Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. T. ieškinį atsakovėms I. R. ir antstolei Jurgitai Žilinskaitei dėl turto varžytynių ir turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, tretieji asmenys E. T. ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Gelvora“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl varžytynėse parduodamo nekilnojamojo turto vertės nustatymo ir jos įtakos varžytynių akto galiojimui

2. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jos ieškinio reikalavimai dėl turto (buto) pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu buvo atmesti, kelia, jos manymu, netinkamos iš varžytynių parduodamo turto kainos nustatymo klausimą, todėl teisėjų kolegija dėl to visų pirma ir pasisako

3. Iš vykdomosios bylos Nr. 0161/15/01526, pridėtos prie nagrinėjamos civilinės bylos, medžiagos nustatyta, kad atsakovė antstolė J. Žilinskaitė 2015 m. gegužės 18 d. patvarkymu Nr. S5-21189 priėmė vykdyti išieškotojos Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus, kurios teises vėliau perėmė UAB ,,Gelvora“, pateiktą Vilniaus m. 19-ojo notarų biuro 2015 m. balandžio 27 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 94 211,28 Eur skolos, palūkanų iš solidarios skolininkės, apeliantės B. T., išieškojimo. To paties vykdomojo įrašo pagrindu buvo pradėta ir vykdomoji byla Nr. 0161/15/01525 dėl 94 211,28 Eur skolos iš kito solidaraus skolininko, trečiojo asmens E. T., išieškojimo.

5. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antstolis, areštuodamas skolininko turtą, jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šiuo aspektu pasisakoma, kad prieš išklausydamas skolininko ir išieškotojo nuomones dėl areštuojamo turto vertės, antstolis turi pareigą pats nustatyti turto rinkos vertę. Tuo tikslu antstolis disponuoja visomis įstatymo suteiktomis priemonėmis ir turi diskreciją pasirinkti, kokiomis priemonėmis remdamasis jis įgyvendins šią savo pareigą (vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skirdamas ekspertizę ar pan.). Tačiau bet kokiu atveju areštuojamą turtą jis turi įvertinti taip, kad nustatyta areštuoto turto kaina būtų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020, 27 punktas).

6. Be to, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs ir kitas procesines priemonės, užtikrinančios tinkamą areštuoto turto įkainojimą bei išieškotojo ir skolininko interesų apsaugą. CPK 681 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad vykdymo proceso metu pasikeitus įkainoto turto vertei antstolio patvarkymu turtas galėtų būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis savo patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą; jei skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, tokiu atveju ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 682 straipsnio 3 dalis).

7. Nagrinėjamu atveju išieškojimą vykdžiusi antstolė 2015 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymu areštavo įkaito davėjams priklausantį turtą, kuris apeliantei buvo įteiktas asmeniškai 2015 m. rugsėjo 24 d., ir 2015 m. spalio 26 d. patvarkymu paskyrė ekspertizę ginčo buto rinkos vertei nustatyti. Tačiau dėl apeliantės ir solidaraus skolininko E. T. vengimo leisti turto vertintojui apžiūrėti ginčo turtą, jų teikiamų skundų dėl antstolės veiksmų bei apeliantės inicijuotos civilinės bylos dėl 2007 m. spalio 8 d. būsto kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kuri buvo išnagrinėta Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. priėmus nutartį palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą, kuriuo ieškinys buvo atmestas (civilinės bylos Nr. 2A-1939-657/2017, Nr. 2-400-454/2017), turto vertės nustatymo veiksmai ilgą laiką nebuvo atliekami.

