- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- 2S-648-343/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15826-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Pareiškėjas
- B. T.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos B. T. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė J. Ž., E. T., Luminor Bank AS Lietuvos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja B. T. (toliau – pareiškėja) pateikė skundą dėl antstolės J. Ž. (toliau – antstolė) veiksmų, kuriame prašo panaikinti antstolės 2019 07 19 patvarkymą Nr. S19-25012 ir paskirti atlikti pakartotinę ar papildomą turto vertės nustatymo ekspertizę.
2. Nurodė, kad antstolė vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0161/15/01525 ir 0161/15/01526. Pareiškėja antstolei pateikė prašymą dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo, turto (buto), esančio (duomenys neskelbtini), vertės nustatymui. Antstolė 2019 07 19 patvarkymu Nr. S19-25012 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, tačiau antstolės atsisakymas yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisėtas. Antstolė nurodė, jog nustatyta areštuoto turto vertė yra 56 000 Eur vadovaujantis atlikta turto vertės nustatymo ekspertize, tačiau pareiškėja, kreipdamasi į antstolę, aiškiai nurodė, jog toks turto įkainojimas aiškiai neatitinka realios buto rinkos kainos. Teigia, jog antstolei buvo pateiktas įrodymas – skelbimas, kuriame mažesnės vertės butas yra parduodamas didesne kaina negu pareiškėjos butas. Pareiškėjos butas yra rekonstruotas, plotas padidintas, kas reiškia, jog jo vertė yra pakilusi. Pareiškėjos teigimu, antstolė turėjo nustatyti didesnę turto vertę, tačiau to nepadarė, kas lėmė, jog butas varžytynėse bus parduodamas mažesne, nei turėtų būti parduodamas kaina. Teigia, nors ji yra skolininkė, tačiau ji taip pat turi teisių ir teisėtų interesų, dėl ko jos teisės turi būti ginamos bei negali būti pažeidžiamos. Kadangi turtas gali būti parduodamas už mažesnę nei turto rinkos vertę, varžytynės privalo būti atšauktos, o turtas turi būti perkainojamas. Nors antstolė teigia, jog ši atlikta ekspertizė jau yra pakartotinė, tačiau, pasak pareiškėjos, tai neatitinka tikrovės. Dėl realios turto kainos nustatymo, t. y. dėl to, jog vertė neatitinka tikrosios rinkos vertės, pareiškėja į antstolę kreipėsi pirmą kartą. Be to, antstolės teigimu, į antstolės depozitinę sąskaitą pareiškėja turėjo sumokėti sumas, reikalingas ekspertizei atlikti, tačiau, nesant antstolės sprendimo dėl ekspertizės atlikimo ir patvarkymo atlikti ekspertizę, pareiškėja neturi jokio pagrindo to daryti.
3. Antstolė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti atsisakė ir skundą persiuntė nagrinėti teismui. Patvarkyme nurodė, jog skolininkė B. T. skundžia antstolės 2019 07 19 patvarkymą, kuriuo buvo atsisakyta skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę buto vertei nustatyti. Antstolė nurodo, jog buvo skirta ekspertizė ir eksperto nurodyta areštuoto turto vertė yra 56 000 Eur. Šiuo pagrindu 2019 06 17 patvarkyme dėl turto vertės nustatymo ir buvo nurodyta būtent tokia vertė. Tvirtina, jog nei pareiškėjos atsiųstame skunde, nei ankstesniame 2019 07 17 rašte, pareiškėja nenurodė nei vieno motyvo, dėl kurio ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) galėtų būti laikomas surašytu netinkamai, turintis trūkumų, dėl ko antstolei galėtų kilti abejonių dėl eksperto nustatytos turto vertės. Nors pareiškėja prie 2019 07 17 antstolei atsiųsto dokumento buvo pridėjusi skelbimą apie panašaus buto panašioje vietoje pardavimą ir skelbime nurodoma 57 000 Eur suma, tačiau tai nelaikytina tinkamu motyvu, kadangi tai nėra įrodymas, jog būtent už tokią kainą skelbime nurodytas ar kiti panašūs butai yra realiai parduodami, ar kad tokia yra jų vertė. Tuo tarpu kitas skolininkės nurodytas argumentas, jog butas yra rekonstruotas ir padidintas jo plotas, dėl ko turėtų būti nustatyta didesnė vertė, taip pat atmestinas, kadangi pareiškėjos ginčijama ekspertizė būtent ir buvo skirta dėl tos priežasties, jog po pirmosios ekspertizės atlikimo, buvo padidintas buto plotas ir atlikta rekonstrukcija. Teigia, jog pareiškėja nebuvo atvykusi susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, taip pat nepateikė jokių prašymų dėl byloje esančių dokumentų kopijų gavimo. Papildoma ekspertizė skiriama tada, kai eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, t. y. kai jis nevisiškai įvykdo jam suformuluotą užduotį pateikiant konkrečius klausimus tam pačiam ekspertui. Tuo tarpu nei skolininkės skunde, nei ankstesniame rašte, nenurodytas nei vienas klausimas, kuris turėtų būti pateikiamas ekspertui skiriant papildomą ekspertizę ar motyvai, dėl ko antstolė eksperto išvadą turėtų laikyti neaiškia ar neišsamia. Taip pat nurodo, jog skolininkės prieštaravimai ir skundas buvo gauti, tačiau jokių sumų iki atsisakymo tenkinti pareiškėjos pateiktą skundą į antstolės depozitinę sąskaitą nebuvo gauta.
