- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- 2YT-4231-734/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38671-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Vansevičienė
- Pareiškėjas
- M. S.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. S. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Brigita Palavinskienė, Swedbank, AB.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
antstolės Brigitos Palavinskienės kontoroje buvo gautas pareiškėjo M. S. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2019 m. lapkričio 22 d. antstolės Brigitos Palavinskienės patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo, priimtą vykdomosiose bylose Nr. 0171/19/02775 ir Nr. 0171/19/02774 ir priimti patvarkymą perkainoti areštuotą M. S. nuosavybes teise priklausantį turtą (b. l. 4-8).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, jog išieškotojo Swedbank, AB reikalavimų įvykdymo užtikrinimui yra įkeitęs jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini)-29, Vilniuje ir garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2019 m. lapkričio 22 d. antstolės patvarkymu dėl areštuoto turto vertės nustatymo įkeistas turtas buvo įkainotas 108 700 Eur suma. Nustatyta, kad buto vertė yra 97 400 eur, o garažo (bokso) vertė yra 11 300 Eur. Įkainojant įkeistą turtą buvo atsižvelgta į eksperto/turto vertintojo UAB „Butas tau“ ekspertizės aktą Nr. E19/11-07:02. Pareiškėjas nesutinka su patvarkymu, kuriuo buvo nustatyta įkeisto turto vertė, laiko, jog nustatyta įkeisto turto vertė neatitinka rinkos vertės (yra per maža). Pareiškėjo teigimu, turo vertintojas netinkamai taikė lyginamąjį metodą, kadangi lyginant buto vieno kvadratinio metro kainą su artimiausių butų vieno kvadratinio metro kainomis matyti, jog aplink esančių butų kainos yra akivaizdžiai didesnės už tą, kuri nustatyta ekspertizės aktu. Pareiškėjas nurodė, kad vien formalus šalia įkeisto turto esančių butų įvykusių pardavimo sandorių peržiūrėjimas negali būti vertinamas kaip tinkamas lyginamojo metodo pritaikymas vertinant įkeistą turtą. Pareiškėjas teigia, kad netinkamo lyginamojo metodo taikymas lėmė tai, kad įkeistas turtas buvo įkainotas nepagrįstai maža kaina. Pareiškėjas prašo perkainoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėjas sutinka apmokėti papildomą ekspertizę.
Suinteresuotas asmuo antstolė Brigita Palavinskienė 2019 m. gruodžio 19 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo M. S. skundą dėl antstolio veiksmų ir persiuntė skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0171/19/02775 nagrinėti teismui (b.l. 1-3). Antstolė nurodo, kad 2019 m. lapkričio 22 d. patvarkyme dėl areštuoto turto vertės nustatymo buvo numatytas 3 darbo dienų terminas nuo patvarkymo gavimo dienos, per kurį šalys galėjo pateikti savo pozicijas, prašymus ar prieštaravimus dėl nustatytos įkeisto turto vertės. Antstolė pažymėjo, kad per minėtą terminą prieštaravimų gauta nebuvo. Minėti pareiškėjo veiksmai (nereiškiant prieštaravimų) antstolei pagrįstai leido manyti, jog bylos šalys sutinka su kvalifikuoto eksperto parengtu ekspertizės aktu bei nustatyta turto verte. Antstolė pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodo, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis bei realiais įrodymais remiasi darydamas išvadas apie, jo manymu, kitokią įkeisto turto vertę. Pareiškėjo skunde išdėstyta subjektyvi nuomonė, jog viešuose skelbimuose išreikštas trečiųjų asmenų siekis parduoti turtą už konkrečią kainą, dar nėra faktiškai įvykdytas sandoris. Prieštaravimas dėl turto įkainojimo privalo būti motyvuotas bei pagrįstas realiai egzistuojančiais faktais. Antstolė nurodė, kad turto vertintojas UAB „Butas tau“ turi didelę nekilnojamojo turto vertinimo patirtį, antstolės žiniomis, yra nepriekaištingos reputacijos bei nuo 2013 m. sausio 18 d. yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, dėl ko minėto vertintojo atliktos įkeisto nekilnojamojo turto ekspertizės tikslumas bei teisėtumas antstolei nekelia jokių abejonių. Ekspertizės aktą parengęs bei patvirtinęs vertintojas Šarūnas Vareika Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, kas tik patvirtina akto teisingumą. Paskirtas turto vertintojas įkeisto turto vertę nustatė įstatyme numatytu lyginamuoju metodu, lygindamas įkeistam turtui faktiškai artimiausius turto vienetus bei jų realiai įvykusiuose sandoriuose gautas kainas, o ne, kaip skolininkas bando įrodyti, skelbimuose nurodytas siektinas gauti sumas. Antstolės nuomone, pareiškėjo veiksmai, kada jokiais įrodymais visiškai neparemtas skundas pateikiamas baigiamojoje proceso stadijoje – skelbiant varžytynes, rodo vienintelį tikslą – vilkinti bylos eigą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Swedbank, AB, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl prašė jį atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog antstoliui patvarkymu paskyrus ekspertizę dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo, skolininkas turėjo teisę ne vėliau nei per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo pareikšti nušalinimą ekspertui, tačiau pareiškimo dėl eksperto nušalinimo nebuvo gauta. Gavus ekspertizės išvadą, skolininkas nustatytu terminu nei prieštaravimų nustatytai turto kainai, nei prašymo skirti pakartotinę ekspertizę nepateikė. Skolininkas neįrodinėja ir aplinkybių, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie paskirtą turto vertės nustatymo ekspertizę ar nustatytą turto kainą, todėl pareiškėjas akivaizdžiai praleido įstatyme numatytus antstolio veiksmų apskundimo terminus ir jau vien dėl šios priežasties skundas negali būti tenkinamas. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjui pateikus skundą dėl nustatytos turto vertės tik tada, kai jau buvo paskelbtos turto varžytynės, verčia abejoti pareiškėjo suinteresuotumu kiek galima operatyviau nustatyti areštuoto turto vertę ir jį realizuoti. Pažymėjo, kad pareiškėjas kartu su skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie objektyviai leistų abejoti vykdomojoje byloje paskirto eksperto nustatyta turto verte. Skolininkui abejojant dėl turto įkainojimo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse yra numatyta procedūra kaip ir kokiais terminais turėtų būti teikiami prieštaravimai dėl nustatytos turto vertės ir taip būtų siekiama kuo operatyvesnio areštuoto turto realizavimo proceso. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas naudojasi procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį ir siekia vilkinti areštuoto turto realizavimą, kadangi jam tai yra paranku dėl galimybės naudotis areštuotu turtu nemokant įmokų kreditoriui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentų turinį, vykdomosios bylos Nr. 0171/19/02775 medžiagą bei antstolės patvarkymo dėl pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų argumentus, nenustatė būtinybės tirti papildomas aplinkybes žodinio proceso tvarka, dėl ko šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Dėl šios priežasties byloje dalyvaujantiems asmenims registruotu paštu buvo išsiųsti į bylą pateikti procesiniai dokumentai, pareikalauta jų atsiliepimų, pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).