8. Antstolės 2015 m. spalio 26 d. patvarkymas įvykdytas tik 2018 m. birželio 12 d., kai UAB ,,Ober-haus“ nekilnojamas turtas, atlikusi ginčo turto vertinimą, pateikė antstolei ekspertizės aktą, kuriame buvo nustatyta 45 000 Eur jo rinkos vertė. Visgi antstolės 2018 m. gruodžio 3 d. patvarkymu paskelbtos šio turto varžytynės (nustatyta pradinė pardavimo kaina – 36 000 Eur) 2018 m. gruodžio 21 d. patvarkymu buvo atšauktos. Nustačius, kad po turto įvertinimo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre buvo atlikti pakeitimai, susiję su ginčo buto plotu, jį padidinant nuo 49,80 k. m iki 53,85 kv. m, antstolė savo 2018 m. gruodžio 21 d. patvarkymu Nr. S18-57845 patenkino 2018 m. gruodžio 18 d. gautą trečiojo asmens E. T. skundą dėl šio turto vertės. Buto ploto pakeitimo pagrindu tapo 2018 m. rugsėjo 26 d. deklaracija apie statybos užbaigimą ir (ar) paskirties pakeitimą, apie kurią registro tvarkytojui buvo pranešta 2018 m. gruodžio 14 d., t. y. praėjus 6 mėn. nuo 2018 m. birželio 12 d. atlikto ginčo turto (buto) vertinimo.

9. Susiklosčius tokiai situacijai, antstolė 2018 m. gruodžio 12 d. patvarkymu paskyrė naują rinkos vertės nustatymo ekspertizę, kurią atliko UAB ,,Ober-haus“ nekilnojamas turtas ir 2019 m. birželio 6 d. ekspertizės akte nurodė, kad ginčo turto rinkos vertė yra 56 000 Eur. Apeliantė 2019 m. liepos 9 d. pateikė prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, teigdama, kad nustatyta mažesnė nei faktiškai yra buto rinkos vertė, rinkoje tokie butai parduodami už didesnę kainą. Antstolė 2019 m. liepos 19 d. patvarkymu Nr. S19-25012 atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę. Apeliantė 2019 m. rugsėjo 12 d. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydama panaikinti 2019 m. liepos 19 d. patvarkymą ir skirti pakartotinę arba papildomą ekspertizę. 2019 m. rugsėjo 24 d. patvarkymu Nr. S19-32989 antstolė atsisakė skundą tenkinti ir išsiuntė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1954-1052/2020 apeliantės skundą atmetė. Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-648-343/2020 Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį paliko nepakeistą.

10. Antstolė 2020 m. birželio 5 d. priėmė patvarkymą, kuriame nurodė, kad pradinė turto pardavimo kaina, atsižvelgiant į CPK 718 straipsnio nuostatas, yra 44 800 Eur (80 proc. nustatytos rinkos vertės), varžytynių pradžia – 2020 m. birželio 5 d. 10.18 val., pabaiga – 2020 m. liepos 7 d. 10.23 val. Elektroninės varžytynės baigėsi 2020 m. liepos 7 d., jų laimėtoja yra pripažinta atsakovė I. R., pasiūliusi 44 800 Eur kainą, kurią ji sumokėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. Atitinkamai, 2020 m. rugpjūčio 6 d. buvo surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-20-161-5633, 2020 m. lapkričio 6 d. abi vykdomosios bylos užbaigtos, o vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojai.

11. Viena vertus, iš aptartos vykdymo proceso eigos iš tiesų matyti, kad ginčo buto varžytynės įvyko praėjus metams nuo tos dienos, kai UAB ,,Ober-haus“ nekilnojamas turtas pateikė turto rinkos vertės ekspertizės aktą. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, siekdamas pašalinti bet kokias abejones dėl turto vertės ir siekdamas teisingai išnagrinėti ginčą, 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi (2 t., b. l. 175–178) paskyrė teismo ekspertizę nekilnojamojo turto rinkos vertei, buvusiai varžytynių paskelbimo metu, t. y. 2020 m. birželio mėn., nustatyti, ją pavesdamas atlikti teismo ekspertui J. Urbonui. Teismo eksperto 2022 m. sausio 19 d. pateiktame nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės akte Nr. 293 (3 t., b. l. 5–34) yra nurodyta, kad buto, kaip nedalomo turto visumos, rinkos vertė, nustatyta pritaikius lyginamosios vertės metodą, 2020 m. birželio 5 d. buvo 56 800 Eur.