Šalies argumentai
4. Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko. Nurodė, jog nei vienas iš suinteresuotų asmenų, taip pat ir pareiškėja, nereiškė prieštaravimų dėl ekspertizės skyrimo ar eksperto parinkimo, todėl laikytina, kad pareiškėja sutiko su ekspertizės paskyrimu bei konkretaus turto vertintojo paskyrimu, tačiau nepriima eksperto nustatytos kainos. Teigia, jog jokių argumentų, leidžiančių daryti išvadą, kad turto vertintojo nustatyta turto kaina esmingai skiriasi nuo rinkos kainos, pareiškėja nepateikė. Ji skundžia antstolės patvarkymą, kuriuo buvo atsisakyta skirti pakartotinę ekspertizę ir nurodo, kad skundžiamas antstolės patvarkymas buvo nemotyvuotas, tačiau toks pareiškėjos teiginys neatitinka tikrovės. Vien tai, kad antstolės patvarkymu buvo nuspręsta netenkinti pareiškėjos prašymo, nereiškia, jog toks patvarkymas yra nemotyvuotas ar neteisėtas. Jokių teisės aktų nuostatų, kurias būtų pažeidusi antstolė, pareiškėja nenurodė, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pateiktą skundą.
II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 01 15 nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų atmetė.
6. Sprendė, jog antstolė neturėjo pareigos savo iniciatyva skirti dar vienos pakartotinės ar papildomos ekspertizės, kadangi byloje buvo atliktos dvi nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ekspertizės, kurias atliko teismo ekspertai, turintys turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimus bei kurie buvo įspėti apie baudžiamąją atsakomybę už melagingos išvados pateikimą. Pagrindo abejoti pateikta ekspertizės išvada nėra.
7. Nurodė, jog iš pareiškėjos pateikto išrašo iš internetinio tinklapio apie vieną, panašioje vietoje parduodamą butą už 57 000 Eur, nėra galimybės tinkamai nustatyti ar pareiškėjos butas ir jos nurodomas kitas parduodamas butas, pagal savo savybes yra analogiški ir vieno buto įkainojimas galėtų turėti įtakos kito buto įkainojimui. Atkreipė dėmesį, jog netgi statistiniam apskaičiavimui, kuris galėtų lemti išvados apie butų vertę pakeitimą, turėtų būti vertinama visa eilė sandorių panašaus tipo ir panašių charakteristikų butų. Tuo tarpu pareiškėjos nurodomo buto kaina skelbime neturi jokios įtakos vertinamo buto vertei.
8. Nurodė, jog būtent tam, kad įvertinti tikrąją buto vertę esamoje nekilnojamojo turto rinkoje ir buvo paskirta turto vertinimo ekspertizė. Argumentai, jog lyginamieji objektai nėra panašūs savo lokacija ir statybos metais, neaiški jų tikroji būklė, taip pat nesudaro pagrindo abejoti eksperto nustatyta buto verte, nes, nustatydami konkretaus buto vertę lyginamuoju metodu, ekspertai taiko atitinkamus koeficientus ir skaičiavimo metodus skirtumams tarp lyginamųjų objektų įvertinti. Šiuo atveju pareiškėja nepateikė argumentų ir įrodymų, kad ekspertas blogai pritaikė metodą ar koeficientus ir neįvertino lyginamųjų objektų skirtumų.
