Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos B. T. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateiktą skunde dėl antstolės J. Ž. veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja antstolei ir Kauno apylinkės teismui pateiktu skundu prašė pripažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtomis ir negaliojančiomis, pripažinti 2020 m. rugpjūčio 6 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-20-161-5633 negaliojančiu.

2. Pareiškėja skundu taip pat prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti 2020 m. rugpjūčio 6 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-20-161-5633 galiojimą, uždrausti buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę įregistruoti naujos pirkėjos I. R. vardu, atlikti įrašą viešame registre dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

3. Nurodė, kad antstolė J. Ž., vykdydama vykdomąsias bylas Nr. 0161/15/01526 ir 0161/15/01525, yra areštavusi skolininkams B. T. (1/2 buto dalis) ir E. T. (1/2 buto dalis) priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Antstolės patvarkymu nustatyta, jog šio buto vertė yra 56 000 Eur. Skolininkė B. T. antstolei 2020 m. gegužės 7 d. pateikė prašymą dėl termino suteikimo turto pirkėjui surasti, kuriuo prašė suteikti vieno mėnesio terminą buto pirkėjui surasti ir per šį laikotarpį neskelbti nurodyto buto varžytynių. Tačiau antstolė tokį skolininkės prašymą ignoravo ir jo netenkino. Skolininkė 2020 m. birželio 5 d. atsitiktinai sužinojo, jog antstolė 2020 m. birželio 5 d. interneto svetainėje www.evarzytynes.lt paskelbė pirmąsias buto varžytynes, kurių pabaigos terminas 2020 m. liepos 7 d., varžytynių Nr. 192344. Skolininkė 2020 m. birželio 10 d. gavo antstolės 2020 m. birželio 5 d. patvarkymą, kuriuo buvo nuspręsta parduoti iš pirmųjų varžytynių abiem skolininkams nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis antstolės patvarkymas yra neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas. Nepaisant to, kad šiuo metu Kauno apylinkės teisme vis dar sprendžiamas klausimas dėl 2020 m. birželio 5 d. patvarkymo dėl turto pardavimo iš varžytynių, antstolė vykdė pirmąsias varžytynes ir turtas buvo parduotas. 2020 m. rugpjūčio 6 d. buvo surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-20-161-5633. Varžytynės buvo vykdomos neteisėtai, todėl turto pardavimo aktas negalėjo būti surašytas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi atmetė pareiškėjos B. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; įtraukė E. T. dalyvauti byloje suinteresuotu asmeniu.

5. Teismas konstatavo, kad pateiktas procesinis dokumentas (skundas) nebegali būti teikiamas nagrinėjimui CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka, kadangi byloje yra duomenų, jog turto iš varžytinių aktas jau buvo pasirašytas. Aukštesnės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CPK 715 straipsnį nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą ir perleidžiama nuosavybės teisė, todėl nuo šio momento vykdymo procesas dėl turto pardavimo varžytynėse yra baigtas. Paaiškėjus, kad vykdymo procesas baigtas, skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimas taptų negalimas ir asmuo turėtų pareikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-932-565/2020).

6. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja, siekdama to rezultato, kuris sudaro reikalavimų turinį, privalo teikti ieškinį ginčo teisenos tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad teikiami reikalavimai negali būti tenkinami pateikus skundą dėl antstolio veiksmų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas laikytinas netikslingu. Tarp prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir būsimo teismo sprendimo vykdymo turi būti tiesioginis ryšys, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti materialiųjų reikalavimų, jei jie būtų patenkinti, įvykdymą. Pareiškėjai galėtų prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Teismas konstatavo, kad pateiktas prašymas (skundas) neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, nurodytų įstatyme (CPK 135 straipsnio 1 dalis), pasirinktas netinkamas interesų gynimo būdas, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones negali būti tenkinamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. pareiškėja yra pateikusi antstolei skundą dėl jos atliktų veiksmų, t.y. dėl jos organizuotų varžytynių pripažinimo neteisėtomis ir negaliojančiomis, dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Nurodytus veiksmus tiek iniciavo, tiek vykdė antstolė, ji surašė ir turto pardavimo iš varžytynių aktą, todėl nebuvo pažeistos CPK 510 straipsnio nuostatos, kadangi skundas paduotas būtent dėl antstolės veiksmų. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog dėl jau pasirašyto turto pardavimo iš varžytynių akto pareiškėjos skundas antstolei negali būti teikiamas CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka. CPK tokia taisyklė neįtvirtinta.

