikimų, specialiųjų sveikatos, ugdymo ar kitokių poreikių, yra tik ankstyvoje savo augimo stadijoje, nėra išryškėję jo gabumai, polinkiai, gebėjimai ir norai, t. y. nėra poreikių papildomiems užsiėmimams, sportui, būreliams, kultūros renginiams, ar pan. Kaip ir kiekvienas vaikas, sūnus iki savo pilnametystės yra draustas valstybės socialiniu draudimu, jam teikiamos nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos. Valstybė garantuoja vaikui nemokamą mokslą, įvairias viešojo transporto, maitinimo ugdymo įstaigose lengvatas. Pagal byloje pateiktus duomenis, šalių sūnus yra užregistruotas į valstybės lėšomis finansuojamą darželį (duomenys neskelbtini), kuriame maistas, ugdymo paslaugos kainuos tik iki 70 Eur per mėnesį, kas dar labiau sumažins išlaidas. Šiandien sūnaus eilės numeris yra apytiksliai 20 ir greitu metu sūnus pateks į jį. 632 Eur sumos savo poreikiams tenkinti neišleidžia daugelis suaugusiųjų Lietuvoje. Atsakovo kito panašaus amžiaus (1 metų) sūnaus poreikiai nesudaro tokios nelogiško dydžio sumos.

8.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera ir jis gali teikti 275 Eur išlaikymą, apsiribojo formaliai išvardintais turtiniais aktyvais ir pasyvais, tačiau neatsižvelgė į realią atsakovo finansinę naštą, galimybes teikti 275 Eur išlaikymą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas dirbo sezoninį darbą, jam pasibaigus liko bedarbis. Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovo gaunamos mėnesinės pajamos yra 1617,70 Eur darbo užmokestis, kadangi tai bylos nagrinėjimo metu buvę duomenys, kurie jos eigoje keitėsi ir prarado aktualumą. Teismas neįvertino, kad atsakovas sprendimo priėmimo ir šiuo metu yra bedarbis, gauna nedarbo išmoką. Teismas nurodė, kad atsakovas turėjo apie 17 000 Eur santaupų, pardavė du turėtus automobilius už 8 200 Eur ir 6 100 Eur, tačiau neatsižvelgė į tai, kad didžiąją santaupų dalį sudaro pinigai, gauti iš šių automobilių pardavimo. Sprendimo priėmimo metu atsakovas neturėjo ir šiuo metu neturi nuosavo automobilio. Atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su ieškove priklauso po 1/2 dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), su sutuoktine A. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir žemės sklypo dalys (duomenys neskelbtini). Atsakovui nuosavybes teise priklausantis turtas yra įgytas už bankų suteiktus kreditus, jis kiekvieną mėnesį vien kreditų dengimui sumoka apytiksliai 700 Eur, taip pat patiria išlaidas šio turto priežiūrai, išlaikymui, mokesčiams. Nors ieškovė viso bylos proceso metu nepersiuntinėjo sąskaitų, išlaidų pasidalijimo už bendro turto išlaikymą ir deklaravo, kad ji viena patiria šias išlaidas, tačiau pasibaigus procesui buvo gauta pretenzija, kuria pareikalauta padengti pusę šių išlaidų. Šiuo metu atsakovas mėgina parduoti savo turimą nekilnojamojo turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje tam, kad galėtų padengti turimus kreditus ir šiek tiek sumažėtų turima finansinė našta. Jo sutuoktinė yra motinystės atostogose, nedirba, todėl atsakovas turi ne tik pareigas savo dviem mažamečiams sūnums, kredito įstaigoms, bet ir pareigą rūpintis savo sutuoktine, ją remti finansiškai.

8.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad kitas atsakovo sūnus negaus tokio paties išlaikymo, nes tokio amžiaus vaikų poreikiai tokio dydžio nesiekia, kita vertus, atsakovo finansinė padėtis neleidžia abiem vaikams teikti po 275 Eur išlaikymą. Abu sūnūs yra panašaus amžiaus, sveiki, neturintys specialiųjų ugdymo, priežiūros, sveikatos poreikių, todėl jų išlaikymas neturi skirtis.

8.5. Teismas neįvertino, kad atsakovas prašė ir teismas iš dalies patenkino jo prašymą nustatyti itin dažną bendravimo su sūnumi tvarką. Atsakovas nėra nusišalinęs nuo sūnaus gyvenimo ir siekia maksimalaus bendravimo su juo. Savo bendravimo su sūnumi metu atsakovas savo lėšomis turės padengti visus sūnaus poreikius.

8.6. Bendravimo tvarkos 4.2, 4.3 punktai nėra aiškūs ir konkretūs. Pagal bendravimo tvarkos 4.1 punktą, bendravimo režimas nustatomas dvylikai savaitgalių, o jam pasibaigus pradedamas taikyti bendravimo režimas apibrėžtas 4.2 punkte, tačiau jame nenurodyta, kiek truks toks bendravimas, t. y. ši bendravimo sąlyga yra neterminuoto pobūdžio. Tuo tarpu 4.3 punkto sąlyga nurodo, kad joje apibrėžtas bendravimo režimas prasideda tik tuomet, kai pasibaigia bendravimo režimas pagal 4.2 punktą. Teismas galimai siekė 4.1-4.2 punktais nustatyti pereinamojo bendravimo sąlygas, kurioms pasibaigus įsigaliotų 4.3 punkto sąlygos, apibrėžiančios neterminuotą bendravimą, tačiau 4.2 punktu nustatė neteisingą formuluotę, dėl kurios tapo neterminuotas. Atsakovo nuomone, 4.2 punkte nurodytas bendravimo režimas taip pat turėtų galioti 12 savaitgalių, kaip ir 4.1 punkto atveju.

8.7. Teismas bendravimo tvarkos 4.4 punktu nustatė ne bendravimo tvarką, o tėvų pareigų pasidalijimą, kurio atsakovas neturi objektyvių galimybių įgyvendinti. 4.4 punkto sąlygos iš esmės numato tai, kad atsakovas sūnų vežiotų praktiškai kiekvieną dieną – lyginėmis savaitėmis į ugdymo įstaigą ir po jos į namus, o nelyginėmis po ugdymo įstaigos lydi į būrelius ir parvežti po jų namo. Atsakovas, gyvendamas skyrium, turėtų dažniau vežioti sūnų nei ieškovė. Paprastai skyrium gyvenančiam tėvui yra sudėtingiau prisitaikyti ir vykdyti tokias pareigas, nes jis gyvena kitoje vietoje nei vaikas. Ši sąlyga nenumato konkrečių valandų, kada atsakovas turėtų paimti sūnų iki kada pristatyti į ugdymo įstaigą, koks yra šių ugdymo įstaigų darbo laikas, nėra įvertinta, ar laikas būtų realiai suderinamas su galimybe atsakovui dirbti, vykdyti pareigas kitam savo sūnui. Pvz., daugelis ugdymo įstaigų vaikų nepriima anksčiau nei 7.30 val. Taip pat nustatyti hipotetiniai įpareigojimai dėl vaiko lydėjimo į jo lankomus užklasinius užsiėmimus (būrelius) ir parvežimo po jų, nors vaikas šiuo metu yra vos 2 metų amžiaus, jis lanko tik darželį, nelanko mokyklos, jokių užklasinių užsiėmimų (būrelių), nėra aišku, kokie bus jo polinkiai užsiėmimams, ar juos lankys, kada ir kur jie vyks, ar atsakovas realiai turės galimybes įvykdyti šiuos įpareigojimus. Teismas turėtų įvertinti bendravimo tvarką pagal esamas sąlygas, o ne nustatyti hipotetines sąlygas, kurios neaišku ar įvyks, ar realiai bus įgyvendinamos. Teismas neįverto, kad atsakovas neturi transporto priemonės ir artimiausiu metu jos neketina įsigyti. Atsakovas šiuo metu yra numatęs, kad kitas nustatytas bendravimo tvarkos sąlygas, pvz., pasiimti sūnų bendrauti savaitgaliui, įgyvendins naudodamasis pavežėjų paslaugomis arba artimiesiems laikinai paskolinant transporto priemonę, tačiau sūnaus vežiojimas kiekvieną darbo dieną būtų nepakeliama finansinė našta, tam atsakovas neturi galimybių. Teismas neatsižvelgė ir į tai, jog atsakovas turi kitą mažametį sūnų, atsakovo sutuoktinė nuo 2022 m. balandžio 19 d. pradės dirbti Kėdainiuose, todėl atsakovui teks didesnė sūnaus M. P. priežiūros našta. Atsakovas neturės galimybių kiekvieną savaitę vežioti šalių sūnaus E., nes jo sūnus M. negalės būti paliktas be priežiūros, o jį pasiimti kartu nėra galimybių. Jeigu ateityje atsakovas turės finansines galimybes įsigyti ir išlaikyti automobilį, jis objektyviai nespėtų pristatyti dviejų savo sūnų į dvi skirtingas ugdymo įstaigas, esančias skirtingose vietose, ir laiku suspėti į darbą.