9. Nurodė, jog pareiškėjai prieštaraujant dėl nustatytos turto vertės ir norint paskirti kitą papildomą ar pakartotinę ekspertizę, ji turėjo sumokėti į antstolės depozitinę sąskaitą atitinkamą ekspertizės atlikimui reikalingą sumą. Pareiškėjai to nepadarius, antstolė neprivalėjo savo iniciatyva skirti dar vienos ekspertizės.
III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 01 15 nutartį ir pareiškėjos skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nors pareiškėja antstolei teikė įrodymus ir paaiškinimus, pagrindžiančius, jog nustatyta 56 000 Eur turto vertė nėra teisinga bei neatitinkanti tikrosios buto vertės, tačiau antstolė pareiškėjos argumentų ir pateiktų įrodymų tinkamai neįvertino.
1.2. Teismas akcentavo, jog ypač svarbu yra apginti išieškotojo teises ir teisėtus interesus bei išieškojimo procesą vykdyti kuo greičiau. Šiuo atveju didesnės turto vertės nustatymas yra naudingas ne tik pareiškėjai, bet ir išieškotojai.
1.3. Turtas buvo įkainotas vadovaujantis netinkamai parengtu ekspertizės aktu, todėl pradinė pardavimo iš varžytynių kaina nustatyta netinkamai. Šiuo atveju varžytynės turi būti atšauktos, o vadovaujantis CPK 681 straipsnio 2 dalimi, antstolio patvarkymu turtas turi būti perkainojamas.
1.4. Ekspertizė kaip papildoma priemonė skiriama, kai antstoliui kyla abejonių kurias kelia kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai bei juos patvirtinantys įrodymai. Šiuo atveju pareiškėjos pateikti argumentai ir įrodymai įrodo, jog antstolė privalėjo imtis veiksmų ir paskirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 01 15 nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Skolininkė skunde, ankstesniame 2017 07 17 rašte ir atskirajame skunde nenurodo nei vieno motyvo, dėl kurio ekspertizės aktas galėtų būti laikomas surašytu netinkamai, turinčiu trūkumų, dėl ko antstolei turėtų kilti abejonių dėl eksperto nustatytos turto vertės.
2.2. Skolininkė nebuvo atvykusi į antstolės kontorą susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, nepateikė jokių prašymų dėl byloje esančių dokumentų kopijų gavimo. Taigi, skolininkės nurodyta aplinkybė, jog ji nebuvo supažindinta su ekspertizės aktu, negali būti laikoma pagrįstu prieštaravimu.
Šalies argumentai
2.3. Skunde, atskirajame skunde skolininkė prašo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, tačiau ši ekspertizė jau buvo pakartotinė, skirta dėl to, jog dėl atliktos rekonstrukcijos buvo pasikeitęs buto plotas.
2.4. Skolininkės prieštaravimai buvo gauti 2019 07 17, skundas 2019 09 17, tačiau jokių sumų iki atsisakymo tenkinti skolininkės pateiktą prašymą/skundą į antstolės depozitinę sąskaitą nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
13. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Iš vykdomųjų bylų Nr. 0161/15/01525 ir 0161/15/01526 rašytinės medžiagos nustatyta, jog antstolės J. Ž. kontoroje yra vykdomas Vilniaus m. 19 -ojo notaro biuro 2015 04 27 išduotas vykdomasis įrašas dėl 94 211,28 Eur skolos, palūkanų ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš solidarių skolininkų E. T. ir B. T. išieškotojo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius naudai. 2019 09 17 antstolės kontoroje gautas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo skundžiamas 2019 07 19 antstolės priimtas patvarkymas Nr. S19-25012, ir kuriuo prašoma jį panaikinti bei paskirti atlikti pakartotinę ar papildomą turto vertės nustatymo ekspertizę (c. b. l. 3-4).
