Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys AB ,,Swedbank“, antstolė Brigita Palavinskienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

8.2. skundžiamo antstolės patvarkymo priėmimo metu apeliantas nebuvo atlikęs ir pateikęs jokių nekilnojamojo turto vertinimo skaičiavimų, kurie leistų abejoti jau atliktos turto ekspertizės teisėtumu ir pagrįstumu. Apelianto užsakyta turto vertinimo ataskaita pateikta jau nagrinėjant skolininko skundą teisme, prasidėjus nekilnojamojo turto varžytynėms. Apeliantas prašymą skirti papildomą ekspertizę pateikė 2020 m. vasario 19 d. Antstolės skundžiamas patvarkymas priimtas 2020 m. vasario ­21 d., o apelianto užsakyta turto vertinimo ataskaita surašyta tik 2020 m. kovo 16 d. Tokiais veiksmais apeliantas siekia vilkinti turto realizavimą;

8.3. 50,61 kv. m. bendro ploto 2 kambarių buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 16,10 kv. m. bendro ploto negyvenamosios patalpos - garažo (bokso) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirmosios varžytynės jau yra įvykusios. Jų metu dalyviai aktyviai varžėsi (garažo / bokso varžytynėse dalyvavo 7 dalyviai), o kaina už garažą / boksą buvo pakelta didesnė, nei ją nustatė turto vertintojas (pradinė kaina buvo padidinta 3 628,00 Eur suma), o varžytynės buvo pratęstos 30 min. Už garažą pirkėjas jau sumokėjo visą 12 668 Eur sumą. Buto varžytynėse dalyvavo 4 suinteresuoti asmenys, varžytynės buvo pratęstos 54 min. (pradinė kaina buvo padidinta 10 380 Eur suma), o pasiūlyta maksimali kaina sudarė 88 300 Eur. Akivaizdu, kad už perkamus nekilnojamojo turto objektus buvo pasiūlytos maksimalios kainos, kas leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad atliktas turto vertinimas yra teisingas;

8.4. apelianto teiginiai, kad nustačius didesnę pradinę turto pardavimo kainą, t. y. nustačius jo užsakytoje turto vertinimo ataskaitoje nurodytą kainą, ir ją pakėlus įvykusiose varžytynėse pakelta kaina, būtų gaunama didesnė pardavimo suma, yra visiškai nepagrįsti. Nustačius didesnę pardavimo kainą, turto pardavimas iš varžytynių galėjo iš vis neįvykti dėl per didelės kainos. Įvykusiose varžytynėse dalyvavo ne vienas susidomėjęs dalyvis, kas leidžia pagrįstai manyti, kad parduodama turto kaina yra reali ir artima laisvai rinkai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

11. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 straipsnis).

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo (skolininko) skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundo reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teismui

13. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nagrinėjamu atveju nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Siekiant įvertinti skundžiamo sprendimo ar nutarties pagrįstumą, pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Toks skundas negali būti grindžiamas ir aplinkybėmis, kurios apelianto nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Nurodyti imperatyvūs draudimai taip pat taikomi ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). Taigi, esminio bylos nagrinėjimo teisme procesas vyksta pirmosios instancijos teisme ir būtent toje instancijoje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti juo principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi be išimties šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Tuo tarpu apeliacinis procesas nėra skirtas kurio nors klausimo pakartotinam išnagrinėjimui ar, juo labiau, naujų reikalavimų kėlimui ir nagrinėjimui, jis skirtas pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir / ar fakto klaidų ištaisymui. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

14. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, atskirajame skunde apelianto keliamas visiškai naujas, pirmosios instancijos teismo nenagrinėtas reikalavimas – skirti turto vertinimo teismo ekspertizę, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinas (CPK 312, 338 straipsniai).

Dėl skundų tapatumo

15. Antstolė B. Palavinskienė prašo nutraukti skundo nagrinėjimą CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu, kadangi yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

16. Ieškiniai (skundai) pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog šiuo atveju 2020 m. vasario 24 d. skundu pareiškėjas skundžia antstolės 2020 m. vasario 21 d. priimtą patvarkymą dėl skolininko prašymo Nr. S-381058, kuriuo netenkintas M. S. prašymas skirti papildomą turto ekspertizę. Tuo tarpu antstolės nurodomoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-4231-734/2020 pareiškėjas skundė 2019 m. lapkričio 22 d. antstolės patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo. Ir nors pareiškėjas tiek vienu, tiek kitu atveju reikalavo perkainoti areštuotą jam nuosavybes teise priklausantį turtą, šiuo atveju pareiškėjas ne pakartotinai skundžia tą patį 2019 m. lapkričio 22 d. patvarkymą, o kitą patvarkymą, priimtą jau po pareiškėjo skundo dėl 2019 m. lapkričio 22 d. skundo išnagrinėjimo. Todėl skundų tapatumą vertinant vien šiuo aspektu, darytina išvada, kad 2020 m. vasario 24 d. pareiškėjo skundo dalykas nėra tapatus Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-4231-734/2020 nagrinėto skundo dalykui. Be to, pareiškėjai (skolininkai) turi teisę apskųsti kiekvieną antstolio vykdomojoje byloje atliktą procesinį veiksmą ar neveikimą, nepaisant to, kad jis jau buvo atliekamas anksčiau ir buvo konstatuotas kaip teisėtas. Nustačius, kad vienas iš trijų elementų, sąlygojančių ieškinio tapatumą, šiuo atveju nesutampa, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareikštas skundas yra tapatus jau išnagrinėtajam.