8.8. Bendravimo tvarkos 4.19 punktas nėra aiškus ir konkretus, sudaro prielaidas tolimesniems šalių konfliktams, yra nelogiškas ir pažeidžiantis kitų asmenų teises. Šiame punkte nustatyta ne bendravimo tvarka, o tėvų pareigų vykdymo tvarka. Pagal šią tvarką, šalių sūnui susirgus, ieškovė turi informuoti atsakovą apie reikalingą pagalbą, o atsakovas ją privalėtų suteikti. Šiuo punktu teismas iš esmės įpareigojo atsakovą ateityje privalomai teikti pagalbą, kuri nėra aiškiai ir konkrečiai apibrėžta. Atsakovas negali įvertinti, ar realiai galės įvykdyti tokį įpareigojimą. Kadangi šalių santykiai konfliktiniai, ieškovė gali nurodyti, jog reikalinga visiškai nelogiška pagalba arba pagalba, kurios atsakovas neturi galimybių suteikti ir negali teismo įpareigojimo įvykdyti. Nėra aišku, kodėl pareigą suteikti pagalbą turi išimtinai tik atsakovas. Tokiu būdu ieškovė visos sūnui reikalingos pagalbos teikimą gali perkelti išimtinai atsakovui, o pati jos neteikti, nors abiejų tėvų pareigos yra lygios.

8.9. Atsakovo įpareigojimas kas antru nepilnamečio ligos atveju prižiūrėti vaiką ir slaugyti jį savo gyvenamojoje vietoje ir suteikti kitą reikalingą pagalbą nelogiškas ir pažeidžia kitų trečiųjų asmenų teises. Praktikoje paprastai skyrium gyvenančio tėvo arba paties vaiko liga yra priežastimi, dėl kurios gali nevykti bendravimas pagal nustatytą tvarką. Šiuo atveju teismas nustatė, kad susirgus sūnui atsakovas turėtų sergantį vaiką parsivežti ir slaugyti savo namuose, kuriuose gyvena su sutuoktine, kitu mažamečiu sūnumi bei sutuoktinės dukra iš pirmosios santuokos. Toks įpareigojimas lemtų prielaidas plėsti ligos židinį, sudaryti prielaidas užkrėsti kitus asmenis, rizikuoti jų sveikata, o tai neatitiktų jų teisių ir teisėtų interesų. Turint omenyje šiandieninę koronaviruso (covid-19) situaciją, vaikas ir su juo kontaktavęs tėvas turi izoliuotis ir vengti kontaktų su kitais asmenimis, o ne dalintis vaiko priežiūra platinant ligą. Nelogiška būtų ir tai, jeigu atsakovo bendravimo su sūnumi metu susirgus sūnui jis būtų parvežtas ir perduotas ieškovei, t. y. keliant riziką pačios ieškovės sveikatai. Atsakovas galėtų prižiūrėti ir slaugyti savo sūnų, jeigu sūnus susirgtų bendravimo su atsakovu metu. Tokiu būdu su vaiku liktų tie patys asmenys, kurie su juo kontaktavo užsikrėtimo metu, nebūtų plečiamas ligos židinys, keliama rizika kitų asmenų sveikatai.

9. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, tenkinti ieškovės apeliacinį skundą, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1. Šalių sūnus lanko darželį, yra auganti ir besivystanti asmenybė, jį reikia aprūpinti drabužiais ir avalyne, kuriuos jis ne tik greitai išauga, bet ir sudėvi darželyje; jam reikalingas visavertis maistas, įvairios higienos priemonės, vaikas turi būti aprūpintas ir ugdymo bei lavinimo priemonėmis (knygutės, įvairūs žaislai, užsiėmimai ir pan.). Akivaizdu, kad tam tikrais mėnesiais yra patiriamos didesnės išlaidos vieniems poreikiams tenkinti, pvz. žiemą perkant žieminius batus, darbužius, o vasarą išauga išlaidos vaiko laisvalaikiui, atostogoms ir pan. Vaikui lankant darželį 22 dienas per mėnesį, darželio išlaidos sudaro apie 170 Eur. Ieškovė pateikė ne tik poreikių lentelę, bet kvitus, sąskaitas, būsto nuomos sutartį ir kt. Aplinkybė, kad vaikui dabar dveji metai, nesudaro pagrindo vertinti, jog jo poreikiai turi būti grindžiami tik minimaliais reikalavimais. Tėvų pareiga yra užtikrinti ne tik vaiko būtinuosius poreikius, bet ir teisę į laisvalaikį, ugdymą ir lavinimą, teisę į gyvenamąjį būstą, o atsakovo nurodomas išlaikymo dydis negali užtikrinti net būtinųjų vaiko poreikių, pvz.: kovo mėn. faktinės išlaidos vien darželiui ir būstui sudarė 572,17 Eur. Išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui (iki pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ir į ateitį. Ieškovės prašomas priteisti 550 Eur dydžio išlaikymas yra būtinas užtikrinti tinkamas sąlygas vaikui vystytis, augti, tobulėti, mokytis ir įgyti naujų įgūdžių bei lavinti turimus, o atsakovas nepaneigė augančių vaiko poreikių fakto ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, skaičiavimų, kad vaikui per mėnesį užtektų mažesnės nei ieškovės nurodyta pinigų sumos.

9.2. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadoje konstatuota, jog „ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo 550 Eur išlaikymo sūnui E. P. suma atitiktų nepilnamečio vaiko interesus ir sudarytų galimybę tenkinti jo poreikius maksimaliai“. Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba atkreipė dėmesį į tai, jog būtina atsižvelgti ir į atsakovo finansinę-turtinę padėtį bei galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą.

9.3. Nesutiktina su atsakovu, kad orientaciniu kriterijumi nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį yra minimalios mėnesinės algos dydis. Šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai.

9.4. Atsakovo apeliaciniame skunde pateikti duomenys ir skaičiavimai yra 2019-2020 metų, tačiau per du metus infliacija bei kainos yra žymiai padidėję. Būtina atsižvelgti į dabartinę ekonominę situaciją šalyje, šiandien egzistuojančias maisto, drabužių, avalynės, higienos, kuro, būsto nuomos ir kitas kainas. Lentelėje pateikti duomenys nurodo, kokia suma yra reikalinga minimaliems žmogaus poreikiams tenkinti, tačiau privaloma tenkinti ne tik minimalius - būtinuosius vaiko poreikius. Iš Lietuvos Statistikos departamento viešai skelbiamų duomenų matyti, jog infliacija ir kainos Lietuvoje dabartiniu laikotarpiu auga kas mėnesį, todėl būtina atsižvelgti į dabartinę ekonominę situaciją šalyje nustatant vaiko išlaikymo dydį.

9.5. Atsakovas nuo pat vaiko gimimo juo nesirūpino, neprižiūrėjo, nedalyvavo jo kasdieniniame gyvenime, ligose, auklėjime. Atsakovas savo sūnaus nuo gimimo nebuvo matęs daugiau nei pusantrų metų, šiuo metu neišbūna teismo nustatyto bendravimo laiko. Ieškovei gyvenant kartu su vaiku nuo pat gimimo, jai tenka žymiai didesnė finansinės atsakomybės, rūpinimosi dalis. Atsakovas nevykdo tėvo pareigų, todėl jis prie vaiko išlaikymo turi prisidėti didesne finansine dalimi.

9.6. Nuo vaiko gimimo iki išsikraustymo į nuomojamą būstą ieškovės su sūnumi pastovi gyvenamoji vieta buvo jai ir atsakovui priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Dėl atsakovo elgesio ir daromo psichologinio spaudimo ieškovė turėjo išsikraustyti iš būsto ir nuomoti kitą būstą. Ieškovės išlaidos už būstą (nuomą ir komunalinius mokesčius) siekia apie 400 – 500 Eur per mėnesį, ši suma priklauso nuo sezoniškumo. Ieškovė patiria papildomas išlaidas už jai ir atsakovui priklausančio turto, kuris netrukus pagal byloje pateiktą preliminariąją sutartį bus parduotas, išlaikymą. Ieškovė viena mokėjo komunalinius mokesčius, todėl atsakovui buvo išsiųstas raginimas padengti jam priklausančios turto dalies mokesčius.