15. Skunde pareiškėja teigia, jog areštuoto turto vertė yra nustatyta 56 000 Eur sumai vadovaujantis atlikta turto vertės nustatymo ekspertize, tačiau pareiškėja, kreipdamasi į antstolę, aiškiai nurodė, jog toks turto įkainojimas aiškiai neatitinka realios buto rinkos kainos. Teigia, jog antstolei buvo pateiktas įrodymas – skelbimas, kuriame mažesnės vertės butas yra parduodamas didesne kaina, negu pareiškėjos butas. Pareiškėjos butas yra rekonstruotas, plotas padidintas, kas reiškia, jog jo vertė yra pakilusi. Pareiškėjos teigimu, antstolė turėjo nustatyti didesnę turto vertę, tačiau to nepadarė, kas lėmė, jog butas varžytynėse bus parduodamas mažesne, nei turėtų būti parduodamas kaina.
16. Antstolė 2019 09 24 priėmė patvarkymą, kuriuo netenkino pareiškėjos 2019 09 17 skundo ir perdavė jį Kauno apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, jog pareiškėja nei skunde, nei ankstesniame 2019 07 17 rašte nenurodė nei vieno argumento, dėl kurio ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) galėtų būti laikomas kaip turintis trūkumų, dėl ko antstolei galėtų kilti abejonių dėl eksperto nustatytos turto vertės. Teigia, jog nors pareiškėja prie 2019 07 17 antstolei atsiųsto dokumento buvo pridėjusi skelbimą apie panašaus buto, panašioje vietoje pardavimą, tačiau to nelaikė tinkamu motyvu, kadangi tai nėra įrodymas, jog už tokią kainą skelbime nurodytas ar kiti panašūs butai yra realiai parduodami. Kitą pareiškėjos argumentą dėl buto rekonstravimo ir padidinto jo ploto, dėl ko turėtų būti nustatyta didesnė vertė, taip pat atmetė, nes pareiškėjos ginčijama ekspertizė būtent ir buvo skirta dėl tos priežasties, jog po pirmosios ekspertizės atlikimo, buvo padidintas buto plotas ir atlikta rekonstrukcija.
17. Iš vykdomosios bylos Nr. 0161/15/01525 taip pat nustatyta, jog antstolė 2015 10 26 priėmė patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo Nr. S5-47083, kurią pavedė atlikti UAB „OBER-HAUS“ (v. b. l. 94). 2018 06 12 iš UAB „OBER-HAUS“ gautas 2018 06 12 ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad ekspertizės objekto– buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2018 06 12 yra 45 000 Eur. 2018 06 19 antstolė priėmė patvarkymą dėl turto vertės nustatymo Nr. S18-26662, kuriuo nustatė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 45 000 Eur, išaiškino, kad galima susipažinti su ekspertizės aktu antstolės kontoroje (v. b. l. 213). 2018 12 18 E. T. pateikė skundą, kuriuo prašė atšaukti buto varžytynes ir perkainoti turtą, paskiriant atlikti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę (v. b. l. 270). Antstolė 2018 12 21 patvarkymu Nr. S18-57845 skundą tenkino ir tą pačią dieną priėmė patvarkymą Nr. Nr. S18-57846, kuriuo buvo paskirta buto, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizė (v. b. l. 280). 2019 06 06 iš UAB „OBER-HAUS“ gautas 2019 06 06 ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad ekspertizės objekto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2019 06 06 yra 56 000 Eur. 2019 06 17 antstolė priėmė patvarkymą dėl turto vertės nustatymo Nr. S19-20617, kuriuo nustatė, kad minėto buto vertė yra 56 000 Eur, išaiškino, kad patvarkymas gali būti skundžiamas (v. b. l. 368). 2019 07 17 antstolės kontoroje gauti pareiškėjos prieštaravimai dėl nustatytos turto vertės, kuriuose nurodyta, jog butas įkainotas neobjektyviai, jis neatitinka maksimaliai laisvoje rinkoje esančio turto kainai, kadangi panašių, net prastesnės būklės butų kaina yra didesnė, todėl ir jos butas turėtų būti įkainotas didesne suma. Grįsdama šias aplinkybes pareiškėja pateikė internetinio tinklapio skelbimo kopiją. 2019 07 19 antstolė priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. S19-25012, kuriuo atsisakė skirti pakartotinę arba papildomą ekspertizę parduodamo turto vertei nustatyti, pasiūlė pareiškėjai į antstolės depozitinę sąskaitą sumokėti reikiamą sumą už pakartotinės, arba papildomos ekspertizės skyrimą (v. b. l. 383).
