Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nuteistajam E. Š. (nuotoliniu būdu, „Zoom“ programa), jo gynėjui advokatui Jevgenijui Bogdanovui (Jevgenij Bogdanov),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. gynėjo advokato Jevgenijaus Bogdanovo (toliau – ir apeliantas, gynėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, jam skirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje (2023 m. vasario 18 d. veika), jam skirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje (2023 m. vasario 21 d. veika), jam skirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir E. Š. paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. Š. paskirta galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. vasario 18 d. iki 2023 m. vasario 19 d. (viena diena) ir nuo 2023 m. vasario 21 d. iki 2023 m. vasario 22 d. (viena diena) – iš viso dvi dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Nustatyta, jog bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. E. Š. nuteistas pagal BK 284 straipsnį ir 259 straipsnio 1 dalį (dėl dviejų nusikalstamų veikų).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. Š. gynėjo advokato Jevgenijaus Bogdanovo apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo

7. BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, dėl to būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Kasacinės instancijos teismo praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-310-942/2016, 2K-28-976/2018, 2K-160-697/2019, 2K-239-697/2022, 2K-106-697/2024 ir kt.).

8. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje nustatytos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-234-895/2020, 2K-159-976/2021, 2K-164-387/2022 ir kt.). Be to, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-7-62-489/2015, 2K-159-976/2021, 2K-124-719/2022 ir kt.).

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog E. Š. pašalinių asmenų akivaizdoje sudavė nukentėjusiajam kietu buku daiktu į žandą, padarydamas muštinę žaizdą dešinio skruosto srityje su kraujo išsiliejimu į aplinkinius minkštuosius audinius, ir tai vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Aplinkybės, kad nukentėjusįjį sužalojo būtent E. Š., gynėjas neginčija, pasekmės nukentėjusiojo sveikatai – nežymus sveikatos sutrikdymas – nustatytos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1702/2022(01) duomenimis (t. 1, b. l. 73). Dėl aptartų aplinkybių byloje ginčo nėra, dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

12. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis veikė viešoje, matomoje, pašaliniams asmenims laisvai prieinamoje vietoje, šalia prekybos centro ir sporto aikštelės. Skundžiamame nuosprendyje įvertintas ir vaizdo įrašų turinys. Pažymėta, jog, įvykus muštynėms, ėję pro šalį du asmenys 21.37.31 val. buvo priversti keisti judėjimo kryptį, pasišalino greitu žingsniu, muštynes nuo 21.37.53 val. iki 21.38.12 val. stebėjo stabtelėjęs jaunuolis, be to, muštynes stebėjo dar šeši jaunuoliai, 21.41.01 val. iš įvykio vietos, kurioje, pasibaigus muštynėms, dar stovėjo jaunuoliai, išbėgo dvi mergaitės. Be to, skundžiamame nuosprendyje buvo atsižvelgta ir į tai, jog policija dėl nagrinėjamo įvykio buvo kviečiama dviejų asmenų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi aptartus duomenis, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistojo veiksmai atkreipė su konfliktu nesusijusių asmenų dėmesį, sutrikdė liudytojų įprastinę veiklą, ėję pro šalį asmenys turėjo keisti ėjimo kryptį ir netgi bėgti, taigi visuomenės rimtis buvo sutrikdyta.

13. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad nuteistasis tyčia smurtavo prieš nukentėjusįjį. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad E. Š. suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimą, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistojo tyčios nesutinkama. Teisėjų kolegija nepritarti skundžiamo nuosprendžio išvadoms pagrindo nenustato.

14. Nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, kilusio konflikto dalyvių buvo ne vienas ir prie sumaišties kilimo prisidėjo ir kiti konflikto dalyviai, o patį konfliktą išprovokavo ne nuteistasis. Konfliktas įvyko tarp (duomenys neskelbtini), A. B., A. C., E. D., D. M., J. K. ir R. B. bei nuteistojo E. Š.. Kaip aptarta, prie nukentėjusiojo ir šio draugų priėjęs R. B. paprašė parūkyti, o nukentėjusiajam su draugais atsakius, kad neturi, R. B. pastūmė nukentėjusįjį, A. B. spyrė į koją bei trenkė į kūną, savo ruožtu, R. B. E. D. sudavė kelis smūgius. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas R. B. atžvilgiu buvo nutrauktas (t. 1, b. l. 158–161). Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą duomenimis, A. B. paaiškino, kad R. B. spėjo jam įspirti į koją, tačiau smūgis buvo nestiprus, į tai nekreipė dėmesio; nutarimą priėmusi prokurorė vertino, jog nagrinėjamu atveju R. B. veiksmai, atsižvelgus į jų intensyvumą, mastą, negali būti vertinami kaip nusikalstami, todėl šio asmens atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktinas ir spręstina dėl administracinės atsakomybės taikymo. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl faktinių bylos aplinkybių, analogiškai neturi pagrindo konstatuoti, kad kitų konflikte dalyvavusių asmenų veiksmais būtų buvę sukelta reikšmingų padarinių. Taigi įvertinus nuteistojo veiksmus atskirai nuo kitų konflikto dalyvių – smūgis kastetu į veidą nukentėjusiajam be jokios priežasties (supykus) – sutrikdė visuomenės rimtį. Byloje nustatytas konflikto pobūdis, nuteistojo įžūlus elgesys, viešoje vietoje pašalinių žmonių akivaizdoje vartojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, patvirtina, kad nuteistasis suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimą, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

15. Įvertinus išdėstytą, konstatuotina, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, E. Š. veiksmus kvalifikavęs pagal BK 284 straipsnį, baudžiamąjį įstatymą pritaikė teisingai, lygiateisiškumo ir teisingumo principų nepažeidė. Apeliacinio skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus ir nešališko visų bylos aplinkybių tyrimo ir taip pat pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nepasitvirtino.