9.7. Ieškovės dažnas lankymasis pas savo tėvus nesudaro pagrindo konstatuoti jos nesąžiningumo ir neturi jokios įrodomosios reikšmės atsakovo teiginiams pagrįsti. Ši faktinė aplinkybė tik patvirtina nuosekliai dėstomą ieškovės poziciją, kad ieškovės tėvai jai padėjo tiek finansiškai, tiek fiziškai rūpintis vaiku, kai atsakovas nedalyvavo ir nerodė jokio noro dalyvauti savo vaiko gyvenime.

9.8. Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos 4.2 punkte nėra nurodytas pereinamasis terminas, nors 4.1 punkte nustatytas 12 savaičių pereinamasis terminas, todėl atsakovas 4.2 punkte siūlo nurodyti tokį patį 12 savaičių terminą. Dėl 12 savaičių pereinamojo termino įtraukimo 4.2 punkte ginčo nėra, kadangi tai traktuotina kaip pirmosios instancijos teismo gramatikos (loginė) klaida.

9.9. Ieškovė nesutinka su atsakovo prašomais bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimais. Atsakovas, prašydamas pakeisti nustatytą bendravimo tvarką, siekia kuo mažesnių tėvo pareigų vykdymo. Jis melagingai nurodo, jog neturi transporto priemonės vežti vaiką į ugdymo įstaigą ir užsiėmimus, taip pat kad susiradęs darbą nesugebės laiku būti darbe, nes reikės sūnų pristatyti į ugdymo įstaigą. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo faktinės aplinkybės, kad atsakovas pardavė jam du nuosavybės teise priklausančius automobilius ir gavo daugiau nei 14 000 Eur pajamų, pripažino, jog šiuo metu naudojasi prabangiu (duomenys neskelbtini) visureigiu, kurio galimai nėra įsiregistravęs savo vardu tik todėl, kad siekia nuslėpti savo tikrąją turtinę padėtį. Ieškovė dirba, jos darbas prasideda ryte 7.30 val., tačiau sūnų nuveža ir pasiima iš darželio kasdien, vaiko ligos metu ji sūnų slaugo ir prižiūri viena, jokios pagalbos atsakovas neteikia. Tėvų pareigos vaikams yra lygios, todėl teismo nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku 4.4 ir 4.19 punktuose užtikrintų ne tik geriausius vaiko interesus, bet ir šiek tiek lygesnį tėvų pareigų vykdymą vaikui.

9.10. Nesutiktina su atsakovo argumentais, kad per bendravimo su vaiku tvarką negali būti nustatyta tinkamas tėvo pareigų vykdymas. Tai paneigia nuosekliai formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Vaiko tėvas, prisiimdamas atsakomybę susilaukti vaiko, privalo juo rūpintis, dalyvauti jo gyvenime, siekti maksimalaus bendravimo su vaiku, patenkinti kasdieninius vaiko poreikius ir vykdyti tėvo pareigas, nes tik taip bus užtikrinami geriausi mažamečio vaiko interesai.

9.11. Byloje esantys duomenys vienareikšmiškai patvirtina atsakovo galimybes teikti išlaikymą, netgi žymiai didesnį nei ieškovė prašo priteisti. Per dvejų metų laikotarpį nuo vaiko gimimo atsakovo gautų įplaukų suma sudarė virš 116 000 Eur. Jis turi keletą nekilnojamojo turto vienetų. Atsakovas 2021m. birželio mėnesį pardavė du automobilius, gavo 14 300 Eur pajamų. Atsakovas patvirtino, kad šiuo metu naudojasi prabangiu, maždaug keliasdešimties tūkstančių eurų vertės visureigiu (duomenys neskelbtini). Atsakovas gauna 1617,70 Eur darbo pajamas, teismui nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas iš turimo verslo, vien 2020 metais tai sudarė 14 000 Eur.

9.12. Atsakovas akcentuoja, jog kitas jo sūnus negaus tokio paties dydžio išlaikymo ir jo interesai bus pažeisti. Nors CK trečiojoje knygoje ir įtvirtintas vaikų lygiateisiškumo principas, yra įtvirtinta ir galimybė nukrypti nuo šio principo nustatant vaiko išlaikymo dydį. Situacija, kai atsakovas su dabartine sutuoktine gyvena jiems nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamame turte, o ieškovė turi su būsto nuoma susijusių išlaidų, leidžia nukrypti nuo vaikų lygybės principo.

10. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1. Nors teismas teisingai aptarė išlaikymo dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, jas įvertino neteisingai. Priteistinas išlaikymo dydis neturėtų būti didesnis nei 250 Eur. Ieškovė prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria priteistas išlaikymas, ir priimti naują sprendimą. Tuo atveju, kai kyla ginčas dėl pažeistos teisės apgynimo apimties, sprendimas gali būti tik keičiamas, o ne naikinamas. Ieškovė neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos, todėl nėra jokių faktinių ir teisinių prielaidų nustatyti ir priteisti didesnį išlaikymą.

10.2. Teigdama, jog sūnaus poreikiai sudaro didesnį dydį nei orientacinį, ieškovė turėjo pareigą įrodyti didesnį vaiko poreikių dydį. Teigdamas, kad vaiko poreikių dydis atitinka orientacinius dydžius, atsakovas neturėjo pareigos jų papildomai įrodinėti. Ieškovė neįrodė, kad šalių nepilnametis vaikas turi didesnius poreikius, todėl teismas pagrįstai vadovavosi orientaciniu priteistino išlaikymo dydžiu, atsižvelgdamas į individualias šios ginčo aplinkybes.

10.3. Ieškovė buvo akivaizdžiai nesąžininga, klaidino teismą ir proceso dalyvius. Pavyzdžiui, ieškinyje teigė, jog sūnaus darželio lankymo mėnesinis mokestis sudaro 350 Eur, pateikė sudarytą sutartį, o prasidėjus bylos nagrinėjimui ir toliau slėpė, kad yra pasirašiusi priedą prie sutarties, kuriuo darželio lankymo mėnesinis mokestis yra tik 31,50 Eur. Pagal byloje pateiktus duomenis, šalių sūnus yra užregistruotas į valstybės lėšomis finansuojamą darželį (duomenys neskelbtini), kuriame maistas, ugdymo paslaugos kainuos iki 70 Eur per mėnesį, tai labiau sumažins išlaidas. Šuo metu sūnaus eilės numeris yra 11 (registracijos Nr. 11126) ir greitu metu sūnus pateks į jį (bylos pradžioje numeris buvo 120).

10.4. Ieškovė pateikė duomenis apie komunalines išlaidas ir teigė, jog nuo sūnaus gimimo visą laiką gyveno buvusiuose šeimos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovės tėvai (L. Ž. ir V. Ž.) paliudijo, kad ji su sūnumi gyveno pas juos (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina ir kvitai, čekiai, kuriuose fiksuojamas apsipirkinėjamas būtent (duomenys neskelbtini). Į komunalines išlaidas ieškovė įskaičiuoja UAB „Tele2“ sąskaitas už telefoninio ryšio paslaugas, kas sudaro didžiąją dalį šių išlaidų, nors vos 2 m. vaikas tokio poreikio neturi.

10.5. Ieškovė pateikė kvitus, čekius, sąskaitas, banko išrašus, kurių negalima vertinti kaip patikimų ir realiai patvirtinančių vaiko poreikius ar priežastiniu ryšiu susijusių su vaiko poreikiais. Juose fiksuojama daug pirkinių, neatitinkančių vaiko amžiaus ir jo poreikių, pavyzdžiui dideli kiekiai mėsos, sūrio, grietinės ar kitų maistų produktų, kuriais kūdikiai nėra maitinami, kadangi šalių sūnus buvo maitinamas motinos pienu. Perkami plaukų dažai, krūtų įdėklai, mot. higienos priemonės, skutimosi peiliukai, telefonų dėklai, gėrimai, vaistai, drabužiai, aksesuarai, vaza, kalendorius, durpės, kavos aparato kapsulės, loterijos bilietai, knygos ar kiti produktai/prekės, skirtos suaugusiesiems. Pateikiami įvairūs kuro kvito kvitai apie degalų pirkimą Marijampolės sav., Kauno r. sav., Vilkaviškyje, Kaišiadorių r., nors vaikas tuo metu gyveno pas senelius (duomenys neskelbtini), nelankė darželio ir vargu ar degalų pirkimas yra susijęs su vaiko poreikiu transportui. Dalis pateiktų kvitų yra be datų, kai kur pateikiami kvitai kartu su banko išrašais (daugelyje čekių nurodoma, kad buvo apmokėta banko kortele) arba dvi sąskaitos už tas pačias išlaidas, taip dubliuojant patiriamų išlaidų dydį ir jį bandant dirbtinai padidinti. Ieškovė nepateikė jokios susistemintos medžiagos, kurios išlaidos galėtų būti priskiriamos konkrečiai jai, o kurios tariamai susijusios su vaiku, todėl tokie kvitai, čekiai, sąskaitos neįrodo konkrečių vaiko poreikių. Teigdama, jog turėjo dideles išlaidas vaiko kraiteliui, pateikė kvitus įrodančius 493 Eur išlaidas (vežimėlis ir t.t.), bet nutylėjo, jog gavo 440 Eur vienkartinę valstybės mokamą išmoką gimus vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 5 straipsnio 1 dalį.