Dėl areštuoto turto įkainojimo

17. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija antstolės patvarkymą, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo prašymas skirti papildomą ekspertizę 50,61 kv. m. bendro ploto 2 kambarių butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), bei 16,10 kv. m. bendro ploto negyvenamajai patalpai – garažui (boksui), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nesutinka su vykdomojoje byloje nustatyta turto verte. Pareiškėjo teigimu, antstolė, gavusi jo skundą, neatsižvelgė į tai, kad areštuotas turtas buvo įkainotas netinkamai (per maža, rinkos vertės neatitinkančia kaina), todėl būtina skirti pakartotinę ekspertizę.

18. Iš vykdomosios bylos Nr. 0171/19/02775 duomenų nustatyta, kad antstolė B. Palavinskienė vykdo išieškojimą pagal Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarės S. Bazilienės išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 1866 ir Nr. 2834 dėl skolų išieškojimo iš skolininko M. S. išieškotojos AB „Swedbank“ naudai. 2019 m. liepos 25 d. turto arešto aktu Nr. S-316206 buvo areštuotas pareiškėjui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini)ir garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini), o 2019 m. liepos 25 d. patvarkymu dėl ekspertizės rinkos vertei nustatyti skyrimo paskirta areštuoto turto ekspertizė, kurią pavesta atlikti ekspertui / turto vertintojui UAB „Butas tau“. 2019 m. lapkričio 22 d. patvarkymu dėl areštuoto turto vertės nustatymo nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 97 400 Eur, o garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 11 300 Eur. 2019 m. gruodžio 16 d. patvarkymu Nr. S-365378 dėl turto pardavimo iš varžytynių antstolė paskelbė apie 2019 m. gruodžio 16 d. elektroniniu būdu specialiame interneto tinklalapyje www.evarzytynes.lt vyksiančias M. S. priklausančio nekilnojamojo turto pirmąsias varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 19 d. patvarkymu Nr. S-366659 antstolė atšaukė pirmąsias įkeisto turto varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei sustabdė vykdomąsias bylas iki bus išnagrinėtas skolininko 2020 m. gruodžio 16 d. skundas dėl antstolės veiksmų.

19. Antstolė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto 50,61 kv. m. bendro ploto 2 kambarių buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 16,10 kv. m. bendro ploto negyvenamosios patalpos - garažo (bokso) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), paskelbtos pirmosios varžytynės jau yra įvykusios.

20. CPK 715 straipsnyje nustatyta, kad nuo turto pardavimo iš varžytinių akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą ir perleidžiama nuosavybės teisė, todėl nuo šio momento vykdymo procesas dėl turto pardavimo varžytynėse yra baigtas. Paaiškėjus, kad vykdymo procesas yra baigtas, skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimas taptų negalimas ir asmuo turėtų pareikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Taigi, pardavus turtą, ginčai dėl turto kainos nebesprendžiami CPK XXXI skyriaus tvarka. CPK 602 straipsnyje yra nurodyti atvejai, kada turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, nekilnojamojo turto pardavimo be varžytynių aktas pripažintinas negaliojančiu ir vienas iš tokių pagrindų – jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

21. Konkrečiu atveju teismui nėra pateikti duomenys, kad būtų pasirašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas, kuris pasirašomas per 3 darbo dienas nuo visos turto kainos sumokėjimo dienos (CPK 724 straipsnio 1 dalis), tokių duomenų nenustatyta ir iš teismui viešai prieinamų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kol nėra pasirašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas, negalima laikyti, jog varžytynės visiškai pasibaigė, todėl vertintina, jog atskirajame skunde nurodyti argumentai gali būti vertinami ir dėl jų pasisakoma tikrinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą.

22. CPK 681 straipsnio 1 dalis numato, jog areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. CPK 681 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, tačiau vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), o ne vien tik neigiama nustatyto turto vertė, kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis).

23. Įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Nors teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, vykdymo procese tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640, 644 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2018 m. spalio 11 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Skolininkas turi naudotis jam įstatymo suteikiamomis teisėmis laiku, vykdymo veiksmų atlikimo metu, priešingu atveju, jis netenka galimybės ginti savo interesus dėl tų vykdymo veiksmų, kurie jau yra atlikti.

24. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog vykdymo procese antstolės priimti procesiniai dokumentai jam buvo įteikti. Bylos duomenys patvirtina, jog pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį per nustatytą terminą antstolei nepareiškė prieštaravimų, sudarančių pagrindą skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę. Aplinkybę, jog turto vertė nustatyta netinkamai (per maža) pareiškėjas vykdymo procese įrodinėjo argumentais, jog analogiškų butų, esančių (duomenys neskelbtini) vertė yra didesnė. Nei skundžiamo antstolės patvarkymo priėmimo metu, nei anksčiau, apeliantas nebuvo atlikęs ir pateikęs jokių nekilnojamojo turto vertinimo skaičiavimų, kurie leistų abejoti jau atliktos turto ekspertizės teisėtumu ir pagrįstumu. Apelianto užsakyta turto vertinimo ataskaita pateikta jau nagrinėjant skolininko skundą teisme, tai yra apeliantas prašymą skirti papildomą ekspertizę pateikė 2020 m. vasario 19 d., antstolės skundžiamas patvarkymas priimtas 2020 m. vasario ­21 d., o apelianto užsakyta turto vertinimo ataskaita surašyta tik 2020 m. kovo 16 d., kas prieštarauja vykdymo proceso operatyvumo principui.

25. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog antstolė tinkamai vykdė savo įstatymines pareigas dėl parduodamo iš varžytynių, apeliantui priklausančio turto kainos nustatymo, t. y. paskyrė skolininko turto ekspertizę, kurią atliko UAB „Butas tau“ specialių žinių turintis turto vertintojas. Turto vertintojo nustatyta turto vertė, kuri netinka skolininkui, nepateikiant jokių pagrįstų įrodymų dėl nustatytos turto vertės, nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės teisėtumu bei pagrįstumu. Ekspertizę atlikusio eksperto išvada nėra prieštaringa, ekspertui skolininkas nereiškė jokių pretenzijų ar nušalinimų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolė, nustačiusi, jog vertinimo ataskaita yra išsami, joje nurodytas detalus vertinimo aprašymas, aptarta vertinimo metodika, pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo abejoti atliktu vertinimu ir nustatyta kaina.

26. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog dėl ekspertų atliko ginčo turto vertinimo, su kuriuo nesutinka pareiškėjas, jau pasisakyta įsiteisėjusiomis teismų nutartimis. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4231-734/2020 atmetė skolininko skundą dėl 2019 m. lapkričio 22 d. antstolės B. Palavinskienės patvarkymo dėl areštuoto turto vertės nustatymo, priimto vykdomosiose bylose Nr. 0171/19/02775 ir Nr. 0171/19/02774, kuriuo skolininkas prašė perkainoti areštuotą M. S. nuosavybės teise priklausantį turtą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-533-603/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartį paliko nepakeistą. Šiose bylose pasisakyta dėl apelianto argumentų, susijusių su netinkamai nustatyta turto verte, nurodant, jog aplinkybė, kad aplink esančių butų kainos yra didesnės už tą, kuri nustatyta ekspertizės aktu, nėra kriterijus, pagal kurį būtų galima konstatuoti ekspertizės nepagrįstumą, kadangi viešuose skelbimuose išreikštas trečiųjų asmenų siekis parduoti turtą už konkrečią kainą dar nėra faktiškai įvykdytas sandoris; nurodytose bylose taip pat įvertinti ir turto ekspertizę atlikę ekspertai, pasisakyta dėl kitų apelianto argumentų.

27. Be kita ko, svarbu ir tai, jog iš teismui pareiškėjo pateiktos UAB ,,Verslo partneriai“ turto vertinimo ataskaitos Nr. VP20N03-07, matyti, kad 50,61 kv. m. bendro ploto 2 kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 117 000 Eur, o 16,10 kv. m. bendro ploto negyvenamosios patalpos - garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 12 400 Eur.

28. Iš 2019 m. lapkričio 20 d. turto vertintojo UAB ,,Butas tau“ nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. E19/11-07:02, matyti, jog to paties 50,61 kv. m. bendro ploto 2 kambarių buto rinkos vertė yra 97 400 Eur, o 16,10 kv. m. bendro ploto negyvenamosios patalpos - garažo (bokso) rinkos vertė yra 11 300 Eur.

29. Matyti, jog skolininko iniciatyva užsakyta ir UAB ,,Verslo partneriai“ atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta buto vertė yra 20,12 proc. didesnė negu antstolės paskirtoje ekspertizėje, o negyvenamosios patalpos – garažo (bokso) vertė yra 9,73 proc. didesnė negu antstolės paskirtoje ekspertizėje. Teismų praktikoje orientacinis kainų skirtumas pripažintas esmingai mažesniu, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra daugiau kaip 30 – 50 proc. mažesnė negu byloje nustatyta turto rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011).

30. Kiti atskirojo skundo argumentai vertintini kaip neturintys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

31. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, remiantis atskirajame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.