Dėl bausmės

16. Apeliaciniame skunde nesutinkama tiek su bausmėmis, nuteistajam paskirtomis už kiekvieną iš nusikalstamų veikų, tiek su galutine subendrinta bausme. Teisėjų kolegija patikrina, ar skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas tinkamai individualizavo bausmes.

17. Pagal baudžiamąjį įstatymą, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-142/2012, 2K-492/2014, 2K-232-942/2018). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

18. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmes E. Š., atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – nuteistasis padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, ir vieną nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, kurios priskirtinos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Apylinkės teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, vertino nuteistojo E. Š. asmenybę charakterizuojančius duomenis – ankščiau teistas (t. 3, b. l. 149–155), baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos (t. 3, b. l. 146–148), nedirba (t. 3, b. l. 145). Individualizuodamas E. Š. skirtiną bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad E. Š. buvo skirta trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto bausmė, tačiau jis teigiamų išvadų nepadarė, vėl nusikalsdavo, paskutiniais jo atžvilgiu priimtais nuosprendžiais nuteistajam buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, sprendė, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. Š. už BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje numatytų nusikaltimų padarymą laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatant artimą sankcijose numatytiems šios bausmės rūšies minimaliems dydžiams. Bausmės E. Š. buvo subendrintos taikant palankesnį nuteistajam – dalinį bausmių sudėjimo būdą, paskirta galutinė bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, reikšmingus bausmės individualizavimui, sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistajam skirta pernelyg griežta, aiškiai prieštaraujanti teisingumo, protingumo ir protingumo kriterijams bei tinkamai neindividualizuota bausmė, nepasitvirtino. Šios išvados apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nekeičia.

19. Gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis pripažino kaltę dėl nusikalstamų veikų, įtikinėjo teismą, jog yra pasiruošęs keisti gyvenimo būdą, nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors nuteistasis prisipažino kaltu dėl visų nusikalstamų veikų, tačiau neišreiškė nuoširdaus gailesčio dėl savo neteisėtų veiksmų ir nenustatė E. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal teismų praktiką, nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-489/2018). Vertintina, jog vien deklaruojamas nuteistojo pasiruošimas pakeisti gyvenimo būdą, nedaryti nusikalstamų veikų ir laikytis visuotinai pripažintų elgesio taisyklių skundžiamo nuosprendžio sprendimo dėl nuteistajam nenustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės teisingumo nepaneigia. Pažymėtina, kad kaltininko prisipažinimas sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui taikyti jam BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Spręsti, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nebūtų atsižvelgęs į nuteistojo prisipažinimą, teisėjų kolegija pagrindo neturi. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, išdėstytų argumentų nebekartoja, todėl nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas neįvertino, kad E. Š. vaidmuo konflikte ir muštynėse, kai viešąją tvarką pažeidinėjo R. B. ir kiti įvykio dalyviai, buvo antraeilis. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde gynėjas nenurodė aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgęs pirmosios instancijos teismas. Pakartotinai įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija švelninti nuteistajam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir mažinti jos dydžio pagrindo nenustato.

20. 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100-1, 100-2, 100-3, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147-1, 147-2, 148, 149, 150, 151, 151-1, 152, 152-1, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170-1, 170-2, 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182-1, 185, 188, 189, 189-1, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198-1, 198-2, 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249-1, 250, 250-2, 250-4, 250-5, 251, 256, 256-1, 257, 257-1, 258, 259, 262, 265, 267, 267-1, 267-2, 267-3, 268, 270, 270-2, 270-3, 273, 274, 275, 276, 276-1, 276-2, 276-3, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292-1, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302-1, 303, 304, 306, 306-1, 306-2, 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060. Šiuo įstatymu, be kita ko, pakeistas ir BK 259 straipsnis, kurio 1 dalies sankcijoje numatyta ir naujos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas.

21. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Pagal BPK 362¹ straipsnį, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tais atvejais, kai vėliausią ar bent vieną ankstesnį nuosprendį kaip pirmosios instancijos teismas yra priėmęs apygardos teismas, įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo klausimą dėl visų nuteistajam priimtų nuosprendžių sprendžia vėliausią nuosprendį priėmęs apygardos teismas. Tačiau sisteminis baudžiamojo proceso nuostatų aiškinimas yra toks, kad, nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka kitais pagrindais ir nustačius BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, gali priimti BPK 362¹ straipsnio 4, 5 dalyse numatytus sprendimus, taip pat, remdamasis BK 2 straipsniu bei BPK 3 straipsnio nuostatomis, nutraukti baudžiamąjį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-635-976/2015).

22. Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas paduotas nuteistojo teisinę padėtį švelninančiais pagrindais. Teisėjų kolegija, siekdama proceso greitumo ir racionalumo, sprendžia, kad byloje yra pagrindas taikyti BK 362¹ straipsnį ir dvi nuteistojo veikas perkvalifikuoti pagal galiojančio BK 259 straipsnio 1 dalį. Nuteistajam už kiekvieną iš šių veikų paskirta laisvės atėmimo keturiems mėnesiams bausmė yra ne per griežta, anksčiau išdėstytais motyvais, teisingumo principo nepažeidžia, paliekama nepakeista.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

23. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė Vilniaus apygardos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje išlaidų. Pažymos duomenimis, valstybės naudai iš E. Š. priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 87,50 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, be to, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, vertina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo principą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo E. Š. dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis) nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, 362¹ straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. Š. gynėjo advokato Jevgenijaus Bogdanovo apeliacinį skundą.

E. Š. dvi nusikalstamas veikas (2023 m. vasario 18 d. veika ir 2023 m. vasario 21 d. veika), kvalifikuotas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nuteistajam paskirtų bausmių nekeisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.