10.6. Vaikas šiandien yra tik ankstyvoje savo augimo stadijoje, nėra išryškėję jo gabumai, polinkiai, gebėjimai ir norai, t. y. nėra poreikių papildomiems užsiėmimams, sportui, būreliams, kultūros renginiams, sveikatai ar pan. Sūnus iki savo pilnametystės yra draustas valstybės socialiniu draudimu, jam teikiamos nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos. Valstybė garantuoja vaikui nemokamą mokslą, įvairias viešojo transporto, maitinimo, kultūrinio ugdymo lengvatas.

10.7. Atsakovo kito panašaus amžiaus sūnaus poreikiai nesudaro tokios nelogiško dydžio sumos.

10.8. Gimus šalių sūnui jos žodžiu susitarė dėl 250 Eur išlaikymo teikimo, atsakovas jį teikė, o ieškovė ilgą laiką nereiškė jokių pretenzijų, kol šalys nepradėjo konfliktuoti dėl turimo turto. Bandymas dirbtinai išpūsti vaiko poreikius ir prisiteisti daugiau pinigų nei jų realiai reikia vaiko išlaikymui, yra spaudimo ar keršto priemonė, siekis dar labiau pasigerinti savo, o ne vaiko finansinę situaciją.

10.9. Priešingai nei nurodo ieškovė, šalių turtinė padėtis yra panaši. Teismas turtinės padėties aplinkybes vertino tik paviršutiniškai, apsiribojo formaliu turtinių aktyvų ir pasyvių išvardinimu, tačiau nesigilino ir neatsižvelgė į realią atsakovo finansinę situaciją. Nors tėvų turtinė padėtis turi būti įvertinama sprendimo priėmimo momentui, teismas ją vertino pagal istorinius duomenis. Atsakovo turtinė padėtis nėra tokia gera, kaip ją deklaratyviai pristato ieškovė.

10.10. Ieškovei bylos nagrinėjimo metu baigėsi motinystės atostogos, ji pradėjo dirbti ir gauti reguliarias pajamas iš darbo užmokesčio. Nėra aišku, koks šiuo metu realus ieškovės darbo užmokestis po bandomojo laikotarpio. Ieškovė turi daugiau nei 44 000 Eur santaupų, jai priklauso 1/2 dalis gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Už parduotą turtą ji gaus 88 250 Eur pajamų, padengus turimą kreditą ieškovės turimos santaupos sudarys net apie 115 000 Eur. Iš jų ieškovė galės įsigyti kitą būstą be jokių įsipareigojimų. Ieškovė turi nuosavą transporto priemonę, neturi nei partnerio (sutuoktinio), nei kitų išlaikytinių, kurie didintų jos įsipareigojimus ir finansinę naštą.

10.11. Atsakovas nėra nusišalinęs nuo sūnaus gyvenimo ir siekia maksimalaus bendravimo su juo. Pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką atsakovas pakankamai dažnai matysis ir bendraus su sūnumi, leis atostogas, švęs šventes ir pan., taigi patirs su tuo susijusių išlaidų.

10.12. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nevertina realių vaiko poreikių, ar prašoma priteisti suma atitinka tėvų galimybes ir t.t. Įprastai tarnyba visuomet teikia išvadą, kad nurodytas išlaikymo dydis atitinka vaiko poreikius, jei jis nėra mažesnis už minimalius orientacinius dydžius.

10.13. Ieškovė nurodo, kad ji nuomojasi butą dėl atsakovo veiksmų, todėl atsirado papildomos išlaidos. Bylos nagrinėjimo metu buvo paneigtas ieškovės melas apie tai, kad ji nuo pat vaiko gimimo gyveno bendrame name adresu (duomenys neskelbtini). Priešingas aplinkybes patvirtino ne tik pirkinių čekiai, bet ir ieškovės tėvai, kurie patvirtino, jog ieškovė su sūnumi išsikėlė ir ilgą laiką gyveno (duomenys neskelbtini), savo tėvų namuose. Ieškovė butą išsinuomojo tik po to, kai prasidėjo šis teisminis procesas, galimai tik tam, jog dirbtinai išpūstų patiriamas išlaidas. Atsakovas negalėjo priversti ieškovę išsikraustyti, kadangi jai nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis gyvenamojo namo, teismo sprendimu yra nustatyta naudojimosi tvarka ir ieškovė turi teisę jame gyventi, naudotis ir t.t.

10.14. Nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo priteisiant išlaikymą. Nuo pat sūnaus gimimo ieškovė nesudarė sąlygų ir ribojo atsakovo galimybes matytis, bendrauti su vaiku, kadangi šalių santykiai buvo konfliktiniai. Gimus sūnui žodžiu susitarė, kad atsakovas teiks 250 Eur išlaikymą kas mėnesį, tokio dydžio išlaikymą jis teikė. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (sūnaus gimimo) iki 2021 m. gegužės mėn. (teisminio ginčo pradžia) ieškovė nesikreipė į atsakovą ar teismą, jokių pretenzijų dėl išlaikymo dydžio nereiškė. Ieškovė neįrodė deklaruojamų vaiko poreikių dydžio ginčo nagrinėjimo metu, neįrodinėjo vaiko poreikių iki ieškinio pareiškimo, todėl atsakovo teiktina 250 Eur suma atitiko orientacinį dydį ir visiškai atitiko bei šiuo metu atitinka vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

13. Apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, ar pagrįstai nepriteisė išlaikymo įsiskolinimo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – preliminariąją namo pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą 2022 m. kovo 25 d. dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo.

15. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – atsakovo 2022 m. kovo 17 d. elektroninį laišką advokatui ir ieškovės 2022 m. kovo 8 d. elektroninį laišką atsakovui su raginimu dėl įsiskolinimu atsakovui.

16. Ieškovė su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – 2022 m. balandžio 6 d. kovo mėn. sąskaitą-faktūrą AG Nr. 22-0486 už vaiko priežiūrą ir ugdymą, maitinimą; 2022 m. vasario 11 d. elektroninį laišką; Ignitis, Viena sąskaita, AB Kauno energija, UAB „Kauno vandenys“, UAB „Kauno švara“ sąskaitas-faktūras.

17. Atsakovas su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – duomenis iš Darzeliai.krs.lt, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. balandžio 19 d. pažymą Nr. P52-2022-102 apie registraciją užimtumo tarnyboje, VĮ „Regitra“ 2022 m. balandžio 15 d. pažymas apie transporto priemones Nr. 1.13-S3-331 ir Nr. 1.13-S3-332.

18. Ieškovė 2022 m. gegužės 23 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė naują įrodymą – pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2022 m. gegužės 23 d. tarp ieškovės, atsakovo ir M. P. dėl 268/703 dalių žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo. Ieškovė prašyme nurodė, kad ankščiau nurodyto įrodymo pateikti negalėjo, kadangi sutartis sudaryta tik 2022 m. gegužės 23 d.

19. Atsakovas 2022 m. gegužės 24 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – elektroninius laiškus.

20. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų ribojimu apeliacijoje siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2013).

21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, kad nebūtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, priima šalių pateiktus naujus įrodymus.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jie turi teisę bendru sutarimu nustatyti išlaikymo tvarką ir formą (CK 3.193 straipsnio 1 dalis). Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

23. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

24. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013. Teismų praktika. 2013, Nr. 39; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 13 punktas).

25. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

26. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

27. Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų ir šalių pasisakymų teismo posėdžių metu, šalys nesutaria dėl nepilnamečio vaiko poreikiams reikalingos išlaidų sumos. Ieškovės nuomone, vaiko poreikius patenkintų 1050 Eur per mėnesį, o atsakovo teigimu, vaiko poreikius visiškai užtikrintų kiekvienos šalies skiriama 250 Eur per mėnesį suma, pridėjus valstybės skiriamus 70 Eur (iš viso 570 Eur).