12. CPK 700 straipsnyje numatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK VI dalyje Vykdymo procesas nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Ši speciali turto realizavimo forma (tvarka) lemia, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui ar turto pardavimo be varžytynių aktai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tada, jeigu yra nustatomi imperatyvių teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus, ir tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Vienas tokių atvejų yra turto pardavimas ar perdavimas išieškotojui už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal CPK įtvirtintas taisykles (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

13. Kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, teismas CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis, taigi ir su CPK 681 straipsniu, reglamentuojančiu areštuojamo turto įkainojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020, 23 punktas).

14. Tam, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas galėtų būti pripažintas negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu, nustatytas pažeidimas dėl turto įkainojimo procedūros ir parduodamo turto pradinės kainos nustatymo neturi būti formalus, priešingai, jis privalo turėti tiesioginę reikšmę kainos, kuri būtų iš esmės mažesnė nei rinkos kaina, nustatymui. Tokį klausimą spręsdamas teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumą, gautos už turtą sumos proporcingumą to turto rinkos vertei. Koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo turto pardavimo aktą pripažinti negaliojančiu buvimą, nėra vienareikšmiškai reglamentuota, tai – vertinamasis kriterijus. Aplinkybė, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatomos įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016, 18 punktas; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 21 punktas).

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo pavedimu atliktos ekspertizės išvados suponuoja teisėjų kolegijos vertinimą, kad pagrindas prieš paskelbiant varžytynes dar kartą atlikti išvaržomo turto rinkos vertės nustatymo procedūrą, priešingai nei tvirtina apeliantė savo apeliaciniame skunde, neegzistavo. Po metų nuo antstolės pavedimu turto vertintojų nustatytos rinkos vertės šio konkretaus nekilnojamojo turto objekto kaina iš esmės nepakito, nes turto vertintojo nustatyta kaina – 56 000 Eur – ir teismo eksperto J. Urbono nustatyta kaina – 56 800 Eur – skiriasi labai nežymiai, tik 800 Eur suma. Neabejotina, kad toks nedidelis skirtumas (t. y. tik 1 proc.) negali būti laikomas esminiu, lemiančiu turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimą negaliojančiu pirmiau aptartu specialiuoju pagrindu – pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Teismų praktikoje kainų skirtumas buvo pripažintas esmingai mažesniu, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina daugiau kaip 30-50 proc. buvo mažesnė negu vėliau byloje nustatyta to turto rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-90/2009, 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-152-464/2018, 2019 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-469-186/2019).

16. Šiame kontekste pažymėtina, kad vykdymo procese objektyviai nereikalingos naujos turto vertės nustatymo ekspertizės paskyrimas būtų nepagrįstai padidinęs bendrąsias vykdymo išlaidas, užtęsęs jau pakankamai ilgai dėl apeliantės ir trečiojo asmens aktyvaus naudojimosi vykdymo proceso dalyviui priklausančiomis teisėmis užtrukusią skolos iš įkeisto turto išieškojimo procedūrą ir tuo akivaizdžiai pažeidęs išieškotojos ir skolininkų interesų derinimo taisyklę.

Dėl įrodymų vertinimo

17. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ar jų vertinimo taisykles. Tokie apeliantės teiginiai, kad ir teismo eksperto J. Urbono ekspertizės aktas, ir vykdymo proceso metu gautos išvados dėl ginčo objekto rinkos kainos turėtų būti vertinamos kritiškai, ar kad pirmosios instancijos teismas, nepriimdamas trečiojo asmens E. T. į bylą teikiamų įrodymų, kuriais buvo siekiama pagrįsti savo poziciją dėl teismo eksperto išvados ir UAB ,,Ober-haus“ nekilnojamo turto nustatytos rinkos kainos ydingumo, pažeidė proceso teisės normas, taip pat stokoja pagrįstumo.