7.2. Nutartyje nurodyta Vilniaus apygardos teismo išvada vadovautis negalima, kadangi bylos aplinkybės nėra tapačios. Keli sakiniai, nežinant viso išaiškinimo konteksto, negali būti tiesiogiai pritaikomi bet kurioje kitoje byloje. Vieningą teismų praktiką formuoja ne apygardų teismai, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

7.3. Teismas konstatavo, kad pateiktas prašymas (skundas) neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, nurodytų įstatyme (CPK 135 straipsnio 1 dalis), todėl atmetė pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tačiau pareiškėja pateikė skundą, vadovaudamasi CPK 510 straipsnyje numatyta tvarka, todėl teismo nurodymas yra nepagrįstas. Teismas neįvardijo, kurio konkrečiai punkto neatitinka pateiktas procesinis dokumentas, sukūrė neapibrėžtą situaciją, tuo apsunkindamas nutarties apskundimą. Jeigu ir būtų nustatyta, kad šiuo atveju turėtų būti taikomas CPK 135 straipsnis, privalomai turėtų būti vadovaujamasi CPK 138 straipsniu. Tai reiškia, kad, jeigu teismas nustato ieškinio trūkumus, jis priima nutartį dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, kaip tai numatyta CPK 115 straipsnio 2 dalyje. Net jei ir būtų nustatyta, kad procesinis dokumentas turi trūkumų, teismas negalėtų prašymo atmesti, nes tai iš esmės prieštarautų CPK 138 straipsniui.

7.4. Teismas iš esmės išsprendė skundo priėmimo klausimą ir patį skundą. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Tai reiškia, jog visų pirma skundą sprendžia pats antstolis. Tik tokiu atveju, kuomet skundo antstolis netenkins, skundo išsprendimo klausimas bus perduotas teismui. Iki šios dienos pareiškėjos skundą sprendžia antstolė, teismui šis skundas dar nėra perduotas, apylinkės teismui pateiktas tik prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomosiose bylose. Teismas, užuot išnagrinėjęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, iš anksto išsprendė klausimą dėl antstolei pateikto pareiškėjos skundo, nors šį skundą turi išspręsti pati antstolė. Teismas iš karto nurodė, koks teismo sprendimas bus priimtas byloje, kaip bus išspręstas skundo priėmimo klausimas ir pats skundas bei koks bus galutinis rezultatas, jeigu pareiškėjos skundas pasiektų teismą. Bylą iš esmės teismas turi išspręsti tik priimdamas galutinį sprendimą.