28. Nustatydamas šalių nepilnamečio sūnaus poreikius pirmosios instancijos sprendė, kad 623 Eur išlaidų suma užtikrintų ikimokyklinio amžiaus vaiko poreikius. Teismas, įvertinęs nuo 2022 m. sausio 1 d. valstybės skiriamą 73,50 Eur išmoką vaikui, sprendė, kad vaiko kasdieniams poreikiams šalys turėtų skirti iš viso 550 Eur, t. y. atitinkamai pusę šios sumos – 275 Eur – vaikui turėtų skirti atsakovas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo nustatyta mažamečio šalių vaiko poreikių suma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ji atitinka vaiko amžių (šiuo metu šalių sūnui yra 2,5 metų), apskaičiuota tinkamai įvertinus jo poreikius, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose.

29. Kaip minėta nutarties 25-26 punktuose, minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Visgi tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepagrindė, jog šalių sūnaus poreikiai sudaro jos nurodytus 1050 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas vaiko poreikius, pagrįstai atkreipė dėmesį, kad šalių sūnus iš dalies maitinamas krūtimi (iki skundžiamo sprendimo priėmimo), maitinimui darželyje jam skiriama apie 128 Eur kas mėnesį, todėl ieškovės nurodoma suma maisto produktams įsigyti (300 Eur) yra pernelyg didelė ir neatspindi realių vaiko poreikių, tam pakaktų 200 Eur. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai įvertino, kad ieškovė nepagrindė poreikio skirti per mėnesį 75 Eur žaislams, poilsiui, knygutėms, būreliams ir pan., nėra nurodyta jokių lankomų ar lankytinų būrelių ir jiems reikalingų išlaidų, be to, vaikas dar labai mažas, todėl ši suma yra objektyviai per didelė. Ieškovė nepagrindė, kad higienos priemonėms yra reikalinga 100 Eur suma, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad šiam vaiko poreikiui patenkinti užtektų pusės nurodytų sumų (kadangi didžiąją dalį šių išlaidų sudaro sauskelnės, vaikui augant šios išlaidos mažės ir greitu laiku visai nebus patiriamos). Ieškovė nepagrindė, kad darželiui būtina skirti 350 Eur mėnesiui, kadangi atsakovo pateikti įrodymai (duomenys neskelbtini) sąskaitos) tokį didelį poreikį paneigė, darželiui pakankama maksimali suma, įvertinus ir 22 dienų maitinimą (5,80 Eur per dieną), yra 160 Eur. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovė nepagrindė ir kitų išlaidų (50 Eur), kadangi tokios išlaidos yra hipotetinio pobūdžio. Šiuo aspektu nesutiktina ir su atsakovo apeliacinio skundo argumentu dėl neaiškumo, kokius konkrečius poreikius ir kokiais dydžiais teismas skaičiavo, kadangi iš sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės nurodytais poreikiais skirti berniuko aprangai, avalynei, patalynei 65 Eur, sveikatos priežiūrai bei gydymo išlaidoms 25 Eur (tai, kad vaikas neturi sveikatos sutrikimų, specialiųjų sveikatos poreikių nereiškia, kam jam nereikalingi medikamentai, vitaminai ir kitos sveikatinimosi prekės, be to, visuotinai žinoma, jog ne visos sveikatos priežiūros paslaugos yra teikiamos nemokamai), būsto išlaikymui 35 Eur, transportui 50 Eur. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstomis ir protingomis laikė nepilnamečio vaiko 200 Eur išlaidas maistui namuose, 38 Eur išlaidas poilsiui, lavinimui, 50 Eur išlaidas higienos prekėms ir 160 Eur vaiko ugdymo (darželio) išlaidas.

30. Teisėjų kolegija nesutinka ir su ieškovės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino nuolat didėjančių vaiko poreikių bei nuolat sparčiai augančių (kuro, maisto, higienos prekių, rūbų, medikamentų, vaistų, elektros, dujų, vandens, šildymo bei kt.) kainų.

31. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu: jei po teismo sprendimo pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas). Taigi, iš esmės pasikeitus vaiko poreikiams ieškovė galės kreiptis į atsakovą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, o jam nesutikus kreiptis į teismą CK 3.201 straipsnio pagrindu. Be to, CK 3.208 straipsnis numato, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis, nurodė, kad išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, taigi išlaikymo dydžio didinimas atsižvelgiant į infliaciją yra numatytas.

32. Nesutiktina su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog „nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad ir pats atsakovas, nurodydamas, jog vaiko poreikiams užteks po 250 Eur per mėnesį, nepateikė vaiko poreikių lentelės, bei neįrodė, kad vaiko poreikius užtikrins 250 Eur suma per mėnesį“, nereiškia neteisingos paskirstytos įrodinėjimo pareigos. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-9/2020 22 punkte pateikti išaiškinimai, kad tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti, taip pat nepaneigia, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimu, turi ne tik išreikšti savo nesutikimą, bet ir pateikti tai pagrindžiančius argumentus ir įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl vaikui reikalingų išlaidų dydžio. Be kita ko, atsakovas apeliacinio skundo argumentais irgi nepaneigė vaiko poreikiams patenkinti reikalingų lėšų dydžio, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių mažesnę nei pirmosios instancijos teismo nustatytą vaiko poreikiams patenkinti reikalingą lėšų sumą, taigi atsakovas iš esmės nepaneigė teismo sprendimo dėl vaiko poreikių dydžio teisingumo ir pagrįstumo. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl išlaidų už bendrojo naudojimo turto išlaikymą nėra reikšmingi šioje byloje, kadangi joje sprendžiama dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio, bet ne dėl šalių pareigų/įsiskolinimo valdant bendrąją daline nuosavybe priklausantį turtą.

33. Tinkamai nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis.

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius: subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; pvz., žr. 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

35. Nesutiktina su šalių apeliacinių skundų argumentais, kad teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį.

36. Iš apeliacine tvarka tikrinamos bylos duomenų nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausė po ½ dalį gyvenamojo namo ir sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovė pateikė pirkimo-pardavimo sutartį, kuri patvirtina, kad šis turtas buvo parduotas 2022 m. gegužės 23 d. už 176 500 Eur, atitinkamai kiekviena iš šalių gavo po 88 250 Eur. Atsakovas ir jo sutuoktinė A. P. 2020 m. kovo 12 d. sutartimi įsigijo gyvenamąjį būstą, kurio įsigijimui buvo suteiktas 100 000 Eur kreditas. Atsakovas turi ilgalaikius finansinius įsipareigojimus bankams, kiekvieną mėnesį jiems sumoka apie 700 Eur. Atsakovas 2021 m. pardavė automobilius Audi A4 už 8200 Eur ir Audi A6 už 6100 Eur. Atsakovas apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad jo santaupos 2022 m. pradžioje pagal pateiktus įrodymus sudarė apie 17 000 Eur, priešingai – tokius duomenis pats patvirtino. Atsakovas turi dar vieną išlaikytinį – sūnų M. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris gyvena kartu su atsakovu bei motina A. P. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų nustatė, kad atsakovas nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. kovo 5 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2021 m. rugsėjo 13 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. kovo 8 d. iki 2021 m. rugsėjo 10 d. (duomenys neskelbtini). Atsakovas už 2021 m. sausio mėn. iš (duomenys neskelbtini) gavo 2305,25 Eur darbo užmokestį, 380,02 Eur išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, už 2022 m. vasario mėn. gavo 1216,05 Eur išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, 391,42 Eur iš (duomenys neskelbtini), už 2021 m. kovo mėn. gavo 6558,47 Eur ir 687,84 Eur iš (duomenys neskelbtini), 2171,36 Eur iš (duomenys neskelbtini), už 2021 m. balandžio mėn. 2810 Eur iš (duomenys neskelbtini), už 2021 m. gegužės-rugpjūčio mėn. 2921,94 Eur iš (duomenys neskelbtini), už 2021 m. rugsėjo 2145 Eur iš (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, jam buvo skiriama nedarbo socialinio draudimo išmoka, už 2021 m. rugsėjo mėn. atsakovas gavo 262,84 Eur išmoką, už 2021 m. spalio mėn. - 2022 m. gegužės mėn. 876,13 Eur išmoką. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo darbingumas būtų apribotas, jis yra jauno ir darbingo amžiaus, todėl laikytina, kad jo nedarbas netruks ilgą laiką, kadangi jo iki nedarbo gautas atlyginimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis yra kvalifikuotas ir kompetencijas turintis specialistas. Pvz. Lietuvos ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2021 m. antrąjį ketvirtį buvo 1 566,4 Eur (https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=22c19ca5-1e16-4718-88cf-56506c08ee42#/), tuo tarpu atsakovo 2021 m. balandžio mėn. darbo užmokestis buvo 2810 Eur, 2021 m. gegužės-rugpjūčio mėn. 2921,94 Eur, taigi atsakovas gavo maždaug 1,8 karto didesnį nei Lietuvos darbuotojų vidutinį darbo užmokestį. Mažai tikėtina ir atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis dirbo sezoninį darbą, kadangi (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. kovo 5 d., mažoje bendrijoje (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2021 m. rugsėjo 13 d. dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. kovo 8 d. iki 2021 m. rugsėjo 10 d. Juridinių asmenų registro duomenys taip pat patvirtinta, kad atsakovas nuo 2020 m. vasario 27 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. buvo (duomenys neskelbtini) vadovas, nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. šias pareigas eina atsakovo sutuoktinė A. P. Byloje nėra duomenų apie atsakovo pastangas įsidarbinti, įgyti darbo rinkoje paklausią profesiją/kvalifikaciją/kompetencijas ar steigti verslą, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ne tik atsakovo gaunamas pajamas, bet ir jo turimą turtą bei finansinius įsipareigojimus, pagrįstai vertino, kad atsakovas turi finansines galimybę teikti šalių nepilnamečiam vaikui 275 Eur išlaikymą.