18. Kaip matyti iš bylos duomenų, trečiasis asmuo E. T. pirmosios instancijos teismui teikė prašymą priimti jo iš viešai prieinamų šaltinių rastus duomenis apie, trečiojo asmens vertinimu, turto vertintojų ir teismo eksperto parinktus lyginamuosius objektus (2022 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 04 min. 17 sek. – 06 min. 57 sek.). Trečiojo asmens teigimu, jo surinkti duomenys patvirtina, kad dalis minėtose išvadose nurodytų lyginamųjų objektų net neegzistuoja arba jų techninės savybės (aukštas, kambarių skaičius) yra visai kitokios nei nurodyta šiose išvadose. Pirmosios instancijos teismas prašymą priimti šiuos įrodymus atmetė, konstatavęs, kad jie pateikti pavėluotai, todėl jų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą (2022 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 55 min. 23 sek. – 56 min. 00 sek.).

19. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui prašymas priimti naujus įrodymus ir patys šie įrodymai nėra pateikti, todėl dėl jų (ne)priėmimo pagrįstumo spręstina iš trečiojo asmens 2022 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje išdėstytos pozicijos dėl tokių duomenų pateikimo į bylą poreikio. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepriimdamas į bylą nurodytų duomenų, įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Trečiojo asmens teiginiai dėl turto vertintojų ir teismo eksperto išvadose nurodytų duomenų klastojimo, kurią apeliaciniame skunde pakartojo ir apeliantė, yra tik subjektyvus šių asmenų vertinimas, nepagrįstas jokiais kitais objektyviais duomenimis.

20. Iš apeliacinio skundo turinio ir trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad duomenų klastojimas yra siejamas su lyginamųjų objektų įvardijimu, kurių adresas nurodomas kaip ,,Kauno m. sav., Kaunas, (duomenys neskelbtini) g. Nr. 10..20; Kauno m. sav., Kaunas, (duomenys neskelbtini) g. Nr. 20..30“ ir t. t. (3 t., b. l. 28–34). Ginčo turto buvusių savininkų (apeliantės ir trečiojo asmens) nuomone, lyginamuosius objektus identifikuojantys duomenys turėtų būti suprantami taip, kad pirmas skaičius yra namo numeris, o antras – buto numeris, taigi, patikrinę duomenis apie objektus tokiais adresais, jie teigia ir nustatę neatitikimus. Atmetant kaip nepagrįstas tokias apeliantės ir trečiojo asmens interpretacijas, visų pirma pažymėtina, kad ir teismo ekspertas, ir turto vertintojai lyginamųjų sandorių duomenis rinko ne patys, o gavo juos iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro. Šio registro tvarkytojui užklausa buvo pateikta dėl Kauno m. sav., verčių zonoje 15.14, 2017 m. balandžio mėn. – 2020 m. gegužės mėn. sudarytų gyvenamosios paskirties butų, kurių plotas 49–57 kv. m, sienos – plytų, statybos pabaigos metai 1988 m. – 1995 m., baigtumas – 100 proc., pirkimo sandorių. VĮ Registrų centras, atsižvelgdamas į tokią užklausą, pateikė NT sandorių paieškos ataskaitą, kurioje ir buvo nurodyti ne tikslūs parduotų objektų adresai, o tik namo numerių intervalai.

21. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams, kad ne tikslūs adresai, bet jų intervalas buvo nurodyti siekiant užtikrinti asmens duomenų apsaugą. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys, Nekilnojamojo turto registrui pateiktų dokumentų kopijos ir Nekilnojamojo turto registro informacija teikiami asmenims, turintiems teisinį duomenų gavimo pagrindą ir nurodžiusiems apibrėžtą ir teisėtą duomenų naudojimo tikslą. Nekilnojamojo turto registre tvarkomi asmens duomenys, Nekilnojamojo turto registrui pateiktų dokumentų kopijos ir Nekilnojamojo turto registro informacija yra teikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu bei 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos, tvarkant asmens duomenis, ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).