7.5. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo pateiktų argumentų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir šio pareiškėjos prašymo nesprendė. Įvykus neteisėtoms varžytynėms bei surašius turto pardavimo iš varžytynių aktą, turto pirkėjui atsiranda nuosavybės teisė į turtą, kurią jis gali nedelsiant registruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre bei reikalauti skolininkų išsikelti. Turto pirkėjas taip pat turės realią galimybę turtą perleisti tretiesiems asmenims, kas lemtų, jog vėliau, jei būtų patenkintas skolininkės skundas, taptų sudėtinga, galimai neįmanoma susigrąžinti buto į skolininkų nuosavybę, būtų užvesti nauji ilgai trunkantys teisminiai ginčai, jų metu skolininkai būtų priversti nuomotis kitą būstą. Skolininkės žiniomis, turto pirkėja I. R. yra nekilnojamojo turto brokerė, kas tik patvirtina, jog turtas yra įsigytas siekiant jį parduoti ir bus parduotas tretiesiems asmenims. Išsprendus skolininkės skundą ir jį patenkinus būtų laikoma, jog turtas nėra parduotas. Tuomet antstolė, siekdama toliau vykdyti išieškojimo procesą, turėtų imtis papildomų veiksmų, t. y. iš naujo nustatyti turto rinkos vertę, skelbti varžytynes ir t.t. Jeigu turtas būtų perleistas kitiems asmenims, vykdymo veiksmų toliau vykdyti nebūtų galima, turėtų būti užvesti nauji teisminiai procesai dėl turto nuosavybės teisės grąžinimo skolininkams, pirkimo pardavimo ar kitokių sutarčių nuginčijimo, antstolio ar teismo sprendimas patenkinti skolininkės skundą netektų prasmės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

4. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdymo veiksmų sustabdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

5. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės argumentais, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priėmė nepagrįstą nutartį.

6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pateiktas prašymas (skundas) neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, nurodytų įstatyme (CPK 135 straipsnio 1 dalis), pasirinktas netinkamas interesų gynimo būdas, todėl pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones negali būti tenkinamas.

7. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje pareiškėja prašo prašė pripažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtomis ir negaliojančiomis, pripažinti negaliojančiu 2020 m. rugpjūčio 6 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-20-161-5633, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti 2020 m. rugpjūčio 6 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-20-161-5633 galiojimą, uždrausti buto nuosavybės teisę įregistruoti naujos pirkėjos I. R. vardu, atlikti įrašą viešame registre dėl šio buto nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Antstolė J. Ž. 2020 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymu Nr. S-20-161-5633 pardavė I. R. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausiusį po ½ dalį B. T. ir E. T.. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų taip pat nustatyta, kad šis butas nuosavybės teise įregistruotas I. R. vardu nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d.

8. Iš dalies sutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš pareiškėjos pateikto skundo nėra aišku, koks procesinis dokumentas teismui yra teikiamas – prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikiant skundą dėl antstolio veiksmų, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo ar ieškinys dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ginčo teisenos tvarka (CPK 602 straipsnis). Pateiktą procesinį dokumentą vertindamas šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi CPK 715 straipsniu, pagal kurį nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą ir perleidžiama nuosavybės teisė, todėl nuo šio momento vykdymo procesas dėl turto pardavimo varžytynėse yra baigtas, tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai nutarė, jog pastarasis faktas bei aplinkybė, kad pateiktas prašymas neatitinka jo turiniui keliamų CPK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, sudaro pagrindą atmesti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

9. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio Kodekso nustatyta tvarka. Laikinosios apsaugos taikymo klausimus reglamentuoja CPK XI skyriaus penktasis skirsnis. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jei šie tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas taip pat gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio pateikimo dienos. CPK 147 straipsnio 3 dalyje išvardinta, kokius reikalavimus toks prašymas turi atitikti. Pagal CPK nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Bendroji nuostata, kad CPK reikalavimai ieškinio turiniui ir formai į teismą besikreipiančiam asmeniui yra privalomi, nereiškia, kad bet kurio ieškinio turinio reikalavimo nesilaikymas lemia ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą. Pažymėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016, 15 punktas). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

10. Nurodytos nuostatos reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo prašymą ir nustatęs, kad jis neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, turėjo spręsti jo trūkumų pašalinimo klausimą. Tai, kad procesinis dokumentas turi trūkumų, nesudaro savarankiško pagrindo išspręsti procesinį dokumentą padavusio asmens prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šį prašymą atmetant ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymą pripažįstant netikslingu.

11. Kadangi pirmosios instancijos teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė neišsprendęs pareiškėjos pateikto procesinio dokumento priėmimo klausimo, nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės klausimo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 13 d. pateikto procesinio dokumento, registracijos Nr. CBP-16353, priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.