37. Tai, kad atsakovas turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms, taip pat nereiškia, kad jo turtinė padėtis neleidžia teikti išlaikymo nepilnamečiui sūnui. Išlaikymą vaikui turinčių teikti tėvų turtinei padėčiai didelę įtaką daro ir jų turimos finansinės prievolės. Tačiau, priklausomai nuo jų prisiėmimo ir vykdymo aplinkybių, finansinės prievolės gali būti vertinamos ne kaip objektyviai mažinančios išlaikymą turinčio teikti tėvo (motinos) pajamas, bet kaip patvirtinančios tėvo (motinos) galimybę vykdyti didesnius finansinius įsipareigojimus, taip pat ir vaikui, arba kaip neatsakingas finansinis elgesys, negalintis būti teisėta priežastis mažinti išlaikymo vaikui dydį. Antai kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008); atsakovo mokamas būsto kreditas ir grąžinamos periodinės įmokos reiškia asmens nekilnojamojo turto įgijimą arba jo gausinimą bei tokio asmens turtinės padėties gerėjimą, dėl to būsto kredito įsipareigojimai nereiškia sunkios atsakovo turtinės padėties ir negali būti pagrindas išlaikymo dydžiui vaikams mažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006).

38. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su atsakovo argumentu, kad teismo priteistas išlaikymo šalių nepilnamečiam sūnui dydis pažeidžia vaikų lygybės principą, nes kitas atsakovo sūnus negaus tokio paties išlaikymo.

39. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, CK 3.198 straipsnyje įtvirtintas vaikų lygybės principas nereiškia, jog visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Todėl vaikų, turinčių tik vieną bendrą tėvą (motiną), išlaikymo dydis gali skirtis, be kita ko, priklausomai ir nuo kito tėvo (motinos) finansinių galimybių. Svarbiausia tokiose situacijose yra įvertinti, kad vienam vaikui teikiamas didesnis išlaikymas nepažeistų vaiko iš kitų santykių interesų. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu: jei po teismo sprendimo pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

40. Kitas atsakovo sūnus M. P. yra gimęs (duomenys neskelbtini), taigi yra daugiau nei metais jaunesnis už šalių sūnų. Byloje nėra duomenų, kad berniukas lankytų darželį (šios išlaidos sudaro žymią šalių sūnaus išlaidų dalį). Tai, kad abu berniukai yra panašaus mažiaus, sveiki, neturintys specialiųjų ugdymo, priežiūros, sveikatos poreikių, nereiškia, kad abiejų berniukų poreikiai yra vienodi, nes kiekvienu atveju išlaikymas vaikui turi būti individualizuotas, t. y. nustatytas pagal konkretaus vaiko poreikius ir jo tėvų galimybes, taigi jų išlaikymo dydis gali skirtis, be kita ko, priklausomai ir nuo kito tėvo (motinos) finansinių galimybių. Byloje nėra ginčo, kad iki ieškinio pateikimo atsakovas su šalių sūnumi bendravimo labai mažai, iš esmės juo rūpinosi viena ieškovė, kito sūnaus išlaikymu rūpinosi atsakovas ir jo sutuoktinė, todėl pastarojo vaiko išlaikymo dydis teismo ir nėra nustatytas. Be to, ir pats atsakovas procesiniuose dokumentuose pripažino, kad jo vienerių metų vaiko poreikiai yra mažesni, nei pirmosios instancijos teismas priteisė šalių sūnui.

41. Atmestinas atsakovo argumentas, kad teismas neįvertino, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino jo prašymą nustatyti itin dažną bendravimo su sūnumi tvarką, kurios metu atsakovas savo lėšomis turės padengti visus sūnaus poreikius. Pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką toks bendravimas nėra labai intensyvus, bendravimas su nakvynėmis nustatytas tik pasibaigus 12 pereinamajam savaičių laikotarpiui, todėl atsakovo galimai patiriamos išlaidos nebus labai didelės (iš esmės tik maistui ir laisvalaikio praleidimui).

42. Įvertinusi nurodytas aplinkybes apie atsakovo turtinę padėtį teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas pagal savo turtinę padėtį yra pajėgus nepilnamečiam sūnui kas mėnesį mokėti 275 Eur išlaikymą.

43. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su ieškovės argumentu, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi, kadangi ji iš esmės viena rūpinasi sūnumi.

44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, jog abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Turi būti įvertinta ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

45. Iš bylos duomenų apie ieškovės turtinę padėtį nustatyta, kad 2022 m. pradžioje bankų sąskaitose ieškovė turėjo daugiau kaip 40 000 Eur santaupų. Šalys 2022 m. gegužės 23 d. pardavė joms asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį priklausiusį gyvenamąjį namą ir sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), už savo turto dalį ieškovė gavo 88 250 Eur. Ieškovė nuo 2021 m. lapkričio 8 d. dirba (duomenys neskelbtini), už 2022 m. sausio mėn. gavo 831,44 Eur darbo užmokestį ir 94,39 Eur išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, už 2022 m. vasario mėn. 214,68 Eur išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir 541,51 Eur darbo užmokestį, už 2022 m. kovo mėn. 1857,36 Eur darbo užmokestį ir 91,51 Eur išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, už 2022 m. balandžio mėn. 1161 Eur darbo užmokestį, už 2022 m. gegužės mėn. 1019,26 Eur darbo užmokestį Ieškovė turi automobilį VOLVO M1-AF, VIN kodas (duomenys neskelbtini). Kitų išlaikytinių ieškovė neturi. Šie duomenys patvirtina, kad ieškovės šiuo metu gaunamos pajamos yra didesnės nei atsakovo, tačiau tikėtina, kad atsakovo nedarbas truks neilgą laiką, ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis pagal jų turimą turtą ir finansinius įsipareigojimus iš esmės yra tapati, tačiau atsakovas turi daugiau išlaikytinių, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo (pagal nutarties 44 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, tokia galimybė būtų dėl iš esmės skirtingos šalių turtinės padėties). Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji nuo vaiko gimimo faktiškai viena rūpinasi sūnumi, taip pat nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi šalys nurodė skirtingas tokio nebendravimo priežastis (atsakovas nurodė, kad ieškovė trukdė jam bendrauti su sūnumi). Be to, šalys neginčijo, kad atsakovas nuo vaiko gimimo mokėjo jo išlaikymui po 250 Eur per mėnesį.

46. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad, įvertinus šalių sūnaus poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, atsakovo pareigą išlaikyti dar vieną vaiką, šalių turtinė padėtis yra panaši, todėl išlaikymą vaikui abu tėvai turi teikti lygiomis dalimis, t. y. po 275 Eur kas mėnesį. Dėl to apeliacine tvarka patikrinto sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo nekeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

47. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas netenkino jos prašymo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 5 191,92 Eur, susidariusio nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio teismui pateikimo dienos už 17 mėnesių ir 8 dienas, skaičiuojant po 550 Eur už kiekvieną mėnesį.