22. Kadangi konkretūs butų adresai neabejotinai patenka tiek ES, tiek ir nacionaliniais įstatymais saugomų asmens duomenų sąrašą, vien jų neįvardijimas nesuponuoja nei išvados apie tokių duomenų (lyginamųjų objektų) klastojimą, atliekant ginčo turto vertės nustatymo ekspertizes, nei teikia prielaidą suabejoti eksperto ir turto vertintojų atrinktų lyginamųjų objektų sandorių realumu, be kita ko, dar ir dėl tos priežasties, kad atitinkamus duomenis išdavė oficialus registras, kuriame jie yra kaupiami.

23. Apeliantė taip pat kelia nepagrįsto prejudicijos instituto taikymo klausimą, tvirtindama, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-1954-1052/2020 (2 t., b. l. 136–139) konstatuotos faktinės aplinkybės, susijusios su vykdymo proceso metu atlikto 2019 m. birželio 6 d. turto vertinimo pripažinimo teisėtu, kitaip nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra prejudiciniai faktai nagrinėjamai bylai. Ir su tokiais apeliacinio skundo argumentais negalima sutikti.

24. Kitoje byloje teismų nustatytų faktų prejudicinė reikšmė aptariama CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nurodoma, kad nereikia naujoje byloje įrodinėti aplinkybių, jau nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo nutartimi, kuria išsprendžiamas tam tikras klausimas iš esmės, pavyzdžiui, patvirtinami antstolio veiksmai dėl turto vertės nustatymo, gali būti nustatyti prejudiciniai faktai net ir tuo atveju, jeigu byloje nedalyvavo tie patys asmenys; faktai gali būti pripažinti prejudiciniais tik tuo atveju, jei sutampa išnagrinėtos ir nagrinėjamos bylos dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 37-45 punktai).

26. Kaip matyti, pirmiau išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2YT-1954-1052/2020, kuri buvo pradėta pagal apeliantės skundą dėl antstolės J. Žilinskaitės veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0161/15/01525 ir Nr. 0161/15/01526, nagrinėjimo dalyką ir sudarė antstolės veiksmų, atliktų nustatant ginčo turto rinkos vertę, teisinis įvertinimas, be kita ko, ir 2019 m. birželio 6 d. ekspertizės akto bei juo nustatytos kainos teisingumo įvertinimas. Bylą pagal apeliantės skundą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad nebuvo jokio pagrindo abejoti nustatyta turto rinkos kaina, o antstolė tinkamai atliko savo pareigas. Ginčas, kad nagrinėjamos ir pirmiau išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2YT-1954-1052/2020 šalys sutampa, nekyla.

27. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pirmiau jau teismo konstatuotas aplinkybes, susijusias su antstolės atliktais veiksmais, organizuojant ginčo turto rinkos vertės nustatymo procedūras, pripažino prejudicinėmis bei jas įvertinęs kartu su į nagrinėjamą civilinę bylą pateiktais duomenimis padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas teisinis pagrindas turto pardavimo iš varžytynių aktui pripažinti negaliojančiu nebuvo įrodytas.

28. Byloje esančių įrodymų, kuriuos pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir teisingai įvertino, visuma sudaro pagrindą padaryti vienareikšmišką išvadą, kad ginčo turtas buvo parduotas už nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų reikalavimų nustatytą adekvačią, realią ir labiausiai tokioje situacijoje apeliantės interesus atitikusią rinkos kainą, o ilgą turto realizavimo procesą lėmė pačios apeliantės ir jos buvusio sutuoktinio, trečiojo asmens E. T., procesinis elgesys, skundžiant iš esmės visus antstolės atliekamus išieškojimo veiksmus.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

29. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir tokius apeliacinio skundo argumentus, kad prieš parduodant ginčo turtą nebuvo nustatytos kiekvienam iš jo savininkų tenkančios turto dalys ar kad be apeliantės žinios buvo pakeisti buto ploto duomenys. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino nurodytas aplinkybes, pagrįstai nusprendęs, kad jos nesudaro prielaidų varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu.

30. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per 20 dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per 30 dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo.

31. Visgi nagrinėjamu atveju turto dalies nustatymo taisyklės nėra aktualios ir pagrindo jas taikyti nebuvo. Kaip minėta, ginčo turtas buvo įkeistas siekiant užtikrinti tinkamą apeliantės ir jos buvusio sutuoktinio, trečiojo asmens E. T., solidariosios prievolės kredito davėjai įvykdymą. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0161/15/01526 esančio Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12214288-944/2015 matyti, kad juo buvo patenkintas apeliantės ir trečiojo asmens pareiškimas dėl jų santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Šiuo teismo sprendimu buvo patvirtinta ir sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kita ko, ginčo butas, įgytas santuokos metu, padalintas jiems lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį kiekvienam, bei sutarta, kad po santuokos nutraukimo jų prievolė Nordea Bank Finland Plc. pagal 2007 m. spalio 8 d. būsto kreditavimo sutartį yra solidari. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įrašas apie kiekvienam iš jų priklausančias buto dalis (po 1/2) padarytas 2015 m. gruodžio 2 d.

32. Taigi, pačios apeliantės ir jos buvusio sutuoktinio prašymu buvo nustatyta kiekvienam jų tenkanti turto dalis, o išieškojimas nukreiptas į visą turtą, nes šis turtas visas buvo įkeistas siekiant užtikrinti jų abiejų solidarios prievolės bankui įvykdymą. Todėl apeliantės teisės nebuvo pažeistos.

33. Apeliacinio skundo argumentai dėl buto ploto pakeitimo ir (ar) apeliantės neinformavimo, viena vertus, nagrinėjamo ginčo kontekste visiškai neaktualūs, nes bylos dalyko nesudaro valstybės institucijos įregistruotų juridinių faktų teisėtumo patikrinimas, kita vertus, ir nepagrįsti. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad leidimas vykdyti statybos darbus buvo išduotas 2007 m. rugpjūčio 7 d., deklaracija apie statybos užbaigimą ir (ar) paskirties pakeitimą išduota 2018 m. rugsėjo 26 d., o įregistruota – 2018 m. gruodžio 14 d. Nėra jokių abejonių, kad apeliantei galėjo ir turėjo būti žinoma apie santuokos metu išduotą leidimą rekonstrukcijai bei apie atliktus darbus, padidinusius buto plotą.

34. Pažymėtina, kad pirmosios varžytynės buvo atšauktos gavus trečiojo asmens E. T. skundą, kuris ir buvo grindžiamas buto ploto pokyčiais. Apeliantei tiek šis skundas, tiek ir patvarkymas jį patenkinti buvo išsiųsti nurodytu adresu, t. y. ginčo buto adresu. Nors aptarti procesiniai dokumentai apeliantei nebuvo įteikti, tačiau apie pradėtus išieškojimo veiksmus ji neabejotinai žinojo, todėl turėjo ir pareigą domėtis vykdymo procesu bei jame priimtais patvarkymais.

35. Aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti kitokias išvadas, nei skundžiamame sprendime padarė pirmosios instancijos teismas, todėl šis sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

36. Apeliacinio skundo netenkinant, apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

37. Bylinėjimosi išlaidos skirstomos pagal principą „pralaimėjęs moka“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tokiu atveju apeliantei tenka pareiga kompensuoti kitų byloje dalyvaujančių asmenų, šiuo atveju tokį prašymą pateikusios atsakovės I. R., patirtas dėl prasidėjusio apeliacinio proceso išlaidas.

38. Atsakovės I. R. prašomų priteisti 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyto už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydžio (1 799 Eur x 1,3). Todėl atsakovės prašomos atlyginti 1 500 Eur atstovavimo išlaidos priteisiamos iš pralaimėjusios ginčo šalies, t. y. apeliantės (CPK 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės B. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei I. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.