Skundas atmetamas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė Brigita Palavinskienė vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0171/19/02775 ir 0171/19/02774 pagal Vilniaus miesto 28 – ojo notaro biuro notarės S. B. 2017 m. balandžio 26 išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 1866 ir 2834 dėl skolų išieškojimo iš skolininko M. S. išieškotojui Swedbank, AB. 2019 m. liepos 25 d. turto arešto aktu Nr. S-316206 buvo areštuotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (vykd. b. Nr. 0171/19/02775, b. l. 25-27). 2019 m. liepos 25 d. patvarkymu dėl ekspertizės rinkos vertei nustatyti skyrimo paskirta buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ekspertizė. Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizę pavesta atlikti ekspertui/turto vertintojui UAB „Butas tau“ (vykd. b. Nr. 0171/19/02775, b. l. 22-24). 2019 m. lapkričio 22 d. patvarkymu dėl areštuoto turto vertės nustatymo nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vertė yra 97 400 Eur, o garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vertė yra 11 300 Eur (vykd. b. Nr. 0171/19/02775, b. l. 44-46).
CPK 681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Pagal CPK 681 straipsnio 3 dalį, skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis).
Iš vykdomosios bylos Nr. 0171/19/02775 medžiagos, nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 22 d. patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo pareiškėjas gavo 2019 m. lapkričio 26 d. registruotu paštu (vykd. b. Nr. 0171/19/02775, b. l. 42). 2019 m. lapkričio 22 d. patvarkyme dėl areštuoto turto vertės nustatymo buvo nurodyta, kad vykdomosios bylos šalys per tris darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos turi teisę pateikti savo poziciją (sutikimus, prašymus, prieštaravimus) dėl Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. E19/11-07:02 nustatytos areštuoto turto vertės. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjas, turėdamas teisę teikti motyvuotus prieštaravimus dėl vykdomojoje byloje gauto ekspertizės akto, jų neteikė.
Sprendžiant dėl skunde nurodytų pareiškėjo argumentų pagrįstumo dėl atliekant ekspertizę, anot pareiškėjo, netinkamai taikomo lyginamojo metodo bei lyginimo netinkamų palyginamųjų objektų, pažymėtina, jog pareiškėjas teismui nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto vertės nustatymą, o savo nesutikimą dėl turto kainos grindžia deklaratyviais teiginiais. Nors pareiškėjas nurodo, jog aplink esančių butų kainos yra akivaizdžiai didesnės už tą, kuri nustatyta ekspertizės aktu, tačiau sutiktina su antstolės nuomonė, jog viešuose skelbimuose išreikštas trečiųjų asmenų siekis parduoti turtą už konkrečią kainą, dar nėra faktiškai įvykdytas sandoris. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme, reglamentuojančiame turto ir verslo vertinimo ekspertizių atlikimo tvarką, yra nustatyti kriterijai, saugikliai, kuriais remiantis atliekama ekspertizė. Iš viešai prieinamų duomenų nustatyta (http://www.avnt.lt/veiklos-sritys/vertinimas/Vertintojai-ir-vertinimo-imones/isores-turto-arba-verslo-vertinimo-veikla-turinciu-teises-verstis-asmenu-sarasas/), kad UAB „Buta tau“ yra suteikta kvalifikacija verstis turto verslo vertinimo veikla, ji yra įrašyta į išorės turto ar verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Byloje nėra duomenų, jog UAB „Buta tau“ atliktas turto vertinimas būtų ydingas, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, būtų nepagrįstas nustatytais metodais ar vertinimu būtų nustatyti ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjui priklausančio konkretaus turto vertė yra ženkliai didesnės, nei antstolei, nei teismui pareiškėjas nepateikė. Esant nustatytoms aplinkybėms, sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo abejoti atliktos ekspertizės rezultatais dėl turto vertės ir skirti pakartotinę ekspertizę.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra ir pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 510 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 443, 510, 512-513 straipsniais,
nutaria:
netenkinti pareiškėjo M. S. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.