48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

49. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus dėl mažamečiam vaikui reikalingo išlaikymo dydžio, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovo teiktas 250 Eur materialinis išlaikymas buvo pakankamas, kad būtų užtikrinti vaiko poreikiai. Šiuo laikotarpiu vaikas buvo ką tik gimęs, ieškovės žindomas, nelankė darželio, jo poreikiai maistui, pramogoms nesiekė šiuo sprendimu numatyto dydžio, išlaidų darželiui ieškovė nepatyrė, o šalių sūnaus išlaikymui pakako atsakovo skiriamų 250 Eur. Dėl to sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo nepriteisimo taip pat nekeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo tvarkos

50. Bendravimo tvarkos 4.2 ir 4.3 punktuose nustatytas bendravimas nėra apibrėžtas laike, yra tik nuoroda, jog tuose punktuose nustatyta tvarka atsakovas su vaiku bendrauja pasibaigus ankstesniame 4.1 punkte nurodytam laikotarpiui. Ieškovė pripažįsta, kad bendravimo tvarkos 4.2 ir 4.3 punktuose nustatytas bendravimas turėtų galioti 12 savaitgalių, kaip nustatyta 4.1 punkte. Kadangi dėl minimos bendravimo trukmės nėra ginčo, bendravimo tvarka pakeistina, 4.2 ir 4.3 punktus papildant fraze „dvylika savaitgalių“.

51. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais dėl bendravimo tvarkos 4.4 punkte nepagrįstai nustatyto įpareigojimo skyrium gyvenančiam tėvui kas antrą savaitę kasdien paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir pristatyti į ugdymo/mokymo įstaigą bei parvežti iš jos atgal, o tą savaitę, kuomet jis nurodomų pareigų neatlieka, palydėti vaiką į jo lankomus užklasinius užsiėmimus (būrelius), vykstančius ne mokymo /ugdymo įstaigoje, po jų vaiką pristatant į gyvenamąją vietą arba kitą su vaiko motina sutartą vietą.

52. Pirmosios instancijos teismas šį įpareigojimą motyvavo vien pritarimu ieškovės pozicijai, kad atsakovo bendravimas su vaiku tik savaitgaliais ir švenčių metu neatitinka maksimalios bendravimo su vaiku tvarkos ir geriausių vaiko interesų. Nors apeliantas, kritikuodamas šiuos įpareigojimus, nepagrįstai remiasi aplinkybe, jog šiuo metu neturi nuosavos transporto priemonės (byloje nėra įrodymų, kad, pardavęs du jam priklausančius automobilius, atsakovas negali įsigyti kitos transporto priemonės, be to, pirmosios instancijos teisme jis pripažino besinaudojantis automobiliu (duomenys neskelbtini) (t. 2 b. l. 67-72)), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo įpareigojimas vežioti vaiką į ugdymo įstaigą ir iš jos gali būti apskritai neįvykdomas arba vykdymas neproporcingai apsunkintų tiek kasdienį vaiko gyvenimą, tiek abiejų šalių tėvystės pareigų atlikimą.

53. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

54. Aiškindamas šias teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, yra konstatavęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.

55. Taigi, maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principas nėra savitikslis – jis turi sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus.

56. Paliekant galioti tėvo ginčijamą įpareigojimą, vaikas kas antrą savaitę kasdien turėtų būti parengtas išvykti į ugdymo įstaigą tiksliai nustatytu laiku, atsižvelgiant į ugdymo įstaigos darbo laiką ir šalių darbo laiką (ieškovė šiuo metu jau dirba, atsakovo bedarbystė irgi netruks neribotai), priešingu atveju būtų nepagrįstai paneigta atsakovo teisė analogiškai pasirūpinti dabartine jo šeima, kurioje auga kitas panašaus amžiaus sūnus. Abejotina, ar tokio grafiko laikymasis mažamečiam šalių sūnui būtų palankus (šiuo metu vaikui vos dveji metai). Problematiškas būtų ir vaiko sugrąžinimas į gyvenamąją vietą, kurioje būtinai turėtų laukti ieškovė (remiantis protingumo principu neatmestina, kad jai irgi gali kilti įvairių problemų dėl darbo pabaigos, grįžimo į namus laiko). Teisėjų kolegijos vertinimu, absoliučios tėvų lygybės tokiu atveju negali būti – teismų praktikoje pripažįstama, kad tam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, neišvengiamai tenka ir didesnė vaiko priežiūros našta, kuri aptariamu atveju vaiko interesus atitinka labiau, nei bendravimo tvarkos 4.4 punkte nustatyti įpareigojimai atsakovui (pvz., vėliau pradėjusi darbą ar anksčiau jį baigusi, motina galėtų vaiką kiek vėliau ten nuvesti ar anksčiau pasiimti, kt.).

57. Kita vertus, teismo priimtas sprendimas turi būti įmanomas įvykdyti – jame neturi būti neišspręstų klausimų, paliktų neaiškumų, galinčių tapti naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 4.4 punktas šio reikalavimo neatitinka – atsakovo įpareigojimas kas antrą savaitę kasdien pristatinėti vaiką į ugdymo įstaigą (šiuo metu vaikų darželį) ir paimti iš jos yra neįmanomas vien dėl to, kad šalys negyvena tame pačiame pastate ar bent netoli vienas kito. Šiuo metu apskritai nėra žinoma, kur bus nuolatinė ieškovės ir vaiko gyvenamoji vieta (apeliantė ieškovė nurodė parduodanti šalims bendrosios nuosavybės teise priklausantį būstą, butą turėsianti nuomoti; jos tėvai pirmosios instancijos teisme paliudijo, kad ji su vaiku gyveno pas juos (duomenys neskelbtini)). Gali susiklostyti tokia situacija, kad šalys ir negyvens viename mieste, kad vykdydamas ginčijamą įpareigojimą atsakovas turės sugaišti valandą laiko vien nuvykimui iš savo gyvenamosios vietos į kitą Kauno miesto pusę paimti vaiką ir jį parvežti iš darželio, kurio buvimo vieta, pastebėtina, irgi gali kisti priklausomai nuo ieškovės pasirinkimų ar kitų aplinkybių.

58. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto argumentams dėl bendravimo tvarkos 4.4 punkte nustatyto įpareigojimo tą savaitę, kai tėvas vaiko nevežioja į darželį, palydėti vaiką į jo lankomus užklasinius užsiėmimus (būrelius). Iš dalies tai grįstina nutarties 19-21 punkte nurodytais motyvais, be to, nustatoma tokia bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka, kokia yra galima pagal esamą situaciją. Apeliantas pagrįstai teigia, kad jam nustatyti įpareigojimai yra hipotetiniai, nes sūnus lanko tik vaikų darželį, kur jokių užklasinių užsiėmimų (būrelių) nėra, nėra aišku, kokie bus vaiko polinkiai tokiems užsiėmimams, ar jis būrelius lankys ir kada lankys, kada ir kur jie vyks, ar atsakovas realiai turės galimybes įvykdyti šiuos įpareigojimus. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio sprendimo) galios ir jo pakeitimą tėvas ar motina gali inicijuoti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Taigi tada, kai situacija dėl šalių sūnaus būrelių lankymo įgys apibrėžtą pobūdį, tėvai gali susitarti dėl kitokių bendravimo tvarkos sąlygų, o esant ginčui kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

59. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta ir atsakovo apeliaciniame skunde nurodytą bendravimo tvarkos 4.19 punkto kritiką. Šiuo punktu teismas įpareigojo atsakovą privalomai suteikti susirgusiam vaikui ieškovės nurodytą pagalbą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pirma, ligos atveju vaikui reikalingos pagalbos pobūdį nustato ne ieškovė, o vaiką gydantis gydytojas, antra, tėvo įpareigojimas suteikti sprendime konkrečiai neapibrėžtą pagalbą realiai gali būti neįvykdomas nepriklausomai nuo atsakovo valios (pvz., organų donorystė, didžiulės retų ligų gydymo išlaidos ir pan.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo įpareigojimas kas antru vaiko ligos atveju jį slaugyti ir prižiūrėti savo gyvenamojoje vietoje pažeidžia vaiko teisę į stabilią namų aplinką, labiau nei įprastai reikalingą ligos metu. Apeliantas pagrįstai teigia, kad toks įpareigojimas lemtų ir prielaidas tam tikrais atvejais plėsti ir ligos židinį, užkrėsti kitus asmenis, todėl pirmosios instancijos teismas jį nustatė nepagrįstai.