18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų atmetė, konstatuodamas, jog antstolė neturėjo pareigos savo iniciatyva skirti dar vienos pakartotinės ar papildomos ekspertizės, kadangi byloje buvo atliktos dvi nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ekspertizės, kurias atliko teismo ekspertai, turintys turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimus, o pagrindo abejoti pateikta ekspertizės išvada nėra. Nurodė, jog pareiškėjos nurodomo buto kaina skelbime neturi jokios įtakos vertinamo buto vertei, taip pat pareiškėja nepateikė argumentų ir įrodymų, kad ekspertas blogai pritaikė metodą ar koeficientus ir neįvertino lyginamųjų objektų skirtumų.
19. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų tiesioginį komercinį sandorį po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti turi teisę skirti ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). CPK 682 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išieškotojui ar skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
20. Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį bei atskirojo skundo argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog nagrinėjamu atveju skundas dėl antstolės veiksmų yra nepagrįstas.
22. Vienu iš atskirojo skundo argumentų apeliantė nurodo tai, jog ji antstolei teikė įrodymus, jog nustatyta 56 000 Eur turto vertė nėra teisinga, tačiau antstolė jos argumentų ir pateiktų įrodymų tinkamai neįvertino. Šiam apeliantės atskirojo skundo argumentui apeliacinės instancijos teismas nepritaria. Vadovaujantis vykdomosios bylos Nr. 0161/15/01525 duomenimis, pareiškėja kartu su prieštaravimais dėl turto vertės nustatymo pateikė vieną skelbimą, kuriame panašaus buto, panašioje vietoje vertė įkainota 57 000 Eur suma. Antstolė, vertindama šį pareiškėjos įrodymą skundžiamame patvarkyme pažymėjo, jog tai nelaikytina tinkamu įrodymu, kadangi tai neįrodo, kad būtent už tokią sumą šis ar kiti panašūs butai yra parduodami. Taip pat ir pirmosios instancijos teismas sprendė, jog iš pareiškėjos pateikto vienintelio skelbimo, nėra galimybės nustatyti, jog pareiškėjos butas ir skelbime nurodomas parduodamas butas pagal savo savybes yra analogiški ir vieno buto įkainojimas galėtų turėti įtakos kito buto įkainojimui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tiek antstolė, tiek ir pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjos pateiktus įrodymus, kuriais, pareiškėjos nuomone, buvo grindžiamas netinkamas turto vertės nustatymas.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors apeliantė nesutinka su ekspertizės akte nustatyta turto rinkos verte, teigia, jog turtas buvo įkainotas vadovaujantis netinkamai parengtu ekspertizės aktu, tačiau prašydama panaikinti skundžiamą patvarkymą, kuriuo atsisakyta tenkinti jos prašymą dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo, nenurodo aplinkybių, dėl kurių antstolė eksperto išvadą turėtų laikyti neaiškia ir neišsamia. Pažymėtina, jog papildoma ekspertizė skiriama tada, kai eksperto išvada yra nepakankamai aiški ir išsami. Šiuo atveju pareiškėja nepateikė argumentų ir įrodymų, kad ekspertas netinkamai pritaikė metodą ar koeficientus ir neįvertino lyginamųjų objektų skirtumų. Be to, kaip buvo nustatyta šios nutarties 17 punkte, ši atlikta ekspertizė jau buvo antroji, kadangi antstolė, 2018 12 21 tenkinusi E. T. skundą, kuriuo buvo prašoma perkainoti turtą, paskiriant atlikti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę tuo pagrindu, jog buvo netinkamai nurodytas buto plotas, kuris pakito po atliktos rekonstrukcijos, dėl ko ir nustatyta buto kaina neatitinka tikrosios vertės, 2018 12 21 skundą tenkino ir priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nesant pakankamai motyvuotų pareiškėjos argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte ir atliktos ekspertizės eksperto išvada, antstolė šiuo atveju turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau, o ne skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę.
24. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
25. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų nepažeidė, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį apeliantės atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2020 01 15 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Valstybė patyrė 6,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atskirąjį skundą atmetus, šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjos B. T. (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį.
Priteisti iš pareiškėjos B. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 6,05 Eur (šešis eurus ir 5 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nedelsiant pateikti kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.