60. Vadovaujantis nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka pakeistina, papildant jos 4.2 ir 4.3 punktus, pašalinant 4.4 punkte nustatytus įpareigojimus atsakovui, pakeičiant 4.19 punktą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

61. Bendravimo tvarkos 4.19 (4.18) punktas išdėstytinas taip: „Nepilnamečio vaiko motina privalo per 24 valandas nuo ligos (-ų) diagnozavimo informuoti tėvą apie vaiko ligą (-as) nurodydama, kuo vaikas serga ir kokia pagalba yra reikalinga. Tėvas įsipareigoja vaiką prižiūrėti ir slaugyti savo gyvenamojoje vietoje tuo atveju, jeigu vaikas susirgo bendravimo su tėvu metu“. Siekiant aiškumo, nutartyje nurodytina visa bendravimo tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

62. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

63. Ieškovė už apeliacinio skundo parengimą patyrė 300 Eur advokato pagalbos išlaidų ir sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus – sąskaitą už teisinės paslaugas Nr. 2022033101 300 Eur sumai, 2022 m. kovo 31 d. mokėjimo nurodymą Nr. 143 300 Eur sumai ir 2022 m. kovo 31 d. mokėjimo nurodymą Nr. 142 75 Eur sumai. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė patyrė 300 Eur advokato pagalbos išlaidų. Ieškovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus – sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2022042101 300 Eur sumai, 2022 m. balandžio 22 d. lėšų pervedimo nurodymą Nr. 147 300 Eur sumai.

64. Atsakovas už apeliacinio skundo parengimą patyrė 847,97 Eur advokato pagalbos išlaidų (700,80 Eur + 21 proc. PVM (147,17 Eur) ir 106 Eur žyminio mokesčio išlaidas. Atsakovas pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus – 2022 m. kovo 30 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1 847,97 Eur sumai ir 2022 m. kovo 30 d. mokėjimo nurodymą Nr. 2 106 Eur sumai. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovas sumokėjo 605,19 Eur advokato pagalbos išlaidų (500 Eur + 21 proc. PVM (105,03 Eur)). Ieškovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus – PVM sąskaitą-faktūrą serija NWT22 Nr. 0133 605,19 Eur sumai, 2022 m. balandžio 26 d. mokėjimo nurodymą Nr. 12 605,16 Eur sumai.

65. Kadangi apeliacine tvarka pakeista sprendimo dalis tik dėl bendravimo tvarkos nustatymo (šis ginčas nėra turtinis), pakeitimai neesminiai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vykdant tėvų pareigas išlaidos dėl pastarojo ginčo susidarė dėl abiejų šalių elgsenos apspręstos situacijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo paliktos galioti, apeliacinio proceso metu patirtos išlaidos tarp šalių nepaskirstytinos ir nekoreguotinas pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

66. Byla užvesta elektronine forma, šalims procesiniai dokumentai buvo teikiami per elektroninių paslaugų portalą, todėl apeliacinės instancijos teisme nebuvo patirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinės dalies ketvirtoje pastraipoje nustatytą atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi tvarką išdėstant taip:

4.1. Tėvas su nepilnamečiu vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, iš viso dvylika savaitgalių, pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, paimdamas vaiką šeštadienį nuo 10 valandos iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas tą pačią dieną iki 19 valandos į gyvenamąją vietą;

4.2. Pasibaigus 4.1 punkte nurodytam laikotarpiui, tėvas dvylika savaitgalių bendrauja su nepilnamečiu vaiku kas antrą savaitgalį, paimdamas nepilnametį vaiką šeštadienį nuo 10 valandos iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį iki 18 valandos į gyvenamąją vietą;

4.3. Pasibaigus ankstesniame 4.2 punkte nurodytam laikotarpiui, tėvas dvylika savaitgalių bendrauja su nepilnamečiu vaiku kas antrą savaitgalį, paimdamas nepilnametį vaiką penktadienį nuo 18 valandos iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį iki 18 valandos į gyvenamąją vietą.

4.4. Lyginiais metais atsakovas P. P. turi pristatyti nepilnametį vaiką E. P. į gydymo įstaigą atlikti kasmetinei atlikti medicininei apžiūrai, būtinai vaikui lankant ugdymo įstaigą. Atsakovas privalo inicijuoti šio vizito laiką, jį suderinęs su ieškove abiem šalims patogiu metu;

4.5. Tėvas bendrauja su vaiku jo gimimo dieną (duomenys neskelbtini) nelyginiais metais, paimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos, jeigu nedarbo diena, nuo 10 valandos ir pristatydamas vaiką tą pačią dieną į gyvenamąją vietą iki 15 valandos, o lyginiais metais, paimdamas vaiką nuo 15 valandos iki 19 valandos; gimimo dienai sutapus su darbo diena tiek lyginiais, tiek nelyginiais metais tėvas su vaiku turi teisę bendrauti, paimdamas vaiką iš jo ugdymo/mokymo įstaigos ar gyvenamosios vietos nuo 17 valandos ir pristatydamas vaiką tą pačią dieną į gyvenamąją vietą iki 20 valandos;

4.6. Tėvas lyginiais metais su nepilnamečiu vaiku praleidžia pavasario atostogas nuo šv. Velykų antros dienos 10 valandos, nelyginiais metais - žiemos atostogas nuo šv. Kalėdų antros dienos 10 valandos, įskaitant ir N. M., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 17 valandos, o jeigu tai susiję su vaiko išvykimu už Lietuvos Respublikos ribų, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki išvykimo, informuoja vaiko motiną apie numatomą išvykimą, užtikrina vaiko galimybę atostogų metu bendrauti su motina telekomunikacijos priemonėmis, vaikas už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta kartu su tėvu;

4.7. Tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku lyginiais metais per Kūčias ir pirmąją šv. Kalėdų dieną, paimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. nuo 12 valandos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 15 valandos, o nelyginiais metais šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 10 valandos ir grąžindamas tą pačią dieną iki 18 valandos;

4.8. Motinos dieną ir motinos I. P. gimimo dieną (duomenys neskelbtini) nepilnametis vaikas E. P. praleidžia su motina;

4.9. Tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvienais metais Tėvo dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 10 valandos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 valandos;

4.10. Tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku per kiekvieną savo gimimo dieną (duomenys neskelbtini), pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 10 valandos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 valandos, jeigu tėvo gimimo diena sutampa su nedarbo diena; jeigu tėvo gimimo diena sutampa su darbo diena, tokiu atveju, tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku per kiekvieną savo gimimo dieną nuo 17 valandos iki 19 valandos, vaiką pasiimdamas iš ugdymo įstaigos (-ų) ar gyvenamosios vietos;

4.11. Tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku pasiimdamas su savimi vasaros laikotarpiu: poriniais metais nuo liepos mėn. 1 d. 10 valandos iki liepos mėn. 15 d. 18 valandos ir nuo rugpjūčio 1 d. 10 valandos iki rugpjūčio 15 d. 18 valandos; neporiniais metais nuo liepos mėn. 16 d. 10 valandos iki liepos mėn. 31 d. 18 valandos ir nuo rugpjūčio 15 d. 10 valandos iki rugpjūčio 30 d. 18 valandos;

4.12. Tais atvejais, kai tėvas negalės bendrauti su nepilnamečiu vaiku nustatytu grafiku dėl nepilnamečio vaiko ligos (-ų) ar dėl kitų svarbių priežasčių, bendravimo laikas tėvų bendru susitarimu perkeliamas į sekantį savaitgalį ar į kitą tinkamą dieną;

4.13. Tėvas informuoja nepilnamečio vaiko motiną SMS žinute ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 24 valandas, kad naudosis nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka;

4.14. Vasaros atostogų laikotarpiu, kai vaikas atostogas praleis kartu su tėvu, nepilnamečio vaiko motina privalo perduoti tėvui vaiko pasą ir/arba asmens tapatybės kortelę;

4.15. Vasaros atostogų laikotarpiu nepilnamečio vaiko tėvas turi teisę kartu su vaiku išvykti atostogauti už Lietuvos Respublikos ribų, tačiau iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų, privalo informuoti vaiko motiną apie numatomą išvykimą bei užtikrina vaiko galimybę atostogų metu bendrauti su motina telekomunikacijos priemonėmis; vaikas už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta į Lietuvą kartu su tėvu;

4.16. Nepilnamečio vaiko motina, siekiant tinkamai įgyvendinti tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, privalo ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas informuoti tėvą apie vaiko gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos pasikeitimus;

4.17. Bendravimo bei gyvenimo metu su vaiku tėvas P. P. informuoja vaiko motiną I. P. apie vaiko E. P. buvimo vietą.

4.18. Nepilnamečio vaiko motina privalo per 24 valandas nuo ligos (-ų) diagnozavimo informuoti tėvą apie vaiko ligą (-as) nurodydama, kuo vaikas serga ir kokia pagalba yra reikalinga. Tėvas įsipareigoja vaiką prižiūrėti ir slaugyti savo gyvenamojoje vietoje tuo atveju, jeigu vaikas susirgo bendravimo su tėvu metu;

4.19. Nustatyti, kad šalys turi teisę abipusiu rašytiniu sutarimu suderinti ir dažnesnį vaiko bendravimą su P. P., atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus.

Kitas Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.